Kultūros pokalbiai | Kultūra

Laiškai iš kaimo. Toks ramus paukštelis – čivylis

Kaip svarbu pajusti ne tiktai to vešėjimo pabaigą per Rasas, bet ir štai šitą pavasarinio prisikėlimo pagreitį!

Kalvarijų koplyčias griovė buldozeriais

Vienintelės Aukštaitijoje Veprių Kalvarijų koplyčios, išsilaikiusios per didžiausias krašto negandas, 1963 m. tuoj po Sekminių sovietų buvo išgriautos.

Viešpataujantis dangus
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

Dievo meilės idėja galų gale labiausiai veikia tada, kai būna pramaišiui su kokiais nors netikėtais ir netinkamais elementais.

Pandeminiai filmai ir knygos

Šioje šalyje nėra vietos senukams: į parduotuvę nerekomenduojama, į vaistinę nerekomenduojama, į gatvę nerekomenduojama... pamažu pasijunti nepageidaujamas.

Mados kūrėja L. Kvašytė: tvarumui reikia laiko, kurį šiandien suryja daiktai

Kai daiktų turėsime tik tiek, kiek naudojame, o ne kaupsime jų pilnas dėžes, atsiras daugiau vietos mūsų mintims, smalsumui, daugiau laiko tobulinti save.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VIII). Melagių kartoteka

Ar žinote, kad didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvuose saugoma atmestų žodžių sankaupa, žodynininkų praminta Melagių kartoteka?

Ne komforto zona
Renata Šerelytė - Draugas

Kažkodėl partizaninė tematika mūsų literatūroje ir mene šliejasi prie tų, apie kurias kalbama puse balso ir kurioms tarsi neteikiama didelės reikšmės.

Pandemija ir semiotika. J. Fontanille: atsidūrėme stipriai įvietintame pasaulyje

Netekę kelionių ir daugybės veiksmo vietų tinklu apraizgyto pasaulio, mes atsidūrėme kitokiame pasaulyje, kuris sudarytas iš koncentrinių ratų ir stipriai įvietintas...

P. Cvirkos muziejaus aušra ir naktis

Kaune, Lietuvos premjero M. Šleževičiaus namuose Donelaičio g. 13, nuo 1951 m. veikusį P. Cvirkos memorialinį muziejų 1991-aisiais ištiko mįslinga metamorfozė.

Asmenybės link su Euklido geometrija. Matematiko užrašai apie gyvenimą ir muziką

Padėka palaikantiesiems, vaikščiojimas sau pačiam ir tapimas savo paties atsinaujinimo šaltiniu – tiek stebuklų, man regis, ir sudaro asmenybę.

Rašytoja D. Staponkutė: „Karantinas – kaip stovintis vanduo: klampina, atima laisvę“

„Karantinas nėra labai kūrybingas laikas, nes jis nėra laisvas“, – sako D. Staponkutė, jau spėjusi parašyti romaną apie ikirenesansinį Kiprą, Lietuvą ir moteris politikoje.

Lietuvos bažnyčių išpažinties kortelės
Vytautas Smilgevičius - Žurnalas „Tarp knygų“

Pirmosios Lietuvoje išduotos išpažintį liudijančios kortelės mums žinomos iš XVIII amžiaus.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VII). Ekspresyvai

XXI a. keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.

Krizės pamokos kultūros laukui: išmokti susikalbėti ir galvoti ne vien apie save

Vienas lauke – ne karys, arba Kodėl kultūrininkų bendruomenė išėjusi iš krizės dėl pandemijos taps daug solidaresnė.

Pandemija ir semiotika. K. Nastopka: laisvę paneigia bejėgiškumas, nepriklausomybę – paklusnumas

Visuotinės nelaimės akivaizdoje galėjimas daryti pakeičiamas negalėjimu daryti, o galėjimas nedaryti – negalėjimu nedaryti.

Dailininkas ir rašytojas K. Kasparavičius: rašau lėtai, piešiu dar lėčiau
Nieko rimto

Interviu su rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi.

Šiuolaikinių menininkų pagarba palaimintajam Teofiliui

Palaimintojo Teofiliaus laiškams išleisti T. Matulionio fondas rengia šiuolaikinio meno aukcioną internetu.

