Architektūra | Kultūra

Apie tai, kaip jausti aplinką – pokalbis su architektėmis I. Baršauskaite ir G. Valikone

„Nesekti tendencijų, madų; ne tai svarbiausia. Jos keičiasi per dažnai. O kūrybingumas, sumanumas, išradingumas nesensta“, – teigia architektės.

Lietuvos šventovės: Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Bažnyčios architektūra yra stačiakampio plano, su apside, bebokštė. Šventoriuje stovi medinė varpinė, išlikę senų antkapinių kryžių.

Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Marijampolė

Per ganėtinai trumpą laiką tarpukario Marijampolė padarė neabejotinai didžiulį šuolį. Miestas tapo didžiausiu Suvalkijos ekonominiu, administraciniu ir švietimo centru.

A. Vivulskio gyvenimas ir kūryba. Religinis pašaukimas, atvedęs prie modernios sakralinės architektūros

Modernūs A. Vivulskio projektai buvo kuriami iš religinio pašaukimo, o užsakovų pasitikėjimas skulptoriui ir architektui leido nevaržomam kurti naujas formas.

Kablys be Kablio – nebe Kablys

„Kablys“ mums primena, kad į meną žvelgti galima ir nesuraukus kaktos. Pastato saugojimas be „Kablio“ neturi prasmės.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Alytus

Retas kuris tarpukario Lietuvos apskrities centras turėjo tokią aiškią urbanistinę viziją kaip žaliojo miesto įvaizdį puoselėjęs Alytus.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Utena

Modernų rūbą įgyja ir miestelėnų pasididžiavimą kelia netgi tokie kasdienybės objektai kaip pirtis, kuri veikia iki šių dienų. 

Lietuvos dvarai menininkų kūriniuose

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Ukmergė

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

Paskelbti „Muziejų Oskarų“ nominantai: tarp jų ir MO muziejus

„Muziejų Oskarų“ nominacijose: geriausia muziejaus ekspozicija, geriausia architektūra ir pačios įdomiausios kultūros kryptys visame pasaulyje.

„Kablys“ – kultūrai

„Kablys“ – legendinis pastatas, jau kelis dešimtmečius prisidedantis prie Vilniaus miesto veido formavimo.

5 būdai, kaip su vaikais tyrinėti miestą

Kad vaikai savo mieste jaustųsi drąsūs, savarankiški, pamiltų ir saugotų savo gyvenamą aplinką, būtina leistis į gyvus pasivaikščiojimus.

Apriboti, bet skatinti. Kaip kolektyviniai sodai tapo individualios statybos oaze?

Iš poreikio aprūpinti gyventojus maistu kilęs kolektyvinės sodininkystės procesas Lietuvoje palaipsniui virto individualios statybos ir šeimininkų saviraiškos erdve.

Modernistinis universiteto bendrabutis, kuriame gyveno ir Cz. Miłoszas

Vilniuje, Tauro kalno rytiniame šlaite prie pat Tauro gatvės stovi 1930–1936 m. pastatytas stačiakampio plano masyvus namas – Stepono Batoro universiteto bendrabutis studentams. 

Diskusija „Šiuolaikinis menas Lietuvos bažnyčiose?“

Sausio 29 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus rengia diskusiją, skirtą aptarti šiuolaikinę architektūrą ir meną Lietuvos bažnyčiose.

„Mažoji studija“. Senoji Zapyškio bažnyčia ir betonas: ar apsimoka išsaugoti kultūros paveldą?

Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, ir dėl to baiminasi būriai žmonių.

Nežinoma tėvo Stanislovo trobelės istorija
Structum

Juodeikiečiai suremontavo ir į buvusią vietą grąžino tėvo Stanislovo namelį, kurį 1957–1960 m., kunigaudamas Juodeikiuose, jis pats pasistatė.

