Donatas Puslys

„Vilnius Social Club“ treniruotės užpildo tas spragas, kurias neretai palieka mokykla.

Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada.

A. Mickevičiaus asmenybė yra langas, pro kurį atsiveria plati XIX amžiaus panorama.

O kas gi yra geras muziejus? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą pasitelkdamas penkių Lenkijos muziejų pavyzdžius.

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, – žymiojoje „Aušros“ prakalboje rašė dr. J. Basanavičius. Užrašė jis šią prakalbą gyvendamas Prahoje, kurioje tapo čekų tautinio atgimimo liudininku.

„Man labai svarbu pabūti vienumoje, tyloje. Tai labai svarbu mąstymui ir bandymui susivokti, kas aš esu. Taip pat šis laikas yra labai svarbus mano kūrybinei veiklai.“

Tai yra kūrinys, kurį privalu pamatyti kiekvienam, kuris ieško atsakymo į klausimą, kodėl dalis žmonių palieka Lietuvą.

Su gimtadieniu, broliai lenkai. Su Jūsų valstybės šimtmečiu. Už jūsų ir mūsų laisvę. Už šimtmetį. Sto lat!

„Dabar mes vis galime išgirsti kalbas, kad Vilniaus Naujininkų rajonas gražinasi, atsinaujina. Tai yra gerai, tačiau vis tik svarbiausia nepamiršti, kad esmė yra ne pastatai, o žmonės, bendruomenė.“

Futbolas gali demokratiją padaryti atsparesnę, gyvybingesnę, ugdydamas mumyse bendruomeniškumo, atsakomybės, iniciatyvos, lyderystės įgūdžius. 

Nėra jokių garantijų, kad mūsų pastangos bus vainikuotos triumfu, bet Adomo sūnų pergalė yra pati pastanga nepasiduoti ir kantriai tęsti savo misiją. 

Skiname ilgą laiką sėtos neapykantos vaisius. Tokia išvada peršasi po žinių apie Barackui Obamai, Hillary Clinton, George’ui Sorosui ir CNN nusiųstus sprogstamuosius užtaisus.

Ar tai nėra dar vienas svarus argumentas, kad reikia ne tik įgyvendinti EŽTT sprendimą, tačiau ir įgyvendinti jį taip, kad būtų priimti reikalingi saugikliai?

Tarp visų gausybės didesnių ir smulkesnių pasirengimo vestuvėms darbų vis grįždavau prie klausimų, o ką gi man reiškia santuoka, kada ir kaip supratau, kad esu pasirengęs šeimai.

„Jonas Paulius II Lietuvos nepriklausomybės byloje atliko labai svarbų vaidmenį“, – konstatuoja buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

Chvoleso kūryboje Vilnius užima ypatingą vietą kaip pažadėtoji ir prarastoji žemė vienu metu. Šiandien dėl menininko paveikslų galime pasivaikščioti po Vilnių, kurio jau nebėra.

Vilniaus Lukiškių aikštėje jau kurį laiką veikia projekto „Vilnius skaito“ įkurta skaityklėlė, kviečianti praeivius kokybiškai praleisti laisvalaikį su knyga.

Pagundos perkurti pasaulį pagal vieną ar kitą ideologinę špargalkę vis sugrįžta prisidengdamos skirtingomis kaukėmis.

Su poetų – Cz. ir Z. Herberto – biografu Andrzejumi Franaszeku kalbamės apie poeziją, jos santykį su istorija, poeto gyvenimą emigracijoje ir cenzūros prispaustoje Lenkijoje.

Nemanau, kad iš popiežiaus apsilankymo turėtume laukti, kad jis sudėlios visus taškus ant i. Tą turime padaryti mes patys. Popiežiaus misija galėtų paskatinti mus šiame tiesos paieškų, atgailos, gailestingumo ir susitaikymo kelyje.

Su Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu Andriumi Jevsejevu susitikome Vilniuje, kad pakalbėtume apie Panevėžį. Šis miestas kažkada pelnytai didžiavosi savo teatru, kurio legenda dar ir dabar sklando po miestą ir Lietuvą.

Ne ką rečiau, o gal net ir dažniau demokratijos žlunga tyliai – demokratiškai išrinktiems politikams tyliai demontuojant demokratinės santvarkos pamatus.

Nepriklausomybiniu, Vasario 16-osios nustatytu keliu per kovas, aukas, kančias žengia, parpuola ir vėl pakildama eina į priekį visa lietuvių tauta.

Kai girdžiu kalbas, kad mums reikia išsaugoti tautiškumą, suklūstu. Apie ką kalbama? Kodėl kalbama apie saugojimą, o ne kūrimą? Manau, kad dėmesys žodžiams šiuo atveju yra labai svarbus, nes vieno ar kito termino pasirinkimas nėra atsitiktinis. 

„Vėliau Eduardas Botelis pasakodavo niekada nebuvęs matęs tokių ryžtingų ir drąsių čia atvykusių „gringų“.

Kuo man svarbi yra „Santara-Šviesa“? Kodėl ten taip gerai jaučiuosi?

Neužtenka tik atšvęsti Joninių, sugiedoti himną ar surengti lietuvišką parodą kokiame kitame name. Tai yra puiku, bet vis tiek lieka klausimas, kad jei jau esi lietuvis, tai ką padarei Lietuvos namui.

