Dialogas

Vaikų mokymas namuose: privalumai, trūkumai, galimybės

Apie vaikų mokymą namuose – privalumus, trūkumus, galimybes – ir kokia turėtų būti mokymo sistema ateityje, svarsto švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė. Antrajame tekste mokymo namuose patirtimi dalinasi dvi dukteris auginanti Kristina.

Anthony Burgesso šimtmetis

XX a. britų rašytojo Anthony Burgesso, kultinio romano „Prisukamas apelsinas“ autoriaus, šimtosios gimimo metinės. Kartais jis statomas į vieną gretą su Evelynu Waugh ir Grahamu Greene’u, teigiant, kad pastarieji – trys didžiausi XX a. britų katalikai rašytojai. Tačiau pats romanistas save laikė atsimetusiu kataliku, negalinčiu nuo jos visiškai atsiplėšti. Tai matyti ir „Prisukamame apelsine“ – knygoje, tvirtai ginančioje krikščionišką žmogaus sampratą.

Krikščionių kankiniai mūsų dienomis

Nors pirmuosius krikščionybės amžius dažniausiai siejame su tikėjimo kankiniais, tačiau tikinčiųjų, kurie yra persekiojami dėl savo ištikimybės Jėzui, šiandien taip pat netrūksta. Bostono kardinolas Seanas O'Malley savo homilijoje kalba apie tai, ko turėtume pasimokyti iš žmonių, liudijusių tikėjimą savo auka. Jis perspėja, kad krikščionių kankinių atminimas neturi tapti pretekstu nekęsti musulmonų. Tuo tarpu M. Vártonas interviu atskleidžia, kad augantis nacionalizmas taip pat yra viena iš krikščionių persekiojimo priežasčių.

Apie tiesą ir gailestingumą

Tiesa patvirtinama gyvenimu, versdamas Šventojo Rašto eilutes svarsto Tomas Viluckas. Tačiau gyvenime už tiesą svarbiau gali būti gailestingumas, savo 20-ies santuokinio gyvenimo metų patirtimi dalinasi Dijana ir Žanas Neimantai.

R. Duterte's Filipinai

Praėjusiais metais filipiniečiai išrinko prezidentu Rodrigo Dutertę, žadėjusį išspręsti opią narkotikų problemą. Prasidėjo vadinamasis „karas su narkotikais“, kurio metu vykdomos neteisminės egzekucijos – žudomi narkotikų platintojai ir narkomanai. Nėra žmogaus, nėra ir problemos. Šiam ir kitiems katalikiškos Pietryčių Azijos valstybės vadovo veiksmams bei užmojams, pavyzdžiui, grąžinti mirties bausmę, prieštarauja vyskupai. „Kietuoliui“ prezidentui, kurį vis dar palaiko visuomenės dauguma, tai nė motais. Tačiau kodėl jis negeba įveikti saujelės islamistų, įsisiautėjusių šalies pietuose?

„Diunkerkas“

Režisieriaus Christopherio Nolano karinė veiksmo drama pasakoja apie sukrečiantį Antrojo pasaulinio karo mūšį prie Diunkerko, kur žiauriame mūšyje jungtinės Belgijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos karinės pajėgos buvo išvaduotos iš hitlerinės Vokietijos armijos apsupties. Skaitykite dvi šio filmo recenzijas, kuriose – ne tik liaupsės, bet ir kritika.

Kodėl tai, kas vyksta Lenkijoje, yra svarbu ir Lietuvai

Tūkstančiai žmonių didžiuosiuose Lenkijos miestuose išėjo į gatves protestuodami prieš valdančiųjų siekį pakeisti teisėjų skyrimo procedūras. Kritikai teigia, kad taip yra pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas ir kyla pavojus demokratijai. Plačiau apie tai, kas vyksta Lenkijoje, pasakoja Marijušas Antonovičius. Tuo tarpu Donatas Puslys akcentuoja, kokias lenkiškas pamokas svarbu išmokti mūsų demokratijai.

