Jurgita Jačėnaitė

Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezonas be namų

Nusileidus uždangai ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro mūzų, paskelbta oficiali šio teatro rekonstrukcijos pradžia ir naujo sezono veikla bei pokyčiai.

Prie geto teatro vartų su režisieriumi Gintaru Varnu

Režisierius Gintaras Varnas autentiškoje buvusio Vilniaus geto teatro vietoje pristatė naują Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį.

Pažadais maitinama kultūra nebenori elgetauti

Apie pirmadienį prie Vyriausybės rūmų surengtą kultūros darbuotojų protestą dėl nekeliamų atlyginimų – ramų, taikingą ir su užstalių dainomis. Gedimino Šulco fotoreportažas.

O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus „Rusiškas romanas“. Pasikartos „Išvarymo“ sėkmė?

O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus tandemas yra tapęs lūžtančių nuo žiūrovų salių sinonimu. Juodu pristato ilgiau kaip dvejus metus brandintą naują darbą Lietuvos rusų dramos teatre.

Lietuvos nacionalinė filharmonija koncertus pagyvins aklais pasimatymais

Lietuvos nacionalinė filharmonija 78-ąjį koncertų sezoną – kontrastingą, spalvingą ir tikrai įdomų – pristatė pasirinkusi intriguojantį pasimatymo įvaizdį ir šūkį „Aklas pasimatymas su muzika“.

O. Koršunovo teatro moteriškame sezone – daug debiutų, improvizacijų ir gastrolių

„Mūsų naujas sezonas yra jautrus ir, atvirai pasakius, pavojingas. Šitas sezonas yra apie ją. Apie moterį“, – taip naująjį, 19-ąjį, OKT teatro sezoną pristatė režisierius Oskaras Koršunovas.

Maestro G. Rinkevičius: „Visi mes širdyje turime būti muzikos mylėtojai“

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas G. Rinkevičius po atviru dangumi vilniečiams įteikė dovaną – M. K. Čiurlionio kūrinį, su kuriuo orkestras debiutavo prieš 30 metų.

„Mano disciplina – sofa“

Apie šiuolaikinio cirko festivalyje debiutuojančią Mariją Baranauskaitę su spektakliu, kurį žiūri sofos, ir tai, kaip „Naujojo cirko savaitgaliui“ per ketverius metus pavyko tapti tokiam populiariam.

Būdas suvienyti išsibarsčiusius lietuvius – virtualusis choras

Pokalbis su Lietuvos virtualiojo choro – unikalaus projekto, skirto chorinės muzikos mėgėjams – pradininke Ingrida Alondere.

Vienintelė moteris karilionierė Lietuvoje A. Staniunaitytė: „Aš karilione – kaip sūpynėse“

Pokalbis su perspektyvia Lietuvos karilioniere apie pasirinkimą groti karilionu ir artėjantį Tarptautinį Kauno kariliono festivalį.

Vilniaus dokumentikos festivalio akiratyje – šeimos skauduliai, žmonijos ateitis, Bergmanas

Rekomendacijos mąsliesiems filmų mėgėjams, ko nepraleisti Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, kuris vyks Vilniuje, Kaune ir Ukmergėje.

Paneigti neįgalumą. Susirašinėjimai su Elvina Baužaite

„Bernardinai.lt“ bendraautorė E. Baužaitė, dėl ligos nepakylanti iš lovos, pokalbyje sako: „Rašo smegenys, rašo siela. Tai ir yra žmogus.“

Tarp menininkės D. Urbonavičiūtės kūrinių – ir įstabios puokštės Bernardinų bažnyčioje

Gėlė – dorybės simbolis, – sako Bernardinų bažnyčią gėlėmis dekoruojanti menininkė. – Juk kam altoriai puošiami – kad besimeldžiančiam žmogui, žvelgiančiam į gėlę, skleistųsi geri jausmai, apimtų palaimos būsena.“

Mergina, įsimylėjusi ugnį

Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Marija Žemaitytė – apie savo degančius pomėgius: aktorystę, keliones ir meilę ugnies stichijai.