Chirurginė operacija neišvengiama. Pirmasis Vilniaus senamiesčio kvartalo rekonstrukcijos projektas

V. Landsbergis-Žemkalnis pristatė viso senamiesčio rekonstrukcijos idėją: „Taps senas savo oda ir kaulais ir naujas savo raumenimis ir širdimi.“

Telšiai – modernioji tarpukario Žemaitijos sostinė

Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, o Telšiai – simbolinė Žemaitijos sostinė. Architektūros modernumu Telšiai taip pat nenusileido.

Mūsų miestų ateitis priklauso nuo architektūros ir urbanistikos diskurso lygio

Ar turime profesionalios architektūros kritikos tradiciją? Pokalbis su VGTU architektūros istorijos ir teorijos prof. A. L. Samalavičiumi.

Lietuvos dvarai literatūroje

Pateikiamos įvairių kūrinių ištraukos, kuriose aprašomi Lietuvos dvarai trumpam nukels į praeitį.

Le Corbusier – piktasis modernizmo genijus ar naujosios architektūros poetas?

Šiemet išleita architekto Le Corbusier knyga „Architektūros link“, parašytą beveik prieš šimtą metų. Iki šiol ji laikoma vienu reikšmingiausių XX a. architektūros tekstų.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas – atminimo ženklas A. Vivulskiui

Atidengtas A. Vivulskiui skirtas atminimo ženklas – iš bronzos išlietas jo paties suprojektuotos, tačiau nebaigtos statyti įspūdingos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketas.

Architektūra – ir paveldas, ir pamatas

Savaime stato ir kuria tik gamta. Pirminė gamtos architektūra – vaizdai, kraštovaizdžiai, ypač tie, kur veikia iškilios ir įdubios linijos, kur kalnai, akmenys, medžiai.

Kauno sekvencijos ir sentencijos
Audrius Musteikis - Šiaurės Atėnai

Kaunas yra perlas. Kaunas net galėtų būti mažąja Ryga. Kaunas galėtų būti perlu, bet vis užsispiria toks netapti.

Bauhauzas ir Lietuva
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Architektas V. Švipas – tikroji Lietuvos jungtis su Bauhauzo mokykla. Jos tarptautiškumas, matyt, buvo susijęs su demokratiškumu, atvirumu visiems.

Filharmonijos salėje – maksimalus komfortas ir orkestrui, ir žiūrovams

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.

Vilniuje – pažintis su UNESCO pasaulio paveldu

Kurie Vilniaus Senamiesčio bruožai lėmė, kad jis prieš 25 metus buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą?

Lazdynams – 50 metų. Kuo ypatingas buvo šis masinės gyvenamosios statybos rajonas?

Lazdynų mikrorajonas – tai radikalių pokyčių sovietinėje statyboje ir architektūroje padarinys. 

Meno istorikė R. Janonienė: „Absoliučiai kiekvienas gali būti pranciškonas“

Šventųjų pranciškonų kultas toks platus, nes jie su begaline meile žvelgia į savo aplinką, savo žmones, savo brolius kaip į potencialius šventuosius, užtikrindami savo veikla išganymą visai žmonijai.

Architektas G. Balčytis: architektūra – tai erdvių, ne plokštumų menas

Kuria ar griauna architektūra miesto tapatybę? Kokia apskritai turėtų būti šiuolaikinė architektūra?

Atkurta legendinės vaikų kavinės „Nykštukas“ freska ir interjero detalės

Vienos lankomiausių kadaise Vilniaus kavinių „Nykštukas“ sienas puošęs B. Žilytės ir A. Steponavičiaus kūrinys atgimė.

12 apaštalų, apšvietusių Ramintoją

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rūsiuose ypatingą aurą skleidžia JAV gyvenančio lietuvių kilmės menininko R. Bartkaus dovanota šviečiančių apaštalų instaliacija.

