Dialogas

Balandžio 20 d.
Lietuvos žydai

Šįkart atsigręžiame į turtingą litvakų paveldą. Ilona Šedienė, prieš 25 metus atsikrausčiusi į Dieveniškes, pasakoja apie savo svajonę supažindinti Lietuvą su šio įvairiataučio krašto žmonių tapatybe, žydų paveldu, kuris turėtų būti priimamas kaip mūsiškis. Tuo tarpu Julijana Leganovich pasakoja apie žydų istorijos siužetus tarpukario Vilniuje ir Kaune.

Balandžio 16 d.
Kristus prisikėlė

Laiške korintiečiams Paulius rašo, kad jei Kristus nebuvo prikeltas – tuščias mūsų tikėjimas. Pažvelgus į pirmųjų krikščionių liudijimus apie prisikėlusį ir 40 dienų drauge su mokiniais praleidusį Jėzų, matyti daug sutrikimo, chaoso, nesusipratimų. Mokiniai neatpažįsta prisikėlusio savo Mokytojo, palaiko jį kuo nors kitu, abejoja. Prisikėlimo liudijimus Naujajame Testamente komentuoja benediktinas tėvas Kazimieras. Menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė pasakoja apie Prisikėlimo atvaizdavimą.

Balandžio 13 d.
Kristaus pasmerkimas teisininko ir teologo žvilgsniu

Kaip ir kodėl prieš 2000 metų Jeruzalėje buvo pasmerktas Jėzus? Istoriko ir teologo žvilgsniai krypsta į visiškai skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius aspektus. Štai Biblijos specialistė Aušrelė Požėraitė ir teisininkas Marius Jonaitis pasakoja apie tai, kad, priešingai nei reikalavo to meto procedūros, Jėzaus teismo procesas organizuotas išskirtinės skubos tvarka, padaryta daugybė teismo proceso pažeidimų. O ar galėjo Pilotas elgtis kitaip? Tuo tarpu protestantų teologas Giedrius Saulytis kviečia įvardinti Kristaus kančios istorijos veikėjus ir nuspręsti, kurį vaidmenį vaidiname mes. Juk Kristaus kentėjime dalyvaujame visi, o jo prisikėlime – kiekvienas, kuris tiki.

Balandžio 10 d.
Voluinė – diskusija apie istorijos politiką

Lenkų režisieriaus Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“ ir Lietuvoje sukėlė daug audringų diskusijų. Dar prieš parodant šį filmą „Kino pavasario“ festivalyje, buvo girdimi perspėjimai, kad tai esą yra istoriją supaprastinanti ir ukrainiečius šmeižianti juosta. Tiesa, pats režisierius, duodamas interviu Bernardinai.lt, teigė, kad daugiausia jo filmą kritikuoja tie, kurie jo nė nematė. Kodėl W. Smarzowskis nusprendė kurti juostą apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius Voluinėje, ko siekė šia juosta ir ką ji kalba apie atmintį ir atminties politiką? Visus šiuos klausimus svarstome šiame dialoge.

Balandžio 6 d.
Kapitalizmas ir krikščionybė – ar galima tuo pat metu būti abiejų gerbėju?

Michaelas J. Sandelas polemizuoja su požiūriu, kad žmonių pasiaukojimo ištekliai yra riboti ir naudojami ilgainiui išsenka, todėl verta kuo labiau pasikliauti rinkos santykiais ir kuo mažiau – morale. M J. Sandelo manymu, altruizmas, solidarumas ir pilietiškumas neišsenka – tai tarsi raumenys, kurie mankštinami auga ir stiprėja, o viena iš rinkos visuomenės ydų ir yra ta, kad leidžiama tiems raumenims sunykti. Michaelas Novakas, savo ruožtu, primena, jog sąlygas atsirasti kapitalizmui sudarė viduramžių bažnyčia, įskiepijusi jam dorovės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos dvasią, kuri turi būti gaivinama laikais, kai kapitalizmas vis labiau siejamas tik su materializmu.

Balandžio 3 d.
Reformacija kaip asmeninis ir socialinis judesys

Reformacijos pradžios 500 metų sukaktis ragina vėl įvardinti bei naujai suvokti šio istorinio virsmo giliausią motyvaciją, iki šiol besitęsiančias pasekmes. Štai protestantų istorikas Martinas Marty konkrečiai įvardina keletą aspektų, kodėl M. Liuteris yra svarbus ir katalikams, atskleidžia, koks vidinis nerimas įkvėpė jo sprendimus. O Evangelikų reformatų bažnyčios Lietuvoje vadovas Tomas Šernas svarsto apie tai, kad ir šiandien dar valgome Reformacijos vaisius, net nežinodami, iš kur jie išaugę. „Reformacija Lietuvai davė labai daug, Lietuva Reformacijai – kur kas mažiau.“

Kovo 30 d.
Kalbos politika

Okupacijos sąlygomis su lietuvių kalbai dėl rusinimo ir dvikalbystės kilusia grėsme kovojo kalbininkai. Šiandien kalbame kur kas taisyklingiau, tačiau kyla klausimas dėl perteklinio kalbininkų kišimosi į mūsų kalbos reikalus. Ar jaučiamės esą autoritetingi kalbėtojai? O gal esame įsibaiminę, kad nemokame savo gimtosios kalbos?

