Jurgita Jačėnaitė

Unikaliose L. Skirpsto fotografijose tarp atpažintų herojų – ir penkiametės dvynės

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

K. Varnelio namai-muziejus – oparto meistro sukurtas teatras

Prie Vilniaus rotušės įsikūrę tapytojo ir kolekcininko K. Varnelio namai-muziejus – unikalūs ir neturintys analogų. Dalį čia esančių erdvių jau galima aplankyti savarankiškai.

G. Varnas apie Punios šilo peripetijas: „Man dabartinė valdžia panaši į Voldemorto valdžią „Haryje Poteryje“

„Kalbi, kad esi žaliasis, o tavo veikla gamtos atžvilgiu – juodoji. Tai kas tai yra? Klastingas voldemortizmas!“ – interviu teigia režisierius G. Varnas.

A. Stonys apie filmą „Laiko tiltai“: „Jo pradžia – mano kelionės į A. Tarkovskio filmų vietas“

Pokalbis su dokumentikos meistru A. Stoniu, kurio drauge su latve režisiere K. Briede kurtas filmas – tai žvilgsnis į jį žavinčių mokytojų, menininkų asmenybes ir kūrybą.

Palimpsestas Naujamiesčiui, 30-mečių kryžkelė ir poezija apie rankas

Su Vilniumi glaudų ryšį jaučiantys kūrėjai prabilo reklamų stenduose. Kokią sostinę mato P. Pukytė, M. P. E. Martynenko ir dar 20 tekstų autorių?

K. Varnelio namai-muziejus atveria visuomenei keturias dešimtis kambarių su išskirtiniais meno kūriniais

Analogų Lietuvoje neturintį optinio meno, arba oparto, meistro K. Varnelio kurtą muziejų jau galima aplankyti daug paprasčiau.

Miesto antropologė: trinkelė – primityvaus mąstymo simbolis

Pasak J. Lavrinec, atkuriant viešąsias erdves galvojama ne apie būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, saugant želdinius, o apie erdvių atvėrimą, iškertant neva menkaverčius medžius.

A. Nykai-Niliūnui – 100. Niekad nenutrūkstanti gija su Nemeikščiais ir Utena

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

NDG – 10. Naujose ekspozicijose – dėmesys architektūrai ir moterims menininkėms

Nacionalinėje dailės galerijoje dešimtmečio veiklos proga atidarytos dvi provokuojančios parodos, kurias abi ženklina šūkis „Atgal į ateitį. 10“.

Garbingą Lenkijos titulą pelniusi prof. I. Veisaitė: „Iš prigimties esu paribio žmogus“

Literatūrologei, teatrologei, Atviros Lietuvos fondo įkūrėjai prof. I. Veisaitei įteiktas Paribio žmogaus apdovanojimas – vienas garbingiausių Lenkijos įvertinimų.

Kalėjimas – kaip visuomenės pasąmonė. Pokalbis su K. Gudmonaite ir T. Kavtaradze

Socialinio teatro kūrėjos sako: viskas, kas egzistuoja visuomenėje neigiama – egzistuoja ir kalėjime. Todėl kalbėjimasis šia tema gali padėti visuomenei pagyti.

Pirmuoju nacionaliniu kultūros keliu su bičiuliu M. K. Čiurlioniu

Pristatytas pirmasis nacionalinis kultūros kelias Lietuvoje – Čiurlionio kelias, skirtas naujai atrasti kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo bei kūrybos vietas.

Šiuolaikinis Lietuvos teatras – kuo esame įdomūs pasauliui?

Pristatytas pirmasis mūsų šalyje reprezentatyvus leidinys „Contemporary Lithuanian Theatre“, skirtas užsienio auditorijai išsamiau pažinti šiuolaikinį Lietuvos teatrą.

A. Gelūnas: „Pasigendu gailestingo santykio su muziejų lankytojais“

Pasak A. Gelūno, muziejuose reikia rodyti mažiau kūrinių ir nedaryti mišrainės, vienoje ekspozicijoje šedevrų nepainioti su nieko nekalbančiais nežinomų autorių kūriniais.

Pal. Mykolo Giedraičio relikvijorius – išbandymas lietuviui auksakaliui

Relikvijorių Palaimintojo Mykolo Giedraičio Padėkos iškilmei Videniškiuose – barokiškai įmantrų ir puošnų, su gausybe detalių – kuria lietuvis juvelyras D. Andrijauskas.

Tolimi artimi mūsų šventieji

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Latvių režisierius A. Hermanis – apie E. Nekrošių, Benediktą XVI ir M. Gorbačiovą

Alvis Hermanis – režisierius, aktorius, scenografas, Naujojo Rygos teatro meno vadovas. Nuolat kviečiamas režisuoti garsiuosiuose Europos dramos ir operos teatruose. 

