Dialogas

Vasario 23 d.
Nuosaiki dešinė Lietuvoje ir Europoje

Dienos šviesą išvydo pirmasis šiemet žurnalo „Naujasis židinys“ numeris. Šįkart jame daug dėmesio skiriama svarstymams apie Konstituciją. Filosofas Alvydas Jokubaitis ieško atsakymo, kodėl tauta vis labiau patraukiama iš konstitucinės teisės specialistų samprotavimų. Kas užima jos vietą ir kokie viso to padariniai? Tuo tarpu teisininkas Bernardas Gailius apie konstituciją kalba kaip apie elito atsakomybės dalyką. Tačiau kas šiuo atveju elitas ir kokia atsakomybė gula ant jo pečių?

Vasario 20 d.
Kas yra Reformacija?

Žodis „reformacija“ reiškia pertvarką ir atsinaujinimą. Tačiau apie protestantiškąją Reformaciją rašoma „nuo vidurio“, tai yra visai nesirūpinant, jog mažai kas žino apie jos priežastis ir pradžią, teigia Tomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vadovas, kviesdamas įvardinti pirminę – teologinę – šio reiškinio kibirkštį. Tuo tarpu doc. dr. Deimantas Karvelis tradicinės pirmosios metų paskaitos LEU metu pateikia istoriko požiūrį šia tema.

Vasario 16 d.
Vasario 16-oji: Basanavičiaus Lietuva ir istorinė atmintis

Vasario 16-osios proga kviečiame skaityti du pokalbius su istorikais. Eligijus Raila kviečia įdėmiau pažvelgti į tautos patriarchu vadinamą Joną Basanavičių, kuris lieka menkai pažįstamas. Su Norbertu Černiausku kalbėjomės apie valstybines šventes ir istorinę atmintį – dabar ir tarpukariu.

Vasario 13 d.
Dar kartą apie meilę

Valentino diena, kad ir kaip ją minėtume ar bandytume ignoruoti, paskatina dar kartą susimąstyti apie meilę. Apie ją mąsto ir abu mūsų šios dienos autoriai. Rabinas Jonathanas Sacksas kalba apie tai, kad tik abraomiškosios monoteistinės religijos meilę traktuoja kaip pamatinę medžiagą kuriant civilizaciją. „Geresnis yra pasaulis, sukurtas ant meilės, o ne darviniškos kovos dėl išlikimo pamato. Didingesnis yra žmogus, kuris sugeba pakelti savo akis anapus regimo horizonto, nei tas, kuris negali patikėti niekuo, kas negali būti pamatuota, sužymėta ir moksliškai paaiškinta“, – rašo jis. O kunigas S. Grunow savo tekste grįžta prie šv. Valentino kankinystės istorijos.

Vasario 9 d.
Rusijos ranka Europoje

Europa su nerimu laukia rinkimų Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Niekam ne paslaptis, kad Kremlius šiuose rinkimuose tikisi sulaukti sau palankių jėgų pergalės. Tačiau Maskva nėra tik pasyvi stebėtoja, laukianti rezultatų. Ji įvairiais būdais siekia tuos rezultatus paveikti. Antonas Šechovcovas pasitelkdamas Prancūzijos ir Austrijos pavyzdžius analizuoja, kokia taktika vadovaujasi Kremlius šiose valstybėse. Tiesa, bent jau Prancūzijos atveju taktika gali ir neišdegti iškilus netikėtam kandidatui Emmanueliui Macronui.

Vasario 6 d.
Gyvenimas melagingos informacijos pertekliuje

Ar šiais tiesą praradusios politikos ir melagingų naujienų laikais dialogas vis dar įmanomas? Šį klausimą savo tekste užduoda Alejo Jose G. Sison. Anot jo, šiandien pasaulyje yra gausu dviejų tipų žmonių – tų, kurie lengvai patiki bet kokia informacija, ir tų, kurie siekdami savo tikslų nesibodi jokio melo. Umberto Eco savo tekste taip pat pažymi, kad šiandieniame tinkle liete liejasi kvailybės, melagingos naujienos. Kaip nepaskęsti visoje šioje jūroje?

Vasario 2 d.
Jaunimas Bažnyčioje

Vyskupas Robertas Barronas savo tekste rėžia atvirai – esame krizinėje situacijoje, nes vis daugiau žmonių, ypač jaunimo gretose, apsisprendžia nepriklausyti jokiai religijai. Kokios viso to pasekmės? Ką daryti, kad neliktume plūduriuoti „varlinyku“ virstančiame ežere, visiškai įtraukiančiame į sekuliariąją kultūrą? Sesuo Juozapa Mieliauskaitė perspėja, kad, spręsdami problemą, galbūt žengiame ne tuo keliu: baiminamės skelbti Evangeliją ir veikiau akcentuojame, kad Bažnyčioje bus tiesiog smagu ir „faina“. Ar taip užuot evangelizavę pasaulį tiesiog nesekulerizuojame pačios Bažnyčios?

