Kristina Buidovaitė

Modernus požiūris į studijas užkoduotas interjere1
Kristina Buidovaitė - Statyba ir architektūra

Seno industrinio pastato aplinką pritaikyti aktyvaus, modernaus ir vis dar tebeaugančio universiteto poreikiams – tokį uždavinį sprendė Kazimiero Simonavičiaus universiteto centrinių rūmų interjerą kūrusi architektė.

Po vienuolyno skliautais – universitetas2
Kristina Buidovaitė - Statyba ir architektūra

Viename iš Vilniaus augustinų vienuolyno ansamblio pastatų įsikurs Europos humanitarinis universitetas. K. Buidovaitė pasakoja šio paveldo objekto istoriją.

Rita Urnėžiūtė. „Yra redaktorių, kurių pavardė knygos metrikoje – tarsi kokybės ženklas“

Puikiai rašyti – talentas, išmanyti kalbos naujoves, ugdyti kalbos jausmą – siekiamybė, o tinkamai sutvarkytas tekstas – tarsi meno kūrinys, kurį kalbos redaktorius augina ir puoselėja.

Irina Lisauskaitė. Valgymo sutrikimai. Kiek kainuoja (ne)meilė sau?3

„Grožio kulto standartai išlieka tokie patys ir griežtėja, o kuo griežtesni standartai tampa siekiamybe, tuo daugiau moterų jaučiasi neatitinkančios tų standartų“, – sakė Valgymo sutrikimų centro psichologė Irina Lisauskaitė.

Diagnozė – vėžys. Tikėjimas kartais daro stebuklus5

Siūlome pasakojimą apie moteris, kurios svajoja. Įkūrusios Užimtumo terapijos centrą, Daiva Žygienė, Lina Eidukaitė ir Renata Miliauskienė daro viską, kad jų svajonės – palengvinti onkologinėmis ligomis sergančiųjų kasdienybę – būtų įgyvendintos.

Mindaugas Kavaliauskas. Fotografija gali būti graži, bet gali būti ir vertingai skausminga, kai joje kiti žmonės atkenčia už mus

Fotografą Mindaugą Kavaliauską galima būtų vadinti fotomenininku ieškotoju, nes jo kūrybos retrospektyvoje vienos kitas keičia temų variacijos, nuolatiniai ieškojimai, bandymas mokytis ir mokyti.

Rita Miliūnaitė. „Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba“ (I-II)8

Kai kurie lietuvių kalbos klausimai pastaruoju metu sukėlė tikrą emocijų audrą tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje.

Kartais įvyksta mažų stebuklėlių

Šalia mūsų egzistuoja žmonės, kurie daro viską, kad pasaulis taptų gražesnis kitiems. Šis tekstas apie juos ir apie tai, jog neverta nuleisti rankų ir gailėtis savęs, kiekvienas galime daryti gerumo darbus kitiems.

Kristina Gudonytė. Aš ir kitas mano aš: ir menininkas gali būti laimingas

Kristina Gudonytė – įvairiapusė asmenybė.Tačiau visų pirma, ji – knygos, teatro žmogus, arba tiesiog menininkė, vis dar tikinti, kad menas neturi ribų.

Kristina Buidovaitė. Festivalis „Šeršėliafam“ baigėsi. Ar liko kitoks požiūris į gyvenimą?

Idėja festivalyje „Šeršėliafam“pristatyti moterų režisierių naujausius darbus prieš penkerius metus turbūt neatrodė iš piršto laužta.

Aurelija Stankutė. Kūrybos vertikalėse

Aurelija Stankutė – poezijos debiutantė, skaitytojams pristačiusi pirmąjį poezijos rinkinį „Leiskime laiką“, kuriame, pasak pačios autorės, rašoma vertikaliai.

Penktasis tarptautinis moterų festivalis „Šeršėliafam“ – Vilniuje

Penkerių metų jubiliejų pasitinkančiame festivalyje „Šeršėliafam“ pristatomi filmai, pasaulį nustebinę ne apdovanojimų gausa, o netikėtomis idėjomis.

Giedrė Beinoriūtė. Vienijantis kinas

Apie kūrybines problemas, teatro komandos bendrą siekiamybę kurti tokį kiną, kuris patiems patinka, pašnekesys su režisiere G. Beinoriūte.

Arūnas Peškaitis OFM: „Leidėjai įdeda be galo daug darbo, kad knyga būtų tokia, kokią mes vartome“

Knygos perkamos, norėtųsi tikėti, kad ir skaitomos, tačiau ar skaitymas vis dar primena dvasinį ritualą, ar visuomet žmogus su knyga rankose gali būti laikomas iš tiesų kultūringas.