Liudas Mažylis apie „Laisvės karį“: „Gražu. Vietoje. Tinka.“

Kodėl „Laisvės kario“ skulptūra patinka žmonėms? Kauno miesto muziejaus muziejininko S. Jazavitos ir prof. L. Mažylio komentarai.

O. Koršunovas: „Ypatingi dalykai atsiranda ne tada, kai visiems padalijamas žaislų arsenalas“

Pokalbyje su režisieriumi Oskaru Koršunovu – apie Avinjono festivalį tada, kai OKT teatras į jį buvo pakviestas pirmą kartą, ir dabar, kai į jį grįžta po ilgo laiko.

Dainų šventė – kiek iš tiesų tradicinė ir aktuali?

Apie tai, kiek dabartinei kartai ir moderniai valstybei yra aktualus tokios Dainų šventės, kokią ją turime, turinys.

Skulptūra, kviečianti įbristi į Vilnelę

Sostinės Užupio rajone, Vilnelės upėje, atidengta žymaus lenkų menininko Tomaszo Koclęgos skulptūra „Atspindžiai“.

Dalai Lamos laimės menas

Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV mintys apie tai, kaip būti laimingam ir siekti vidinės ramybės bei taikos.

Ar iš užmaršties dulkių prikelsime Lietuvos karalaitį?

Bažnytinio paveldo muziejuje – šv. Kazimierui, Lietuvos karalaičiui ir globėjui, skirta ypatinga paroda. Ką mums skelbia unikalus istorinis palikimas?

Lobynai neaprėpiamojo Viešpaties

Trakų Dievo Motinos atvaizdui skirtą parodą Bažnytinio paveldo muziejuje gaubia slėpininga prigesintų šviesų lobyno atmosfera. Tai lobynas visomis prasmėmis – ir tikėjimo, ir estetikos, ir meistrystės.

Ansamblis „Synaesthesis“. Apie drąsą būti kitokiam

Ansamblis „Synaesthesis“ – įrodymas, kad šiuolaikinė muzika gali būti įdomi ne tik siauram klausytojų ratui. Žavūs, charizmatiški, nebijantys eksperimentuoti – tokie yra šio ansamblio kompozitoriai ir atlikėjai. Skaitykite jų sėkmės istoriją.

Į scenos menus visa galva panirusi Gintarė Masteikaitė: turi paskanauti visko, kad žinotum, kas skaniausia

„Man svarbiausia išgryninta festivalio programos kokybė, – tikina G. Masteikaitė. – Bet kartu noriu ir rizikuoti – pasinaudoti savo jaunyste ir galbūt padaryti klaidų. Bet tuo pat metu ir atidaryti kitokius vartus.“

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius U. Liogė: matau labai stiprų pasitikėjimą mūsų publika

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ glaustųjų, arba mažųjų, festivalių istorija ir šiųmečio „Juodaragio“ staigmenos.

M. P. E. Martynenko: turime dvi supergalias – gebėjimą dėkoti už tai, kas nutinka, ir gebėjimą juoktis

„Šitame kely, kuriame dabar esu, aš randu paguodą. Dar vienuolyne man yra sakę: mąstyk apie kelią, kuris tau teikia paguodą“, – sako vienas ryškiausių Lietuvos slemo poezijos atlikėjų.

Režisierius Audrius Stonys: M. K. Čiurlionis artimesnis neregių, o ne reginčiųjų pasauliui

Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų ciklo su aukščiausiai įvertintais Lietuvos kūrėjais pirmasis svečias – režisierius Audrius Stonys.

Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje. Kova už būvį po scenos menų saule

Šiuolaikiniam cirkui, palyginti su kitais scenos menais, skintis kelią į pripažinimą sekasi gana sunkiai. Vis dar pasigirsta klausimų: o kam mums reikia to šiuolaikinio cirko? Ar išvis verta šiuolaikinį cirką laikyti meno rūšimi?

