Kun. Vytenis Vaškelis

Pasauliui susitraukiant, Kristus mūsų vis tebelaukia

Verbų sekmadienį naujaip išvyskime Kančios Vyrą, absoliučiai viską dėl mūsų atidavusį.

COVID-19 – ne prakeikimas, o galimybė

Covid-19 ir kitos bėdos – ne prakeikimai, o įspėjimas daugeliui, kad, kol turime laiko, skubėkime darbais įprasminti gyvenimą.

Skylanti koronaviruso karūna

Nors daugybė žmonių atsidūrė karantine, jie gali pradėti sugrįžti į save – ir savo širdyje atrasti Dievui skirtą buveinę.

Gyvasis vanduo – neišsenkanti bendrystė su Kristumi

„Kai Mišias stebėsiu per televiziją ar klausysiu per radiją, priimsiu dvasinę Komuniją, nes šlovindamas Tave jungsiuosi su Tavimi taip artimai, tarsi tuo metu daugiau niekas neegzistuotų pasaulyje.“ 

Atsimainymas Kristuje – ištikimybės įprasminimas

Jėzaus veido šviesa turi atsispindėti tikinčiųjų veiduose – kad vėliau Jėzų galėtume regėti tokį, koks Jis iš tiesų yra.

Kodėl Jėzus buvo gundomas?

Nors „Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo“ (Jok 1, 13), bet Jėzaus gundymas dykumoje buvo sudėtinė Atpirkimo plano dalis.

Grįžti prie šaltinio

Biblijos meditacijos potyriai, vedantys į kontempliaciją, augins mūsų meilę Eucharistiniam Jėzui, kurį per šv. Mišias priimame, kad vis labiau Juo pasitikėtume.

Tiesa mus pašaukė laisvei

Iš tiesų būti laisvais įmanoma tik tikint Kristumi, mylint savo artimą bei gimtinę.

Grabnyčios – nuoroda į Atpirkimą

Ne tik pašvęstojo gyvenimo asmenys, bet absoliučiai visi Kristaus krauju išgelbėtieji yra pašaukti konkrečiais veiksmais atsiliepti į Jo kvietimą: „Sek paskui mane“ (Mt 8, 22).

Tu myli labiau, nei įsivaizduojame

„Kai prisimename Tavo karalystę, apmąstome ne dangų būsimoje amžinybėje, bet tai, kas arčiau mūsų ir mumyse – Tave, Jėzau.“

Sugrįžti prie meilės Dievui karščio

Kristaus į žemę atėjimo tikslas buvo įžiebti ugnies, kuri taptų degančios meilės fakelu, liepsnojančiu ant Kryžiaus.

Pateptas Dvasia ir liepsnojantis meilės žaizdre

Kai Dievas nusižemina, visada vyksta kažkas nepaprasto. 

Dievo Žodis – galybė ir širdį glostanti šiluma

„Dievas Žodis tapo žmogumi, kad žmogus taptų tikru žmogumi – Dievo vaiku. Jėzus yra Žodis, savo žodžiais bei gyvenimo pavyzdžiu mus darantis naujais kūriniais.“

Jis mus mylėjo, kai mūsų nebuvo

„Adventas skirtas tam, kad išgrynintume dvasines vertybes ir drauge su šv. Juozapu atsivestume Mariją ir Jėzų į savo širdies namus.“

Dėmesingumas Kristui išskleidžia sielos sparnus

„Sąžiningai bei nuoširdžiai darydami net mažus dalykus, panašėsime į Kristų, harmoningai palaikantį pasaulio, kosmoso ir anapusybės tvarką.“

Advento prasmė – Kalėdų šviesa širdyje

„Svarbu kalbėti ir daryti tai, kas aplinkiniams įžiebia naują viltį, teikia dvasinių jėgų, ramybės ir gyvybės. Tai – tikroji Kalėdų dvasia“.

