Dialogas

Nepaklusę laikmečio vėjams

Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas? Taip kadaise klausė profesorė Vanda Zaborskaitė. „Kaip kultūros asmuo Lindė-Dobilas formavosi atskirai, nuošaliai nuo lietuviškosios visuomenės nuomonių, pažiūrų, aistrų. Jis nesutapo nė su viena ideologija nei partija, visur matė ne tik šviesiąsias, bet ir tamsiąsias puses, pirmas filosofiškai suvokė didįjį žmogaus būties paradoksą – amžinąjį „tarp“ – net tarp dangaus ir žemės“, – savo tekstu atsako Viktorija Daujotytė.

Krikščionių persekiojimas

Krikščionių persekiojimas dėl jų tikėjimo yra itin opi problema pasaulyje. Apie tai Valentinas Mitė kalbėjosi su katalikų paramos fondo „Aid to the Church in Need“ atstovu Marku von Riedemannu. Tuo tarpu Irako Erbilo arkivyskupas Bashar Warda dalinosi tuo, su kokiomis problemomis šiandien susiduria Irako krikščionys, norintys liudyti Kristų.

Knygų mugė

Šiandien prasideda iki pat sekmadienio truksianti Vilniaus knygų mugė. Kunigas Algirdas Toliatas kviečia į didžiuosius knygų atlaidus ir siūlo pokalbį apie tai, ko šiemet Knygų mugėje praleisti nevalia. Savo rekomendacijomis dalijasi ir Bernardinai.lt redakcijos nariai, kurių dauguma nuo šiandien ir kraustosi darbuotis į knygų sostine tapusius „Litexpo“ parodų rūmus. Iki susitikimo.

Šventosios Dvasios prisilietimai

Kartu su „Artuma“ svarstome, kas yra Šventoji Dvasia. Jaukūs kunigo Antano Saulaičio SJ prisiminimai ir šiek tiek provokuojantys pamąstymai apie Šventosios Dvasios simbolius. Į klausimus, ką reiškia krikščioniui gyventi laisvėje ir kokią įtaką mūsų vidinei laisvei turi Šventoji Dvasia, atsako kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas.

Lietuvos šimtmetis

Brangūs Bernardinai.lt skaitytojai, sveikiname su mūsų visų valstybės šimtmečiu. Ta proga su monsinjoru Rolandu Makricku žvelgiame į Lietuvos tarptautinio pripažinimo peripetijas 1918 metais, o Rimantas Jokimaitis mums pristato labai svarbų kanauninko Povilo Dogelio dienoraštį, kuriame tilpo A. Smetonos laikų lietuviško gyvenimo problemos, okupacijos išvakarių įtampos, pirmoji sovietų, 1941–1944 m. nacių okupacijos.

Vaikystė be smurto

Prieš metus buvo priimtos Vaikų apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, apibrėžusios visų rūšių smurtą prieš vaikus ir įtvirtinusios vaiko teisių užtikrinimą bei apsaugos mechanizmą. VDU profesorė Ilona Tamutienė daro įžvalgą, kad į struktūrinius pokyčius orientuota reforma „pametė“ vaiką. Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė teigia, kad pagalbos ir bendradarbiavimo poreikis turėtų atsirasti dėl bendro rūpinimosi vaikais.

Kauno slaugos ligoninė – vieta mirštantiems gyventi

Du pokalbiai su ilgametėmis Kauno slaugos ligoninės darbuotojomis: gydytoja Inesa Poniškaitiene ir direktore Rita Kabašinskiene. Medikės prisimena, kaip buvo kuriama pirmoji paliatyvios slaugos ligoninė Lietuvoje, ir pasakoja apie ligoninės kasdienybę – kai ligonis paguldomas paniuręs, bet pamažu nušvinta jo akys.

#MeToo: Kas darytina?

