GAMTA IR MOKSLAS » GAMTA
Žuvinto rezervato lankytojai turi unikalią progą pamatyti besirenkančius gervių būrius. Gerokai prieš saulėlydį gervės su jaunikliais triukšmingai sugrįžta į nakvynės vietas.
Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai – vieni maistingiausių.
Dėl bičių populiacijos mažėjimo ir besikeičiančio klimato kai kurių rūšių augalų apdulkinimas sumažėjo 50 proc., nustatė Kanados mokslininkai.
Ventės rage iškeltas didysis tinklas – prasidėjo didžioji rudeninė paukščių migracija. Pasak ornitologų, karšta vasara buvo palanki ir paukščiams, ir jų stebėtojams.
Pastarąjį dešimtmetį stebimas dramblių populiacijos Indijoje mažėjimas, tad rekomenduojama saugoti dramblių draustinius, kovoti su brakonieriais.
Peržydėjo didieji debesylai, nubluko tie iškilmingiausi, ryškiausi vasaros žiedai. O vakarais jau skraido šikšnosparniai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 550 pranešimų dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimo, 55 proc. jų pasitvirtino.
Pasaulis bene pirmą kartą apie muziejų išgirdo prieš pusę amžiaus, kai jame lankėsi Kubos lyderis Fidelis Castro.
Gamtosaugininkai pastebi, kad Lietuvoje didėja į Raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių populiacija.
Šiemet 552 šalies piliečiams buvo suteikti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimai.
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, jau aštunti metai rengia ir koordinuoja akciją „Lašiša“.
Specialistų teigimu, vienintelis būdas pažaboti žiaurų elgesį su naminiais gyvūnais - jų vislumo mažinimas.
Prancūzų inžinieriai trečiadienį pradėjo gręžimo darbus Monblano kalnyne - norima nuleisti vandenį iš ežero, susidariusio po ledynu, kad nepasikartotų potvynis.
Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną.
Žinoma, ne. Tą kasdien matome. Vienokia varlės gyvybės kaina, kitokia – gandro. Ne tik mūsų galvose, bet ir įstatymuose taip užrašyta.
Rugpjūčio 25 – 26 d. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija organizuoja seminarą „Tradicinės architektūros puoselėjimas saugomose teritorijose“.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiais metais parengė šešių regioninių parkų apsaugos reglamentų naujas redakcijas.
Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pastebi, jog į miškus Lietuvoje žiūrima, kaip į lentų fabrikus. Anot jo, toks požiūris ypač juntamas dabar, kai per Lietuvą persiritus vėtrai atsirado daugybė vėjovartų.
Šalies laukuose matyti jau vis mažiau gandrų – jie pakėlę sparnus šiltų kraštų link.
Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia mokslininkai.
Trečiadienį apie vidurdienį virš Kuršių marių užfiksuotas ne itin dažnai Lietuvoje pasitaikantis reiškinys – tornadas. Sinoptikų teigimu, sąlygos tokiam viesului susiformuoti buvo palankios.
Numatyta įrengti daugiau kaip 500 metrų lentinio tako, gruntinius laiptus šlaite, 6 informacinius stendus ir 1 teminį stendą bei nukreipiančiąsias rodykles.
Galimybę veiksmingiau kovoti su bebrais, kurie padaro daug žalos miškams, pasėliams, pievoms, teikia aplinkos ministro nustatyta nauja šių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo tvarka.
Vėtros nuniokotų miškų savininkai iš Europos Sąjungos šiemet gali tikėtis 8,3 mln. litų paramos - lėšų sulauks tiek privačių miškų savininkai, tiek ir valstybinių miškų valdytojai.
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija nori atreipti dėmesį į tai, kad imantis šalinti vėtros padarinius akcentuojama ekonominė miško vertė, nepelnytai nuvertinant svarbius gamtinius aspektus.
Specialistai perspėja, kad praūžę škvalai sudirgino neretai žmogaus sveikatai ar net gyvybei pavojų galinčias sukelti vapsvas bei širšes.
Lietuvoje augančios gegužraibės priklauso didžiausiai augalų šeimai žemėje - gegužraibiniams. Jų yra apie 25000 rūšių.
Kaip praneša BBC, per ateinančius du mėnesius keturiolikoje šalių prasidės misijos, kurių metu bus siekiama atrasti išnykusiomis laikomas varlių rūšis.
