Dialogas

Litvakų Kaunas

Bendradarbiaudami su Geros valios fondu pristatome skaitytojams vaizdo pasakojimų ciklą apie litvakų bendruomenes. Šįkart žvilgsnis krypsta į Kauną – tarpukario Lietuvos laikinąją sostinę. Nors Kaunas dažnai atsiduria Šiaurės Jeruzale vadinamo Vilniaus šešėlyje, tačiau ir šiame mieste gyvavo skaitlinga ir aktyvi litvakų bendruomenė, Lietuvai padovanojusi ne vieną šviesuolį.

Baltoji lazdelė

Spalio 15-ąją minėsime Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Ja siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis kasdienybėje susiduria aklieji ir silpnaregiai. Kuo jie gyvena, ar mūsų miestų aplinka yra pritaikyta jų poreikiams, ar nepasiduodame mitams ir klišėms, kad jų gyvenimai būtinai yra liūdni ir nevisaverčiai?

„Keulė rūkė“ reklama

Praėjusią savaitę Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą užkandinių tinklui „Keulė rūkė“ už visuomenės moralės principų pažeidimą ir religinių simbolių niekinimą reklamoje. Šis atvejis iššaukė diskusijas apie pagarbą bendrapiliečių įsitikinimams, žodžio laisvę, visuomenės moralę, valstybės prigimtį ir funkcijas. Ar vertėjo bausti už tyčiojimąsi iš to, kas krikščionims šventa? Kodėl renkamasi šokiruojanti reklamos strategija? Kviečiame skaityti dviejų profesionalių – politologės ir reklamos specialistės – įžvalgas.

Švietimo kryžkelės

Šalies pedagogai valdžiai kelia naujus reikalavimus – siekiama keisti mokytojo darbo užmokesčio sistemą, mažinti vaikų skaičių klasėse, naikinti vadinamąsias „žirkles“. Ką apie visus šiuos reikalavimus ir švietimo sistemoje būtinus pokyčius mano už šią sritį atsakinga ministerija?

Mokytojo diena

Šiandien mokiniams iš mokytojų reikia ne tik teorinių, dalykinių žinių. Jiems lygiai taip pat reikia ir įkvepiančio pavyzdžio, ką reiškia būti pilietišku, ką reiškia gerbti ir mylėti savo artimą, ką reiškia ieškoti ir rasti savąjį pašaukimą. Kitaip tariant, jiems reikia mokytojų, kurie būtų autoritetai.

Sekuliarūs religijos pakaitalai

Panašu, kad sekuliarizacijos mitas neišsipildė ir žmogus netapo netikinčiu gyvūnu. Neretai jis susiranda ne tik įvairiausių alternatyvių dvasinių praktikų, bet ir sekuliarių religijos pakaitalų. Štai filosofas Rogeris Scrutonas savo paskaitoje kalba apie žmogaus teisių religiją, o kitas filosofas Alvydas Jokubaitis savo naujausioje knygoje kalba apie liberalizmą kaip pilietinę religiją.

Pilsudskis ir Lietuva

Jozefas Pilsudskis Lietuvoje yra itin prieštaringai vertinama asmenybė. Vis dėlto apeiti ją itin sudėtinga, ypač jei kalbame apie Lietuvos nepriklausomybės priešaušrį ir tarpukario istoriją ar netgi lietuviškos tapatybės raidą. Juk pats Pilsudskis neabejojo, kad yra lietuvis, ir be galo mylėjo Vilniaus miestą.

Gimdymas

Moterys, rinkdamosi, kur gimdyti – namuose ar ligoninėje – visuomet turi įvertinti visas grėsmes, rizikas, ir apie tai jas privalo informuoti medikai. Pasak specialistų, gimdymą namuose būtina reglamentuoti, ir su tuo susijęs aprašas jau rengiamas. Šiame dialoge kalbame ir apie kitą svarbų dalyką – dvasinę gimdyvių sveikatą, kuria pasirūpinti akušeriai ne visada turi laiko. Todėl gimdančios moterys kreipiasi psichologinio palaikymo į dulas, arba gimdyvių padėjėjas.

