Kristina Tamelytė

K. Kirtiklis: „Nesame suinteresuoti kelti švietimo kokybę, bet diplomo mums reikia“

Pokalbis apie dabartinę akademijos padėtį, protesto savaitės #PaskutinisPrioritetas prasmę ir kam šiame pasaulyje reikalinga akademija. 

Istorikas T. Snyderis: kuo daugiau žinome apie praeitį, tuo laisvesni esame

Jeigu istorija pasakoja tik apie vieną grupę, net jei joje nėra klaidų, ji negali būti teisinga.

K. Sabaliauskaitė: „Geras menas – kaip skaudus angelo dūris ugnine strėle į širdį“

Pokalbis su K. Sabaliauskaite apie naująjį jos romaną, meno kūrinių patirtį, skirtumus tarp „genialių“ ir „vidutinių kūrinių. 

A. Beganskas: mečetė yra visų musulmonų reikalas

Jeigu Lietuvos valstybė neprisidės prie mečetės statybų, tikėtina, kad pinigai ateis iš kokios nors islamiškos šalies, todėl verta paklausti: o ką tai reiškia?

E. Račius: pleištas Lietuvos musulmonų bendruomenėje susijęs su politine situacija Turkijoje

Naujojo muftiato atstovai nusprendė, kad religinė praktika šiuo bendruomenės egzistavimo laikotarpiu yra kur kas svarbesnė nei konkreti mečetės buvimo vieta.

Ar išliks Lietuvoje humanitariniai mokslai? Apie „Raudonąją knygą“

Jeigu nykstančioms gyvūnų rūšims didžiausią grėsmę dažniausiai kelia žmogus, tai kokios ir iš kur ateina didžiausios grėsmės humanitariniams mokslams?

„Džokeris“: ar kada šokai su velniu blyškioje mėnulio šviesoje?

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Istorikė T. Bairašauskaitė: Vilniuje gali būti dvi mečetės, bet viena turi priklausyti totoriams

Rugsėjo pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Lietuvos totorių bendruomenė atsiriboja nuo galimo mečetės statybų projekto Vilniuje.

Prijaukinti sovietinę sistemą tautiškumu. Pokalbis su dr. N. Putinaite

Sovietmečiu vykdytas tariamas nutautinimas yra mitas: sovietmetis stengėsi ne nutautinti, bet veikiau išimti arba panaikinti tam tikras tautiškumo formas ir įtvirtinti kitas.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (II)

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (I)

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

J. Petersono pasaulio spindesys ir skurdas

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Nerangiai paskui Čiurlionį
Kristina Tamelytė - Naujasis Židinys-Aidai

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

Pagiriamasis žodis pažinimui

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

S. Spurga apie Sąjūdžio laikotarpį: „Skatinome visų tautinių mažumų bendrijų kūrimąsi“

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, o ypač – Lietuvos lenkais.

Nepriklausomybės akto signataras Č. Okinčic: lenkai turi kovoti už laisvę šalies, kurioje gyvena

Teisinio rėmimo grupė padėjo Sąjūdžiui suprasti kaip įmanoma legaliai oponuoti Sovietų Sąjungos norams ir tikslams

Edukologė D. Gervytė: ugdymas yra kelionė, kurioje einant kartu su mokytoju atsiveria akys

Asumpcionistinei mokyklai būdinga orientacija į sociumą, t. y. rūpestis, kad ugdymas perkeistų asmens gyvenimą ir jis būtų įgalinamas tapti aktyviu visuomenės nariu.

Idealistas utopijų mirties epochoje

Kviečiame susipažinti su Jürgeno Habermaso, neseniai šventusio 90-ies metų jubiliejų, asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis.

Jono Meko dvilypumai

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

Amžinybės ieškanti Jordanija

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Prarasti pabėgėlių pasauliai

Pasaulinės pabėgėlių dienos proga siūlome mąstyti kartu su filosofės Hannah’os Arendt esė „Mes pabėgėliai“.

Galia ir ideologija seriale „Černobylis“

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

M. Burokas: „Kartais sakau, kad poezija mane traukia iš tingėjimo“

Pokalbis su Maironio premijos laureatu apie apie poezijos, literatūros kritikos ir prozos rašymo ypatumus, miestą poezijoje ir tikrovėje, fotografijos ir poezijos panašumus.

Politikos pažadai

Žmogus, kaip toks, yra apolitiškas, nes jis yra vienas: pasaulis jam rodosi tik vienu būdu. Politika atsiranda „už žmogaus“ ir „tarp žmonių“. 

Ar vaikai mokykloje turėtų įgyti žinių?

Atsakymas į šį klausimą tikrai nėra vienareikšmis, o veikiau keliantis dideles, aštrias ir aršias diskusijas edukologijos specialistų gretose.

Linas Kojala: „Nebalsuoti EP rinkimuose – pernelyg didelė prabanga“

Pokalbis su politologu Linu Kojala apie jo naujausią knygą ir Europos Parlamento rinkimų prasmę Lietuvai. 

Sugrąžinti pasitikėjimą mokykla. Pokalbis su švietimo asociacijų atstovais

Įvairios švietimo asociacijos nusprendė raginti politikus susitarti dėl bendros ir ilgalaikės švietimo vizijos. Kokie didžiausi kylantys iššūkiai? 

Kokios valstybės norėtų kandidatai į prezidentus?

Valstybė – tai mes? Pokalbis su doc. dr. Nerija Putinaite apie kandidatų į prezidentus požiūrį į valstybę ir jos santykį su piliečiais.

Ką naujo kandidatai į prezidentus siūlo užsienio politikoje?