Pokalbis su Kamile Petruškevičiūte – jaunąja aktore, pelniusia savo pirmąjį Auksinį scenos kryžių

Atrodo, tiek nedaug dar padariau, kad gaučiau apdovanojimą. Bet ne dėl kryžiaus dirbi – dirbi dėl to, kad patinka“, – sako pokalbyje aktorė K. Petruškevičiūtė, šių metų Auksinio scenos kryžiaus savininkė.

Režisierius Mindaugas Survila: „Sengirė“ tokia – tu duodi, ir kiekvienas joje ką nors sau atranda“

Režisierius M. Survila prisipažįsta filmuodamas „Sengirę“ suvokęs, koks žmogus yra ribotas: „Atrodo, koks talentingas jis gali būti – „pafotošopinti“, parašyti scenarijų, bet kai pamatai, kokia yra gamtos įvairovė, stebiesi: oho, kaip čia stebuklingai viskas.“

Lietuvoje gimusi musulmonė: „Būdama Libane labiausiai pasiilgstu lietuviško pieno ir sūrio“

Kosto Kajėno ir Jurgitos Jačėnaitės videointerviu su Lietuvoje gimusia ir čia gyvenančia musulmone studente Amira Dayekh. Fotografijų autorė – Evgenia Levin.

Aktoriai iš Rimo Tumino teatro. Pokalbis su Indre Patkauskaite ir Mantu Vaitiekūnu

Pokalbis su Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktoriais Indre Patkauskaite ir Mantu Vaitiekūnu – apie spektaklį „Dviese sūpuoklėse“ ir patirtis kuriant sėkmingą duetą ant scenos.

Dar viena memorialinė nelaimė: prie Seimo norima statyti gigantišką koplytstulpį

Seimo valdyba nusprendė, kad šimtmečio proga prie parlamento turėtų atsirasti stilizuotas plieninis 17 metrų aukščio koplytstulpis, sukurtas pagal išeivijos architekto Jono Muloko projektą.

„Nežinoma žemė. Šalčia“. Kokius save veidrodyje pamatė Šalčininkai?

Apie režisieriaus Jono Tertelio naujo dokumentinio spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ premjerą Šalčininkuose. Pasižiūrėję spektaklį šalčininkiečiai kalbėjo save ir savo kraštą čia pamatę atspindėtus negatyviai.

Lietuvą namais vadinantis siras: mediku čia dirbu už tiek, kiek myliu šį darbą

Videointerviu su Lietuvoje gyvenančiu ir Greitosios pagalbos stotyje dirbančiu siru Fouzi Alhariri. Fotografijų autorė – Evgenia Levin.

Įsimylėti Nelly

Pokalbis su kun. Arūnu Peškaičiu – apie epochos simbolį, estrados žvaigždę Nelly Paltinienę.

„Kino pavasario“ rekomendacijos. Mantė Valiūnaitė kviečia atsigręžti į kino klasiką

„Kino pavasario“ programos sudarytojos Mantės Valiūnaitės rekomendacijos, kokių filmų nepraleisti festivalyje.

Bažnyčia apie Teofilių galės papasakoti tik savimi

Pokalbyje su Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondo vienu iš steigėjų Vaidotu Žuku – apie galimybes ir bėdas patraukliai bei gyvai įamžinti vyskupo asmenybę.

Kaip keliauja popiežius Pranciškus ir ko galime iš jo tikėtis Lietuvoje

„Popiežius Pranciškus tikrai važiuoja ne vietų pažiūrėti, ne papročiais pasidomėti, bet susitikti su žmonėmis, kuriems, jo manymu, jis gali ką nors duoti“, – sako ambasadorė Irena Vaišvilaitė.

Dvi savaitės iki „Kino pavasario“. Kas keisis ir kokių filmų nepraleisti?

