Julius Sasnauskas OFM

Mano tėviškė – ne mėlynas nemuno vingis
Julius Sasnauskas OFM - Naujasis židinys

Vilnius – nedidelis miestas. Bet jam iš dangaus drėbtelta tiek, kad apsvaigsti ir niekaip nuo jo neišsiblaivai. Ne tik apie grožį ar istoriją kalba. Veikiau apie galią būti namais.

Nepasirodė mažai
Julius Sasnauskas OFM - Mažoji studija

Apaštalų Sosto neperkelsime nei į Vilnių, nei į Kauną. Užtektų, kad tie, kurie tampa ganytojais, pasaulietiniais ar bažnytiniais, būtų žmonių mylėtojai.

Kai tikrai būni1

Kviečiame skaityti Kazio Bradūno eilėraščių rinktinės „Liepė man būti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017) sudarytojo kunigo Juliaus Sasnausko įžanginį žodį.

Atlaidų žemė3
Julius Sasnauskas OFM - Katalikų pasaulio leidiniai

Kai girdi kur nors Kretingoje ar Telšiuose vėl pranešant apie Porciunkulės atlaidus, galėtum manyti, kad esi kviečiamas į kokią seną žemaičių šventę.

60 Vaidoto Žuko votų

Vaidoto Žuko moliniai votai, žinoma, kas kita. Jie neskirti kokiam nors stebuklingam atvaizdui. Ir apie šventuosius mainus dailininkas turbūt negalvojo.

Julius Sasnauskas OFM. Rauda už Panerius16

Šioje vietoje aptemsta ir susvyruoja viskas. Proto ir gėrio triumfas. Žmonijos pažangos idėjos. Netgi tikėjimas Dievo apvaizda.

Trys Karaliai: širdies šventė4

Tiesą sakant, mes visai neturėtume tų žmonių prie Jėzaus lopšio tituluoti „karaliais”. Evangelija aiškiai sako: išminčiai, magai, burtininkai iš Rytų šalies. Niekas nežino jų kilmės.

Julius Sasnauskas OFM. Vilniaus popierėlis3

1918 metų vasario 16-ąją ir mus šiandien du dalykai tikrai susieja – tai žiema ir Vilnius. Prisiminęs aną lemtingąjį vasario šeštadienį, Aleksandras Stulginskis, vienas iš Nepriklausomybės akto signatarų, vėliau rašė: „Oras bjaurus, kaip kad jis dažnai pas mus vasario mėnesį esti. Šlapias sniegas taip ir lipdo akis”.

Iš Bernardinai.lt archyvų. Julius Sasnauskas OFM. Ar galima prarasti Velykas?2

Grynoji Velykų žinia visada bus baisi ir nepakeliama. Tai pranešimas, kad gėdinga vergo mirtimi nubaustas žmogus trečią dieną buvo sutiktas gyvas. Galvok, ką nori. Jau prieš du tūkstančius metų dalis jo priešininkų ramino save gandais, jog tai esanti gudri apgaulė.

Julius Sasnauskas OFM. Toks Vilnius6

Kaip ir kasmet, prieš šv. Kalėdas Vilnius pagerbia labiausiai miestui nusipelniusius žmones. Tarp kitų laureatų šiais metais bus pagerbtas ir br. Julius Sasnauskas OFM, kuriam šv. Kristoforo statutėlė bus įteikta specialioje nominacijoje „Už meilę Vilniui ir vilniečiams“.

Julius Sasnauskas OFM. Kai Dievas duoda brolius4

Kada kalbama apie Pranciškų Asyžietį ir jo suburtąją vienuoliją, dažniausiai, žinoma, minimi du dalykai: neturtas ir brolybės dvasia. Tai tarytum nesikeičianti pranciškonų vėliava.

Julius Sasnauskas OFM. Vėlinės ir mūsų viltis13

Noriu, kad Vėlinės man skelbtų viltį. Tik kas dabar ims ją giedoti? Kas apskritai turi teisę ir galią ją išgiedoti ar iškriokti, ar išdejuoti, išlementi, išmikčioti? Tai progai parinkti Biblijos pasažai, esą vienu mostu nubraukiantys bet kokias dvejones mirusiųjų prisikėlimu ir amžinuoju gyvenimu?

Julius Sasnauskas OFM. Tibeto veidrodis 12

Tibetas yra tobulas suklupimo akmuo kiekvienai perdėm pragmatiškai ir primityviai politikai, pagautai vienintelio įkvėpimo – daryti valdžią ir pinigus.

Julius Sasnauskas OFM. Kunigas šiandien ir rytoj60

Dabartinė Bažnyčios krizė rodo, kad atėjo metas rimtoms permainoms. Bažnyčia pamažu, bet neišvengiamai juda ta linkme.

Julius Sasnauskas OFM. Felix culpa3

Kai pagaliau sumigsime pailsę nuo maldų ir kalbų, jis, prisidengęs tamsa, iš naujo apeis nuodėmės miestą susirinkdamas sau tai, ką būsime palikę po savęs.

