Dialogas

Isos slėnio poetas

Birželio 30 dieną minime poeto, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo gimimo dieną. Poeto kūryba yra paskata vis iš naujo grįžti prie esminių mūsų laikmečio iššūkių, problemų, permąstyti šiandienos kelius. Dalinantis šiuo dialogu labai norisi linkėti, kad poeto atminimas pas mus būtų įamžintas ne tik atminimo lentomis, tačiau ir gyva pastanga neapleisti jo gausios ir turiningos kūrybos.

Naujas Panevėžio veidas

Šis dialogas skirtas Panevėžiui – miestui, turinčiam ypač stiprų kultūrinį geną. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas tikrai statosi, tikrai atsinaujina, tikrai tvarko savo kultūrinį ir istorinį paveldą. Vienas iš to įrodymų – ir Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrių papildęs naujas narys – tapytojas Edvinas Klimas, atkreipęs į save ne vieno dailės mėgėjo bei kritiko dėmesį.

Laicizmas ir jo spąstai

Nesename interviu prancūzų mąstytojas Pascalis Bruckneris laicizmo principą įvardijo kaip sektiną visoms Europos valstybėms. Tuo tarpu, reaguodamas į šias filosofo mintis, brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis OFM atsako, kad laicizmas yra liberalaus rasizmo pavyzdys ir veda į diktatūrinį režimą, kurio siekis yra visus suvienodinti, o skirtybes uždaryti getuose.

Atsakinga tėvystė

Vaikas yra tėvams patikėta dovana, reikalaujanti nepailstamo rūpesčio ir veiklios meilės, rašo Zita Vasiliauskaitė svarstydama, kuo pasižymi atsakinga tėvystė. Tuo tarpu Diana Adomaitienė OFS klausia, kaip auklėjant vaiką jam perduoti tikėjimą?

Saugumo dilemos

Atsižvelgiant į Lietuvos kaimyninių šalių vidaus ir užsienio politiką, šiuo laikotarpiu saugumo institucijų veiklos svarba yra labai didelė. Tomas Janeliūnas apie iššūkius Valstybės saugumo departamentui (VSD) kalbina jo vadovą Darių Jauniškį ir su saugumo ekspertais kalbasi apie tai, kiek saugi yra mūsų šalis.

Birželio 14-osios tremtinių istorijos

Prieš 76-erius metus prasidėjo sovietų trėmimai iš Lietuvos. Minėdami šią skaudžią mūsų tautos istorijos datą, dalijamės Onutės Vitonienės ir Joanos Danguolės Sadeikienės pasakojimais.

Lietuvos psichiatrijos krizė?

Ar teisingais būdais laužome stereotipus apie psichinę negalią turinčius žmones? Ar vadinamasis sveikas protas, paveiktas diskriminacinių nuostatų ir stigmos, visada priima teisingus sprendimus? Iš kur kyla didžiausias pavojus visuomenei? Mintimis dalinasi JT specialusis pranešėjas prof. Dainius Pūras ir JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus.

Vidurio Europos paieškos

Ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; ar iš tiesų Jerzy Giedroyco pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte? Apie visa tai neseniai buvo diskutuota Atviros Lietuvos fondo inicijuotame diskusijų cikle „Permąstant Europą“. Šiandien dalijamės diskusijos apibendrinimu ir Vaido Jauniškio mintimis apie tai, ką jam asmeniškai reiškia Vidurio Europa.

Sakralusis paveldas

Kai kalbame apie medinio kultūros paveldo išsaugojimą, tarsi suponuojama nuomonė, kad tai daroma per menkai. Per pastaruosius metus šventovėse kilę ir čia kultūros vertybes glemžęsi gaisrai tarsi meta šešėlį ant atsakingų institucijų. Ir vis dėlto ši situacija nėra tokia paprasta – mes negalime bažnyčiose esančių visų vertybių saugiai uždaryti muziejuose, nes tuomet maldos šventovė nebetektų savo prasmės. Tad kokios priemonės yra veiksmingiausios kalbant apie sakraliojo paveldo apsaugą?

