Architektūra | Kultūra

Atgims legendinės Vilniaus vaikų kavinės „Nykštukas“ sienų tapyba

Po konsultacijų su dailininke B. Žilyte buvo nuspręsta, kad yra pakankamai fotografuotos medžiagos, norint pradėti „Nykštuko“ freskų atkūrimą skaitmeniniu pavidalu.

Kuriantys. Keliaujančios architektūros dirbtuvės
TV Europa ir partneriai

Vaikai, dalyvaujantys projekte, tyrinėjo savo aplinką bei kūrė naujas, tvarkė esamas erdves ir mažosios architektūros objektus ne tik sau, bet ir visiems miestelio gyventojams.

Rumunijos pasididžiavimas – spalvoti Bukovinos vienuolynai
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Bukovinos vienuolynai įsikūrę Rumunijos šiaurės rytuose ir yra laikomi bizantiškojo meno šedevrais.

Architektė G. Janulytė-Bernotienė: „Atstumas tarp mano galvos ir rankos yra mažesnis nei tarp galvos ir kompiuterio“

Mokėti piešti – tai ant balto popieriaus lapo pavaizduoti savo svajonę taip, kad ji būtų suprantama ir graži kitam.

Architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio archyvas

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią dokumentų ir fotografijų parodą, skirtą architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) kūrybai apžvelgti.

Funkcionali ir jauki Birštono biblioteka

Tai paprastas paprastos bibliotekos pastatas, ir tuo jis savotiškai žavus. Jis nepribloškia, bet ir neatbaido. Neįpareigoja, bet leidžia būti laisvam ir jaustis savimi.

Darbas su paveldo objektais – kaip Agathos Christie detektyvai

„Restauravimas pirmiausia prasideda nuo žinių sukaupimo, – teigė paveldo specialistas G. Prikockis. – Reikia įlįsti į pastatą ir suprasti, kas jame dedasi, kaip jis buvo statytas, kodėl statytas.“

Tarp dangaus ir žemės: į uolų viršūnėse įsikūrusius vienuolynus pakildavo virvėmis
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kalnų ir vienuolynų grupė stebina įspūdingu reginiu, papuošusiu ne vieną kino filmą, įdomia istorija bei išlikusiu kultūriniu paveldu.

Ko trūksta ir netrūksta Elektrėnų bibliotekai?

Elektrėnų bibliotekos pastato erdvė – dinamiška, savęs ieškanti ir nuolat atsinaujinanti.

Lietuva prasideda nuo Skuodo
Structum

Skuodiškiai dažnai sako, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nes rajone yra seniausia Lietuvos gyvenvietė – Apuolė.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka: kartais pavyksta

Anykščių biblioteka yra porėta kaip Neapolis, alsuojanti savo susisiejančiomis ir užlaikančiomis, leidžiančiomis lengvai judėti įvairiomis kryptimis erdvėmis.

Vilnius turi naują akcentą – Vivulskio milinę

Vilniečių akis džiugina savitas Vilniaus meninis akcentas – Milinės atminimo ženklas, pasakojantis labai svarbią žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo istoriją.

Naujas Kauno akcentas pasakoja unikalią Vilniaus gatvės istoriją

Kauno senamiestį papuošusi berniuko ir šuniuko skulptūra šmaikščiai atvaizduoja miesto urbanistinę raidą.

Apie Stasį Eidrigevičių ir Panevėžio miestą

Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje – vienas svarbiausių 2018-ųjų architektūros įvykių – nuo pat pirmų žingsnių brėžia naują mąstymo kryptį.

Pagėgių biblioteka: kai forma neseka funkcijos

Kiek verta atsižvelgti, kas ir kaip įsikurs kuriamose patalpose? Neatsižvelgus forma ir turinys atitrūksta ir ima vienas kitam trukdyti. Pagėgių biblioteka tai iliustruoja.

Istoriniai Šv. Jokūbo ligoninės vingiai

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projekto peripetijos atskleidžia,  kad mums trūksta žinių apie mūsų istoriją.