Teofiliaus kanoninis paveikslas: „už“ ir „prieš“

Pasklidus žiniai apie vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikaciją, Bažnyčia inicijavo palaimintojo Teofiliaus kanoninio sakralinio paveikslo nutapymą – ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pasirinktas ir iškilmėse Vilniaus Katedros aikštėje atidengtas Krokuvoje profesoriaus Czesławo Dźwigajaus meno dirbtuvėse dailininko Zbigniewo Gierczako bendradarbiaujant su Kaišiadorių vyskupijos atstovais nutapytas paveikslas. Bernardinai.lt dialogo rubrikoje Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė, tapytoja dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir dailininkas, žurnalistas Vaidotas Žukas aptaria, kaip, jų nuomone, derėtų vertinti šį naujojo palaimintojo atvaizdą.

Litvakų paveldas Lietuvoje

Kaip ateities kartoms išsaugoti ir perduoti turtingą litvakų paveldą? Apie tai – pokalbis su Dingusio štetlo muziejų Šeduvoje kuriančiu Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėju Sergejumi Kanovičiumi. Antrasis pokalbis, kurio dėmesio centre Danielius Lupshitzas, jau kalba apie šiandieną ir šiandieninius lietuvių bei žydų santykius. „Noriu, kad mes – lietuviai, žydai, Lietuvos žydai – kartu mokytumėmės savo istorijos ir kultūros“, – Gintarei Kubiliūtei teigia pašnekovas.

Istorija ir vertybinis žemėlapis

„Nuolatinis žvilgčiojamas atgal ardo socialinį audinį. Jis nekuria santykių tarp žmonių, bet kituose leidžia matyti tik savo nesėkmių ir nelaimės priežastis, kai dabartis reprezentuoja neišsipildžiusią vaikystės svajonę, netekties skausmą ar išduotą pirmąją meilę“, – rašo Simona Merkinaitė apie tai, kodėl šiandien tiek gausu žvilgsnio atgalios ir tiek nedaug vizijų ateičiai. Tuo tarpu rabinas Jonathanas Sacksas akcentuoja, kad gyvendami sparčių permainų metais privalome išlaikyti nekintantį vertybinį žemėlapį, kuris vienintelis gali padėti nepasiklysti šiandienoje.

Jurgio Matulaičio beatifikacijos 30-mečiui

Dar gyvi širdyse ir akyse Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju vaizdai, o šiomis dienomis minime Jurgio Matulaičio beatifikacijos 30-metį. Kviečiame dar kartą išgyventi tai, kas tomis istorinėmis dienomis vyko Romoje ir Marijampolėje. Prisiminkime svarbiausius Lietuvos istorijai be galo svarbaus asmens gyvenimo etapus, grįstus Šv. Pauliaus žodžiais: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“.

Povilo Šklėriaus romanas „Mano tėvas, mano sūnus“

Povilas Šklėrius rašo poeziją, prozą, dalyvauja poezijos slemuose. 2016 m. išleistas debiutinis jo romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“. „Mano tėvas, mano sūnus“ – antroji P. Šklėriaus knyga. Apžvalgininkė Agnė Grinevičiūtė aptaria knygos pristatymą, taip pat siūlome paskaityti šio romano ištrauką.

Kazio Varnelio ir Elenos Narbutaitės parodos

Menui skirtas dialogas. Apie tapybą – meno apžvalgininkė Austėja Mikuckytė ir menotyrininkė Birutė Pankūnaitė aptaria Kazio Varnelio bei Elenos Narbutaitės parodas. Dvi recenzijos – du požiūriai.

Humanizmas Antano Sutkaus fotografijose

Neseniai Vokietijoje prestižiniu Ericho Salomono apdovanojimu pagerbtą fotografą Antaną Sutkų šios šalies dienraščio „Frankfurter Rundschau“ žurnalistė Ingeborgh Ruthe pavadino vienu didžiųjų Europos, o gal net ir viso pasaulio humanizmo atstovų. A. Sutkus grąžina į mūsų dėmesio epicentrą žmones, kurie šiandien dažnai yra užmirštami arba viešumoje regimi tik dėl jiems priklijuotos etiketės. Net ir tose fotografijose, kuriose vaizduojama minia, dėmesys visų pirma skiriamas kiekvieno individualumui. Taip jo darbai tampa ne tik įspūdingo grožio vizualiniu kūriniu, tačiau ir žmogiškumo pamoka juos stebinčiajam.

