Rosita Garškaitė

Tautų vystymasis – tikras ir tariamas45

Pal. popiežiaus Pauliaus VI enciklika „Populorum progressio“ apie tautų vystymąsi šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. 

Šešeri metai po Arabų pavasario. Pokalbis su tunisiečiu

Pasak Mohamedo Chérifo El Kadhi, gyvenančio Tuniso sostinėje ir dirbančio skaidrumo organizacijoje, svarbiausia žmonėms suteikti vilties, kad šalyje bus įveikta korupcija. 

Cz. Miłoszo sekretorė A. Kosińska: dirbau su mūsų laikų Mickiewicziumi13

Pokalbis su literatūros kritike, aštuonerius metus asmenine Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo sekretore dirbusia Agnieszka Kosińska.

Ostijos be gliuteno? Ne, bet...38

Šv. Komunijos paplotėliai visiškai be kviečių baltymų netinkami Eucharistijai, tačiau leidžiama naudoti mažai gliuteno turinčias ostijas. 

Prieš dešimtmetį Benediktas XVI paskelbė „Summorum Pontificum“7

Šiuo dokumentu leista be ypatingo vyskupo leidimo aukoti Mišias senąja lotyniškos liturgijos forma, įprasta iki Vatikano II Susirinkimo.

Įveikiant baimę: katalikė rašo apie islamą17

Susipažinkite su Anna Wilczyńska – jauna moteris, katalikė, tinklaraščio, kviečiančio pasikalbėti apie islamą, autorė, kuri šiemet lankėsi Alepe ir Damaske.

Trys būtinos bendruomenės3
Rosita Garškaitė - First Things

Amerikiečių profesoriaus žvilgsnis į Bažnyčios socialinio mokymo ištakas ir šiandieną per trijų būtinų bendruomenių — šeimos, valstybės ir Bažnyčios — prizmę. 

Seniausias vienuolynas Lenkijoje

Už keliolikos kilometrų nuo Krokuvos ant stataus šlaito prie Vyslos upės stovi seniausias ir šiandien tebeveikiantis vienuolynas Lenkijoje – Tynieco abatija. 

Biblija apie pasaulio sukūrimą. Kodėl ir kaip skaityti?40

Biblistės, filosofo ir fiziko mintys apie pasaulio sukūrimą, išsakytos J. Ratzingerio knygos „Pradžioje Dievas sukūrė“ pristatymo renginio metu. 

Katalikai Kongo DR: tarpininkaujantys, puldinėjami, prašantys atsakingo požiūrio į naudingąsias iškasenas

Katalikiškoje Kongo Demokratinėje Respublikoje yra daugiausia perkeltųjų asmenų šalies viduje dėl karinių konfliktų visame pasaulyje. Bažnyčia padeda siekti taikos tarpininkaudama ir už tai nukenčia. 

Sukčiai, kapitalizmas ir kas bendra tarp Europos ir Afrikos5

Pokalbis su politinės ekonomijos ir globalios plėtros ekspertu, Lydso universiteto dėstytoju dr. Jörgu Wiegratzu. Anot jo, gyvename sukčiavimo amžiuje, kurį nulėmė neoliberalaus kapitalizmo modelis.

Europos kelias – pro ankštus vartus59
Rosita Garškaitė - Naujasis židinys

Pokalbis su prancūzų filosofu, rašytoju Pascaliu Bruckneriu. 

Populizmo anatomija58

Lietuvoje viešėjęs Harvardo universiteto profesorius Peteris A. Hallas apie tai, kas ir kodėl balsuoja už dešiniuosius populistus bei kokios to pasekmės demokratijai. 

Sugrąžinęs Dievą į akademiją89

2017 metų Templetono premijos laureatu paskelbtas amerikiečių analitinis filosofas Alvinas Plantinga, savo moksliniais darbais sugrąžinęs teizmą į akademinę filosofiją. 