„Taip, seksualinis priekabiavimas turi būti nepateisinamas – visais pavidalais. Taip, priekabiautojai neturi dirbti švietimo institucijose, kur jų valioje atsiduria jauni, nuo jų priklausomi žmonės. Bet ne, atimti nacionalinę premiją iš menininko, kuris jokio teismo nėra pripažintas kaltu, yra neteisėtas veiksmas“, – rašo Agnė Narušytė. Donatas Puslys svarsto, kad visas šis vajus gali tapti pozityviu postūmiu, jei bus suvokti du dalykai. Pirma, kad problemos išviešinimas internete dar nėra sprendimas, o tik pirmas žingsnis jo link. Antra, anot jo, negalima apsiriboti tik konkrečiais asmenimis ir jų tikrais ar tariamais prasižengimais. Lygiai taip pat svarbu yra kalbėti apie tai, kas darytina, kad ši pirmoji #MeToo banga būtų ir paskutinė.

Paveikslėlių knygoms Lietuvoje vietos dar daug

Knygoje vaikams „Per balas link aušros“ pasakojama Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus istorija. Apie knygos idėją, kūrybos procesą ir J. Basanavičių – interviu su knygos autore. Antrasis tekstas – pokalbis su knygą išleidusios leidyklos „Tikra knyga“ kūrybos vadove apie tai, kas yra gera iliustracija, ir vis dar neužpildytą paveikslėlių knygų rinką Lietuvoje.

Kova su vėžiu

Vėžio diagnozė – vis dažnesnė, tačiau tai ne mažiau gąsdinantis sukrėtimas kiekvieno žmogaus gyvenime. Vieni lemtį sutinka kaip iššūkį ir jiems pasiseka susidoroti su liga kovojant iki paskutinio lašo, kitiems tenka susidurti su vėžio negailestingumu ir likusį gyvenimo laiką praleisti hospise – ten ligoniai apsupami neatlyginama globa, meile ir laisve gyventi ir mirti oriai.

Kai tikėjimas keitė pasaulį

Reformacija, kaip religinis sąjūdis, kilęs prieš 500 metų, pakeitė ne tik religijos istoriją. Reformuota krikščionybė įsitvirtino daugyje Europos šalių pakeisdama žmonių požiūrį ne tik į Dievą, Bažnyčią, valstybę, bet ir į kasdienius dalykus – darbą, mokslą, gimtąją kalbą. Dalinamės Ingos Lukšaitės knygos „Kai tikėjimas keitė pasaulį... Reformacija Lietuvoje“ ištrauka, kurioje ji nagrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios organizavimasį ir veiklą XVI amžiaus šeštąjį–septintąjį dešimtmečiais, taip pat Raimondos Ravaitytės-Meyer tekstu apie šią iškilią mokslininkę, apdovanotą Liudviko Rėzos premija.

Tėvas ir sūnus Baltrušaičiai

Semiotikas A. J. Greimas yra rašęs: „Meno istorikas Baltrušaitis į Rytus nuo Berlyno žinomas kaip poeto Baltrušaičio sūnus, o į Vakarus nuo Berlyno poetas Baltrušaitis žinomas kaip meno istoriko Baltrušaičio tėvas.“ Šiandien sukanka 30 metų nuo vieno žymiausių viduramžių meno tyrinėtojų Europoje Jurgio Baltrušaičio (jaunesniojo) mirties. Tad kviečiame prisiminti tėvą ir sūnų Baltrušaičius.

Dirbtinis apvaisinimas – vienintelis būdas?

Astai ir Tomui Mackevičiams nesisekė susilaukti taip trokštamo kūdikio, tačiau pora nusprendė kliautis NaProTechnologija, o ne dirbtiniu apvaisinimu. Interviu Mackevičiai dalinasi savo šeimos istorija. Antrajame tekste Bažnyčios mokymą apie vaisingumo pažinimo klausimus išsamiai pristato Kauno arkivyiskupas Lionginas Virbalas SJ.

