Justinas Bočiarovas

Kaip netyčia išardžiau Baltijos kelią

Iš to kelio aš pamenu savo tėčio ranką, – ir tai yra mano Baltijos kelias. Taip pat mamą, mojančia pro balkoną pamiršta vėliava.

Sąjūdis ateina po sąstingio3

Šiandien minint Sąjūdžio dieną J. Bočiarovas kalba apie judėjimą – ne apie momentą. Apie budimą iš sąstingio, kuriame būti taip nepatogu.

Būkite šiek tiek paprastesni1

Bandau suprasti, kas įvyko ir pasikeitė per 27-erius Lietuvos nepriklausomybės metus. Kartais atrodo, kad beveik nieko. Panašiai kaip vaikus auginant – neauga, neauga, o koks sykį per metus užeinantis Laurynas sušunka: o, kaip užaugo!

Apie Europos kelius. Lenkija1

Keliai yra be galo skirtingi – ilgainiui važiuodamas atpažinsi, kad važiuoji Lenkijoje ar Serbijoje ne vien iš kelio ženklų, bet iš vairuotojų elgesio, asfalto ir dar iš ko nors.

Didvyriai3

Tarybą saugojo lenkai, rusai, ukrainiečiai, estai, latviai, kas tik nori. Šventasis popiežius vėliau pasakojo tomis dienomis meldęsis už Lietuvą. Mažą, truputį sutrikusią ir piktą, bet labai gerų žmonių šalį. Kur visi buvo didvyriai.