Zigmas Vitkus

Panerių oratorija. Kai tikiesi meno, o gauni politiką10

Bandau perteikti tą keistą poskonį, kurį pajutau sėdėdamas salėje: kai lauki jautraus istorijos sudabartinimo ir įprasminimo, o gauni Polska Niepodlegla ar Historia to Rzeczy portalų stiliaus istorijos interpretaciją ir didaktiką, įvilktą į gražų oratorijos rūbą.

Atminimo lentų skurdas Vilniuje. Kada praturtėsime?

Miestas galų gale turi imtis atminimo politikos ir pasirūpinti, kad Vilniaus istorija būtų tinkamai atspindėta informacinėse ir atminimo lentose, kaip kad buvo padaryta (negalėjau patikėti, kad tai vyksta Lietuvoje, drąsiai ir nuosekliai!) – Žagarėje. 

Silvija Bielskienė: „Holokausto atminimas Lietuvoje tampa vis gyvesnis“11

Minint 75-tąsias Holokausto Lietuvoje aukų atminimo metines, šalyje įvyko daugybė oficialių ir aktyvių visuomenės narių bei nevyriausybinių organizacijų organizuotų atminimo renginių, įgyvendinta solidžių, išliekamąją vertę turinčių atminimo projektų.

Ona Šimaitė – lietuvių Irena Sendler

Jei reikėtų paminėti vardus tų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas lietuvis – vienas jų neabejotinai būtų Ona Šimaitė, tuo pat metu, kaip Irena Sendler, gelbėjusi žmones Vilniuje.

Česlovas Kalenda: „Medžioklei reikia rimto motyvo“5

Nuomonių dėl medžioklės pasitaiko įvairių, kartais labai radikalių. Šia tema pakalbinome Vilniaus universiteto afiliuotąjį profesorių Česlovą Kalendą. Jo pozicija šiuo klausimu gali padėti kitaip pažvelgti į medžioklės problematiką: racionaliau ir nuosaikiau.

Pirmasis genocidas pasaulyje: Hererų tragedija

Hererų etninės grupės naikinimas 1904-1906 metais pietvakarių Afrikoje, dabartinėje Namibijoje, šiuolaikinių istorikų dažnai laikomas pirmuoju pasaulyje genocidu. Jame galima aptikti didžiųjų XX amžiaus nusikaltimų žmonijai – armėnų, žydų, kambodžiečių, bosnių, tutsių genocidų struktūrą.

Žuvę, bet nepalaidoti1

Įvairiose kultūrose negalėjimas palaidoti mirusio žmogaus buvo laikoma didele nelaime. Tačiau istorijoje būta periodų, kai draudimas niekinti ir nepalaidoti mirusio žmogaus kūno buvo sistemingai pažeidinėjimas.

Zigmas Vitkus. Kalėdos „Niekieno žemėje“ 4

1914-ųjų Kalėdos Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronte buvo ypatingos. Jų išvakarėse dešimt tūkstančių prancūzų, anglų ir vokiečių kareivių padėjo ginklus į šalį ir susitiko „niekieno žemėje“ broliautis.

Richard Koch ir Chris Smith. Ar tai Vakarų savižudybė? 16

1900 metais daugelis Vakarų gyventojų jautė didžiulį pasididžiavimą savo civilizacija. Šiandien šio jausmo nebeliko. Kodėl? Mūsų nuomone, priežasčių reikia ieškoti ne išorėje, bet viduje.

Ribbentropo-Molotovo pakto pasirašymo aplinkybes prisimenant

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir Sovietų Sąjungos atstovas Viačeslavas Molotovas pasirašė sutartį, o kartu su ja ir slaptuosius protokolus, kurie nulėmė dešimčių milijonų žmonių likimą.

Živilė Klimienė: „Dėstant Holokausto temą svarbu ne tik faktai“1

Kaip lengva rėksniams valdyti nemąstančią minią, amžinai ieškančią priešų. Bet turime suvokti – jei šiandien abejingai leisime kitiems tyčiotis iš žmogaus dėl, tarkim, jo odos spalvos, rytoj patys galime atsidurti jo vietoj dėl to, kad kažkam nepatiks mūsų mėlynos akys...

Vilniaus getas – kai žmonės bandė įsivaizduoti gyvenimą4
Zigmas Vitkus - Kelionė

Kai 1941 metų birželio 24-ąją, trečią nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo dieną, į Vilnių įžengė Vermachtas, čia – svarbiame Rytų Europos žydų kultūros centre, svetur vadinto „Šiaurės Jeruzale“, – gyveno apie 60 tūkstančių žydų...