Julius Sasnauskas OFM. Ką padarė ir ko nepadarė kankinio Brunono kraujas Lietuvoje

Egzistuoja įvairių hipotezių, iš kur galėjęs kilti šio krašto pavadinimas – Lietuva, ir kažin ar bus lemta kada nors išsiaiškinti, kas iš tikrųjų davė mums vardą: 11 km ilgio upeliūkštis Jonavos rajone, šiose žemėse gyvenusi karinga tauta ar paprasčiausiai nesibaigiantys lietuviški lietūs.

Julius Sasnauskas OFM. Per broliškumo perteklių

Tik per broliškumo perteklių ir išliksime gyvi šiame mieste ir šioje valstybėje.

Julius Sasnauskas OFM. Pragiedruliai

Pamažu dingsta atsakomybė už viešai, televizijoje ar radijuje, pasakytą žodį. Kaip kalbu, taip gerai. Kultūrai skirtų laidų tai ypač nepuošia.

Kun. Julius Sasnauskas OFM. Prabilęs mūsų duonos kalba

Nuostabia ir nepakeičiama Prisikėlimo tikrovės dalimi bus vaišingumo dorybė, tie visi šįvakar pasklidę virtuvių kvapai, pareikalavę darbštumo ir kantrybės, nusižeminimo ir meilės.

Kun. Julius Sasnauskas OFM: „Mes buvome visiškai laisvi“

Laisvė - tai mūsų žmogiškumo dalis, mūsų buvimo žmonėmis kaina.

Kun. Julius Sasnauskas OFM. Bažnyčia ir žiniasklaida

„Mažoji studija“ darbuojasi štai jau bene 10 metų, o jos populiarumas nemažėja.

Julius Sasnauskas OFM. Narcizai Motinos dienai

Parsinešiau šiandien sau narcizų puokštelę iš prekeivių palei Pilies gatvę.

Julius Sasnauskas OFM. Laisvės sapnas

„Kai iš nelaisvės Viešpats mus vedė, atrodė mums sapnas”. Čia sakinys iš Senojo Testamento psalmės. O toliau ten – apie džiaugsmą, kuriuo netvėrė išlaisvintųjų širdys, apie nesuvaldomą liežuvių linksmybę.

Julius Sasnauskas OFM. Toks vasaris. Praradęs savo burtus

Televizija vėl kviečia tautą į Vilniaus katedros aikštę švęsti Vasario 16-osios. Kartu su estrados žvaigždėmis ir gražiausiomis dainomis apie Tėvynę. Kaip ir anais metais.

Julius Sasnauskas OFM. Kūdikėlio dovanos

Vasario 2-ąją, rodos, vėl galėtume užsižiebti kalėdines ugneles, pasipuošti eglutę. Vėl tinka prakartėlė, o kai kur jos ir laikomos iki šios dienos, Kristaus paaukojimo šventės. Nes Evangelijoje – Jėzaus kūdikystės istorija.

Julius Sasnauskas: Chamai atakuoja

Kada Kauno arkivyskupas kibo į atlapus “Kalnapilio” aludariams dėl esą išniekinto rūpintojėlio, sakiau sau, kad čia turbūt be reikalo pliekiama iš sunkiųjų pabūklų.

Julius Sasnauskas OFM. Macų skonis

Kažin kiek metų mūsų „Katalikų kalendoriuje” prie rugsėjo 23-iosios, Holokausto dienos, būdavo prikergiama rekomendacija: „Pasimelstina, kad žmogus žmogui nebūtų žiaurus”. Dabar, tiesa, jau kuris laikas to sakinio ten nėra.

Julius Sasnauskas OFM. Toks birželis

Baigiasi birželis, bažnyčiose vis dar kantriai prašęs mums Jėzaus Širdies panašumo, dūzgęs, krykštavęs atlaidais, plaikstęsis Pirmosios komunijos suknelėmis, šokęs, koncertavęs, šiek tiek pamokslavęs bei graudinęs išvežtųjų ir nukankintųjų istorijomis. O šiaip jau – vasara, tas svaigus laisvės ir lengvumo pojūtis.

Julius Sasnauskas OFM. Solidarumas

Tėvas Stanislovas sėdi ant lovos vėžininkų palatoje Kaune. Po taip gerai visiems pažįstamo kapuciniško abito dabar jo žalia languota pižama atrodo juokingai ir graudžiai. Tačiau ir kiti šiame aukšte tokie, praslenkantys koridoriumi ar susirietę savo lovelėse, kriokiantys, dejuojantys, snaudžiantys.

Julius Sasnauskas OFM. Bažnyčios šansas

Šį sekmadienį bažnyčioje dalydamas komuniją pastebėjau naujų veidų. Daugiau nei paprastai būna. Gal sostinės svečiai ar šiaip ėjusieji pro šalį ir užėjusieji. Bet man dabar visur vaidenasi velionio popiežiaus veikimas.