Sausio 30 d.
Kard. Audriui Juozui Bačkiui – 80!

Vasario 1 d. Vilniaus arkivyskupui emeritui, kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukanka 80 metų. Sveikindami ganytoją jubiliejaus proga, dėkojame už nuolatinį jo mūsų dienraščio palaikymą. Kartu turime puikią progą ne vien apibendrinti arkivyskupo emerito įspaustą pėdsaką Katalikų Bažnyčioje, bet ir iš arčiau susipažinti su juo kaip asmenybe. Skaitytojų dėmesiui Irenos Vaišvilaitės bei Vytauto Ališausko įžvalgos. Nors teoriškai Bačkis nebuvo pirmasis Vilniaus vyskupas, tačiau būtent jis suformavo Vilniaus arkivyskupo įvaizdį, teigia pašnekovai. Sužinokite, kodėl.

Sausio 26 d.
„Amoris Laetitia“ iš arčiau

„Amoris Laetitia” ir toliau išlieka dėmesio centre. Dokumento šalininkų ir jo kritikų pasisakymai mirga pasaulio žiniasklaidoje. Publikavome keturių kardinolų klausimus iškeltus popiežiui Pranciškui, o dabar siūlome pasauliečio, filosofijos mokslų daktaro atsakymą jiems. Džiaugiamės, kad Lietuvoje kardinolas Audrys J. Bačkis, LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas ir šeimai skirto sinodo dalyvis, ne kartą komentavo šį istorinį dokumentą. Šįkart siūlome „Artumos“ redakcijos parengtą interviu.

Sausio 23 d.
Kaip minėsime Reformacijos pradžią?

2017-aisiais, kaip gali protestantai ir katalikai krikščionys kartu minėti Reformacijos pradžią, įvykusią prieš 500 metų? Tarptautinė Liuteronų-Romos katalikų vienybės komisija svarstė šį klausimą ne vienus metus ir nemenkomis pastangomis parengė dokumentą, pavadintą: „Nuo konflikto iki bendrystės“. „Didžiausių sunkumų komisijai kėlė faktas, kad protestantams ir katalikams krikščionims žodis „reformacija“ turėjo skirtingas, netgi priešingas konotacijas bei asociacijas“, – rašo vienas dokumento autorių. O italas kunigas Ennio Innocenti, prieš 60 metų pirmasis surengęs ekumenines pamaldas Romos mieste, atskleidžia to meto atmosferą ir dalinasi mintimis apie šiandienį krikščionių vienybės kelią.

Sausio 19 d.
Pasikeitimai Ovaliniame kabinete ir Amerikoje

Sausio 20-oji yra diena, kai Ovalinio kabineto šeimininkas – jau Donaldas Trumpas. Kaip kito jo pažadai? Koks jis bus šalies vadovas? Kokie bus pirmieji veiksmai? Be abejo, jis tikisi, jog įeis į istoriją dėl teigiamų dalykų. Tad šia proga verta paanalizuoti, kaip per 8 Baracko Obamos valdymo metus pasikeitė Valstijos.

Sausio 16 d.
Krikščionių vienybės link

Artėjant kasmetinei Maldos už krikščionių vienybę savaitei verta susipažinti su iniciatyvomis, kurios yra ne mažiau svarbios nei oficialūs Bažnyčių vadovų susitikimai, teologų diskusijos ar pasirašyti dokumentai. Gyvenimo dialogas šiandien įgavęs konkrečias formas, įgijęs atpažįstamus veidus, praskynęs naujus kelius. Vienas ryškiausių pavyzdžių – sambūris „Kartu dėl Europos“. Verta prisiminti praėjusią vasarą vykusio renginio atgarsius ir gal įvardinti, kas trukdytų semtis įkvėpimo panašiems sumanymams Lietuvoje. Popiežius Pranciškus primena, kad krikščionių liudijimas bus įtaigus tiek, kiek atleidimas, atsinaujinimas ir susitaikinimas bus kasdienė jų patirtis.

