Jurga Žiugždienė

Mirjaną Bričko galima vadinti lietuvių literatūros ambasadore Kroatijoje. Ji kol kas vienintelė savo šalyje verčia lietuvių autorių kūrinius į kroatų kalbą.

Po pavasariško gruodžio ir sausio, kai termometro stulpelis buvo šoktelėjęs net iki 15 laipsnių šilumos, vasario antrojoje pusėje Zagrebą užklupo tikra žiema.

Aš Lukas, man dveji. Mane užkrėtė ŽIV mama ir tėtis. Aš beveik visą laiką čia, palatoje. Dabar manęs nėra, nes mane nuvežė kitur, kur irgi balta, šalta ir nejauku. Man visą laiką nejauku, nes mane lanko žmonės be veidų ir be rankų.

Balandžio 5-ąją pas Viešpatį iškeliavo gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė. Dar tik įpusėjusi penktąją dešimtį, tačiau nuveikusi nepaprastai daug. Pasitikusi apie 2000 naujų gyvybių ir nepadariusi nė vieno aborto.

Seime iš mirties taško pajudėjo Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Neseniai buvo priimtos jo pataisos, kurios žiniasklaidoje buvo pateiktos labai pozityviai. Tačiau kaip yra iš tiesų? Apie tai – MRU Teisės fakulteto docentė Agnė Širinskienė.

Paslaptinga ir sudėtinga liga išsėtinė sklerozė, dažniausiai užklumpanti jaunus žmones, daugeliui skamba tarsi mirties nuosprendis ar geriausiu atveju niūri ateities perspektyva neįgaliojo vežimėlyje. Tačiau taip galvoti nereikėtų.

D. Ausėnaitė – sveikatos žurnalistė, aktyvi kovotoja už pacientų gerovę, prieš šešerius metus pati išgirdo IS diagnozę. Tačiau ji nepalūžo ir toliau atlieka gerus darbus bei savo ligos patirtimi atvirai ir drąsiai dalijasi viešojoje erdvėje.

Daug geresni tėvai yra tie, kurie daug kartų suklysta, bet atsistoja ir pradeda iš naujo, nei tie tėvai, kurie viską „žino“ – visas normas, taisykles, bet nepasiduoda diskusijai. 

Nors  Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa dar tik rengiama, viešojoje erdvėje jau „pučiamas burbulas“ apie esą jos mokslinį nepagrįstumą, neadekvatumą, siekį iškeipti egzistuojančią realybę.

Gegužės 6-ąją minima Tarptautinė diena be dietų. Kaip sveiką ir saugią alternatyvą dietoms gydytoja dietologė pristato intuityvųjį valgymą. 

Motinos Diena švenčiama visame pasaulyje. Tačiau skirtingose šalyse motinos pagerbiamos skirtingu metu. Kodėl? 

Balandžio 11-ąją minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Jos proga kalbiname Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkę med. dr. neurologę V. Valeikienę ir savo patirtimi pasidalinti šia liga susirgusį jauname amžiuje Algimantą.

Balandžio 2-ąją minima Tarptautinė autizmo supratimo diena. Jos proga skaitytojams siūlome pokalbį su kovo mėnesį Lietuvoje viešėjusiomis šio sutrikimo ekspertėmis iš Izraelio prof. Ditza A. Zachor ir dr. Yael Kimhi.

Greta moters katalikės stereotipo Prancūzijoje labai įsigalėjusi genderizmo ideologija. Tačiau mes jai galime duoti puikų atkirtį – tapti tuo, kuo esame iš tikrųjų, leisti, kad visa tai, kas gražu ir gera manyje, paimtų viršų.

Vasario 29 d. minima Pasaulinė retų ligų diena. Kas gi tos retos ligos, kodėl svarbu apie jas kalbėti – pokalbyje su gydytoja R. Čerkauskiene.

Apie lauko darželius paprastai žiniasklaidoje kalbinami jų steigėjai. O ką šiuos darželius galėtų papasakoti juos lankančių vaikų tėvai?

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo veikti J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademija. Šiūlome pokalbį su dviem jos antrosios laidos absolventų poromis. 