Iššūkiai Lietuvos mokyklai

Tarptautiniai stebėtojai pažymi, kad Lietuva netrukus susidurs su mokytojų trūkumu, o Nacionalinio egzaminų centro apklausa atskleidė, kad net 43 proc. aštuntokų ketina visam laikui emigruoti. Ar mokytojų, kurie padėtų mokiniams įsišaknyti Tėvynėje, parengimas gali tapti valstybės prioritetu?

Lytiškumo ugdymas ir požiūris į paauglį

Ar įmanomas pagarbus požiūris į paauglį, svarstant kaip geriausiai jauną žmogų paruošti šeimai? Kokia lytiškumo ugdymo strategija – rizikos vengimo ar jos pasekmių kompensacijos – yra efektyviausia? Ar tikrai mūsų jaunimas toks sugedęs, kaip esame pratę kartoti? Šiomis aktualiomis temomis mintimis dalijasi autoriai, iš arti pažįstantys tiek jaunų žmonių, tiek ir jų laukiančių gyvenimo iššūkių pasaulį. Išryškindami tai, kuo krikščioniška asmens samprata gali praturtinti šiandien vykstančias pasaulėžiūrines diskusijas.

M. Liuterio žinia vakar ir šiandien

Martino Liuterio įžvalgos, prieš 500 metų sužadinusios negrįžtamus pokyčius, vis dar žadina ir provokuoja krikščionių širdis ir protus. Naujam suvokimui. Naujai religinei laikysenai. Naujam ir radikaliam atsigręžimui į Dievo žodį.

Alkoholio ribojimai ir laisvės klausimas

Valdančiųjų planuojami alkoholio apribojimai visuomenėje sukėlė diskusiją ne tik apie siūlomų priemonių adekvatumą ar draudimų politikos efektyvumą, bet ir laisvės sampratą apskritai. Štai prie Seimo į koncertą susirinkusi minia reikalavo laisvės rokenrolui ir kritikavo sprendimus už ją priimančius politikus. O gal pastarieji irgi rūpinasi laisve?

Popiežius ir Venesuelos krizė

Venesuelai pavojingai artėjant pilietinio karo link, pasigirsta vis daugiau svarstymų dėl to, kokios pozicijos diktatoriškos prezidento Nicolas Maduro valdžios atžvilgiu laikosi popiežius Pranciškus. Vieni argumentuoja, kad popiežius yra pernelyg pasyvus ar net nuolaidžiauja kairiesiems populistiniams tironams. Kiti atsako, kad popiežiaus kritikai patys to nesuprasdami remia diktatoriaus skleidžiamą propagandą, o pats pontifikas turi aiškų planą.

Teatro mokytojai

Teatro režisieriai Valentinas Masalskis ir Jonas Vaitkus kalba apie save ir savo mokytojus, taip megzdami skirtingų kartų, pasaulėžiūrų, profesinių nuostatų dialogą. Jūsų dėmesiui – „Teatro žurnalo“ (Nr. 5–6) rubrika „Dviese sūpuoklėse“, kurioje teatro kūrėjai atsako į tuos pačius klausimus.

Religija – smurto ar taikos šaltinis?1

Šiandien daug kalbama apie religiją kaip konflikto ir smurto šaltinį, nedarant išimties ir krikščionybei, kuri vadina save meilės religija. Jos sąskaitoje – ilga ir įspūdinga smurto istorija, liudijanti žmogiškąjį ribotumą. Kur kas mažiau žinome, ką krikščionybė sako apie tikrą taiką ir susitaikinimą – sunkiausiai pasiekiamas vertybes. Kviečiame pirmajai refleksijai.

„Prigimtinė teisė ir istorija“

Į lietuvių kalbą išverstas vienas reikšmingiausių XX a. politinės filosofijos veikalų – žymaus liberalizmo kritiko Leo Strausso (1899–1973) knyga „Prigimtinė teisė ir istorija“. Autoriaus teigimu, prigimtinės teisės atmetimo padariniai pragaištingi. Jie veda į nihilizmą. Ar įmanoma pagrįsti žmogaus teises iš pozityviosios teisės perspektyvos?

