Kultūros pokalbiai | Kultūra

Retorika – tai įgūdis, kurį kiekvienas gali išlavinti

Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę? Kokiomis savybėmis pasižymi geras kalbėtojas ir kokių klaidų nedaryti, norint pasakyti įtaigią kalbą?

Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentės dr. Filomenos Kavoliutės pranešimo apžvalga.

Karolis Kaupinis: jei ignoruoji liūdesį, vėliau jis smogs dvigubai
lrt

Vyrauja kažkoks laimės ir nuolatinio džiaugsmo kultas, tarsi sukurtas pagal „Facebook“ modelį, kur nėra tokio dalyko kaip mygtukas „Nepatinka“, sako scenaristas ir režisierius.

Kur dingsta mūsų kaimas?

Kas yra kaimas, kur slypi kaimo kūrybinės galios, kokia galėtų būti tradicijų ir inovacijų darna, kokia mūsų kaimo ateitis?

Fenomenalioji mūsų knygnešystė

Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais.

Ateis diena. Apie dvasią

Dvasia turbūt yra. / Ji mus aplanko ir po vieną, ir subėgusį būrelį. (Kaip sausio 13-ąją) / Žiūrėk – jeigu aplanko, tai yra! 

Mokytis iš pelkės. Pokalbis su Nomeda ir Gediminu Urbonais
Justė Vyšniauskaitė - Kaunas pilnas kultūros

Mus stebina, kad dar ir šiandien pelkės yra išnaudojamos, o tai ateityje gali mums skaudžiai atsiliepti. Pelkės pasižymi savo specifine struktūra ir turtinga ekosistema.

Kodėl internete vis dar vengiame savitųjų lietuviškų raidžių ir švepluojame?

Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės.

Pažinti pasaulį per meną. Pokalbis su Kauno bienalės vadove K. Žemaityte

Menas nėra tik realistiškas tapybos darbas, graži skulptūra ar dramatiškas aktoriaus vaidinimas. Menas – tai idėjos, istorijos, jausmų pasakojimai, mano Kauno bienalės vadovė.

Apie mūsų istorijos spalvas ir kontrastus

„Norėčiau, kad apie praeitį kalbėtume kuo įvairiau, drąsiau ir plačiau“, – sako kultūros istorikė S. Šulcė, išleidusi knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“.

Įkvepiančios moterys: 11 žymių filosofių

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Platonas vs. Aristotelis
Mantas Adomėnas - Naujasis Židinys-Aidai

Tik keletas filosofų istorijoje išvystė kažką bent iš tolo panašaus į Platono aukščiausio kalibro filosofijos ir aukščiausios prabos literatūros lydinį.

Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį?

2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos vietovardžių metais. Docentė F. Kavoliutė mano, kad atkreiptas dėmesys į senuosius vietovardžius kaip vertybę paskatins juos saugoti atidžiau.

„Kas išgelbės vieną gyvybę, išgelbės visą pasaulį“

Iki kovo 17-osios dienos Tolerancijos centre eksponuojama paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.

Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį

Pasakojimas apie brolių pranciškonų Klaipėdoje nuveiktus darbus gaivinant meninį miesto gyvenimą.

Antano Strazdo pėdsakai Pasvalio krašte
Algimantas Krinčius - Šiaurietiški atsivėrimai

Faktai, praplečiantys kunigo ir poeto A. Strazdo-Drazdausko kelionių žemėlapį ir kartu nuvalantys dulkes nuo užmirštų jo pėdsakų.

Sovietizmas kaip nepastebima infekcija
Tomas Daugirdas - Naujasis Židinys-Aidai

Infekcinis galvojimas neišvengiamai veda prie totalitarinės kolektyvinės atminties kontrolės. 

Netikėtumai
Audronė Girdzijauskaitė - Šiaurės Atėnai

„Anais laikais, kai nebuvo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, žmonės lengviau bendravo, laikas bėgo lėčiau. Vėlesniais metais Griša yra man užrašęs ne vieną savo knygą.“

Metai po V. Noreikos mirties: prisimenamas kaip mokytojas, artistas iki paskutinės dienos, diplomatas

Kovo 3 d. sukako metai, kai netekome Virgilijaus Noreikos. Kalbėdamas apie jo įamžinimą LNOBT vadovas J. Sakalauskas teigė, kad kol kas apie paminklus tik svarstoma.