Kovo 27 d.
Pralaužiame tylą

Neseniai pasirodė Lietuvai neeilinė knyga. „Be pavadinimo“. Brūkšnys ant viršelio – kvietimas skaitytojui savais žodžiais įvardinti ten perteiktą ir skaitant išgyvenamą patirtį. Devyniolika istorijų – savotiškų pasakų – perkelia skaitytoją į „kitą“ pasaulį. Artimojo savižudybę patyrusio žmogaus skausmo šventovę. Kaip gimė ši knyga ir kokia jos misija Lietuvoje, pasakoja idėjos sumanytojas Mykolas Majauskas bei istorijų autorė Elvyra Kučinskaitė.

Kovo 23 d.
Lietuviškos poezijos vertimai

Antradienį minėtos Tarptautinės poezijos dienos proga – pokalbiai apie lietuviškos poezijos vertimus ir sklaidą pasaulyje. Literatūros kritikas Marius Burokas ir Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlynė sako, kad poezijos vertimų pakanka, jie geri. Taigi vertime nesame pasiklydę. O ir lietuvių poetų bendruomenė, nors maža, bet įvairi ir turėtų dominti užsienio skaitytojus. Taip teigia lietuviškos poezijos vertėjas į anglų kalbą Rimas Užgiris.

Kovo 19 d.
Smurtas prieš vaikus: reikalingi ne tik įstatymai, bet ir reali pagalba

Seimas vienbalsiai pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis apibrėžė smurto prieš vaikus formas. Jau dabar aišku, kad įstatymo pataisos faktinės padėties nepakeitė – žiniasklaida mirga pranešimais apie vis naujus smurto prieš vaikus atvejus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė interviu aiškina, kad valstybė turi veikti tik kaip pagalbininkas ar partneris, o ne policininkas, todėl pirmieji jos prioritetai turėtų būti pagalba šeimoms, bendruomenėms ir socialinės atskirties mažinimas. Politologas Vincentas Vobolevičius prideda, kad valstybė nėra motina, o prievartos mechanizmas. Tai, kaip ji veikia, daugiausiai priklauso nuo valdančiųjų, todėl būtina varžyti tiek juos, tiek jų instrumentą – valstybę.

Kovo 16 d.
Įstatymas ir moralė

„Amoris laetitia“: lūžis ar tąsa? – į tokį klausimą mėgina atsakyti kardinolas Walteris Kasperis. Dokumente užfiksuota esminė paradigmos slinktis – nuo įstatyminės moralės prie Tomo Akviniečio dorybinės moralės. Taip, anot autoriaus, tęsiama geriausia tradicija, nes dorybė yra viduryje tarp dviejų kraštutinybių, taip pat tarp rigorizmo ir laksizmo. Žinoma, daug sudėtingiau spręsti klausimus krikščioniškojoje laisvėje remiantis atsakinga sąžine: tai kelia aukštus reikalavimus pastoracijos darbuotojams. Kard. Josepho Ratzingerio tekste – mintys apie esminį egzistencijos klausimą: kaip tampama teisiu? Atsakymo gijos taip pat veda asmeninės sąžinės šventyklos link.

Kovo 13 d.
Populizmas pasaulyje ir Europoje

Gyvename populizmo eroje. „The Atlantic“ su garsiausiais populizmo tyrinėtojais aiškinasi, ką iš tikrųjų reiškia ši labai dažnai vartojama sąvoka, ir ar ji tinkama Donaldui Trumpui. Gediminas Jakubauskas siūlo atkreipti dėmesį į Nyderlandų parlamento rinkimus, kur puikiai turėtų pasirodyti euroskeptikai, siekiantys šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kovo 9 d.
Apie mūsų laisvę ir valstybingumą1

Artėjant Kovo 11-ajai, padiskutuokime apie mūsų laisvę ir valstybingumą. Dalinamės aktualumo nepraradusia brolio pranciškono Arūno Peškaičio kalba, kurioje jis klausia, ar šiandien mokame priimti ir vertinti laisvės dovaną. Dietrichas Bonhoeferis teigia, kad nėra pigios malonės, tačiau nėra ir pigios laisvės, nes laisvė ateina su atsakomybės našta. Nusikratę atsakomybės, nusikratome ir laisvės. Apie tai pokalbyje su Ryčiu Zemkausku liudija ir profesorius Vytautas Landsbergis.

