Irena Petraitienė

Kauno fortų vaikų Kalėdos

„Paklausęs mokinių, kas norėtų su juo kartu aplankyti pirmąjame forte ten skurstančius žmones, pamačiau nemažai pakeltų rankų.“

Dienoraštį rašęs partizanų kapelionas kun. J. Lelešius-Grafas13

Sukako 100 m., kai 1917 m. lapkričio 23 d. Navasodų k., Javaravo (vėliau Igliškėlių) vls., Marijampolės aps. gimė kun. Justinas Lelešius- Grafas, Tauro apygardos vienintelis kovojantis kapelionas.

Ko šiandien moko M. Valančiaus kovingos knygelės?6

1867 m. popiežius Pijus IX išleido Aplinkraštį, kuris Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių paskatino pradėti akciją – pasak V. Biržiškos, kone atvirą kovą su imperija.

Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos išsiskleidusi misija3

„Bažnyčiai vis tiek reikia dirbti. Reikia kurti naują vienuolyną, kuris veiktų pogrindyje labai slaptai ir galėtų padėti Bažnyčiai gelbėti sielas.“ 

Kaip „LKB kronika“ pažadino ir atkūrė rezistencinę liepsną Vakaruose10

„LKB kronikos“ leidimas yra pasaulinio masto unikumas, kai mažos pavergtos tautos pogrindyje leidžiamas tiesos žodis taip plačiai pasklido pasaulyje.

Koks buvo dvasininkų vaidmuo, Lietuvos nepriklausomybei auštant?9

Minint 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos šimtąsias metines, iškyla būrio lietuvių kunigų panoraminis paveikslas: laikysena, ryžtas ir aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

Kun. dr. Nerijus Vyšniauskas: „Rašiau, kad ir ateistui būtų aišku“34

Šilinės atlaidai  paskatino susitikti su Kavarsko Šv. Jono Krikšytojo parapijos klebonu Romoje apgynusiu disertaciją apie Šiluvos šventovę.

Katalikų atgijimo Žemaičiuose vedliai3

Prieš 170 metų Motiejus Valančius parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, kuriame pristato ir ryškiausius katalikybei Žemaitijoje įsitvirtinti padėjusius vyskupus. 

M. Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija12

Prieš 170 m. Motiejus Valančius pirmą kartą lietuviškai parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. 

1987-ųjų birželis: Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos iškilmės

Kokios nuotaikos 1987-ųjų birželio pabaigoje vyravo Šventajame Soste, vykstant Lietuvos Krikšto 600-ųjų metinių minėjimo iškilmėms, ir kaip vyko iškilmės Marijampolėje.

Apie ,,Padre Casimiro“ – pal. Jurgio Matulaičio generalinį postulatorių

„Neturiu drąsos kalbėti apie tėvo Rėklaičio patrauklius asmens savumus. Kaip dvasios aristokratas, visą savo gyvenimą jis buvo tikras džentelmenas“, – rašė jo biografas dr. Z. Ivinskis.

Arkiv. Teofilius Matulionis (23): „Norėta jį išbraukti iš žmonių atminimo, bet įvyko priešingai“4

„Nors Matulionis buvo gerbiamas laisvųjų lietuvių, latvių ir estų dėl atkaklios drąsos, tačiau jis buvo daugiau nei baltiečių patriotas, kovojąs su sovietiniu milžinu.“

Arkiv. Teofilius Matulionis (22): Dar viena tremtis ir popiežiaus dėmesys1

Kvietimus dalyvauti Vatikano II Susirinkime gavo visi Lietuvos vyskupai, tačiau dauguma jų valdžios valia buvo nušalinti. Vietoj jų režimas rengėsi į Romą siųsti tuos, kurie buvo jam visiškai lojalūs.

Arkiv. Teofilius Matulionis (21): Įpėdinystė

Pasitari­mo tikslas buvo nustatyti vienodą valdytojų laikyseną sovietų valdžios atžvilgiu ir mėginti apsaugoti kunigų seminariją nuo per didelio valdžios kišimosi, vykdomo per kun. J. Stankevičių. 