Paradas Brastoje: kai vokiečiai ir sovietai žygiavo kartu

1939 metų rugsėjo 23 dieną Braste įvyko bendras vermachto ir Raudonosios armijos paradas, šiandien tapęs dviejų totalitarinių režimų bendrininkavimo simboliu.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga: Vokietijoje ir Japonijoje2

1945 metų rugpjūčio pradžioje amerikiečiai numetė dvi atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio. Ar šis amerikiečių sprendimas buvo teisingas? Šiuo metu priimta manyti, kad jis išsaugojo daugybę gyvybių, tačiau visai neseniai vyravo kitokia nuomonė.

Zigmas Vitkus. Ar lenkų kavalerija iš tiesų puolė vokiečių tankus su kardais? 2

1939 metų rugsėjo 1 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vienas iš bene geriausiai žinomų šios mėnesį trukusios kampanijos mitų, jog beprotiška lenkų kavalerija su ietimis ir kardais puolusi vokiečių tankus. Kaip buvo iš tikrųjų?

Vilniaus žydų biblioteka – suartinanti lietuvių ir žydų kultūras1

2011 metų gruodžio mėnesį Vilniuje pradėjo veikti Vilniaus miesto viešoji žydų biblioteka. Kaip sekasi jau antrus metus dirbančiai bibliotekai, paprašėme papasakoti jos vadovą Žilviną Beliauską.

Ruslanas Arutinianas: „Norint išspręsti konfliktą, būtina remtis tiesa“16

Prieš kurį laiką publikavome pokalbį apie Karabacho konfliktą su Lietuvos azerų bendruomenės lyderiu Mahiru Gamzajevu. Dabar išgirskime kitą, armėnų, pusę. Kalbiname vieną aktyviausių armėnų bendruomenės Lietuvoje narių – Ruslaną Arutinianą.

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos suformuotus akinius“ (II) 3

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Apie tai interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos akinius“ (I)2

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą Nepriklausomybę. Interviu apie Birželio sukilimą su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

Zigmas Vitkus. „Mąstymas tautomis“, arba Kodėl lietuviai nežudė žydų 27

Nacių okupacijos metu Lietuvoje atsirado mažiausiai tūkstantis vyrų, nukreipusių ginklą į savo bendrapiliečius žydus: vaikus, moteris ir vyrus. Tačiau ar galima lengvapėdiškai sakyti, o tai kartkartėmis pasitaiko, kad „lietuviai žudė žydus“? Kur čia slypi dviprasmybė?

Istorikas Vygantas Vareikis: „Pralaimėjimai vienija taip pat kaip pergalės“1

1940 metų birželio 14-osios Sovietų Sąjungos ultimatumas Lietuvai ir jo priėmimas nutarus nesipriešinti ginklu iki šių dienų kelia daug diskusijų. Kodėl nepasiruošta, o jei pasiruošta, kodėl nesipriešinta? Tai klausimai, kuriuos dar ilgai kels ir profesionalūs istorikai, ir istorikai mėgėjai. 

Dalius Didika: Afganistane mus gelbėjo jaunystė ir vaizduotės stoka

Su Dalium Didika – Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos pirmininku susitikome pasikalbėti apie vis tolstantį laike Sovietų Sąjungos ir Afganistano karą, kuriame ne savo valia buvo atsidūrę ir tūkstančiai jaunuolių iš Lietuvos.

Kaip lietuviai nepateisino garbingo SS legiono vardo. Pokalbis su istoriku Arūnu Bubniu

Neseniai minėjome 46 lietuvių inteligentų išgabenimo į Štuthofo koncentracijos stovyklą 70-ąsias metines. Kartu su istoriku dr. Arūnu Bubniu prisiminkime šio įvykio priešistorę.

Kaip buvo įsteigtas Raudonasis Kryžius?

Šiemet 187 nacionalinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijos visame pasaulyje gegužės 8 d. paminėjo 150-ąsias Raudonojo Kryžiaus judėjimo metines. Prisiminkime organizijos įkūrėjus.

Kaip šiandien gyvena Čečėnija? Pokalbis su Aminat Saijeva

Kaip jaučiasi paprasti Čečėnijos gyventojai? Kuo jie gyvena šiandien? Kas slypi už oficialaus Čečėnijos Respublikos fasado?

Ką daryti su žolės degintojais?

Šiltėjant orams sukrunta visa, kas gyva: vabzdžiai, voragyviai, ropliai, paukšteliai, smulkioji fauna ir žolės degintojai. Taip kaip jūs ar aš, priklausantys homo sapiens rūšiai. Sapiens?