„Pietinia kronikas“

Didžiulio susidomėjimo sulaukęs rašytojo Rimanto Kmitos popromanas „Pietinia kronikas“, parašytas šiaulietišku žargonu, dešimtojo dešimtmečio Lietuvos nuotykius tęsia toliau. Šįkart – teatro scenoje, spektaklio režisierius – Antanas Gluskinas, gyvenantis tarp Vilniaus ir Šiaulių. Apie režisieriaus ir rašytojo bičiulystę, smagią aktorių atranką ir ką reiškia gimti bei užaugti Šiauliuose – Eglės Milinavičiūtės straipsniuose.

Niekada daugiau. Holokausto aukoms atminti

Kalbėdami apie Holokaustą dažnai girdime žodžius „niekada daugiau“. Tačiau ką iš tiesų reiškia veikti vardan to, kad ne tik tokia tragedija nepasikartotų, tačiau ir būtų pašalinti antisemitizmo ar bet kokios kitos formos neapykantos daigai? Vienas būtinų dalykų yra sąžininga akistata su istorija ir pastanga suprasti, kas mūsų pasaulyje buvo ne taip, kad Holokaustas galėjo įvykti.

Pasaulis po Leonido

Labai greitai prabėgo metai nuo skaudžios Leonido Donskio netekties. Vis dar sunku su tuo susitaikyti, pripažinti tai kaip faktą, kurio jau nebepakeisi. L. Donskis visada buvo tas žmogus, kuris praturtindavo viešąją erdvę aktualiais komentarais, visada stojusiais ginti tų, kurių teisės pažeidžiamos, kurių balsas nuslopinamas, kurių atminimą siekiama ištrinti. Šiandien tęsti šią užduotį tenka jo bičiuliams, kurie šiame dialoge dalijasi atsiminimais apie savo draugą ir bendražygį.

Katalikai ir LGBT bendruomenė

Jėzuitas Jamesas Martinas išprovokavo diskusijas pareikšdamas, kad katalikai ilgą laiką neteisingai elgėsi su LGBT bendruomene. Jis siūlo būdus, kaip būtų galima šiuos santykius keisti. Tiesa, jo siūlymai ne visų buvo sutikti entuziastingai. Štai kardinolas Robertas Sarah negaili kritikos jėzuito požiūriui ir argumentuoja, kad katalikai vardan geresnių santykių su LGBT bendruomene neturėtų pamiršti Bažnyčios mokymo, kad artimą mylėti reikia tiesoje.

Su gimtadieniu, poete

Poetas Tomas Venclova švenčia savo aštuoniasdešimtąjį jubiliejų. Šią savaitę netrūksta renginių, kurie kviečia apmąstyti jo kūrybą, tapatybę, santykį su Lietuva, Europa, viešojo intelektualo vaidmenį šiandienos visuomenėje. Savo tekste Donatas Puslys apmąsto Tomo Venclovos kaip paribio žmogaus tapatybę. Taip pat kviečiame skaityti ir ištrauką iš „Apostrofos“ leidyklos tik ką išleistos knygos „Nelyginant šiaurė magnetą: Pašnekesiai su Ellen Hinsey“, kur poetas kalba apie savo biblinę poeziją, XX amžiaus pamokas ir perspėjimus šiandienai.

Asmeninė sąžinė vs. moraliniai principai

Vienas iš jautriausių „Amoris laetitia“ teiginių susijęs su raginimu rimčiau vertinti asmeninę kataliko sąžinę. Žinoma, nepamirštant pabrėžti, kad pastaroji privalo būti nuolat ugdoma, formuojama ir puoselėjama. Ar tikrai teiginiai apie asmens sąžinės viršenybę bendriesiems moralės principams tokie nauji katalikų doktrinos tradicijoje?