Portugalijos prakartėlėse sustingusi Baroko didybė

Kokių išraiškos formų šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpta Kalėdų prakartėlės tradicija įgavo nuo mūsų labiausiai nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje?

Krokuvos prakartėlė – ne tik Kalėdų, bet ir miesto istorija

Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui.

Kauno bažnyčių istorijos internete
Kauno arkivyskupija

Projektas „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ visuomenei pristato trumpus vaizdo filmukus apie 9 žinomas Kauno šventoves.

Biblioteka priešistorinio gyvūno griaučiuose

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka iš išorės primena angarą, o įžengęs vidun pasijunti tarsi patekęs į priešistorinio gyvūno griaučius arba į Nojaus laivą.

Ką Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūros pasakoja apie karmelitų ordiną?

Gruodžio 14-ąją minimas vienas didžiųjų karmelitų ordino Ispanijoje reformatorių – šv. Kryžiaus Jonas. Ta proga praveriame Vilniaus basųjų karmelitų bažnyčios duris.

Unikalus Kauno rotušės pastatas bus pritaikytas muziejaus funkcijai

Rotušės pastate darniai susijungs muziejaus, miesto reprezentacijos, santuokų registravimo ir turizmo informacijos funkcijos.

Gydymo galią turėjusio Šv. Luko vienuolyne Graikijoje – įspūdingos mozaikos
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Graikijoje įsikūręs Šv. Luko Hosijo vienuolynas – vienas įspūdingiausių ir žymiausių šalies vienuolynų, turistus ir vietinius žavintis nuostabiomis sienų mozaikomis.

Po rekonstrukcijos – galimybė pakilti į aukščiausią Kauno senamiesčio bokštą

Po rekonstrukcijos lankytojams atveriamas Kauno rotušės bokštas, į kurį nuo gruodžio 6 d. bus galima pakilti naujai įrengtais saugiais laiptais.

Bažnytinio paveldo muziejus – tarp gražiausių nebeveikiančių bažnyčių

Kadras iš sostinės Šv. Mykolo bažnyčios, kurioje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, pateko tarp 10 gražiausių nuotraukų, nugalėjusių Popiežiškojo Grigaliaus universiteto konkurse. 

Architektas be architektūros? V. Ozarinsko kūryba ŠMC

V. Ozarinskas kūrė parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas, videofilmus, redagavo leidinius.

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia – jėga ir intelektas

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia pašventinta 1992 m., tačiau prieš tai stovėjusiose bažnyčiose nemakštiečiai meldėsi jau nuo XVI a.

Darkart apie Žaliojo tilto skulptūras, Lukiškių aikštę ir MO – susitikime su architektu A. Ambrasu

M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas.

Nugriauti ir nebestatyti

Senasis Vilniaus oro uosto terminalo pastatas yra tobulas sovietinės architektūros bejėgystės pavyzdys ir dar geresnė iliustracija nuostatos, teigiančios, kad bloga architektūra kenkia gyvenimo kokybei, komentuoja E. Parulskis.

Tas naujasis architektūrinis Vilniaus veidas

Mintys po konferencijos apie Vilniaus tapatybę.

Kaip prie bažnyčios kareivis simpatizavo E. Pliaterytei

Rėkyvos bažnyčios prieigose buvo sustojęs 1830 m. sukilimo kariuomenės pulkas, vadovaujamas Emilijos Pliaterytės.

Amžinieji pasivaikščiojimai po Menininkų kalnelį

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Kaip gaivinamas paveldas?
Statyba ir architektūra

Apie pasiaukojamą paveldo specialistų darbą kultūros paveldo objektuose, reikšmingus jų atradimus ir patirtis.

Paskelbti „Žvilgsnio į save“ nugalėtojai

Išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda-konkursas „Žvilgsnis į save“.

„(Ne)prarasti archyvai“: architektas Janas Borowskis

Matomas-nematomas, dingęs-nedingęs, prarastas-neprarastas – toks tarpukario Vilniaus paveldo tyrimų ir tvarkybos darbų archyvinio palikimo likimas.