Kovo 6 d.
Prie gavėnios starto

Populiaru septynias gavėnios savaites iki Velykų sieti su pasninku ir draudimu dalyvauti pasilinksminimuose. Tačiau šis laikas suteikia progą kur kas svarbesniems dalykams: atsivertimo kelionei, dvasinei treniruotei ar, anot senųjų dvasios mokytojų, - kovai. Ar yra toks žmogus, kuris kada nors nejuto įtampos, pasidalijimo savo paties širdyje, negirdėjo savo viduje šnabždančio balso, skatinančio daryti bloga? Išties krikščionio gyvenimas apima ir dvasios kovą. Pradėti galima, pavyzdžiui, nuo pykčio. Šią nuodėmę dauguma krikščionių, atrodo, traktuoja mažiausiai rimtai.

Kovo 2 d.
Apie sienas, draugus ir priešus

Alvydas Jokubaitis ir Krzysztofas Czyzewskis yra du skirtingi mąstytojai, tačiau kiekvienas jų man asmeniškai yra labai svarbus ir už daug ką esu jiems dėkingas. Tad nusprendžiau pakalbinti du savo mokytojus ir bičiulius apie svarbiausias mūsų laikmečio problemas ir iššūkius – mokslą ir švietimą, politiką, visuomenę, Europos integraciją. Nesiekiame supaprastintų, klišinių atsakymų, veikiau siekiame iškelti klausimus, kurie padėtų geriau suvokti mūsų laikmetį ir ateities perspektyvas.

Vasario 27 d.
Krizę patirianti šeima ir valstybė – priešininkės ar bendradarbės?

Nagrinėdamas antikinius ir biblinius vaikų auklėjimo pavyzdžius, Giedrius Saulytis konstatuoja, kad platesniame europiniame kontekste vaikų teisės pradėtos ginti kur kas seniau nei Lietuvoje. Todėl remdamasis istoriniais pavyzdžiais jis stengiasi surasti tinkamą valstybės pagalbos šeimoms modelį: kaip valstybė turėtų padėti šeimai, kai ją ištinka krizė – palikti problemą spręsti pačiai ar situaciją perimti į savo rankas? O gal daryti viską, kad krizės apskritai būtų išvengta, kaip šeimoje nepageidaujamo reiškinio? Dalia Lukėnienė, savo ruožtu, pateikia keletą su krizėmis susidūrusių šeimų liudijimų ir svarsto šeimyninių krizių svarbos bei naudos aspektus.

Vasario 23 d.
Nuosaiki dešinė Lietuvoje ir Europoje

Dienos šviesą išvydo pirmasis šiemet žurnalo „Naujasis židinys“ numeris. Šįkart jame daug dėmesio skiriama svarstymams apie Konstituciją. Filosofas Alvydas Jokubaitis ieško atsakymo, kodėl tauta vis labiau patraukiama iš konstitucinės teisės specialistų samprotavimų. Kas užima jos vietą ir kokie viso to padariniai? Tuo tarpu teisininkas Bernardas Gailius apie konstituciją kalba kaip apie elito atsakomybės dalyką. Tačiau kas šiuo atveju elitas ir kokia atsakomybė gula ant jo pečių?

Vasario 20 d.
Kas yra Reformacija?

Žodis „reformacija“ reiškia pertvarką ir atsinaujinimą. Tačiau apie protestantiškąją Reformaciją rašoma „nuo vidurio“, tai yra visai nesirūpinant, jog mažai kas žino apie jos priežastis ir pradžią, teigia Tomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vadovas, kviesdamas įvardinti pirminę – teologinę – šio reiškinio kibirkštį. Tuo tarpu doc. dr. Deimantas Karvelis tradicinės pirmosios metų paskaitos LEU metu pateikia istoriko požiūrį šia tema.

Vasario 16 d.
Vasario 16-oji: Basanavičiaus Lietuva ir istorinė atmintis

Vasario 16-osios proga kviečiame skaityti du pokalbius su istorikais. Eligijus Raila kviečia įdėmiau pažvelgti į tautos patriarchu vadinamą Joną Basanavičių, kuris lieka menkai pažįstamas. Su Norbertu Černiausku kalbėjomės apie valstybines šventes ir istorinę atmintį – dabar ir tarpukariu.

