GAMTA IR MOKSLAS » APLINKOSAUGA
„Lietuvos gamtos fondas“, bendradarbiaudamas su „Lietuvos zoologijos sodu“, siekia išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių populiaciją.
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją.
Ši rugpjūčio pabaigoje vykusi ekspedicija – dalis išsamių tyrimų, kurių tikslas – įsteigti naujas Europos Sąjungos ekologinio tinklo Natura 2000 jūrines teritorijas.
Atsižvelgiant į asbesto keliamą riziką sveikatai ir siekiant kuo sparčiau senuosius asbesto stogus pakeisti naujomis dangomis šiam tikslui planuojama panaudoti Kaimo plėtros fondo lėšas.
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą dėl Preilos botelių nugriovimo.
„Branduolinė energetika niekada nebuvo ir nebus nei saugi, nei švari“, - tvirtina Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas.
Kaip aplinkosaugininkams pranešė gyventojai, po kaimus ir gyvenvietes viename iš šalies rajonų važinėjantys ir senus automobilių akumuliatorius supirkinėjantys asmenys šių akumuliatorių savininkus skatina teršti aplinką.
Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena - akcinė bendrovė „Lifosa”.
Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Plungės Atviras jaunimo centras organizuoja žygį dviračiais „Dviračių ralis Babrungėnai 2011″.
Visą savaitę nuo 2011 m. rugsėjo 16 iki 22 dienos Vilniuje švenčiama Europos judrioji savaitė ir tarptautinė Europos diena „Mieste be savo automobilio”. Tai renginių ciklas, skirtas Tarptautinei dienai be automobilio pažymėti.
Rugsėjo 9 dieną Nidoje įvyks nūdienos architektūrai itin aktualus seminaras. Tai jungtinis seminaro bei atviro LAS Tarybos ir ekspertų tarybų posėdžio renginys, kuris šiuolaikinę architektūrą gvildens gamtosauginiu ir paveldosauginiu aspektais.
Pasaulio gamtos fondas įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija.
Priklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate, pakeitę jį dviračiu, CO₂ (anglies dioksido) emisiją sumažinsite keliasdešimčia kartų.
Į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą papuošti šiukšlines, bendrovė „Specialusis autotransportas” ketina pirkti 60 naujų plastikinių šiukšlinių, o įvairia tematika papuošti jas planuoja Klaipėdos krašto atliekų tvarkymo centras.
Kadaise tokia mums įprasta busvusi 60 W kaitrinė lemputė Europoje nuo rugsėjo 1 d. jau nebegaminama. Subtilaus grožio ir rimtojo mokslo simbiozės etalonu tapusios lemputės era Europoje baigėsi.
Šią vasarą smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis daugiausia laiko skyrė ne savo koncertinei veiklai, bet pilietinei akcijai.
Vilniuje naujai statomame gyvenamųjų namų kvartale „Antakalnio terasos” pirmą kartą Lietuvoje aplinkos priežiūrai bus naudojamas lietaus vanduo.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas sulaukė savanoriškos pagalbos atliekant gamtos išsaugojimo darbus. Šiomis dienomis pajūryje vyksta profesinių sąjungų organizacijos „Solidarumas” tarptautinė stovykla „EWOCA 3″.
Būdami aktyvesni, ne tokie reiklūs vandens švarumui ir labai vislūs, rainuotieji vėžiai išstumia plačiažnyplius, kurie nuo seno gyveno švariuose Lietuvos ežeruose ir upėse.
Kitą savaitę į pirmąjį aplinkosauginį reidą Baltijos jūroje išplauks naujas patrulinis laivas su specialia jūros aplinkos apsaugos kontrolei bei avarijų prevencijai skirta įranga.
Esame įpratę, kad rūpinimasis aplinka gali kainuoti nemažus pinigus, tačiau iš tiesų aplinkos tausojimas Lietuvai gali būti labai naudingas ekonomiškai.
Mokslininkų nuomone, laukinių lašišų ištekliai maždaug trisdešimtyje Baltijos intakų neatitinka saugių biologinių ribų, ir joms gresia genetinės įvairovės sumažėjimas.
2011 m. rugpjūčio 19 d., Baltijos aplinkos forumas kviečia į „Café Scientifique” diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą.
Rugpjūčio mėnesį daugelyje vandens telkinių suintensyvėja dumblių žydėjimas. Už dvokiantį, drumzliną, pilną dumblių vandenį galime „padėkoti” ir kiekvienas sau.
Rekonstruojamame Šiaulių universiteto Botanikos sode bus įrengtos naujos ekspozicijos, kurios supažindins su Žiemgalos regiono augalija.
Kiek žinome apie Nigerio deltos ekologinę katastrofą Afrikoje? Jungtinės Tautos skelbia, kad būtent ten jau daugiau nei pusšimtį metų nesiliaujantys naftos išsiliejimai yra didžiausia žmogaus sukelta ekologinė tragedija.
Nagasakio meras Tomihisa Taue pareiškė, kad Japonija privalo vystyti saugesnę alternatyviųjų šaltinių energetiką - saulės, vėjo ir biomasės.
