Matas Baltrukevičius

Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu.

Krikščioniškos vertybės yra kur kas daugiau negu keli klausimai. Tad negalime palaikyti pataikaujančių politikų ar tų, kuriems trūksta kompetencijos.

Pokalbis su profesoriumi apie Lietuvos pergales ir pralaimėjimus, ateities perspektyvas, lietuvišką tapatybę.

Vertėjas, poetas A. Gailius – apie laisvos Lietuvos nueitą kelią, vertimus, N. Putinaitės knygų svarbą ir įvertinimą, kurio kartais gali sulaukti tiesiog gatvėje.

Pokalbis su ilgametę žurnalistinio darbo patirtį turinčiu A. Žostautu apie Lietuvos pergales, talentų literatūroje stygių, „Būtovės slėpinių“ sėkmės paslaptis.

Poetas T. Venclova – per 30 metų nueitą mūsų šalies kelią ir nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek meno, ypač literatūros, lauke.

Apie meilę Lietuvai, kaip ir kiekvieną meilę, kalbėti yra labai lengva. Žymiai sunkiau mylėti iš tikrųjų. O žodžiai... Jie visada apgaulingi.

Apie psichologų licenizijavimą kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Visvaldu Legkausku.

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) nariai šeštadienį rinksis į suvažiavimą Kaune, kurio metu bus nuspręsta, kas ves partiją iš didžiausios krizės jos istorijoje. 

Dėl Lukiškių aikštės paminklo kyla daug aistrų visuomenėje. Kokią žinutę neša Vytis, kokią „kalva“? Kaip apsaugoti atminimo erdves nuo profanavimo? Ar realistinė maniera turi ateitį?

Kiekvienas turime skirtingą santykį su ženklais ir simboliais. Mus prakalbina skirtingos meninės priemonės. Todėl paminklų karai Lietuvoje dar tik prasideda. 

Apie akademinės bendruomenės lūkesčius, „protų nutekėjimą“ ir kitas menko finansavimo keliamas problemas kalbėjomės su VU Filosofijos fakulteto docente, dr. Rūta Žiliukaite.

„Patriarcho ruduo“ nėra tik knyga apie Lotynų Amerikos praeitį. Ji ir apie milijonų dabartį.

Kairieji istoriškai turėtų būti tie, kurie labiausiai rūpinasi skurdžiausiųjų interesais. Lietuvoje vis dar nemažai gyventojų – penktadalis – gyvena žemiau skurdo ribos. 

Kodėl teismus pasiekia mažai bylų? Kokia riba tarp flirto ir priekabiavimo? Į šiuo klausimus padeda atsakyti darbo teisės ekspertė Jelena Jonis.

Jeigu geriau apsidairytume aplink, rastume daug tų tyliųjų kasdienių didvyrių, kurie kuria gražesnį pasaulį, nors prožektorių šviesos į juos nenukrypsta niekada.

Apie savo kelią sveikatos sistemoje ir medikų sąjūdžio reikalavimus pasakojo jaunas traumatologas, nenorėjęs viešinti savo vardo, nes dėl medicinos skaudulių iškėlimo jau yra nukentėjęs. 

Su tyrimo vadove Aiste Čepukaite kalbėjomės apie tendencijas – skirtumai ryškėja ne tik tarp didmiesčių ir kaimų, bet netgi tarp panašaus dydžio kaimyninių savivaldybių. 

Penktadienį Katalonija paskelbė nepriklausomybę. Tačiau kalbėti apie tai, kad Europoje atsirado nauja valstybė, dar labai anksti.

Partijai suduotas labai rimtas smūgis ir reikės labai daug dirbti, kad ji išliktų politinėje padangėje. Turbūt daugelis konkurentų jau norėtų liberalams groti gedulo maršą, tačiau tai daryti dar gerokai per anksti. 

Prieš daugiau negu savaitę Maltoje, automobilyje sprogus bombai, žuvo žurnalistė Daphne Caruana Galizia.

Kauno kryžiai mums primena, kad Lietuva, kurioje mes gyvename, yra ir tų, kuriems šis simbolis yra šventas, kūrinys. Galimą tą pamiršti ir ignoruoti. Tačiau taip gyventi neverta.

Į parlamentą turėtų patekti spalvinga kompanija, pradedant piratais, baigiant kraštutine dešine, o pergalė prognozuojama vietiniam uspaskichui.

Socialdemokratų aštuonetukas nesulaukė, kol partija jiems parodys raudonos rožės spalvos kortelę ir pašalins iš partijos. Jie pasitraukė patys, ir tai yra turbūt vienas iš abiem pusėms geriausių įmanomų sprendimų.