Sausio 11 d.
Apie vaikų teisių apsaugą

Vaikų teisių apsaugos klausimas šiandien Lietuvoje yra labai opus, tad siūlome diskusijas su šioje srityje dirbančiais profesionalais ir sprendimų priėmėjais. Šįkart dalijamės pokalbiu apie fizinio ir emocinio smurto ilgalaikius padarinius žmogui ir jo aplinkai bei poreikį stiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje su Paramos vaikams centro psichologe E. Petkute ir Laisvos visuomenės instituto vadovės K. Zamarytės-Sakavičienės tekstu apie smurto prieš vaikus apibrėžimo ribas. Taip pat bus pokalbiai su Aušra Kuriene, Dovile Šakaliene, Kristina Paulike ir Jūrate Baltuškiene.

Sausio 9 d.
Populistinio sukilimo pamokos

„Kai kas smerkia populistinį sukilimą JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse tiesiog kaip rasistinę, ksenofobišką reakciją prieš imigrantus ir multikultūralizmą. Tačiau populistiniame proteste regėti tik fanatizmą ar žvelgti į šiuos protestus tik per ekonomikos prizmę reiškia nepastebėti to, aplink ką iš tiesų sukosi visi 2016 metų sukrėtimai“, – savo rašinyje teigia Harvardo universiteto politinės filosofijos profesorius Michaelas Sandelas. Tuo tarpu Slawomiras Sierakowskis aptaria, ko galima pasimokyti iš pirmųjų Teisės ir teisingumo partijos valdymo metų Lenkijoje. Vien tik smerkti populistus ir tuos, kurie negaili kritikos liberaliai demokratijai, negana – būtina suvokti ir priežastis, lėmusias jų iškilimą ir patrauklumą piliečiams.

Sausio 5 d.
Tolkienas – rašytojas ir šeimos žmogus

Sausio 3 dieną viso pasaulio „tolkienistai“ minėjo „Žiedų valdovo“ autoriaus J.R.R. Tolkieno gimtadienį. Šie du tekstai yra žvilgsnis ne į jo kūrybą, o į asmenybę. Viename jų rašytojo anūkas Simonas, taip pat rašytojas, kalba apie savo vaikystės atsiminimus, o taip pat ir jo senelį smarkiai paveikusį Pirmąjį pasaulinį karą. Kitame rašinyje apie Tolkieną kalbama visų pirma kaip apie šeimos vyrą, kurio didieji pasakojimai prasidėjo nuo pasakų savo vaikams vakarais.

Sausio 3 d.
Dar kartą apie maldą „Sveika, Marija“

Dabartinė maldos „Sveika, Marija“ lietuviška versija įaugusi į ištisų kartų kraują. Įdomu tai, kad mūsiškis vertimas savo prasme kiek skiriasi nuo daugelio Europos, o ir pasaulio tautų. Vatikanas prašo verčiant liturginius tekstus iš originalios lotynų kalbos vengti savų interpretacijų. Tad kodėl lietuviškai sakome „pagirtas“, o ne „palaimintas“? Kodėl „sūnus“, o ne „įsčių vaisius“? Skaitytojų dėmesiui velionio kun. Vaclovo Aliulio, ilgamečio liturginių tekstų vertėjo, mintys bei mūsų autorės Elenos Eimaitytės kvietimas atnaujinti diskusiją, o galbūt ir patį tekstą.

Gruodžio 30 d., 2016
Politiškumas, krikščionybė ir kalba

„Ką galime pasakyti apie Lietuvos Seimo rinkimus ir porinkiminį laikotarpį, žvelgdami į viešąją erdvę? Laimėjo ir iki šiol dominuoja tie, kurie sugebėjo sėkmingai primesti savo diskursą ir tikrovės suvokimą didesnei daliai visuomenės ir oponentų“, – savo tekste teigia Laurynas Peluritis analizuojantis, pergalę Seimo rinkimuose iškovojusiųjų retoriką, savyje apimančių daug prieštaringų perspektyvų. Tuo tarpu Tomas Daugirdas kalba apie politiką apipynusius populiarius mitus, skatinančius į politiką žvelgti kaip į blogį. Šie mitai padeda geriau suvokti ir klausimus, kuriuos savajame tekste narplioja L. Peluritis.

Gruodžio 27 d., 2016
Apie vienišumą ir pilnatvę

Šventiniu laikotarpiu, kai, rodos, visi džiaugiasi vieni kitų dėmesiu ir artumu, kartais tyliai atslenka ir mintys apie vienišumą. Kaip išlipti iš tamsios vienišumo duobės ir išmokti džiaugtis šia diena, šia akimirka? Šis dialogas – dviejų jaunų moterų atviri pasidalijimai savo patirtimi. Magdalenos Galek recepto nuo vienišumo pagrindinis ingredientas – dėkingumas, o Aistė Pupininkaitė iš naujo atrado save, savo šalį, susigrąžino pasitikėjimą savimi ir išsivadavo iš vienišumo jausmo išvykusi iš šalies ir susidūrusi su naujais iššūkiais.