Julius Sasnauskas. Neišvengiamas scenarijus

Buvau paprašytas suaktualinti Velykų šventę. Tai ką dabar, vėl pragysti apie gėrio, šviesos, teisingumo pergalę, pasirankioti pavyzdžių, kaip ji neišvengiamai apsireiškia šen bei ten? Pavasaris kažkur nusidaigojo, šiemet niekaip nepasuoksi apie jo smagybę, skelbiančią mums prisikėlusio Kristaus žygį per pasaulį.

Julius Sasnauskas. Miglos metas

Suprantu, kad negerai, suprantu, kad bjauru, bet po viso to, kas dėjosi ir susidėjo per penkiolika nepriklausomybės metų, niekaip neberandu įkvėpimo toliau suokti apie gailestingumą, atleidimą, tautos susitaikinimą.

Julius Sasnauskas OFM. Lietuvos pranciškonai: tarp „mažųjų" ir „didžiųjų"

Kalbant apie Pranciškaus Asyžiečio ir jo įkurtos vienuolijos pagrindinį bruožą ar charizmą, dažniausiai nurodomas jų solidarumas su vargšais ir nelaimingaisiais. Jau pats ordino pavadinimas - „mažesnieji broliai" - suponuoja ne tik jų kolektyvinį gyvenimo būdą, bet ir jų misijos orientaciją į žemiausius socialinius sluoksnius.

Paminklas davatkai3

Bičiulis, iškakdamas į tolimus kraštus, paliko prisiminimui senovinę knygelę. Kadaise buvo ją išsikrapštęs iš visokių atgyvenusių knygų ir popierių krūvos kaimo bažnytėlės palėpėje. Nučiupinėta, nuskaityta, susiraičiusiu odiniu viršeliu.

Julius Sasnauskas: Pirmoji europietiška vasara

Šią vasarą būtume tik apie orus ir kalbėję, bet štai liepos lietūs lijo ir išlijo dar vieną skandaliuką. Laikraščiuose dabar lyg koks serialas seimūnų debatai su įstatymų užsakovais. Tęsinio lauk rytojaus numeryje. Ką dar išgirsime iš rinktinių tautos atstovų lūpų?

Julius Sasnauskas: Vilniaus dvasia

Andai pasiskleidžiau ant stalo iš visur rankiotus senuosius, mieluosius Vilniaus atvirukus. Žiūrinėju, dėlioju, glostau. Kitą ir pabučiuot galėčiau, kai niekas nemato. Ne, tai ne mano vaikystės Vilnius, ne A. Kunčius ar A. Sutkus, ne šiaip sau sentimentai Tarybų Lietuvos sostinei.

Julius Sasnauskas. Laukiu gelbėtojo

Lietuvoje šiomis dienomis besvarstant, kas būtų geriausias, gražiausias, išmintingiausias šalies vadovas, beskaičiuojant, kiek didžių darbų kas atliko tėvynės ir tautos labui, man iš atminties ima kilti tie veidai ir vardai, kurie vis traukdavosi į šešėlį, bėgdavo tolyn nuo mėginimų užantspauduoti jų nuopelnus ir dorybes.

Julius Sasnauskas. Pavasaris su klaustukais

Pirmąsyk įsijungęs kompiuterį taip sutrikau: o apie ką gi dabar rašysiu? Galvoje tuščia, tarsi kas būtų įsisukęs ten su dulkių siurbliu. Visiškai nieko. Užsikabintum už kokios artėjančios šventės ar garsaus įvykio, bet jų nėra.

Julius Sasnauskas: Europa, Europa

Rašydamas tuos žodžius galvojau apie Agnieszkos Holland filmą tokiu pavadinimu. Paauglio žydo Salomono odisėja Antrojo pasaulinio karo metais.

Julius Sasnauskas: Velykos, pasimetimo diena

Per Velykas būni priverstas džiaugtis ir linksmintis. Sušlamšti bent tuziną kiaušinių, padažytų krienuose ar majoneze. Kvepia, o kitąsyk jau kaip reikiant tvoskia pavasariu. Saulutė, paukšteliai, pirmieji žiedai.

Kun. Julius Sasnauskas OFM: Kovo 11-oji – Post scriptum

Per Kovo 11-ąją jau kelinti metai tas pats jausmas: nieko. Nebent kitąsyk būtum sulaukęs geidžiamo pavasario. Bet čia jau kas kita. Norėtum ir privalėtum dusti iš laimės, kad šviečia laisvė, o ne kovo saulutė, tačiau nesiseka. Net kaimynystė su Tibeto ir Čečėnijos laisvės dienomis neužkaitina kraujo.

Julius Sasnauskas: Šventojo Kazimiero globoje

Šiemet skelbiami Jubiliejiniai šv. Kazimiero metai. Bažnyčiose jau kybo plakatai su jo atvaizdu ir šventinių renginių sąrašu. Bus parodos, konferencijos, koncertai, Mišios jo garbei.

Julius Sasnauskas OFM. Ir tu, mano siela

Galėjo mūsų luomą kadaise pakrikštyti „sielininkais“, kur kas kilniau skambėtų nei kokie dvasininkai ar dvasiškiai.