Benediktiškas pasirinkimas

Neseniai JAV išleista Rodo Dreherio knyga „Benediktiškas pasirinkimas“ kursto diskusijas. Jos autorius argumentuoja, kad šiandien viešoji erdvė smarkiai serga, tad krikščionims, norintiems išsaugoti tikėjimą ir gyventi pagal Evangeliją, derėtų pasekti Vakarų vienuolinės tradicijos pradininku šv. Benediktu, atsiskyrusiu nuo visuomenės ir įkūrusiu vienuolyną ant kalno. Tačiau ar krikščionims tikrai derėtų atsitraukti ir statyti naują Nojaus arką?

Teatro generolas Eimuntas Nekrošius

Teatro režisierius Eimuntas Nekrošius šiuo metu ugdo naują režisierių kartą. Tačiau visų pirma E. Nekrošiaus mokiniais galima laikyti aktorius, su kuriais jis dirbo (ar tebedirba), su kuriais kartu kūrė (ar tebekuria) savo spektaklius. Viktorijos Kuodytės ir Kęstučio Jakšto aktorinis kelias ilgai buvo susijęs su šiuo režisieriumi, o jų vardai neatsiejami nuo legendinių E. Nekrošiaus spektaklių, tokių kaip „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“. Ko šie aktoriai išmoko kurdami kartu su E. Nekrošiumi?

Futbolo maratonas

Birželio 2 dieną „Vilnius Social Club“ prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuoja „Futbolo maratoną“. Ta proga su vienu klubo, besirūpinančiu socialinę atskirtį kenčiančiais vaikais ir jaunuoliais, įkūrėju Cedricu Raffier ir komiku, knygų autoriumi Pauliumi Ambrazevičiumi kalbėjome apie futbolą kaip ugdymo priemonę, apie žaidimo džiaugsmą ir iššūkius.

Liberali demokratija ir atvira visuomenė

Vilniuje viešėjęs Izraelio profesorius Shlomo Avineri savo paskaitoje „Globalūs iššūkiai liberaliai demokratijai“ kalbėjo apie tendencijas, kurios sudarė sąlygas Brexitui, paklojo pagrindą D. Trumpui ateiti į valdžią, iškilti populistiniams, radikalios dešinės lyderiams Europoje. Kartu šios keturios tendencijos leidžia geriau suprasti dabartinę demokratinių visuomenių būklę. Simona Merkinaitė savo tekste pristato pagrindines profesoriaus mintis. Tuo tarpu Povilas Aleksandravičius savo rašinyje kelia klausimą, ar šiandien iš tiesų verta baimintis atviros visuomenės, kai uždarumas, kova su globalizacija vis labiau yra regimi kaip saugumo garantai.

Benediktas XVI „Paskutiniai pokalbiai“

Velykų sekmadienį, balandžio 16-ąją, popiežiui emeritui Benediktui XVI suėjo 90 metų. Tyloje ir maldoje gyvenantis vienas svarbiausių mūsų laikų teologų viešai pasirodo ar pasisako labai retai, tačiau praėjusiais metais jo įžvalgos su nauja jėga sugrįžo į pokalbių temas ir žiniasklaidos akiratį. Išleista interviu su vokiečių žurnalistu P. Seewaldu knyga „Paskutiniai pokalbiai“, kurią dabar jau galima skaityti ir lietuviškai.

Lietuvos žydai

Šįkart atsigręžiame į turtingą litvakų paveldą. Ilona Šedienė, prieš 25 metus atsikrausčiusi į Dieveniškes, pasakoja apie savo svajonę supažindinti Lietuvą su šio įvairiataučio krašto žmonių tapatybe, žydų paveldu, kuris turėtų būti priimamas kaip mūsiškis. Tuo tarpu Julijana Leganovich pasakoja apie žydų istorijos siužetus tarpukario Vilniuje ir Kaune.