Gruodžio 24 d., 2016
Šv. Kalėdų papiktinimas

Kalėdos tradiciškai – jaukumo, artumo ir džiugesio laikas. Šio Dialogo tekstai kiek netradiciniai: kviečia klausti apie giliąją šios šventės priežastį ir tikruosius padarinius. „Man kelia nerimą, kad Kalėdos – didžioji krikščionių provokacija – neužgauna visiškai nieko“ – rašo jaunas amerikiečių vyskupas R. Barron. O „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius D. Puslys dalinasi įžvalgomis apie tai, ko reikia, kad Kalėdų įvykis taptų tikrove man asmeniškai.

Gruodžio 22 d., 2016
Politikos metamorfozės

Šįkart dialoge – žurnalo „Naujasis židinys“ tandemas. Tomas Daugirdas kalba apie tai, kaip politika postmoderniame pasaulyje tapo tiesiog manipuliavimu jausmais. Anot jo, politikai daugiausia dėmesio kreipia ne į bendrąjį gėrį ir ne į valstybės suverenumą, net ne į gerą valdymą, o į blogas (ar geras) žmonių jausenas, jų liūdesį, nusivylimą ir nelaimingumą. Tuo tarpu Justinas Dementavičius savo laiške žurnalo redaktoriui, klausia, kodėl mes vis jaučiamės „prabalsavę“ ne už tuos ir kodėl mūsų pilietiškumas neretai apsiriboja „nubalsavimu“ kartą per kelerius metus.

Gruodžio 19 d., 2016
„Amoris laetitia“: tarp idealo ir tikrovės

Prieš kurį laiką keturi kardinolai laišku popiežiui Pranciškui uždavė keletą klausimų, susijusių su, jų nuomone, neaiškiomis posinodinio Paraginimo „Amoris Laetitia“ vietomis. Kol kas popiežius į išsakytas abejones niekaip neatsiliepė. Tuo tarpu kard. Ch. Schonborn interviu „La Civilta cattolica“ atsako į dažniausiai išsakomą kritiką bei būgštavimus, atkreipdamas dėmesį, jog dokumento ašis – bendrų visiems taikytinų normų atsisakymas, siekiant įsigilinti į konkretų atvejį.

Gruodžio 15 d., 2016
Krikščionioniškosios demokratijos praeitis, dabartis ir ateitis

Lietuvoje pastaruoju metu gausu diskusijų apie tai, koks turi būti Bažnyčios ir valstybės santykis, kokios krikščioniškosios demokratijos reikia, jei iš viso reikia, šiandieninių iššūkių akivaizdoje. Filosofas Alvydas Jokubaitis savo tekste klausia, kas būtų iš Lietuvos ir apskritai visos Vakarų kultūros, jei nebūtų buvę Jėzaus Kristaus. Šis jo klausimas atveda prie svarstymų, kokios krikščioniškosios demokratijos šiandien reikia sekuliariame pasaulyje, kuris labai įtariai žvelgia į religiją. Savo ruožtu Paulius Subačius savo tekste kalba apie Bažnyčios ir elitų, įskaitant ir politinį, santykius. Mūsų santykis su Bažnyčia ir krikščioniškos tradicijos paveldu – ši gija sieja abu šio dialogo tekstus ir kviečia leistis į diskusiją.

Gruodžio 12 d., 2016
Apie širdies gilumas

Šis dialogas kviečia leistis į širdies gilumą. Mūsų viduje, mūsų širdyje esanti netvarka neišvengiamai pasireiškia ir išorėje. Koks, kokia aš esu iš tikrųjų? Ar galiu pažinti, kaip atrodo mano giliausias vidus, mano širdis? Atsakymų į šiuos sudėtingus klausimus ieško Johannes G. Gerhartz, o Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF, atkreipdama dėmesį į tai, jog šiandien dažnai apskritai bijome kalbėti apie nuodėmę, nes „juk svarbiausia, kad gerai jaustumeisi“, drąsina įdiegti į savo gyvenimą „programėlę“, kuri ne „pokemonus“ pažintų, o būtų jautri nuodėmei.