Vasario 13 d.
Dar kartą apie meilę

Valentino diena, kad ir kaip ją minėtume ar bandytume ignoruoti, paskatina dar kartą susimąstyti apie meilę. Apie ją mąsto ir abu mūsų šios dienos autoriai. Rabinas Jonathanas Sacksas kalba apie tai, kad tik abraomiškosios monoteistinės religijos meilę traktuoja kaip pamatinę medžiagą kuriant civilizaciją. „Geresnis yra pasaulis, sukurtas ant meilės, o ne darviniškos kovos dėl išlikimo pamato. Didingesnis yra žmogus, kuris sugeba pakelti savo akis anapus regimo horizonto, nei tas, kuris negali patikėti niekuo, kas negali būti pamatuota, sužymėta ir moksliškai paaiškinta“, – rašo jis. O kunigas S. Grunow savo tekste grįžta prie šv. Valentino kankinystės istorijos.

Vasario 9 d.
Rusijos ranka Europoje

Europa su nerimu laukia rinkimų Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Niekam ne paslaptis, kad Kremlius šiuose rinkimuose tikisi sulaukti sau palankių jėgų pergalės. Tačiau Maskva nėra tik pasyvi stebėtoja, laukianti rezultatų. Ji įvairiais būdais siekia tuos rezultatus paveikti. Antonas Šechovcovas pasitelkdamas Prancūzijos ir Austrijos pavyzdžius analizuoja, kokia taktika vadovaujasi Kremlius šiose valstybėse. Tiesa, bent jau Prancūzijos atveju taktika gali ir neišdegti iškilus netikėtam kandidatui Emmanueliui Macronui.

Vasario 6 d.
Gyvenimas melagingos informacijos pertekliuje

Ar šiais tiesą praradusios politikos ir melagingų naujienų laikais dialogas vis dar įmanomas? Šį klausimą savo tekste užduoda Alejo Jose G. Sison. Anot jo, šiandien pasaulyje yra gausu dviejų tipų žmonių – tų, kurie lengvai patiki bet kokia informacija, ir tų, kurie siekdami savo tikslų nesibodi jokio melo. Umberto Eco savo tekste taip pat pažymi, kad šiandieniame tinkle liete liejasi kvailybės, melagingos naujienos. Kaip nepaskęsti visoje šioje jūroje?

Vasario 2 d.
Jaunimas Bažnyčioje

Vyskupas Robertas Barronas savo tekste rėžia atvirai – esame krizinėje situacijoje, nes vis daugiau žmonių, ypač jaunimo gretose, apsisprendžia nepriklausyti jokiai religijai. Kokios viso to pasekmės? Ką daryti, kad neliktume plūduriuoti „varlinyku“ virstančiame ežere, visiškai įtraukiančiame į sekuliariąją kultūrą? Sesuo Juozapa Mieliauskaitė perspėja, kad, spręsdami problemą, galbūt žengiame ne tuo keliu: baiminamės skelbti Evangeliją ir veikiau akcentuojame, kad Bažnyčioje bus tiesiog smagu ir „faina“. Ar taip užuot evangelizavę pasaulį tiesiog nesekulerizuojame pačios Bažnyčios?

Sausio 30 d.
Kard. Audriui Juozui Bačkiui – 80!

Vasario 1 d. Vilniaus arkivyskupui emeritui, kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukanka 80 metų. Sveikindami ganytoją jubiliejaus proga, dėkojame už nuolatinį jo mūsų dienraščio palaikymą. Kartu turime puikią progą ne vien apibendrinti arkivyskupo emerito įspaustą pėdsaką Katalikų Bažnyčioje, bet ir iš arčiau susipažinti su juo kaip asmenybe. Skaitytojų dėmesiui Irenos Vaišvilaitės bei Vytauto Ališausko įžvalgos. Nors teoriškai Bačkis nebuvo pirmasis Vilniaus vyskupas, tačiau būtent jis suformavo Vilniaus arkivyskupo įvaizdį, teigia pašnekovai. Sužinokite, kodėl.

Sausio 26 d.
„Amoris Laetitia“ iš arčiau

„Amoris Laetitia” ir toliau išlieka dėmesio centre. Dokumento šalininkų ir jo kritikų pasisakymai mirga pasaulio žiniasklaidoje. Publikavome keturių kardinolų klausimus iškeltus popiežiui Pranciškui, o dabar siūlome pasauliečio, filosofijos mokslų daktaro atsakymą jiems. Džiaugiamės, kad Lietuvoje kardinolas Audrys J. Bačkis, LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas ir šeimai skirto sinodo dalyvis, ne kartą komentavo šį istorinį dokumentą. Šįkart siūlome „Artumos“ redakcijos parengtą interviu.

Sausio 23 d.
Kaip minėsime Reformacijos pradžią?

2017-aisiais, kaip gali protestantai ir katalikai krikščionys kartu minėti Reformacijos pradžią, įvykusią prieš 500 metų? Tarptautinė Liuteronų-Romos katalikų vienybės komisija svarstė šį klausimą ne vienus metus ir nemenkomis pastangomis parengė dokumentą, pavadintą: „Nuo konflikto iki bendrystės“. „Didžiausių sunkumų komisijai kėlė faktas, kad protestantams ir katalikams krikščionims žodis „reformacija“ turėjo skirtingas, netgi priešingas konotacijas bei asociacijas“, – rašo vienas dokumento autorių. O italas kunigas Ennio Innocenti, prieš 60 metų pirmasis surengęs ekumenines pamaldas Romos mieste, atskleidžia to meto atmosferą ir dalinasi mintimis apie šiandienį krikščionių vienybės kelią.

Sausio 19 d.
Pasikeitimai Ovaliniame kabinete ir Amerikoje

Sausio 20-oji yra diena, kai Ovalinio kabineto šeimininkas – jau Donaldas Trumpas. Kaip kito jo pažadai? Koks jis bus šalies vadovas? Kokie bus pirmieji veiksmai? Be abejo, jis tikisi, jog įeis į istoriją dėl teigiamų dalykų. Tad šia proga verta paanalizuoti, kaip per 8 Baracko Obamos valdymo metus pasikeitė Valstijos.

Sausio 16 d.
Krikščionių vienybės link

Artėjant kasmetinei Maldos už krikščionių vienybę savaitei verta susipažinti su iniciatyvomis, kurios yra ne mažiau svarbios nei oficialūs Bažnyčių vadovų susitikimai, teologų diskusijos ar pasirašyti dokumentai. Gyvenimo dialogas šiandien įgavęs konkrečias formas, įgijęs atpažįstamus veidus, praskynęs naujus kelius. Vienas ryškiausių pavyzdžių – sambūris „Kartu dėl Europos“. Verta prisiminti praėjusią vasarą vykusio renginio atgarsius ir gal įvardinti, kas trukdytų semtis įkvėpimo panašiems sumanymams Lietuvoje. Popiežius Pranciškus primena, kad krikščionių liudijimas bus įtaigus tiek, kiek atleidimas, atsinaujinimas ir susitaikinimas bus kasdienė jų patirtis.

Sausio 11 d.
Apie vaikų teisių apsaugą

Vaikų teisių apsaugos klausimas šiandien Lietuvoje yra labai opus, tad siūlome diskusijas su šioje srityje dirbančiais profesionalais ir sprendimų priėmėjais. Šįkart dalijamės pokalbiu apie fizinio ir emocinio smurto ilgalaikius padarinius žmogui ir jo aplinkai bei poreikį stiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje su Paramos vaikams centro psichologe E. Petkute ir Laisvos visuomenės instituto vadovės K. Zamarytės-Sakavičienės tekstu apie smurto prieš vaikus apibrėžimo ribas. Taip pat bus pokalbiai su Aušra Kuriene, Dovile Šakaliene, Kristina Paulike ir Jūrate Baltuškiene.

Sausio 9 d.
Populistinio sukilimo pamokos

„Kai kas smerkia populistinį sukilimą JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse tiesiog kaip rasistinę, ksenofobišką reakciją prieš imigrantus ir multikultūralizmą. Tačiau populistiniame proteste regėti tik fanatizmą ar žvelgti į šiuos protestus tik per ekonomikos prizmę reiškia nepastebėti to, aplink ką iš tiesų sukosi visi 2016 metų sukrėtimai“, – savo rašinyje teigia Harvardo universiteto politinės filosofijos profesorius Michaelas Sandelas. Tuo tarpu Slawomiras Sierakowskis aptaria, ko galima pasimokyti iš pirmųjų Teisės ir teisingumo partijos valdymo metų Lenkijoje. Vien tik smerkti populistus ir tuos, kurie negaili kritikos liberaliai demokratijai, negana – būtina suvokti ir priežastis, lėmusias jų iškilimą ir patrauklumą piliečiams.

Sausio 5 d.
Tolkienas – rašytojas ir šeimos žmogus

Sausio 3 dieną viso pasaulio „tolkienistai“ minėjo „Žiedų valdovo“ autoriaus J.R.R. Tolkieno gimtadienį. Šie du tekstai yra žvilgsnis ne į jo kūrybą, o į asmenybę. Viename jų rašytojo anūkas Simonas, taip pat rašytojas, kalba apie savo vaikystės atsiminimus, o taip pat ir jo senelį smarkiai paveikusį Pirmąjį pasaulinį karą. Kitame rašinyje apie Tolkieną kalbama visų pirma kaip apie šeimos vyrą, kurio didieji pasakojimai prasidėjo nuo pasakų savo vaikams vakarais.