Vaizo įraše iliustruojama pirmoji projekto dalis, kurios metu vykdoma juodųjų gandrų lizdaviečių stebėseną, būklės įvertinimas, trumpai aptariami esminiai šių paukščių gyvenamosios aplinkos poreikiai ir apsaugos problemos.
Ne tik žmogaus gimimas yra stebuklas. Kiekvienas išdygęs augalėlis, kiekvienas į pasaulį atkeliavęs gyvūnėlis yra didžiausias gamtos stebuklas.
Nuo vieno iš dviejų didžiausių Grenlandijos ledynų atskilo milžiniškas ledkalnis, kuris yra keturis kartus didenis už Manhataną, pranešė mokslininkai.
Saulė į Žemės magnetinį lauką gali išmesti pakankamai energijos, kad planetos aukštesniajame atmosferos sluoksnyje prasidėtų „kosminiai drebėjimai“.
1 litras naftos (benzino) gali užteršti 2 milijonus litrų vandens, kiekviena tona perdirbto popieriaus išsaugo 17 medžių.
Toks įspūdis susidarė praėjusį savaitgalį apsilankius Biržų rajono miškuose. Tuo metu „Baltijos vilkas” vykdė jau seniai planuotą ekspediciją Biržų girioje.
Trečią liepos dešimtadienį oro temperatūra buvo truputį vėsesnė nei antrąjį dešimtadienį, bet mėnesio pabaiga išsiskyrė lietumis.
Vasara ruošiasi išeiti. Atsisveikinimui ji turi visą rugpjūtį, kuris tampa lemtingas augalams ir gyvūnams.
Šį ketvirtadienį, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija kviečia į gamtinę iškylą po Ežerėlių geomorfologinį draustinį ir jo apylinkes.
Į Žuvintą iš visų apylinkių suskrenda tūkstantiniai varnėnų pulkai. Šalia melduose nakvoti susirenka pirmi būreliai urvinių ir šelmeninių kregždžių.
Miškuose slypintys juodųjų gandrų lizdai vis dažniau aptinkami apleisti ar tik nežymiai tvarkyti.
REKOMENDUOJAME
Žagarės regioninio parko direkcija kartu su Žiurių kaimo bendruomene ruošiasi pirmajai Šiaurės Lietuvos „kleckų“ šventei, kuri rugsėjo 18-ąją bus surengta Žagarės dvaro parke.
Vienas kaimynas turi teisę praplerpti keturračiu iki ežero, kitas – nupjauti veją, trečias – ką nors nušlifuoti. Tačiau ką daryti tiems, kurie vertina ne tik fizinį privatumą, bet ir akustinį?
Visus, kurie neabejingi Lietuvos gyvajai gamtai ir nori, kad gamtosauginiai sprendimai būtų priimami remiantis faktais, o ne gandais, kviečiame prisijungti prie greitojo reagavimo tinklo.
Samanėlės ir mano dėmesį atkreipė. Kas jas taip suniokojo? Negi čia esama šernų, negi jie aptiko pernykščių gilių ar šiuometinių kmynų?
Šiemet – Tarptautiniai biologinės įvairovės metai. Skamba išties gražiai, įpareigojamai. Tikiu, kad bus prirašyta krūvos popierių, surengtos tarptautinės konferencijos, priimtos svarbios rezoliucijos. Tik ar dėl to kas nors pasikeis?
PARTNERIAI
NUORODOS
Gamta
- Lietuvos ornitologų draugija
- Lietuvos gyvūnų globos draugija
- Europos žieduotojų sąjunga
- Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
- Karališkoji paukščių globos draugija
- Lietuvos gamtos fondas
- Wildlife art guide
- Naturbilder
- Gamtos fotografijos
- Orni paukščių pasaulis
- Puslapis apie pelėdas
- Gamtos kalendorius
- Paukščių balsai
- Gamtos garsai
Mokslas, technologijos
- Lietuvos mokslininkų sąjunga
- Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
- Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
- Technologijos.lt
- Žurnalas „Mokslo Lietuva“
- Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“
- KTU fundamentaliųjų mokslų fakulteto tinklaraštis
- New Scientist News
- Science Daily
- The Scientist
- Scientific American
- FoxNews
- WIRED
- EDGE
- TED paskaitos (video)
Įvairūs
- Turizmas po Lietuvą
- Gyvūnų globos draugija „Pifas“
- Gerbk gyvūnų teises
- VU Botanikos sodas
- Rojaus sodai
-
Reklama
- Kreditas
- Reklamos agentūra