Kristus prisikėlė

Laiške korintiečiams Paulius rašo, kad jei Kristus nebuvo prikeltas – tuščias mūsų tikėjimas. Pažvelgus į pirmųjų krikščionių liudijimus apie prisikėlusį ir 40 dienų drauge su mokiniais praleidusį Jėzų, matyti daug sutrikimo, chaoso, nesusipratimų. Mokiniai neatpažįsta prisikėlusio savo Mokytojo, palaiko jį kuo nors kitu, abejoja. Prisikėlimo liudijimus Naujajame Testamente komentuoja benediktinas tėvas Kazimieras. Menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pasakoja apie Prisikėlimo atvaizdavimą.

Kristaus pasmerkimas teisininko ir teologo žvilgsniu

Kaip ir kodėl prieš 2000 metų Jeruzalėje buvo pasmerktas Jėzus? Istoriko ir teologo žvilgsniai krypsta į visiškai skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius aspektus. Štai Biblijos specialistė Aušrelė Požėraitė ir teisininkas Marius Jonaitis pasakoja apie tai, kad, priešingai nei reikalavo to meto procedūros, Jėzaus teismo procesas organizuotas išskirtinės skubos tvarka, padaryta daugybė teismo proceso pažeidimų. O ar galėjo Pilotas elgtis kitaip? Tuo tarpu protestantų teologas Giedrius Saulytis kviečia įvardinti Kristaus kančios istorijos veikėjus ir nuspręsti, kurį vaidmenį vaidiname mes. Juk Kristaus kentėjime dalyvaujame visi, o jo prisikėlime – kiekvienas, kuris tiki.

Voluinė – diskusija apie istorijos politiką

Lenkų režisieriaus Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“ ir Lietuvoje sukėlė daug audringų diskusijų. Dar prieš parodant šį filmą „Kino pavasario“ festivalyje, buvo girdimi perspėjimai, kad tai esą yra istoriją supaprastinanti ir ukrainiečius šmeižianti juosta. Tiesa, pats režisierius, duodamas interviu Bernardinai.lt, teigė, kad daugiausia jo filmą kritikuoja tie, kurie jo nė nematė. Kodėl W. Smarzowskis nusprendė kurti juostą apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius Voluinėje, ko siekė šia juosta ir ką ji kalba apie atmintį ir atminties politiką? Visus šiuos klausimus svarstome šiame dialoge.

Kapitalizmas ir krikščionybė – ar galima tuo pat metu būti abiejų gerbėju?

Michaelas J. Sandelas polemizuoja su požiūriu, kad žmonių pasiaukojimo ištekliai yra riboti ir naudojami ilgainiui išsenka, todėl verta kuo labiau pasikliauti rinkos santykiais ir kuo mažiau – morale. M J. Sandelo manymu, altruizmas, solidarumas ir pilietiškumas neišsenka – tai tarsi raumenys, kurie mankštinami auga ir stiprėja, o viena iš rinkos visuomenės ydų ir yra ta, kad leidžiama tiems raumenims sunykti. Michaelas Novakas, savo ruožtu, primena, jog sąlygas atsirasti kapitalizmui sudarė viduramžių bažnyčia, įskiepijusi jam dorovės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos dvasią, kuri turi būti gaivinama laikais, kai kapitalizmas vis labiau siejamas tik su materializmu.

