Rytoj, kovo 25-ąją, švęsime Gandrines – gandrų sugrįžimo dieną. Tačiau dėl tokio neįprasto šiemetinio pavasario, jas gali tekti švęsti be gandrų.

Ledų sangrūdos ir išsiliejusios upės  šį pavasarį padarė daug žalos saugomų teritorijų įrangai, skirtai lankytojams.

Didžiosiose Lietuvos upėse vandens lygis kyla ir artimiausiu metu dar kils, o Nemuno žemupyje ledonešio ir potvynio laukiama po poros dienų, sako ekspertas.

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Ją 1992 metais inicijavo Jungtinių tautų Generalinė asamblėja. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 metų.

Islandijos pietuose įvykęs beveik 200 metų snaudusio ugnikalnio išsiveržimas sukėlė nerimą dėl galimo netoliese esančio kito ugnikalnio didesnio ir pavojingesnio išsiveržimo.

Papūtus pavasariškiems vėjams, meteorologai džiugina optimistinėmis prognozėmis ir ramina, kad smarkaus potvynio gali ir nebūti.

Kovo 20-ąją, kaip ir kasmet per Pasaulinę žemės dieną, Vilniuje prie Seimo rūmų bus iškelta Žemės vėliava.

Minėdamos pavasario lygiadienį  ir Žemės dieną, saugomų teritorijų direkcijos organizuoja įvairius pavasarinius renginius, gamtos pamokas, inkilų kėlimo akcijas.

Fenologija – tai mokslo šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Ornitofenologai mus informuoja kokie paukščiai jau grįžo į Lietuvą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vykdydama projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, tvarko Baltosios Vokės šlapžemes.

Baltosios Vokės biosferos poligonas - svarbi „Natura 2000“ tinklo sudėtinė dalis. Ji turi buveinių apsaugai bei paukščių apsaugai.

Turime nemaža atvejų, kada natūrali gamtinė sistema: ežeras, upės slėnis, miškas administracinių ribų suskaidomas į dalis. Kyla sunkumų objekto raidai ir apsaugai. Tokioje padėtyje yra ir Romintos sengirė, patekusi į trijų valstybių teritoriją.

Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje buvo pristatytas valstybės saugomo gamtos paminklo – Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas, kurio rengėjas – čekų mokslininkas arboristas Martin Nemec.

Teatro režisieriaus Jono Jurašo paatviravimai, kaip jam teko rinktis tarp miško ir teatro.

Nors literatūrinėje bendruomenėje „registruotas“ kaip alytiškis, rašytojas Petras Naraškevičius Alytuje retas svečias. Jo namai - pušynų apsupta sodyba Lankų kaime. Kaip pats sako, ne nuo miesto šurmulio ten bėgęs - nemokantis gyventi kitaip, be gamtos.

„Biržiečių žodyje“ išspausdinus D. Mikelionio rašinį “Miega žuvys po ledu“ redakcija sulaukė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docento mokslų daktaro Egidijaus Bukelskio laiško. Mokslininkas mano kitaip.

Vilkai turėtų atkurti JAV nacionalinių parkų pažeistas ekosistemas, teigiama naujoje ataskaitoje. Žurnale “BioScience” mokslininkai pateikė duomenų, kad vilkų reintrodukcija pagerino biologinę įvairovę daugelyje Šiaurės Amerikos gamtinių vietovių.

Vasario 18–21 dienomis Vilniaus knygų mugėje leidykla „Lututė“ pristato dvi pažintines knygas apie mūsų šalyje gyvenančias kamanes – „Kamanės“ ir „Kamanė Dūzgalė“ – bei naują pažintinį leidinį „Žuvys“.

Norėdama tiksliau nustatyti liepsnotosios pelėdos populiacijos gausumą  ir apsaugoti rūšį Lietuvos ornitologų draugija (LOD) subūrė grupę ornitologų, užsiimsiančių perinčių paukščių paieška bei inkilų kėlimu.