K. Sabaliauskaitė: priešinkimės cenzūrai – kasdien ir visada

Savąją tradiciją reikia studijuoti, išmanyti, bet ji neturi tapti kurpaliumi, ant kurio žūtbūt reikia tempti šiuolaikinius ir būsimus lietuvių rašytojus.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VI). Jausmingieji žodžiai

Jaustukų pasaulis kalboje yra gerokai įvairesnis, sudėtingesnis ir įdomesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Prof. V. Landsbergis: „Lietuviškai tapatybei svarbiausia – meilė šiai žemei ir šiam dangui“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis su profesoriumi apie Lietuvos pergales ir pralaimėjimus, ateities perspektyvas, lietuvišką tapatybę.

Kultūros lyderiai: žmonėms į lėktuvą galima, o į operą, koncertą, spektaklį – ne?

Virtualiame Nacionalinio operos ir baleto teatro surengtame forume kultūros atstovai kalbėjosi apie savo patirtis jų sektorių užgriuvusios pandemijos metu.

Protingavimai (3)
Mikalojus Vilutis - Šiaurės Atėnai

„Sugalvojau kultūros apibūdinimą: kultūra yra sugebėjimas būti tokiam, šalia kurio gera kitiems“, – „Šiaurės Atėnuose“ protingauja grafikas M. Vilutis.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (V). Žodžiai kaukės

Realios kaukės yra mūsų karantininio gyvenimo aktualija, vadinasi, galime pasikalbėti apie žodžius kaukes.

Velykų lopšinė
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Ta mėgėjiška nuotraukėlė iš pažįstamos šeimos albumo reiškia, kad labiau už varpus ir pamokslus per šias Velykas norisi jaukių namų ir ramybės, mylimų žmonių.“

Šešių kunigų jėzuitų gyvenimo žemėlapyje – ir Pasvalys
Agnė Grinevičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

Pristatome šešis kunigus jėzuitus, daugiau ar mažiau susijusius su Pasvalio kraštu. Publikacijoje panaudota medžiaga, spausdinta jėzuitų žurnale „Laiškai bičiuliams“.

Apie Lelewelį, kartografijos mįsles ir Nacionalinės ekspedicijos atradimus
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Profesorius A. Bumblauskas prieš kiekvieną ekspediciją VU bibliotekoje užsisako krūvas senųjų atlasų, kitų istorinių dokumentų ir šaltinių.

K. Nastopka: „Svajoju apie išmintingą, tolerantišką, daugiabalsę ateities Lietuvą“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis su semiotiku, literatūros tyrinėtoju K. Nastopka apie ateities Lietuvos viziją, įsiklausymo į teksto prasmę subtilybes, lemtingus gyvenimo nutikimus.

Laiškai iš kaimo. Saugokis giltinės, bet medelį sodink...

„Kasmet mane kažkodėl vis labiau ima dominti natūrali obelų hibridizacija. Norisi aktyviau pasekti, kur šis procesas krypsta“, – savo dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Būdas išbūti

„Kiekvienos tautos pamatas – būdas būti, apimantis būdą gyventi ir būdą mirti. Ir būdą išbūti – pakelti skausmus, netektis, neteisybes, neišgydomas ligas, karus, marus“, – svarsto prof. V. Daujotytė.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (IV). Spalvoti žodžiai

Pamatę, kad žodžiai gali būti spalvoti, galime gauti labai reikalingo kalbinio gaivaus vandens, kai mūsų kalba išsausėja.

UNESCO pasaulio paveldas. Šį kartą – dokumentinis
Rimvydas Laužikas - Žurnalas „Tarp knygų“

Dažnas žmogus, išgirdęs žodžius „UNESCO paveldas“ ar „UNESCO paveldo sąrašas“, pagalvos apie Vilniaus senamiestį ar Kuršių neriją.

Apie baltą lapą (V)

Penki baigiamieji „Balto lapo“ klausimai tėvui Vytautui Landsbergiui.

Kompozitorius A. Pärtas: koronavirusas mums parodė, kad žmonija – vienas organizmas

Mažytis koronavirusas skausmingu būdu mums parodė, kad žmonija – vienas organizmas ir kad žmogaus egzistencija įmanoma tik santykyje su kitomis gyvomis būtybėmis.