„Karlsono kinas“: nepaprastas šeimos buvimo kartu nuotykis

„Skalvijos“ kino centre dar rudenį duris atvėrė „Karlsono kinas“, kurio tikslas – šeimas supažindinti su geru įdomiu europietišku ir lietuvišku kinu vaikams.

Ieva Toleikytė. Kūrybiniai savęs ieškojimai2

Ieva Toleikytė – viena iš Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbto Pirmosios prozos knygos konkurso nugalėtojų, debiutavusi apsakymų rinkiniu „Garstyčių namas“.

Eglė Špokaitė: „Man įdomu pasižiūrėti, kaip nesikeičiant knygai keičiuosi aš“

Apie skaitymo kultūrą, jos pilnatvę ar skurdą, kultūringą žmogų ir knygos reikšmę kalbamės su Lietuvos baleto artiste, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Egle Špokaite.

Tėvai ir vaikai. Kaip smagu jaustis gera mama ir geru tėčiu

Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai – šeimos pamatas, neretai netvirtas, jei šeimoje savitarpio supratimą ir meilę keičia išdidumas, egoizmas, nuolatinis skubėjimas, nenoras matyti čia pat egzistuojančių problemų, vengimas kalbėti(s). Kaip padėti sau ir savo vaikams?

Leonidas Donskis: „Svarbu nuolat skaityti pačias geriausias knygas“36

Apie skaitymo kultūrą, jos pilnatvę ar skurdą, kultūringą žmogų ir knygos reikšmę kalbamės su filosofu, eseistu, aktyviu visuomenės veikėju, Lietuvos atstovu Europos Parlamente Leonidu Donskiu.

Violeta Palčinskaitė. Po kabančiu pasakos tiltu

Violeta Palčinskaitė – poetė, dramaturgė, scenaristė, didžiąją savo kūrybos dalį paskyrusi mažajam skaitytojui ir žiūrovui.

Gabrielius Liaudanskas-Svaras: „Savo dvasiniu pasauliu gali rūpintis tik pats žmogus“. 3

Žmogumi, kuris pabando skaityti, ir jam tai patinka, galima pernelyg nesirūpinti. Toliau jis viską darys pats.

Antanas Gailius. Apie vertimo ir poezijos vienovę1

Apie ištikimo moderniajai klasikai vertėjo amatą ir sąmoningai tvarkingos, taisyklingos, paklūstančios savoms taisyklėms poezijos grožį kalbamės su poetu, vertėju A. Gailiumi...

NeFestivalis „kinas@trumpai.com“: ateities lietuviškojo kino veidas

Jaunųjų lietuviškų trumpametražių filmų kūrėjų darbų įtraukimas į didžiųjų kino teatrų repertuarus greta pasaulinio garso kino filmų – svarbus žingnis, ypač dabar

Donatas Vaišnoras „Giedrė“: Keista meilės dramaturgija

Ši meilės istorija parodyta paprastai, be jokių perdėtų meninių „pagražinimų“, tačiau pats filmo atspirties taškas šiek tiek glumina: jį galima vadinti įtaigiu realizmu, išsiskleidžiančiu ribų peržengimu...

Klaudijus Driskius. Sugrįžti į savo gentį1

Aš gimiau ir užaugau Aukštaitijos vienkiemyje. Pažintis su fotoaparatu prasidėjo tuomet, kai teko tą fotoaparatą nusipirkti už savo uždirbtus pinigus.

Ramutė Skučaitė. Kiek sveria peteliškė?1

Kiek daug eilėraščiuose vaikiško, nesumeluoto ir nepasverto švelnumo, išminties, svarstymų. Kiek daug žaismingo kasdienybės atvėrimo skaitytojams.

„Pokalbiai su Sigitu Parulskiu“. Prarasto (neatrasto) Parulskio beieškant2

S. Parulskis priešinosi knygos atsiradimui. Jį „palenkė“ tik mintis, kad ši knyga nebūtinai apie jį, bet ir apie tą kitą.

Algimantas Čekuolis: „Aš knygų neieškau – jos pačios mane susiranda“

Knygos perkamos, norėtųsi tikėti, kad ir skaitomos, tačiau, ar skaitymas vis dar primena dvasinį ritualą, ar visuomet žmogus su knyga rankose gali būti laikomas iš tiesų kultūringu?

Kovoje su vėžiu: „Aš viską galiu pati, girdi, ponas vėžy, pati! “

Liga – visuomenėje vis dar nemadinga tema. Tiesa, apie ją išgirstame per socialines akcijas, tačiau baigiasi akcija – baigiasi kalbėjimas apie tai, kas iš tiesų svarbu.