Savižudybės Lietuvoje

Rugsėjo 10 d. minėsime Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių Lietuvoje ir ieškoti būdų, kaip užkirsti joms kelią. Ar esame pasirengę pastebėti kito žmogaus – taip pat ir vaiko – kančią? Ar ryžtamės jo paklausti apie planuojamą lemtingą pasirinkimą? Ar žinome, į ką kreiptis pagalbos? Kaip teigia specialistai, viena savižudybė paveikia iki dešimties aplinkinių – šeimos narių, draugų, kaimynų, bendradarbių, kurie išgyvena daugybę emocijų. Gedintiesiems svarbiausia suprasti, kad šie ir kiti jausmai bei klausimai yra natūrali gedėjimo dalis, kurios negalime uždaryti viduje. Taip pat svarbu kreiptis pagalbos, esant nepakeliamam sunkumui, ir pasirūpinti savimi.

Jie pirma atėjo...

Režisieriaus Kirilo Serebrenikovo sulaikymas Rusijoje sukėlė diskusijų ne tik apie šį konkretų atvejį, tačiau apie padėtį Rusijoje apskritai. Režisierius Ivanas Vyripajevas nedvejodamas pareiškė, kad vien protesto laiškų čia jau nebepakaks – būtina civilizuotomis priemonėmis siekti režimo, kuris tęsia bolševikinę tradiciją, pakeitimo. Vitalijus Portnikovas klausia, kaip galima priekaištauti kvailiems ribotiems žmonėms, nesuprantantiems, kad palaikydami agresyvų neofašistinį režimą arba net tylėdami jie pasirašo sau ir savo kūrybai nuosprendį.

Rugsėjo pirmoji: pedagogai apie savo darbą

Belaukiant rugsėjo pirmosios, su lietuvių kalbos mokytoja Roma Prajaraite kalbėjome apie buvimo mokytoja džiaugsmus ir rūpesčius, bei mokinius, kurie taip myli pedagogus, kad net butą jiems nori nupirkti. Mokytojas Stepas Eitminavičius rašo apie tai, jog visuomenė mokyklai skiria per mažai dėmesio, nors švietimu reikia rūpintis taip, kaip ąžuoliuku, kurį jo auklėtiniai pasodino greta jo namų.

Apie mūsų parkus

Šįkart pasidairykime po mūsų parkus. Romantinius peizažinius parkus tiriantis meno istorikas Dainius Labeckis pasakoja apie sodų ir parkų raidą didžiojoje Lietuvoje. Tuo tarpu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos biologė Andželika Kriaučiūnienė primena, kad parko paskirtis – parodyti tai, kas gamtoje geriausia ir gražiausia. Ji priduria, kad medžiai yra miesto istorijos dalis, kaip ir seni pastatai.

Annos Halberstadt poezija

Praėjusią savaitę Lietuvoje savo poezijos knygą „Vilniaus dienoraštis“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas) pristatė Anna Halberstadt, „pražuvusio žydiško Vilne dukra“. Moteris gimė ir augo sostinėje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje, aštuoniolikos išvyko studijuoti į Maskvą, vėliau emigravo į JAV. Šiandienį dingusių žmonių ir balsų Vilnių poetė regi ir atminties akimis.

Lietuvių atminimo įamžinimas Sibire

Minime Juodojo kaspino dieną. Nuo SSRS ir Vokietijos įtakos sferų pasidalinimo Europoje ir prasidėjo lietuvių tautos tragedija. Šia proga apie lietuvių atminimo įamžinimą Sibire kalbėjomės su ilgamečiu ekspedicijų į Sibirą vadovu Gintautu Alekna ir šių metų „Misija: Sibiras“ dalyve Inesa Ulichina.

Neapykantos ekumenizmas?

