Architektūra | Kultūra

Ką Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūros pasakoja apie karmelitų ordiną?

Gruodžio 14-ąją minimas vienas didžiųjų karmelitų ordino Ispanijoje reformatorių – šv. Kryžiaus Jonas. Ta proga praveriame Vilniaus basųjų karmelitų bažnyčios duris.

Unikalus Kauno rotušės pastatas bus pritaikytas muziejaus funkcijai

Rotušės pastate darniai susijungs muziejaus, miesto reprezentacijos, santuokų registravimo ir turizmo informacijos funkcijos.

Gydymo galią turėjusio Šv. Luko vienuolyne Graikijoje – įspūdingos mozaikos
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Graikijoje įsikūręs Šv. Luko Hosijo vienuolynas – vienas įspūdingiausių ir žymiausių šalies vienuolynų, turistus ir vietinius žavintis nuostabiomis sienų mozaikomis.

Po rekonstrukcijos – galimybė pakilti į aukščiausią Kauno senamiesčio bokštą

Po rekonstrukcijos lankytojams atveriamas Kauno rotušės bokštas, į kurį nuo gruodžio 6 d. bus galima pakilti naujai įrengtais saugiais laiptais.

Bažnytinio paveldo muziejus – tarp gražiausių nebeveikiančių bažnyčių

Kadras iš sostinės Šv. Mykolo bažnyčios, kurioje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, pateko tarp 10 gražiausių nuotraukų, nugalėjusių Popiežiškojo Grigaliaus universiteto konkurse. 

Architektas be architektūros? V. Ozarinsko kūryba ŠMC

V. Ozarinskas kūrė parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas, videofilmus, redagavo leidinius.

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia – jėga ir intelektas

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia pašventinta 1992 m., tačiau prieš tai stovėjusiose bažnyčiose nemakštiečiai meldėsi jau nuo XVI a.

Darkart apie Žaliojo tilto skulptūras, Lukiškių aikštę ir MO – susitikime su architektu A. Ambrasu

M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas.

Nugriauti ir nebestatyti

Senasis Vilniaus oro uosto terminalo pastatas yra tobulas sovietinės architektūros bejėgystės pavyzdys ir dar geresnė iliustracija nuostatos, teigiančios, kad bloga architektūra kenkia gyvenimo kokybei, komentuoja E. Parulskis.

Tas naujasis architektūrinis Vilniaus veidas

Mintys po konferencijos apie Vilniaus tapatybę.

Kaip prie bažnyčios kareivis simpatizavo E. Pliaterytei

Rėkyvos bažnyčios prieigose buvo sustojęs 1830 m. sukilimo kariuomenės pulkas, vadovaujamas Emilijos Pliaterytės.

Amžinieji pasivaikščiojimai po Menininkų kalnelį

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Kaip gaivinamas paveldas?
Statyba ir architektūra

Apie pasiaukojamą paveldo specialistų darbą kultūros paveldo objektuose, reikšmingus jų atradimus ir patirtis.

Paskelbti „Žvilgsnio į save“ nugalėtojai

Išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda-konkursas „Žvilgsnis į save“.

„(Ne)prarasti archyvai“: architektas Janas Borowskis

Matomas-nematomas, dingęs-nedingęs, prarastas-neprarastas – toks tarpukario Vilniaus paveldo tyrimų ir tvarkybos darbų archyvinio palikimo likimas.

Venecijos bažnyčia, kuri sužavėjo C. Monet: viso jos grožio nutapyti tiesiog neįmanoma
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Žvilgsnis į Šv. Jurgio Didžiąją baziliką – vieną nepaprasto grožio Venecijos kultūrinių paminklų.

Pokalbis su Janu Gehlu apie sveikus miestus ir tikrąją architektūros reikšmę

Apibendrintai sakyčiau, kad šiandien visi miestai turėtų stengtis tapti palankesni gyvenimui, tvaresni ir sveikesni. Šį tikslą viso pasaulio savivaldybės turėtų įsitraukti į dienotvarkę.

