GAMTA IR MOKSLAS » MOKSLAS
Šiemet Mėnulyje atradus vandens astronomai per daug nenustebo. Tokių įtarimų jau senokai būta. Vanduo kosmose gana paplitęs. Mūsų vandenynai - iš kadaise Žemę tankiai bombardavusių ledinių kometų. Tai kodėl jos negalėjo bombarduoti ir Mėnulio? Akivaizdūs vandens pėdsakai ir Marse. Gausu vandens tolimesnėse Saulės sistemos planetose - Jupiteryje, Saturne, Urane, Neptūne ir daugelyje jų palydovų.
„Labai svarbu, kad žinios apie šiuolaikinį mokslą ir mokslininkus pasiektų ne vien mokyklas, bet ir darželius. Patys mažiausieji turėtų užsidegti noru tyrinėti ir atrasti, net jeigu ne visi pasirinks mokslininko profesiją", - sakė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Ar pastebėjote, kad tai, ko labai laukiate, pavyzdžiui, Kalėdų, artėja gerokai lėčiau nei, pavyzdžiui, nelaukiami egzaminai.
Žemos, į beždžionę panašios ir prieš 4 mln. metų gyvenusios moters atradimas – vienas svarbiausių šių metų moksle, skelbia „Science“.
Paslaptingos ir nematomos tamsiosios medžiagos, kuri, kaip tvirtinama, sudaro trečdalį visatos masės, paieškos netrukus gali baigtis.
Mokslininkai nufilmavo povandeninio West Mata ugnikalnio išsiveržimą. Jis užfiksuotas 1220 m. gylyje, apie 140 mylių į pietvakarius nuo Samoa Nepriklausomosios valstybės, įsikūrusios Polinezijos centre, netoli Naujosios Zelandijos.
Astronomai aptinka vis daugiau ir daugiau egzoplanetų – planetų, egzistuojančių kitose žvaigždžių sistemose.
Šalčiausia vieta Saulės sistemoje, kurios temperatūrą pavyko išmatuoti kosminiu aparatu, yra Mėnulyje. Ten temperatūra nukrinta iki 249 laipsnių žemiau nulio.
Po sėkmingo atnaujinimo orbitinis Hubble teleskopas toliau džiugina mokslininkus ir astronomijos mėgėjus. Šį sykį į jo objektyvą pateko Tarantulo ūko peizažas.
Archeologui Timothy`is Matney`is ir jo kolegoms pavyko iššifruoti archeologinių kasinėjimų metu rastos molinės lentelės tekstą.
Astronomams neseniai pasisekė užfiksuoti, kaip aplink vieną iš juodųjų skylių susidaro savotiška įsiurbiamos materijos „karūna“. Tą jiems pavyko padaryti stebint dvinarę sistemą, susidedančią iš juodosios skylės ir netoli skriejančios žvaigždės.
Tarp „Sąjūdžio“ laikais susikūrusių ir iki šios tebeveikiančių visuomeninių organizacijų yra ir Lietuvos mokslininkų sąjunga, šiais metais mininti savo veiklos dvidešimtmetį.
Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę.
Mokslininkai sukūrė nanotechnologijų sensorių, kuris paprastame kraujo mėginyje itin greitai aptinka vėžio ląsteles.
Orbitinio teleskopo "Hubble" nauja infraraudonųjų spindulių kamera užfiksavo vienas iš seniausių iki šiol Visatoje atrastų galaktikų, antradienį pranešė Didžiosios Britanijos mokslininkai.
Praėjusią savaitę buvo baigti naujo okeanografinių matavimų ir stebėjimų plūduro Klaipėdos uosto akvatorijoje programos instaliavimo darbai.
Mokslininkai atliko pirmuosius protonų srautų, įgreitintų iki 450 GeV energijos, susidūrimus ne dėl sistemos patikrinimo, o kaip tikrus mokslinius eksperimentus.
Šeštadienį Vilniaus universitete apdovanoti nacionalinės pažangos premijos 2009 metų laureatai - įteiktos Mokslo pažangos, Kultūros pažangos ir Jaunimo pažangos premijos.
Astronomams pavyko nufotografuoti egzoplanetą, kuri yra vėsiausia iš iki šiol tiesiogiai stebėtų Saulės sistemai nepriklausančių planetų, pranešama britų nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje.
Daugelį žmonių žavi pasaulio istorija, intriguoja jų pačių kilmė. Todėl greta istorijos mokslo gyvuoja ir genealogija - žmogaus ar jo giminės šaknų ieškojimas. Ar tai mokslas?
Baltijos Asamblėja penktadienį įteiks apdovanojimus mokslo, literatūros ir meno premijų laureatams. Mokslo premiją šiemet pelnė literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Leonardas Sauka.
Vilniaus m. Planetariumas pradeda įgyvendinti naują plačiai visuomenei skirtą mokslo ir technologijų populiarinimo projektą „Vakaras Planetariume: „VISATA – ŽEMĖ - ŽMOGUS“.
Nuo praėjusio veikiančio didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo komanda baigė pradinius bandymus su pavieniais protonų srautais ir žengė sekantį, visų fizikų taip ilgai lauktą žingsnį – išbandė protonų srautų susidūrimą.
Didžiajame hadronų greitintuve du priešingomis kryptimis skriejančių subatominių dalelių srautai pirmadienį pirmą kartą buvo paleisti susidurti vienas su kitu.
Bendrovės „Berry Plastics“ ir JAV kariuomenės Inžinerinio korpuso specialistai išrado tapetus, kurie yra stipresni už jais apklijuotą mūrinę ar betoninę sieną.
Didžiausias pasaulyje subatominių dalelių greitintuvas, kuris dėl techninių gedimų buvo išjungtas netrukus po jo pirmojo paleidimo praeitų metų rugsėjį, vėl pradėjo veikti penktadienį.