Zigmas Vitkus. Ar jūs vis dar skaitote knygas apie indėnus?15

Kadaise knygos apie indėnus buvo itin populiarios. Šiandien retai beišgirsi ką nors jas skaitantį. O gal vertėtų šį žanrą prisiminti? Jame tikrai daug intriguojamo ir gero.

Hektoras Vitkus: „Parulskio romanas nėra holokausto industrija, holokausto industrija yra šio romano vadyba“14

Keletas klausimų Klaipėdos universiteto dėstytojui istorikui Hektorui Vitkui apie Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ sukeltas peripetijas: „holokausto industriją“ ir tam tikrą „holokaustinę semantiką“.

Pilsudskis: Juzefas ir Juozas43

Vienas žymiausių „gente lituanus, natione polonus" – Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis. Prieštaringa asmenybė Lenkijoje ir Lietuvoje. Kiekvienoje dėl savų priežasčių.

„Pranašingas vėjas“ artėja. Kas motyvavo kamikadzes? 1

Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnų mirtininkų – kamikadzių reiškinys šiandien tebėra apipintas legendomis. Vieniems jie - didvyriai, kitiems – bepročiai.

Prisikėlusi iš karo pelenų – Varšuva

Tūlas apsilankęs Varšuvoje, vaikščiodamas Senamiesčio ir miesto centro gatvėmis sunkiai begali patikėti, kad tai naujas, atstatytas miestas. Antrojo pasaulinio karo metu, ypač po 1943-iųjų žydų geto ir 1944-ųjų Varšuvos sukilimo, jo veik nebeliko.

Pilkosios Pelėdos ir jo „mažosios giminėlės“ legenda3

XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Princo Alberto nacionaliniame parke, Kanadoje, dirbo ir gyveno žymus gamtininkas Pilkoji Pelėda (Grey Owl). Vienas pirmųjų atkreipusių pasaulio dėmesį į gamtosaugos problemas.

Apie paukščių stebėjimo žavesį ir dalijimosi džiaugsmą. Pokalbis su Algirdu Knystautu1

Paukščių stebėjimas – Lietuvoje vis labiau populiarėjantis laisvalaikio praleidimo būdas. „Virusinis“, – sako gamtininkas, ornitologas, keliautojas ir rašytojas dr. Algirdas Knystautas, paukščių stebėtojų klubo „Aves Lituania“ įkūrėjas.

Zigmas Vitkus. Ar apsnigta veja – jau nebe veja?10

Žinant policijos tyrėjų darbo krūvį, galima numanyti, kad pranešimai apie smulkius nusižengimus laikomi balastu ir paprasčiausiai juos erzina. Tačiau tokiu atveju turėtume pripažinti, kad visa ta retorika apie pageidaujamą pilietinį aktyvumą tėra blefas, tuščias garsas.

Darius Staliūnas: 1863 metų sukilimas – Abiejų Tautų tradicijos tąsa8

Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius paskelbė 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinis išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos laisvę? 

Zigmas Vitkus. Tik mandagumo žodžiai13

Pasisveikinimas su vairuotoju lipant į mikroautobusą. Atsisveikinimas. Vairuotojo „laba diena“ įlipančiam keleiviui ir „viso gero“ išlipančiam. Linktelėjimas kaimynui, važiuojančiam kartu liftu ir t.t, - mums labai trūksta paprastų mandagumo žodžių, „suminkštinančių“ tarpusavio santykius. 

Iwona Chmielewska: „Blumkos dienoraštis – svarbiausia knyga mano gyvenime“

„Blumkos dienoraštis“ – tai žinomos lenkų dailininkės Iwonos Chmielewskos piešinių ir tekstų knyga apie iškilaus lenkų pedagogo, vaikų teisių pradininko Januszo Korczako gyvenimą.

Janina Survilaitė: „Globali Lietuva – tik popierinis svaičiojimas“3

„Niekas seniesiems išeiviams nerašė jokių „Globalios Lietuvos“ programų. Viskas vyko savaime pagal senuosius krikščioniškuosius jų nusistatymus“, sako Šveicarijoje gyvenanti pedagogė, rašytoja ir žurnalistė Janina Survilaitė.

Zigmas Vitkus. (Ne)egzaltuoto gamtos mylėtojo pasvarstymai4

Rašiniai, skatinantys aistras, visada pageidautini. Ypač pas mus, kur taip sunku įžiebti diskusiją. Vienas tokių aistrų kurstytojų – Daumanto Liekio rašinys Grynas.lt kiek erzinančiu pavadinimu „Lesyklėlės – iškrypusio santykio su gamta pradžia“.