Architektas D. Libeskindas: MO – mažiausias mano projektas, bet vienas mėgstamiausių

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

F. Goyos kapavietė Madride: kodėl menininkas buvo palaidotas be galvos?
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Istorija byloja, kad į Bordo atvykęs ir garsiojo dailininko F. Goyos kapą pravėręs Ispanijos konsulas jo galvos paprasčiausiai nerado. Kur ji dingo?

Apie visuomenei atsiveriantį miestą

„Svarbiausias pokytis per pastarąjį dešimtmetį yra pokytis miestiečių sąmonėje – tikrai niekada nebuvo tiek daug viešai kalbama apie architektūrą ir miestą kaip dabar“, – įsitikinusios „Open House Vilnius“ organizatorės.

Teatro dailininko išdekoruota bažnyčia

Nors Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia – tarybinio laikmečio architektų darbas, jos istorija mena XV a.

Pas „modernų, bet ne modernistą“ Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
Kotryna Lingienė - Kaunas pilnas kultūros

Platesnė architekto biografija ir archyvo dalis (o tai – apie 1000 eksponatų) jau beveik mėnesį eksponuojami Kauno centre, Laisvės alėjos šerdyje esančiuose „Pienocentro“ rūmuose.

Jono Pauliaus II atspaudu palytėta

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia šiandien gal ir nebūtų įžymi, jeigu joje 1993 m. rugsėjo 7 d. nebūtų priklaupęs popiežius Jonas Paulius II. Videoreportažas apie bažnyčios istoriją, popiežiaus vizitą ir jo stebuklus.

Ekspertai: Reformatų skvero projektą reikėtų rengti iš naujo

Vilniaus regioninė architektūros taryba sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, kad jam reikėtų organizuoti viešą architektūros konkursą ir sprendinius keisti iš esmės.

Delnai, apglėbę kryžių

Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios architektūra labai iškalbinga: jos fasadas – delnų, apkabinusių kryžių, metafora.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia pasitiks popiežių atsinaujinusi
Monika Midverytė OFS - MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

„Tai buvo pirmas mūrinis gyvenamasis pastatas Kaune, kuris savo apimtimi tarp vienaaukščių medinių pastatėlių atrodė kaip dabartinis „Akropolis“, – sako architektė Asta Prikockienė.

Apie šių laikų miestus, švaresnius už žemės ūkio paskirties laukus

Kraštovaizdžio architektas iš Nyderlandų įsitikinęs, kad viešosios erdvės turėtų būti ne tik estetiškos, bet ir mėgstamos žmonių, o miestų žaliosiose erdvėse galima sėkmingai kurti sąlygas nykstančioms biologinėms rūšims gyventi.

Neįdomi, bet visada pulsuojanti gyvybe

Nors Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia architektūriškai nėra įdomi, stovėdama kapinių viduryje ji visuomet pulsuoja gyvybe, gerumu ir šiluma.

Mūzų šventė

Ant Nacionalinio dramos teatro fasado esanti skulptūra „Mūzų šventė“, sukurta Stanislovo Kuzmos, jau daug metų traukia Gedimino prospekto praeivių dėmesį. Prieš prasidedant teatro rekonstrukcijai buvo galima įsiamžinti visai arti skulptūros.

Gebėti patirti meną ir būti kūrybiškiems – prigimtinės mūsų teisės

Tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry įsitikinusi, kad menas viešosiose erdvėse gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkos supratimui ir padėti mums labiau ja didžiuotis.

Naujas Kauno akcentas: apleistas fontanas virto ryškiaspalviu batutu

Kaunas pasipuošė rytietiškais motyvais išmargintu batutu Ramybės parko pakraštyje, kurio autorius – menininkas Timotiejus Norvila, geriau žinomas Morfai vardu.

Kurtuvėnų bažnyčios ženklai ir požemiai

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia reta tuo, kad nusileidus į jos požemius, apipintus legendomis – ten, kur ilsisi grafų giminės palaikai, veriasi reikšmingi praeities ženklai.

„Kaunas 2022“ kviečia į miestą pažvelgti pro rožinius akinius

Rugsėjo 7 d. į atvirų durų dieną – simbolines įkurtuves – kultūros lauko pokyčiams neabejingus kauniečius ir miesto svečius kviečia čia įsikūrusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.