Interneto komentatoriai jau spėjo jai sudaryti visą bausmių sąrašą – nuo priverstinės sterilizacijos iki Linčo teismo. Ne, aš jokiu būdu neteisinu šio poelgio, tačiau mesti akmens į jį padariusią moterį nedrįstu.

Odontologė A. Pūrienė įtikino SAM pirmą kartą Lietuvoje vasario paskutinę savaitę paskelbti burnos vėžio prevencijos informacijos sklaidos savaite, organizuoti patikrinimo dėl burnos vėžio akcijas gydymo įstaigose.

Prieš keletą metų Lietuvoje savo veiklą pradėjo ir „J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademija“. Skirmantė Kukuraitienė pasakoja apie šios akademijos ištakas, idėjas, tikslus, atsiradimą Lietuvoje bei pačią „virtuvę“.

Vasario 4-ąją minima kovos su vėžiu diena. Jos proga kalbiname Bernardinų parapijos dvasinės pagalbos grupės susidūrusiems su onkologine liga vieną iniciatorių J. Baltūsytę.

Tikiuosi, kad po šio teksto tokių skambintojų gerokai padaugės, taip pat ir kalbant apie kitas mūsų gyvenimo sritis, kur kas skaudesnes ir „slidesnes“. Nes iš tiesų mums visiems būtų neprošal taip pat tuputį pabūti „sarginiais šunimis“.

Kartais gydytojų pasakymai, kad esą liko gyventi tiek ir tiek laiko, iš tiesų visiškai nereiškia, jog tai – tiesa. Tačiau jie gali atimti žmogui viltį ir galimybę išgyventi tikrąjį džiaugsmą.

Psichologija bei kiti modernūs humanitariniai mokslai, papildo ir padeda giliau suprasti bei perduoti mūsų tikėjimo tiesas. Vien teologija bei filosofija šiandien jau nėra pakankamos tam, kad giliau pažintume Dievą ir save.

Kaip yra sakęs joanitų ordino įkūrėjas Marie-Dominique Philippe‘as, visa pasaulio agresija – tiek vienų prieš kitus, tiek prieš Bažnyčią – yra pagalbos šauksmas: gelbėkite, mes žūstam. Ir tai yra šauksmas, skirtas mums, krikščionims.

Visuotinai antibiotikai medicinoje buvo pradėti naudoti po Antrojo pasaulinio karo. Taigi realiai antibiotikų era dar trumpesnė ir, panašu, kad ji eina į pabaigą. Gali nutikti taip, kad teks vėl sugrįžti į laikus prieš 1928-uosius. Ar įmanoma tam užkirsti kelią?

E. Fuchsas, visada vožintis vieną savo „firminių“ kepuraičių, dėl ko dar vadintas „žmogumi su kepuraite“,  buvo vienas tų austrų menininkų – „freakų“, kurie žavėjo ir stebino ne tik savo kūryba, bet ir ekscentrišku  gyvenimo būdu. 

L. Stepanauskas nors ir būdamas garbaus amžiaus, lig šiol aktyvus žurnalistas. Gyvenantis tarp Vilniaus, Marijampolės ir Berlyno. 

L. Klimavičienė – bene vienintelė Lietuvoje aktyviai praktikuojanti psichologė-psichoterapeutė, kuri yra beveik nematanti.

Manau, jog ir rūke reikia dažniau matyti saulę, ir visai neprivalome apvažiuoti visą pasaulį, kad galėtume pasijusti laimingi. Juk esama labai gražių vietų, kur galima nueiti ir pėstute, ir patirti tokių emocijų, kurių nesukeltų net Niagaros krioklys.

Jei turi tą duonos kąsnį ir stogą virš galvos, senatvėje jautiesi labai laisvas. Kaip sako lenkų poetė Mariana Kielar: „Leisk gyvenimui būti tokiam, koks yra, ir atsipalaiduok“. Kai tą perskaičiau, pasijutau tokia laiminga!

Kartais žmogus visų dideliam netikėtumui ima ir iš esmės pakeičia savo gyvenimą. anašiai nutiko ir Editai Lei, kuri,būdama keturiasdešimties, staiga viską metė ir pradėjo kurti lėles, iš esmės visą savo laiką ir energiją skirdama vien tam.

