Jurgita Jačėnaitė

R. Saladžius: „Kaip aktorius nesu lengvas, pūkuotas – gal veikiau kaip rakštis“

Kalbamės apie laukiančią lenkų režisieriaus Ł. Twarkowskio premjerą „Respublika“, drauge su režisiere U. Sėjūnaite kuriamą spektaklį pagal S. Gedos kūrybą ir aktorystės kelią.

Artėti prie Dievo klystkeliais. „Kino pavasario“ filmai apie tikėjimą

„Kino pavasaris 2020“: nesvarbu, iš kur tu – kur kas svarbiau, kur keliauji. 

„Kino pavasario“ laukiamiausieji. Ką verta žinoti apie „Parazitą“?

Filmo „Parazitas“ pavadinimas skamba apgaulingai, ir tai tyčinė apgaulė. Iš režisieriaus Bongo Joon-ho mažų mažiausiai tikiesi siaubo filmo apie žmoniją užkrėtusius nežemiškus organizmus.

Kodėl G. Beresnevičiaus idėjos šiandien tokios aktualios?

Istoriko A. Švedo manymu, gyvenimas keičiasi, bet G. Beresnevičius (1961–2006) surado ir tiksliai preparavo tai, kas atlaikė kasdienybės žiniasklaidos išbandymus.

Šimonių girios iniciatyvinės grupės narys, smuikininkas M. Švėgžda von Bekkeris: „Aš šaukiuosi šviesos“

Kai savo akimis M. Švėgžda von Bekkeris pamatė satelitinę Šimonių girios nuotrauką iš viršaus, iš siaubo negalėjo pakilti nuo kėdės. Požiūris į gamtą turi keistis, teigia jis.

Halina Kobeckaitė – ambasadorė, kuriai istorija pasiūlė vaidmenį

Frazę „Įtariu, istorija jums siūlys vaidmenį“ teatrologė I. Aleksaitė prieš trisdešimtį metų ištarė savo bičiulei H. Kobeckaitei – būsimai pirmajai Lietuvos ambasadorei.

Katinas iš Labanoro trobelės

L. L. Katinas: „O kas yra tapyba? Aš jums pasakysiu: kuo toliau, tuo man yra neaiškiau. Nežinau... Tai tikrai ne rojus, ne dangus, ne debesėliai – tai reikalauja iš tavęs išsiploti iki batų raištelių.“

Fotomenininkas R. Dichavičius: „Tai, ką mes matome, dar ne viskas – už to slypi kiti pasauliai“

R. Dichavičiaus nuostabi atmintis – kad ir kokius atsiminimus jis pasakotų, visada lydi tikslios datos, tikslios pavardės, tikslios frazės, tiksli cituojama poezija.

Paulius Normantas. Tegul saulėgrąžos žydi ten aukštai...

O. Žukauskienės sudaryta knyga „Paulius Normantas. Kelionė į tolumas, ėjimas į save“ skirta bastūnui, laisvūnui, fotografui, orientalistui, poetui P. Normantui (1948–2017).

Rašytojas S. Parulskis: „Man patinka žaisti, nieko negaliu padaryti...“

„Dvigubo dugno keleiviai“ – nauja S. Parulskio knyga, kurios tekstai jam primena šuolius su slidėmis nuo tramplino.

J. Ivanauskaitės premijos laureatė J. Tumasonytė: 16-os persipiešiau skeletus nuo „Placebo“ viršelio

12-oji J. Ivanauskaitės premija įteikta rašytojai J. Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“.

K. Sabaliauskaitė: T. Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai K. Sabaliauskaitei ir profesoriui T. Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas.

Samurajus, atsiskyrėlis, bohemietis. Prisiminimai apie poetą K. Navaką

Tebūnie tai renginys be ašarų – taip šviesaus atminimo K. Navako kolegos ir bičiuliai užvadino naujosios rinktinės kartu su kompaktine plokštele pristatymą Knygų mugėje.

Lietuvių literatūros vertimų geografija – aplink pasaulį

Knygų mugėje diskusijų temą „Lietuvių literatūros vertimų geografija: nuo Brazilijos iki Kinijos“ paskatino vis tolimesnių šalių susidomėjimas šiuolaikine lietuvių literatūra.

Kultūros ministras kviesdamas į Knygų mugę: ieškokite atsakymų kaip hipotezių – ne kaip formulių

Kas yra šiandien knyga Nepriklausomybės trisdešimtmetį pasitinkančioje Lietuvos visuomenėje? – klausė ministras.