Skaitant „La Civiltà Cattolica“ publikuotą tekstą apie neapykantos ekumenizmą, dera klausti, ar ši analizė padeda suprasti mūsų situaciją, kai po rezonansinių išpuolių girdime siūlymų išvaryti neapykantos religijos išpažinėjus musulmonus, kai pasaulis lengva ranka dalinamas į draugus į priešus, kai religija siekia save primesti politikai, o politika bando dominuoti religijos atžvilgiu, išnaudodama ją sekuliarioms užmačioms. S. Greggo teigimu, straipsnio autoriai nekompetentingai svarsto apie situaciją JAV, o katalikai ir evangelikai vienijasi ne iš neapykantos, o dėl bendrojo gėrio.

Vaikų mokymas namuose: privalumai, trūkumai, galimybės

Apie vaikų mokymą namuose – privalumus, trūkumus, galimybes – ir kokia turėtų būti mokymo sistema ateityje, svarsto švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė. Antrajame tekste mokymo namuose patirtimi dalinasi dvi dukteris auginanti Kristina.

Anthony Burgesso šimtmetis

XX a. britų rašytojo Anthony Burgesso, kultinio romano „Prisukamas apelsinas“ autoriaus, šimtosios gimimo metinės. Kartais jis statomas į vieną gretą su Evelynu Waugh ir Grahamu Greene’u, teigiant, kad pastarieji – trys didžiausi XX a. britų katalikai rašytojai. Tačiau pats romanistas save laikė atsimetusiu kataliku, negalinčiu nuo jos visiškai atsiplėšti. Tai matyti ir „Prisukamame apelsine“ – knygoje, tvirtai ginančioje krikščionišką žmogaus sampratą.

Krikščionių kankiniai mūsų dienomis

Nors pirmuosius krikščionybės amžius dažniausiai siejame su tikėjimo kankiniais, tačiau tikinčiųjų, kurie yra persekiojami dėl savo ištikimybės Jėzui, šiandien taip pat netrūksta. Bostono kardinolas Seanas O'Malley savo homilijoje kalba apie tai, ko turėtume pasimokyti iš žmonių, liudijusių tikėjimą savo auka. Jis perspėja, kad krikščionių kankinių atminimas neturi tapti pretekstu nekęsti musulmonų. Tuo tarpu M. Vártonas interviu atskleidžia, kad augantis nacionalizmas taip pat yra viena iš krikščionių persekiojimo priežasčių.

Apie tiesą ir gailestingumą

Tiesa patvirtinama gyvenimu, versdamas Šventojo Rašto eilutes svarsto Tomas Viluckas. Tačiau gyvenime už tiesą svarbiau gali būti gailestingumas, savo 20-ies santuokinio gyvenimo metų patirtimi dalinasi Dijana ir Žanas Neimantai.

R. Duterte's Filipinai

Praėjusiais metais filipiniečiai išrinko prezidentu Rodrigo Dutertę, žadėjusį išspręsti opią narkotikų problemą. Prasidėjo vadinamasis „karas su narkotikais“, kurio metu vykdomos neteisminės egzekucijos – žudomi narkotikų platintojai ir narkomanai. Nėra žmogaus, nėra ir problemos. Šiam ir kitiems katalikiškos Pietryčių Azijos valstybės vadovo veiksmams bei užmojams, pavyzdžiui, grąžinti mirties bausmę, prieštarauja vyskupai. „Kietuoliui“ prezidentui, kurį vis dar palaiko visuomenės dauguma, tai nė motais. Tačiau kodėl jis negeba įveikti saujelės islamistų, įsisiautėjusių šalies pietuose?

„Diunkerkas“

Režisieriaus Christopherio Nolano karinė veiksmo drama pasakoja apie sukrečiantį Antrojo pasaulinio karo mūšį prie Diunkerko, kur žiauriame mūšyje jungtinės Belgijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos karinės pajėgos buvo išvaduotos iš hitlerinės Vokietijos armijos apsupties. Skaitykite dvi šio filmo recenzijas, kuriose – ne tik liaupsės, bet ir kritika.