Vytautas Toleikis „Pasakojimai prabudus“

Pasirodė kultūrininko ir publicisto Vytauto Toleikio atsiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ – neįprastai drąsūs, atviri, liūdni ir juokingi, gyvi ir skaidrūs atsiminimai apie gyvenimą XX a. 7–8 dešimtmečių tarybų Lietuvoje. Autorius jį aprašo kone etnografiškai detaliai, sąžiningai, saviironiškai: „Dezodorantas atsirado perestrojkos laikais. Pažastų niekas neskuto, panos neskuto ir blauzdų. Šokių vakarui visi išsitrinkdavo galvas. Kaip dar Valančiaus pamokyti prieš pirmąją komuniją. Bachūrų švarios panagės – svarbu, bet ne tragedija. Daug svarbiau, kad nesmirdėtų iš burnos, net tokio gaiviklio buteliuką turėjau.“

Dokumentinis teatras

TEATRO ŽURNALO straipsniai kviečia stabtelėti ties dokumentinio – arba realybės – teatro problematika. Dokumentinis teatras yra vieta, kurioje atsiveria erdvė daugybei šiandien svarbių klausimų: kas yra tikra, patikima, realu? Kaip galima žinoti, kur baigiasi realybė ir prasideda reprezentacija? Režisierė Yana Ross atsiriboja nuo dokumentinio teatro, bet kartu ir prisiliečia prie jo, kalbėdama apie savotišką laiko įdokumentinimą teatre. O Rimantas Ribačiauskas dalijasi asmeniškais įspūdžiais apie, be abejo, dokumentiškiausio lietuvių teatro spektaklio „Žalia pievelė“ radimąsi.

Nauji liturginių tekstų vertimai

Nuo šiol verčiant liturginius tekstus daugiau atsakomybės teks kiekvienos šalies Vyskupų konferencijoms. Keliamas uždavinys, kad tekstas ne tik atitiktų lotynišką originalą, bet ir būtų aiškus šiandienos žmogui. Ar visada tokia misija įmanoma? Kartais tenka paplušėti ieškant tinkamiausio termino moderniose kalbose. Yra netgi visiškų skeptikų. Vienas iš pavyzdžių – didelio atgarsio sulaukęs „Tėve mūsų“ vertimas.

Užsispyrėliškas gydymas pratęsia nepagydomai sergančiojo kančias

Bioetikos profesorius kun. Andrius Narbekovas atskleidžia esminį moralinį skirtumą tarp pasyvios eutanazijos ir leidimo žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie vadinamąjį užsispyrėlišką gydymą, kodėl jo turėtų būti atsisakyta, daugiau pasakoja Romos Popiežiškojo universiteto profesorius kun. Vidas Balčius.

Apie celibatą ir išpažintį

Gruodžio 15 dieną Australijos komisija, kuriai buvo pavesta tirti vaikų seksualinį išnaudojimą, pateikė rekomendaciją, kad Katalikų Bažnyčia atsisakytų kunigų celibato reikalavimo, o be to, baudžiamojo persekiojimo susilauktų tie kunigai, kurie neinformuotų apie su pedofilijos atvejais susijusius įrodymus, gautus per išpažintį. Tačiau ar iš tiesų identifikuojamos teisingos problemos šaknys ir kokios būtų pasekmės, jei rekomendacijos būtų įgyvendintos?

Demokratinius Vakarus alina silpstantis Kremlius

Gyvename laikotarpiu, kuris išorės grėsmių prasme yra pats sudėtingiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau tuo pat metu esame saugiausi nei bet kada – interviu teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tuo tarpu žurnalistas Valentinas Mitė svarsto apie vieną iš pagrindinių išorės grėsmių – Kremlių: kiek per metus pakenkta demokratinio pasaulio tvarkai ir ko tikėtis ateityje.

Arendt iki Eichmano

Hannah Arendt žinoma kaip autorė, kuri visą gyvenimą bandė suprasti XX a. blogį, totalitarizmą ir Holokaustą. Kaip susiję šie apmąstymai ir toks pakylėtas požiūris į politiką? Kaip pastanga suprasti baisiausius nesenos istorijos epizodus susijusi su tokia idealizuojančia, aktyvų dalyvavimą akcentuojančia politikos koncepcija? Tokius klausimus savo tekste užduoda filosofas Simas Čelutka. Tuo tarpu mūsų archyviniame tekste pati filosofė gvildena klausimą, kas leidžia iškilti totalitarizmui.

