Kultūros pokalbiai | Kultūra

Akistata su blogiu ir žydiškoji viltis

Kalbėta, kad nei meilė, nei tikėjimas ar menas nebeįmanomi po Holokausto. Išgyvenusiųjų liudijimai byloja visiškai priešingą dalyką – pasirengimą grįžti į pasaulį, atsiverti jam ir tikėtis iš jo supratimo.

Pažadais maitinama kultūra nebenori elgetauti

Apie pirmadienį prie Vyriausybės rūmų surengtą kultūros darbuotojų protestą dėl nekeliamų atlyginimų – ramų, taikingą ir su užstalių dainomis. Gedimino Šulco fotoreportažas.

Trispalvės ir herbo gimimas

Kaip atsirado geltona-žalia-raudona Lietuvos trispalvė ir herbas su Vyčiu? Pasakoja parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis.

Senų ir retų knygų kolekcininkas J. Gumbis: Lietuva turi kuo didžiuotis

Anot dr. Jauniaus Gumbio, senose knygose atspindėta Lietuvos istorija mums sukuria tikrą, neišgalvotą, faktinį pagrindą didžiuotis savo valstybe.

Pirmosios Mišios – karo lauke. Poeto Davido Joneso patirtis

Jis regi visišką žlugimą ir jį patraukia kryžius, kuris atrodo kaip žlugimas, bet iš tiesų yra kraštovaizdžio – tiek fizinio, tiek dvasinio – atkūrimas. 

Krystianas Lupa: žmogiškasis įsipareigojimas realybei
7 meno dienos

Lenkų režisieriaus Krystiano Lupos pranešimas, perskaitytas Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ šių metų pradžioje. 

Mūsų tėvų ir senelių Vilnius

Pokalbis su Dariumi Pocevičiumi, knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis" autoriumi. 

Gebėti patirti meną ir būti kūrybiškiems – prigimtinės mūsų teisės

Tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry įsitikinusi, kad menas viešosiose erdvėse gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkos supratimui ir padėti mums labiau ja didžiuotis.

Ką apie Lietuvos šimtmetį porina daiktai?

Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ šiuo metu lankomiausia sostinėje. Pokalbis su kuratoriais E. Parulskiu ir G. Jankevičiūte. 

Laiškai iš kaimo. Rugpjūtis – atostogų metas? Laboremus!

Vasaros pabaiga šiek tiek panaši į pavasarį – kasdien kas nors netikėta atsiranda, reikia sustoti ir pabandyti prisiminti, ar kada nors šitaip yra buvę, dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Kultūra spąstuose
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Diskusija dėl „LRT Kultūros“ kanalo pavadinimo keitimo atskleidė, kad nelabai turime bendrą supratimą apie tai, kas yra kultūra. Esame pasimetę įtampose tarp masinės ir elitinės kultūros, tarp kultūros kaip ideologijos ir kultūros kaip asmens tobulėjimo.

Nesibaigiantis Greimo šimtmetis
Silvija Stankevičiūtė - Naujasis židinys

Šiųmečių Baltų lankų žemėlapis buvo išraižytas tankaus skirtingo gylio, imties ir tematikų tinklo. Juokauta, kad nepaliaujama minėti pernai oficialiai pažymėtą Greimo šimtmetį. 

Literatūros kritikė V. Cibarauskė: „Dažnai patys nepastebime, koks „vyrocentriškas“ yra mūsų kultūros laukas“

Su literatūros kritike Virginija Cibarauske kalbamės apie moterų – rašytojų ir poečių – vietą mūsų literatūros lauke.

Benediktas Navickas – originalus pasaulio stebėtojas

Sovietinių metų rezistento Benedikto Navicko-Barzdelės tautosakinio pobūdžio rašto darbas – anų dienų santvarkai neįtikusio jaunuolio būties ir buities aprašymas.

Lietuvoje kuriantis estų menininkas: negali būti tūkstančių enšteinų ar pikasų

Profesionalai vis mažiau išskirtiniai vien dėl galimybių, kurias turi kiekvienas šiuolaikinis žmogus. Tačiau skirtumas tarp jų yra, teigia Kaune gyvenantis estų menininkas Reiu Tüüras.

Venecijos architektūros bienalėje Lietuva kelia žmonijos ateities klausimus

„Pelkė nėra nei sala, nei žemynas, nei vandenynas. Būdama tranzito erdvė, kurioje nėra aiškių ribų tarp vandens ir žemės, pelkė pasiūlo ir kitokį mąstymą apie ateitį“, – mano vienas iš Lietuvos Pelkių paviljono komandos narių K. Sabolius.