P. Širvio pomirtinė rinktinė „Po mirgiuoju žvaigždynų šalmu“ ir savi jos dėsniai

Poeto P. Širvio 2020-ųjų lyrikos rinktinę sudarė dr. E. Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas serijoje „Gyvoji poezija“.

Nacionalinės premijos laureatė Z. Bružaitė: „Visa mano muzika yra dedikacija Aukščiausiajam“

„Man norisi kurti muziką, kuri būtų emociškai įkrauta, kad jos skambesio tėkmėje klausytojas rastų ir savo gyvenimo atspindžius“, – teigia Z. Bružaitė.

Tarp nacionalinės premijos laureatų linkėjimų – kad Lietuvos kultūra turėtų patogią kėdę saulėkaitoje

Vasario 13 d. Prezidentūroje įteiktos 2019 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

70-metį švenčiantis muzikologas V. Gerulaitis – apie gyvenimą kaip arką

Po visa muzikine patirtimi, pasakoja Viktoras Gerulaitis, slepiasi jo neblėstantis domėjimasis istorija, kelionėmis, menais. Tokia jo laidų vedėjo ir koncertų pranešėjo populiarumo paslaptis.

„Graži ir ta galinga“, arba Reikalai ne tik moterims

Daina apie Žemaitę ir meniškas jos klipas – tik maža dalis tų spalvų, kurių purslais aktorės taškosi savo dainų ir kompozicijų spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“.

Apie Leoną Striogą, kurio skulptūroms nėra abejingo žmogaus

Dailėtyrininkė prof. dr. G. Jankevičiūtė pasakoja, kuo L. Strioga unikalus kaip modernistas ir kuo jo kūryba praturtina Lietuvos dailę.

Su gimimo diena, Leonai Strioga!

Paroda „Su gimimo diena, Leonai!“ skirta vyriausio amžiumi Lietuvos modernisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus L. Striogos 90-mečiui.

Ką iš anapus savo lyrika mums sako M. Martinaitis?

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

„Oskarų“ nominacijų įdomybės

T. Phillipso „Džokeris“ nominacijų susižėrė 11, po 10 – M. Scorsese's „Airis“, Q. Tarantino „Vieną kartą Holivude“ ir S. Mendeso „1917“.

Ką apie amžinąjį pasaulį kalba P. Handke savo Nobelio paskaitoje?

Keletas ištraukų iš 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureato P. Handke's skaitytos paskaitos, kuri visų su juo susijusių skandalų fone nuskambėjo labai lyriškai ir jautriai.

Apie Dauno sindromo žmones spektaklį sukūręs D. Gumauskas: „Reikia pažindinti visuomenę. Ištisai pažindinti“

Aktorius D. Gumauskas kartu su aktoriumi A. Alešiūnu ir genetiku prof. dr. A. Utkumi pristatė spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą.

Dangaus miestas Vilnius

Bažnytinio paveldo muziejuje – ypatingą estetiką spinduliuojanti sakralinio Vilniaus vienuolijų meno paroda.

V. Povilionienė: pasigendu absoliučios ramybės, kurią jausdavome laukdami Kalėdų

„Jeigu savo papročius, senąsias istorijas šitaip lengvai nubrauksime, dūšių be vietos tik daugės…“ – sako V. Povilionienė ir šv. Kalėdų proga linki daryti viską, kad po mūsų dar liktume mes.

Kodėl nyksta ir kur išeina mūsų eglės

Su gamtininku M. Lapele pokalbis apie tai, kodėl Lietuvos eglynų plotai mažėja, kur išeina mūsų žaliaskarės ir ar jau pradėti dėl to būgštauti.

V. Ališauskui P. Repšio ekslibrisai – mažo, bet labai svarbaus pasaulio centras

P. Repšys: „Tarp kitko, va čia Antanavičius sėdi. Sutikau aš jį. Sako: klausyk, yra konkursas universitete, padaryk ekslibrisą – gausi pirmą premiją.“

Muzikologas V. Gerulaitis: E. Balsio kūryba yra vertinga, nes joje yra tai, ką vadinu „gražu“

V. Gerulaitis apie E. Balsį: „Viskas su juo paprasta buvo – turbūt dėl to, kad viską savo rankomis sukūrė ir nebuvo konformistas. Jis buvo šviesus žmogus, laisvo mąstymo ir nevaržomas kūryboje.“

Šiuolaikinis menas keliauja į bažnyčias

Krikščioniška ikonografija nėra vien apmusijusi senovė – ji ir įdomi, ir aktuali, ir moderni, ir kalbanti apie tvirtas menininkų bei dvasininkų bičiulystes.

