Dialogas

Laisvė ir religija

Pirmadienio dialogas skirtas apmąstyti dvi skirtingas laisvės sampratas ir religijos vietą viešojoje erdvėje. Kokios laisvės šiandien siekiame ir kaip turime spręsti religinio fundamentalizmo problemą? Antrasis klausimas ypatingai svarbus, nes kartais, prisidengiant kova su religiniu fanatizmu, iš viešosios erdvės yra šalinama religija apskritai.

Lytinis ugdymas, kaip atsakas į vaikų ir paauglių seksualizaciją

Juan Robles nurodo priežastis, dėl kurių tėvams derėtų susirūpinti savo atžalų lytiniu ugdymu bei stabdyti vaikų ir paauglių seksualizavimo procesą. Salomėja Fernandez Montojo kalbina lytinio ugdymo specialistę iš Prancūzijos, kuri svarsto, koks turėtų būti lytinio ugdymo turinys ir kaip reikėtų vaikus bei paauglius mokyti kurti stabilius ilgalaikius santykius.

Senatvė - tik blogas įprotis?

Popiežius Pranciškus šį mėnesį kviečia prisiminti ir melstis už senyvo amžiaus žmones, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie tikėjimo liudijimo ir ateities kartų ugdymo. O ar dažnai mes pasidomime, kaip jie gyvena? Kaip jaučiasi, kaip sutaria su savo bendraamžiais, vaikais ir anūkais? 75-ius metus JAV trukęs tyrimas atskleidė, kad laimingos senatvės sulaukia tie žmonės, kurie turi gerus santykius su savo artimaisiais.

Samsonas ir Dalila

Jau gruodžio 6 dieną įvyks C. Saint-Saenso operos „Samsonas ir Dalila“, kurią režisuoja Dalia Ibelhauptaitė, premjera. Ta proga monsinjoras Visvaldas Kulbokas aptaria Samsono ir Dalilos istoriją Šventojo Rašto kontekste, o Kristina Sabaliauskaitė rašo apie šios istorijos atspindėjimą žymiausių dalininkų kūriniuose.

Lukiškių dilema

Lukiškių aikštės konkursą laimėjo paminklo partizanams projektas, įveikęs daugelio visuomeninkų remtą Vytį. Tačiau koks paminklas stovės aikštėje, neaišku, nes rezultatus užginčijo Kultūros paveldo departamentas. Istorikas Zigmas Vitkus analizuoja, kaip apsaugoti atminimo erdves nuo profanavimo ir kokią žinutę neša paminklas partizanams. Tuo tarpu Deividas Šlekys svarsto, ar dabar tikrai turime rinktis tarp Vyčio ir partizanų.

Lietuvių kalbos egzamino reforma

Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino tvarką. Nuo šiol mokiniai galės remtis ir užsienio autorių kūriniais. Apie tai kalbėjomės su lietuvių kalbos mokytoja Dainora Eigminiene ir literatūros kritike Elžbieta Banyte.

Baimės eksportas ir visuomenės atsparumas1

XXI amžiuje pagrindine Rusijos importuojama preke tampa ne nafta ar dujos, o baimė: gamtos ištekliai metams bėgant pigs, bet baimė brangs. Apie tai savo tekste kalba Sergejus Medvedevas. Tuo tarpu filosofas Algis Davidavičius su istoriku Viliumi Ivanausku kalbasi apie tai, kaip nepasiduoti tam baimės eksportui ir padaryti visuomenę atsparesnę.

Nematomi šalia mūsų

Prostitucija visuomet kelia daug visuomenės diskusijų ir yra apipinta įvairiais mitais bei prietarais. Tačiau ką galime pasakyti apie prostitucija užsiimančius žmones – klientus ir pardavėjus? Kodėl jie pasirenka šį žlugdantį kelią? Ar visada galima kalbėti apie pasirinkimą? Ypač skaudu, kai liečiant šią temą tenka kalbėti apie nepilnamečius.