Deja, ir šiandien ne visi gydytojai pakankamai žino apie Alzhaemerio ligą ar netgi jos nepripažįsta – tiesiog pasiūlo pažvelgti į ligonio pasą, viską nurašydami senyvam amžiui.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 10 proc. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Ši sąvoka apima ne tik fizines negalias, bet ir emocijų, elgesio sutrikimus, taip pat įvairius ypatumus, dėl kurių gali kilti mokymosi sunkumų.

Bendriausia prasme disleksiją galima apibūdinti kaip sunkų mokymąsi skaityti, kai vaikas painioja raides, jam sunku susieti raidę su garsu, raides sudėti į žodį, o žodžius – į sakinius, šiuos – į paragrafus, kad suvoktų teksto prasmę.

Jei mokytojui svarbus kiekvienas vaikas, jis visais laikais į jį atkreips dėmesį ir stengsis padėti tam, kuriam sunkiai sekasi. Taigi jau nuo pat pradžių mano vizija – padėk visiems, o ypač tiems, kuriems sunkiausia, ar tam „kitokiam“ vaikui.

Nereikia bandyti atskirti, ar grasianimas nusižudyti yra šantažas ar ne. Iš tiesų į tai reikėtų reaguoti kaip į labai rimtą dalyką, bet tai nereiškia, kad reikia pasiduoti spaudimui ir įvykdyti grasinančiojo nusižudyti reikalavimus.

Kodėl į darželius nebus priimami vaikai, nepaskiepyti būtent nuo vienų, o ne kitų lygiai taip pat pavojingų ligų? Kodėl valstybė ketina finansuoti skiepus nuo ŽPV, o nuo fatališkojo meningokoko B, kurio atvejai kartkartėmis sukrečia visuomenę, – ne?

Vos ne kiekvienas aptiktas augalas, neretai iš pažiūros pats paprasčiausias, yra kuo tikriausia gamtos dovana. Jis ne tik maistas ar vaistas, bet ir prieskonis, taip pat gali būti ir barometras ar laikrodis ir netgi tapti puikiais dažais rankdarbiams.

Pasirodo, be chronoliginio ir biologinio, žmogus turi ir psichologinį amžių. Kas tai? Ir kas tas psichologinis senėjimas ar senatvė? Ar galima to išvengti? Apie tai – pokalbyje su psichologe-psichoterapeute G. Bončkute-Petroniene.

Manoji Marijampolė buvo „susitraukusi“ iki keleto objektų ir žmonių – atvykusi čia pasisvečiuoti nelabai domėdavausi tuo, kas nauja.Tačiau pastarąjį kartą Marijampolėn atvažiavau užsibrėžusi ją pažinti ir atrasti iš naujo.

Gegužės 31-oji – Tarptautinė diena be tabako. Visiems kartojama apie rūkymo žalą, bet žmonės kažkodėl vis tiek rūko. Ko gero, gąsdinimų nepakanka, reikalinga ir reali pagalba metantiems rūkyti. Ar lengva ją gauti ir kur jo ieškoti?

J. Valiušaitis – fotografas, visuomenės veikėjas, daugiau nei pusę savo gyvenimo nugyvenęs Kaune. Šiame interviu jis kalba apie savo ryšį su Kaunu, apmąsto jo svarbą Lietuvos nepriklausomybei, kalba apie miesto nūdienos aktualijas.

Šokio-judesio terapija – viena iš keturių oficialiai pasaulyje pripažintų meno terapijos rūšių. Apie ją, pastarosios taikymo galimybes ir tai, ką ji gali suteikti ne tik pacientui ir pačiam šios srities specialistui, kalbamės su  Raimonda Duff.

Fizinis vaikų kontaktas su tėvais – vienas pagrindinių rodiklių, atskleidžiančių ryšio kokybę, o taip pat ir veiksnių, stiprinančių tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį. Taigi, kuo dažniau vaikas yra apkabinamas tėvų, tuo formuojasi stipresnis tarpusavio ryšys.

Dauno sindromo diagnozė nepaverčia žmogaus ligoniu. Dauno sindromas – tai genetinė būklė, bet ne liga. Turintieji Dauno sindromą labiausiai išiskiria savo meile, užuojauta, atvirumu, noru padėti, intuicija ir kūrybiškumu.