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, tarptautinių santykių eksperte prof. Dovile Jakniūnaite. 

Vitalijus Manskis – galios anatomas

Režisierius V. Manskis atkreipia dėmesį, kaip visuomenės individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir nė vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas.

Dainius Pūras: „Depresija – ne psichiatrijos, o visos visuomenės reiškinys“

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas.“, – kalbėjo D. Pūras

Kristupas Sabolius: neįkvepiant vaizduotės, neįmanoma sukelti ir autentiško intereso

Kokia medijų edukacija reikalinga mokyklose? Pokalbis su filosofu doc. dr. Kristupu Saboliumi. 

Pranciškonų vienuolis, tapęs geriausiu mokytoju pasaulyje

Šiais metais Peteris Tabichis apdovanotas „Pasauline mokytojo premija“ (Global Teacher Prize) ir vadinamas geriausiu mokytoju pasaulyje. 

„Kino pavasario“ dienoraštis: Rytų atgaiva ir meistriškumas

Įpusėjus 24-ajam kino festivaliui „Kino pavasaris“ siūlome susipažinti su šių metų atradimais. Akį traukia rytietiškas kinas – filmai iš Pietų Korėjos, Japonijos, Irano.

Mokytoja E. Banytė: „Mokykla verčia vaikus ir mokytojus būti vykdytojais, o ne kūrėjais“

Interviu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banyte – apie didžiausias problemas, su kuriomis susiduria literatūros mokymas mokykloje dabar. 

Skaitymas vaikams garsiai – tiesiausias kelias į gerą išsilavinimą

Kalbą tyrinėtojai vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui. Skaitymas garsiai – būdas vaikams padėti siekti daugiau.

Kaip suprasti Sąjūdį?

Siūlome keletą pačių sodriausių bandymų suprasti Sąjūdį, kurie galėtų padėti prasmingai pasižiūrėti į Kovo 11–ąją dieną ir visą išsilaisvinimo judėjimą.

Įkvepiančios moterys: 11 žymių filosofių

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Neįgaliųjų protestas – neįmanomas?

Nors neįgalieji – bene silpniausia socialinė grupė Lietuvoje, tačiau pasipriešinimo formos per visą Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį nebuvo jai tinkamos. Kodėl? 

Kodėl Aristotelis svarbus šiandien?

Antikos filosofas Aristotelis gyveno daugiau nei prieš du tūkstančius metų, tačiau išlieka aktualus tiek politiniame, tiek intelektualiniame gyvenime.

Pirmojo pasaulinio karo gniaužtuose sužibusi politinė sąmonė

Pokalbis su istoriku dr. Tomu Balkeliu apie nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją, besiformuojančią politinę sąmonę ir karo įtaką valstybės atsiradimui. 

Istorikas D. Juodis: nesame pasiruošę plačiau ir įvairiau žiūrėti į partizaninį judėjimą

Pokalbis su istoriku dr. Dariumi Juodžiu apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios deklaraciją.

„Visi galime būti vienas kitam dovana“

Br. Evaldas Darulis OFM dalijasi mintimis apie Šv. Valentino dieną, Bažnyčios ir dvasininkų vaidmenį šeimos gyvenime, dažniausiai poroms iškylančius sunkumus.

Penki Jono Meko filmai, kuriuos turėtumėte pamatyti

Po avangardo režisieriaus Jono Meko mirties buvo daug kalbėta apie jo asmenybę, mintis, gyvenimo kelią, poeziją. Metas prisiminti ir keletą filmininko juostų, kurios taikliausiai apibrėžia jo kūrybą. 

MO muziejus kaip pareiškimas
Kristina Tamelytė - Naujasis Židinys-Aidai

Kuriant „muziejų be sienų“, aiškiai suvokta nesusikalbėjimo ir skirtingų žodynų problema, todėl pasitelkta įvairi strategija šią prob­lemą spręsti.

Kęstutis K. Girnius: Jie jautė savo tautos vertę

Tauta yra tarpgeneracinė bendruomenė. Lietuvių tauta neaprėpia tik tų žmonių, kurie dabar gyvena, bet ir tuos žmones, kurie kadaise gyveno, ir tuos, kurie dar gyvens. 

G. A. Nazzaro: „Kai susiduriu su tikru kinu, jis mane užklumpa nepasiruošusį“1

„Daugiausia, ką gali padaryti kino kritikai, jei jie yra geri kritikai – įvertinti filmą per savo asmeninį žvilgsnį, o vėliau tikėtis, kad šis žvilgsnis įgaus universalesnę galią“, – sako G. A. Nazzaro.

A. Tănăsescu: geriausi filmai skleidžia kino, kaip meno formos, jėgą1

Į „Kino pavasarį“ rumunų kino kūrėjas A. Tănăsescu atvyko kaip komisijos narys. Su juo kalbėjomės apie rumunišką kiną, meno galią, kino festivalio programos sudarytojo darbą ir dabartinę Rumunijos visuomenę. 

„Voluinė“ ir atminties politikos dilemos6

Šio teksto tikslas yra ne tik pristatyti diskusiją, kurį įvyko, bet ir aptarti filmą, pažvelgti į šią situaciją bei diskusijos argumentus iš atminties politikos perspektyvos bandant atsekti pagrindines prielaidas, kuriomis remiasi šios diskusijos dalyvių aibė.

Neužbaigtas kinas. Abbasas Kiarostami3

Legendinio Irano režisieriaus Abbaso Kiarostami 1995 m. rašytas tekstas – raktas, padedantis skaityti jo paties kūrybą. Kartu tai – mažas neužbaigto kino judėjimo manifestas.