Daugiakultūrių Kėdainių turtai

Kėdainiai yra miestas, apipintas daugeliu stereotipų. Tačiau, žvelgiant giliau, aiškėja itin istoriškai ir kultūriškai turtingo miesto vaizdas. Tai praeitis, kuria pagrįstai galima didžiuotis, tačiau ar ją pažįstame? Pristatome du vaizdo pasakojimus apie daugiakultūrių Kėdainių paveldą.

Seksualinis priekabiavimas LIetuvoje: ilgai slėpta problema?

Iniciatyva #metoo Lietuvoje ir pasaulyje į viešumą iškėlė seksualinio priekabiavimo problemą, kurią žmonės dažnai yra linkę ignoruoti ar sumenkinti. Kokie problemos mastai Lietuvoje? Ką daryti susidūrus? Apie tai kalbėjomės su teisininke ir psichologe, kurios pateikė skirtingas šios svarbios problemos perspektyvas.

Pirmoji Pasaulinė vargstančiųjų diena

Lapkričio 19 dieną pirmą kartą bus švenčiama Pasaulinė vargstančiųjų diena. Popiežius Pranciškus įsteigė ją užbaigdamas Gailestingumo metus. Šios šventės tikslas – nuolat priminti, jog krikščioniška artimo meilė yra tikra, jei – konkreti ir apčiuopiama. O gerai mylėsime tik tada, kai įsigilinsime į realią padėtį.

Transseksualizmas, arba Kodėl neįmanoma pakeisti lyties

Bioetikos profesorius kun. Andrius Narbekovas savo tekste teigia, jog transseksualizmo priežastys – psichologinės, ir klausia, kodėl, užuot žmonėms suteikus deramą pagalbą, jie radikaliai luošinami lyties keitimo operacijomis ir didelėmis hormonų dozėmis. O ką daryti tiems, kurie patikėjo, kad lyties keitimo procedūros padės pasijusti visaverčiais žmonėmis ir patirti gyvenimo džiaugsmą? Valtas Heyeris interviu pasakoja, kodėl nusprendė „sugrįžti“ į savo gimtąją lytį ir kaip padeda to paties likimo draugams.

Šeimų krizė: kuo gali padėti Bažnyčia?

Kodėl subyra vis daugiau šeimų ir kuo gali padėti Bažnyčia? Pirmiausia – neatstumti, sako Vijoletos Vitkauskienės kalbinami praktikuojantys katalikai, gyvenantys antroje santuokoje. Kitame interviu kalbinama šeimų konsultantė Nijolė Liobikienė prideda, kad pirmąją pagalbą išsiskyrus, ar net skyrybų prevenciją, galėtų užtikrinti parapijų bendruomenės.

Spalio perversmas

Po Spalio perversmo 1917-aisiais Rusijoje prasidėjo viena tamsiausių epochų žmonijos istorijoje. Valdžioje įsitvirtinę bolševikai suformavo totalitarinį ir ateistinį režimą, pareikalavusį ne tik piliečių gyvenimų palenkimo partijos valiai, bet ir daugelio jų gyvybių. Nuo komunistinės diktatūros ypač nukentėjo tikintieji ir inteligentija.

Idėjos po tiesos

Timothy Snyder ir Marci Shore yra ne tik puiki šeima, bet ir talentingi mokslininkai, idėjų istorikai. Šiame dialoge jie susitinka svarstydami idėjų svarbą istorijoje ir vadinamąjį „post-truth“ fenomeną bei jo ištakas.

Miestelio romanso atlikėjas

„Gib a kuk. Žvilgtelėk“ – taip vadinasi nauja Rūtos Oginskaitės knyga, kurioje ji kalbina rašytoją Grigorijų Kanovičių ir jo žmoną Olią. Per pokalbius atsiveria ne tik paties kūrėjo portretas, tačiau ir ištisa Lietuvos istorijos epocha. Dalinamės knygos ištrauka ir vieno svarbiausių G. Kanovičiaus knygų „Miestelio romansas“, sulaukiančios vis daugiau vertimų į užsienio kalbas, recenzija.

