Kultūros pokalbiai | Kultūra

A. Gelūnas: „Pasigendu gailestingo santykio su muziejų lankytojais“

Pasak A. Gelūno, muziejuose reikia rodyti mažiau kūrinių ir nedaryti mišrainės, vienoje ekspozicijoje šedevrų nepainioti su nieko nekalbančiais nežinomų autorių kūriniais.

Apie muziejus, muziką ir mūzas

Muzikinė, poetinė ir pasaulietinė mūzų interpretacija artėjant Muziejų nakčiai.

Fotomenininkas T. Černiauskas: „Menas nedaro nieko kita, tik atspindi mus pačius“

Pasak T. Černiausko, visais laikais buvo visokio meno, tačiau anksčiau nebuvo tiek priemonių, kurios meną darytų interaktyvų.

Gegužinės pamaldos fotografo akimis

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Kokia yra gera kultūrinė patirtis?

„Žmogus instituciją patiria kaip visumą. Šypseną rūbinėje, tvarkingą šiukšliadėžę, netgi patalpos temperatūrą“, – sakė dr. R. Kačkutė.

Laiškai iš kaimo. Baltos baltų trobelės...

„Įpratome galvoti ir kalbėti, kad kiekvienas pavasaris vis kitoks, todėl ir šiemet neturėtume verkšlenti – kiekvienas dirbkime tai, ką tokį pavasarį galime dirbti“, – rašo H. Gudavičius.

I. Veisaitė: „Tikėjimas Dievu neapsaugo nuo fanatizmo“
Ignas Staškevičius - Maratono laukas

Europos vienybės pagrindas galėtų būti, jeigu norit, ir krikščionybė, ir humanizmas, bet visa tai šiandien yra dažniausiai tik deklaruojama, bet tuo nesivadovaujama. 

Pal. Mykolo Giedraičio relikvijorius – išbandymas lietuviui auksakaliui

Relikvijorių Palaimintojo Mykolo Giedraičio Padėkos iškilmei Videniškiuose – barokiškai įmantrų ir puošnų, su gausybe detalių – kuria lietuvis juvelyras D. Andrijauskas.

Aktorė A. Vilutytė: kiekvienas meno kūrinys daro įtaką gyvenimo sprendimams

Kaip būti parodoje žmogui, nežinančiam, kaip joje būti – pokalbis su A. Vilutyte.

Cirkas atvažiavo
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Ana sistema mėgo linksminti žmones. Cirkais, humoro vakarais, geromis kino komedijomis, – rašo kun. J. Sasnauskas. – O ilgainiui komedija ir cirku imdavai laikyti visą tarybinę tikrovę.“

Paryžiaus katedra
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

„Iškart po Paryžiaus katedros gaisro bibliotekoje užsisakiau Hugo romaną – tų pačių metų leidimą, kurį skaičiau paauglystėje“, – esė rašo G. Kazlauskaitė.

E. Bradūnaitė: tėveliui rūpėjo, kad kultūra nenusiristų iki „kugelinių“ išeivijos susiėjimų
Rasa Kazlaitė - Draugas

Pokalbis su Kazio Bradūno gyvenimo ir kūrybos įprasminimu Lietuvoje besirūpinančia jo dukra, etnologe ir antropologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene. 

Primabalerinos šokis gyventi

Autorė skiria šią esė Tarptautinei šokio dienai, tai jos – niekada nešokusios – šokio išgyvenimas.

Aktorė R. Lee: „Dievas man labai reikalingas“
Ignas Staškevičius - Maratono laukas

Pokalbis su aktore R. Lee apie jos kelionę į sovietinę Lietuvą, telefono skambutį  N. Chruščiovui, močiutę JAV ir aktorės karjerą. 

D. Pocevičius: jei Vilnius būtų žmogus, tai jis būtų provincialus snobas
Meno istorijos mokykla

Vilniečiai dažnai save laiko aukštesniais už kitus Lietuvos gyventojus, nors tai tėra nieko neparemtos, viduje susikurtos ambicijos, sako sostinės istorijos tyrinėtojas.