Kaliningrado srities dūma priėmė nutarimą, kad neįmanoma surengti regiono teritorijoje referendumą dėl būtinybės statyti Baltijsko atominę elektrinę.
Dubysos upėje Kauno rajone vanduo truputį pagerėjo, tačiau maudytis jame dar negalima, praneša rajono savivaldybė.
Per penkerius metus Lietuva perdirbo apie 682 tūkst. tonų šalyje surinktų stiklo, metalo, plastmasės, popieriaus ir kartono atliekų, tačiau, palyginti, tai yra nedidelis kiekis.
Vilniuje, šalia termofikacinės elektrinės, planuojama statyti atliekų perrūšiavimo įrenginius, kurie Kazokiškių sąvartyne išverčiamų atliekų kiekį galėtų sumažinti ketvirtadaliu.
Medžiagų liekanų stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1998 m., jos tikslas - įvertinti medžiagų liekanų kiekius gyvūninės kilmės produktuose, siekiant užtikrinti maisto saugą.
Dar visai neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad net trys tunų rūšys priartėjo prie išnykimo ribos. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad tas pat gresia ir dar dviem rūšims.
Akmenės rajone gilinama ir valoma Dabikinės upės vaga. 7 kilometrų ruože turėtų atsirasti visuomeniniai pliažai, nusidriekti baidarių maršrutai.
Rugpjūčio mėnuo lietuvių sąmonėje nuo seno siejamas su baltuoju gandru. Deja, dabartinė lietuvių karta baltuosius gandrus į ilgą kelionę neretai palydi šūviais.
Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę.
Minint Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dešimtmetį kyla minčių apie jos raidą istorijos tėkmėje – nuo vėjo genamų smėlynų iki įvertinimo pasaulio paveldo statusu.
Iš toli matomą Šilalės vėjo jėgainių parką galima pastebėti važiuojant autostrada Vilnius-Klaipėda ties 236-uoju kilometru.
Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius. Tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus.
Iki 2013 metų Vilniuje turėtų būti pastatyta atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla, kitaip Vilnius praras Europos Sąjungos (ES) skirtas lėšas - 101,6 mln. litų, be to, miestui gali grėsti baudos, teigia sostinės vicemeras Jonas Pinskus.
RENGINIAI
-
Fotografijų paroda „Mažieji ereliai rėksniai ir jų apsauga Lietuvoje“
2012 m. vasario 6 d. - 2012 m. kovo 11 d., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus -
„Ad Fontes“ simpoziumas: įvadiniai svarstymai: individas, bendrabūvis, mąstymas
2012 m. vasario 14 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
Paskaita „Istorinė Bažnyčios socialinio mokymo perspektyva“
2012 m. vasario 14 d. 18:30, Šv. Kryžiaus namų salėje (Daukanto a. 1, Vilnius) -
Vasario 16-osios renginiai visoje Lietuvoje
2012 m. vasario 15 d. - 2012 m. vasario 16 d., Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kt. -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra pradas?
2012 m. kovo 6 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra žmogus?
2012 m. balandžio 3 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra bendruomeniška žmogaus savastis?
2012 m. gegužės 8 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius)
REKOMENDUOJAME
Kasmet visuomenė išmeta neįtikėtinai daug maisto. Pamažu atsiranda daugiau būdų, kaip spręsti šią problemą.
Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė videodarbų konkursą „1992-ųjų karta“.
Lietuvos žaliųjų sąjūdis atliko eksperimentą ir užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį.
Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?
Lesinti ar ne? Kada lesinti? Kuo lesinti? Kur lesinti? Tai klausimai, į kuriuos atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai.
NUORODOS
Gamta
- Geriausi filmai apie florą ir fauną pagal rūšis
- Viskas gamtininkui: nuo knygų iki monoklių
- Pasaulio saugomos teritorijos
- Lietuvos ornitologų draugija
- Europos žieduotojų sąjunga
- Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
- Karališkoji paukščių globos draugija
- Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija
- Baltijos aplinkos forumas
- Gyvūnų apsaugos fondas
- Lietuvos gamtos fondas
- Lietuvos geografijos mokytojų asociacija
- Wildlife art guide
- Naturbilder
- Naturephoto.lt
- Orni paukščių pasaulis
- Puslapis apie pelėdas
- Gamtos kalendorius
- Paukščių nuotraukos, piešiniai ir balsai
- Gamtos garsų įrašai
- Paukščių stebėtojų klubas „Aves Lituania“
- Paukščių gyvenimas (interneto kameros)
Mokslas, technologijos
- Lietuvos mokslininkų sąjunga
- Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
- Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
- Technologijos.lt
- Žurnalas „Mokslo Lietuva“
- Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“
- KTU fundamentaliųjų mokslų fakulteto tinklaraštis
- New Scientist News
- Science Daily
- The Scientist
- Scientific American
- FoxNews
- WIRED
- EDGE
- TED paskaitos (video)
Įvairūs
- Turizmas po Lietuvą
- Gyvūnų globos draugija „Pifas“
- Gerbk gyvūnų teises
- VU Botanikos sodas
- Rojaus sodai
- Beglobis.lt
Reklama








