Šventi vaikai, regėję pragarą286

Minint šimtąsias pirmojo Marijos apsireiškimo Fatimoje metines, piemenėliai Jacinta ir Pranciškus bus paskelbti šventaisiais. 

Leo Strauss, prigimtinė teisė ir Lietuva4

Neseniai į lietuvių kalbą išversta Leo Strausso knyga „Prigimtinė teisė ir istorija“ padeda išlaisvinti mąstymą iš reliatyvizmo tironijos ir susigrąžinti į Lietuvą filosofiją. 

Krikščionys, (ne)atsitraukime68

Amerikos krikščionys nebegali gyventi kaip anksčiau. Reikalinga atsitraukimo strategija, padedanti išlaikyti tikėjimą priešiškame pasaulyje. Ją siūlo amerikiečių rašytojas R. Dreheris naujoje knygoje „Benediktiškas pasirinkimas“.

Politologas žengia į politiką. Pokalbis su L. Gudžinsku 11

Doc. dr. Liutauras Gudžinskas, netrukus baigsiantis Lietuvos politologų asociacijos prezidento kadenciją, nusprendė stoti į Lietuvos socialdemokratų partiją. 

Jozefos laiškai: tremties ir atminties istorija3

Prieš porą metų Michaelis Sagatis rado tremtyje rašytus prosenelės laiškus, kurie dabar eksponuojami Genocido aukų muziejuje. Laimingų atsitiktinumų virtinė atvedė jį į Vilnių geriau pažinti savo šeimos ir mūsų regiono istorijos.

Madam „Pirmenybė tautai“ ir mesjė „Ne sistemos dalis“8

Susipažinkite su politikais, patekusiais į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą – Marine Le Pen ir Emmanueliu Macronu. 

Keliaujant su Benediktu XVI5

„Paskutinių pokalbių“ skaitytojas drauge su popiežiumi emeritu nueina ilgą, tačiau neprailgstantį kelią nuo Marktlio prie Ino, Aukštutinėje Bavarijoje, iki Vatikano sodų. 

Kaip nupiešti Velykas? Pokalbis su Sigita Maslauskaite-Mažyliene2

Apie Prisikėlimo slėpinio vaizdavimą – pokalbis su menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

Kun. Kazimieras Milaševičius OSB: Prisikėlęs Kristus pirmas ieško žmogaus1

Pasak Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioro, geroji žinia, kurią perduoda evangelijų pasakojimai, yra ta, kad Dievas sugeba prieiti prie žmogaus taip, kad būtų atpažintas.

Kard. R. Sarah: susipriešinimai dėl liturgijos – nenormalu11

Liturgija yra taikos ir vienybės, o ne pasidalijimų ir konfrontacijų vieta, dėl jos kylantys priešiškumai yra nukrypimas nuo normos, teigia Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas, kardinolas Robertas Sarah. 

A. Pupkis: „Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai“19

Pasak legendinio kalbininko doc. dr. Aldono Pupkio, sovietmečiu lietuvių kalbą nuo rusinimo gynusių kalbininkų nuostatos šiandien neturėtų būti svetimos. 

Kam priklauso mūsų kalbos autoritetas? Pokalbis su L. Vaicekauskiene 28

Pasak sociolingvistės doc. dr. Loretos Vaicekauskienės, esame atsižadėję savo pačių autoriteto lietuvių kalbos srityje ir tai didelė žala, padaryta mūsų visuomenei sovietmečiu, kuomet kalbininkų tvarka norminti kalbą įgavo prievartos požymių. 

R. Užgiris: geras poezijos vertėjas turi būti beveik poetas 4

Pokalbis su poetu ir vertėju, Amerikos lietuviu Rimu Užgiriu. 

Nepasiklydę vertime

Nors menkais tiražais spausdinama poezija neatneša didelio pelno ir nėra palanki sklaidai, jos vertimai užima svarbią lietuviškos literatūros vertimų dalį. Pasakoja LKI programų koordinatorė Rūta Mėlynė ir vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.  