Įkvepianti Lozoraičių dvasia
Rasa Kazlas - Draugas

Pokalbis su Pauliumi ir Jurga Jurkevičiais, įsimintinus susitikimus su diplomato Stasio Lozoraičio šeima aprašiusius naujausioje knygoje „Romanas su Italija”. 

Vilniuje su Girna ir Mėta

Mes su Mėta – romantikai. Ruduo toks gražus, kad tik žiūrėk, žiūrėk. Mėtai didžiausias malonumas vartytis lapuose.

Vertėja M. Bračko: Lietuvoje jaučiuosi tarsi antroje tėvynėje

Mirjaną Bričko galima vadinti lietuvių literatūros ambasadore Kroatijoje. Ji kol kas vienintelė savo šalyje verčia lietuvių autorių kūrinius į kroatų kalbą.

Lietuva 2019-ųjų Venecijos bienalėje: saulėtame pliaže – antropoceno eros grimasos

Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaus šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, nerūpestinga forma kviečianti mąstyti apie klimato kaitą, visuotinį nuovargį, globalinį atšilimą, kūno laikinumą.

Rašytojas G. Kanovičius: žodis – tai gyvenimas

„Žodis – tai gyvenimas“. Tokia fraze savo kūrybinę biografiją ir buvimo šioje Žemėje prasmę apibūdina Lietuvoje gimęs ir užaugęs, dabar Izraelyje gyvenantis rašytojas.

Ieškant tobulos malonumo ir protingumo mišinio formulės: apie Platono „Filebo“ vertimą

Platono dialogas „Filebas“ – vienas mįslingiausių, įdomiausių ir sunkiausiai interpretuojamų Vakarų filosofo tekstų. Teksto vertimas neseniai pasirodė lietuviškai.

Kodėl mums šiandien reikalinga fotografijos knyga?

Perleisti naujai fotoalbumai mums padeda permąstyti fotografijos vertę iš šių laikų pozicijos ir pristatyti pasauliui aktualias, suprantamas, kolekcionuojamas knygas.

Kodėl Aristotelis svarbus šiandien?

Antikos filosofas Aristotelis gyveno daugiau nei prieš du tūkstančius metų, tačiau išlieka aktualus tiek politiniame, tiek intelektualiniame gyvenime.

Privilegijos

Rašytoja G. Kazlauskaitė komentuoja: „Prie fakto, kad talentingas menininkas nebūtinai yra sąžiningas žmogus ir moralinis šviesulys, priprasta senokai. Net Čiurlionio pavyzdys čia visai tinka.“

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: mūsų visuomenė nemyli savo jaunimo

K. Sabaliauskaitės manymu, vyraujančiame visuomenės diskurse apie jaunimą nėra žvilgsnio mylinčia akimi, gyvieji klasikai jaunus žmones laiko kvailesniais.

E. Drungytė: „Poetui kalba yra tai, iš ko jis gali daryti stebuklus“
Lina Buividavičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

„Savo tapatybę suvokiu labai giliai ir tvirtai. Ne, nesu žmogus be vietos. Esu vienišas žmogus“, – interviu teigia poetė E. Drungytė.

Su Dievu: trijų žymių kunigų butuose
Kotryna Lingienė - Kaunas pilnas kultūros

Pasakojimas apie Maironio, Vaižganto ir kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinius butus-muziejus.

Kodėl dabar pats laikas skaityti A. Škėmą

A. Škėma mums šiuo metu yra pats būtiniausias, nes dar niekada taip grėsmingai pasaulis, įskaitant mus visus, nenaikino savo tikrovės, įsitikinusi prof. V. Daujotytė.

Menininkų kūrybos skandalai: tarp saviraiškos varžtų ir pamatuotos cenzūros

Kokiomis aplinkybėmis nepriklausomoje Lietuvoje kilo menininkų kūrybos skandalų? Ką jie kalba apie mūsų pačių, atskirų visuomenės grupių ir menininkų nuostatas? 

Raudonos spalvos istorija. Ar tik Kalėdos ir šv. Valentinas?

Raudona šiuolaikinėje visuomenėje – pirmiausia meilės ir aistros spalva. Bet ar tai – vienintelės asociacijos? Kokių socialinių ir kultūrinių transformacijų ji patyrė nuo priešistorinių laikų?

Leidėjas S. Žukas: koks pamokų tikslas – sužinoti apie J. Biliūną ar labiau pažinti save?

„Baltų lankų“ vadovas, semiotikas S. Žukas įsitikinęs, kad mokyklinė terpė atstumia kūrybiškumą net iškėlus jį kaip prioritetą biurokratų strategijose.