Neišskiriami: J. Tumas-Vaižgantas ir jo taksas Kaukas

Minint 150-ąsias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo J. Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Ekskursija po pastatą, kurio nėra: Naujamiesčio bažnyčios istorija
Kostas Biliūnas - Ateitis

Leninas iš Lukiškių aikštės pirštu baksnoja į ant Naujamiesčio kalvos esančius bažnyčios griuvėsius. Netvarkinga, negražu, gėda. 

Rašytojų sąjungos rūmuose – ekskursijos su Vilniaus tyrinėtoju D. Pocevičiumi

Užsislėpę už Centrinio pašto nedidukėje K. Sirvydo gatvelėje, Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai iki šiol lieka terra incognita daugeliui Vilniaus gyventojų.

Kvintiška šiluma L. Coheno skulptūroje

Senamiestyje, jaukiame kiemelyje tarp vijoklių, prisiglaudė šviesaus atminimo R. Kvinto sukurta skulptūra žymiam Kanados poetui ir dainų atlikėjui L. Cohenui.

Vilniaus senamiestyje iškils R. Kvinto skulptūra poetui, dainų atlikėjui L. Cohenui

Prieš keletą metų anapilin iškeliavusiam kanadiečių dainininkui paskutinę savo skulptūrą sukūrė šviesaus atminimo skulptorius R. Kvintas, kurio skulptūros žmonių yra mėgstamiausios.

MO muziejaus sodelio garsenybės

MO muziejaus sodelyje želdynų apsuptyje įsikūrę mūsų laikų skulptūros grandų – P. Mazūro ir K. Jaroševaitės – darbai.

Senųjų dvarų mokyklos ir žymieji jų auklėtiniai

Kokių Lietuvos dvaruose būta bendrojo, meninio, profesinio mokymų įstaigų? Beje, kai kuriuose jos veikia ir šiandien.

Pasvalio krašto bažnyčių varpai
Gražvydas Balčiūnaitis - Šiaurietiški atsivėrimai

Varpai – paslaptingi paveldo objektai. Į Lietuvą jie atkeliavo su krikščioniškąja tradicija. Nedaug turime specialistų, gerai išmanančių varpų savitumus, arba kampanologiją.

Bernardinų ansamblyje atsiveria senosios freskos ir naujos erdvės

Sluoksnis po sluoksnio atveriami Vilniaus Bernardinų ansamblio lobiai.

Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Kristiansfeldas – paslaptingosios moravitų bažnyčios sekėjų perlas
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Kristiansfeldas – miestas Pietų Danijoje, kurį 1773 m. įkūrė Moravitų bažnyčios sekėjai. Tai – vienas iš keliasdešimties išlikusių Moravitų miestų pasaulyje.

Lazdynai – gyvas rajonas, turintis neparadinį miesto veidą

Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį.

Duris atversiantis atnaujintas kino centras „Romuva“ taps ne tik filmų rodymo vieta

Pokalbis apie kino teatro „Romuva“ istoriją, jo nekomercinius filmus ir naujoves netrukus po rekonstrukcijos.

„(Ne)matoma architektūra“ ieško būdų architektūrą pristatyti jos nematantiesiems

Pradėtas įgyvendinti architektės R. Chmieliauskaitės ir Kauno menininkų namų projektas, siekiantis nevizualiomis priemonėmis pristatyti Lietuvos architektūros raidą neregiams.

Vilniuje gyvenęs daktaras Aiskauda

Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas C. Šabadui – skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei ir tų laikų Vilniui, pasakos personažui.

Frank Kruk
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Svajonės apie sklypą Vilniuje, Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių sandūroje, nekilnojamojo turto vystytojams neleidžia ramiai užmigti – tik yra kliuvinys – P. Cvirkos paminklas, rašo R. Gučas.

Vargas dėl atminties, vargas ir dėl proto

Pirmoji mintis, šovusi į galvą, sužinojus, kad Vilniuje krito ne tik Kazys Škirpa, bet ir Jonas Noreika-Vėtra, buvo tokia: viskas, ir mano Cvirkai dabar jau – kapiec!