Ką mums kalba Kalėdos

Didžiosios metų pabaigos šventės – štai, štai jos ir vėl! Ir joms būdinga kasmet ateiti vis greičiau. Nebepatiriame šiais laikais, matyt, per vertimąsi aukštyn galva tikrojo švenčių laukimo. O išeitis, pasak lėlių teatro režisieriaus, dailininko Rimo Driežio – tiesiog pamėginti paieškoti tikrojo santykio su šia švente, atsigręžti į tradicijas ir pasijusti arčiau tų mažutėlių, kaip kad tokia buvo šv. Pranciškaus idėja. Be to, regis, gyvename laikais, kai Kalėdos yra didžiausias įvykis planetoje, o tiek neatsakyta klausimų šia tema, pavyzdžiui – ar išties Jėzaus Kristaus gimimas buvo švenčiamas gruodžio 25-ąją?

Kalėdų Senelio pasaka: ar verta ją sekti?

Dialogas apie tai, kaip Kalėdų Senelio pasaka atrodo vaiko ir suaugusiojo akimis. Pirmajame tekste vaikystės prisiminimais dalinasi keturi „Bernardinai.lt“ redakcijos nariai, o antrajame tėvai pasakoja, kaip sau atsakė į klausimą: leisti vaikams Kalėdų Seneliu pasidžiaugti, ar pasakyti tiesą?

Migracija

Kas sekundę vienas žmogus yra priverstas bėgti iš namų dėl karo ar gamtinės stichijos. Pabėgėlių skaičius dar niekada žmonijos istorijoje nebuvo toks didelis: jis viršija 65 mln. Valstybių sienų nepaisanti migracija iš nepaprastosios padėties tampa nauja norma, keliančia iššūkius ne tik nusistovėjusioms politinėms praktikoms, bet ir kiekvieno mūsų moralei. Dažnai net nesusimąstome, kad migracijos reiškinys paliečia ne tik Europą, bet ir kitus žemynus. Jungtinių Tautų duomenimis, tik 17 proc. „išvietintų“ asmenų rado prieglobstį Europoje, dauguma – 30 proc. – glaudžiasi Afrikoje.

Nematomi šalia mūsų 2

Pasakoja dvi moterys. Skaudžias istorijas – apie savęs ir kito nužmoginimą. Viltingas istorijas – apie orumo pripažinimą toms, kurios buvo laikomos beveik gyvuliais. Visa tai tikrai vyksta šiandien, ir ne kokiame nors filme, o tikrovėje. Ir ne vien tolimame užsienyje, bet ir mums prieš akis.

Laisvė ir religija

Pirmadienio dialogas skirtas apmąstyti dvi skirtingas laisvės sampratas ir religijos vietą viešojoje erdvėje. Kokios laisvės šiandien siekiame ir kaip turime spręsti religinio fundamentalizmo problemą? Antrasis klausimas ypatingai svarbus, nes kartais, prisidengiant kova su religiniu fanatizmu, iš viešosios erdvės yra šalinama religija apskritai.

Lytinis ugdymas, kaip atsakas į vaikų ir paauglių seksualizaciją

Juan Robles nurodo priežastis, dėl kurių tėvams derėtų susirūpinti savo atžalų lytiniu ugdymu bei stabdyti vaikų ir paauglių seksualizavimo procesą. Salomėja Fernandez Montojo kalbina lytinio ugdymo specialistę iš Prancūzijos, kuri svarsto, koks turėtų būti lytinio ugdymo turinys ir kaip reikėtų vaikus bei paauglius mokyti kurti stabilius ilgalaikius santykius.

Senatvė - tik blogas įprotis?

Popiežius Pranciškus šį mėnesį kviečia prisiminti ir melstis už senyvo amžiaus žmones, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie tikėjimo liudijimo ir ateities kartų ugdymo. O ar dažnai mes pasidomime, kaip jie gyvena? Kaip jaučiasi, kaip sutaria su savo bendraamžiais, vaikais ir anūkais? 75-ius metus JAV trukęs tyrimas atskleidė, kad laimingos senatvės sulaukia tie žmonės, kurie turi gerus santykius su savo artimaisiais.