Kapų tvarkymas: pagarba, įprotis, psichologinė našta?

Prieš Visus Šventuosius ir Vėlines įprastą kapinių tylą sujaukia jose atgulusiųjų artimieji, dažnai atvykę net iš kitų miestų. Kapinės prisipildo ravinčių ir kitaip kapus tvarkančių žmonių, jų gėlių, žvakių, atsiminimų, maldų. Ar artimųjų kapų lankymas nėra tapęs psichologine našta? O gal tai vienas svarbiausių būdų išreikšti meilę, kurios apraiškų pritrūko jiems gyviems esant, atsiminti, pagerbti? Apie lietuviškuosius kapų tvarkymo įpročius kalbamės su kapų dizainere ir psichologijos mokslų daktare.

Ar įmanoma į Reformaciją pažvelgti naujoje šviesoje?

Ištisus penkis amžius Martynas Liuteris katalikų akyse buvo eretikas ir Bažnyčios skaldytojas. Prireikė nemažai laiko, kol apie didįjį krikščionybės skaudulį – skilimą, įvykusį dėl protestantiškosios reformacijos, būtų galima kalbėtis ramiai ir objektyviai. Kas gi išties įvyko tą lemtingą spalio 31-ąją? Ar tikrai ir šiandien Bažnyčia pasmerktų M. Liuterį?

Apie senatvę ir brandą

Be nutylėjimų ir pagražinimų apie tai, kokia yra senatvė ir kaip senas žmogus jaučiasi mūsų visuomenėje. Zita Vasiliauskaitė mano, kad, nepaisydami metų tėkmės, galime ir privalome išvengti senatvės. Vanda Ibianska, priešingai, stebisi, kaip greitai ir nepastebimai ateina senatvė ir bet kokius svarstymus apie jos privalumus vadina sapalionėmis.

Lukiškių aikštės rebusas

Nors visuomenės apklausos demonstruoja palaikymą Vyčio skulptūrai Lukiškių aikštėje, tačiau galutinis sprendimas dar neaiškus. Apie aikštės sutvarkymą ir šiuolaikinių paminklų funkcijas kalbėjomės su doc. Nerija Putinaite ir Vytautu Sinica.

Vacys Maslionka ir kiti FB fenomenai

Galbūt gyvenimo kasdienybėje geros nuotaikos mums ir pritrūksta. Tačiau tik ne feisbuke – čia plinta anoniminiai šmaikštuoliai, kurie išjuokia Lietuvos politikus, jų sprendimus, švietimo sistemą, visuomenės problemas. Ir tokie personažai sulaukia milžiniško žmonių dėmesio. Bernardinai.lt savaitgalio dialogo rubrikoje siūlo specialius interviu – su feisbuko numylėtiniu Vaciu Maslionka ir naująja šiaulietiškąją kultūrą propaguojančia FB žvaigžde Lukis Stuors i Andriens. Ir, žinoma – kompetentingą publicisto Aido Puklevičiaus įžvalgą apie tai.

Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka: vieneri metai“

Ne per seniausiai pasirodžiusį rašytojos Gabijos Grušaitės romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ literatūros kritikas Marius Burokas yra pavadinęs tam tikra diagnoze: visuomenės, pasaulio, žmonijos. Pasak pačios autorės, diagnozė turbūt tokia: kiek žmonės savyje įžvelgia Stasio Šaltokos, kiek jo visi turime savyje. Dialogo rubrikoje – pokalbis su autore ir knygos recenzija.

Litvakų Kaunas

Bendradarbiaudami su Geros valios fondu pristatome skaitytojams vaizdo pasakojimų ciklą apie litvakų bendruomenes. Šįkart žvilgsnis krypsta į Kauną – tarpukario Lietuvos laikinąją sostinę. Nors Kaunas dažnai atsiduria Šiaurės Jeruzale vadinamo Vilniaus šešėlyje, tačiau ir šiame mieste gyvavo skaitlinga ir aktyvi litvakų bendruomenė, Lietuvai padovanojusi ne vieną šviesuolį.

Baltoji lazdelė

Spalio 15-ąją minėsime Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Ja siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis kasdienybėje susiduria aklieji ir silpnaregiai. Kuo jie gyvena, ar mūsų miestų aplinka yra pritaikyta jų poreikiams, ar nepasiduodame mitams ir klišėms, kad jų gyvenimai būtinai yra liūdni ir nevisaverčiai?

„Keulė rūkė“ reklama

Praėjusią savaitę Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą užkandinių tinklui „Keulė rūkė“ už visuomenės moralės principų pažeidimą ir religinių simbolių niekinimą reklamoje. Šis atvejis iššaukė diskusijas apie pagarbą bendrapiliečių įsitikinimams, žodžio laisvę, visuomenės moralę, valstybės prigimtį ir funkcijas. Ar vertėjo bausti už tyčiojimąsi iš to, kas krikščionims šventa? Kodėl renkamasi šokiruojanti reklamos strategija? Kviečiame skaityti dviejų profesionalių – politologės ir reklamos specialistės – įžvalgas.

Švietimo kryžkelės

Šalies pedagogai valdžiai kelia naujus reikalavimus – siekiama keisti mokytojo darbo užmokesčio sistemą, mažinti vaikų skaičių klasėse, naikinti vadinamąsias „žirkles“. Ką apie visus šiuos reikalavimus ir švietimo sistemoje būtinus pokyčius mano už šią sritį atsakinga ministerija?

Mokytojo diena

Šiandien mokiniams iš mokytojų reikia ne tik teorinių, dalykinių žinių. Jiems lygiai taip pat reikia ir įkvepiančio pavyzdžio, ką reiškia būti pilietišku, ką reiškia gerbti ir mylėti savo artimą, ką reiškia ieškoti ir rasti savąjį pašaukimą. Kitaip tariant, jiems reikia mokytojų, kurie būtų autoritetai.

Sekuliarūs religijos pakaitalai

Panašu, kad sekuliarizacijos mitas neišsipildė ir žmogus netapo netikinčiu gyvūnu. Neretai jis susiranda ne tik įvairiausių alternatyvių dvasinių praktikų, bet ir sekuliarių religijos pakaitalų. Štai filosofas Rogeris Scrutonas savo paskaitoje kalba apie žmogaus teisių religiją, o kitas filosofas Alvydas Jokubaitis savo naujausioje knygoje kalba apie liberalizmą kaip pilietinę religiją.

Pilsudskis ir Lietuva

Jozefas Pilsudskis Lietuvoje yra itin prieštaringai vertinama asmenybė. Vis dėlto apeiti ją itin sudėtinga, ypač jei kalbame apie Lietuvos nepriklausomybės priešaušrį ir tarpukario istoriją ar netgi lietuviškos tapatybės raidą. Juk pats Pilsudskis neabejojo, kad yra lietuvis, ir be galo mylėjo Vilniaus miestą.

Gimdymas

Moterys, rinkdamosi, kur gimdyti – namuose ar ligoninėje – visuomet turi įvertinti visas grėsmes, rizikas, ir apie tai jas privalo informuoti medikai. Pasak specialistų, gimdymą namuose būtina reglamentuoti, ir su tuo susijęs aprašas jau rengiamas. Šiame dialoge kalbame ir apie kitą svarbų dalyką – dvasinę gimdyvių sveikatą, kuria pasirūpinti akušeriai ne visada turi laiko. Todėl gimdančios moterys kreipiasi psichologinio palaikymo į dulas, arba gimdyvių padėjėjas.

„Pietinia kronikas“

Didžiulio susidomėjimo sulaukęs rašytojo Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikas“, parašytas šiaulietišku žargonu, dešimtojo dešimtmečio Lietuvos nuotykius tęsia toliau. Šįkart – teatro scenoje, spektaklio režisierius – Antanas Gluskinas, gyvenantis tarp Vilniaus ir Šiaulių. Apie režisieriaus ir rašytojo bičiulystę, smagią aktorių atranką ir ką reiškia gimti bei užaugti Šiauliuose – Eglės Milinavičiūtės straipsniuose.

Niekada daugiau. Holokausto aukoms atminti

Kalbėdami apie Holokaustą dažnai girdime žodžius „niekada daugiau“. Tačiau ką iš tiesų reiškia veikti vardan to, kad ne tik tokia tragedija nepasikartotų, tačiau ir būtų pašalinti antisemitizmo ar bet kokios kitos formos neapykantos daigai? Vienas būtinų dalykų yra sąžininga akistata su istorija ir pastanga suprasti, kas mūsų pasaulyje buvo ne taip, kad Holokaustas galėjo įvykti.

Pasaulis po Leonido

Labai greitai prabėgo metai nuo skaudžios Leonido Donskio netekties. Vis dar sunku su tuo susitaikyti, pripažinti tai kaip faktą, kurio jau nebepakeisi. L. Donskis visada buvo tas žmogus, kuris praturtindavo viešąją erdvę aktualiais komentarais, visada stojusiais ginti tų, kurių teisės pažeidžiamos, kurių balsas nuslopinamas, kurių atminimą siekiama ištrinti. Šiandien tęsti šią užduotį tenka jo bičiuliams, kurie šiame dialoge dalijasi atsiminimais apie savo draugą ir bendražygį.

Katalikai ir LGBT bendruomenė

Jėzuitas Jamesas Martinas išprovokavo diskusijas pareikšdamas, kad katalikai ilgą laiką neteisingai elgėsi su LGBT bendruomene. Jis siūlo būdus, kaip būtų galima šiuos santykius keisti. Tiesa, jo siūlymai ne visų buvo sutikti entuziastingai. Štai kardinolas Robertas Sarah negaili kritikos jėzuito požiūriui ir argumentuoja, kad katalikai vardan geresnių santykių su LGBT bendruomene neturėtų pamiršti Bažnyčios mokymo, kad artimą mylėti reikia tiesoje.

Su gimtadieniu, poete

Poetas Tomas Venclova švenčia savo aštuoniasdešimtąjį jubiliejų. Šią savaitę netrūksta renginių, kurie kviečia apmąstyti jo kūrybą, tapatybę, santykį su Lietuva, Europa, viešojo intelektualo vaidmenį šiandienos visuomenėje. Savo tekste Donatas Puslys apmąsto Tomo Venclovos kaip paribio žmogaus tapatybę. Taip pat kviečiame skaityti ir ištrauką iš „Apostrofos“ leidyklos tik ką išleistos knygos „Nelyginant šiaurė magnetą: Pašnekesiai su Ellen Hinsey“, kur poetas kalba apie savo biblinę poeziją, XX amžiaus pamokas ir perspėjimus šiandienai.

Asmeninė sąžinė vs. moraliniai principai

Vienas iš jautriausių „Amoris laetitia“ teiginių susijęs su raginimu rimčiau vertinti asmeninę kataliko sąžinę. Žinoma, nepamirštant pabrėžti, kad pastaroji privalo būti nuolat ugdoma, formuojama ir puoselėjama. Ar tikrai teiginiai apie asmens sąžinės viršenybę bendriesiems moralės principams tokie nauji katalikų doktrinos tradicijoje?

Savižudybės Lietuvoje

Rugsėjo 10 d. minėsime Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių Lietuvoje ir ieškoti būdų, kaip užkirsti joms kelią. Ar esame pasirengę pastebėti kito žmogaus – taip pat ir vaiko – kančią? Ar ryžtamės jo paklausti apie planuojamą lemtingą pasirinkimą? Ar žinome, į ką kreiptis pagalbos? Kaip teigia specialistai, viena savižudybė paveikia iki dešimties aplinkinių – šeimos narių, draugų, kaimynų, bendradarbių, kurie išgyvena daugybę emocijų. Gedintiesiems svarbiausia suprasti, kad šie ir kiti jausmai bei klausimai yra natūrali gedėjimo dalis, kurios negalime uždaryti viduje. Taip pat svarbu kreiptis pagalbos, esant nepakeliamam sunkumui, ir pasirūpinti savimi.

Jie pirma atėjo...

Režisieriaus Kirilo Serebrenikovo sulaikymas Rusijoje sukėlė diskusijų ne tik apie šį konkretų atvejį, tačiau apie padėtį Rusijoje apskritai. Režisierius Ivanas Vyripajevas nedvejodamas pareiškė, kad vien protesto laiškų čia jau nebepakaks – būtina civilizuotomis priemonėmis siekti režimo, kuris tęsia bolševikinę tradiciją, pakeitimo. Vitalijus Portnikovas klausia, kaip galima priekaištauti kvailiems ribotiems žmonėms, nesuprantantiems, kad palaikydami agresyvų neofašistinį režimą arba net tylėdami jie pasirašo sau ir savo kūrybai nuosprendį.

Rugsėjo pirmoji: pedagogai apie savo darbą

Belaukiant rugsėjo pirmosios, su lietuvių kalbos mokytoja Roma Prajaraite kalbėjome apie buvimo mokytoja džiaugsmus ir rūpesčius, bei mokinius, kurie taip myli pedagogus, kad net butą jiems nori nupirkti. Mokytojas Stepas Eitminavičius rašo apie tai, jog visuomenė mokyklai skiria per mažai dėmesio, nors švietimu reikia rūpintis taip, kaip ąžuoliuku, kurį jo auklėtiniai pasodino greta jo namų.

Apie mūsų parkus

Šįkart pasidairykime po mūsų parkus. Romantinius peizažinius parkus tiriantis meno istorikas Dainius Labeckis pasakoja apie sodų ir parkų raidą didžiojoje Lietuvoje. Tuo tarpu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos biologė Andželika Kriaučiūnienė primena, kad parko paskirtis – parodyti tai, kas gamtoje geriausia ir gražiausia. Ji priduria, kad medžiai yra miesto istorijos dalis, kaip ir seni pastatai.

Annos Halberstadt poezija

Praėjusią savaitę Lietuvoje savo poezijos knygą „Vilniaus dienoraštis“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas) pristatė Anna Halberstadt, „pražuvusio žydiško Vilne dukra“. Moteris gimė ir augo sostinėje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje, aštuoniolikos išvyko studijuoti į Maskvą, vėliau emigravo į JAV. Šiandienį dingusių žmonių ir balsų Vilnių poetė regi ir atminties akimis.

Lietuvių atminimo įamžinimas Sibire

Minime Juodojo kaspino dieną. Nuo SSRS ir Vokietijos įtakos sferų pasidalinimo Europoje ir prasidėjo lietuvių tautos tragedija. Šia proga apie lietuvių atminimo įamžinimą Sibire kalbėjomės su ilgamečiu ekspedicijų į Sibirą vadovu Gintautu Alekna ir šių metų „Misija: Sibiras“ dalyve Inesa Ulichina.

Neapykantos ekumenizmas?

Skaitant „La Civiltà Cattolica“ publikuotą tekstą apie neapykantos ekumenizmą, dera klausti, ar ši analizė padeda suprasti mūsų situaciją, kai po rezonansinių išpuolių girdime siūlymų išvaryti neapykantos religijos išpažinėjus musulmonus, kai pasaulis lengva ranka dalinamas į draugus į priešus, kai religija siekia save primesti politikai, o politika bando dominuoti religijos atžvilgiu, išnaudodama ją sekuliarioms užmačioms. S. Greggo teigimu, straipsnio autoriai nekompetentingai svarsto apie situaciją JAV, o katalikai ir evangelikai vienijasi ne iš neapykantos, o dėl bendrojo gėrio.

