Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. Alvydas Zagorskis tvirtina, kad visuomenė vis labiau domisi universitete kuriamomis aplinkosauginėmis biotechnologijomis. 

Stounhendžo akmens luitų išdėstymas išsiskiria ne tik savo neįprasta forma, bet ir akustinėmis savybėmis, rašo livescience.com.

Paskutinę balandžio savaitę į sostinę susirinko apie 200 Tarptautinės Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados dalyvių iš 22 Europos Sąjungos šalių. Daug jėgų, kad tokie renginiai įvyktų sklandžiai, atiduoda fizikas Vladas Vansevičius.

Šiais metais Vytauto Didžiojo universitetas pirmą kartą kviečia abiturientus rinktis Biotechnologijos bakalauro studijas Kaune. 

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys.

Apskaičiuota, kad per susidūrimus su ryšio bokštais Kanadoje ir JAV kasmet žūsta apie 6,8 mln. paukščių. 

Bendrovė „Arginta“ ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kviečia 9-12 klasių mokinius dalyvauti videokonkurse „ARTech“, domėtis technologijomis ir sugriauti stereotipus apie vieną plačiausių technikos mokslų sritį – mechaniką.

Juodosios skylės be jokios abejonės yra vieni keisčiausių objektų visatoje. Jos tokios masyvios, jog gali smarkiai iškreipti laiką ir erdvę.

„Karščiausia vieta Žemėje“ dažniausiai tituluojama teritorija, plytinti į pietus nuo Libijos miesto El Azizijos. 

Tikėkimės, išsipildys ir Lietuvos astronomų svajonės tapti visateisiais šios prestižinės observatorijos nariais – į ją įstos ir mūsų šalis. Kaimynė Estija jau ruošiasi.

Tamsiosios medžiagos dalelė žmogaus kūną persmelkia vidutiniškai kas minutę, tvirtina teorinės fizikos ekspertai.

Tarptautinis konkursas „Šlovės laboratorija“ skelbia mokslo talentų paiešką ir kviečia dalyvauti projekto dalyvių atrankoje.

Mokslininkų grupė vykdo netiesinės dinamikos eksperimentus, kuriais bando paaiškinti bangų „žudikių“ atsiradimą. Nustatyta, kad šios didžiulės bangos gali atsirasti santykinai ramiame vandenyje atviroje jūroje ir net paskandinti laivus.

Realu, jog netolimoje ateityje rankas galėsime plautis ne po vandens srove, o po dezinfekcinės plazmos srove. Nešiojamo šaltos plazmos generatoriaus bandomąjį egzempliorių išrado Australijos ir Kinijos mokslininkų grupė. 

Gyvenimas neteisingas. Toks neteisingas, kad kartais verkti norisi. Bet mes juk ne verksniai, todėl kalbėsime linksmai. Jau matau visus pritariamai linksinčius – nagi? Skelk bajerį! Vėliau, vėliau...

Lietuva ES tyrimuose kaskart pasirodo kaip moksliškai neišprususi, neinovatyvi šalis. Ir nieko nuostabaus. Lietuvos mokslininkai nejaučia pareigos visuomenei pristatyti savo nuveiktų darbų arba tiesiog neturi tam laiko. 

Naudojant pirolizės technologiją, galima perdirbti ir pa­naudoti sunkiai sutvarkomas atliekas, tokias kaip plastiko gaminius, sintetines pakuotes, automobilių padangas bei išvalyti užterštus gruntus ar panaudotus automobilių tepalus.

 Su mažomis juodosiomis skylėmis, kurios gali nepastebėtos klajoti po kosmosą, susidūrusi Žemė liktų nenukentėjusi.