Man vis dėlto didesnį nerimą kelia tai, kad teisėsaugos institucijų surinkta medžiaga, kuri turėtų tarnauti teisingumo siekiui, iš tikrųjų tampa ginklu politinėse manipuliacijose.

„Panašu, kad aš kaip kunigas ieškojau bažnyčios, o bažnyčia ieškojo sau kunigo“, – teigia kunigas Algirdas Toliatas, prisimindamas kelią, kuris jį atvedė į penktadienį atšventintą Švč. Mergelės Marijos bažnyčios koplyčią. 

Vanago auka byloja, kad yra šiame pasaulyje tokių kilnių dalykų, dėl kurių verta aukotis, net jei tai reikštų ir mirtį nuo tirono rankos. 

Vyrams dažnai sunkiai sekasi įvardinti savo ir skaityti kitų jausmus. Nebent viskas būna parašyta, kaip juodu ant balto ir neperskaityti tiesiog neįmanoma.

Kasparas pasakoja, kad jį į gatvę pastūmėjo supratimas, jog dirbdamas socialiniame centre gali padėti daliai jaunimo, tačiau vis dėlto nepasieki tų jaunų žmonių, kurie iki socialinio centro neateina.

O be atminties miestas yra plytų ir asfalto rinkinys, be atminties žmonės yra tik pakrikę benamiai… Praeinantieji, siekime amžinybės.

Jau esu rašęs, kad tarptautinius konfliktus mes dažnai esame linkę vertinti tarsi futbolo rungtynių sirgaliai. Palaikome savo komandą, dažnai iškoneveikiame teisėjus, nes šie gi visada švilpia ne taip, kaip reikia, yra nupirkti ir akli.

Ar žinote, kaip buvo sukurta nervus veikianti itin pavojinga medžiaga „Novičiok“? Ar esate girdėję terminą „polokaustas“? Kaip manote, ar liberali demokratija išgyvens socialinių tinklų erą?

Vargu ar greitu metu galime tikėtis, kad T. Snyderio knyga pasirodytų lietuviškai. Deja, nes joje išdėstytų minčių aptarimas būtų labai svarbus mūsų viešajai erdvei, kurioje taip pat jausti amžinybės politikos kvėpavimas.

Ar kariuomenė gali padėti imigrantų, įskaitant ir pabėgėlius, integracijai į visuomenę? Kodėl buvęs FTB vadovas Jamesas Comey JAV prezidentą Donaldą Trumpą savo naujoje knygoje lygina su mafijos vadovu?

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulis smarkiai pasikeitė, tačiau politikoje mes dažnai dar taikome senus instrumentus, teigia vienas iš europinės iniciatyvos Inovacinės politinės veiklos apdovanojimai kūrėjų Edwardas Strasseris.

Kuo mes skiriamės ar bent privalome skirtis nuo šiandienės Rusijos, kad netaptume tik veidrodiniu Putino atspindžiu? 

„Šiandien esu labai dėkinga visiems žmonėms, kurie mane priėmė, nors jiems patiems ar jų artimiesiems teko patirti Holokausto siaubą. Šis laikas man buvo didžiulė dovana.“

Mano projektas yra skirtas ne tiek tam, kad Lietuva susipažintų su Visaginu, bet tam, kad patys visaginiečiai susipažintų su Visaginu. Yra daug žmonių, kurie daro nuostabių dalykų, tačiau nelabai kas apie juos žino. 

Svarbu siekti, kad lituanistika netaptų ideologija, o būtų mokslas. Dabar daugelyje dokumentų, tame pačiame lituanistikos įstatyme matau, kad lituanistika yra labiau pateikiama kaip tam tikra vyraujanti valstybės ideologija.

Su filmo režisieriumi P. Domalewskiu kalbėjomės apie jo kelią į kiną, vaizdajuosčių nuomos punktus, Disney’aus filmukus, humorą, demokratiją ir autoritarizmą filmavimo aikštelėje ir, savaime suprantama, „Tylią naktį“. 

Juokaudamas aš visada sakau, kad klasikus, klasikinės kultūros žinovus robotai pakeis paskutinius. Taip kad dar kelios kartos galės kontroliuoti robotus, o ne būti jų kontroliuojami. Tuo tarpu programuotojams bus blogai jau labai greitai.

Jei mums rūpi lietuvybė, negalime apsiriboti tik kultūriniais klausimais. Privalome būti ir valstybininkai, suinteresuoti Lietuvos valstybingumo sutvirtinimu.

Suprantu, kad galima skųstis šiandienos Lietuvos problemomis ir siekti pakeisti situaciją, tačiau ilgėtis sovietmečio žinant, kokia neleistina kaina buvo sumokėta už garantuotus darbo paskyrimus, už viską, kas esą buvo nemokama, už kolchozus?

Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dokumente raginama skirtingus humanitarinės krypties institutus sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Kokie to padariniai?

Kelios pastabos apie tai, ką ketvirtadienį išvydome proteste prie Seimo.

Seime aiškiai veikia grupuotė, kuriai galia, savų interesų tenkinimas yra svarbiau už Konstituciją. Jie parodė,  kad, susimetus į kliką, suformavus daugumą ne vertybiniu, o savų išskaičiavimu pagrindu, galima išsipainioti iš visų pančių ir rodyti vidurinį pirštą Konsituciniam Teismui.

Mokykloje dažniausiai esame ugdomi teisingai atsakinėti į užduodamus klausimus, o ši „Mažųjų Platonų“ serija siekia žymiai daugiau – mokytis klausti ir ieškoti pačiam.