Kai muziejininkystė Lietuvoje trimituoja, Bažnytinio paveldo muziejui norisi klauzūros

Bažnytinio paveldo muziejus švenčia dešimtmetį ir kviečia į tris naujas parodas. Pokalbis su jo vadove S. Maslauskaite-Mažyliene apie tai, koks buvo praėjęs etapas ir koks laukia ateinantis.

Europos kino apdovanojimai: be „Favoritės“ triumfo, kas dar svarbaus?

Berlyne 32-ą kartą įteikti EFA apdovanojimai. Geriausiu Europos filmu tapo Y. Lanthimo „Favoritė“.

Šventės be atliekų, bet su širdimi

Ar šventės nepagerėtų, jei jas sutiktumėte paprasčiau? Kaip būti maloniems sau, kitiems ir gamtai?

O. Koršunovas: „Nekrošiaus teatrą suvokiau kaip dvasinį apsivalymą“

Skaitykite režisieriaus O. Koršunovo mintis, nuskambėjusias tarptautinėje konferencijoje, skirtoje E. Nekrošiaus kūrybai.

Ten, kur baigiasi muzika, prasideda Dimos portretai

„Tai vizualinė orkestro simfonija“, – savo fotografijos darbų parodą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje apibūdina D. Matvejevas.

S. Sondheimo legendiniame miuzikle „Into the Woods“ – žvilgsnis į savo vidinį mišką

Pasak Rusų dramos teatre dirbančių kūrėjų komandos, tai bus savita penkių persipinančių pasaulio pasakų interpretacija, skirta susitikimui su pačiu savimi.

Degantis E. Nekrošiaus meno fortas

„Apima dvejopas jausmas, – ir kai įeisite, tai pajusite. Nes tie daiktai, tie objektai – tai, kas yra parodoje, – tie, kurie žino Nekrošiaus teatrą, – jie tiesiogine ir perkeltine prasme degė scenoje.“

Buvęs kalinys Linas: „Manęs niekas išėjus iš kalėjimo nemotyvavo keistis“

„Kalinys nuolat ujamas, spaudžiamas, vejamas, nuolat jaučiantis nepriteklių, gaunantis blogą maistą. Galvoju, tik žiauresnis žmogus iš ten iš tikrųjų išeina.“

Viskas į viršų. Aktorė V. Kuodytė apie režisierių E. Nekrošių

E. Nekrošius niekada nesirinkdavo stereotipinio kelio, teigia V. Kuodytė: „Iš kiekvieno norėjo ištraukti autentiką, o jeigu nori būti autentiškas, turi atmesti stereotipinius teatrinius ėjimus. Atmesti ir jaustis nesaugus.“

Š. Bartas apie „Sutemose“: žiauriomis pokario sąlygomis visi vaikščiojo ant peilio ašmenų

Kol režisierius Š. Bartas Prancūzijoje atlieka galutines savo naujo vaidybinio, istorinio filmo „Sutemose“ spalvų ir garso korekcijas – pokalbis su juo.

Rašytoja ir režisierius

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

Prof. I. Smetonienė: kalba yra tokia pat konstitucinė vertybė, kaip ir laisvė

„Jeigu norime įsivesti chaosą – užsirašyti vardus, kaip pageidaujame, nepaisydami lietuvių kalbos taisyklių – tai čia jau bus ne Lietuva. Čia bus kažkas.“

Ar su mirties patirties praradimu miršta ir laidotuvių giesmės?

Dabar mirtis savomis akimis nebematoma, ilgos giesmės nebegiedamos, o ir senųjų mūsų giedotojų tik saujos likusios. Kokia gedulinių giesmių ateitis?

Rankų darbo urnas kurianti menininkė jose užkoduoja mintį apie šviesų gyvenimą

K. Alšauskienės kuriamos urnos – šviesių, natūralių, gamtiškų spalvų, jų formos ir faktūros griežtumo nesuvaržytos. „Man norisi suteikti kuo daugiau šviesos“, – teigia urnų kūrėja.

Sodininkas, grybautojas, plunksnos meistras. Nobelio literatūros premijos laureatas P. Handke

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

Godotini H. Gudavičiaus augalai, arba Kur žydi lietuvinės naktižiedės

Henriko Gudavičius pasakojimai svečiams Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.

R. Kvintą prisimenant. Profesionalas, ugdęs jautrumą skulptūros vertei

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Filharmonijos salėje – maksimalus komfortas ir orkestrui, ir žiūrovams

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.