Teatro fokusuotojas Juozas Budraitis

J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas.

Būti šalia tėvo Stanislovo

Vakare tėvui Stanislovui atminti naują knygą apie jį parašiusi V. Morkūnienė kalbėjo, kad nesibaigė nei tėvo Stanislovo gyvenimas, nei jo Paberžė. Prasideda antrasis tėvo Stanislovo kelio etapas.

10 000 valandų iki tobulo margučio

Margutis – maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke.

Žmonių ar kormoranų pusėje? Pokalbis su „Rūgštaus miško“ režisiere R. Barzdžiukaite

Žiūrint filmą „Rūgštus miškas“ įtampos tarp žmogaus ir gamtos temą papildo paralelinės, atsirandančios dėl konceptualaus filmo formato: kamera ne tik iš arti fiksuoja sparnuočių koloniją, bet ir jų akimis stebi žmones.

MO kviečia į antrąją didžiąją parodą apie gyvūnus žmogaus gyvenime

MO muziejus lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis.

„Kino pavasario“ jausmingiausieji. Apie šunišką gyvenimą tarp žmonių ir žmogišką tarp šunų

Filmas „Pasaulio šerdis“ pataiko tiesiai į širdį savo meile žmogui, dvasines traumas ir šeimos skaudulius nagrinėjančia tema, jausmingai atskleidžiama taktiliniu santykiu su gyvūnais.

Kino gregoris

Kino dokumentininko A. Matelio įsimintiniausios mintys iš susitikimo su juo M. K. Čiurlionio namuose pokalbių su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais cikle.

Teatrologė D. Šabasevičienė: „Mūsų teatras galėtų būti valstybės patarėjas“

Švenčiant Teatro dieną – pokalbis apie mūsų teatro džiaugsmus ir liūdesius su viena aktyviausiai apie teatrą rašančių kritikių D. Šabasevičiene.

Kodėl K. Serebrenikovo filme apie V. Cojų nėra V. Cojaus?

„Kino pavasarį“ atidaręs K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ sukėlė dvejopus jausmus: viena vertus, žiūroviška, kita vertus – glumina režisieriaus sprendimas atsiriboti nuo istorinės tiesos.

Dailininkas M. P. Vilutis: „Labiausiai myliu save ir noriu padaryti save vertą meilės sau“

Videointerviu su grafiku M. P. Vilučiu – apie tobulėjimą, Dievo buvimą, laimės ir genialumo apibrėžimus, ašarų pakalnes ir atsiveriančius horizontus užlipus į kalną.

„Kino pavasario“ programos sudarytoja M. Valiūnaitė: mes iš kino mokomės elgesio

Kinas mums dažnai atsuka veidrodį, jeigu nebijome pasižiūrėti atvirai, teigė kino kuratorė ir rekomendavo, kokius vertingus filmus pasižiūrėti „Kino pavasaryje“.

Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį?

2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos vietovardžių metais. Docentė F. Kavoliutė mano, kad atkreiptas dėmesys į senuosius vietovardžius kaip vertybę paskatins juos saugoti atidžiau.

Valentino Masalskio vilties teatras

Aktorius, režisierius V. Masalskis – apie du vilties teatrus. Jaunystėje jam toks buvo J. Miltinio teatras, o dabar – jaunosios kartos teatras, kuriame jauni žmonės nebijo būti darbininkais.

Lietuva 2019-ųjų Venecijos bienalėje: saulėtame pliaže – antropoceno eros grimasos

Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaus šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, nerūpestinga forma kviečianti mąstyti apie klimato kaitą, visuotinį nuovargį, globalinį atšilimą, kūno laikinumą.

2019-ųjų „Kino pavasaris“ – ir neįgaliesiems, ir senjorams, ir regionų gyventojams, ir sėdintiems namie

24-ajame festivalyje „Kino pavasaris“ – nauja eksperimentiniam kinui skirta salė, ypatingos retrospektyvos ir daug lietuviškų premjerų.

Kodėl mums šiandien reikalinga fotografijos knyga?

Perleisti naujai fotoalbumai mums padeda permąstyti fotografijos vertę iš šių laikų pozicijos ir pristatyti pasauliui aktualias, suprantamas, kolekcionuojamas knygas.

Laukinis dešimtasis dešimtmetis malalietkos V. Kulvinskaitės akimis

Knygų mugėje rašytoja, kritikė V. Kulvinskaitė (Cibarauskė) pristatė savo antrąją knygą – šiandieninio romano žanro kūrinį „kai aš buvau malalietka“ („Kitos knygos“).