Sausio 3 d.
Dar kartą apie maldą „Sveika, Marija“

Dabartinė maldos „Sveika, Marija“ lietuviška versija įaugusi į ištisų kartų kraują. Įdomu tai, kad mūsiškis vertimas savo prasme kiek skiriasi nuo daugelio Europos, o ir pasaulio tautų. Vatikanas prašo verčiant liturginius tekstus iš originalios lotynų kalbos vengti savų interpretacijų. Tad kodėl lietuviškai sakome „pagirtas“, o ne „palaimintas“? Kodėl „sūnus“, o ne „įsčių vaisius“? Skaitytojų dėmesiui velionio kun. Vaclovo Aliulio, ilgamečio liturginių tekstų vertėjo, mintys bei mūsų autorės Elenos Eimaitytės kvietimas atnaujinti diskusiją, o galbūt ir patį tekstą.

Gruodžio 30 d., 2016
Politiškumas, krikščionybė ir kalba

„Ką galime pasakyti apie Lietuvos Seimo rinkimus ir porinkiminį laikotarpį, žvelgdami į viešąją erdvę? Laimėjo ir iki šiol dominuoja tie, kurie sugebėjo sėkmingai primesti savo diskursą ir tikrovės suvokimą didesnei daliai visuomenės ir oponentų“, – savo tekste teigia Laurynas Peluritis analizuojantis, pergalę Seimo rinkimuose iškovojusiųjų retoriką, savyje apimančių daug prieštaringų perspektyvų. Tuo tarpu Tomas Daugirdas kalba apie politiką apipynusius populiarius mitus, skatinančius į politiką žvelgti kaip į blogį. Šie mitai padeda geriau suvokti ir klausimus, kuriuos savajame tekste narplioja L. Peluritis.

Gruodžio 27 d., 2016
Apie vienišumą ir pilnatvę

Šventiniu laikotarpiu, kai, rodos, visi džiaugiasi vieni kitų dėmesiu ir artumu, kartais tyliai atslenka ir mintys apie vienišumą. Kaip išlipti iš tamsios vienišumo duobės ir išmokti džiaugtis šia diena, šia akimirka? Šis dialogas – dviejų jaunų moterų atviri pasidalijimai savo patirtimi. Magdalenos Galek recepto nuo vienišumo pagrindinis ingredientas – dėkingumas, o Aistė Pupininkaitė iš naujo atrado save, savo šalį, susigrąžino pasitikėjimą savimi ir išsivadavo iš vienišumo jausmo išvykusi iš šalies ir susidūrusi su naujais iššūkiais.

Gruodžio 24 d., 2016
Šv. Kalėdų papiktinimas

Kalėdos tradiciškai – jaukumo, artumo ir džiugesio laikas. Šio Dialogo tekstai kiek netradiciniai: kviečia klausti apie giliąją šios šventės priežastį ir tikruosius padarinius. „Man kelia nerimą, kad Kalėdos – didžioji krikščionių provokacija – neužgauna visiškai nieko“ – rašo jaunas amerikiečių vyskupas R. Barron. O „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius D. Puslys dalinasi įžvalgomis apie tai, ko reikia, kad Kalėdų įvykis taptų tikrove man asmeniškai.

Gruodžio 22 d., 2016
Politikos metamorfozės

Šįkart dialoge – žurnalo „Naujasis židinys“ tandemas. Tomas Daugirdas kalba apie tai, kaip politika postmoderniame pasaulyje tapo tiesiog manipuliavimu jausmais. Anot jo, politikai daugiausia dėmesio kreipia ne į bendrąjį gėrį ir ne į valstybės suverenumą, net ne į gerą valdymą, o į blogas (ar geras) žmonių jausenas, jų liūdesį, nusivylimą ir nelaimingumą. Tuo tarpu Justinas Dementavičius savo laiške žurnalo redaktoriui, klausia, kodėl mes vis jaučiamės „prabalsavę“ ne už tuos ir kodėl mūsų pilietiškumas neretai apsiriboja „nubalsavimu“ kartą per kelerius metus.

Gruodžio 19 d., 2016
„Amoris laetitia“: tarp idealo ir tikrovės

Prieš kurį laiką keturi kardinolai laišku popiežiui Pranciškui uždavė keletą klausimų, susijusių su, jų nuomone, neaiškiomis posinodinio Paraginimo „Amoris Laetitia“ vietomis. Kol kas popiežius į išsakytas abejones niekaip neatsiliepė. Tuo tarpu kard. Ch. Schonborn interviu „La Civilta cattolica“ atsako į dažniausiai išsakomą kritiką bei būgštavimus, atkreipdamas dėmesį, jog dokumento ašis – bendrų visiems taikytinų normų atsisakymas, siekiant įsigilinti į konkretų atvejį.