Kodėl tai, kas vyksta Lenkijoje, yra svarbu ir Lietuvai

Tūkstančiai žmonių didžiuosiuose Lenkijos miestuose išėjo į gatves protestuodami prieš valdančiųjų siekį pakeisti teisėjų skyrimo procedūras. Kritikai teigia, kad taip yra pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas ir kyla pavojus demokratijai. Plačiau apie tai, kas vyksta Lenkijoje, pasakoja Marijušas Antonovičius. Tuo tarpu Donatas Puslys akcentuoja, kokias lenkiškas pamokas svarbu išmokti mūsų demokratijai.

Teofiliaus kanoninis paveikslas: „už“ ir „prieš“

Pasklidus žiniai apie vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikaciją, Bažnyčia inicijavo palaimintojo Teofiliaus kanoninio sakralinio paveikslo nutapymą – ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pasirinktas ir iškilmėse Vilniaus Katedros aikštėje atidengtas Krokuvoje profesoriaus Czesławo Dźwigajaus meno dirbtuvėse dailininko Zbigniewo Gierczako bendradarbiaujant su Kaišiadorių vyskupijos atstovais nutapytas paveikslas. Bernardinai.lt dialogo rubrikoje Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė, tapytoja dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir dailininkas, žurnalistas Vaidotas Žukas aptaria, kaip, jų nuomone, derėtų vertinti šį naujojo palaimintojo atvaizdą.

Litvakų paveldas Lietuvoje

Kaip ateities kartoms išsaugoti ir perduoti turtingą litvakų paveldą? Apie tai – pokalbis su Dingusio štetlo muziejų Šeduvoje kuriančiu Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėju Sergejumi Kanovičiumi. Antrasis pokalbis, kurio dėmesio centre Danielius Lupshitzas, jau kalba apie šiandieną ir šiandieninius lietuvių bei žydų santykius. „Noriu, kad mes – lietuviai, žydai, Lietuvos žydai – kartu mokytumėmės savo istorijos ir kultūros“, – Gintarei Kubiliūtei teigia pašnekovas.

Istorija ir vertybinis žemėlapis

„Nuolatinis žvilgčiojamas atgal ardo socialinį audinį. Jis nekuria santykių tarp žmonių, bet kituose leidžia matyti tik savo nesėkmių ir nelaimės priežastis, kai dabartis reprezentuoja neišsipildžiusią vaikystės svajonę, netekties skausmą ar išduotą pirmąją meilę“, – rašo Simona Merkinaitė apie tai, kodėl šiandien tiek gausu žvilgsnio atgalios ir tiek nedaug vizijų ateičiai. Tuo tarpu rabinas Jonathanas Sacksas akcentuoja, kad gyvendami sparčių permainų metais privalome išlaikyti nekintantį vertybinį žemėlapį, kuris vienintelis gali padėti nepasiklysti šiandienoje.

Jurgio Matulaičio beatifikacijos 30-mečiui

Dar gyvi širdyse ir akyse Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju vaizdai, o šiomis dienomis minime Jurgio Matulaičio beatifikacijos 30-metį. Kviečiame dar kartą išgyventi tai, kas tomis istorinėmis dienomis vyko Romoje ir Marijampolėje. Prisiminkime svarbiausius Lietuvos istorijai be galo svarbaus asmens gyvenimo etapus, grįstus Šv. Pauliaus žodžiais: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“.

Povilo Šklėriaus romanas „Mano tėvas, mano sūnus“

Povilas Šklėrius rašo poeziją, prozą, dalyvauja poezijos slemuose. 2016 m. išleistas debiutinis jo romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“. „Mano tėvas, mano sūnus“ – antroji P. Šklėriaus knyga. Apžvalgininkė Agnė Grinevičiūtė aptaria knygos pristatymą, taip pat siūlome paskaityti šio romano ištrauką.

Kazio Varnelio ir Elenos Narbutaitės parodos

Menui skirtas dialogas. Apie tapybą – meno apžvalgininkė Austėja Mikuckytė ir menotyrininkė Birutė Pankūnaitė aptaria Kazio Varnelio bei Elenos Narbutaitės parodas. Dvi recenzijos – du požiūriai.