Ramutė Skučaitė. Kas nutiktų, jei nereikėtų skubėti?1

Ramutė Skučaitė – poetė, prozininkė, vertėja, išleidusi apie keturiasdešimt poezijos rinkinių. Nepaisant to, su rinktine „Aš – eilėraščių knyga“ poetė tam tikra prasme grįžta į kūrybinio kelio pradžią

Nacionalinės Mažvydo bibliotekos 90-metį pasitinkant

2009 m. Lietuva mini savo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį, Vilnius tapo Europos kultūros sostine, tačiau negalime nepaminėti ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos devyniasdešimtmečio.

K. Driskiaus „Arti Sartų“ : dvasingo kaimo regėjimuose 1

K. Driskius ryžosi atsigręžti į  savo gimtąjį kraštą,  „prikelti“ vienos provincijos vieną tikrą, kartais iš tiesų keistą kasdienybę, kurioje kiekviena detalė, kiekvienas veidas neatsiejamas.

Kultūros misija Vilniaus Knygų mugėje

Knygų mugė – kultūros re(n)ginys, pritraukiantis ne tik mases skaitytojų, bet ir leidyklų. Ką tai sako skaitytojui?

Eleną Nijolę Bukelienę prisiminus. Dvasinis motiniškumas gyvenime ir kūryboje

"E. N. Bukelienė šiandien galėjo būti kartu su mumis, bet yra taip, kad jos jau nebėra. Ji išėjo realizavusi daugelį savo kūrybinių sumanymų, bet kartu išsinešdama su savimi programą, kurios dar būtų užtekę daugeliui aktyvios kūrybinės veiklos metų.“

Vytautas V. Landsbergis. Vaikiškumas literatūroje: „Aš žinau, kad nieko nežinau“

Apie skaitymo kultūrą, jos pilnatvę ar skurdą, kultūringą žmogų ir knygos reikšmę kalbamės su vaikų rašytoju, režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu.

Trise kultūros valtyje: teatras, talentai ir nekultūringa reforma

Visą laiką skyrę menui, priešinęsi tvarkai ar pamokoms, kas paprastai būdinga meninių gabumų turintiems jauniems žmonėms, gabūs jaunuoliai neteko galimybės studijuoti išsvajotosios specialybės.

„Europos menų mokykla“: užsienio rašytojų dovana Lietuvos kultūrai

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje viešėję šeši Europos rašytojai iš Austrijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Latvijos ir Lenkijos paliko Vilniui, Europos kultūros sostinei, literatūrinį tekstą, kuriame juntami Vilniaus motyvai ir nuotaikos.

Grigorijus Kanovičius: „Viešpats man nusišypsojo“

Rugsėjo 4 dieną Valstybinio Vilniaus mažojo teatro salėje netradiciškai pasitiktas naujausias prozininko, poeto, dramaturgo Grigorijaus Kanovičiaus apsakymų rinkinys „Debesis, vardu Lietuva“.

Rokiškio liaudies teatras Lietuvos ir pasaulio scenoje

Mėgėjų teatro kultūra Rokiškio mieste atrasta prieš 50 metų. Šiandien ji peržengė Lietuvos ir pasaulio ribas.

Kristina Buidovaitė. Astridos Petraitytės „Trys gyvenimai“ – moterų gyvenimai
Astrida Petraitytė naujausiuoju psichologinių novelių rinkiniu „Trys gyvenimai“ harmoningai pratęsė asmenybės komplikuotų vidinių išgyvenimų stebėjimą ir fiksavimą, vyraujantį visoje jos kūryboje, tačiau šia knyga ji ne tik sugrįžo į kūrybos pradžią – į literatūrą autorė įžengė būtent kaip psichologinės novelės kūrėja
Sigutės Ach pasaulio paieškos „Šviesiųjų svajonių žydinčiuose soduose“

Sigutė Ach pažįstama tiems, kurie turi svajonių, tiki spalvotu, saulėtu nerimtu „sigutišku“pasauliu: sparnuotomis avytėmis, besišypsančiais angelais, gėlėtais „švelnukais“.

Kristina Buidovaitė. Skaitymo metų palydos – su knyga, muzika ir žinomais žmonėmis

Jei galėtume perfrazuoti lietuvių liaudies patarlę, sakytume – skaitymas žmogų puošia. Tai įrodė gausus būrys skaitančiųjų – nuo mažiausiųjų iki pačių vyriausiųjų, penktadienio vakarą susirinkusių Vilniaus mokytojų namuose palydėti 2008 – skaitymo metų.