Gruodžio 15 d., 2016
Krikščionioniškosios demokratijos praeitis, dabartis ir ateitis

Lietuvoje pastaruoju metu gausu diskusijų apie tai, koks turi būti Bažnyčios ir valstybės santykis, kokios krikščioniškosios demokratijos reikia, jei iš viso reikia, šiandieninių iššūkių akivaizdoje. Filosofas Alvydas Jokubaitis savo tekste klausia, kas būtų iš Lietuvos ir apskritai visos Vakarų kultūros, jei nebūtų buvę Jėzaus Kristaus. Šis jo klausimas atveda prie svarstymų, kokios krikščioniškosios demokratijos šiandien reikia sekuliariame pasaulyje, kuris labai įtariai žvelgia į religiją. Savo ruožtu Paulius Subačius savo tekste kalba apie Bažnyčios ir elitų, įskaitant ir politinį, santykius. Mūsų santykis su Bažnyčia ir krikščioniškos tradicijos paveldu – ši gija sieja abu šio dialogo tekstus ir kviečia leistis į diskusiją.

Gruodžio 12 d., 2016
Apie širdies gilumas

Šis dialogas kviečia leistis į širdies gilumą. Mūsų viduje, mūsų širdyje esanti netvarka neišvengiamai pasireiškia ir išorėje. Koks, kokia aš esu iš tikrųjų? Ar galiu pažinti, kaip atrodo mano giliausias vidus, mano širdis? Atsakymų į šiuos sudėtingus klausimus ieško Johannes G. Gerhartz, o Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF, atkreipdama dėmesį į tai, jog šiandien dažnai apskritai bijome kalbėti apie nuodėmę, nes „juk svarbiausia, kad gerai jaustumeisi“, drąsina įdiegti į savo gyvenimą „programėlę“, kuri ne „pokemonus“ pažintų, o būtų jautri nuodėmei.

Gruodžio 8 d., 2016
Gailestingumas ir bažnytinė teisė

Kaip nuolat galiojantį Bažnyčios mokymą praktikoje taikyti taip, kad jis būtų teisingas ir sykiu gailestingas? Kardinolo Walterio Kasperio mintys apie pavojų, kad aukščiausia teisė gali tapti didžiausia neteisybe, jeigu taikoma raidiškai. Ši mintis nėra nei nauja, nei revoliucinga. Štai pal. Jonas XXIII garsiojoje Vatikano II Susirinkimo kalboje pabrėžia Bažnyčios kryptį ne pasmerkimu, o doktrinos jėga siekti perkeisti asmenis ir visuomenes.

Gruodžio 5 d., 2016
„Caritas“ ir Bažnyčia: reformų link

„Pokyčiai visada sukelia sunkumų, tačiau taip einama brandos link“ – interviu „Bernardinai.lt“ sakė „Cor Unum“ tarybos atstovas mons. S. T. Munoz, dalindamasis mintimis ne vien apie būtiną „Carito“, bet ir visos bažnytinės bendruomenės reformą. Benediktas XVI enciklikoje „Deus caritas est“ kaip tik ir gvildena klausimą apie artimo meilės vietą kataliko gyvenime. Ar teisūs buvo marksistai, teigę, jog vargšams reikia ne gailestingosios meilės darbų, o teisingumo?

Gruodžio 1 d., 2016
Vilniaus kraštas tada ir dabar

Istorija nėra tik negyva praeitis. Istorija dalyvauja mūsų dabartyje kaip jėga, vis kviečianti susimąstyti apie atmintį ir užmarštį, savąją tapatybę, skirtingų tautų, kultūrų sugyvenimą. Šįkart mūsų žvilgsnis krypsta į Vilniaus kraštą ir jo istoriją. Kas bendro tarp pasakojimo apie legendinę Paulavos respubliką menančius Turgelius ir Česlovo Skaržinsko teksto apie Sąjūdžio gimimą ir iššūkius Šalčininkuose? Priminimas, kad daugiakultūrėje terpėje darna ir sugyvenimas visada stovi šalia atsiribojimo ir konflikto. Tik nuo mūsų šiandienos priklauso, į kokią praeitį remsimės, kokį kelią rinksimės ir kokią Lietuvą kursime.

Lapkričio 28 d., 2016
Petras Dirgėla ir jo valstybės vizija

„Klastuomenė“ – tokį terminą nukalė Petras Dirgėla siekdamas apibūdinti kai kurių intelektualų laikyseną po 1990 metų kovo 11-osios. Šiame dialoge siūlome jums du tekstus, kurių viename Petras Dirgėla su filosofu Viliumi Bartninku kalbasi apie intelektualus ir jų vaidmenį Lietuvos valstybingumo kūrime. Tuo tarpu Jūratė Sprindytė savo tekste, publikuotame žurnale „Metai“, gvildena pamatines P. Dirgėlos mąstymo atramas.