Gruodžio 8 d., 2016
Gailestingumas ir bažnytinė teisė

Kaip nuolat galiojantį Bažnyčios mokymą praktikoje taikyti taip, kad jis būtų teisingas ir sykiu gailestingas? Kardinolo Walterio Kasperio mintys apie pavojų, kad aukščiausia teisė gali tapti didžiausia neteisybe, jeigu taikoma raidiškai. Ši mintis nėra nei nauja, nei revoliucinga. Štai pal. Jonas XXIII garsiojoje Vatikano II Susirinkimo kalboje pabrėžia Bažnyčios kryptį ne pasmerkimu, o doktrinos jėga siekti perkeisti asmenis ir visuomenes.

Gruodžio 5 d., 2016
„Caritas“ ir Bažnyčia: reformų link

„Pokyčiai visada sukelia sunkumų, tačiau taip einama brandos link“ – interviu „Bernardinai.lt“ sakė „Cor Unum“ tarybos atstovas mons. S. T. Munoz, dalindamasis mintimis ne vien apie būtiną „Carito“, bet ir visos bažnytinės bendruomenės reformą. Benediktas XVI enciklikoje „Deus caritas est“ kaip tik ir gvildena klausimą apie artimo meilės vietą kataliko gyvenime. Ar teisūs buvo marksistai, teigę, jog vargšams reikia ne gailestingosios meilės darbų, o teisingumo?

Gruodžio 1 d., 2016
Vilniaus kraštas tada ir dabar

Istorija nėra tik negyva praeitis. Istorija dalyvauja mūsų dabartyje kaip jėga, vis kviečianti susimąstyti apie atmintį ir užmarštį, savąją tapatybę, skirtingų tautų, kultūrų sugyvenimą. Šįkart mūsų žvilgsnis krypsta į Vilniaus kraštą ir jo istoriją. Kas bendro tarp pasakojimo apie legendinę Paulavos respubliką menančius Turgelius ir Česlovo Skaržinsko teksto apie Sąjūdžio gimimą ir iššūkius Šalčininkuose? Priminimas, kad daugiakultūrėje terpėje darna ir sugyvenimas visada stovi šalia atsiribojimo ir konflikto. Tik nuo mūsų šiandienos priklauso, į kokią praeitį remsimės, kokį kelią rinksimės ir kokią Lietuvą kursime.

Lapkričio 28 d., 2016
Petras Dirgėla ir jo valstybės vizija

„Klastuomenė“ – tokį terminą nukalė Petras Dirgėla siekdamas apibūdinti kai kurių intelektualų laikyseną po 1990 metų kovo 11-osios. Šiame dialoge siūlome jums du tekstus, kurių viename Petras Dirgėla su filosofu Viliumi Bartninku kalbasi apie intelektualus ir jų vaidmenį Lietuvos valstybingumo kūrime. Tuo tarpu Jūratė Sprindytė savo tekste, publikuotame žurnale „Metai“, gvildena pamatines P. Dirgėlos mąstymo atramas.

Lapkričio 24 d., 2016
Reformacijos jubiliejui

Daugeliui katalikų Martyno Liuterio vardas asocijuojasi su Vakarų Bažnyčios skilimu, tuo tarpu daugeliui liuteronų jis yra bebaimis tikėjimo didvyris ir jų Bažnyčios steigėjas. Abu požiūriai neatspindi tikro vaizdo ir jį iškreipia. Mintimis apie tai dalijasi liuteronų teologas ir pastorius Jens-Martin Kruse, kuris savo tekste cituoja ir popiežiaus Benedikto XVI mintis, išsakytas Erfurte per ekumenines pamaldas. Tad jūsų dėmesiui ir popiežiaus įžvalgos apie tai, kad vienybę sukuriame ne mes, ji – Dievo dovana.

Lapkričio 21 d., 2016
Donaldo Trumpo Amerika

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau ruošiasi perimti Baltuosius Rūmus. Milda Gardauskaitė siūlo į jo pergalę pažvelgti kaip į „zefyrų testą“ - žmonės nekantriai laukia permainų, tad balsuoja rizikingai. Martynas Čiukšys rašo apie greitų pokyčių lūkesčius ir veda paraleles su Graikijos „Syriza“ partija.

Lapkričio 17 d., 2016
Nueinantieji ir ateinantieji

Pirmadienį į pirmą posėdį susirinko šios kadencijos Seimas. Jame – kone 80 naujokų. Tokios parlamentarų kaitos nebuvo jau labai seniai. „Bernardinai.lt“ išskiria 15 naujokų, kurie turėtų būti labiausiai matomi šios kadencijos Seime ir 15 ryškiausiųjų, kurie su Seimu buvo priversti atsisveikinti.