A. Gailius: „Laisvė yra dovana, kurią privalome branginti kaip visų didžiausią turtą“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Vertėjas, poetas A. Gailius – apie laisvos Lietuvos nueitą kelią, vertimus, N. Putinaitės knygų svarbą ir įvertinimą, kurio kartais gali sulaukti tiesiog gatvėje.

Apie baltą lapą (IV)

Ką mums primena šis netikėtai galingas ir sąmonę keičiąs virusas? Apie baltą popieriaus lapą mintimis dalijasi aktorė G. Kederytė ir klimatologas J. Kilpys.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (III)

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Kalbos klubo+ pirmasis pokalbis, kuris įvyks po karantino, bus – žinoma – apie sanskritą.

Apie baltą lapą (III)

Pasak kino režisieriaus D. Ulvydo, būtų įdomu menininkams pakalbėti apie koronos epidemiją, bet tai labai atsakinga.

„Lenkitės, išdidūs keliai“

Pats būdamas tik kūrinys, šventomis kūrybos akimirkomis dažnai jauti svaiginamą palaimą. 

Velykos tarpukariu: net naktį pilnos gatvės žmonių
Tyto alba

Velykų vaizdas tarpukario Kaune, kurį dėlioja istorikė I. Jakubavičienė knygoje „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“.

Per senelių išminties kartojimą jaučiu, koks gyvas viduje jausmas Velykų išvakarių

„Kai pabundu ankstų Velykų rytą, lauke dar tamsu. Girdžiu tylų skubėjimą. Pro langus įteka truputis švintančios nakties“, – prisiminimais dalijasi tautodailininkė D. Bazarienė.

Apie baltą lapą (II)

O jei naujojo, poepideminio, pasaulio taisykles pabandytume susikurti patys, pradėdami nuo balto ir tuščio popieriaus lapo? Kokios mintys aplanko žinomus kūrėjus?

Ramybė ir grožis iš rankų, skutinėjančių margutį

Pasakojimas, kaip tautodailininkių V. Žukauskaitės-Kazancevienės ir A. Rauktienės rankose gimsta nepaprasto grožio raštai, išskutinėti ant trapaus margučio lukšto.

Tarkovskio malda. Įžvalgos apie kultūrą ir religiją

Dokumentiniame filme „Andrejus Tarkovskis: kinas kaip malda“ – tik paties režisieriaus apmąstymai ir jo filmai. Ir tėvo Arsenijaus, padariusio jo kinui didžiulę įtaką, poezija.

Apie baltą lapą (I)

Galvojant apie epidemijos metu skubiai modeliuojamas gyvenimo/išgyvenimo strategijas, grįžimas prie „balto popieriaus lapo“ – vienas iš variantų persiprogramuoti.

V. Daujotytė-Pakerienė: „Gyvenimas – iš jo viskas. Ir tai, ką galiu. Ir tai, ko ne“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Kad Lietuva būtų pilna Lietuvos. Medžių ir paukščių. Žmonių, vaikų. Mokyklų. Lietuvių kalbos. Lietuvių, susikalbančių su kitais ir kitokiais. Nebijančių pasaulio.“ Tokią ateitį mato profesorė.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (II)

Kaip ir kodėl pasaulio vaizdas atsiskleidžia konkrečioje kalboje? Ar galime kalbėti apie tarmės atspindimą pasaulio vaizdą?

Ne aš mušu, verba muša: A. Baltėno fotoistorija apie nykstančią lietuvių tradiciją

Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte šiais metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nacionalinės premijos laureatas, žurnalistas A. Žostautas: „Geras pasaulio pilietis gali būti tik pažinęs savo šaknis“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis su ilgametę žurnalistinio darbo patirtį turinčiu A. Žostautu apie Lietuvos pergales, talentų literatūroje stygių, „Būtovės slėpinių“ sėkmės paslaptis.

Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas M. Lapelė: „Lietuvio meilė kadagiui ateina iš prigimtinių gelmių“

Tradicinę verbą dzūkai rišdavo labai paprastą – tik iš kadagio ir gluosnio šakelių, ir surišdavo raudonu vilnoniu siūlu.