Arkiv. Teofilius Matulionis (20): Proveržis į laisvę

„Pas vyskupą dažnai lankydavosi „svečiai“ iš Maskvos ir įkalbinėdavo jį pasirašyti prieš popiežių, su jais bendradarbiauti, tai tuojau galėtų būti laisvas.“

Arkiv. Teofilius Matulionis (19): Kur avys, ten ganytojai1

K. Liaudis vėl prašė A. Sniečkų, kad vysk. T. Matulioniui ir toliau nebūtų leidžiama grįžti į tėvynę, nes jo grįžimas „gali suaktyvinti priešišką reakcingai nusiteikusių kunigų veiklą ir pakeisti padėtį Kaišiadorių vyskupijos valdyme“.

Arkiv. Teofilius Matulionis (18): 1946 m. – trijų ganytojų areštai

Teofiliaus Matulionio istorija šįkart persipina su 1946-ųjų metų represijomis Lietuvoje ir kitų vyskupų likimais; sunkiu prel. S. Jokūbauskio pasirinkimu.

Arkivysk. Teofilius Matulionis (17). Pokario išbandymai1

Buvo spėjama, kad vyriausybė norės iš vyskupo išgauti partizanams likviduoti atsišaukimą, kokį buvo pasirašęs prel. Stanislovas Jokūbauskis. 

Arkiv. Teofilius Matulionis (16): Tvirta laikysena komunistinių galiūnų atžvilgiu

„Pasilieku“, – tarė kancleris kun. Stanislovas Kiškis, kurį vyskupas Teofilius „iš džiaugsmo karštai išbučiavo“.

Arkiv. Teofilius Matulionis (15): Karo metų sielovados sėklos1

1944 m. liepą karo frontui artėjant prie Vilniaus, vysk. T. Matulionis dekanams išsiuntė tokią telegramą: „Aš lieku vietoje. Įsakau ir visiems parapijų klebonams pasilikti savo vietose.“

Arkiv. Teofilius Matulionis (14): Kaišiadorių vyskupijos antrasis ganytojas

Arkiv. J. Skvireckas Kaišiadorių vyskupijos kapitulai raštu pranešė, kad balandžio 20 d. savo privačioje koplyčioje Kaune iš vyskupo T. Matulionio yra priėmęs „Juramentum“ - reikalingą priesaiką. 

Arkiv. Teofilius Matulionis (13): Artėjant Lietuvos okupacijoms1

Jei Dievo malonė gyvena žmoguje, kaip ją beslėptumei, ji spinduliuoja į aplinką. Visi tai pajutome. Kalbėjo nedaug – lygiai, paprastai, be jokio patoso. Norėjosi, kad pietūs nesibaigtų greit, kad ilgiau pabūtume su tuo nuostabiu svečiu.

Arkiv. Teofilius Matulionis (12): „Mes turėjome Tėvą“

Teofiliaus idėja – Krikšto jubiliejaus proga Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje įvesti amžinąją Švč. Sakramento adoraciją.

Arkiv. Teofilius Matulionis (11): piligrimystė Šventojoje Žemėje1

Pasak Pr. Gaidos-Gaidamavičiaus, Šventojoje Žemėje vysk. T. Matulionis pasireiškė kaip krikščionis piligrimas ir lietuvis, kuriam rūpi ne tiktai misteriškoji Kristaus viešpatija, bet ir krikščioniškąja dvasia gyvenanti kasdienybė.

Arkiv. Teofilius Matulionis (10): tarp Amerikos lietuvių1

Kokį įspūdį mums padarė vyskupas Matulionis? Žavintį! Rodėsi, kad tai asmuo, atvykęs iš kito „nežemiško“ pasaulio. Jautėsi, kad vidinė dvasios galybė veržiasi iš jo ir užkrečia visus.