Komiksai

Gražus šios vasaros atradimas gali būti komiksai. Pabandėme papasakoti, kad komiksai yra daugiau nei superherojai ir kad šiukštu – ne vien vaikų reikalas. Taip pat aptarėme leidyklos „Magnificat vaikams“ išleistą Onos Kvašytės komiksų knygelę „Teofilius“ apie vyskupą Teofilių Matulionį. Užsikrėskite komiksų mada ir jūs!

Isos slėnio poetas

Birželio 30 dieną minime poeto, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo gimimo dieną. Poeto kūryba yra paskata vis iš naujo grįžti prie esminių mūsų laikmečio iššūkių, problemų, permąstyti šiandienos kelius. Dalindamiesi šiuo dialogu linkime, kad poeto atminimas pas mus būtų įamžintas ne tik atminimo lentomis, tačiau ir gyva pastanga neapleisti jo gausios ir turiningos kūrybos.

Naujas Panevėžio veidas

Šis dialogas skirtas Panevėžiui – miestui, turinčiam ypač stiprų kultūrinį geną. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas tikrai statosi, tikrai atsinaujina, tikrai tvarko savo kultūrinį ir istorinį paveldą. Vienas iš to įrodymų – ir Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrių papildęs naujas narys – tapytojas Edvinas Klimas, atkreipęs į save ne vieno dailės mėgėjo bei kritiko dėmesį.

Laicizmas ir jo spąstai

Nesename interviu prancūzų mąstytojas Pascalis Bruckneris laicizmo principą įvardijo kaip sektiną visoms Europos valstybėms. Tuo tarpu, reaguodamas į šias filosofo mintis, brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis OFM atsako, kad laicizmas yra liberalaus rasizmo pavyzdys ir veda į diktatūrinį režimą, kurio siekis yra visus suvienodinti, o skirtybes uždaryti getuose.

Atsakinga tėvystė

Vaikas yra tėvams patikėta dovana, reikalaujanti nepailstamo rūpesčio ir veiklios meilės, rašo Zita Vasiliauskaitė svarstydama, kuo pasižymi atsakinga tėvystė. Tuo tarpu Diana Adomaitienė OFS klausia, kaip auklėjant vaiką jam perduoti tikėjimą?

Saugumo dilemos

Atsižvelgiant į Lietuvos kaimyninių šalių vidaus ir užsienio politiką, šiuo laikotarpiu saugumo institucijų veiklos svarba yra labai didelė. Tomas Janeliūnas apie iššūkius Valstybės saugumo departamentui (VSD) kalbina jo vadovą Darių Jauniškį ir su saugumo ekspertais kalbasi apie tai, kiek saugi yra mūsų šalis.

Birželio 14-osios tremtinių istorijos

Prieš 76-erius metus prasidėjo sovietų trėmimai iš Lietuvos. Minėdami šią skaudžią mūsų tautos istorijos datą, dalijamės Onutės Vitonienės ir Joanos Danguolės Sadeikienės pasakojimais.

Lietuvos psichiatrijos krizė?

Ar teisingais būdais laužome stereotipus apie psichinę negalią turinčius žmones? Ar vadinamasis sveikas protas, paveiktas diskriminacinių nuostatų ir stigmos, visada priima teisingus sprendimus? Iš kur kyla didžiausias pavojus visuomenei? Mintimis dalinasi JT specialusis pranešėjas prof. Dainius Pūras ir JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus.

Vidurio Europos paieškos

Ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; ar iš tiesų Jerzy Giedroyco pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte? Apie visa tai neseniai buvo diskutuota Atviros Lietuvos fondo inicijuotame diskusijų cikle „Permąstant Europą“. Šiandien dalijamės diskusijos apibendrinimu ir Vaido Jauniškio mintimis apie tai, ką jam asmeniškai reiškia Vidurio Europa.

Sakralusis paveldas

Kai kalbame apie medinio kultūros paveldo išsaugojimą, tarsi suponuojama nuomonė, kad tai daroma per menkai. Per pastaruosius metus šventovėse kilę ir čia kultūros vertybes glemžęsi gaisrai tarsi meta šešėlį ant atsakingų institucijų. Ir vis dėlto ši situacija nėra tokia paprasta – mes negalime bažnyčiose esančių visų vertybių saugiai uždaryti muziejuose, nes tuomet maldos šventovė nebetektų savo prasmės. Tad kokios priemonės yra veiksmingiausios kalbant apie sakraliojo paveldo apsaugą?