Paneigti neįgalumą. Susirašinėjimai su Elvina Baužaite

„Bernardinai.lt“ bendraautorė E. Baužaitė, dėl ligos nepakylanti iš lovos, pokalbyje sako: „Rašo smegenys, rašo siela. Tai ir yra žmogus.“

Vatikano muziejų direktorė kalba apie vertybes net su politikais

Kai Vatikano muziejuose Barbara Jatta veda ekskursiją pasaulio lyderiams ar vietos moksleiviams, ji ne pamokslauja apie tikėjimą, bet aiškina meną. Tačiau tai yra ir tikėjimo pamoka. 

Dalia Cidzikaitė: į Čikagą vis dar sugrįžtu kaip į savo antruosius namus

Pokalbis su dr. Dalia Cidzikaite, liepos 6-ąją apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.

Lietuvio pabėgėlio dukra Rūta Šepetys prisimena praeitį, kad nušviestų dabartį
JT Pabėgėlių agentūra

Rūtos tėvas Jurgis Šepetys buvo priverstas bėgti iš Lietuvos, kai jam tebuvo ketveri. Sovietai okupavo šalį ir pasilikti tapo per daug pavojinga.

Labanoro kunigo J. Kazlausko svajonė – Šv. Jurgio muziejus

Labanoro kunigas J. Kazlauskas, atstatęs sudegusią bažnyčią, svajoja visus Lietuvos šv. Jurgius eksponuoti muziejuje.

Atsiverti – jungti – mylėti: šokėjo kelias pagal Lorandą Zacharą

L. Zacharo šokis žavi nuolatine tėkme, tarsi jokių pastangų nereikalaujančiais judesiais, kūno laisve.

Laiškai iš kaimo. Vasara be tolimų kelionių

Ką dabar kaimo žmonės dirba visą dieną? Kaip nuo stichinės sausros ginasi? 

Rašytojas Antanas Šileika – nė dienos be Lietuvos
Ramūnas Čičelis - Draugas

Tarp inteligentų Lietuvoje pastebiu bandymą vengti nacionalizmo, nes tai – blogis. Man atrodo, kad jie nueina per toli: pradeda neigti lietuvybę. 

Architektas A. Nasvytis apie legendinę „Neringą“: buvo keliamas tikslas – ne blogiau nei Kaune1

„Vilnius mane sužavėjo, jaučiausi tarsi apsėstas.“ Taip savo pirmąją dieną sostinėje prisimena garsus architektas Algimantas Nasvytis.

Asmik Grigorian „Salomėjos“ triumfas Zalcburge
menų faktūra

Stebėjusieji generalinę repeticiją pasakoja, jog nuo aplodismentų Asmik buvo galima apkursti, o po pirmosios premjeros atėjęs nusilenkti režisierius Castellucci puolė ant kelių prieš lietuvių sopraną.

Tarp menininkės D. Urbonavičiūtės kūrinių – ir įstabios puokštės Bernardinų bažnyčioje

Gėlė – dorybės simbolis, – sako Bernardinų bažnyčią gėlėmis dekoruojanti menininkė. – Juk kam altoriai puošiami – kad besimeldžiančiam žmogui, žvelgiančiam į gėlę, skleistųsi geri jausmai, apimtų palaimos būsena.“

T. Vaiseta: „Rašykime sau, dėl savęs, apie save ir būsime visiems įdomūs“
Metai

Rašytojas Tomas Vaiseta – apie šiandienę lietuvių literatūrą, kultūrą ir visuomenę.

Vida Žilinskienė – mokytoja, Salake įkūrusi Jūrų muziejų

91-ų metų sulaukusi V. Žilinskienė Salako Jūrų muziejuje su šypsena pasitinka lankytojus ir pristato savo gyvenimo kolekciją iš daugiau nei 4500 eksponatų.

D. Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“
Metai

Prozininkės Danutės Kalinauskaitės Šimtmečio anketa – apmąstymai apie mūsų kultūros raidą.

Muziejus, kuriame lankytojai supranta esą svarbūs

Prieš pusantrų metų studentiškame Tartu mieste atidarytas naujasis Estijos nacionalinis muziejus išsyk sulaukė pripažinimo. Pokalbis su viena iš kuratorių. 

Kauno modernizmas: ateičiai ar praeičiai?
Nerijus Šepetys - Naujasis židinys

Pokalbis su po Europą keliaujančios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.“ kuratoriais Giedre Jankevičiūte, Vaidu Petruliu, Marija Drėmaite. 

Mažajam piliečiui miesto paveldas prabyla raiškiais pavyzdžiais

„Ekskursijos, kelionės, gyvas paveldo pažinimas vaikams yra labai svarbu“, – interviu tikina Seimo narys Arūnas Gelūnas.