Gyvenkime atvėrę savo širdis Kristui

Kristus, ateidamas pas mus, ne tik mums pats save dovanoja, bet ir iš mūsų laukia, kad mes Jam patikėtume viską – save pačius ir visus savo gyvenimo reikalus.

Tokio Karaliaus pasaulis neregėjo!

„Mums, žinant, kad Tu iš tiesų mirei ir prisikėlei iš numirusių, Tavoji kančia tampa palaimintos ramybės ir net vidinio džiaugsmo priežastimi.“

Išbandymų akivaizdoje su Kristumi išlaikyti savo gyvybę

Visų būsimų išbandymų akivaizdoje esame kviečiami su Kristumi savo ištverme išlaikyti savo gyvybę (Lk 21, 19).

Dangus – nepasotinamas tiesos sotumas

„Kaip Jėzus atvėrė visiems dangus vartus, taip ir mes esame pašaukti visiems rodyti gyvenimo kryptį Jo link. Juk tik Jame glūdi visų mūsų išsigelbėjimas ir Ateitis.“

Mirtis – mūsų „tarnaitė“

Tomas Kempietis rašė: „Dabar darbuokitės ir gyvenkite taip, kad mirties valandą galėtumėte džiaugtis, o ne bijoti. Jei turi gryną sąžinę, mirtis nebaugina.“

Ponas ego traukiasi į šoną

„Tinkama meilė sau pirmiausia mus kreipia į meilę Dievui, kurioje slypi tikrasis mūsų išsilaisvinimas.“

Protas natūraliai sukurtas melstis

Viešpatie, suteik mums nesiliaujantį širdies troškimą, kad su arkivyskupu Taitu galėtume sakyti: „Noriu, didesnio, gilesnio ir tikresnio maldos gyvenimo“.

Žmogui penkių juslių nepakanka

„Kai asmuo savo dėmesį pernelyg sufokusuoja tik į gautą dovaną, užmirštamas jos Davėjas. Tai – dvasinis sielos paralyžius“. 

Tikėjimas – sielą nešančios kojos

Apaštalų prašyme sustiprinti jų tikėjimą glūdi nepalaužiama viltis, jog tai, ko jie trokšta, Jis tikrai suteiks.

Mūsų turtas – tuštuma, kurioje yra Dievas

Didžiausia nelaimė, kai žmogaus vienintelis lobis – jis pats, apie kurį viskas sukasi; kai Galaktikos ašis – ne Dievas, o šykštuolis.

Kristaus pečiai – kryžiaus skersinis

Jėzaus palyginimas apie paklydusią avį, pirmiausia taikytas fariziejams, murmėjusiems, kad Jis valgo su nusidėjėliais (žr. Lk 15, 2), yra skirtas mums visiems pamokyti. 

Marijos „fiat“ – Jos ir mūsų gimimo dangui įsčios

„Nešvęstume Marijos gimtadienio, jei Jos klusnumas Dievo valiai nebūtų tapęs kūnu.“

Drąsus nuolankumas – tarnystės tiesai džiaugsmas

Nuolankumas yra išdidumo priešnuodis, nes moko su išradingu lankstumu kitų žmonių gerąsias savybes bei įpročius pritaikyti savo gyvenimo taisymui.

Kiek bus išgelbėtų?

„Iš tiesų pradėjau gyventi tik prieš beveik trejus metus, kai pažinau savo brangų Gelbėtoją, Jėzų Kristų.“

Palaimingiau imti, nei duoti

Jėzaus artimumas ir Jo žodžių maloningumas yra tikrosios vaišės, pasotinančios egzistencinius kiekvieno individo širdies troškimus.

Meilė sau – artimo meilės sąlyga?

Jei mūsų širdis ir gyvenimas jau yra užpildyti, jei mūsų užrašų knygutė pilnutėlė – ten nebus vietos Dievui. 

Plati širdis – geriausias masalas

Apaštalas Paulius mus moko, kad Dievo žodžio skelbimas turi atitikti dvasinio gyvenimo ugdymo pagreitį. 