Humanizmas Antano Sutkaus fotografijose

Neseniai Vokietijoje prestižiniu Ericho Salomono apdovanojimu pagerbtą fotografą Antaną Sutkų šios šalies dienraščio „Frankfurter Rundschau“ žurnalistė Ingeborgh Ruthe pavadino vienu didžiųjų Europos, o gal net ir viso pasaulio humanizmo atstovų. A. Sutkus grąžina į mūsų dėmesio epicentrą žmones, kurie šiandien dažnai yra užmirštami arba viešumoje regimi tik dėl jiems priklijuotos etiketės. Net ir tose fotografijose, kuriose vaizduojama minia, dėmesys visų pirma skiriamas kiekvieno individualumui. Taip jo darbai tampa ne tik įspūdingo grožio vizualiniu kūriniu, tačiau ir žmogiškumo pamoka juos stebinčiajam.

Komiksai

Gražus šios vasaros atradimas gali būti komiksai. Pabandėme papasakoti, kad komiksai yra daugiau nei superherojai ir kad šiukštu – ne vien vaikų reikalas. Taip pat aptarėme leidyklos „Magnificat vaikams“ išleistą Onos Kvašytės komiksų knygelę „Teofilius“ apie vyskupą Teofilių Matulionį. Užsikrėskite komiksų mada ir jūs!

Isos slėnio poetas

Birželio 30 dieną minime poeto, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo gimimo dieną. Poeto kūryba yra paskata vis iš naujo grįžti prie esminių mūsų laikmečio iššūkių, problemų, permąstyti šiandienos kelius. Dalindamiesi šiuo dialogu linkime, kad poeto atminimas pas mus būtų įamžintas ne tik atminimo lentomis, tačiau ir gyva pastanga neapleisti jo gausios ir turiningos kūrybos.

Naujas Panevėžio veidas

Šis dialogas skirtas Panevėžiui – miestui, turinčiam ypač stiprų kultūrinį geną. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas tikrai statosi, tikrai atsinaujina, tikrai tvarko savo kultūrinį ir istorinį paveldą. Vienas iš to įrodymų – ir Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrių papildęs naujas narys – tapytojas Edvinas Klimas, atkreipęs į save ne vieno dailės mėgėjo bei kritiko dėmesį.

Laicizmas ir jo spąstai

Nesename interviu prancūzų mąstytojas Pascalis Bruckneris laicizmo principą įvardijo kaip sektiną visoms Europos valstybėms. Tuo tarpu, reaguodamas į šias filosofo mintis, brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis OFM atsako, kad laicizmas yra liberalaus rasizmo pavyzdys ir veda į diktatūrinį režimą, kurio siekis yra visus suvienodinti, o skirtybes uždaryti getuose.

Atsakinga tėvystė

Vaikas yra tėvams patikėta dovana, reikalaujanti nepailstamo rūpesčio ir veiklios meilės, rašo Zita Vasiliauskaitė svarstydama, kuo pasižymi atsakinga tėvystė. Tuo tarpu Diana Adomaitienė OFS klausia, kaip auklėjant vaiką jam perduoti tikėjimą?

Saugumo dilemos

Atsižvelgiant į Lietuvos kaimyninių šalių vidaus ir užsienio politiką, šiuo laikotarpiu saugumo institucijų veiklos svarba yra labai didelė. Tomas Janeliūnas apie iššūkius Valstybės saugumo departamentui (VSD) kalbina jo vadovą Darių Jauniškį ir su saugumo ekspertais kalbasi apie tai, kiek saugi yra mūsų šalis.

Birželio 14-osios tremtinių istorijos

Prieš 76-erius metus prasidėjo sovietų trėmimai iš Lietuvos. Minėdami šią skaudžią mūsų tautos istorijos datą, dalijamės Onutės Vitonienės ir Joanos Danguolės Sadeikienės pasakojimais.

Lietuvos psichiatrijos krizė?