Venecijos bažnyčia, kuri sužavėjo C. Monet: viso jos grožio nutapyti tiesiog neįmanoma
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Žvilgsnis į Šv. Jurgio Didžiąją baziliką – vieną nepaprasto grožio Venecijos kultūrinių paminklų.

Pokalbis su Janu Gehlu apie sveikus miestus ir tikrąją architektūros reikšmę

Apibendrintai sakyčiau, kad šiandien visi miestai turėtų stengtis tapti palankesni gyvenimui, tvaresni ir sveikesni. Šį tikslą viso pasaulio savivaldybės turėtų įsitraukti į dienotvarkę.

Architektas D. Libeskindas: MO – mažiausias mano projektas, bet vienas mėgstamiausių

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

F. Goyos kapavietė Madride: kodėl menininkas buvo palaidotas be galvos?
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Istorija byloja, kad į Bordo atvykęs ir garsiojo dailininko F. Goyos kapą pravėręs Ispanijos konsulas jo galvos paprasčiausiai nerado. Kur ji dingo?

Apie visuomenei atsiveriantį miestą

„Svarbiausias pokytis per pastarąjį dešimtmetį yra pokytis miestiečių sąmonėje – tikrai niekada nebuvo tiek daug viešai kalbama apie architektūrą ir miestą kaip dabar“, – įsitikinusios „Open House Vilnius“ organizatorės.

Teatro dailininko išdekoruota bažnyčia

Nors Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia – tarybinio laikmečio architektų darbas, jos istorija mena XV a.

Pas „modernų, bet ne modernistą“ Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
Kotryna Lingienė - Kaunas pilnas kultūros

Platesnė architekto biografija ir archyvo dalis (o tai – apie 1000 eksponatų) jau beveik mėnesį eksponuojami Kauno centre, Laisvės alėjos šerdyje esančiuose „Pienocentro“ rūmuose.

Jono Pauliaus II atspaudu palytėta

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia šiandien gal ir nebūtų įžymi, jeigu joje 1993 m. rugsėjo 7 d. nebūtų priklaupęs popiežius Jonas Paulius II. Videoreportažas apie bažnyčios istoriją, popiežiaus vizitą ir jo stebuklus.

Ekspertai: Reformatų skvero projektą reikėtų rengti iš naujo

Vilniaus regioninė architektūros taryba sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, kad jam reikėtų organizuoti viešą architektūros konkursą ir sprendinius keisti iš esmės.

Delnai, apglėbę kryžių

Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios architektūra labai iškalbinga: jos fasadas – delnų, apkabinusių kryžių, metafora.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia pasitiks popiežių atsinaujinusi
Monika Midverytė OFS - MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

„Tai buvo pirmas mūrinis gyvenamasis pastatas Kaune, kuris savo apimtimi tarp vienaaukščių medinių pastatėlių atrodė kaip dabartinis „Akropolis“, – sako architektė Asta Prikockienė.

Apie šių laikų miestus, švaresnius už žemės ūkio paskirties laukus

Kraštovaizdžio architektas iš Nyderlandų įsitikinęs, kad viešosios erdvės turėtų būti ne tik estetiškos, bet ir mėgstamos žmonių, o miestų žaliosiose erdvėse galima sėkmingai kurti sąlygas nykstančioms biologinėms rūšims gyventi.

Neįdomi, bet visada pulsuojanti gyvybe

Nors Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia architektūriškai nėra įdomi, stovėdama kapinių viduryje ji visuomet pulsuoja gyvybe, gerumu ir šiluma.

Mūzų šventė

Ant Nacionalinio dramos teatro fasado esanti skulptūra „Mūzų šventė“, sukurta Stanislovo Kuzmos, jau daug metų traukia Gedimino prospekto praeivių dėmesį. Prieš prasidedant teatro rekonstrukcijai buvo galima įsiamžinti visai arti skulptūros.

Gebėti patirti meną ir būti kūrybiškiems – prigimtinės mūsų teisės

Tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry įsitikinusi, kad menas viešosiose erdvėse gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkos supratimui ir padėti mums labiau ja didžiuotis.