Samsonas ir Dalila

Jau gruodžio 6 dieną įvyks C. Saint-Saenso operos „Samsonas ir Dalila“, kurią režisuoja Dalia Ibelhauptaitė, premjera. Ta proga monsinjoras Visvaldas Kulbokas aptaria Samsono ir Dalilos istoriją Šventojo Rašto kontekste, o Kristina Sabaliauskaitė rašo apie šios istorijos atspindėjimą žymiausių dalininkų kūriniuose.

Lukiškių dilema

Lukiškių aikštės konkursą laimėjo paminklo partizanams projektas, įveikęs daugelio visuomeninkų remtą Vytį. Tačiau koks paminklas stovės aikštėje, neaišku, nes rezultatus užginčijo Kultūros paveldo departamentas. Istorikas Zigmas Vitkus analizuoja, kaip apsaugoti atminimo erdves nuo profanavimo ir kokią žinutę neša paminklas partizanams. Tuo tarpu Deividas Šlekys svarsto, ar dabar tikrai turime rinktis tarp Vyčio ir partizanų.

Lietuvių kalbos egzamino reforma

Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino tvarką. Nuo šiol mokiniai galės remtis ir užsienio autorių kūriniais. Apie tai kalbėjomės su lietuvių kalbos mokytoja Dainora Eigminiene ir literatūros kritike Elžbieta Banyte.

Baimės eksportas ir visuomenės atsparumas1

XXI amžiuje pagrindine Rusijos importuojama preke tampa ne nafta ar dujos, o baimė: gamtos ištekliai metams bėgant pigs, bet baimė brangs. Apie tai savo tekste kalba Sergejus Medvedevas. Tuo tarpu filosofas Algis Davidavičius su istoriku Viliumi Ivanausku kalbasi apie tai, kaip nepasiduoti tam baimės eksportui ir padaryti visuomenę atsparesnę.

Nematomi šalia mūsų

Prostitucija visuomet kelia daug visuomenės diskusijų ir yra apipinta įvairiais mitais bei prietarais. Tačiau ką galime pasakyti apie prostitucija užsiimančius žmones – klientus ir pardavėjus? Kodėl jie pasirenka šį žlugdantį kelią? Ar visada galima kalbėti apie pasirinkimą? Ypač skaudu, kai liečiant šią temą tenka kalbėti apie nepilnamečius.

Daugiakultūrių Kėdainių turtai

Kėdainiai yra miestas, apipintas daugeliu stereotipų. Tačiau, žvelgiant giliau, aiškėja itin istoriškai ir kultūriškai turtingo miesto vaizdas. Tai praeitis, kuria pagrįstai galima didžiuotis, tačiau ar ją pažįstame? Pristatome du vaizdo pasakojimus apie daugiakultūrių Kėdainių paveldą.

Seksualinis priekabiavimas LIetuvoje: ilgai slėpta problema?

Iniciatyva #metoo Lietuvoje ir pasaulyje į viešumą iškėlė seksualinio priekabiavimo problemą, kurią žmonės dažnai yra linkę ignoruoti ar sumenkinti. Kokie problemos mastai Lietuvoje? Ką daryti susidūrus? Apie tai kalbėjomės su teisininke ir psichologe, kurios pateikė skirtingas šios svarbios problemos perspektyvas.

Pirmoji Pasaulinė vargstančiųjų diena

Lapkričio 19 dieną pirmą kartą bus švenčiama Pasaulinė vargstančiųjų diena. Popiežius Pranciškus įsteigė ją užbaigdamas Gailestingumo metus. Šios šventės tikslas – nuolat priminti, jog krikščioniška artimo meilė yra tikra, jei – konkreti ir apčiuopiama. O gerai mylėsime tik tada, kai įsigilinsime į realią padėtį.