Iššūkiai Lietuvos mokyklai

Tarptautiniai stebėtojai pažymi, kad Lietuva netrukus susidurs su mokytojų trūkumu, o Nacionalinio egzaminų centro apklausa atskleidė, kad net 43 proc. aštuntokų ketina visam laikui emigruoti. Ar mokytojų, kurie padėtų mokiniams įsišaknyti Tėvynėje, parengimas gali tapti valstybės prioritetu?

Lytiškumo ugdymas ir požiūris į paauglį

Ar įmanomas pagarbus požiūris į paauglį, svarstant kaip geriausiai jauną žmogų paruošti šeimai? Kokia lytiškumo ugdymo strategija – rizikos vengimo ar jos pasekmių kompensacijos – yra efektyviausia? Ar tikrai mūsų jaunimas toks sugedęs, kaip esame pratę kartoti? Šiomis aktualiomis temomis mintimis dalijasi autoriai, iš arti pažįstantys tiek jaunų žmonių, tiek ir jų laukiančių gyvenimo iššūkių pasaulį. Išryškindami tai, kuo krikščioniška asmens samprata gali praturtinti šiandien vykstančias pasaulėžiūrines diskusijas.

M. Liuterio žinia vakar ir šiandien

Martino Liuterio įžvalgos, prieš 500 metų sužadinusios negrįžtamus pokyčius, vis dar žadina ir provokuoja krikščionių širdis ir protus. Naujam suvokimui. Naujai religinei laikysenai. Naujam ir radikaliam atsigręžimui į Dievo žodį.

Alkoholio ribojimai ir laisvės klausimas

Valdančiųjų planuojami alkoholio apribojimai visuomenėje sukėlė diskusiją ne tik apie siūlomų priemonių adekvatumą ar draudimų politikos efektyvumą, bet ir laisvės sampratą apskritai. Štai prie Seimo į koncertą susirinkusi minia reikalavo laisvės rokenrolui ir kritikavo sprendimus už ją priimančius politikus. O gal pastarieji irgi rūpinasi laisve?

Popiežius ir Venesuelos krizė

Venesuelai pavojingai artėjant pilietinio karo link, pasigirsta vis daugiau svarstymų dėl to, kokios pozicijos diktatoriškos prezidento Nicolas Maduro valdžios atžvilgiu laikosi popiežius Pranciškus. Vieni argumentuoja, kad popiežius yra pernelyg pasyvus ar net nuolaidžiauja kairiesiems populistiniams tironams. Kiti atsako, kad popiežiaus kritikai patys to nesuprasdami remia diktatoriaus skleidžiamą propagandą, o pats pontifikas turi aiškų planą.

Teatro mokytojai

Teatro režisieriai Valentinas Masalskis ir Jonas Vaitkus kalba apie save ir savo mokytojus, taip megzdami skirtingų kartų, pasaulėžiūrų, profesinių nuostatų dialogą. Jūsų dėmesiui – „Teatro žurnalo“ (Nr. 5–6) rubrika „Dviese sūpuoklėse“, kurioje teatro kūrėjai atsako į tuos pačius klausimus.

Religija – smurto ar taikos šaltinis?1

Šiandien daug kalbama apie religiją kaip konflikto ir smurto šaltinį, nedarant išimties ir krikščionybei, kuri vadina save meilės religija. Jos sąskaitoje – ilga ir įspūdinga smurto istorija, liudijanti žmogiškąjį ribotumą. Kur kas mažiau žinome, ką krikščionybė sako apie tikrą taiką ir susitaikinimą – sunkiausiai pasiekiamas vertybes. Kviečiame pirmajai refleksijai.

„Prigimtinė teisė ir istorija“

Į lietuvių kalbą išverstas vienas reikšmingiausių XX a. politinės filosofijos veikalų – žymaus liberalizmo kritiko Leo Strausso (1899–1973) knyga „Prigimtinė teisė ir istorija“. Autoriaus teigimu, prigimtinės teisės atmetimo padariniai pragaištingi. Jie veda į nihilizmą. Ar įmanoma pagrįsti žmogaus teises iš pozityviosios teisės perspektyvos?

