Vladimiras Laučius

Policinės valstybės karai. Epizodas I: galia nubunda

Tai, kas plaukia iš Tomo Dapkaus ilgamečio sekimo ir dabar vykstančio pjudymo istorijos, kad ir kas galiausiai aiškėtų joje buvęs teisus ar kaltas, irgi verčia matyti paraleles ne su Vakarų demokratinės valstybės teisinėmis procedūromis, o su KGB.

Sovietų budelių bendražygiai tebesijaučia Lietuvos didvyriais

Valionio knyga apie tai, kaip jis, KGB rezervistas, 1981–1982 m. dalyvavęs mokymuose Minske ir gavęs kapitono laipsnį, „iš tiesų“, pasirodo, buvo tikras Lietuvos patriotas ir dirbo Lietuvai, smarkiai praturtina „Ir tuomet dirbome Lietuvai“ kūrinių žanrą.  

V. Targamadzė: mokslininkų sąlygos primena baudžiauninko dalią1

Kai valdžia rimtai svarsto didinti algas prokurorams 500–900 eurų per mėnesį, apgailėtina universitetų dėstytojų padėtis nei taisoma, nei garsiau svarstoma.

I. Šimonytė: pajamų nelygybė net nerūpėjo, bet po krizės visi patrako5

„Kai mokiausi universitete, man atrodė, kad viskas veikia taip, kaip parašyta knygoje. Kai pradėjau gyventi, paaiškėjo, kad žmonės nėra tokie racionalūs, (…) dažnai elgiasi kaip banda”, – portalui LRT.lt sako I. Šimonytė.

A. Jokubaitis: Lietuvos elitas nesirūpina beturčiais – ir už tai bus nubaustas2

Virtome pilietinio ir žmogiškojo susvetimėjimo fabriku, karaliumi tapo kapitalas, nors, kai kovojome su Sovietų Sąjunga, buvo žadama visai kita žmogaus ir visuomenės vizija. 

R. Karbauskis: klausiau S. Skvernelio, kodėl neįrašė to, ką aptarėme

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis neigia, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybė šiek tiek atsitraukia nuo rinkiminių pažadų. 

L. Linkevičius: prezidentas D. Trumpas įvertino mūsų vaidmenį

Jo manymu, Lietuvos politiką Ukrainos atžvilgiu adekvačiai vertina ne kritikai, neseniai pavadinę URM laikyseną „gėdinga”, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vasario 16-osios proga atsiųstame sveikinime prezidentei Daliai Grybauskaitei.

R. Kuodis: priėjome nelygybės aklavietę2

Vakarų ekonominė ir politinė sistema vis labiau pajungiama saujelės turtingųjų naudai. Neoliberalizmas veda į aklavietę, bet vis dar diktuoja darbotvarkes Europai, kuri, užuot keitusi pavojingas nuostatas, bando talžyti save ašutiniu rimbu.

R. Valatka: tai buvo atviras pasityčiojimas3

„Būčiau supratęs, jei Tomas būtų atvirai pasakęs: negaliu ir nenoriu su tavimi toliau dirbti, skiriasi mūsų nuostatos, tariamės dėl išeitinės pašalpos. Ir būtume sukirtę rankomis, nes tai būtų garbingas vyriškas poelgis, o ne „reorganizacija“

Virgilijus Poderys: Vienintelė išeitis - daugiabučių renovavimas4

Uždaryti IAE nebuvo pasiruošta: nepastatėme naujo bloko Elektrėnuose. Tai - apsileidimas.

V.Milaknis: LRT administracija ir taryba nepastebėjo krizės3

Jei Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba krizės akivaizdoje nesugeba pateikti konkretaus taupymo plano, ji turi trauktis dabar, užuot laukusi paskutinės akimirkos ir sprukusi iš "skęstančio laivo".

