Kultūros pokalbiai | Kultūra

Bobingė, bužys ir kiti dzūkiški reikalai

„Jeigu šaiminykė, sodzydama svogūnus, laidzia gazus per užpakalį – tai svogūnai bus labai kartūs“, – rašoma kalendoriuje, papuoštame retro fotografijomis, vaizduojančiomis įvairias Dzūkijos vietoves.

Vaikų kūrybiškumo centrą įkūrusi Rima Kernagienė: „Vaikams reikia kuo mažiau trukdyti“

„Iš tiesų kūrybingumas – gebėjimas reikšti naujas idėjas, originaliai mąstyti ar rasti nestandartinių būdų spręsti problemas“, – teigia vaikų kūrybiškumo centro įkūrėja.

Laiškai iš kaimo. Malkas žiemai susikraukim gražiai

Bet štai kokios neramios žinios ateina iš Labanoro sengirės: ten niekadėjai su geležinėmis širdimis, tie visagaliai medkirčiai, plynai kerta Labanoro regioninio parko pušynus.

Istorikė: ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui

Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba, jei leisime naudoti w, q, x raides. Profesorės R. Trimonienės manymu, tai menka problema. 

Aktorė V. Kuodytė „Brolių Liūtaširdžių“ akivaizdoje: norėtųsi, kad teatras treniruotų širdies raumenį

E. Baužaitė kalbina aktorę V. Kuodytę apie danų režisierės K. Dehlholm spektaklį „Broliai Liūtaširdžiai“ ir aktorės rengiamas „Liūtaširdžių kūrybines dirbtuves“.

Aktorė V. Kochanskytė: „Man reikia kalbėti apie asmenybes, o ne jas vaidinti“

Pokalbis su Virginija Kochanskyte apie tai, kaip ji su savo literatūriniais spektakliais atrado kamerines erdves, ko stinga švietimo sistemoje ugdant jaunąją kartą, dabartinę teatro raidą.

Režisierė R. Kudzmanaitė: užtenka spjaudyti ant A. Smetonos ir kitų to meto veikėjų
lrt

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė pristatė naują filmą „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ apie seseris Chodakauskaites. 

Kai viskas dzūkiška nuo sausio iki gruodžio

Kalendorių mylėtojas, „Dzūkų kalendoraus“ sudarytojas J. Žitkauskas prisipažino kartą knygyne neradęs norimo kalendoriaus nusprendė jį susikurti pats.

Amžinieji pasivaikščiojimai po Menininkų kalnelį

Rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas D. Pocevičius – apie Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio atsiradimą ir menininkų kapų lankymo tradicijas.

Kaip susikurti subtilią kompoziciją artimojo kapui?

Kokiomis tendencijomis vadovautis norint subtiliai ir stilingai papuošti kapvietes?

Klaipėdos krašto vokiškieji ženklai: kokią žinią jie mums šiandien siunčia?

Klaipėdos krašte, Apvaizdos čia įskiepyti, dabar jau esame pajėgūs papasakoti Europai, kas atsitiko Prūsų Lietuvos lietuviams ir vokiečiams per paskutinįjį Šimtmetį. 

Tatuiruočių meistrė S. Šablinskaitė: menu tai tampa, kai meistras gauna erdvės saviraiškai

Tatuiruotės ir tatuiravimas. Kada tai tampa meno reiškiniu? Ar mandagu klausti žmogaus, ką reiškia jo tatuiruotė? Ar aplinkybės vis dar varžo žmones darytis tatuiruotes?

JAV filosofas: kvailumas įdomus tuo, kad yra begalinis
lrt

Nicolas de Warrenas pokalbyje teigia, kad nors kvailumo iš pasaulio eliminuoti neįmanoma, yra terpė, padedanti iš to išsivaduoti – tai menas.  

Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“
Darius Kuolys - Liaudies kultūra

Ar S. Daukanto asmeninė laikysena, jo nuostatos, idėjos, dėstytos Rusijos imperijos kolonizuotiems lietuviams, nepasirodytų aktualios ir pokolonijinei, posovietinei mūsų visuomenei?

Tą rūsčiąją valandą vėlei džiazuos

Lapkričio 5 d. Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje vyks Vėlinių koncertas. Pokalbis su vienu iš koncerto kūrėjų gitaristu, kompozitoriumi Juozu Milašiumi.

„MO“ vs „Lietuva“

MO atidarymo proga muziejuje paskaitą skaitė menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, kurių iniciatyva 2005 m. čia stovėjusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje buvo surengtas protesto projektas – politinis ir meninis sąjūdis „Pro-testo laboratorija“.

Muzikos genijus užfiksavusi A. Kremer-Khomassouridze: tik mylintieji muziką jaučia šių fotografijų išskirtinumą

J. Jačėnaitės pokalbis su fotografe A. Kremer-Khomassouridze, gyvenančia tarp Paryžiaus ir mylimojo režisieriaus O. Koršunovo gimtojo Vilniaus.