Benediktiškas pasirinkimas

Neseniai JAV išleista Rodo Dreherio knyga „Benediktiškas pasirinkimas“ kursto diskusijas. Jos autorius argumentuoja, kad šiandien viešoji erdvė smarkiai serga, tad krikščionims, norintiems išsaugoti tikėjimą ir gyventi pagal Evangeliją, derėtų pasekti Vakarų vienuolinės tradicijos pradininku šv. Benediktu, atsiskyrusiu nuo visuomenės ir įkūrusiu vienuolyną ant kalno. Tačiau ar krikščionims tikrai derėtų atsitraukti ir statyti naują Nojaus arką?

Teatro generolas Eimuntas Nekrošius

Teatro režisierius Eimuntas Nekrošius šiuo metu ugdo naują režisierių kartą. Tačiau visų pirma E. Nekrošiaus mokiniais galima laikyti aktorius, su kuriais jis dirbo (ar tebedirba), su kuriais kartu kūrė (ar tebekuria) savo spektaklius. Viktorijos Kuodytės ir Kęstučio Jakšto aktorinis kelias ilgai buvo susijęs su šiuo režisieriumi, o jų vardai neatsiejami nuo legendinių E. Nekrošiaus spektaklių, tokių kaip „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“. Ko šie aktoriai išmoko kurdami kartu su E. Nekrošiumi?

Futbolo maratonas

Birželio 2 dieną „Vilnius Social Club“ prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuoja „Futbolo maratoną“. Ta proga su vienu klubo, besirūpinančiu socialinę atskirtį kenčiančiais vaikais ir jaunuoliais, įkūrėju Cedricu Raffier ir komiku, knygų autoriumi Pauliumi Ambrazevičiumi kalbėjome apie futbolą kaip ugdymo priemonę, apie žaidimo džiaugsmą ir iššūkius.

Liberali demokratija ir atvira visuomenė

Vilniuje viešėjęs Izraelio profesorius Shlomo Avineri savo paskaitoje „Globalūs iššūkiai liberaliai demokratijai“ kalbėjo apie tendencijas, kurios sudarė sąlygas Brexitui, paklojo pagrindą D. Trumpui ateiti į valdžią, iškilti populistiniams, radikalios dešinės lyderiams Europoje. Kartu šios keturios tendencijos leidžia geriau suprasti dabartinę demokratinių visuomenių būklę. Simona Merkinaitė savo tekste pristato pagrindines profesoriaus mintis. Tuo tarpu Povilas Aleksandravičius savo rašinyje kelia klausimą, ar šiandien iš tiesų verta baimintis atviros visuomenės, kai uždarumas, kova su globalizacija vis labiau yra regimi kaip saugumo garantai.

Benediktas XVI „Paskutiniai pokalbiai“

Velykų sekmadienį, balandžio 16-ąją, popiežiui emeritui Benediktui XVI suėjo 90 metų. Tyloje ir maldoje gyvenantis vienas svarbiausių mūsų laikų teologų viešai pasirodo ar pasisako labai retai, tačiau praėjusiais metais jo įžvalgos su nauja jėga sugrįžo į pokalbių temas ir žiniasklaidos akiratį. Išleista interviu su vokiečių žurnalistu P. Seewaldu knyga „Paskutiniai pokalbiai“, kurią dabar jau galima skaityti ir lietuviškai.

Lietuvos žydai

Šįkart atsigręžiame į turtingą litvakų paveldą. Ilona Šedienė, prieš 25 metus atsikrausčiusi į Dieveniškes, pasakoja apie savo svajonę supažindinti Lietuvą su šio įvairiataučio krašto žmonių tapatybe, žydų paveldu, kuris turėtų būti priimamas kaip mūsiškis. Tuo tarpu Julijana Leganovich pasakoja apie žydų istorijos siužetus tarpukario Vilniuje ir Kaune.