I. Degutienė: „Pasigendu komandinės veiklos“1

Tarp valdančiųjų trūksta susikalbėjimo tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Komandinio žaidimo pasigendama ir didžiausioje koalicijos partijoje bei jos frakcijoje Seime. Tai duodama interviu "Lietuvos žinioms" pripažino Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Gintaras Steponavičius: mokykla keičiasi kaip ir pasaulis1

Rugsėjo 1-osios išvakarėse LŽ kalbėjosi su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi.

Vladimiras Laučius. Politinė santvarka: nepaprasto žmogaus reikalas
Politikos reiškinių ir problemų svarstymas Lietuvoje dažnai būna paremtas keliomis dėl įvairių priežasčių gerai prigijusiomis prielaidomis apie politiką arba nuostatomis, kurių prasmė dažniausiai nekelia abejonių, nes jos nė neieškoma. Prisigraibius vadovėlinių sąvokų iš politinį mąstymą veikiau drumzlinančios nei skaidrinančios lektūros, mėgstama kalbėti apie politiką vien kaip kovą dėl galios ir interesų derinimą, apie politinį „procesą“ ir „dalyvavimą“, „politinę kultūrą“ bei panašius populiariomis klišėmis nusakomus dalykus. Tokios kalbos paprastai liudija, jog kalbantysis yra kažin ką „į tą pusę“ skaitęs ar studijavęs. Išgirdę jas, mes įtariame arba esame skatinami tikėti, jog politinio gyvenimo subtilybes mums aiškinantis žmogus yra kalbamosios srities ekspertas; vartant liežuvį lengviau ir lietuviškiau – žinovas. Šie įtarimai arba tikėjimas nebūtinai pasitvirtina. Nevadovėlinio sveiko proto (common sense) požiūriu, vadinamųjų žinovų kalba apie politikos įmantrybes kur kas labiau pagrįsta įmantrybėmis nei tikrove, kurią suvokiame kaip politinę, o ne laboratorinę. Savo ruožtu mūsų dienoms ir darbams būdingas laboratorinis ekspertinis mąstymas apie politiką yra panašus į mėginimus paaiškinti žmogų, peršvietus jį rentgenu arba paėmus jo kraujo mėginį. Politika, kaip ir žmogus, pirmiausia yra pasaulėžiūra ir su ja susijusi vertybių hierarchija, o ne medžiagų apykaita ar „politinis procesas“ su visokiais „dalyviais“ ir jų „aktyvumo“ rodikliais.
Vladimiras Laučius. Anapus liberalizmo: konservatizmo ir socialdemokratijos santykis
Tėvynės sąjunga, ir Socialdemokratų partija pretenduoja būti tradicinės. Tradicinėms partijoms savo ruožtu turi rūpėti ideologiniai skirtumai.
Vladimiras Laučius: Socialdemokratija: ideologijos klausimas, Vakarų patirtis, Lietuvos tikrovė
Lietuvos politiniame gyvenime vyraujantis požiūris į ideologijas yra gana atsainus ir paviršutiniškas. Jos nelabai rūpi ir politinėms partijoms, ir jomis nepasitikinčiai visuomenei.
Vladimiras Laučius: Absurdo Lietuvoje daugėja
Jei nuvykę į Rusiją atsisakysite gerti degtinę už Lietuvą pusšimtį metų okupavusią šios valstybės kariuomenę, jus greičiausiai nušaus.
Vladimiras Laučius: Šešėlinės opozicijos reiškinys
Lietuvos politinė dešinė nuo 2004 metų demonstruoja gebėjimą būti veikiau šešėline negu tikra opozicija.
Vladimiras Laučius. Už ką V. Muntianas giria A. Kubilių
Parlamentinės opozicijos veikla po 2004 metų Seimo rinkimų, kaip ir 1999-2004 metais ryškėjusios Lietuvos politinės dešinės problemos, leidžia rimtai įtarti, jog didžiausi Tėvynės sąjungos priešai yra Lietuvos konservatoriai. Šią keistą, bet nesunkiai patikrinamą žinią dar sykį patvirtina jų inicijuotas Seimo Pirmininko Artūro Paulausko atstatydinimas iš pareigų.
Vladimiras Laučius. Politinio mąstymo properšos
Per 16 nepriklausomybės metų, ypač palyginti su 1988–1992 metais, visuomenėje ir jos nuomonę formuojančiose politinėse bei akademinėse institucijose subrendo naujybinis požiūris į politiką.
Vladimiras Laučius: Apie Lietuvos dešiniųjų rūpesčius
Vadinamoji centro dešinė Lietuvoje, jei tikėsime apklausomis ir už jų įžiūrėsime tam tikras tendencijas, tolydžio tampa kone vienspalvė. Krikščionys demokratai po 2000 metų Seimo rinkimų taip ir neatsigavo, ir kol kas nematyti požymių, kad greit sugebės atsigauti.
Vladimiras Laučius: Jiems reikia švelnumo, arba nevyriškas požiūris į politiką
Šis straipsnis ne apie gėjus ir ne apie kačiukus. Kad ir kaip dažnai būtų sakoma ar dainuojama, kad viskas, ko reikia, - apolitiškai nusiteikti, jo leitmotyvas politinis. Jame kaip reiškinys svarstomi kritikai nepakantūs politikai ir partiečiai, į buvusį etikos sargą panašūs valstybės tarnybos šulai, žodžio laisvę užgniaužti linkę teisėjai, apskritai visi tie, kurių būdas ir įpročiai nepakelia žodžio laisvės.
Vladimiras Laučius. Trys būsenos: augimas, sąstingis, nuosmukis; verslas, žiniasklaida ir politika