Transseksualizmas, arba Kodėl neįmanoma pakeisti lyties

Bioetikos profesorius kun. Andrius Narbekovas savo tekste teigia, jog transseksualizmo priežastys – psichologinės, ir klausia, kodėl, užuot žmonėms suteikus deramą pagalbą, jie radikaliai luošinami lyties keitimo operacijomis ir didelėmis hormonų dozėmis. O ką daryti tiems, kurie patikėjo, kad lyties keitimo procedūros padės pasijusti visaverčiais žmonėmis ir patirti gyvenimo džiaugsmą? Valtas Heyeris interviu pasakoja, kodėl nusprendė „sugrįžti“ į savo gimtąją lytį ir kaip padeda to paties likimo draugams.

Šeimų krizė: kuo gali padėti Bažnyčia?

Kodėl subyra vis daugiau šeimų ir kuo gali padėti Bažnyčia? Pirmiausia – neatstumti, sako Vijoletos Vitkauskienės kalbinami praktikuojantys katalikai, gyvenantys antroje santuokoje. Kitame interviu kalbinama šeimų konsultantė Nijolė Liobikienė prideda, kad pirmąją pagalbą išsiskyrus, ar net skyrybų prevenciją, galėtų užtikrinti parapijų bendruomenės.

Spalio perversmas

Po Spalio perversmo 1917-aisiais Rusijoje prasidėjo viena tamsiausių epochų žmonijos istorijoje. Valdžioje įsitvirtinę bolševikai suformavo totalitarinį ir ateistinį režimą, pareikalavusį ne tik piliečių gyvenimų palenkimo partijos valiai, bet ir daugelio jų gyvybių. Nuo komunistinės diktatūros ypač nukentėjo tikintieji ir inteligentija.

Idėjos po tiesos

Timothy Snyder ir Marci Shore yra ne tik puiki šeima, bet ir talentingi mokslininkai, idėjų istorikai. Šiame dialoge jie susitinka svarstydami idėjų svarbą istorijoje ir vadinamąjį „post-truth“ fenomeną bei jo ištakas.

Miestelio romanso atlikėjas

„Gib a kuk. Žvilgtelėk“ – taip vadinasi nauja Rūtos Oginskaitės knyga, kurioje ji kalbina rašytoją Grigorijų Kanovičių ir jo žmoną Olią. Per pokalbius atsiveria ne tik paties kūrėjo portretas, tačiau ir ištisa Lietuvos istorijos epocha. Dalinamės knygos ištrauka ir vieno svarbiausių G. Kanovičiaus knygų „Miestelio romansas“, sulaukiančios vis daugiau vertimų į užsienio kalbas, recenzija.

Kapų tvarkymas: pagarba, įprotis, psichologinė našta?

Prieš Visus Šventuosius ir Vėlines įprastą kapinių tylą sujaukia jose atgulusiųjų artimieji, dažnai atvykę net iš kitų miestų. Kapinės prisipildo ravinčių ir kitaip kapus tvarkančių žmonių, jų gėlių, žvakių, atsiminimų, maldų. Ar artimųjų kapų lankymas nėra tapęs psichologine našta? O gal tai vienas svarbiausių būdų išreikšti meilę, kurios apraiškų pritrūko jiems gyviems esant, atsiminti, pagerbti? Apie lietuviškuosius kapų tvarkymo įpročius kalbamės su kapų dizainere ir psichologijos mokslų daktare.

Ar įmanoma į Reformaciją pažvelgti naujoje šviesoje?

Ištisus penkis amžius Martynas Liuteris katalikų akyse buvo eretikas ir Bažnyčios skaldytojas. Prireikė nemažai laiko, kol apie didįjį krikščionybės skaudulį – skilimą, įvykusį dėl protestantiškosios reformacijos, būtų galima kalbėtis ramiai ir objektyviai. Kas gi išties įvyko tą lemtingą spalio 31-ąją? Ar tikrai ir šiandien Bažnyčia pasmerktų M. Liuterį?

