Rosita Garškaitė

Šventumo link su Jurgiu Matulaičiu
Rosita Garškaitė - Bernardinai.TV

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju, pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? 

Parodos apie pal. Jurgį Matulaitį kuratorė: mus sieja nepalaužiamas optimizmas

Pokalbis su parodos „Nugalėk blogį gerumu: palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ kuratore Kamile Jagėliene.

Politologas Saulius Spurga: didėja atskirtis tarp visuomenės ir valdžios

„Atiduoti visuomeninį transliuotoją į valdžios rankas – neatsakinga ir valstybei žalinga“, – sako politikos apžvalgininkas, turintis tiek žurnalisto, tiek redaktoriaus patirties.

Vertingiausia popiežiaus dovana

Pranciškus kalbėjo mums kaip tautai – ne kaip individų, atsitiktinai gyvenančių toje pačioje teritorijoje, sumai, o kaip bendro likimo kolektyvui. 

Šventumo link su Faustina Kovalska
Rosita Garškaitė - Bernardinai.TV

Videopasakojimas apie šv. Faustinos praktikuotas dorybes. Ko galime iš jos pasimokyti?

Trys Pranciškaus žinios Lietuvai

Savaitgalį Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus pasakė kelias tarpusavy susijusias kalbas, viešas maldas, homiliją. Kokios pagrindinės pasisakymų temos?

Popiežius jaunimui: atsiminkite savo tautos šaknis

Šeštadienio pavakarę Šventasis Tėvas sostinės Katedros aikštėje susitiko su jaunais žmonėmis.

Popiežius Lietuvai linki svetingumo ateičiai

Romos vyskupas linkėjo, kad mūsų tauta ir toliau spinduliuotų svetingumu: svetimšaliams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir vargšams, galiausiai – ateičiai.

Trispalvės ir herbo gimimas

Kaip atsirado geltona-žalia-raudona Lietuvos trispalvė ir herbas su Vyčiu? Pasakoja parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis.

Kaip popiežiaus atvykimui ruošiasi latviai ir estai?

Koks susidomėjimas Pranciškaus apsilankymu visuomenėse, kur katalikai sudaro ne daugumą kaip Lietuvoje, o mažumą gyventojų?

Ką apie Lietuvos šimtmetį porina daiktai?

Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ šiuo metu lankomiausia sostinėje. Pokalbis su kuratoriais E. Parulskiu ir G. Jankevičiūte. 

Diena, kai sovietinėje Lietuvoje ėmė sklaidytis baimė

Pasak amerikiečių žurnalistės, dalyvavusios mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Ann Cooper, 1987-ųjų rugpjūčio 23-ioji uždavė toną – Lietuva išsilaisvino ramiai, oriai ir ryžtingai.

Per Žolinę – patyčios iš tikinčiųjų

Reklamos autoriams tikslas pateisina priemones ir visiškai nerūpi, kad pakurstyta neapykanta ir katalikų, ir lenkų, ir regiono gyventojų atžvilgiu. 

Kodėl popiežius Pranciškus Europą vadina pavargusia močiute?

„Nebematau Schumano, nebematau Adenauerio“, – sako popiežius. Europa yra apimta baimės. Ji užsidarė. Iš vaisingos motinos ji tapo nevaisinga močiute.

Nekatalikiška Lenkija?

Naujausia amerikiečių tyrimų instituto „Pew Research Center“ analizė rodo, kad Lenkija patiria sparčiausią sekuliarizaciją pasaulyje. 

A. Brazausko biografas: jis jautė kaltę dėl Santuokų rūmų

„A. Brazauskas puikiai suprato, dėl ko Santuokų rūmai Vilniuje statomi ir kaip jų statybos pagrindžiamos. Tai nebuvo eilinis objektas“, – sako istorikas Saulius Grybkauskas.

Ministras atlaiduose

Nuo gegužės mėnesio dirbantis žemės ūkio ministras buvo sukritikuotas dėl dalyvavimo Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, ir ne tik.

Muziejus, kuriame lankytojai supranta esą svarbūs

Prieš pusantrų metų studentiškame Tartu mieste atidarytas naujasis Estijos nacionalinis muziejus išsyk sulaukė pripažinimo. Pokalbis su viena iš kuratorių. 

