Jurgita Jačėnaitė

Kodėl K. Serebrenikovo filme apie V. Cojų nėra V. Cojaus?

„Kino pavasarį“ atidaręs K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ sukėlė dvejopus jausmus: viena vertus, žiūroviška, kita vertus – glumina režisieriaus sprendimas atsiriboti nuo istorinės tiesos.

Dailininkas M. P. Vilutis: „Labiausiai myliu save ir noriu padaryti save vertą meilės sau“

Videointerviu su grafiku M. P. Vilučiu – apie tobulėjimą, Dievo buvimą, laimės ir genialumo apibrėžimus, ašarų pakalnes ir atsiveriančius horizontus užlipus į kalną.

„Kino pavasario“ programos sudarytoja M. Valiūnaitė: mes iš kino mokomės elgesio

Kinas mums dažnai atsuka veidrodį, jeigu nebijome pasižiūrėti atvirai, teigė kino kuratorė ir rekomendavo, kokius vertingus filmus pasižiūrėti „Kino pavasaryje“.

Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį?

2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos vietovardžių metais. Docentė F. Kavoliutė mano, kad atkreiptas dėmesys į senuosius vietovardžius kaip vertybę paskatins juos saugoti atidžiau.

Valentino Masalskio vilties teatras

Aktorius, režisierius V. Masalskis – apie du vilties teatrus. Jaunystėje jam toks buvo J. Miltinio teatras, o dabar – jaunosios kartos teatras, kuriame jauni žmonės nebijo būti darbininkais.

Lietuva 2019-ųjų Venecijos bienalėje: saulėtame pliaže – antropoceno eros grimasos

Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaus šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, nerūpestinga forma kviečianti mąstyti apie klimato kaitą, visuotinį nuovargį, globalinį atšilimą, kūno laikinumą.

2019-ųjų „Kino pavasaris“ – ir neįgaliesiems, ir senjorams, ir regionų gyventojams, ir sėdintiems namie

24-ajame festivalyje „Kino pavasaris“ – nauja eksperimentiniam kinui skirta salė, ypatingos retrospektyvos ir daug lietuviškų premjerų.

Kodėl mums šiandien reikalinga fotografijos knyga?

Perleisti naujai fotoalbumai mums padeda permąstyti fotografijos vertę iš šių laikų pozicijos ir pristatyti pasauliui aktualias, suprantamas, kolekcionuojamas knygas.

Laukinis dešimtasis dešimtmetis malalietkos V. Kulvinskaitės akimis

Knygų mugėje rašytoja, kritikė V. Kulvinskaitė (Cibarauskė) pristatė savo antrąją knygą – šiandieninio romano žanro kūrinį „kai aš buvau malalietka“ („Kitos knygos“).

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: mūsų visuomenė nemyli savo jaunimo

K. Sabaliauskaitės manymu, vyraujančiame visuomenės diskurse apie jaunimą nėra žvilgsnio mylinčia akimi, gyvieji klasikai jaunus žmones laiko kvailesniais.

J. Ivanauskaitės premijos laureatas M. Nastaravičius: tai galimybė prisiminti rašytojos atvirumą pasauliui

Knygų mugės metu vasario 24 d. poetui, dramaturgui M. Nastaravičiui už eilėraščių knygą „Bendratis“ įteikta 11-oji J. Ivanauskaitės premija.

Kodėl dabar pats laikas skaityti A. Škėmą

A. Škėma mums šiuo metu yra pats būtiniausias, nes dar niekada taip grėsmingai pasaulis, įskaitant mus visus, nenaikino savo tikrovės, įsitikinusi prof. V. Daujotytė.

Menininkų kūrybos skandalai: tarp saviraiškos varžtų ir pamatuotos cenzūros

Kokiomis aplinkybėmis nepriklausomoje Lietuvoje kilo menininkų kūrybos skandalų? Ką jie kalba apie mūsų pačių, atskirų visuomenės grupių ir menininkų nuostatas? 

Kultūros ministras Knygų mugės atidaryme: svarbiausias jos pojūtis – vis stipresnė meilė knygai

Poetišku renginiu, dedikuotu asmeniškai papasakotai pačios knygos, kaip gyvo asmens, istorijai, atidaryta jubiliejinė, 20-oji, Vilniaus knygų mugė.

Režisierius A. Stonys: tikrieji vartai į Teofiliaus Matulionio asmenybę yra jo žvilgsnis fotografijoje

Pristatytas V. Žuko sudarytas fotoalbumas „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Blessed Bishop Martyr“ ir Alantos dvare atidarytas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus.

L. Varanavičienė apie Knygų mugę po 20 metų: svarbūs lietuvių literatūros vertimai į kitas kalbas ir mecenatystė

Vienas didžiausių iššūkių, laukiančių Knygų mugės po 20 metų – atliepti demografines tendencijas ir pasirūpinti lietuvių literatūros vertimais į kitas kalbas.