Arkiv. Teofilius Matulionis (9). Kelionė į Lietuvą: triumfo stotys

Rygos arkivyskupas metropolitas Antanas Springovičius buvo įpareigojęs pagarbiai prie Latvijos sienos sutikti iš Rusijos atgabenamus lietuvius, jiems užsakyti specialų vagoną.

Arkiv. Teofilius Matulionis (8): „Niekados tų dienų nepamiršiu“3

„Buvome pasiruošę net pačiam blogiausiam atvejui... Išklausėm vienas kito išpažinties“, – atsiminimuose rašė kun. V. Dainys.

Arkiv. Teofilius Matulionis (7): erškėčiuotas vyskupo kelias32

Paslaptis rūpestingai buvo saugojama, net artimiausi įšventinto vyskupo draugai to nežinojo. „Aš gi neturėjau teisės sakyti“,– vėliau teisinosi konsekracijos liudininku buvęs kun. Augustinas Pronckietis.

Arkiv. Teofilius Matulionis (6): Vyskupas „in partibus infidelium“

Vysk. M. d’Herbigny atsiuntė mažo, plono popieriaus raštelį. Jo turinys buvo toks: perskaityti jį prie dviejų liudytojų kunigų, o jei tokių nebūtų – prie pasauliečių; perskaičius tuojau sunaikinti.

Arkiv. Teofilius Matulionis (5): Maskvoje – parodomajame arkiv. J. Ciepliako ir kunigų teisme

„Tiesa nugalės“, – vienas kitą stiprino trijų tautybių ašarojantys katalikai, tarpusavyje aptarinėdami neseniai pasibaigusį ortodoksų patriarcho N. Tichono teismą. 

Arkivyskupas Teofilius Matulionis (4): Rusijos revoliucijos akivaizdoje

Rytą atsikėlus, šventikas jam sako: „Gerai, kad manęs naktį neįsileidai! Aš norėjau tave papjauti! Mano nervai jau nebeišlaiko: GPU įpareigojo mane apie tave pranešinėti raštu.“

Palaimint. Jurgio Matulaičio mirties 90-mečiui: „Jis mirė in odore sanctitatis“2

Kun. Stasys Yla rašė: „Mirus ark. Jurgiui, prasivėrė amžininkų ir buvusių jo mokinių lūpos, liudydamos, jog netekome didelio moralinio vado ir didelio lietuvio, didesnio, negu galvojome.“

Arkivysk. Teofilius Matulionis (3). Statant Švč. Jėzaus Širdies šventovę už Nevos Vartų

„Būti prie Šv. Kotrynos bažnyčios“, – toks, 1910 m. sausio 5 d. atskriejęs Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo prel. Stepono Denisevičiaus nurodymas kun. Teofiliaus Matulionio nenustebino. 

Arkivysk. Teofilius Matulionis (2). Pakeitęs Bikavos parapijos veidą

„Tamsta visą mūsų šeimą išmokei garbinti Jėzaus Širdį“, – susipažinęs su kun. Teofiliu Matulioniu kalbėjo Varaklianuose gimęs vyskupas Boleslovas Sloskans.

„Per crucem ad astra“(1): Teofilius Matulionis – gimnazijos ir seminarijos metai

Iš didelio atsakomybės jausmo ir gilios pagarbos kunigystei palikęs seminariją, Teofilius, kaip vėliau pasakojo kan. S. Kiškiui, pasaulyje nerado savo dvasiai ramybės.

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis Tarptautiniame eucharistiniame kongrese Čikagoje

Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos įkūrimo 90-osioms metinėms (1926 m.).

Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius3

Finišuojant 1866 m. Žemaičių kunigų seminarijos Kaune įkūrimo 150-osioms metinių minėjimui, aktualu prisiminti ilgametį rektorių (1909–1932) prel. Joną Mačiulį-Maironį.

Paulius Petronis, pogrindinės katalikiškos spaudos skleidėjas 1

Artėjant pogrindyje septyniolika metų ėjusio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 45-osioms metinėms, iš atminties iškyla bekompromisę kovą už tikėjimą pasirinkusių žmonių veidai.