Architektūros istorijos profesorius: „Labai svarbu, kad mes suprastume savo miestus“

Architektūros istorijos profesorius Markas Crinsonas prisipažįsta: „Man pernelyg nerūpi, ar modernizmas turi ateitį. Pastatai ir toliau bus statomi. Svarbiausia, kad visuomenė nesiliautų kūrusi gražią, atsakingą ir įtraukią aplinką.“

Baigėsi laikai, kai architektai žino, ko reikia visuomenei

Kaip susitvarkyti su liūčių potvyniais gatvėse? Kaip turėtų atrodyti Reformatų skveras Vilniuje? Ar kirsti senus medžius parkuose? Ką daryti su apleistomis gamyklomis?

Pažinti Lietuvos vakarus per bažnyčias

Gražiausios Vakarų Lietuvos krašto bažnyčios: Salantų, Palangos, Šilutės, Nidos. 

Menanti ir atlaikiusi Kražių skerdynes

Videoreportažas apie dramatišką Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios istoriją, kurios skaudžiausioji dalis – Kražių skerdynės.

Rugsėjį – diskusija apie modernizmo architektūros ateitį

2018 metai Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Ta proga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą modernizmo architektūros tyrimams ir sklaidai.

Architektūros tendencijos Lietuvoje – nuo carizmo iki nepriklausomybės

Architekto G. Preišegalavičiaus pasakojimas, kaip evoliucionavo Lietuvos architektūra – nuo proeuropietiškų madų carinėje Rusijoje iki nepriklausomybės chaoso ir teigiamų poslinkių.

Bizantiškojo stiliaus cerkvė, virtusi katalikų bažnyčia

„Įpratome, ir mūsų jau nebegąsdina svogūnų formos gumbai. Įpratome matyti Dievą širdimi, bet ne vizualiai“, – svarsto V. Puronas pasakodamas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios istoriją.

Visuomenė raginama pareikšti nuomonę dėl Reformatų sodo projekto

Vilniaus miesto savivaldybė laukia visuomenės pasiūlymų Reformatų sodo atnaujinimo projektui.

Vilniaus Žydų gatvė – kokia ji buvo?

Išleista nauja knyga apie sostinės Žydų gatvę, kurioje iki pat Antrojo pasaulinio karo virte virė gyvenimas.

Universalusis dizainas Lietuvoje – ar aplinka čia patogi visiems?

Universaliojo dizaino esmė – dėmesys žmogui. Aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų neįgalieji, ar vaikai, mamos su vežimėliais, dviratininkai.

Ką pasakoja viena gražiausių Lietuvos bažnyčių?

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ypatingų dalykų apstu. Vienas jų – kad šalia jos savo paskutinį gyvenimo tarpsnį praleido palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis.

Netipiškas kvartalas netipiškoje vietoje – Rasų namai

Kaip kuriama šiuolaikinė architektūra? Rolandas Palekas ir Rytis Mikulionis pasakoja, kaip sostinėje, šalia Pavilnių regioninio parko, atsirado gyvenamasis kvartalas „Rasų namai“.

Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Tiriama Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklė. 

Pakruojo miestelio šviesuliai – Šv. Jono Krikšytojo bažnyčios bokštai

Sakoma, kad klebonas Tomkevičius kartu su savo parapijiečiais nenorėjo, kad katalikų maldos namai būtų prastesni nei Pakruojyje stovėjusi graži žydų sinagoga ar reformatų maldos namai. 

Katedra, kuriai himną parašė Maironis

Paprašytas vyskupo Paltaroko, Maironis sukūrė himną Kristui Karaliui, kuris buvo giedamas į katedrą iškilmingai įnešant Švenčiausiąjį Sakramentą, 1930 m. 

Architektų rūmai stiprina edukaciją per praktiką

Lietuvos architektų rūmai šią vasarą surengė unikalius praktinius kvalifikacijos tobulinimo kursus.

Architektas A. Nasvytis apie legendinę „Neringą“: buvo keliamas tikslas – ne blogiau nei Kaune1

„Vilnius mane sužavėjo, jaučiausi tarsi apsėstas.“ Taip savo pirmąją dieną sostinėje prisimena garsus architektas Algimantas Nasvytis.