Reformacija kaip asmeninis ir socialinis judesys

Reformacijos pradžios 500 metų sukaktis ragina vėl įvardinti bei naujai suvokti šio istorinio virsmo giliausią motyvaciją, iki šiol besitęsiančias pasekmes. Štai protestantų istorikas Martinas Marty konkrečiai įvardina keletą aspektų, kodėl M. Liuteris yra svarbus ir katalikams, atskleidžia, koks vidinis nerimas įkvėpė jo sprendimus. O Evangelikų reformatų bažnyčios Lietuvoje vadovas Tomas Šernas svarsto apie tai, kad ir šiandien dar valgome Reformacijos vaisius, net nežinodami, iš kur jie išaugę. „Reformacija Lietuvai davė labai daug, Lietuva Reformacijai – kur kas mažiau.“

Kalbos politika

Okupacijos sąlygomis su lietuvių kalbai dėl rusinimo ir dvikalbystės kilusia grėsme kovojo kalbininkai. Šiandien kalbame kur kas taisyklingiau, tačiau kyla klausimas dėl perteklinio kalbininkų kišimosi į mūsų kalbos reikalus. Ar jaučiamės esą autoritetingi kalbėtojai? O gal esame įsibaiminę, kad nemokame savo gimtosios kalbos?

Pralaužiame tylą

Neseniai pasirodė Lietuvai neeilinė knyga. „Be pavadinimo“. Brūkšnys ant viršelio – kvietimas skaitytojui savais žodžiais įvardinti ten perteiktą ir skaitant išgyvenamą patirtį. Devyniolika istorijų – savotiškų pasakų – perkelia skaitytoją į „kitą“ pasaulį. Artimojo savižudybę patyrusio žmogaus skausmo šventovę. Kaip gimė ši knyga ir kokia jos misija Lietuvoje, pasakoja idėjos sumanytojas Mykolas Majauskas bei istorijų autorė Elvyra Kučinskaitė.

Lietuviškos poezijos vertimai

Antradienį minėtos Tarptautinės poezijos dienos proga – pokalbiai apie lietuviškos poezijos vertimus ir sklaidą pasaulyje. Literatūros kritikas Marius Burokas ir Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlynė sako, kad poezijos vertimų pakanka, jie geri. Taigi vertime nesame pasiklydę. O ir lietuvių poetų bendruomenė, nors maža, bet įvairi ir turėtų dominti užsienio skaitytojus. Taip teigia lietuviškos poezijos vertėjas į anglų kalbą Rimas Užgiris.

Smurtas prieš vaikus: reikalingi ne tik įstatymai, bet ir reali pagalba

Seimas vienbalsiai pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis apibrėžė smurto prieš vaikus formas. Jau dabar aišku, kad įstatymo pataisos faktinės padėties nepakeitė – žiniasklaida mirga pranešimais apie vis naujus smurto prieš vaikus atvejus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė interviu aiškina, kad valstybė turi veikti tik kaip pagalbininkas ar partneris, o ne policininkas, todėl pirmieji jos prioritetai turėtų būti pagalba šeimoms, bendruomenėms ir socialinės atskirties mažinimas. Politologas Vincentas Vobolevičius prideda, kad valstybė nėra motina, o prievartos mechanizmas. Tai, kaip ji veikia, daugiausiai priklauso nuo valdančiųjų, todėl būtina varžyti tiek juos, tiek jų instrumentą – valstybę.

Įstatymas ir moralė

„Amoris laetitia“: lūžis ar tąsa? – į tokį klausimą mėgina atsakyti kardinolas Walteris Kasperis. Dokumente užfiksuota esminė paradigmos slinktis – nuo įstatyminės moralės prie Tomo Akviniečio dorybinės moralės. Taip, anot autoriaus, tęsiama geriausia tradicija, nes dorybė yra viduryje tarp dviejų kraštutinybių, taip pat tarp rigorizmo ir laksizmo. Žinoma, daug sudėtingiau spręsti klausimus krikščioniškojoje laisvėje remiantis atsakinga sąžine: tai kelia aukštus reikalavimus pastoracijos darbuotojams. Kard. Josepho Ratzingerio tekste – mintys apie esminį egzistencijos klausimą: kaip tampama teisiu? Atsakymo gijos taip pat veda asmeninės sąžinės šventyklos link.