Vyskupas nominatas A. Jurevičius: suteikti visuomenei gyvybę būnant kartu

Praėjusią savaitę iš Vatikano sulaukėme žinios, kad popiežius Pranciškus Lietuvai paskyrė naują vyskupą. Pokalbis su vyskupu nominatu Algirdu Jurevičiumi.

Vilniaus cerkvių garsai

Garso ir vaizdo dizaineris Tomas Dabašinskas siūlo ne tik pažvelgti į Vilniaus stačiatikių šventoves, bet ir jas išgirsti.

Atsvara pasaulietinei valdžiai

Koks yra sveikas valstybės ir Bažnyčios santykis? Dviejų filosofų mintys apie Emmanuelio Macrono vizitą pas popiežių Pranciškų. 

Ar valstybė turėtų pripažinti neopagonių bendriją?

Prof. V. Ališausko teigimu, „Romuvos“ propaguojamas tautiškumo ir religijos mišinys gali būti žalingas visuomenei. 

Kun. Eitvydas Merkys. Pro gyvenimo iššūkių properšas – su Dievu
Rosita Garškaitė - Kelionė

„Kartais gyvenime atrodo, lyg dideliu greičiu judėtum dviejų uolų link, tarp kurių reikia praplaukti, o tarpas kaskart vis siauresnis“, – kalbėjo kunigas, kuriam ne sykį teko tarp tų uolų nerti.

Kun. Juozapas Minderis. Lietuvai paaukota kunigystė15
Rosita Garškaitė - Kelionė

1987 metais Juozapas Minderis buvo įšventintas į kunigus ir per primicijas savo kunigystę paaukojo Lietuvai, kurios tuo metu dar nebuvo regėjęs.

Šventumo link su Teofiliumi Matulioniu
Rosita Garškaitė - Bernardinai.TV

Prieš metus palaimintuoju paskelbtas Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962) pasižymėjo nepaprastu tvirtumu. Tiek carinės, tiek bolševikinės valdžios kalintas kankinys liko ištikimas kunigo pašaukimui.

Kaišiadorių katedra, kur palaimintasis Teofilius

Vis daugiau piligrimų traukia pas palaimintąjį Teofilių Matulionį į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą. Šios 1936 m. konsekruotos šventovės istorija ypač įdomi. 

Šventumo link su Uršule Leduchovska
Rosita Garškaitė - Bernardinai.TV

Būti geru – tai gyventi kitų labui. Šitaip sakydavo besišypsančia šventąja vadinama Uršulė Leduchovska (Urszula Ledóchowska, 1865-1939).

Knyga apie liuteronybę – išsipildžiusi V. Sabutienės svajonė

„Liuteronybė. Kas tai?“ – knyga ir liuteronams, ir smalsaujantiems, kuo gi jie tiki. Tai tarsi vadovėlis, tikrai neišgąsdinsiantis menkai apie liuteronybę nutuokiančius.

Birštone – ne tik į sanatoriją, bet ir į muziejų

„Žmonės ateina į muziejų mokytis, pažinti. Taip pat pasipildyti, atsigauti“, – kalba Birštono sakralinio muziejaus vadovė Roma Zajančkauskienė. 

J. R. R. Tolkieno populiarumo paslaptis

Pokalbis su Tolkieno kūrybos žinovu, fantastikos rašytoju, Londono universiteto dėstytoju Adamu Robertsu. 

Dangiški apdarai: kai susitinka religija ir mada

Metropoliteno muziejuje Niujorke atidaryta paroda „Dangiški kūnai: mada ir katalikiška vaizduotė“, skirta aukštosios mados ir katalikybės ryšiui.

A. Pūras: pati ES savo „tėvą“ J. Monnet pavertė nuobodžia figūra

Kas buvo Jean Monnet – socialistas ar neoliberalas, Jungtinių Europos Valstijų kūrėjas ar Prancūzijos valstybininkas?

Kertinė K. Bradūno paraštė

Praėjusių metų pabaigoje išleista knyga „Kertinė paraštė. Literatūros ir kultūros kritika“ atskleidžia menkiau pažįstamą poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno pusę.

Pabėgėliai lietuviškoje žiniasklaidoje

„Kol nėra masės žurnalistų, redaktorių, kurie gebėtų mąstyti, ir turime chaotišką, net ne kūrimą, o greitesnio euro vaikymąsi“, – teigia prof. Egdūnas Račius. 