A. Aleksandravičiūtė: „Bažnytinis menas iš prigimties yra tarptautinis“
Meno istorijos mokykla

Iki pat XIX a. sakralinis menas sudarė didžiausią ir vertingiausią Europos vaizduojamosios dailės paveldo dalį, teigia paskaitas apie Bažnytinį meną skaitanti profesorė.

Menas ir religija žmogaus istorijoje gimė kartu

Pianistas D. Mažintas religiją apibrėžia kaip žmonių sukurtą sistemą stebuklams pagrįsti, o kūrybą prilygina turimų dvasiniu ribų ir resursų demonstravimui.

10 000 valandų iki tobulo margučio

Margutis – maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke.

S. Aleksijevič: nepriklausoma Baltarusija – viena valtis, bet mes su Lukašenka – ne vienoje valtyje

Kryžių griovimas Kuropatuose, kompromisų su valdžia ribos Baltarusijoje, Ukrainos prezidento rinkimai, „Brexit“, populizmas – apie visa tai interviu su rašytoja, Nobelio premijos laureate.  

„Ir tada pradėdavo kalbėti Greimas…“

Pokalbis su T. M. Keane Greimas – moterimi, kuri ne tik lankė A. J. Greimo seminarus, skaitė jo knygas, bet ir praleido su juo paskutiniuosius metus: kartu dirbo, diskutavo, keliavo.

Animacijos virtuvėje su režisieriumi G. Šiauliu

„Animacija – tai kūryba nuo nulio. Jei lygintume su filmu, tai animacijoje nėra nieko duota – nei aplinkos, nei aktorių“, – įsitikinęs animacinių filmų kūrėjas.

Kun. A. Toliatas: „Mylėti – tai tapti kito tarnu, tapti nuogam ir pažeidžiamam“

„Aistra ir meilė – du skirtingi dalykai. Myli, jei suteiki kitam žmogui erdvę augti ir bręsti, tobulėti, tapti geresniam“, – įsitikinęs A. Toliatas.

Mecenatystei skirtos konferencijos dalyviai: rėmėjo statusą turėtų įgyti kiekvienas kultūros vartotojas

Kokie įstatymų ir neoficialūs žingsniai padėtų ateityje skatinti kultūros rėmėjų aktyvumą?

Maironis ir Naujalis – neišskiriami atgimimo bičiuliai

Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms.

Iš stebėjimų katalogo: kaip gyvena rašytojas?
Antanas Šimkus - Metai

Kartais gyvenimas suteikia galimybes stebėti ir įsivaizduoti kitus rašančiuosius, tarsi ne taip labai tolimus, ne taip labai artimus, o tiesiog panašia veikla užsiimančius žmones.

Kun. A. Toliatas: „Na, daryk savo talento apskaitą“

Kasdien patenkame į kryžkelę, kasdien priimame šimtus sprendimų ir, net juos priėmę abejojame, ar pasielgėme teisingai. 

MO kviečia į antrąją didžiąją parodą apie gyvūnus žmogaus gyvenime

MO muziejus lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis.

Kun. A. Toliatas: „Viskuo sotus žmogus yra nuobodus“

„Mes nenorime būti alkani, tai vargina, tai atima saugumo jausmą, todėl statome namus, užpildome šaldytuvus, perkame minkštas lovas ir nugrimztame jose“, – svarsto A. Toliatas.

Kauno scena kaip kontrastų erdvė

Kaune juntama didesnė poliarizacija tarp naujesnio požiūrio ar eksperimentinio teatro ir konservatyvaus žvilgsnio, tam tikro „andergraundo“ ir komerciškumo.

Ne vartoti miestą, o pažinti

Jeigu žmonės, kurie niekada nesidomėjo Vilniumi, jį pamatys ir atras, po kurio laiko taps atsakingesni ir galbūt juo labiau rūpinsis, įsitikinęs gidas.

Pianistas D. Mažintas: „Būdami praeities sergėtojai ir nedalyvaudami dabartyje, prarandame ateitį“

Kalbėdamas apie meno funkcijas postmodernizmo fone, pianistas siūlo nevartoti žodžių „reikia“, „privalo“, „būtina“.

Filosofija Saudo Arabijoje. Ką tai reiškia?
Povilas Aleksandravičius - Mažoji studija

Ar filosofijos įsileidimas į Saudo Arabijos universitetus jai netaps džino išleidimu iš butelio? Visur, kur pasirodo filosofija, atsiranda ir kritinis mąstymas bei laisvės polėkis.

Nemenčinės plente
Ramūnas Terleckas - Naujasis Židinys-Aidai

Miestas pamažu, bet nenumaldomai ropoja per kadaise šviesų pušyną, vis mažiau vietos palieka medžiams ir tose vietose stovėjusiems medinukams.

Dailininkas M. P. Vilutis: „Labiausiai myliu save ir noriu padaryti save vertą meilės sau“

Videointerviu su grafiku M. P. Vilučiu – apie tobulėjimą, Dievo buvimą, laimės ir genialumo apibrėžimus, ašarų pakalnes ir atsiveriančius horizontus užlipus į kalną.

Retorika – tai įgūdis, kurį kiekvienas gali išlavinti

Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę? Kokiomis savybėmis pasižymi geras kalbėtojas ir kokių klaidų nedaryti, norint pasakyti įtaigią kalbą?

Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentės dr. Filomenos Kavoliutės pranešimo apžvalga.

Karolis Kaupinis: jei ignoruoji liūdesį, vėliau jis smogs dvigubai
lrt

Vyrauja kažkoks laimės ir nuolatinio džiaugsmo kultas, tarsi sukurtas pagal „Facebook“ modelį, kur nėra tokio dalyko kaip mygtukas „Nepatinka“, sako scenaristas ir režisierius.

Kur dingsta mūsų kaimas?

Kas yra kaimas, kur slypi kaimo kūrybinės galios, kokia galėtų būti tradicijų ir inovacijų darna, kokia mūsų kaimo ateitis?

Fenomenalioji mūsų knygnešystė

Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais.

Ateis diena. Apie dvasią

Dvasia turbūt yra. / Ji mus aplanko ir po vieną, ir subėgusį būrelį. (Kaip sausio 13-ąją) / Žiūrėk – jeigu aplanko, tai yra! 

Mokytis iš pelkės. Pokalbis su Nomeda ir Gediminu Urbonais
Justė Vyšniauskaitė - Kaunas pilnas kultūros

Mus stebina, kad dar ir šiandien pelkės yra išnaudojamos, o tai ateityje gali mums skaudžiai atsiliepti. Pelkės pasižymi savo specifine struktūra ir turtinga ekosistema.

Kodėl internete vis dar vengiame savitųjų lietuviškų raidžių ir švepluojame?

Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės.

Pažinti pasaulį per meną. Pokalbis su Kauno bienalės vadove K. Žemaityte

Menas nėra tik realistiškas tapybos darbas, graži skulptūra ar dramatiškas aktoriaus vaidinimas. Menas – tai idėjos, istorijos, jausmų pasakojimai, mano Kauno bienalės vadovė.

Apie mūsų istorijos spalvas ir kontrastus

„Norėčiau, kad apie praeitį kalbėtume kuo įvairiau, drąsiau ir plačiau“, – sako kultūros istorikė S. Šulcė, išleidusi knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“.

Įkvepiančios moterys: 11 žymių filosofių

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Platonas vs. Aristotelis
Mantas Adomėnas - Naujasis Židinys-Aidai

Tik keletas filosofų istorijoje išvystė kažką bent iš tolo panašaus į Platono aukščiausio kalibro filosofijos ir aukščiausios prabos literatūros lydinį.

Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį?

2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos vietovardžių metais. Docentė F. Kavoliutė mano, kad atkreiptas dėmesys į senuosius vietovardžius kaip vertybę paskatins juos saugoti atidžiau.

„Kas išgelbės vieną gyvybę, išgelbės visą pasaulį“

Iki kovo 17-osios dienos Tolerancijos centre eksponuojama paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.

Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį

Pasakojimas apie brolių pranciškonų Klaipėdoje nuveiktus darbus gaivinant meninį miesto gyvenimą.

Antano Strazdo pėdsakai Pasvalio krašte
Algimantas Krinčius - Šiaurietiški atsivėrimai

Faktai, praplečiantys kunigo ir poeto A. Strazdo-Drazdausko kelionių žemėlapį ir kartu nuvalantys dulkes nuo užmirštų jo pėdsakų.