Vaikų mokymas namuose: privalumai, trūkumai, galimybės

Apie vaikų mokymą namuose – privalumus, trūkumus, galimybes – ir kokia turėtų būti mokymo sistema ateityje, svarsto švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė. Antrajame tekste mokymo namuose patirtimi dalinasi dvi dukteris auginanti Kristina.

Anthony Burgesso šimtmetis

XX a. britų rašytojo Anthony Burgesso, kultinio romano „Prisukamas apelsinas“ autoriaus, šimtosios gimimo metinės. Kartais jis statomas į vieną gretą su Evelynu Waugh ir Grahamu Greene’u, teigiant, kad pastarieji – trys didžiausi XX a. britų katalikai rašytojai. Tačiau pats romanistas save laikė atsimetusiu kataliku, negalinčiu nuo jos visiškai atsiplėšti. Tai matyti ir „Prisukamame apelsine“ – knygoje, tvirtai ginančioje krikščionišką žmogaus sampratą.

Krikščionių kankiniai mūsų dienomis

Nors pirmuosius krikščionybės amžius dažniausiai siejame su tikėjimo kankiniais, tačiau tikinčiųjų, kurie yra persekiojami dėl savo ištikimybės Jėzui, šiandien taip pat netrūksta. Bostono kardinolas Seanas O'Malley savo homilijoje kalba apie tai, ko turėtume pasimokyti iš žmonių, liudijusių tikėjimą savo auka. Jis perspėja, kad krikščionių kankinių atminimas neturi tapti pretekstu nekęsti musulmonų. Tuo tarpu M. Vártonas interviu atskleidžia, kad augantis nacionalizmas taip pat yra viena iš krikščionių persekiojimo priežasčių.

Apie tiesą ir gailestingumą

Tiesa patvirtinama gyvenimu, versdamas Šventojo Rašto eilutes svarsto Tomas Viluckas. Tačiau gyvenime už tiesą svarbiau gali būti gailestingumas, savo 20-ies santuokinio gyvenimo metų patirtimi dalinasi Dijana ir Žanas Neimantai.

R. Duterte's Filipinai

Praėjusiais metais filipiniečiai išrinko prezidentu Rodrigo Dutertę, žadėjusį išspręsti opią narkotikų problemą. Prasidėjo vadinamasis „karas su narkotikais“, kurio metu vykdomos neteisminės egzekucijos – žudomi narkotikų platintojai ir narkomanai. Nėra žmogaus, nėra ir problemos. Šiam ir kitiems katalikiškos Pietryčių Azijos valstybės vadovo veiksmams bei užmojams, pavyzdžiui, grąžinti mirties bausmę, prieštarauja vyskupai. „Kietuoliui“ prezidentui, kurį vis dar palaiko visuomenės dauguma, tai nė motais. Tačiau kodėl jis negeba įveikti saujelės islamistų, įsisiautėjusių šalies pietuose?

„Diunkerkas“

Režisieriaus Christopherio Nolano karinė veiksmo drama pasakoja apie sukrečiantį Antrojo pasaulinio karo mūšį prie Diunkerko, kur žiauriame mūšyje jungtinės Belgijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos karinės pajėgos buvo išvaduotos iš hitlerinės Vokietijos armijos apsupties. Skaitykite dvi šio filmo recenzijas, kuriose – ne tik liaupsės, bet ir kritika.

Kodėl tai, kas vyksta Lenkijoje, yra svarbu ir Lietuvai

Tūkstančiai žmonių didžiuosiuose Lenkijos miestuose išėjo į gatves protestuodami prieš valdančiųjų siekį pakeisti teisėjų skyrimo procedūras. Kritikai teigia, kad taip yra pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas ir kyla pavojus demokratijai. Plačiau apie tai, kas vyksta Lenkijoje, pasakoja Marijušas Antonovičius. Tuo tarpu Donatas Puslys akcentuoja, kokias lenkiškas pamokas svarbu išmokti mūsų demokratijai.