Grafikas M. P. Vilutis: tokie dalykai kaip MO man leidžia tikėtis turėti vilties

Grafikas M. P. Vilutis, kurio darbai eksponuojami MO: „Man nereikia kelnių už tūkstantį eurų, kurias turėsiu saugoti. Man reikia kelnių už eurą keturiasdešimt, kurias nusipirkau „Humanoje“ ir kurios mane saugo.“

„Čia gyvenama“ – filmas apie hospisą Vilniuje
XFM Radijas

Šioje juostoje pasakojama apie pirmąjį ir vienintelį Vilniuje veikiantį hospisą, kurio įkūrėja – charizmatiškoji sesuo Michaela Rak.

Viktoras Gerulaitis: ieškokite grožio, nes jis yra!
Paulina Nalivaikaitė - Muzikos antena

Apie muzikologiją, knygų rašymą ir skaitymą, apie tai, kodėl nėra gerai meno kūrinį pavadinti įdomiu – pokalbis su charizmatiškuoju (ne)muzikologu V. Gerulaičiu.

Kas ką mano apie Metų knygos rinkimus?

Metų knygos rinkimai yra nišinis įvykis / renginys / konkursas, kuris įdomus tik tiems, kurie domisi lietuvių leidyba, tiems, kurie save priskiria literatūros inteligentijai, tiems, kurių knygos patenka į penketukus. Tai yra labai nedaug žmonių.

Laiškai iš kaimo. Belaukiant bobų vasaros, pražydo pavasarinis kežys

„Kai kas per radiją vis tvirtina, kad tuoj tuoj sulauksime bobų vasaros, o kiti tikina, kad bobų vasaros saulė šviečia jau dabar. Neaišku, kaip yra iš tikrųjų“, – dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

G. Mažeikis: Lietuvoje stiprus išlikimo sindromas

Lietuvoje stiprus išlikimo sindromas, o tokiose visuomenėse mažai vietos kūrybai. Vietoj meninės kūrybos reprodukuojama kančia ir aukos vaidmuo, sako kultūros teoretikas ir antropologas G. Mažeikis.

Mano tėviškė – ne mėlynas nemuno vingis
Julius Sasnauskas OFM - Naujasis Židinys-Aidai

Vilnius – nedidelis miestas. Bet jam iš dangaus drėbtelta tiek, kad apsvaigsti ir niekaip nuo jo neišsiblaivai. Ne tik apie grožį ar istoriją kalba. Veikiau apie galią būti namais.

Ji užsiima „cosplay“, ir jai patinka įsikūnyti

Du videoreportažai – kuo gyvena „cosplay“ atstovė Crazy Queen, ko reikia norint įsilieti į spalvingą Lietuvos „cosplayerių“ bendruomenę ir kas tas „cosplay“ kultūros judėjimas?

LRT „Kultūrą“ pervadinti į LRT „Kičą“
Donatas Petrošius - Literatūra ir menas

Donatas Petrošius rašo: „Politika, žiniasklaida, visuomenė ir kičas yra suaugę į tokį lipnų tumulą, kad niekas nežino, iš kurios pusės tą maumą krapštyti.“

Skliautuose – Lietuvos mokslo ir Vilniaus universiteto istorija
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Dailininko Antano Kmieliausko pasakojimas apie jo sukurtas freskas, puošiančias Vilniaus universiteto „Litteros“ knygyną.

Žymių Lietuvos ir išeivijos dailininkų palikimas pasiekiamas lengviau

Dažniausiai paveldėjus literatūros kūrinius, meno albumus, norima jų atsikratyti, ypač jei tai sovietmečiu leisti leidiniai. Tačiau jei knyga ar albumas yra senas – nereiškia, kad jis nieko vertas.

MO muziejus menų gerbėjus žada traukti kaip magnetas

Atviras, judrus, gyvastingas MO muziejus lankytojus per atidarymą spalio 18-ąją pasitiks keturių dienų menų maratonu, kurio išsami programa – ką tik startavusioje mo.lt svetainėje.

Eiti ten, kur neša miestas Venecija. Pokalbis su vaikštūne Kristina Janušaite-Valleri

E. Baužaitės pokalbis su literate, poete K. Janušaite-Valleri apie Veneciją: jos kasdienybę, architektūrą, meno festivalius, garsųjį karnavalą, apie tai, ką reiškia būti venecijiečiu ir gyventi Venecijoje.

Edeno sodai paženklinti ilgesiu Tėvynei
Rasa Kazlas - Draugas

Pokalbis su Šveicarijoje gyvenančia rašytoja Janina Survilaite. 

Akistata su blogiu ir žydiškoji viltis

Kalbėta, kad nei meilė, nei tikėjimas ar menas nebeįmanomi po Holokausto. Išgyvenusiųjų liudijimai byloja visiškai priešingą dalyką – pasirengimą grįžti į pasaulį, atsiverti jam ir tikėtis iš jo supratimo.

Pažadais maitinama kultūra nebenori elgetauti

Apie pirmadienį prie Vyriausybės rūmų surengtą kultūros darbuotojų protestą dėl nekeliamų atlyginimų – ramų, taikingą ir su užstalių dainomis. Gedimino Šulco fotoreportažas.

Trispalvės ir herbo gimimas

Kaip atsirado geltona-žalia-raudona Lietuvos trispalvė ir herbas su Vyčiu? Pasakoja parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis.

Senų ir retų knygų kolekcininkas J. Gumbis: Lietuva turi kuo didžiuotis

Anot dr. Jauniaus Gumbio, senose knygose atspindėta Lietuvos istorija mums sukuria tikrą, neišgalvotą, faktinį pagrindą didžiuotis savo valstybe.

Pirmosios Mišios – karo lauke. Poeto Davido Joneso patirtis

Jis regi visišką žlugimą ir jį patraukia kryžius, kuris atrodo kaip žlugimas, bet iš tiesų yra kraštovaizdžio – tiek fizinio, tiek dvasinio – atkūrimas. 

Krystianas Lupa: žmogiškasis įsipareigojimas realybei
7 meno dienos

Lenkų režisieriaus Krystiano Lupos pranešimas, perskaitytas Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ šių metų pradžioje. 

Mūsų tėvų ir senelių Vilnius

Pokalbis su Dariumi Pocevičiumi, knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis" autoriumi. 

Gebėti patirti meną ir būti kūrybiškiems – prigimtinės mūsų teisės

Tarpdisciplininio meno kūrėja iš Airijos Aideen Barry įsitikinusi, kad menas viešosiose erdvėse gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkos supratimui ir padėti mums labiau ja didžiuotis.

Ką apie Lietuvos šimtmetį porina daiktai?

Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ šiuo metu lankomiausia sostinėje. Pokalbis su kuratoriais E. Parulskiu ir G. Jankevičiūte. 

Laiškai iš kaimo. Rugpjūtis – atostogų metas? Laboremus!

Vasaros pabaiga šiek tiek panaši į pavasarį – kasdien kas nors netikėta atsiranda, reikia sustoti ir pabandyti prisiminti, ar kada nors šitaip yra buvę, dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Kultūra spąstuose
Tomas Daugirdas - Naujasis Židinys-Aidai

Diskusija dėl „LRT Kultūros“ kanalo pavadinimo keitimo atskleidė, kad nelabai turime bendrą supratimą apie tai, kas yra kultūra. Esame pasimetę įtampose tarp masinės ir elitinės kultūros, tarp kultūros kaip ideologijos ir kultūros kaip asmens tobulėjimo.

Nesibaigiantis Greimo šimtmetis
Silvija Stankevičiūtė - Naujasis Židinys-Aidai

Šiųmečių Baltų lankų žemėlapis buvo išraižytas tankaus skirtingo gylio, imties ir tematikų tinklo. Juokauta, kad nepaliaujama minėti pernai oficialiai pažymėtą Greimo šimtmetį. 

Literatūros kritikė V. Cibarauskė: „Dažnai patys nepastebime, koks „vyrocentriškas“ yra mūsų kultūros laukas“

Su literatūros kritike Virginija Cibarauske kalbamės apie moterų – rašytojų ir poečių – vietą mūsų literatūros lauke.

Benediktas Navickas – originalus pasaulio stebėtojas

Sovietinių metų rezistento Benedikto Navicko-Barzdelės tautosakinio pobūdžio rašto darbas – anų dienų santvarkai neįtikusio jaunuolio būties ir buities aprašymas.

Lietuvoje kuriantis estų menininkas: negali būti tūkstančių enšteinų ar pikasų

Profesionalai vis mažiau išskirtiniai vien dėl galimybių, kurias turi kiekvienas šiuolaikinis žmogus. Tačiau skirtumas tarp jų yra, teigia Kaune gyvenantis estų menininkas Reiu Tüüras.

Venecijos architektūros bienalėje Lietuva kelia žmonijos ateities klausimus

„Pelkė nėra nei sala, nei žemynas, nei vandenynas. Būdama tranzito erdvė, kurioje nėra aiškių ribų tarp vandens ir žemės, pelkė pasiūlo ir kitokį mąstymą apie ateitį“, – mano vienas iš Lietuvos Pelkių paviljono komandos narių K. Sabolius.

Paneigti neįgalumą. Susirašinėjimai su Elvina Baužaite

„Bernardinai.lt“ bendraautorė E. Baužaitė, dėl ligos nepakylanti iš lovos, pokalbyje sako: „Rašo smegenys, rašo siela. Tai ir yra žmogus.“

Vatikano muziejų direktorė kalba apie vertybes net su politikais

Kai Vatikano muziejuose Barbara Jatta veda ekskursiją pasaulio lyderiams ar vietos moksleiviams, ji ne pamokslauja apie tikėjimą, bet aiškina meną. Tačiau tai yra ir tikėjimo pamoka. 

Dalia Cidzikaitė: į Čikagą vis dar sugrįžtu kaip į savo antruosius namus

Pokalbis su dr. Dalia Cidzikaite, liepos 6-ąją apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.