Vysk. Juozas Preikšas: iškyla į širdį5

1926 m. įkurtos Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos bendraamžis yra ir 90-ąsias gimimo metines minintis vyskupas Juozas Preikšas, kurio tarnystė iš dalies atspindi bendrą to laikotarpio istorinę raidą.

Vysk. Justino Staugaičio dešimtmetis Aukštojoje Panemunėje1

Štai prieš mudu Šv. Tėvas, balta sutana apsivilkęs, nelaukdamas, kol mudu, pats atsisėda, mudu pasodina priešais. Matydamas tokį Šv. Tėvo gerumą, paprastumą, visiškai nurimau. 

Jonas Lauriūnas SJ: „Visa, ką mes darome gražaus ir švento, nedingsta“ 4

Sukako 25-eri metai, kai Amžinybėn iškeliavo vienas iš tų sovietmečio kunigų, kuris ne tik pogrindžio veikla, bet ir dvasiniu vadovavimu bei asmeniniu brandaus krikščionio pavyzdžiu padarė didžiulį poveikį ne vienam, turėjusiam laimės jį sutikti.

Nacionaliniai olimpiniai komitetai turi įgyvendinti antidopingo kodeksą

Tarptautinė antidopingo agentūra įpareigojo LTOK užtikrinti, kad prieš žaidynes iš būsimų olimpiečių bus paimtas ne mažesnis nei TOK nurodytas dopingo mėginių skaičius.

Gedulo ir vilties dienai: Sibiro apaštalai 32

„Kur matai kitą judant, esant, kur pastebi tvarką, kur patiri meilės, kur pamatai grožio, gali tikrai sakyti: čia yra Dievas, čia prasideda Jo begalinė meilė, išmintis, grožis. Lyg už plonos sienelės pats Dievas, pati begalybė.“

Kaip skleidžiasi muziejaus bažnytinė misija

Neatsitiktinai Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo komisijos Aplinkraštiniame laiške „Bažnytinių muziejų pastoracinė veikla“, akcentuojant jų Bažnytinę misiją, vadinami „bendruomeniniais krikščioniškosios dvasios slaugos namais“.

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus SJ vyskupystės 25-ečiui: pirmųjų tarnystės metų fragmentai5

„Geriau šiuo sunkiu Lietuvai laikotarpiu melsimės mokyklų salėse, bet kartu mokysimės vieni kitiems padėti.“

Kauno kunigų seminarijos 150-mečiui: M. Valančiaus linkėjimas A.Baranauskui2

„Maloningasis kunige Antanai, – Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje profesoriavusį Baranauską šildė 1965 m. sausio 8 d. Žemaičių ganytojo Motiejaus Valančiaus sveikinimas. 

Kunigų seminarija – sala ateizmo vandenyne10

Kauno kunigų seminarija, gyvenanti 150 metų  jubiliejumi, Švč. Trejybės bažnyčioje parengė fotonuotraukų parodą „Praeities atšvaitai“, kuri paskatino apžvelgti ir sudėtingą 1944–1954 istorinį laikotarpį.

LKB kronika: „Supratome, kad bedieviškojo stabo kojos molinės“

Kovo 19-ąją sukanka 44 metai, kai 1972 m. išėjo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmas numeris. 

„Sapiens senex“: Seinų paskutinysis ir Vilkaviškio pirmasis vyskupas Antanas Karosas1

„Mano vaikai, lenkiškai kalbantieji, iš kur toji jūsų neapykanta lietuvių? Jei čia susidarytų vokiečių ar latvių būrys, leisčiau ir jiems pamaldas jų kalba. Jokių raštų, skundų man nesiųskite. Aš jau visa ištyriau...“

Retro reportažas iš Šv. Kazimiero bažnyčios atšventinimo iškilmės

Kiek kartų per kelis dešimtmečius išniekintos, ateizmo muziejumi paverstos Šv. Kazimiero bažnyčios vardas buvo minimas „LKB kronikos“ puslapiuose?