Populizmas pasaulyje ir Europoje1

Gyvename populizmo eroje. „The Atlantic“ su garsiausiais populizmo tyrinėtojais aiškinasi, ką iš tikrųjų reiškia ši labai dažnai vartojama sąvoka, ir ar ji tinkama Donaldui Trumpui. Gediminas Jakubauskas siūlo atkreipti dėmesį į Nyderlandų parlamento rinkimus, kur puikiai turėtų pasirodyti euroskeptikai, siekiantys šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Apie mūsų laisvę ir valstybingumą1

Artėjant Kovo 11-ajai, padiskutuokime apie mūsų laisvę ir valstybingumą. Dalinamės aktualumo nepraradusia brolio pranciškono Arūno Peškaičio kalba, kurioje jis klausia, ar šiandien mokame priimti ir vertinti laisvės dovaną. Dietrichas Bonhoeferis teigia, kad nėra pigios malonės, tačiau nėra ir pigios laisvės, nes laisvė ateina su atsakomybės našta. Nusikratę atsakomybės, nusikratome ir laisvės. Apie tai pokalbyje su Ryčiu Zemkausku liudija ir profesorius Vytautas Landsbergis.

Prie gavėnios starto

Populiaru septynias gavėnios savaites iki Velykų sieti su pasninku ir draudimu dalyvauti pasilinksminimuose. Tačiau šis laikas suteikia progą kur kas svarbesniems dalykams: atsivertimo kelionei, dvasinei treniruotei ar, anot senųjų dvasios mokytojų, - kovai. Ar yra toks žmogus, kuris kada nors nejuto įtampos, pasidalijimo savo paties širdyje, negirdėjo savo viduje šnabždančio balso, skatinančio daryti bloga? Išties krikščionio gyvenimas apima ir dvasios kovą. Pradėti galima, pavyzdžiui, nuo pykčio. Šią nuodėmę dauguma krikščionių, atrodo, traktuoja mažiausiai rimtai.

Apie sienas, draugus ir priešus

Alvydas Jokubaitis ir Krzysztofas Czyzewskis yra du skirtingi mąstytojai, tačiau kiekvienas jų man asmeniškai yra labai svarbus ir už daug ką esu jiems dėkingas. Tad nusprendžiau pakalbinti du savo mokytojus ir bičiulius apie svarbiausias mūsų laikmečio problemas ir iššūkius – mokslą ir švietimą, politiką, visuomenę, Europos integraciją. Nesiekiame supaprastintų, klišinių atsakymų, veikiau siekiame iškelti klausimus, kurie padėtų geriau suvokti mūsų laikmetį ir ateities perspektyvas.

Krizę patirianti šeima ir valstybė – priešininkės ar bendradarbės?

Nagrinėdamas antikinius ir biblinius vaikų auklėjimo pavyzdžius, Giedrius Saulytis konstatuoja, kad platesniame europiniame kontekste vaikų teisės pradėtos ginti kur kas seniau nei Lietuvoje. Todėl remdamasis istoriniais pavyzdžiais jis stengiasi surasti tinkamą valstybės pagalbos šeimoms modelį: kaip valstybė turėtų padėti šeimai, kai ją ištinka krizė – palikti problemą spręsti pačiai ar situaciją perimti į savo rankas? O gal daryti viską, kad krizės apskritai būtų išvengta, kaip šeimoje nepageidaujamo reiškinio? Dalia Lukėnienė, savo ruožtu, pateikia keletą su krizėmis susidūrusių šeimų liudijimų ir svarsto šeimyninių krizių svarbos bei naudos aspektus.

Nuosaiki dešinė Lietuvoje ir Europoje

Dienos šviesą išvydo pirmasis šiemet žurnalo „Naujasis židinys“ numeris. Šįkart jame daug dėmesio skiriama svarstymams apie Konstituciją. Filosofas Alvydas Jokubaitis ieško atsakymo, kodėl tauta vis labiau patraukiama iš konstitucinės teisės specialistų samprotavimų. Kas užima jos vietą ir kokie viso to padariniai? Tuo tarpu teisininkas Bernardas Gailius apie konstituciją kalba kaip apie elito atsakomybės dalyką. Tačiau kas šiuo atveju elitas ir kokia atsakomybė gula ant jo pečių?

Kas yra Reformacija?

Žodis „reformacija“ reiškia pertvarką ir atsinaujinimą. Tačiau apie protestantiškąją Reformaciją rašoma „nuo vidurio“, tai yra visai nesirūpinant, jog mažai kas žino apie jos priežastis ir pradžią, teigia Tomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vadovas, kviesdamas įvardinti pirminę – teologinę – šio reiškinio kibirkštį. Tuo tarpu doc. dr. Deimantas Karvelis tradicinės pirmosios metų paskaitos LEU metu pateikia istoriko požiūrį šia tema.

Vasario 16-oji: Basanavičiaus Lietuva ir istorinė atmintis

Vasario 16-osios proga kviečiame skaityti du pokalbius su istorikais. Eligijus Raila kviečia įdėmiau pažvelgti į tautos patriarchu vadinamą Joną Basanavičių, kuris lieka menkai pažįstamas. Su Norbertu Černiausku kalbėjomės apie valstybines šventes ir istorinę atmintį – dabar ir tarpukariu.

Dar kartą apie meilę

Valentino diena, kad ir kaip ją minėtume ar bandytume ignoruoti, paskatina dar kartą susimąstyti apie meilę. Apie ją mąsto ir abu mūsų šios dienos autoriai. Rabinas Jonathanas Sacksas kalba apie tai, kad tik abraomiškosios monoteistinės religijos meilę traktuoja kaip pamatinę medžiagą kuriant civilizaciją. „Geresnis yra pasaulis, sukurtas ant meilės, o ne darviniškos kovos dėl išlikimo pamato. Didingesnis yra žmogus, kuris sugeba pakelti savo akis anapus regimo horizonto, nei tas, kuris negali patikėti niekuo, kas negali būti pamatuota, sužymėta ir moksliškai paaiškinta“, – rašo jis. O kunigas S. Grunow savo tekste grįžta prie šv. Valentino kankinystės istorijos.

Rusijos ranka Europoje

Europa su nerimu laukia rinkimų Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Niekam ne paslaptis, kad Kremlius šiuose rinkimuose tikisi sulaukti sau palankių jėgų pergalės. Tačiau Maskva nėra tik pasyvi stebėtoja, laukianti rezultatų. Ji įvairiais būdais siekia tuos rezultatus paveikti. Antonas Šechovcovas pasitelkdamas Prancūzijos ir Austrijos pavyzdžius analizuoja, kokia taktika vadovaujasi Kremlius šiose valstybėse. Tiesa, bent jau Prancūzijos atveju taktika gali ir neišdegti iškilus netikėtam kandidatui Emmanueliui Macronui.

Gyvenimas melagingos informacijos pertekliuje

Ar šiais tiesą praradusios politikos ir melagingų naujienų laikais dialogas vis dar įmanomas? Šį klausimą savo tekste užduoda Alejo Jose G. Sison. Anot jo, šiandien pasaulyje yra gausu dviejų tipų žmonių – tų, kurie lengvai patiki bet kokia informacija, ir tų, kurie siekdami savo tikslų nesibodi jokio melo. Umberto Eco savo tekste taip pat pažymi, kad šiandieniame tinkle liete liejasi kvailybės, melagingos naujienos. Kaip nepaskęsti visoje šioje jūroje?

Jaunimas Bažnyčioje

Vyskupas Robertas Barronas savo tekste rėžia atvirai – esame krizinėje situacijoje, nes vis daugiau žmonių, ypač jaunimo gretose, apsisprendžia nepriklausyti jokiai religijai. Kokios viso to pasekmės? Ką daryti, kad neliktume plūduriuoti „varlinyku“ virstančiame ežere, visiškai įtraukiančiame į sekuliariąją kultūrą? Sesuo Juozapa Mieliauskaitė perspėja, kad, spręsdami problemą, galbūt žengiame ne tuo keliu: baiminamės skelbti Evangeliją ir veikiau akcentuojame, kad Bažnyčioje bus tiesiog smagu ir „faina“. Ar taip užuot evangelizavę pasaulį tiesiog nesekulerizuojame pačios Bažnyčios?