ICAN apdovanojimas yra bent jau menkas žingsnis pasaulio link, kuriame jokiu būdu nenaudoti branduolinio ginklo ir juo negrasinti būtų norma.

Apie gimnazijos susikūrimą ir veiklą kalbamės su Vytauto Didžiojo gimnazijos soc. pedagogu ir istorijos tyrinėtoju Rimvydu Ginkumi, aktyviai besidominčiu mokyklos ištakomis.

Jau šį sekmadienį prie balsadėžių Austrijos rinkėjai spręs, kam patikėti šalies vairą ateinantiems penkeriems metams.

„Bernardinai.lt“ primena, kaip klostėsi partijų, kurios palikdavo valdančiąsias koalicijas, likimai.

Su mokytoja Migle Stasiulionyte kalbamės apie sprendimą išvykti dirbti į Braziliją ir tolimame krašte mokyti gyvenančius lietuvių kilmės žmones.

Futbolo rinka eilinį kartą išprotėjo. Panašu, kad kelio atgal tiesiog nebėra.

Pasak V. Jurkonio, abiejų pusių veiksmai neapgalvoti, o referendumas gali sukelti dar didesnių neramumų šalyje.

Sunku rasti analogų, kai per tris dienas Lietuvos politinėje padangėje būtų tiek kataklizmų.

Angela Merkel ketvirtą kadenciją iš eilės bus Vokietijos kanclerė.

Sekmadienį prie balsadėžių rinkosi Vokietijos rinkėjai.

Rusijos kaimynystė Lietuvai yra tragedija. Tačiau šiame tekste nenorėčiau kalbėti apie „Zapad“, tragiškas istorijos akimirkas ar karinį saugumą.

Apie susidomėjimą Turkija, stereotipus apie islamą ir Turkiją – šiame pokalbyje.

Vokietijos socialdemokratai (SPD) privalo rasti būdų, kaip išlįsti iš Angelos Merkel, kuri šalį valdo jau 12 metų, šešėlio.

Šiandien prasideda Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Ar tikrai verta nerimauti? Apie situaciją kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

Šiemet Darbo partija gali pirmą kartą po 93 metų pertraukos likti antroje vietoje, o tradicinis nafta paremtas ekonominis modelis – žlugti.

Nors užaugau su šios grupės muzika, pagalvojau, kad būtų gana keista rašyti in memoriam žmogui, kurio vardą ir pavardę sužinojau po mirties. Tol, kol vėl mano ausinėse nesuskambo „Numb“.

Angela Merkel jau 12 metų vadovauja Vokietijai. Nors žiniasklaida ją krikštija „krizių kanclere“, tačiau vokiečiai jai yra pasiruošę šalies vairą patikėti dar ketveriems metams.

Artėjanti Seimo sesija žada seniai matytų politinių kataklizmų. 

Dauguma kongregacijų sau priklausiusį turtą atsiėmė jau labai seniai ir ne taip skandalingai, o konventualams viskas buvo gerokai sudėtingiau.

Kai kalbėjomės su Inesa, buvo prabėgusi vos savaitė nuo jos grįžimo į Lietuvą, todėl buvo neįmanoma nepastebėti ekspedicijos dalyvės vis dar verdančių emocijų.

Regimanto Dimos knygos „Gyvenimo stebėtojo memuarai“ recenzija. Nežinomi arba primiršti dalykai apie sovietmetį ar pirmųjų nepriklausomybės metų laukinį kapitalizmą – linksmai, nuoširdžiai ir asmeniškai.

Šurmulio daug, tačiau vienas dalykas aiškus – skyriai turėtų pasisakyti už pasilikimą, o jų pozicija gerokai skiriasi nuo frakcijos.

„Bernardinai.lt“ pristato jums spalvingą princo Philipo gyvenimą.

Kadangi šiaip jau politinių dramų nėra, žurnalistai imasi jas kurti lygioje vietoje. Bet kokie pokalbiai su Linu Linkevičiumi, Sauliumi Skverneliu, Vygaudu Ušacku ar keliomis kitomis figūromis negali bent jau nepasibaigti klausimu – ką Tu 2019-aisiais?

Paprastai sankcijas Rusijai visi sveikina, šį kartą džiaugsmas Lietuvoje ir kitose rytinėse ES narėse kontrastavo su susirūpinimu Vakaruose.

Filipinų prezidentas, nežmoniškais būdais, tačiau veiksmingai kovojantis su prekyba narkotikais, nesugeba įveikti saujelės islamistų. Kodėl? Skaitykite apžvalgoje.