„Aš dūstu...“

Didelė pagalba kūrėjui  yra sąžininga kritika. Jos labai trūksta. Tam tikroje kultūrinio istablišmento aplinkoje dėl to jau darosi sunku kvėpuoti ir mąstyti.

Kokį pasaulis prisimins Karlą Lagerfeldą?

„Mada – tai laiko dvasia. Kurti madą – tai ne genijaus, tokio kaip Pablo Picasso, kelias. Tai visiškai kas kita“, – yra sakęs garsusis šviesaus atminimo mados dizaineris Karlas Lagerfeldas.

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: „Neturiu karjeros“
Justina Gedgaudaitė - Šiaurės Atėnai

„Neturiu karjeros. Kūryba man atrodo karjeros priešingybė, nes karjeros daromos strateguojant ir į viską atsižvelgiant, o kuriama nepaisant nieko“, – teigė „Silva rerum“ autorė.

Dzūkija – Lietuvos vaivorykštė

„Ne ekonomika kuria kultūrą, o kultūra kuria ekonomiką ir valstybę, kurioje mums būtų saugu ir gera gyventi ir iš kurios niekam niekur nerūpėtų išvažiuoti.“

20 metų trunkantis intelektinis nuotykis, arba Istorijos iš sandėlio

Knygų mugėje formuojasi geroji žinia apie Lietuvą, kurios žmonėms svarbu ne tik krepšinis. 

Aštuoneri metai po Tahriro: ant peilio ašmenų
Giedrė Steikūnaitė - Šiaurės Atėnai

Pokalbis su rašytoju ir kino kūrėju O. R. Hamiltonu apie 2011 m. Egipto įvykius, debiutinį romaną, pabėgėlių situaciją, klimato kaitos problemas ir žmonijos ateitį.

Režisierius A. Stonys: tikrieji vartai į Teofiliaus Matulionio asmenybę yra jo žvilgsnis fotografijoje

Pristatytas V. Žuko sudarytas fotoalbumas „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Blessed Bishop Martyr“ ir Alantos dvare atidarytas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus.

Rašytoja B. Jonuškaitė: „Lietuvis visada stengiasi išsiveržti iš narvo“
Metai

„Mane žavi mūsų tautos vidinė stiprybė, retai sutinkamas susitelkimas, pasitikėjimo kultūra“, – teigia B. Jonuškaitė.

n…u…o…g…i…r…d…o…s
Ričardas Šileika - Šiaurės Atėnai

Ką įdomaus nugirdo nuogirdininkas Ričardas Šileika?

G. Vojnovićius: „Literatūra geriau nei istorija dorojasi su praeities žaizdomis“

Pokalbis su slovėnų rašytoju G. Vojnovićiumi, knygos „Jugoslavija, mano tėvynė“ autoriumi, apie literatūrą, istoriją, atmintį ir krepšinį.

Rašytoja R. Šerelytė: „Nesinorėtų, kad rašytojas taptų tik rinkos dalimi, besivaikančia literatūrinių madų“
Metai

Pasak R. Šerelytės, nesinorėtų, kad rašytojai – ir apskritai inteligentai – būtų inertiška visuomenės dalis, kuriai menas ir kūryba svarbiau už Tėvynę.

Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys
Mantas Tamošaitis - Naujasis Židinys-Aidai

K. Sabaliauskaitės ciklas, žvelgiant iš kultūros istorijos perspektyvos, yra „Būtovės slėpinių“ ir „Baroko kelio Lietuvoje“ vaisius. Žinoma, be rašytojos talento jis niekaip nebūtų subrendęs.

Beribė Marina Abramović

Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba. M. Abramović memuarus „Eiti kiaurai sienas“ apžvelgia E. Baužaitė.

Lietuvos Luvras

„Bendras mūsų muziejų plotas yra beveik toks pat kaip Luvre – 313 000 kv. metrų, – komentuoja E. Parulskis. – Tai reiškia, kad jei mes ir galime su kuo nors lygintis, tai tik su Luvru, nes patys ir esame tikslus kiekybiniu požiūriu Luvro atspindys.“

T. Kumžienės kelias penkto diplomo link: nuo dizaino iki kuksando ir medicinos
Eglė Zicari - Euroblogas

Suskaičiuoti Tomos darbus vienos rankos pirštų neužtenka: ji ir kompiuterinės grafikos dizainerė, ir Nacionalinio kuksando centro vadovė.