Kuo svarbus Lietuvai Geros valios kompensacijos įstatymas?5

Kadangi priimtas įstatymas visuomenėje sukėlė tam tikrų diskusijų, prasminga išsiaiškinti jo atsiradimo kontekstą ir reikšmę. Kalbinome istoriką, Klaipėdos universiteto dėstytoją, besidomintį atminties politika, dr. Hektorą Vitkų.

Zigmas Vitkus. Viešosios erdvės apleistumas – ne vien estetinė problema2

Mintis parašyti šia tema kilo apsilankius viename iš Vilniaus bendrabučių, įsikūrusių ant Tauro kalno. Funkcionalizmo stiliaus, pastatytas tarpukariu, kadaise šis statinys buvo Naujamiesčio pažiba. Šiandien šiame „mišrios paskirties pastate“ – dykuma.

Zigmas Vitkus. Svajūnė neišgyveno3

Amžinas klausimas, kurį turbūt dramatiškiausiai XIX amžiuje suformulavo F. Dostojevskis, „kodėl turi kentėti vaikai?“ ir vėl iškylo baisiu neatšaukiamumu  Kauno medikams grumiantis dėl sumuštos pusantrų metukų Svajūnės gyvybės.

Zigmas Vitkus. Kaip aš rūšiavau tepamojo sūrelio dangtelį8

Žvalgantis po Vilniuje stovinčius rūšiavimo konteinerius, susidaro įspūdis, jog už juos atsakingos bendrovės į savo darbą žiūri pro pirštus. Kaip čia nepasakius per švelniai – iš tiesų joms nusispjaut, kaip atrodo aplinka ir kaip jaučiasi rūšiuotojas.

Vytautas Miškinis: „Ąžuoliukas“ buvo Hermano Perelšteino svajonė“1
Zigmas Vitkus - osfl projektai

Berniukų ir jaunuolių choro vadovas Vytautas Miškinis, – bene seniausias iš „ąžuoliukų“, tebedirbantis tame pačiame kolektyve. Susitikome su Vytautu pakalbėti apie jo „šefą“, Hermaną Perelšteiną, genialų dirigentą ir muzikos pedagogą.

Zigmas Vitkus. Jo didenybė kulkosvaidis

1914-aisiais europiečiai traukė į karą gerai nusiteikę, tikėdamiesi nuotykio. Karą jie suvokė kaip pavojingą, tačiau romantišką nuotykį, galimybę bravūrai. Netrukus šis margaspalvis paradas baigėsi. Naujojo karo laukuose karaliavo kulkosvaidis.

Zigmas Vitkus. Kiekvienas kolaborantas kadaise buvo vaikas23

Kodėl visa tai pasakoju? Pasakoju manydamas, kad mano senelio istorija gali turėti universalios prasmės. Viena vertus, jo gyvenimas atskleidžia tragišką kelią, kaip žmogus, nepriklausomos Lietuvos patriotas, dėl aplinkybių ir kitų asmenų fatališkų klaidų gali tapti jos priešu.

Frenkeliai – Šiaulių pirkliai, pramonininkai, labdariai1
Zigmas Vitkus - osfl projektai

Ch. Frenkelis karjerą Šiauliuose 1879-aisiais pradėjo kaip paprastas odų išdirbėjas. Netrukus jis tapo vienu didžiausių Vakarų Rusijos fabrikantų. O tuo pačiu ir labdarių.

„Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės...“4

Spalio 16-ąją minima Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 metų spalį į Rytų Prūsiją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Masiškos civilių gyventojų žudynės, moterų prievartavimai, turto naikinimas ir plėšimai tapo neatskiriama šio žygio kasdienybe.

Mūsų žemietis skulptorius Žakas Lipšicas
Zigmas Vitkus - osfl projektai

Ieškodami mene „savų“, mes lengvai atsisakydami „kitų“ – žymių, mūsų žemėje išaugusių ir ją branginusių ne lietuvių kilmės žmonių. Vienas jų – pasaulinio garso žydų kilmės skulptorius Žakas Lipšicas (1891–1973).

A. Holland „Tamsoje“ – kai salė tyli

Vilniuje vyksta dvyliktoji lenkų kino savaitė. Festivalyje rodomas ir didžiulio populiarumo sulaukęs Agnieszkos Holland filmas „Tamsoje” (2011). Vieno žiūrovo įspūdžiai.