Kai susitinka šių dienų katrės ir šių dienų vingių jonai

Pokalbis su Vilniaus mažojo teatro aktoriais I. Patkauskaite ir T. Kliuku apie temų įvairovę, kurią atveria G. Tuminaitės režisuotas spektaklis „Marti“ pagal Žemaitės apsakymą.

M. P. E. Martynenko – apie naująją knygą, debiutą O. Koršunovo teatre ir pagrindinį vaidmenį Š. Barto filme

J. Jačėnaitė kalbina M. P. E. Martynenko apie naująją knygą „Praeis“, vaidmenis Š. Barto filme „Sutemos“ ir O. Koršunovo spektaklyje „Apvalytieji“.

R. Banionis savo filmui partizanų tema pasirinko rusų rašytojo F. Rozinerio apysaką „Purpuriniai dūmai“

Režisierius R. Banionis apie naująjį filmą „Purpurinis rūkas“: atitrūkome nuo žmogiškųjų aistrų sferos, nors tai yra esmė.

Maestro G. Rinkevičius apie pirmąją orkestro repeticiją prieš 30 metų – jaudinanti visam gyvenimui

30 metų jubiliejų švenčia Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas G. Rinkevičiaus.

Kauniečiai sukūrė naują, nepriklausomą menų ir kultūros platformą

Kaunietei dailininkei ir jos sūnui idėja sukurti gero turinio ir dizaino platformą, skirtą menui, kilo Kaune nutraukus kultūros naujienų portalo „Kamanė“ veiklą.

Pristatydamas parodą, skirtą M. K. Čiurlioniui, S. Eidrigevičius prisiminė ir J. Meką

„MKČ – tos trys raidės mane visada labai traukė. Mėgstu į paveikslą įvesti raidę, su ja daryti pokštus, kurti erdves“, – atidarydamas savo parodą Kaune teigė S. Eidrigevičius.

Yra daugybė būdų negalią paversti galia

Naujajame teatre dirba, kuria ir sveiki žmonės, ir turintieji negalią, ir menininkai profesionalai, ir mėgėjai, žengiantys pirmuosius žingsnius. 

J. Tučkaus fotoportretai – visi pažįstami, visi su savo keistenybėmis

„Jie – mano gyvenimo dalis. Ypač mėgstu senyvus žmones: jų veidai – kaip knygos – su randais, išplėštais lapais, piešiniais paraštėse. Jie nuoširdūs, ir žvilgsniai jų nesuvaidinti“, – savo fotoportretus pristatė J. Tučkus.

Seniausiuose Lietuvos vitražuose – ir reta ikonografija, ir žymaus dailininko potėpiai

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje.

Rekonstruota G. ir N. Urbonų instaliacija „Villa Lituania“ skatina permąstyti Lietuvos praradimų istoriją

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų N. ir G. Urbonų sukurto Lietuvos paviljono rekonstrukcija – projektas „Villa Lituania“.

Vilnius turi naują akcentą – Vivulskio milinę

Vilniečių akis džiugina savitas Vilniaus meninis akcentas – Milinės atminimo ženklas, pasakojantis labai svarbią žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo istoriją.

Prof. V. Landsbergis: stengiuosi paskelbti kuo daugiau autentikos apie mums vis dar aktualią praeitį

V. Landsbergis pristatė naują knygą „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“.

Visas MO muziejus – kitokios patirties eksperimentas

MO muziejaus atidarymas sukėlė ažiotažą, ir lankytojų banga neslūgsta. „Tai sprogdinantis jausmas“, – videoreportaže apie šiuolaikinės muziejininkystės pokyčius teigė MO muziejaus vadovė.

M. Nastaravičiaus naujos poezijos „šotas“

M. Nastaravičius pristatė savo trečią poezijos knygą, kurios pavadinimo istorija – viename poeto knygos eilėraščių.

Silkių klasika Kūčių ir Kalėdų vakarams

Senieji, nepakitę, tokie patys per kiekvienas Kūčias bei Kalėdas silkių receptai ir keli kūrybiškai išaugę iš pirmtakų. Pabandykite, prisiminkite, paragaukite.

Įmelsti kunigo Mozės abrozdėliai

Apie po Lietuvą keliaujančią kunigo M. Mitkevičiaus sukauptą abrozdėlių kolekciją, kurios pagrindą sudaro daugiausia žmonių sudovanoti religiniai paveikslėliai.

Prof. V. Landsbergis: Kalėdos yra proga šeimos inventorizacijai

Apie prof. V. Landsbergio ir prof. G. Landsbergienės meniškus šventinius atvirukus, vaikystės ir dabarties Kalėdų tradicijas.

Prof. I. Smetonienė: nebūtume išlaikę archajiškos kalbos, jeigu nebūtume buvę tokie tinginiai

Pokalbis su prof. dr. I. Smetoniene apie tai, kuo ypatingas mūsų tautos santykis su savo kalba, apie valstybinės lietuvių kalbos kelią, susipriešinimo tarp kalbininkų ir visuomenės priežastis.

M. Starkaus filmo „Mulai“ herojus prelatas E. Putrimas: lietuviai, kalintys Pietų Amerikoje – visiškai vieni

Pokalbis su prelatu E. Putrimu apie Pietų Amerikoje kalinčių lietuvių istorijas ir iššūkius drauge su M. Starkumi kuriant apie tai dokumentinį filmą.

Ar mūsų Bažnyčia pradės gyventi teofiliškai? Atsako dailininkas V. Žukas

Vyskupo Teofiliaus gyvenimo įprasminimas bus tik tada, kai Lietuvos Bažnyčia ims gyventi paprastai, sako vienas pal. Teofiliaus fondo steigėjų Vaidotas Žukas.

Mažos saulės, arba moliūgai iš močiutės krosnies

Močiutė iš šaltojo tamsiojo kambario į virtuvę neša didelį oranžinį moliūgą. Maža vasaros saulė paniurusį lapkritį. Keletas moliūgų patiekalų receptų iš vaikystės kaimo.

Čiurlionio Vilnius

Videoreportažas apie M. K. Čiurlionio Vilnių, kai kompozitorius ir dailininkas 1907–1908-aisiais čia nuomojo nediduką kambarį, ir apie šių dienų čiurlioniškąją šių namų dvasią.

Teatro amžiaus mohikanai

Apie žiūrovų antplūdžio sulaukusį susitikimą Mažajame teatre su ryškiausiomis skirtingų kartų mūsų teatro režisūros asmenybėmis: J. Vaitkumi, G. Varnu ir šviesaus atminimo E. Nekrošiumi.

Kompozitorius V. Augustinas: „Agituoju už rūpestingesnį dėmesį muzikai bažnyčioje“

Pokalbis su vienu ryškiausių chorinės muzikos kūrėjų V. Augustinu apie sakralinės ir chorinės muzikos situaciją Lietuvoje, kūrybos ir tikėjimo santykį, iškilmingų mišių premjerą.

Darkart apie Žaliojo tilto skulptūras, Lukiškių aikštę ir MO – susitikime su architektu A. Ambrasu

M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas.

Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

Keletas rašytojo Sigito Parulskio minčių apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių tarptautiniame literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“.

Aktorė V. Kochanskytė: „Man reikia kalbėti apie asmenybes, o ne jas vaidinti“

Pokalbis su Virginija Kochanskyte apie tai, kaip ji su savo literatūriniais spektakliais atrado kamerines erdves, ko stinga švietimo sistemoje ugdant jaunąją kartą, dabartinę teatro raidą.

Amžinieji pasivaikščiojimai po Menininkų kalnelį

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Tatuiruočių meistrė S. Šablinskaitė: menu tai tampa, kai meistras gauna erdvės saviraiškai

Tatuiruotės ir tatuiravimas. Kada tai tampa meno reiškiniu? Ar mandagu klausti žmogaus, ką reiškia jo tatuiruotė? Ar aplinkybės vis dar varžo žmones darytis tatuiruotes?

„MO“ vs „Lietuva“

MO atidarymo proga muziejuje paskaitą skaitė menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, kurių iniciatyva 2005 m. čia stovėjusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje buvo surengtas protesto projektas – politinis ir meninis sąjūdis „Pro-testo laboratorija“.

Muzikos genijus užfiksavusi A. Kremer-Khomassouridze: tik mylintieji muziką jaučia šių fotografijų išskirtinumą

J. Jačėnaitės pokalbis su fotografe A. Kremer-Khomassouridze, gyvenančia tarp Paryžiaus ir mylimojo režisieriaus O. Koršunovo gimtojo Vilniaus.

Grafikas M. P. Vilutis: tokie dalykai kaip MO man leidžia tikėtis turėti vilties

Grafikas M. P. Vilutis, kurio darbai eksponuojami MO: „Man nereikia kelnių už tūkstantį eurų, kurias turėsiu saugoti. Man reikia kelnių už eurą keturiasdešimt, kurias nusipirkau „Humanoje“ ir kurios mane saugo.“

Architektas D. Libeskindas: MO – mažiausias mano projektas, bet vienas mėgstamiausių

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

Žemaitės „Marčios“ sukrėtimas

Režisierė Gabrielė Tuminaitė gręžiasi į lietuvių literatūros klasiką ir nauju žvilgsniu interpretuoja stereotipiškai vertinamą Žemaitės apsakymą „Marti“.