Kristus prisikėlė

Laiške korintiečiams Paulius rašo, kad jei Kristus nebuvo prikeltas – tuščias mūsų tikėjimas. Pažvelgus į pirmųjų krikščionių liudijimus apie prisikėlusį ir 40 dienų drauge su mokiniais praleidusį Jėzų, matyti daug sutrikimo, chaoso, nesusipratimų. Mokiniai neatpažįsta prisikėlusio savo Mokytojo, palaiko jį kuo nors kitu, abejoja. Prisikėlimo liudijimus Naujajame Testamente komentuoja benediktinas tėvas Kazimieras. Menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pasakoja apie Prisikėlimo atvaizdavimą.

Kristaus pasmerkimas teisininko ir teologo žvilgsniu

Kaip ir kodėl prieš 2000 metų Jeruzalėje buvo pasmerktas Jėzus? Istoriko ir teologo žvilgsniai krypsta į visiškai skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius aspektus. Štai Biblijos specialistė Aušrelė Požėraitė ir teisininkas Marius Jonaitis pasakoja apie tai, kad, priešingai nei reikalavo to meto procedūros, Jėzaus teismo procesas organizuotas išskirtinės skubos tvarka, padaryta daugybė teismo proceso pažeidimų. O ar galėjo Pilotas elgtis kitaip? Tuo tarpu protestantų teologas Giedrius Saulytis kviečia įvardinti Kristaus kančios istorijos veikėjus ir nuspręsti, kurį vaidmenį vaidiname mes. Juk Kristaus kentėjime dalyvaujame visi, o jo prisikėlime – kiekvienas, kuris tiki.

Voluinė – diskusija apie istorijos politiką

Lenkų režisieriaus Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“ ir Lietuvoje sukėlė daug audringų diskusijų. Dar prieš parodant šį filmą „Kino pavasario“ festivalyje, buvo girdimi perspėjimai, kad tai esą yra istoriją supaprastinanti ir ukrainiečius šmeižianti juosta. Tiesa, pats režisierius, duodamas interviu Bernardinai.lt, teigė, kad daugiausia jo filmą kritikuoja tie, kurie jo nė nematė. Kodėl W. Smarzowskis nusprendė kurti juostą apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius Voluinėje, ko siekė šia juosta ir ką ji kalba apie atmintį ir atminties politiką? Visus šiuos klausimus svarstome šiame dialoge.

Kapitalizmas ir krikščionybė – ar galima tuo pat metu būti abiejų gerbėju?

Michaelas J. Sandelas polemizuoja su požiūriu, kad žmonių pasiaukojimo ištekliai yra riboti ir naudojami ilgainiui išsenka, todėl verta kuo labiau pasikliauti rinkos santykiais ir kuo mažiau – morale. M J. Sandelo manymu, altruizmas, solidarumas ir pilietiškumas neišsenka – tai tarsi raumenys, kurie mankštinami auga ir stiprėja, o viena iš rinkos visuomenės ydų ir yra ta, kad leidžiama tiems raumenims sunykti. Michaelas Novakas, savo ruožtu, primena, jog sąlygas atsirasti kapitalizmui sudarė viduramžių bažnyčia, įskiepijusi jam dorovės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos dvasią, kuri turi būti gaivinama laikais, kai kapitalizmas vis labiau siejamas tik su materializmu.

Reformacija kaip asmeninis ir socialinis judesys

Reformacijos pradžios 500 metų sukaktis ragina vėl įvardinti bei naujai suvokti šio istorinio virsmo giliausią motyvaciją, iki šiol besitęsiančias pasekmes. Štai protestantų istorikas Martinas Marty konkrečiai įvardina keletą aspektų, kodėl M. Liuteris yra svarbus ir katalikams, atskleidžia, koks vidinis nerimas įkvėpė jo sprendimus. O Evangelikų reformatų bažnyčios Lietuvoje vadovas Tomas Šernas svarsto apie tai, kad ir šiandien dar valgome Reformacijos vaisius, net nežinodami, iš kur jie išaugę. „Reformacija Lietuvai davė labai daug, Lietuva Reformacijai – kur kas mažiau.“

Kalbos politika

Okupacijos sąlygomis su lietuvių kalbai dėl rusinimo ir dvikalbystės kilusia grėsme kovojo kalbininkai. Šiandien kalbame kur kas taisyklingiau, tačiau kyla klausimas dėl perteklinio kalbininkų kišimosi į mūsų kalbos reikalus. Ar jaučiamės esą autoritetingi kalbėtojai? O gal esame įsibaiminę, kad nemokame savo gimtosios kalbos?