Apribota prekyba sekmadieniais Lenkijoje – krikščioniškumo liudijimas?

Nuo kovo Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, ribojantis prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis. Ar verta būtų sekti šiuo kaimynų pavyzdžiu?

Padedantys rasti Dievo dažnį. 25 joanitų metai Lietuvoje

Jau ketvirtį amžiaus sostinės Antakalnio rajone įsikūrę Šv. Jono broliai padeda žmonėms ieškoti Dievo dažnio, teikia dvasinę oazę. 

Kuo ypatinga E. Macrono kalba katalikams Bernardinų kolegijoje?

Prancūzija užvirė po prezidento kalbos katalikams balandžio 9-ąją. Vieniems stebintis ir giriant, kiti įžvelgia Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principo pažeidimą.  

Kai Jėzus – tik „influenceris“

Visais laikais Jėzaus asmuo daugelį įkvėpdavo savo žodžiais ir darbais. Tačiau krikščionys jį laiko ne tik sektinu pavyzdžiu, o Atpirkėju.

Velykų džiaugsmo grojaraštis

Penki muzikos kūriniai, praturtinsiantys Velykų laiką. Rekomenduoja grigališkojo choralo specialistė Viktorija Silenkovaitė. 

Dar viena memorialinė nelaimė: prie Seimo norima statyti gigantišką koplytstulpį

Seimo valdyba nusprendė, kad šimtmečio proga prie parlamento turėtų atsirasti stilizuotas plieninis 17 metrų aukščio koplytstulpis, sukurtas pagal išeivijos architekto Jono Muloko projektą.

Dominique Wolton: popiežiaus idėjos – revoliucingos

Pokalbis su prancūzų sociologu Dominique Woltonu apie popiežiaus idėjas ir komunikaciją. Pranciškaus paprastumas – genialus, teigia jis.

Filosofinių knygų vaikams vertėja: derėtų labiau pasitikėti vaikais ir jaunimu

Pokalbis su keturių filosofinių knygelių vaikams ir jaunimui vertėja Daina Habdankaite. Pasak jos, šios knygelės akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. 

Patvirtinta: popiežius atvyksta į Lietuvą

Šiandien arkivyskupas Gintaras Grušas į spaudos konferenciją susirinkusiems žurnalistams patvirtino, kad popiežius Pranciškus šiais metais atvyks į Lietuvą. 

Filosofė fabrike

Katalikų pasaulio leidiniai išleido žymios prancūzų filosofės biografiją „Simone Weil: neįmanomybės drąsa“, kuri su susižavėjimu pristato esminius neeilinės asmenybės gyvenimo ir kūrybos momentus. 

Per toli, per arti, arba Kodėl menkai pažįstame Estiją

Pokalbis su Tartu universiteto doktorantu Luku Pukeliu apie Estiją, šiandien švenčiančią savo valstybės šimtmetį. Kodėl nepažįstame šios kaimyninės ir panašios šalies?

Filosofo kelias į kunigų seminariją

Pokalbis su ortodoksų dvasinėje seminarijoje Varšuvoje studijuojančiu Gintaru Sungaila. 

Kun. A. Sederevičius: kiekviename rajone – po katalikišką mokyklą

Pokalbis su kun. Artūru Sederevičiumi SJ, Lietuvos katalikiškų mokyklų asociacijos pirmininku, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionu.

Ko prašome, kalbėdami „Tėve mūsų“ – į pagundą nevesti ar nuo jos apsaugoti

Nors „Tėve mūsų“ yra malda, kurios savo mokinius išmokė pats Jėzus Kristus, katalikai skirtingose šalyse ją kalba nevienodai. 

Gailestingumo žinia: kodėl iš Lagievnikų, o ne iš Vilniaus?35

Nors Dievo gailestingumo kulto lopšys yra Vilnius, piligrimų centru tapo šalia Krokuvos esantys Lagievnikai. Kaip tai atsitiko? Aiškinamės su dr. Małgorzata Stefanowicz. 

Lietuvos lenkams valstybė – neišsipildantis lūkestis16

Jaunas mokslininkas Karolis Dambrauskas aiškinasi, kodėl tarp Lietuvos lenkų ir valstybės verdantis konfliktas nepasiekia 100 laipsnių.