Vanagas žmogus buvo

Ryškiausi Vanago gyvenimo ir jo kovos puslapiai buvo parašyti Merkinės krašte, kurį jis išvaikščiojo pėsčiomis su bendražygių palyda ir vienas. Su mūšiais ir vienatvės apmąstymuose.

Aistė Smilgevičiūtė apie gimtąją Plungę: Oginskių dvaro parke tuomet buvome reti svečiai

Dainininkė neslepia, kad į Žemaitiją užsukantiems keliautojams Plungėje tikrai yra ką atrasti, ir prisipažįsta, kad ir pati į gimtąjį miestą galėtų grįžti gyventi.

Prieš Realybę. Apie paminklą J. P. Sartre'ui Nidoje

Žmogus eina prieš vėją. 1965 m. Antano Sutkaus padaryta J. P. Sartre'o nuotrauka Nidoje tapo neseniai atidengto paminklo filosofui modeliu.

Laiškai iš kaimo. Stichinė sausra: ir kantrybės išbandymas, ir atminties patikrinimas

„Kaime per vasarą galima gyventi ir viską suspėti, reikia tik vieną valandą anksčiau atsikelti ir vieną valandą vėliau atsigulti“, – savo dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Apie ką susimąstęs Kristus
Aušra Vasiliauskienė - Naujasis židinys

Retas susimąsto apie tai, kad rūpintojėlio terminas atsirado ir įsitvirtino tik XX a. trečiame dešimt­metyje. Iki tol skulptūrėlės liaudyje buvo vadinamos „smūtkeliais“, „rūpintoju“, „aprūpintoju“. 

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžiui palinkėčiau daug vaikų

Grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas – apie neatpažįstamai pasikeitusį Panevėžį.

Dainų šventė – kiek iš tiesų tradicinė ir aktuali?

Apie tai, kiek dabartinei kartai ir moderniai valstybei yra aktualus tokios Dainų šventės, kokią ją turime, turinys.

Apeiginis lietuvybės giedojimas

Birželio 3 dieną minėjome Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį, o birželio 30–liepos 6 dienomis Vilniuje vyksta jubiliejinė, dvidešimtoji Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos…“.

Filosofija prasideda nuo susitikimo su mokytoju
Laurynas Peluritis - Naujasis židinys

Kai vaikas supranta, kad gali įrodyti ir pats sau pakartoti Dievo buvimo įrodymą, tai labai stipri patirtis, teigia filosofinių knygų vaikams seriją sumanęs J. P. Monginas. 

Vilniaus cerkvių garsai

Garso ir vaizdo dizaineris Tomas Dabašinskas siūlo ne tik pažvelgti į Vilniaus stačiatikių šventoves, bet ir jas išgirsti.

Pokalbiai apie įvairovę. Kuo rašymas panašus į regbį?

Reikia kantrybės, reikia daug darbo. Reikia galvoti apie strategiją, apie taktikas, apie žaidimo dinamiką, apie priešininkus – romano rašymą ir regbį lygina Rimantas Kmita. 

Dvasinio penicilino dozė
Manfredas Žvirgždas - Naujasis židinys

Nesibaigiančios švietimo sričių optimizacijos sąlygomis tebėra aktualūs svarstymai apie humanitarikos vietą (post)modernybės laikais, kvietimas ugdyti kultūros elitą.

Kai pritrūksta žodžių, gruzinas studentas deklamuoja lietuvišką poeziją

„Lietuviai galėtų imti pavyzdį iš gruzinų ir būti šiltesni bei atviresni, o mes galėtume pasistengti nevėluoti ir būti labiau atsidavę savo darbui“, – sako gruzinas studentas.

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų amžinieji namai

Grįžulo Ratai – mylimiausias rašytojos Loretos Jastramskienės žvaigždynas, primenantis Lietuvos gyventojų, taip pat ir jos močiutės bei tėčio trėmimą 1941 m. birželio 14-ąją.

Humoristas Paulius Ambrazevičius: „Kodėl turėčiau gėdytis, kad esu iš kaimo?“

„Šakiečiai yra atsidūrę suvalkietiško įvaizdžio spąstuose. Sako, esame šykštūs, bet – tikrai ne!“ – tikina humoristas.

Trys Kimbrio dėsniai
Naujasis židinys

Apskritai rašymas yra kūryba, kartais pasiseka, kartais – ne. Buvo autorių, kuriuos priversdavau tris ar keturis kartus perrašyti iš naujo tekstą. Taip viename paskutinių interviu sakė Petras Kimbrys (1948–2018). 

Apie tautas irgi kalbas
Marius Burokas - Metai

Poezija Europoje tampa vis labiau performatyvi, sugrįžta iš knygų puslapių į scenas. Matoma labai aiški skirtis tarp senosios Europos ir naujosios Europos autorių.