Kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Lk 18, 35–43 „Ko nori, kad tau padaryčiau? – Viešpatie, kad regėčiau!“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno I savaitė

Lk 18, 35–43
„Ko nori, kad tau padaryčiau? – Viešpatie, kad regėčiau!“

Kodėl turime skelbti?

Kiekvienam mūsų laikų žmogui, suvokia jis tai ar ne, šio skelbimo reikia. Mums tenka atsakomybė kitiems perduoti tai, ką patys esame gavę iš malonės.

XVI EILINIS SEKMADIENIS Lk 10, 38–42 „Morta jį pakvietė į svečius. Marija išsirinko geriausiąją dalį“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

XVI EILINIS SEKMADIENIS
Psalmyno IV savaitė

Lk 10, 38–42
„Morta jį pakvietė į svečius. Marija išsirinko geriausiąją dalį“

Mt 12, 14–21 „Įspėdavo, kad jo nepagarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo žodžiai“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Mt 12, 14–21
„Įspėdavo, kad jo nepagarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo žodžiai“

Mt 12, 1–8 „Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Mt 12, 1–8
„Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“

Mt 11, 28–30 „Aš romus ir nuolankios širdies“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Mt 11, 28–30
„Aš romus ir nuolankios širdies“

Mt 11, 25–27 „Paslėpei tai nuo išmintingųjų, o apreiškei mažutėliams“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Mt 11, 25–27
„Paslėpei tai nuo išmintingųjų, o apreiškei mažutėliams“

Mt 11, 20–24 „Tyrui ir Sidonui bei Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną, negu jums!“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Mt 11, 20–24
„Tyrui ir Sidonui bei Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną, negu jums!“

Mt 10, 34 – 11, 1 „Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Mt 10, 34 – 11, 1
„Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo“

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (Devintinės) Lk 9, 11b–17 „Visi pavalgė iki soties“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (Devintinės)
Psalmės iš I savaitės sekmadienio

Lk 9, 11b–17
„Visi pavalgė iki soties“

Devintinių homilija. Dvylika pintinių likučių
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Bernardinai.TV

Evangelija šia proga kalba apie duonos padauginimą. Įvykį, kuris giliai įsirėžė į pirmųjų krikščionių sąmonę – apie jį pasakoja visos keturios Evangelijos. 

Jn 6, 60–69 „Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Jn 6, 60–69
„Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“

Jn 6, 52–59 „Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Jn 6, 52–59
„Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas“

Jn 6, 44–51 „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Jn 6, 44–51
„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“

Jn 6, 35–40 „Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų, turėtų amžinąjį gyvenimą“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Jn 6, 35–40
„Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų, turėtų amžinąjį gyvenimą“

Jn 6, 30–35 „Ne Mozė, bet mano Tėvas duoda iš dangaus tikrosios duonos“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Jn 6, 30–35
„Ne Mozė, bet mano Tėvas duoda iš dangaus tikrosios duonos“

Jn 6, 22–29 „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Evangelijos komentaras

Psalmyno III savaitė

Jn 6, 22–29
„Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“

Tikėjimas ar / ir darbai

Krikščionybė neaiškina žmonėms, ką jie turi daryti, bet pradeda nuo to, ką Dievas padarė jiems per Jėzų Kristų. 

Šventi, nes priklausome Dievui

Biblijoje vien tik Dievas yra šventas (hebr. kadôš). Žmonės, daiktai, dienos ir kita savo šventumą (hebr. kodeš) gauna tiktai iš Dievo. 

Sekmadienio homilija. Kam mus įpareigoja vaiko orumas
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Bernardinai.TV

Paskutinis metų sekmadienis yra skirtas šventosios Šeimos šventei. Šiai dienai parinkta Evangelijos ištrauka pateikia svarbią pamoką mums visiems.

Neregimasis Dievas tapo regimas

Įsikūnijimo žinia skelbia, jog neregimasis Dievas įžengė į regimąjį pasaulį, kad mes, kurie esame susieti su šiuo pasauliu, galėtume Jį atpažinti, suprasti ir pamilti.

Dievo balsas žmoguje

Sąžinė yra Dievo balsas žmoguje. Dievas mums įdiegė tai, ko neturi gyvūnai, – gebėjimą pažvelgti į save tarsi iš šalies, žinoti savo vertę dorovės požiūriu. 

Sekmadienio homilija. Ne vien savo jėgomis
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Bernardinai.TV

Santuokos neišardomumas - visais laikais aktuali tema. Tekste girdime garsiuosius Jėzaus žodžius, tapusius ir sutuoktinių priesaikos dalimi: „Ką Dievas sujungė – žmogus teneperskiria.“

Ką gi švenčiame per Sekmines?

Sekminės buvo švenčiamos dar iki Šventosios Dvasios nužengimo, tai yra iki krikščionių Sekminių.

Šventoji Dvasia yra advokatas

Gyvendami žemėje mes negalime iki galo suvokti Dievo ir pasakyti suprantamai, kas yra Dievo Dvasia, tačiau galime pabandyti sužinoti, kas Ji yra mums.

Bernardinai TV. Apie maldą3
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM - Bernardinai.TV

Kaip teigia br. Ramūnas, turime laisvę tikėti arba ne. Lygiai taip pat turime ir laisvę melstis arba nesimelsti. Bet tikėjime neužtenka vien tikėti Dievu. Reikalingas santykis ir bendrystė. Būtent maldoje ši bendrystė įvyksta ir tampame artimi Dievui.

Švč. Jėzaus Vardas3

„Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą“.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Aukos liturgijos kryptis

Šventąsias Mišias sudaro dvi pagrindinės dalys – Žodžio liturgija ir Aukos liturgija. Visai suprantama, kad pirmosios dalies apeigos – šv. Mišių pradžia bei Dievo žodžio skaitymas ir skelbimas – vyksta artimai bendraujant su Mišių dalyviais.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (VII)

Apibendrinant Jėzaus maldos istorinę raidą, reikėtų pabrėžti, kad asmeniškas dvasios tėvo arba vyresniojo vadovavimas, kalbant šią maldą, yra svari pagalba. Paklusnumas, praktikuojant šią maldą ir kitose gyvenimo srityse, Rytų Bažnyčioje yra ypač pabrėžiamas.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (VI)

IX–X a. vienuolystės centras iš Konstantinopolio persikėlė į Atono Kalną. Konstantinopolyje liko patriarcho rezidencija, o vienuoliai, persikeldami į Atoną, dar labiau pabrėžė distanciją tarp mistinės vienuolių teologijos ir dogminės hierarchinės teologijos.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (V)

Užgimus islamui, Bizantija greitai prarado Egiptą, Siriją, Palestiną ir kitas rytines provincijas. Hesichastai ėmė burtis bendruomenėse, o šios – Konstantinopolyje (dabar Stambulas).Bene įtakingiausia bendruomenė susiformavo Konstantinopolio Studijaus vienuolyne.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (IV)

Sinajaus mokykla suklesti V-VIII a. Ji įsikuria Sinajaus dykumoje, prie Mozės kalno. Šios mokyklos tėvai – šv. Nilas Sinaitis, šv. Diadochas Fotikietis, šv. Hesichijas, šv. Jonas Klimakas ir šv. Filotėjus Sinaitas – kreipia ypatingą dėmesį minčių prižiūrėjimui ir pabrėžia vidinės ir išorinės ramybės reikalingumą.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (III)

Tai, ką mes vadiname „standartine” Jėzaus maldos forma, pirmą kartą aiškiai buvo paminėta VI a. Gazos vienuolių. Pirmasis krikščionių atsiskyrėlis, pasirinkęs gyventi Egipto dykumoje, buvo šv. Paulius Tėbietis, gyvenęs III a. pab. ir IV a. pr. Pradėjo ir baigė vienas. Neturėjo nė vieno mokinio. Nepaliko jokio užrašyto žodžio.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (II)

Jėzaus malda – būdama Bažnyčios mokymo dalimi – taip pat kyla iš Dievo žodžio, kuris suvokiamas kaip Dievo savęs atskleidimas.Vienas didžiausių, įkvepiančio ir gilaus dvasingumo veikėjų Senajame Testamente, be abejo, yra pranašas Elijas Tišbietis, gyvenęs pirmoje IX a. prieš Kr. pusėje.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Jėzaus malda (I)

„Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio(-ės)“. Tai iš pirmųjų krikščionybės amžių ateinanti malda, tačiau dar ir šiandien ji yra svarbi ir brangi Bažnyčios dvasingumo dalis, nes ji, būdama trumpa, padeda krikščioniui lengviau atsiliepti į Kristaus kvietimą melstis nuolat.

Br. Ramūnas Mizgiris OFM: Apie Kristaus kūną ir kraują
Mūsų Išganytojas Jėzus per Paskutinės vakarienę, tą naktį, kurią buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo kūno ir kraujo auką, kad pratęstų Kryžiaus slėpinį ilgus amžius.
Kun, Ramūnas Mizgiris OFM: Gavėniškos nuotrupos apie tylą ir žodį

Ištrauka iš Kristaus kančios pagal Matą 26, 59–63: „Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo neteisingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų jį nuteisti mirti, tačiau nerado, nors daug buvo atėję neteisingų liudytojų.

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Egzorcizmas kasdienybėje

Vienas iš pirmųjų veiksmų, kuriuos Jėzus atlieka iš karto po Krikšto Jordane, yra piktosios dvasios išvarymas iš žmogaus Kafarnaumo sinagogoje: „Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. J

Br. Ramūnas Mizgiris OFM: Kasdienybės žvilgsnis į amžinybę
Kai kalbame apie tikėjimą mūsų kasdieniame gyvenime, turime omenyje mūsų mintis, žodžius, elgseną. Tikėjimas nėra vien tiktai pasakymas, kad aš tikiu Dievu, Jo buvimu, kad aš tikiu amžinuoju gyvenimu. Tikėjimas yra nuoširdus, tikras tuomet, jei jis išreiškiamas nedarant perskyros tarp širdies ir žodžių. Visais laikais buvo keliamas klausimas, kaip tikėjimą, jo grynumą, autentiškumą išgyventi kasdienybėje. Nelengva į jį atsakyti.
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Mergelės Marijos tyla – dėmesingas ir pagarbus klausymasis
Mergelės Marijos pašaukimo paveikslas. Savo ištartu „taip“ ji priima Dievą.
Br. Ramūnas Mizgiris OFM: Pamąstymai apie pasninką
Pelenų trečiadienis ženklina keturiasdešimt dienų trunkančios Gavėnios pradžią. Per šį laikotarpį ypač bažnyčiose žodis pasninkas skamba gana dažnai. Tad pabandykime pamąstyti ką mums, krikščionims, dar galėtų reikšti pasninkas XXI a. pradžioje?
Ramūnas Mizgiris OFM. Gavėniškos nuotrupos apie tylą ir žodį

Mes turime kalbėjimo dovaną. Galime save išreikšti. Žodžiais išsakome baimę ir teisimą, pyktį ir nuostabą, gerumą ir gailestingumą, abejonę ir ironiją, tikėjimą ir netikėjimą, palankumą ir neapykantą.