Lapkričio 14 d., 2016
Krikščionybė ir Europa

Vakarų pasauliui atsirasti reikėję šio to daugiau nei vien monoteizmo, tačiau be jo Vakarų pasaulio negalima paaiškinti. Kaip konkrečiai tai atsispindi Europos kultūroje, atskleidžia vokiečių autorius Arnoldas Angenendtas. Kita vertus, senasis mūsų žemynas – pasipriešino krikščionybės paveldui, kaip to nepadarė jokia kita civilizacija. Prieš gerą dešimtmetį, dar būdamas kardinolas, J. Ratzingeris pabrėžė, jog dabartinė polemika dėl Europos tapatybės susijusi su atsakomybe už šiandienę žmoniją.

Lapkričio 10 d., 2016
D. Trumpo triumfas

„Ar reikia teleportuotis į Marsą arba masiškai mėginti gauti Kanados pilietybę?“, – po Donaldo Trumpo pergalės klausia Matas Baltrukevičius. Iš anksto baimintis nereikia, tačiau Lietuvai bus būtina užmegzti gerus santykius su šiuo politiku. Tuo tarpu Donatas Puslys bando aiškintis, kas gi galiausiai lėmė D. Trumpo pergalę ir ar JAV elitas padarė viską, kad įtikintų savo piliečius nepasiduoti neapykantos, baimės politikai.

Lapkričio 7 d., 2016
Amerikos pasirinkimas1

JAV piliečiai renkasi iš dviejų nepopuliariausių visų laikų kandidatų – multimilijonieriaus Donaldo Trumpo ir buvusios pirmosios JAV damos bei valstybės sekretorės Hillary Clinton. „Bernardinai.lt“ siūlo pažvelgti į tai, kaip abu kandidatai iškilo iki savo partijų kandidatų šiuose nenuspėjamuose rinkimuose.

Lapkričio 2 d., 2016
Popiežiaus vizitas Švedijoje

Ką tik baigėsi itin svarbus popiežiaus vizitas Švedijoje, kur jį priėmė Pasaulio liuteronų federacijos vadovai ir atstovai. Šio įvykio atgarsių bus dar ne vienas. Štai vienintelis Švedijos katalikų vyskupas aiškiai pabrėžė: „Popiežius į Švediją neatvyko „švęsti“ Reformacijos, kaip kad suprato daug kas, o siekdamas paskatinti dialogą su liuteronais, kad pajudėtume iš praeities, kad atgailautume dėl reformos laikotarpio sunkumų ir žengtume pirmyn.“ Kaip judėti pirmyn šiame nelengvame kelyje? Popiežius Pranciškus Malmės arenoje kreipėsi į visus, ne tik į kai kuriuos. Pasiūlė visiems prienamą, o ne pernelyg sudėtingą receptą: „Kai grįšime į savo namus, būkime pasiryžę kasdien atlikti taikos ir susitaikymo gestą, kad taptume drąsiais ir ištikimais krikščioniškosios vilties liudytojais.“ Ar tai, kas paprasta, negali būti lemiama?

Spalio 31 d., 2016
Visi šventieji ir Vėlinės

„Noriu, kad Vėlinės man skelbtų viltį. Tik kas dabar ims ją giedoti? Kas apskritai turi teisę ir galią ją išgiedoti ar iškriokti, ar išdejuoti, išlementi, išmikčioti?“ – klausia brolis pranciškonas Julius Sasnauskas. Apie kokią viltį galima kalbėti tą dieną, kai atsimename mums brangius mirusiuosius? O gal atsakymą mums gali pasufleruoti šventieji, kurių dieną minime prieš pat Vėlines?

Spalio 27 d., 2016
Brandaus gyvenimo džiaugsmas

Senatvė yra gyvenimo periodas, kurio daugelis mūsų, jaunesniųjų, bijomės. Tačiau brandžiausias gyvenimo laikotarpis gali būti šviesus ir džiaugsmingas. Zita Žalaitė rašo apie savo gyvenimą išėjus į pensiją ir dalinasi įžvalgomis apie šį gyvenimo tarpsnį. Anūkas dalinasi savo senelio, sulaukusio 93 metų ir prieš pusmetį iškeliavusio į Amžinybę, gyvenimo istorija.