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: mūsų visuomenė nemyli savo jaunimo

K. Sabaliauskaitės manymu, vyraujančiame visuomenės diskurse apie jaunimą nėra žvilgsnio mylinčia akimi, gyvieji klasikai jaunus žmones laiko kvailesniais.

J. Ivanauskaitės premijos laureatas M. Nastaravičius: tai galimybė prisiminti rašytojos atvirumą pasauliui

Knygų mugės metu vasario 24 d. poetui, dramaturgui M. Nastaravičiui už eilėraščių knygą „Bendratis“ įteikta 11-oji J. Ivanauskaitės premija.

Kodėl dabar pats laikas skaityti A. Škėmą

A. Škėma mums šiuo metu yra pats būtiniausias, nes dar niekada taip grėsmingai pasaulis, įskaitant mus visus, nenaikino savo tikrovės, įsitikinusi prof. V. Daujotytė.

Menininkų kūrybos skandalai: tarp saviraiškos varžtų ir pamatuotos cenzūros

Kokiomis aplinkybėmis nepriklausomoje Lietuvoje kilo menininkų kūrybos skandalų? Ką jie kalba apie mūsų pačių, atskirų visuomenės grupių ir menininkų nuostatas? 

Kultūros ministras Knygų mugės atidaryme: svarbiausias jos pojūtis – vis stipresnė meilė knygai

Poetišku renginiu, dedikuotu asmeniškai papasakotai pačios knygos, kaip gyvo asmens, istorijai, atidaryta jubiliejinė, 20-oji, Vilniaus knygų mugė.

Režisierius A. Stonys: tikrieji vartai į Teofiliaus Matulionio asmenybę yra jo žvilgsnis fotografijoje

Pristatytas V. Žuko sudarytas fotoalbumas „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Blessed Bishop Martyr“ ir Alantos dvare atidarytas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus.

L. Varanavičienė apie Knygų mugę po 20 metų: svarbūs lietuvių literatūros vertimai į kitas kalbas ir mecenatystė

Vienas didžiausių iššūkių, laukiančių Knygų mugės po 20 metų – atliepti demografines tendencijas ir pasirūpinti lietuvių literatūros vertimais į kitas kalbas.

Kai susitinka šių dienų katrės ir šių dienų vingių jonai

Pokalbis su Vilniaus mažojo teatro aktoriais I. Patkauskaite ir T. Kliuku apie temų įvairovę, kurią atveria G. Tuminaitės režisuotas spektaklis „Marti“ pagal Žemaitės apsakymą.

M. P. E. Martynenko – apie naująją knygą, debiutą O. Koršunovo teatre ir pagrindinį vaidmenį Š. Barto filme

J. Jačėnaitė kalbina M. P. E. Martynenko apie naująją knygą „Praeis“, vaidmenis Š. Barto filme „Sutemos“ ir O. Koršunovo spektaklyje „Apvalytieji“.

R. Banionis savo filmui partizanų tema pasirinko rusų rašytojo F. Rozinerio apysaką „Purpuriniai dūmai“

Režisierius R. Banionis apie naująjį filmą „Purpurinis rūkas“: atitrūkome nuo žmogiškųjų aistrų sferos, nors tai yra esmė.

Maestro G. Rinkevičius apie pirmąją orkestro repeticiją prieš 30 metų – jaudinanti visam gyvenimui

30 metų jubiliejų švenčia Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas G. Rinkevičiaus.

Kauniečiai sukūrė naują, nepriklausomą menų ir kultūros platformą

Kaunietei dailininkei ir jos sūnui idėja sukurti gero turinio ir dizaino platformą, skirtą menui, kilo Kaune nutraukus kultūros naujienų portalo „Kamanė“ veiklą.

Pristatydamas parodą, skirtą M. K. Čiurlioniui, S. Eidrigevičius prisiminė ir J. Meką

„MKČ – tos trys raidės mane visada labai traukė. Mėgstu į paveikslą įvesti raidę, su ja daryti pokštus, kurti erdves“, – atidarydamas savo parodą Kaune teigė S. Eidrigevičius.

Yra daugybė būdų negalią paversti galia

Naujajame teatre dirba, kuria ir sveiki žmonės, ir turintieji negalią, ir menininkai profesionalai, ir mėgėjai, žengiantys pirmuosius žingsnius. 

J. Tučkaus fotoportretai – visi pažįstami, visi su savo keistenybėmis

„Jie – mano gyvenimo dalis. Ypač mėgstu senyvus žmones: jų veidai – kaip knygos – su randais, išplėštais lapais, piešiniais paraštėse. Jie nuoširdūs, ir žvilgsniai jų nesuvaidinti“, – savo fotoportretus pristatė J. Tučkus.

Seniausiuose Lietuvos vitražuose – ir reta ikonografija, ir žymaus dailininko potėpiai

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje.