Dialogas

Kodėl norime linčo teismo?

Pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Dažnai manoma, kad kuo griežtesnė bausmė – tuo geriau. Jokio gailestingumo. Ypač rezonansinių bylų atveju. Kodėl norime linčo teismo, užuot galvoję, ką keisti, kad nusikaltimų būtų padaroma mažiau? Kriminologo ir psichologės požiūriai.

Translytiškumas

LR Seimo narių grupė parengė LR Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama ištaisyti Civiliniame kodekse įtvirtintą, bet neveikiančią nuostatą dėl asmens teisės pakeisti lytį. Tam priešinasi psichologų ir psichiatrų organizacijos, teigdamos, jog ši iniciatyva pažeidžia žmogaus teises.

Nepaprastos draugystės istorija

Reglindis Raucos ir Irenos Veisaitės draugystės istorija yra stiprus liudijimas to, kokią galią turi tiesa, gailestingumas, atjauta. Prieš septynis dešimtmečius Reglindis senelis Helmutas Rauca savo rankos mostu galėjo nuspręsti, kam gyventi, o kam mirti. Šiandien jo anūkė Reglindis savo pavyzdžiu liudija, kaip nauja karta gali keisti istoriją siekdami gydyti paliktas žaizdas, skatinti tarpusavio supratimą. Visa tai puikiai papildo rabino Jonathano Sackso tekstas, primenantis mums, kad visada galime rinktis, ant kokio pamato kuriame pasaulį – meilės ar darviniškos kovos.

Ar reikia reglamentuoti gimdymą namuose?

Apie gimdymo namuose galimybes ir pavojus klausiame Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorę Dianą Ramašauskaitę. Tuo tarpu Algimantas Ramonas „Artumoje“ gina teisę gimdyti namuose ir sako, kad diskutuoti reikia tik apie pagalbos gimdant namuose, o ne paties gimdymo namuose reglamentavimą.

Humanitaras po medžiu, arba Lituanistikos būklė šiandien

„Aistros verda, ritasi kraujo bangos. Vyriausybė užsimojo papjauti lituanistiką. Ar gali būti Lietuvoje kas nors baisiau?“ – tokiu klausimu savo rašinį pradeda LEU docentas Darius Alekna. Tuo tarpu su VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia, kad mokslinių tyrimų galimybės šiandien yra kaip niekada geros, tačiau nerimą kelia, kad ir biurokratai, ir neretai patys mokslininkai ne iki galo suvokia humanitarinių mokslų svarbos demokratijai, pilietinei visuomenei.

Šv. Faustinos palikimas

Pirmąjį sekmadienį po Velykų – Gailestingumo šventė. Nuo 2000 metų ją švenčia katalikai visame pasaulyje. Tam tikinčiuosius pakvietė šv. popiežius Jonas Paulius II, atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai vienuolei Faustynai Kowalskai Jėzaus išsakytą norą. Žiūrėkite videopasakojimą apie šventosios praktikuotas dorybes ir skaitykite straipsnį apie jos gyvenimą bei palikimą.

Šventosios Dvasios veikimas šeimos gyvenime

Kunigas Ramūnas Mizgiris OFM svarsto, kokiomis aplinkybėmis tampame atviri Dievo malonei, ir ko iš mūsų tikimasi, kad būtume verti priimti dieviškąją paguodą. Diana ir Aidas Adomaičiai pasakoja apie dieną, kurią pradėjo būdami netikintys, o baigė jau pažinę ir pamilę Dievą. Tai liudijimas apie Šventosios Dvasios veikimą šeimos gyvenime.

Lietuvos istorija vaikams

Pastaruoju metu džiugina tai, kad padaugėjo vaikams skirtų kokybiškų knygų, pasakojančių Lietuvos istoriją ir kartu leidžiančių apmąstyti klausimus, ką gi reiškia būti lietuviu, ką reiškia puoselėti savo lietuviškumą gyvenant savanoriškoje ar priverstinėje išeivijoje. Donatas Puslys apžvelgia dvi tokias knygas – „Pasakojimą apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ ir „Sibiro haiku“.

Islamas Europoje

Lietuvoje islamo išpažinėjai sudaro vos 0,1 proc. visuomenės ir tikėtina, kad šis skaičius neaugs, nes totorių mažėja, imigracija menka, o į islamą atsivertę lietuviai išvyksta svetur. Tačiau Europoje musulmonų proporcija jau siekia 4,9 proc. ir, anot amerikiečių „Pew“ tyrimų centro prognozių, net ir nesant migracijos augs kone trim procentais arba trigubai, jei imigracija bus didelė. Skaitykite įžvalgas iš neseniai Vilniuje vykusios diskusijos „Musulmonai Lietuvoje ir Europoje. Ko (ne)žinome ir (ne)bijome?“ ir jautrią istoriją apie šeimą, kur vienas brolis atsivertė į islamą, o kitas įstojo į kunigų seminariją.

Humanitarinių institutų jungimas

Pasigirdus vyriausybinės darbo grupės siūlymams dėl humanitarinės pakraipos mokslinių tyrimų institutų sujungimo po vienu stogu, kilo nemenkas subruzdimas. Vieni tokiuose siūlymuose įžvelgia galimybę stiprinti tiriamąjį mokslinį potencialą, vadovautis gerosiomis užsienio valstybių praktikomis, o kiti savo ruožtu atkerta, kad po oficialiais deklaruojamais siekiais slypi visai kiti interesai, o su pačiomis institutų bendruomenėmis pakankamai diskutuota nebuvo. Kaip yra iš tiesų?

Laikas ir Kitas

Į lietuvių kalbą neseniai išversta Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emmanuelio Levino (1906–1995) knygelė „Laikas ir Kitas“. Skaitykite vertėjo straipsnį apie tris filosofo mąstymą paveikusius kontekstus ir pirmąkart lietuviškai prabilusio kūrinio recenziją. Levinas apmąsto kolektyviškumą. Kaip jis įmanomas, išvengiant redukavimo į bendrumą? Ir kas yra laikas? Dabarties transcendencija, susidūrimas su kitokybe.

Tautos meilė – pražūtinga?

Prieš Vasario 16-ąją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtame dispute keltas klausimas, ar tautos meilė yra pražūtinga. Politologė Inga Vinogradnaitė teigė, kad tautos meilės nuostata yra vertinga, tačiau neretai puoselėjama, sužadinant pragaištingas emocijas. Jos oponentės kultūros istorikės Rasos Čepaitienės požiūriu, paradoksalu, kad ant nacionalizmo pamatų atsikūrusioje Kovo 11-osios Lietuvoje nacionalizmas virsta baubu kaip sovietmečiu.

Filosofija vaikams

Leidykla „Jonas ir Jokūbas“ skaitytojus pradžiugino keturiomis serijos „Mažieji Platonai“ knygomis, supažindinančiomis vaikus su filosofija. Knygelių vertėja Daina Habdankaitė teigia, kad jos akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Tuo tarpu knygeles perskaitęs Donatas Puslys rašo, kad dėmesio jos ypač vertos todėl, jog moko jaunuosius skaitytojus kelti klausimus ir leistis į savęs ir pasaulio pažinimo nuotykį.

Moteris. Krikščioniškas požiūris

Bažnyčia nelaiko moterų prastesnėmis, o Biblijoje moterys nėra tik paklusnios ir nuolankios savo vyrams. Tai klaidingi tvirtinimai. Skaitykite pokalbį su praėjusį savaitgalį Vilniuje viešėjusia lenkų teologe Irena Neumueler, kalbančia apie moters orumą, pašaukimą ir įkvepiančius biblinius moterų pavyzdžius. Pasak jos, šiandienis feminizmas veda moteris didžiulio egoizmo link. Tuo metu Bažnyčios dokumentuose šv. Jono Pauliaus II dėka kalbama apie „naująjį feminizmą“. Anot Tomos Bružaitės, jis būtų įgyvendintas, jei moterys savo unikaliais skirtumais ir buvimu suasmenintų įvairias bendro gyvenimo sritis.

Išlaisvinanti W. Gombrowicziaus ironija

Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiški prisiminimai“ – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. „Prisiminimai“ gimė radijo stoties „Laisvoji Europa“ užsakymu. Kviečiame skaityti knygos ištrauką, o Donatas Puslys aptaria, kodėl W. Gombrowicziaus būta savojo laikmečio Sokrato.

S. Weil biografija

Savo idealu ją laikė Alfonsas Nyka-Niliūnas, Czesławas Miłoszas vadino Prancūzijos dovana pasauliui, o šv. popiežius Jonas Paulius II ją citavo. Neįmanoma vienu žodžiu apibūdinti šios talentingos prancūzų filosofės. Mistikė? Komunistė? Eretikė? Šventoji? Anarchistė? Neseniai Katalikų pasaulio leidinių išleista knyga „Simone Weil: neįmanomybės drąsa“ pristato neeilinės asmenybės biografiją, atrakinančią ir jos kūrybą.

Nepaklusę laikmečio vėjams

Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas? Taip kadaise klausė profesorė Vanda Zaborskaitė. „Kaip kultūros asmuo Lindė-Dobilas formavosi atskirai, nuošaliai nuo lietuviškosios visuomenės nuomonių, pažiūrų, aistrų. Jis nesutapo nė su viena ideologija nei partija, visur matė ne tik šviesiąsias, bet ir tamsiąsias puses, pirmas filosofiškai suvokė didįjį žmogaus būties paradoksą – amžinąjį „tarp“ – net tarp dangaus ir žemės“, – savo tekstu atsako Viktorija Daujotytė.

Krikščionių persekiojimas

Krikščionių persekiojimas dėl jų tikėjimo yra itin opi problema pasaulyje. Apie tai Valentinas Mitė kalbėjosi su katalikų paramos fondo „Aid to the Church in Need“ atstovu Marku von Riedemannu. Tuo tarpu Irako Erbilo arkivyskupas Bashar Warda dalinosi tuo, su kokiomis problemomis šiandien susiduria Irako krikščionys, norintys liudyti Kristų.

Knygų mugė

Šiandien prasideda iki pat sekmadienio truksianti Vilniaus knygų mugė. Kunigas Algirdas Toliatas kviečia į didžiuosius knygų atlaidus ir siūlo pokalbį apie tai, ko šiemet Knygų mugėje praleisti nevalia. Savo rekomendacijomis dalijasi ir Bernardinai.lt redakcijos nariai, kurių dauguma nuo šiandien ir kraustosi darbuotis į knygų sostine tapusius „Litexpo“ parodų rūmus. Iki susitikimo.

Šventosios Dvasios prisilietimai

Kartu su „Artuma“ svarstome, kas yra Šventoji Dvasia. Jaukūs kunigo Antano Saulaičio SJ prisiminimai ir šiek tiek provokuojantys pamąstymai apie Šventosios Dvasios simbolius. Į klausimus, ką reiškia krikščioniui gyventi laisvėje ir kokią įtaką mūsų vidinei laisvei turi Šventoji Dvasia, atsako kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas.

Lietuvos šimtmetis

Brangūs Bernardinai.lt skaitytojai, sveikiname su mūsų visų valstybės šimtmečiu. Ta proga su monsinjoru Rolandu Makricku žvelgiame į Lietuvos tarptautinio pripažinimo peripetijas 1918 metais, o Rimantas Jokimaitis mums pristato labai svarbų kanauninko Povilo Dogelio dienoraštį, kuriame tilpo A. Smetonos laikų lietuviško gyvenimo problemos, okupacijos išvakarių įtampos, pirmoji sovietų, 1941–1944 m. nacių okupacijos.

Vaikystė be smurto

Prieš metus buvo priimtos Vaikų apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, apibrėžusios visų rūšių smurtą prieš vaikus ir įtvirtinusios vaiko teisių užtikrinimą bei apsaugos mechanizmą. VDU profesorė Ilona Tamutienė daro įžvalgą, kad į struktūrinius pokyčius orientuota reforma „pametė“ vaiką. Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė teigia, kad pagalbos ir bendradarbiavimo poreikis turėtų atsirasti dėl bendro rūpinimosi vaikais.

Kauno slaugos ligoninė – vieta mirštantiems gyventi

Du pokalbiai su ilgametėmis Kauno slaugos ligoninės darbuotojomis: gydytoja Inesa Poniškaitiene ir direktore Rita Kabašinskiene. Medikės prisimena, kaip buvo kuriama pirmoji paliatyvios slaugos ligoninė Lietuvoje, ir pasakoja apie ligoninės kasdienybę – kai ligonis paguldomas paniuręs, bet pamažu nušvinta jo akys.

#MeToo: Kas darytina?

„Taip, seksualinis priekabiavimas turi būti nepateisinamas – visais pavidalais. Taip, priekabiautojai neturi dirbti švietimo institucijose, kur jų valioje atsiduria jauni, nuo jų priklausomi žmonės. Bet ne, atimti nacionalinę premiją iš menininko, kuris jokio teismo nėra pripažintas kaltu, yra neteisėtas veiksmas“, – rašo Agnė Narušytė. Donatas Puslys svarsto, kad visas šis vajus gali tapti pozityviu postūmiu, jei bus suvokti du dalykai. Pirma, kad problemos išviešinimas internete dar nėra sprendimas, o tik pirmas žingsnis jo link. Antra, anot jo, negalima apsiriboti tik konkrečiais asmenimis ir jų tikrais ar tariamais prasižengimais. Lygiai taip pat svarbu yra kalbėti apie tai, kas darytina, kad ši pirmoji #MeToo banga būtų ir paskutinė.

Paveikslėlių knygoms Lietuvoje vietos dar daug

Knygoje vaikams „Per balas link aušros“ pasakojama Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus istorija. Apie knygos idėją, kūrybos procesą ir J. Basanavičių – interviu su knygos autore. Antrasis tekstas – pokalbis su knygą išleidusios leidyklos „Tikra knyga“ kūrybos vadove apie tai, kas yra gera iliustracija, ir vis dar neužpildytą paveikslėlių knygų rinką Lietuvoje.

Kova su vėžiu

Vėžio diagnozė – vis dažnesnė, tačiau tai ne mažiau gąsdinantis sukrėtimas kiekvieno žmogaus gyvenime. Vieni lemtį sutinka kaip iššūkį ir jiems pasiseka susidoroti su liga kovojant iki paskutinio lašo, kitiems tenka susidurti su vėžio negailestingumu ir likusį gyvenimo laiką praleisti hospise – ten ligoniai apsupami neatlyginama globa, meile ir laisve gyventi ir mirti oriai.

Kai tikėjimas keitė pasaulį

Reformacija, kaip religinis sąjūdis, kilęs prieš 500 metų, pakeitė ne tik religijos istoriją. Reformuota krikščionybė įsitvirtino daugyje Europos šalių pakeisdama žmonių požiūrį ne tik į Dievą, Bažnyčią, valstybę, bet ir į kasdienius dalykus – darbą, mokslą, gimtąją kalbą. Dalinamės Ingos Lukšaitės knygos „Kai tikėjimas keitė pasaulį... Reformacija Lietuvoje“ ištrauka, kurioje ji nagrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios organizavimasį ir veiklą XVI amžiaus šeštąjį–septintąjį dešimtmečiais, taip pat Raimondos Ravaitytės-Meyer tekstu apie šią iškilią mokslininkę, apdovanotą Liudviko Rėzos premija.

Tėvas ir sūnus Baltrušaičiai

Semiotikas A. J. Greimas yra rašęs: „Meno istorikas Baltrušaitis į Rytus nuo Berlyno žinomas kaip poeto Baltrušaičio sūnus, o į Vakarus nuo Berlyno poetas Baltrušaitis žinomas kaip meno istoriko Baltrušaičio tėvas.“ Šiandien sukanka 30 metų nuo vieno žymiausių viduramžių meno tyrinėtojų Europoje Jurgio Baltrušaičio (jaunesniojo) mirties. Tad kviečiame prisiminti tėvą ir sūnų Baltrušaičius.

Dirbtinis apvaisinimas – vienintelis būdas?

Astai ir Tomui Mackevičiams nesisekė susilaukti taip trokštamo kūdikio, tačiau pora nusprendė kliautis NaProTechnologija, o ne dirbtiniu apvaisinimu. Interviu Mackevičiai dalinasi savo šeimos istorija. Antrajame tekste Bažnyčios mokymą apie vaisingumo pažinimo klausimus išsamiai pristato Kauno arkivyiskupas Lionginas Virbalas SJ.

Vytautas Toleikis „Pasakojimai prabudus“

Pasirodė kultūrininko ir publicisto Vytauto Toleikio atsiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ – neįprastai drąsūs, atviri, liūdni ir juokingi, gyvi ir skaidrūs atsiminimai apie gyvenimą XX a. 7–8 dešimtmečių tarybų Lietuvoje. Autorius jį aprašo kone etnografiškai detaliai, sąžiningai, saviironiškai: „Dezodorantas atsirado perestrojkos laikais. Pažastų niekas neskuto, panos neskuto ir blauzdų. Šokių vakarui visi išsitrinkdavo galvas. Kaip dar Valančiaus pamokyti prieš pirmąją komuniją. Bachūrų švarios panagės – svarbu, bet ne tragedija. Daug svarbiau, kad nesmirdėtų iš burnos, net tokio gaiviklio buteliuką turėjau.“

Dokumentinis teatras

TEATRO ŽURNALO straipsniai kviečia stabtelėti ties dokumentinio – arba realybės – teatro problematika. Dokumentinis teatras yra vieta, kurioje atsiveria erdvė daugybei šiandien svarbių klausimų: kas yra tikra, patikima, realu? Kaip galima žinoti, kur baigiasi realybė ir prasideda reprezentacija? Režisierė Yana Ross atsiriboja nuo dokumentinio teatro, bet kartu ir prisiliečia prie jo, kalbėdama apie savotišką laiko įdokumentinimą teatre. O Rimantas Ribačiauskas dalijasi asmeniškais įspūdžiais apie, be abejo, dokumentiškiausio lietuvių teatro spektaklio „Žalia pievelė“ radimąsi.

Nauji liturginių tekstų vertimai

Nuo šiol verčiant liturginius tekstus daugiau atsakomybės teks kiekvienos šalies Vyskupų konferencijoms. Keliamas uždavinys, kad tekstas ne tik atitiktų lotynišką originalą, bet ir būtų aiškus šiandienos žmogui. Ar visada tokia misija įmanoma? Kartais tenka paplušėti ieškant tinkamiausio termino moderniose kalbose. Yra netgi visiškų skeptikų. Vienas iš pavyzdžių – didelio atgarsio sulaukęs „Tėve mūsų“ vertimas.

Užsispyrėliškas gydymas pratęsia nepagydomai sergančiojo kančias

Bioetikos profesorius kun. Andrius Narbekovas atskleidžia esminį moralinį skirtumą tarp pasyvios eutanazijos ir leidimo žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie vadinamąjį užsispyrėlišką gydymą, kodėl jo turėtų būti atsisakyta, daugiau pasakoja Romos Popiežiškojo universiteto profesorius kun. Vidas Balčius.

Apie celibatą ir išpažintį

Gruodžio 15 dieną Australijos komisija, kuriai buvo pavesta tirti vaikų seksualinį išnaudojimą, pateikė rekomendaciją, kad Katalikų Bažnyčia atsisakytų kunigų celibato reikalavimo, o be to, baudžiamojo persekiojimo susilauktų tie kunigai, kurie neinformuotų apie su pedofilijos atvejais susijusius įrodymus, gautus per išpažintį. Tačiau ar iš tiesų identifikuojamos teisingos problemos šaknys ir kokios būtų pasekmės, jei rekomendacijos būtų įgyvendintos?

Demokratinius Vakarus alina silpstantis Kremlius

Gyvename laikotarpiu, kuris išorės grėsmių prasme yra pats sudėtingiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau tuo pat metu esame saugiausi nei bet kada – interviu teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tuo tarpu žurnalistas Valentinas Mitė svarsto apie vieną iš pagrindinių išorės grėsmių – Kremlių: kiek per metus pakenkta demokratinio pasaulio tvarkai ir ko tikėtis ateityje.

Arendt iki Eichmano

Hannah Arendt žinoma kaip autorė, kuri visą gyvenimą bandė suprasti XX a. blogį, totalitarizmą ir Holokaustą. Kaip susiję šie apmąstymai ir toks pakylėtas požiūris į politiką? Kaip pastanga suprasti baisiausius nesenos istorijos epizodus susijusi su tokia idealizuojančia, aktyvų dalyvavimą akcentuojančia politikos koncepcija? Tokius klausimus savo tekste užduoda filosofas Simas Čelutka. Tuo tarpu mūsų archyviniame tekste pati filosofė gvildena klausimą, kas leidžia iškilti totalitarizmui.

Ką mums kalba Kalėdos

Didžiosios metų pabaigos šventės – štai, štai jos ir vėl! Ir joms būdinga kasmet ateiti vis greičiau. Nebepatiriame šiais laikais, matyt, per vertimąsi aukštyn galva tikrojo švenčių laukimo. O išeitis, pasak lėlių teatro režisieriaus, dailininko Rimo Driežio – tiesiog pamėginti paieškoti tikrojo santykio su šia švente, atsigręžti į tradicijas ir pasijusti arčiau tų mažutėlių, kaip kad tokia buvo šv. Pranciškaus idėja. Be to, regis, gyvename laikais, kai Kalėdos yra didžiausias įvykis planetoje, o tiek neatsakyta klausimų šia tema, pavyzdžiui – ar išties Jėzaus Kristaus gimimas buvo švenčiamas gruodžio 25-ąją?

Kalėdų Senelio pasaka: ar verta ją sekti?

Dialogas apie tai, kaip Kalėdų Senelio pasaka atrodo vaiko ir suaugusiojo akimis. Pirmajame tekste vaikystės prisiminimais dalinasi keturi „Bernardinai.lt“ redakcijos nariai, o antrajame tėvai pasakoja, kaip sau atsakė į klausimą: leisti vaikams Kalėdų Seneliu pasidžiaugti, ar pasakyti tiesą?

Migracija

Kas sekundę vienas žmogus yra priverstas bėgti iš namų dėl karo ar gamtinės stichijos. Pabėgėlių skaičius dar niekada žmonijos istorijoje nebuvo toks didelis: jis viršija 65 mln. Valstybių sienų nepaisanti migracija iš nepaprastosios padėties tampa nauja norma, keliančia iššūkius ne tik nusistovėjusioms politinėms praktikoms, bet ir kiekvieno mūsų moralei. Dažnai net nesusimąstome, kad migracijos reiškinys paliečia ne tik Europą, bet ir kitus žemynus. Jungtinių Tautų duomenimis, tik 17 proc. „išvietintų“ asmenų rado prieglobstį Europoje, dauguma – 30 proc. – glaudžiasi Afrikoje.

Nematomi šalia mūsų 2

Pasakoja dvi moterys. Skaudžias istorijas – apie savęs ir kito nužmoginimą. Viltingas istorijas – apie orumo pripažinimą toms, kurios buvo laikomos beveik gyvuliais. Visa tai tikrai vyksta šiandien, ir ne kokiame nors filme, o tikrovėje. Ir ne vien tolimame užsienyje, bet ir mums prieš akis.

Laisvė ir religija

Pirmadienio dialogas skirtas apmąstyti dvi skirtingas laisvės sampratas ir religijos vietą viešojoje erdvėje. Kokios laisvės šiandien siekiame ir kaip turime spręsti religinio fundamentalizmo problemą? Antrasis klausimas ypatingai svarbus, nes kartais, prisidengiant kova su religiniu fanatizmu, iš viešosios erdvės yra šalinama religija apskritai.

Lytinis ugdymas, kaip atsakas į vaikų ir paauglių seksualizaciją

Juan Robles nurodo priežastis, dėl kurių tėvams derėtų susirūpinti savo atžalų lytiniu ugdymu bei stabdyti vaikų ir paauglių seksualizavimo procesą. Salomėja Fernandez Montojo kalbina lytinio ugdymo specialistę iš Prancūzijos, kuri svarsto, koks turėtų būti lytinio ugdymo turinys ir kaip reikėtų vaikus bei paauglius mokyti kurti stabilius ilgalaikius santykius.

Senatvė - tik blogas įprotis?

Popiežius Pranciškus šį mėnesį kviečia prisiminti ir melstis už senyvo amžiaus žmones, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie tikėjimo liudijimo ir ateities kartų ugdymo. O ar dažnai mes pasidomime, kaip jie gyvena? Kaip jaučiasi, kaip sutaria su savo bendraamžiais, vaikais ir anūkais? 75-ius metus JAV trukęs tyrimas atskleidė, kad laimingos senatvės sulaukia tie žmonės, kurie turi gerus santykius su savo artimaisiais.

Samsonas ir Dalila

Jau gruodžio 6 dieną įvyks C. Saint-Saenso operos „Samsonas ir Dalila“, kurią režisuoja Dalia Ibelhauptaitė, premjera. Ta proga monsinjoras Visvaldas Kulbokas aptaria Samsono ir Dalilos istoriją Šventojo Rašto kontekste, o Kristina Sabaliauskaitė rašo apie šios istorijos atspindėjimą žymiausių dalininkų kūriniuose.

Lukiškių dilema

Lukiškių aikštės konkursą laimėjo paminklo partizanams projektas, įveikęs daugelio visuomeninkų remtą Vytį. Tačiau koks paminklas stovės aikštėje, neaišku, nes rezultatus užginčijo Kultūros paveldo departamentas. Istorikas Zigmas Vitkus analizuoja, kaip apsaugoti atminimo erdves nuo profanavimo ir kokią žinutę neša paminklas partizanams. Tuo tarpu Deividas Šlekys svarsto, ar dabar tikrai turime rinktis tarp Vyčio ir partizanų.

Lietuvių kalbos egzamino reforma

Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino tvarką. Nuo šiol mokiniai galės remtis ir užsienio autorių kūriniais. Apie tai kalbėjomės su lietuvių kalbos mokytoja Dainora Eigminiene ir literatūros kritike Elžbieta Banyte.

Baimės eksportas ir visuomenės atsparumas1

XXI amžiuje pagrindine Rusijos importuojama preke tampa ne nafta ar dujos, o baimė: gamtos ištekliai metams bėgant pigs, bet baimė brangs. Apie tai savo tekste kalba Sergejus Medvedevas. Tuo tarpu filosofas Algis Davidavičius su istoriku Viliumi Ivanausku kalbasi apie tai, kaip nepasiduoti tam baimės eksportui ir padaryti visuomenę atsparesnę.

Nematomi šalia mūsų

Prostitucija visuomet kelia daug visuomenės diskusijų ir yra apipinta įvairiais mitais bei prietarais. Tačiau ką galime pasakyti apie prostitucija užsiimančius žmones – klientus ir pardavėjus? Kodėl jie pasirenka šį žlugdantį kelią? Ar visada galima kalbėti apie pasirinkimą? Ypač skaudu, kai liečiant šią temą tenka kalbėti apie nepilnamečius.

Daugiakultūrių Kėdainių turtai

Kėdainiai yra miestas, apipintas daugeliu stereotipų. Tačiau, žvelgiant giliau, aiškėja itin istoriškai ir kultūriškai turtingo miesto vaizdas. Tai praeitis, kuria pagrįstai galima didžiuotis, tačiau ar ją pažįstame? Pristatome du vaizdo pasakojimus apie daugiakultūrių Kėdainių paveldą.

Seksualinis priekabiavimas LIetuvoje: ilgai slėpta problema?

Iniciatyva #metoo Lietuvoje ir pasaulyje į viešumą iškėlė seksualinio priekabiavimo problemą, kurią žmonės dažnai yra linkę ignoruoti ar sumenkinti. Kokie problemos mastai Lietuvoje? Ką daryti susidūrus? Apie tai kalbėjomės su teisininke ir psichologe, kurios pateikė skirtingas šios svarbios problemos perspektyvas.