Apie šiųmečio „Kino pavasario“ programą – kuo jis skirsis nuo praėjusiųjų, apie atvykstančius svečius ir filmus, kurių festivalio organizatoriai rekomenduoja nepraleisti žiūrovams.

„Save visą atiduodavau scenoje. Ir nemokėjau kitaip.“ Aktorės Tatjanos Majorovos pomirtinė išpažintis

Kunigas A. Peškaitis šį pasakojimą yra įrašęs dar 2010 metais. Tatjana jau kurį laiką nevaidino teatre, vengė viešumos. Peržiūrėjusi iššifruotą tekstą pasakė, kad tai skamba kaip išpažintis...

Irena Vaišvilaitė: norėtųsi, kad #metoo istorija skatintų apgalvoti taisykles

Ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė prognozuoti, kaip gali baigtis seksualinio priekabiavimo skandalas Lietuvoje nesiimtų, tačiau mato dvi problemas – viešos informacijos patikimumą ir nuoseklios taisyklių sistemos trūkumą.

Paveikslėlių knygos – Lietuvoje neatrasta teritorija

Pokalbis su leidyklos „Tikra knyga“ kūrybos vadove apie tai, kas yra gera iliustracija, ir vis dar neužpildytą paveikslėlių knygų rinką Lietuvoje.

#METOO. Bausti (,) negalima (,) pasigailėti

Kaip turėtume vertinti meną, kai žiauriai talentingas žmogus pasirodo esantis ir žiauri asmenybė – kūrybos procesuose, gyvenime, darbe? Ar genialus kūrinys tampa nebe toks genialus, kai į viešumą iškyla nederami jo autoriaus veiksmai?

Seserys Samulionytės: kurdamas dokumentiką negali žinoti, kas atsitiks

Interviu su seserimis Samulionytėmis, kurios savo dokumentinėje juostoje mėgina atskleisti močiutės istoriją – apie tai, kur atvedė ši dramatiška ir jaudinanti kelionė.

Lėlių teatro butaforė: man gaila, kad lėlė keliauja į dramos teatrą
Jurgita Jačėnaitė - Bernardinai.TV

„Bernardinai.lt“ videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ – apie iš pažiūros nematomus teatro kūrėjus – butaforus, vis dėlto jų dėka lėlių teatras turi tai, be ko nėra įsivaizduojamas – lėlę.

Apie vaikus, jų svajonių sparnus ir lyčių stereotipus

Vos pasirodžiusi knyga „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ spėjo pelnyti skaitytojų susižavėjimą. Ji nagrinėja labai svarbią temą – lyčių stereotipus ir vaikus.

Kaip paruošti širdį Kalėdoms, arba Prakartėlių istorijos

Prakartėlių radimuisi didelę įtaką padarė lėlių teatro istorija – tarpušvenčiu gyvavę teatrėliai, kuriuos iniciatyvesni kaimo ar miestelio piliečiai rodydavo žmonėms jų pačių namuose. Laukdami Kalėdų namuose tokius galite susikurti ir jūs.

Norite nepasenti? Tapkite lėlių teatro aktoriumi4
Jurgita Jačėnaitė - Bernardinai.TV

Bernardinai.lt videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ šį kartą – lėlių teatro aktoriai. Kuo jų darbas skiriasi nuo dramos teatro aktorių? Kaip jie jaukinasi lėles? Kodėl jiems jų profesija tokia brangi?

Menas paminklų griuvėsiuose3

Kodėl vienus paminklus griauname, o kitus paliekame? Koks menas šiandien turi būti kuriamas viešosiose erdvėse? Ką jis turi reprezentuoti? Kaip memorialais turi būti įprasminama atmintis?

Kapų dizainerė: mūsų santykio su mirusiaisiais nekeičia kapų tvarkymo dažnumas1

Artimųjų kapų lankymas neretam yra tapęs našta. Ir dėl to kaltas pasikeitęs mūsų gyvenimo tempas. Išeitis – nebijoti kitų paprašyti pagalbos sutvarkyti artimųjų kapus.