Spalio 24 d., 2016
Tarp pesimizmo ir optimizmo

„Mes gyvename baimės, negatyvumo ir blogų žinių kulto epochoje. Geros naujienos blogai perkamos, niekam jų nereikia. Smagus ir nuotaikingas apokaliptinis skaitinys – visai kas kita. Iš čia tas panikos sėjimas ir baimės industrija“, – savo veikale „Didžioji Europa“ rašė Leonidas Donskis. Kur mūsų laikais rasti optimizmo? Ar apskritai įmanoma būti optimistu, ar tai tėra saviapgaulė? Kur šiandien rasti gyvenimo prasmę, kai modernus mokslas iš esmės siekė diskredituoti ir į užkampį išstumti teologiją? O gal tikėjimas pažanga yra viltis? Tik kur žengiame? Apie visa tai – šiame dialoge.

Spalio 20 d., 2016
Dominikonų jubiliejus

Šv. Dominyko įkurtas Pamokslininkų ordinas šiemet švenčia 800 metų jubiliejų. Apie ordino praeitį, dabartį ir viltis ateičiai – pokalbiai su br. Bruno Cadore OP ir br. Pijumi Eglinu OP. „Svarbu dėkoti Viešpačiui už tuos 800 metų, už tą pasitikėjimą, kurio iš jo sulaukėme, už visus brolius ir seseris, per visą istoriją pašventusius šiai misijai savo gyvenimą“, – teigia B. Cadore OP.

Spalio 17 d., 2016
Dvikalbės Vilniaus krašto parapijos

Vilniaus arkivyskupijos istorija neišvengė sudėtingos šio regiono istorijos pasekmių. Lietuvių ir lenkų katalikų santykiai ilgą laiką čia buvo painūs ir įtempti. Tik visai neseniai pradėjo daugėti parapijų, kuriose Mišios aukojamos ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Apie tai, kur link vystosi situacija mintimis dalinasi kun. Arūnas Kesilis bei prof. Paulius V. Subačius. Sociologė ir antropologė, doc. Irena Eglė Laumenskaitė atkreipia dėmesį į jaunosios kartos indėlį atverčiant naują Lietuvos lenkų ir lietuvių bendros istorijos puslapį.

Spalio 13 d., 2016
Gyvenimas online ritmu

Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo naujų technologijų. Jos keičia mūsų gyvenimą, palengvindamos kasdienybę, tačiau kartais tampa sunku suvokti, kur yra tikrovė, o kur virtualumas. Apie tai – Indrės Jonušytės ir Vyto Drunio tekstuose.

Spalio 10 d., 2016
Neigiamos informacijos pasekmės

Beveik kasdien išgirstame apie konfliktus tarp šalių, teroro aktus, katastrofas ar stichines nelaimes. Kartais gali pasirodyti, kad neigiamų naujienų viešoje erdvėje yra netgi daugiau, nei teigiamų. Kaip jos mus veikia? Ką patiria žurnalistai ir fotografai, kurių dėka naujausios žinios ir tiksliausi faktai bei vaizdai iš įvykio vietos pasiekia visą pasaulį? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieško krikščioniškosios psichologijos instituto rektorius, dvasininkas Andrejus Lorgusas bei Alina Jodko, apie žurnalistų patiriamą stresą kalbinanti Vilniaus universiteto psichotraumatologijos ekspertą doc. dr. Evaldą Kazlauską bei kriminalinių naujienų žurnalistę Aušrą Šiaulytę.

Spalio 5 d., 2016
Mokytojo kelias

Mylimi mokytojai, mokiniai, tėvai, buvę mokiniai (o jais esame visi likusieji be jokių išimčių), minėdami Tarptautinę mokytojo dieną, kviečiame visus susimąstyti apie šį nelengvą gyvenimo kelią, kuriam reikia daug protinių ir emocinių pastangų. Jums parengėme interviu su Kretingos Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytoja Dalia Kybartiene. Taip pat mūsų redakciją pasiekė jau į užtarnautą poilsį pasitraukusio Stepo Eitminavičiaus tekstas, skatinantis susimąstyti apie pedagogo pašaukimą.

Spalio 3 d., 2016
Erezija ir ortodoksija

Gintaras Sungaila savo tekste, skelbtame svetainėje „Doxa.lt“, klausia, ar tokios sąvokos kaip erezija ir ortodoksija šiandien dar tebeturi prasmę. Tuo tarpu Gilbertas Keithas Chestertonas aiškina, kodėl jis yra katalikas. Anot jo, paaiškinti tai labai sudėtinga dėl vienos priežasties – egzistuoja dešimt tūkstančių priežasčių, ir visos jos gali būti suvestos į vieną: katalikybė yra tiesa.