Kard. Audriui Juozui Bačkiui – 80!

Vasario 1 d. Vilniaus arkivyskupui emeritui, kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukanka 80 metų. Sveikindami ganytoją jubiliejaus proga, dėkojame už nuolatinį jo mūsų dienraščio palaikymą. Kartu turime puikią progą ne vien apibendrinti arkivyskupo emerito įspaustą pėdsaką Katalikų Bažnyčioje, bet ir iš arčiau susipažinti su juo kaip asmenybe. Skaitytojų dėmesiui Irenos Vaišvilaitės bei Vytauto Ališausko įžvalgos. Nors teoriškai Bačkis nebuvo pirmasis Vilniaus vyskupas, tačiau būtent jis suformavo Vilniaus arkivyskupo įvaizdį, teigia pašnekovai. Sužinokite, kodėl.

„Amoris Laetitia“ iš arčiau

„Amoris Laetitia” ir toliau išlieka dėmesio centre. Dokumento šalininkų ir jo kritikų pasisakymai mirga pasaulio žiniasklaidoje. Publikavome keturių kardinolų klausimus iškeltus popiežiui Pranciškui, o dabar siūlome pasauliečio, filosofijos mokslų daktaro atsakymą jiems. Džiaugiamės, kad Lietuvoje kardinolas Audrys J. Bačkis, LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas ir šeimai skirto sinodo dalyvis, ne kartą komentavo šį istorinį dokumentą. Šįkart siūlome „Artumos“ redakcijos parengtą interviu.

Kaip minėsime Reformacijos pradžią?

2017-aisiais, kaip gali protestantai ir katalikai krikščionys kartu minėti Reformacijos pradžią, įvykusią prieš 500 metų? Tarptautinė Liuteronų-Romos katalikų vienybės komisija svarstė šį klausimą ne vienus metus ir nemenkomis pastangomis parengė dokumentą, pavadintą: „Nuo konflikto iki bendrystės“. „Didžiausių sunkumų komisijai kėlė faktas, kad protestantams ir katalikams krikščionims žodis „reformacija“ turėjo skirtingas, netgi priešingas konotacijas bei asociacijas“, – rašo vienas dokumento autorių. O italas kunigas Ennio Innocenti, prieš 60 metų pirmasis surengęs ekumenines pamaldas Romos mieste, atskleidžia to meto atmosferą ir dalinasi mintimis apie šiandienį krikščionių vienybės kelią.

Pasikeitimai Ovaliniame kabinete ir Amerikoje

Sausio 20-oji yra diena, kai Ovalinio kabineto šeimininkas – jau Donaldas Trumpas. Kaip kito jo pažadai? Koks jis bus šalies vadovas? Kokie bus pirmieji veiksmai? Be abejo, jis tikisi, jog įeis į istoriją dėl teigiamų dalykų. Tad šia proga verta paanalizuoti, kaip per 8 Baracko Obamos valdymo metus pasikeitė Valstijos.

Krikščionių vienybės link

Artėjant kasmetinei Maldos už krikščionių vienybę savaitei verta susipažinti su iniciatyvomis, kurios yra ne mažiau svarbios nei oficialūs Bažnyčių vadovų susitikimai, teologų diskusijos ar pasirašyti dokumentai. Gyvenimo dialogas šiandien įgavęs konkrečias formas, įgijęs atpažįstamus veidus, praskynęs naujus kelius. Vienas ryškiausių pavyzdžių – sambūris „Kartu dėl Europos“. Verta prisiminti praėjusią vasarą vykusio renginio atgarsius ir gal įvardinti, kas trukdytų semtis įkvėpimo panašiems sumanymams Lietuvoje. Popiežius Pranciškus primena, kad krikščionių liudijimas bus įtaigus tiek, kiek atleidimas, atsinaujinimas ir susitaikinimas bus kasdienė jų patirtis.