Apie senatvę ir brandą

Be nutylėjimų ir pagražinimų apie tai, kokia yra senatvė ir kaip senas žmogus jaučiasi mūsų visuomenėje. Zita Vasiliauskaitė mano, kad, nepaisydami metų tėkmės, galime ir privalome išvengti senatvės. Vanda Ibianska, priešingai, stebisi, kaip greitai ir nepastebimai ateina senatvė ir bet kokius svarstymus apie jos privalumus vadina sapalionėmis.

Lukiškių aikštės rebusas

Nors visuomenės apklausos demonstruoja palaikymą Vyčio skulptūrai Lukiškių aikštėje, tačiau galutinis sprendimas dar neaiškus. Apie aikštės sutvarkymą ir šiuolaikinių paminklų funkcijas kalbėjomės su doc. Nerija Putinaite ir Vytautu Sinica.

Vacys Maslionka ir kiti FB fenomenai

Galbūt gyvenimo kasdienybėje geros nuotaikos mums ir pritrūksta. Tačiau tik ne feisbuke – čia plinta anoniminiai šmaikštuoliai, kurie išjuokia Lietuvos politikus, jų sprendimus, švietimo sistemą, visuomenės problemas. Ir tokie personažai sulaukia milžiniško žmonių dėmesio. Bernardinai.lt savaitgalio dialogo rubrikoje siūlo specialius interviu – su feisbuko numylėtiniu Vaciu Maslionka ir naująja šiaulietiškąją kultūrą propaguojančia FB žvaigžde Lukis Stuors i Andriens. Ir, žinoma – kompetentingą publicisto Aido Puklevičiaus įžvalgą apie tai.

Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka: vieneri metai“

Ne per seniausiai pasirodžiusį rašytojos Gabijos Grušaitės romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ literatūros kritikas Marius Burokas yra pavadinęs tam tikra diagnoze: visuomenės, pasaulio, žmonijos. Pasak pačios autorės, diagnozė turbūt tokia: kiek žmonės savyje įžvelgia Stasio Šaltokos, kiek jo visi turime savyje. Dialogo rubrikoje – pokalbis su autore ir knygos recenzija.

Litvakų Kaunas

Bendradarbiaudami su Geros valios fondu pristatome skaitytojams vaizdo pasakojimų ciklą apie litvakų bendruomenes. Šįkart žvilgsnis krypsta į Kauną – tarpukario Lietuvos laikinąją sostinę. Nors Kaunas dažnai atsiduria Šiaurės Jeruzale vadinamo Vilniaus šešėlyje, tačiau ir šiame mieste gyvavo skaitlinga ir aktyvi litvakų bendruomenė, Lietuvai padovanojusi ne vieną šviesuolį.

Baltoji lazdelė

Spalio 15-ąją minėsime Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Ja siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis kasdienybėje susiduria aklieji ir silpnaregiai. Kuo jie gyvena, ar mūsų miestų aplinka yra pritaikyta jų poreikiams, ar nepasiduodame mitams ir klišėms, kad jų gyvenimai būtinai yra liūdni ir nevisaverčiai?

„Keulė rūkė“ reklama

Praėjusią savaitę Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą užkandinių tinklui „Keulė rūkė“ už visuomenės moralės principų pažeidimą ir religinių simbolių niekinimą reklamoje. Šis atvejis iššaukė diskusijas apie pagarbą bendrapiliečių įsitikinimams, žodžio laisvę, visuomenės moralę, valstybės prigimtį ir funkcijas. Ar vertėjo bausti už tyčiojimąsi iš to, kas krikščionims šventa? Kodėl renkamasi šokiruojanti reklamos strategija? Kviečiame skaityti dviejų profesionalių – politologės ir reklamos specialistės – įžvalgas.

Švietimo kryžkelės

Šalies pedagogai valdžiai kelia naujus reikalavimus – siekiama keisti mokytojo darbo užmokesčio sistemą, mažinti vaikų skaičių klasėse, naikinti vadinamąsias „žirkles“. Ką apie visus šiuos reikalavimus ir švietimo sistemoje būtinus pokyčius mano už šią sritį atsakinga ministerija?