Trys šioje konferencijoje aptariami visuomenės gyvenimo reiškiniai – verslas, žiniasklaida ir politika – pastaruoju metu išgyvena skirtingus raidos etapus. Verslas – bent jau didysis – agresyviai ir užtikrintai žengia į priekį.

Vladimiras Laučius. Valdžia Lietuvoje: patogu pirkti
Socialdemokratų partijos pirmininkas ir Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas ūmai priėjo prie išvados, kas būdinga jo daugiametei veiklai. "Politika, kaip dabar įsitikinu, yra visiškai nešvarus dalykas", - pareiškė jis. Tikrai pribloškianti išvada. Pagal ją žmogus, atėjęs į vakarėlį purvinais batais ir subjaurojęs grindis, kaip niekur nieko gali pareikšti: "Vaje, kaip čia nešvaru!".
Vladimiras Laučius. Mūsų viešosios erdvės herojai: ūkininkas, vadybininkas, guodėjas, kultūrininkas
Viešai kalbėti apie politikos kaip tokios marinimo ir nykimo požymius dar prieš 5-8 metus buvo ne ką prasmingiau nei trankyti galvą į sieną.
Vladimiras Laučius. Užuojauta socialdemokratams
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis galėtų būti geras politikas, bet kartais ima ir pašneka. Užuojauta Socialdemokratų partijai. Nes jai reikia gerinti savo pašlijusį įvaizdį, o kai V. Andriukaitis prabyla, socialdemokratų įvaizdis tampa patrauklus nebent Rusijai.
Vladimiras Laučius. Aukštasis mokslas - žemiausiems poreikiams?
Studentų mitingas Vilniuje su kaupu patvirtino Lietuvos mokslų tarybos nario Vytauto Daujočio įspėjimus, kad universitetų vadovai, užuot sprendę susikaupusias problemas, savanaudiškai jomis manipuliuoja ir dangstosi.
Vladimiras Laučius. Liberalios politikos pažadai ir miražai
Liberalų ir centro sąjungoje įsisteigusi Liberalios politikos frakcija žada puoselėti tikrąsias liberalizmo vertybes, idėjas ir siekti, kad partija grįstų jomis savo veiklą.
Vladimiras Laučius. Aplinkos apsauga užteršta ne mažiau už aplinką
Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kokią neigiamą įtaką Lietuvos viešajam gyvenimui daro Rusijos pinigai. Rolandas Paksas, Kazimira Prunskienė ir Viktoras Uspaskichas dažnai minimi kaip tos įtakos pavyzdžiai.
Vladimiras Laučius: Apie oligarchijos sampratą
Šiomis dienomis vėlei daug kalbėta ir ginčytasi dėl to, ar Lietuvoje iš tikrųjų esama Prezidento minėtų oligarchijos bruožų bei kur ir kaip tie bruožai galimai pasireiškia.
Vladimiras Laučius. Sniego žmogaus politika, arba vargas dėl proto
Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime nuskambėjęs raginimas atsigręžti į klasikinę politikos sampratą liko arba veik neišgirstas, arba neįvertintas, arba nesuprastas.
Vladimiras Laučius. Tarp Scilės ir Charibdės
Šiandieninių skandalų verpetuose kalbėti apie normalią politiką atrodo net šventvagiška - ją reikėtų pagerbti tylos minute. O komentuoti prastą spektaklį jo atlikėjų vartojamu žargonu - paprasčiausiai nepadoru.
Vladimiras Laučius: Politinio susikalbėjimo link (I)
Akivaizdus, kartais komiškas nesusikalbėjimas svarstant politinius klausimus tolydžio tampa viena didžiausių mūsų visuomenės ir valstybės problemų. Ir anaiptol ne todėl, kad nesugebama susiderėti ir susitarti: derybų menas siekiant valdžios, o per ją ir naudos šiandien yra ištobulintas kaip niekad. Tačiau susikalbėti vadovaujantis bendrai pripažintais principais ir susitarti vadovaujantis sutampančiais ar sutaikytais interesais - tai du absoliučiai skirtingi dalykai. Jei kas nors dėl to abejoja, juos galime tik pasveikinti, nes abejonė yra pirmoji gilesnio mąstymo pastanga.
Vladimiras Laučius. Ką veikiame Europoje?
Pirmųjų narystės Europos Sąjungoje metų proga Lietuvos politikai garsiai džiūgauja bei dosniai dalijasi savo teigiamais įspūdžiais su visuomene. Iš visų pusių - ir iš politinės kairės, ir iš dešinės - į eterį liejasi jų entuziazmas ir optimizmas.
Vladimiras Laučius: Geriausia prezidento kalba
Prezidento Valdo Adamkaus balandžio 12 dieną Seime pasakyta kalba pagrįstai gali būti laikoma geriausiu iš valstybės vadovų metinių pranešimų per visą nepriklausomybės laikotarpį. Su šiuo teiginiu greičiausiai daug kas nesutiks. Vieniems dėl įvairių priežasčių atrodys, kad šis pranešimas - ne pats geriausias, palyginti su ankstesniais. Kiti šiai V. Adamkaus kalbai turės tiek priekaištų, kad pats žodis „geriausia“ jiems kels alergiją. Netrūks ir tokių pranešimo vertintojų, kurie kaip ministras pirmininkas sakys: „Aš nesuprantu šito“.
Vladimiras Laučius. Kelios pastabos propagandinio optimizmo šaukliams
"Tradicinėmis" vadinamos politinės partijos šiandien gaubiasi gūdžia nepakaltinamumo aureole. Iš jų vis rečiau beišgirstame net piktų propagandinių atkirčių - ką ir kalbėti apie argumentuotus atsakymus į joms prikišamą vertybių nepaisymą ar idėjų ir intelekto stoką. Dažniausiai į kritiką dėl nenuoseklios bei neprincipingos laikysenos jos arba reaguoja ciniškai spjaudamos į vertybes, idėjas, įsipareigojimų laikymąsi ir principus kaip tokius, arba nereaguoja visai.