Lapkričio 24 d., 2016
Reformacijos jubiliejui

Daugeliui katalikų Martyno Liuterio vardas asocijuojasi su Vakarų Bažnyčios skilimu, tuo tarpu daugeliui liuteronų jis yra bebaimis tikėjimo didvyris ir jų Bažnyčios steigėjas. Abu požiūriai neatspindi tikro vaizdo ir jį iškreipia. Mintimis apie tai dalijasi liuteronų teologas ir pastorius Jens-Martin Kruse, kuris savo tekste cituoja ir popiežiaus Benedikto XVI mintis, išsakytas Erfurte per ekumenines pamaldas. Tad jūsų dėmesiui ir popiežiaus įžvalgos apie tai, kad vienybę sukuriame ne mes, ji – Dievo dovana.

Lapkričio 21 d., 2016
Donaldo Trumpo Amerika

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau ruošiasi perimti Baltuosius Rūmus. Milda Gardauskaitė siūlo į jo pergalę pažvelgti kaip į „zefyrų testą“ - žmonės nekantriai laukia permainų, tad balsuoja rizikingai. Martynas Čiukšys rašo apie greitų pokyčių lūkesčius ir veda paraleles su Graikijos „Syriza“ partija.

Lapkričio 17 d., 2016
Nueinantieji ir ateinantieji

Pirmadienį į pirmą posėdį susirinko šios kadencijos Seimas. Jame – kone 80 naujokų. Tokios parlamentarų kaitos nebuvo jau labai seniai. „Bernardinai.lt“ išskiria 15 naujokų, kurie turėtų būti labiausiai matomi šios kadencijos Seime ir 15 ryškiausiųjų, kurie su Seimu buvo priversti atsisveikinti.

Lapkričio 14 d., 2016
Krikščionybė ir Europa

Vakarų pasauliui atsirasti reikėję šio to daugiau nei vien monoteizmo, tačiau be jo Vakarų pasaulio negalima paaiškinti. Kaip konkrečiai tai atsispindi Europos kultūroje, atskleidžia vokiečių autorius Arnoldas Angenendtas. Kita vertus, senasis mūsų žemynas – pasipriešino krikščionybės paveldui, kaip to nepadarė jokia kita civilizacija. Prieš gerą dešimtmetį, dar būdamas kardinolas, J. Ratzingeris pabrėžė, jog dabartinė polemika dėl Europos tapatybės susijusi su atsakomybe už šiandienę žmoniją.

Lapkričio 10 d., 2016
D. Trumpo triumfas

„Ar reikia teleportuotis į Marsą arba masiškai mėginti gauti Kanados pilietybę?“, – po Donaldo Trumpo pergalės klausia Matas Baltrukevičius. Iš anksto baimintis nereikia, tačiau Lietuvai bus būtina užmegzti gerus santykius su šiuo politiku. Tuo tarpu Donatas Puslys bando aiškintis, kas gi galiausiai lėmė D. Trumpo pergalę ir ar JAV elitas padarė viską, kad įtikintų savo piliečius nepasiduoti neapykantos, baimės politikai.

Lapkričio 7 d., 2016
Amerikos pasirinkimas1

JAV piliečiai renkasi iš dviejų nepopuliariausių visų laikų kandidatų – multimilijonieriaus Donaldo Trumpo ir buvusios pirmosios JAV damos bei valstybės sekretorės Hillary Clinton. „Bernardinai.lt“ siūlo pažvelgti į tai, kaip abu kandidatai iškilo iki savo partijų kandidatų šiuose nenuspėjamuose rinkimuose.

Lapkričio 2 d., 2016
Popiežiaus vizitas Švedijoje

Ką tik baigėsi itin svarbus popiežiaus vizitas Švedijoje, kur jį priėmė Pasaulio liuteronų federacijos vadovai ir atstovai. Šio įvykio atgarsių bus dar ne vienas. Štai vienintelis Švedijos katalikų vyskupas aiškiai pabrėžė: „Popiežius į Švediją neatvyko „švęsti“ Reformacijos, kaip kad suprato daug kas, o siekdamas paskatinti dialogą su liuteronais, kad pajudėtume iš praeities, kad atgailautume dėl reformos laikotarpio sunkumų ir žengtume pirmyn.“ Kaip judėti pirmyn šiame nelengvame kelyje? Popiežius Pranciškus Malmės arenoje kreipėsi į visus, ne tik į kai kuriuos. Pasiūlė visiems prienamą, o ne pernelyg sudėtingą receptą: „Kai grįšime į savo namus, būkime pasiryžę kasdien atlikti taikos ir susitaikymo gestą, kad taptume drąsiais ir ištikimais krikščioniškosios vilties liudytojais.“ Ar tai, kas paprasta, negali būti lemiama?