Į Lietuvos politinės minties vajų
Rosita Garškaitė - Naujasis židinys

Gal valstybės santvarka galėtų tapti katalikų, besidominčių ne tik momento reikalais, bet ir principų reikalavimais, diskusijų objektu? Kokie socialiniai, politiniai, ekonominiai modeliai, grįsti Bažnyčios socialiniu mokymu, šiandien veiktų?

Motinos Teresės kalba 1979 metais, atsiimant Nobelio taikos premiją2
Rosita Garškaitė - Kelionė

Mums labai svarbu suprasti, kad tikra meilė yra skausminga. Jėzui skaudėjo mus mylėti, išties skaudėjo. Negalime užmiršti Jo didžios meilės: Jis tapo gyvenimo duona, kad numalšintų mūsų alkį. 

Flannery O'Connor: „Jei nebūčiau katalikė, neturėčiau priežasčių rašyti“

Atsakydama tiems, kurie jai prikišdavo katalikybę, O'Connor teigdavo, jog tikėjimas ne apriboja jos pasaulio matymą, o jį praturtina papildoma dimensija. 

Prof. Arūnas Sverdiolas: „Mano stichija – perrašymas“1
Rosita Garškaitė - Kelionė

Su sovietmečiu augusiu ir brendusiu žmogumi Arūnu Sverdiolu (g. 1949 m.) – apie to laiko kompromisus. Su filosofu apie tai, kad visa filosofija – kultūros. Su nepasotinamu skaitytoju apie tų pačių knygų atsivertimą keletą kartų. 

Žymūs rašytojai apie dienoraščio rašymą

Nors dienoraščio rašymas ir gali atrodyti senamadiška atgyvena, ne tik lietuvių kalbos mokytojai pagirtų už tokį įprotį, padedantį lavinti kalbinę raišką.

Evelyn Waugh – irzlus plunksnos meistras, chaosą iškeitęs į katalikybę1

Kaip pagrindinę atsivertimo priežastį rašytojas nurodė pasirinkimą tarp krikščionybės (kurios gyvybingiausia bei pilniausia dalimi jis laikė katalikybę) ir chaoso.

Kęstutis K. Girnius: „Dauguma lietuvių truputį kreivai žiūri į išeivius“5
Rosita Garškaitė - Kelionė

Žinomo lietuvių filosofo egzistencialisto Juozo Girniaus vidurinysis sūnus Kęstutis gimė Vokietijoje, tačiau vaikystės prisiminimai – iš JAV, kur ir studijavo Harvardo, vėliau Čikagos universitete, apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją...

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė: „Lietuvybės daigai mane praturtino“1
Rosita Garškaitė - Kelionė

Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, Havajuose – graži, vešli gamta, tačiau kultūros požiūriu – dykuma, o Lietuvoje reikia „persiplėšti“, kad spėtum viską, kas domina, aplankyti.

Diplomatai-pranašai. Baltrušaitis ir Milašius
Rosita Garškaitė - Post scriptum

Didysis karas Oskarą Milašių, poetą  išleidusį jau ne vieną knygą savo lėšomis, užklupo Prancūzijos sostinėje, kur imtos niokoti vokiečių parduotuvės, prie Invalidų rūmų nusidriekė virtinės vyrų, norinčių tapti savanoriais.

Autoritetas apie autoritetus. Prezidentą Valdą Adamkų kalbina Rosita Garškaitė
Rosita Garškaitė - Post scriptum

Post Scriptum „Asmenybių“ numeriui (2015 m.) Rosita Garškaitė kalbino Prezidentą Valdą Adamkų. Pokalbis sukosi apie Prezidento autoritetus, bičiulius santariečius, egzilio patirtis.

G. K. Chesterton. Išmintis ir orai

Trumpai tariant, paprastame pastebėjime „puiki diena“ slypi didi draugystės idėja. Tai dar vienas tų įprastų, tačiau išmušančių iš vėžių dalykų. 