Suklydai ir taisykis

„Toks kiekvieno Jėzaus mokinio pašaukimo kelias: suklydai ir taisykis!“ 

Stipriojo duona

Kartą šv. Augustinas maldos su Jėzumi artume išgirdo dieviškos malonės kvietimą: „Valgyk mane, aš esu Stipriojo duona.“

Mylintiems atsiveria Trejybės paslaptis

„Kas myli pasaulį tarnaudamas tik sau, savavališkai sukeičia vertybes, nes viskam, kas regima, skiria pirmą vietą, o Mylintysis paliekamas nuošalyje... “

Pradžiugti Šventąja Dvasia

Dievo Dvasios dovanos ir jėga – ne tik charizmatinio sąjūdžio nariams. Kiekvienas krikščionis pritraukia subtilų ir neabejotiną Jos veikimą, kai paprasčiausiai seka Kristumi. 

Kasdien repetuoti kilimą dangun

„Su džiaugsmingu dėkingumu palydime Jėzų, keliaujantį pas Tėvą (Jn 14, 28). Jis tarsi sportininkas baigė nelengvą bėgimą.“

Kalbėti iš širdies

„Mūsų maldos nuoširdumas tiesiogiai liudija mūsų tikėjimo su Dievu bendrystės tikrumo lygį.“

Džiaugtis su besidžiaugiančiuoju

Daryti gera artimui, kad būtų nuolat garbinamas Neregimasis, yra tolygu mylėti Dievą.

„Dvasinis Jėzaus autoritetas nesislėpė po pareigomis. Jis slėpėsi po rankšluosčiu“

Verta Gerojo Ganytojo charakterio savybių maldose linkėti ne tik būsimam mūsų šalies vadovui, bet ir visiems, kuriems tenka vadovauti savo pavaldiniams. 

Vaikai – neilgam laikui patikėta dovana

Motinos dieną tesikreipia mamos į Mariją, motinų Motiną, kuri ištvėrusi visus išbandymus, kaskart vis iš naujo mokys jas visus širdies skausmus aukoti vidiniam savo vaikų bei vyrų keitimuisi. 

Už mirtį stipresnis gyvenimas

Kristaus kūne buvusių žaizdų randai liudija, kad gyvenimas yra stipresnis už mirtį. Ši nuoroda į tai, kas dar laukia mūsų.

Netektyje slypi Velykų aušra

Pirmadienio vakare Jis tarytum sakė: „Jūsų mylima katedra dėl nelaimės patyrė didžiulių nuostolių, bet užtat jūsų vidinės šventovės jau dabar atsinaujina...“ 

Nesuvokiama meilės kaina

Nors kenčiantis ant kryžiaus Teisusis agonijos valandą buvo prislėgtas pasaulio blogio naštos ir šaukėsi savojo Tėvo, bet Jis nebuvo vienas. 

Žmogus negali gyventi be džiaugsmo

„Žmogus negali gyventi be džiaugsmo, todėl, kai jis atskiriamas nuo tikrų dvasinių džiaugsmų, būtina, kad taptų priklausomas nuo kūniškų malonumų.“

Tikras džiaugsmas kyla iš laisvos ir pasitikinčios širdies

Tikras džiaugsmas yra laisvos bei pasitikinčios Dievu žmogaus širdies polėkis, dėkojant Jam už viską, ypač už atsivertimo dovaną. 

Atsiversti – tai išvysti nematytą pasaulį

Atsiversti – leisti taip Dievo Sūnui užvaldyti mūsų esybę, kad pirmiausia žmogaus proto veikla būtų paimta į Jo nelaisvę. 

Velykų šviesos proveržis

Kai Jėzus paskelbė, kad savęs atsižadėjimas yra neatskiriama Jo sekėjų dalia, savo artimiausiems mokiniams atvėrė dangaus kraštelį – Velykų paslapties šydo dalį...

Pripildyti širdies tuštumas

Kai kovojame net su mažiausiomis savo priklausomybėmis, kartais jos paguldo mus ant menčių, bet mes vis tiek laimime.