Pralaužiame tylą

Neseniai pasirodė Lietuvai neeilinė knyga. „Be pavadinimo“. Brūkšnys ant viršelio – kvietimas skaitytojui savais žodžiais įvardinti ten perteiktą ir skaitant išgyvenamą patirtį. Devyniolika istorijų – savotiškų pasakų – perkelia skaitytoją į „kitą“ pasaulį. Artimojo savižudybę patyrusio žmogaus skausmo šventovę. Kaip gimė ši knyga ir kokia jos misija Lietuvoje, pasakoja idėjos sumanytojas Mykolas Majauskas bei istorijų autorė Elvyra Kučinskaitė.

Lietuviškos poezijos vertimai

Antradienį minėtos Tarptautinės poezijos dienos proga – pokalbiai apie lietuviškos poezijos vertimus ir sklaidą pasaulyje. Literatūros kritikas Marius Burokas ir Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlynė sako, kad poezijos vertimų pakanka, jie geri. Taigi vertime nesame pasiklydę. O ir lietuvių poetų bendruomenė, nors maža, bet įvairi ir turėtų dominti užsienio skaitytojus. Taip teigia lietuviškos poezijos vertėjas į anglų kalbą Rimas Užgiris.

Smurtas prieš vaikus: reikalingi ne tik įstatymai, bet ir reali pagalba

Seimas vienbalsiai pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis apibrėžė smurto prieš vaikus formas. Jau dabar aišku, kad įstatymo pataisos faktinės padėties nepakeitė – žiniasklaida mirga pranešimais apie vis naujus smurto prieš vaikus atvejus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė interviu aiškina, kad valstybė turi veikti tik kaip pagalbininkas ar partneris, o ne policininkas, todėl pirmieji jos prioritetai turėtų būti pagalba šeimoms, bendruomenėms ir socialinės atskirties mažinimas. Politologas Vincentas Vobolevičius prideda, kad valstybė nėra motina, o prievartos mechanizmas. Tai, kaip ji veikia, daugiausiai priklauso nuo valdančiųjų, todėl būtina varžyti tiek juos, tiek jų instrumentą – valstybę.

Įstatymas ir moralė

„Amoris laetitia“: lūžis ar tąsa? – į tokį klausimą mėgina atsakyti kardinolas Walteris Kasperis. Dokumente užfiksuota esminė paradigmos slinktis – nuo įstatyminės moralės prie Tomo Akviniečio dorybinės moralės. Taip, anot autoriaus, tęsiama geriausia tradicija, nes dorybė yra viduryje tarp dviejų kraštutinybių, taip pat tarp rigorizmo ir laksizmo. Žinoma, daug sudėtingiau spręsti klausimus krikščioniškojoje laisvėje remiantis atsakinga sąžine: tai kelia aukštus reikalavimus pastoracijos darbuotojams. Kard. Josepho Ratzingerio tekste – mintys apie esminį egzistencijos klausimą: kaip tampama teisiu? Atsakymo gijos taip pat veda asmeninės sąžinės šventyklos link.

Populizmas pasaulyje ir Europoje1

Gyvename populizmo eroje. „The Atlantic“ su garsiausiais populizmo tyrinėtojais aiškinasi, ką iš tikrųjų reiškia ši labai dažnai vartojama sąvoka, ir ar ji tinkama Donaldui Trumpui. Gediminas Jakubauskas siūlo atkreipti dėmesį į Nyderlandų parlamento rinkimus, kur puikiai turėtų pasirodyti euroskeptikai, siekiantys šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Apie mūsų laisvę ir valstybingumą1

Artėjant Kovo 11-ajai, padiskutuokime apie mūsų laisvę ir valstybingumą. Dalinamės aktualumo nepraradusia brolio pranciškono Arūno Peškaičio kalba, kurioje jis klausia, ar šiandien mokame priimti ir vertinti laisvės dovaną. Dietrichas Bonhoeferis teigia, kad nėra pigios malonės, tačiau nėra ir pigios laisvės, nes laisvė ateina su atsakomybės našta. Nusikratę atsakomybės, nusikratome ir laisvės. Apie tai pokalbyje su Ryčiu Zemkausku liudija ir profesorius Vytautas Landsbergis.