Saulės energija varomo lėktuvo prototipas ketvirtadienį ir penktadienį atliks pirmą savo kelionę per kilimo ir leidimosi taką.
Europos kosminė agentūra (ESA) patvirtino daug brangesnę misiją į Merkurijų negu planuota anksčiau, praneša BBC. Projektas „BepiColombo“, buvo manoma, agentūrai kainuos apie 665 mln. eurų.
Išsamiausia iki šiol anglies dioksido išmetimo į atmosferą studija rodo, kad iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra pasaulyje vidutiniškai pakils 6°C.
Jau dabar skaitmeninį karą galime vadinti ne fantazija, o faktu, praneša atakų tinkle analizę atlikusi „McAfee“ firma.
NASA nutarė į kosmosą nusiųsti 4 tūkst. apvaliųjų kirmėlių – tai turėtų padėti rasti būdų, kaip orbitoje žmonėms išbūti ilgiau.
NASA daugkartinis erdvėlaivis "Atlantis" pirmadienį išgabeno į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) atsarginių dalių krovinį ir mikroskopines kirmėles, kurios gali padėti mokslininkams išsiaiškinti raumenų praradimą kosmose.
Australijos mokslininkai pranešė išvedę „geriausią pasaulyje“ obuolių veislę RS103-130. Šie obuoliai skanūs, nepūva ir labai atsparūs kenkėjams.
Kaip pirmadienį oficialiai pranešta, visi 105 įstrigusios įgulos nariai yra saugūs, o laivas kelionę pratęs per porą dienų. Teigiama, kad laivo kapitonui prireiks dienos ar dviejų išsisukti iš šios situacijos.
Nors teigiama, kad pastaruoju metu žmogaus evoliucija sustojo, tačiau daugybė pavyzdžių leidžia tvirtinti, jog šis procesas ne tik tęsiasi, bet ir spartėja. Išsamūs žmogaus genomo tyrimai parodė, jog šimtuose genuose slypi įrodymai apie pokyčius pastarųjų 10 tūkst. metų žmogaus evoliucijos procese, rašo portalas LiveScience.com.
Mėnulyje aptiktas "pastebimas" užšalusio vandens kiekis, pranešė penktadienį JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA, skelbdama apie svarbų šuolį kosmoso tyrimuose ir viltis, kad Mėnulyje bus steigiamos bazės.
Holivudo filmuose matytas scenarijus, kai ledynmetis Europą praryja akimirksniu, mokslininkų teigimu, yra labai tikėtinas.
Jonas Kubilius, studijuodamas matematiką ir fiziką prestižiniame Masačusetso technologijos institute (MTI) JAV atrado savo sritį - neuromokslus. Nors toks kelias, kaip pats juokavo, - tarsi važiavimas iš Vilniaus į Kauną per Šiaulius.
Naujas tyrimas rodo, kad pagyvenusiems žmonėms, kurių raumenys stipresni, kyla mažesnė rizika susirgti Alzheimerio liga, palyginus su jų bendraamžiais, praneša „Reuters“.
Jums sukosėjus į garsiakalbį mobilusis telefonas galės per kelias sekundes diagnozuoti, kokia kvėpavimo takų liga sergate.
RENGINIAI
-
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra politika?
2012 m. birželio 5 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius)
REKOMENDUOJAME
Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?
Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.
Pradeda veikti naujas Maps.lt įrankis „Keliaujantiems lėtai“ padės geriau pažinti vertingiausius Lietuvos kampeliu.
Dauguma mūsų net nesuvokia, kad mums, mūsų sveikatai trukdo ne tik tos šiukšlės, kurioms skiriamos balandžio akcijos „Darom“, bet ir kitos, iš pirmo žvilgsnio nėra matomos. Tai – garso šiukšlės.
Naujų technologijų šalininkai kasdien vis garsiau kalba apie dirbtinius biologinius audinius ar net organus.
NUORODOS
Gamta
- Geriausi filmai apie florą ir fauną pagal rūšis
- Viskas gamtininkui: nuo knygų iki monoklių
- Mokomoji viktorina paukščiams pažinti
- Pasaulio saugomos teritorijos
- Lietuvos ornitologų draugija
- Latvijos ornitologų draugija
- Lenkijos ornitologų draugija
- Europos žieduotojų sąjunga
- Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
- Karališkoji paukščių globos draugija
- Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija
- Baltijos aplinkos forumas
- Gyvūnų apsaugos fondas
- Lietuvos gamtos fondas
- Lietuvos geografijos mokytojų asociacija
- Wildlife art guide
- Naturbilder
- Naturephoto.lt
- Orni paukščių pasaulis
- Puslapis apie pelėdas
- Gamtos kalendorius
- Paukščių nuotraukos, piešiniai ir balsai
- Gamtos garsų įrašai
- Paukščių stebėtojų klubas „Aves Lituania“
- Paukščių gyvenimas (interneto kameros)
Mokslas, technologijos
- Lietuvos mokslininkų sąjunga
- Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
- Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
- Technologijos.lt
- Žurnalas „Mokslo Lietuva“
- Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“
- KTU fundamentaliųjų mokslų fakulteto tinklaraštis
- New Scientist News
- Science Daily
- The Scientist
- Scientific American
- FoxNews
- WIRED
- EDGE
- TED paskaitos (video)
Įvairūs
- Turizmas po Lietuvą
- Gyvūnų globos draugija „Pifas“
- Gerbk gyvūnų teises
- VU Botanikos sodas
- Rojaus sodai
- Beglobis.lt
Reklama











