Nadine Gordimer. Rašymas ir būtis1

Šiose rašytojos kalbos, pasakytos atsiimant Nobelio premiją, ištraukose svarstoma apie rašymo ir būties santykį, rašytojo pareigą visuomenei ir Nadine likimo draugus – tuos, kurie dėl savo veiklos ir/ar kūrybos buvo ujami gimtosiose šalyse. 

G. K. Chestertono tėvas Braunas: kaip kunigas tapo detektyvu10

Kai kuriuos šiandienius detektyvų gerbėjus gali nustebinti faktas, jog Gilbertas Keithas Chestertonas (1874–1936) amžininkų buvo laikomas detektyvinių romanų, vyravusių XX amžiaus 2–3 dešimtmečiais, tėvu.

„Nojaus laivas“ – filmas, kurio galėjau ir nežiūrėti11

Pagrindinio veikėjo vardas, arka ir keli gyvūnai – štai kas bendro tarp biblinio pasakojimo ir D. Aronofsky filmo.

Grigaliaus kalendoriaus geopolitika1

Grigaliaus kalendorius daugelyje Europos šalių naudojamas jau 432 metus, tačiau reformų šalininkai nesiliauja teigę, jog šio kalendoriaus keistenybės bei netikslumai kiekvienais metais sukelia nemažai nuostolių. 

Kun. Eitvydas Merkys. Pro gyvenimo iššūkių properšas – su Dievu
Rosita Garškaitė - Kelionė

„Kartais gyvenime atrodo, lyg dideliu greičiu judėtum dviejų uolų link, tarp kurių reikia praplaukti, o tarpas kaskart vis siauresnis“, – kalbėjo kunigas, kuriam ne sykį teko tarp tų uolų nerti.

Kas yra „Juventutem“ ir kodėl tai plinta?3

Pastaruoju metu žiniasklaida domėjosi „juodosiomis mišiomis“ Harvarde, tačiau mažai kas žino, jog tame pačiame Jungtinių Valstijų universitete tūkstančiai jaunų katalikų susipažįsta su tradicinėmis lotyniškomis Mišiomis.

10 puikių jūsų mėgstamų autorių knygų, kurių dar neskaitėte1

Flavorwire.com patarimai literatūros mėgėjams, ieškantiems atostogų skaitinių, nenutolstant nuo jau pamėgtų autorių.

Vaidotas Vaičaitis: ateitininkų principai reikalingi Lietuvai

Savaitgalį vykusio Ateitininkų federacijos suvažiavimo metu, skirto Ateitininkijos atkūrimo Lietuvoje 25-mečiui, išrinktas naujas pirmininkas doc. dr. V. Vaičaitis. Pasak jo, penki pagrindiniai ateitininkų principai reikalingi Lietuvai ir šiandien. 

Rosita Garškaitė. Kaip meldžiamės, taip ir tikime: 7 metai po „Summorum Pontificum“9

Popiežiai visais laikais rūpinosi šventąja liturgija. Ryškiausias tokio rūpinimosi pavyzdys XXI amžiuje – 2007-aisiais Benedikto XVI paskelbtas apaštališkasis laiškas motu proprio Summorum Pontificum.

François Mauriac. Nukrikščioninta žmonija išlieka nukryžiuota žmonija1

Žinomo prancūzų rašytojo François Mauriaco (1885-1970) kalba, atsiimant Nobelio literatūros premiją 1952 metais už „puikų dvasinio pasaulio pažinimą ir meninį vaizdingumą, romanuose atskleidžiant žmogaus gyvenimo dramą“.

Hillary Clinton apie JAV: „Žmonės prarado pasitikėjimą vieni kitais ir politine sistema“5

Interviu Vokietijos žurnalui „Spiegel“ Hillary Clinton teigia, jog didėjanti atskirtis tarp pasiturinčiųjų ir vargšų tampa iššūkiu demokratijai, pripažįsta, jog amerikiečiai yra nepatenkinti politika, bei atsako į daugiau įdomių klausimų.