Rasa Baškienė

Visuomenė laimi, kuomet į vaikų priežiūrą įsitraukia vis daugiau tėčių.

Pokalbis su Dariumi Pocevičiumi, knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis" autoriumi. 

Rugpjūčio 20 d. minėjome 105 -ąsias garsios edukologės, lietuvių literatūros tyrinėtojos Meilės Lukšienės gimimo metines

Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijoje, kuri laikosi nuostatos, kad negabių vaikų nėra, kartu su sveikais vaikais mokosi ir neįgalūs.

Visais laikais žmonės ieškojo būdų įveikti psichologines kančias.

1953 m. Sibiro gulaguose slaptai išleistos maldaknygės autorė Adelė Dirsytė į Tėvynę nebesugrįžo.

Su literatūros kritike Virginija Cibarauske kalbamės apie moterų – rašytojų ir poečių – vietą mūsų literatūros lauke.

Jorunduras Hilmarsonas, pirmasis Lietuvos garbės konsulas Islandijoje, lietuviams atvėrė vartus į islandiškąją kultūrą.

Kodėl Aspergerio sindromą turinčiam jaunuoliui nepavyksta susirasti darbo?

Mūsų kultūroje vyrai nuo mažens mokomi nerodyti savo jausmų. Apie tokio auklėjimo pasekmes kalbamės su Vyrų krizių ir informacijos centro psichologu V. Varkaliu.

Labanoro kunigas J. Kazlauskas, atstatęs sudegusią bažnyčią, svajoja visus Lietuvos šv. Jurgius eksponuoti muziejuje.

Rugpjūčio 9 d. Vilniuje įvykusi diskusija dėl Reformatų skvero atnaujinimo atskleidė ydingus viešųjų erdvių tvarkymo užkulisius.

2016-2017 m. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė,  kad trys ketvirčiai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti azartinius lošimus.

Liepos 31 d. Vilniuje apie atnaujintus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo sprendinius diskutavo architektai, menotyrininkai ir visuomenės atstovai.

Pirmoji kunigų seminarija sostinėje buvo įkurta XVI a. pabaigoje. Šiais metais švenčiame atkurtos Vilniaus kunigų seminarijos 25-metį. 

1966 metais Onai Šimaitei, karo metais gelbėjusiai Vilniaus geto žydus, buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.

Guronių rekolekcijų namai – tai vieta, kur galima sustoti ir pabūti čia ir dabar.

Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku Liudu Jovaiša.

Gyvename XXI – išmaniųjų technologijų amžiuje, tačiau e. sveikatos reikalai Lietuvoje toli gražu netenkina didžiosios visuomenės dalies. 

Augant jaunuolių savižudybių skaičiui mokytojams organizuojami mokymai padėti užkirsti joms kelią.

Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas buvo lietuviškos kultūros sala visų Vilniaus okupacijų metu.

Konferencijoje „Popiežiaus belaukiant. Žmogaus orumas Lietuvoje” pranešimą apie gydytojo orumą skaitė LSMU Vaikų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas.

Apie tai, kaip Lietuvos gyventojams įkvėpti viltį tikėti savo valstybe ir jos ateitimi, kalbamės su Darbo rinkos tyrimų instituto vadovu prof. Boguslavu Gruževskiu. 

Birželio 17 d. Islandija, pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos laisvę, švenčia savo Nepriklausomybės dieną. Abiejų šalių draugystę lėmė lietuvių ir islandų bičiuliški santykiai, užsimezgę prieš kelis dešimtmečius.  

Kas yra geras mokytojas? Kas kliudo jam tokiam būti? Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo ateities forumo atstovais.

Su istoriku doc. Aurimu Švedu kalbamės apie istorinės atminties puoselėjimo keliamus iššūkius.

Birželio 13 d. minėsime Marcelės Kubiliūtės – legendinės Lietuvos žvalgės 55-ąsias mirties metines.

Knygoje „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete" Lina Vėželienė rašo apie nuodėmes kaip apie gilumines psichologinių negalavimų priežastis. 

Pokalbis su švedų rašytoja Ingrid Carlberg apie švedų diplomato Raulio Valenbergo, išgelbėjusio nuo Holokausto tūkstančius Budapešto žydų, likimą.

1963 m. sugriautų Vilniaus Kalvarijų atstatymą lydėjo stebuklai.

Pokalbis apie pagalbą, kurią su smurtu ir žalingomis priklausomybėmis susiduriantiems vaikams teikia Kauno Senamiesčio vaikų dienos centras.

Pokalbis su Švedijos nacionalinio vyrų prievartos prieš moteris tyrimų centro Upsalos universiteto eksperte Ulla Albért apie vyrų smurto prieš moteris priežastis ir būdus jį stabdyti. 

Dievo Motinos pagalbos kovose su priešais būdavo prašoma jau nuo V amžiaus.  Lietuvoje Mergelė Marija pradėta garbinti po XV a., iškart po krikšto. 

Stefaniją Ladigienę savo antrąja Mama vadina išgelbėta žydaitė Irena Veisaitė ir Sibiro lageriuose kalėjusios mergaitės.

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

Jau dešimtus metus vykstanti programa „Renkuosi mokyti“ vis daugiau jaunų žmonių sudomina mokytojo profesija.

Nuo XVII a. Šiaurės Lietuvos ir Latvijos krašto tikintieji garbina mergelę Barborą Žagarietę.

Kodėl mokytojams ir mokiniams turėtų būti svarbi Antika, Biblija, pasaulio literatūros klasika?

Maistui brangstant mūsų požiūris į jį darosi vis atsainesnis.

Pokalbis su Arūnu Peškaičiu OFM apie priežastis, dėl kurių psichologų ir psichiatrų organizacijos priešinasi LRS narių iniciatyvai ištaisyti LR Civiliniame kodekse  įtvirtintą, bet neveikiančią nuostatą dėl asmens teisės pakeisti lytį.

Lietuvoje translyčiams asmenims teikiama medicininė ir psichologinė pagalba kol kas nėra tinkamai reglamentuota.

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene.

Teatro istoriko Aleksandro Guobio naujausioje knygoje „Ilgesio dainos” aprašomi XX a. įvykiai sovietų okupuotoje Lietuvoje, kai po dešimties ir po dvidešimt penkerių metų tremties žmonės sugrįžta į gimtinę.

Apie Lietuvai kylančias grėsmes, artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams, kalbamės su Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktoriumi Simu Čelutka.

Pokalbis su sese Vincenta apie pagalbą, kurią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija teikia Šv. Kryžiaus namuose.  

G. Giunterytės-Puzinienės atsiminimų knyga „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis“ atveria kunkuliuojantį XIX a. pirmosios pusės Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimą.

Pogimdymine depresija Lietuvoje gali sirgti nuo 1500 iki 5500 moterų. Šiai būsenai būdinga euforija, liūdesys ar nerimastingumas be priežasties, baimės, vienišumo jausmas.

Naujausi Vyriausybės planai sujungti valstybinius lituanistinius institutus į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sukėlė akademinės visuomenės nerimą.

R. R. Ragauskienės knygoje „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.–XVII a.)“ gilinamasi į Radvilų giminės Biržų ir Dubingių šaką.

Dalia Asanavičiūtė teigia, kad valstybė turėtų rūpintis savų piliečių sugrąžinimu, o ne vien tik padėti verslui prisitraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių.