Sergejus Kanovičius

Sergejus Kanovičius: Žydiškos Vilniaus krikštynos1
Perskaičiau Juliaus Sasnausko „Macų skonį” ir tariau: Amen. Aš jį prisimenu. Jis pranciškonas, brolis Julius. Visų brolis. Ne todėl, kad gerą žodį apie mus, žydus, pasakė. Tiesiog todėl, kad jis žino, kas yra bloga ir kas yra gera. Jis meldžiasi neaklai. Jis užduoda JAM labai nepatogių klausimų, nuo kurių JIS turėtų labai nepatogiai jaustis: už ką? Kodėl?