Ar teisingais būdais laužome stereotipus apie psichinę negalią turinčius žmones? Ar vadinamasis sveikas protas, paveiktas diskriminacinių nuostatų ir stigmos, visada priima teisingus sprendimus? Iš kur kyla didžiausias pavojus visuomenei? Mintimis dalinasi JT specialusis pranešėjas prof. Dainius Pūras ir JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus.

Vidurio Europos paieškos

Ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; ar iš tiesų Jerzy Giedroyco pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte? Apie visa tai neseniai buvo diskutuota Atviros Lietuvos fondo inicijuotame diskusijų cikle „Permąstant Europą“. Šiandien dalijamės diskusijos apibendrinimu ir Vaido Jauniškio mintimis apie tai, ką jam asmeniškai reiškia Vidurio Europa.

Sakralusis paveldas

Kai kalbame apie medinio kultūros paveldo išsaugojimą, tarsi suponuojama nuomonė, kad tai daroma per menkai. Per pastaruosius metus šventovėse kilę ir čia kultūros vertybes glemžęsi gaisrai tarsi meta šešėlį ant atsakingų institucijų. Ir vis dėlto ši situacija nėra tokia paprasta – mes negalime bažnyčiose esančių visų vertybių saugiai uždaryti muziejuose, nes tuomet maldos šventovė nebetektų savo prasmės. Tad kokios priemonės yra veiksmingiausios kalbant apie sakraliojo paveldo apsaugą?

Iššūkiai Lietuvos mokyklai

Tarptautiniai stebėtojai pažymi, kad Lietuva netrukus susidurs su mokytojų trūkumu, o Nacionalinio egzaminų centro apklausa atskleidė, kad net 43 proc. aštuntokų ketina visam laikui emigruoti. Ar mokytojų, kurie padėtų mokiniams įsišaknyti Tėvynėje, parengimas gali tapti valstybės prioritetu?

Lytiškumo ugdymas ir požiūris į paauglį

Ar įmanomas pagarbus požiūris į paauglį, svarstant kaip geriausiai jauną žmogų paruošti šeimai? Kokia lytiškumo ugdymo strategija – rizikos vengimo ar jos pasekmių kompensacijos – yra efektyviausia? Ar tikrai mūsų jaunimas toks sugedęs, kaip esame pratę kartoti? Šiomis aktualiomis temomis mintimis dalijasi autoriai, iš arti pažįstantys tiek jaunų žmonių, tiek ir jų laukiančių gyvenimo iššūkių pasaulį. Išryškindami tai, kuo krikščioniška asmens samprata gali praturtinti šiandien vykstančias pasaulėžiūrines diskusijas.

M. Liuterio žinia vakar ir šiandien

Martino Liuterio įžvalgos, prieš 500 metų sužadinusios negrįžtamus pokyčius, vis dar žadina ir provokuoja krikščionių širdis ir protus. Naujam suvokimui. Naujai religinei laikysenai. Naujam ir radikaliam atsigręžimui į Dievo žodį.

Alkoholio ribojimai ir laisvės klausimas

Valdančiųjų planuojami alkoholio apribojimai visuomenėje sukėlė diskusiją ne tik apie siūlomų priemonių adekvatumą ar draudimų politikos efektyvumą, bet ir laisvės sampratą apskritai. Štai prie Seimo į koncertą susirinkusi minia reikalavo laisvės rokenrolui ir kritikavo sprendimus už ją priimančius politikus. O gal pastarieji irgi rūpinasi laisve?

Popiežius ir Venesuelos krizė

Venesuelai pavojingai artėjant pilietinio karo link, pasigirsta vis daugiau svarstymų dėl to, kokios pozicijos diktatoriškos prezidento Nicolas Maduro valdžios atžvilgiu laikosi popiežius Pranciškus. Vieni argumentuoja, kad popiežius yra pernelyg pasyvus ar net nuolaidžiauja kairiesiems populistiniams tironams. Kiti atsako, kad popiežiaus kritikai patys to nesuprasdami remia diktatoriaus skleidžiamą propagandą, o pats pontifikas turi aiškų planą.