Rugsėjo 29 d., 2016
Lietuvos žydų tragedijai atminti

Praėjusią savaitę minėjome Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Lietuvos žydams pragaras prasidėjo prieš 75 metus. Šia liūdna proga dalinamės profesoriaus Vytauto Landsbergio mintimis, išsakytomis Panerių memoriale vykusio minėjimo metu ir jautriu Vandos Juknaitės tekstu, dedikuotu praėjusią savaitę iškeliavusiam Leonidui Donskiui.

Rugsėjo 26 d., 2016
Religijos ir taika

Asyžiuje ką tik baigėsi pasaulio religijų atstovų susitikimas, kurio centre – visų tikėjimų išpažinėjų bendra malda, prašant taikos mūsų planetai. Prieš 30 metų prasidėjusi tradicija ne vienam atrodė tik dar vienas Jono Pauliaus II kaprizas, tačiau šiandien kaip niekad akivaizdu, kad tai buvo pranašystė. Religijų vaidmuo taikai išsaugoti – esminis, teigia prof. Andrea Riccardi, šios iniciatyvos pradininkas. Jam atitaria patriarchas Baltramiejus I, drąsindamas, jog Asyžiuje atveriami nauji keliai kultūrų ir didžiųjų pasaulio religijų dialogui. Ar dialogas svarbus? Alternatyvos jam neturime.

Rugsėjo 22 d., 2016
L. Donskiui atminti

Žinia apie Leonido Donskio mirtį buvo šokas visai „Bernardinai.lt“ redakcijai. Tiek daug kelio nueita drauge, tiek daug dar planuota. Šiandien, kai taip skauda, kai norisi verkti ir klausti, kodėl, verta padėkoti Dievui už šio nuostabaus žmogaus gyvenimą ir atsigręžti į profesoriaus tekstus, kuriuose, neabejoju, dar ne kartą ieškosime išminties, įkvėpimo, padrąsinimo. Visos redakcijos vardu reiškiame užuojautą L. Donskio šeimai, artimiesiems ir bendražygiams. Ilsėkis ramybėje.

Rugsėjo 19 d., 2016
Kūno kultas

Valgymo sutrikimai yra labai paplitusi problema, su kuria ypač dažnai susiduria jaunos merginos ir moterys, norėdamos atrodyti tobulai – taip, kaip atrodo visi modeliai, reklamuojantys įvairių dizainerių kolekcijas. Kodėl mums kartais taip sudėtinga mylėti save tokius, kokie esame? Karolina, būdama dvylikos, susirgo anoreksija ir šiandien dalijasi savo skaudžia istorija, o su psichologe A. Jasaityte-Čeburiak, jaunystėje prisilietusia prie mados pasaulio ir dirbusia modelio darbą, kalbamės apie (ne)meilę sau, galimas anoreksijos bei kitų valgymo sutrikimų priežastis, pasekmes, santykių šeimoje ir mados industrijos įtaką jaunų asmenybių formavimuisi bei asmeninę modelio patirtį.

Rugsėjo 15 d., 2016
Apie ligą ir sergančiųjų slaugymą

Krizės, susijusios su liga, pagalba kitiems sergantiesiems ar itin sudėtingu sprendimu dėl sunkaus ligonio globos, mus išmoko branginti kiekvieną Viešpaties padovanotą akimirką. Aldona Kerpytė dalijasi savosios ligos patirtimi bei mintimis apie pagalbą kitiems sergantiesiems, o br. Juozapas Marija Žukauskas OFM analizuoja dilemą, susijusią su pasiligojusio artimojo patikėjimu globos namams.

Rugsėjo 12 d., 2016
Krikščionys ir santuoka

„Santuoka – natūralus vyro ir moters meilės padarinys. Ji vertinga pati savaime ir tarsi nereikalauja papildomų aiškinimų“ – sako Aleksandras Tkačenka. Tačiau kodėl šiandien santuokos yra tapusios tokios netvirtos, kodėl tiek skyrybų? Dėl daugelio priežasčių abejojama santuokos verte, tačiau Bažnyčia nuolat kviečia naujai atpažinti šios žmogiškos ir dieviškos sąjungos grožį bei prasmę. Tai liudija ir celibato įsigalėjimo istorijos peripetijos.

Rugsėjo 8 d., 2016
Gyvenimas toli nuo artimųjų

Apie emigraciją kalbama daug, tačiau apie realius veiksmus girdime daug mažiau, nors daug Lietuvos šeimų yra paliestos šios problemos. Siūlome Jums susipažinti su dviejų moterų skirtingomis patirtimis. Ką reiškia būti emigrantės motina? Kodėl nepavyksta vėl prigyti savo tėvynėje? Tikimės, kad šie jautrūs tekstai atskleis kitą problemos pusę.