Kultūros pokalbiai | Kultūra

Melchizedeko giminė
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Šio kunigo žvilgsnis traukia. Daug visko matęs, nepaslėpsi. Laikas, kuris jam teko, nebuvo dvasinio atgimimo, Bažnyčios šlovės metai.“

Kodėl Cz. Miłoszas nepriėmė pasiūlymo tapti VU garbės daktaru?
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Kaip atsakyti į Cz. Miłoszo klausimą, ką Lietuva padarė, kad integruotų į savo kultūrą jo alma mater – S. Batoro universitetą?

Laiškai iš kaimo. Ir vėlų rudenį – liepsnelės giesmė?

„Taip ir artėjame prie šių kalendorinių metų pabaigos. Nelabai linksmi. Neretai mitinguojantys. Matyt, iš tikrųjų nebesugebame valdyti tos aršios buldozerinės pažangos“, – rašo H. Gudavičius.

Jeruzalės žemė, kai kunigaikštis Radvila ją lankė...

Nacionalinio  muziejaus LDK valdovų rūmai parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ veidu pasirinktas M. K. Radvila Našlaitėlis yra išgarsėjęs bestseleriu „Kelionė į Jeruzalę“.

Po du ir po vieną gatvėje, kurios nėra
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

Ši maža nuotraukėlė aukcione pristatyta kaip vermachto kariškio darbas. Kitoje pusėje paskubomis pakeverzotas žodis Wilna ir dar kažin kas vokiškai.

Kurti Dangų žemėje. Pokalbis su grigališkojo choro vadovu D. Juozėnu

Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkojo choro vadovas pasakoja apie grigališkąjį choralą ir kuo šis giedojimas jį patraukė.

Ką Augustino „Išpažinimai“ šiandien reiškia filosofui? Atsako Saulius Geniušas

Vidujybės atradimas ir jos subtili analizė sudaro šio teksto išskirtinai turtingą prasmių konfigūraciją ir jo besitęsiantį reikšmingumą.

Grožis – nuoroda į amžinybę

Prieš dvidešimt metų, 1999-aisiais, buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II „Laiškas menininkams“.

Ką Augustino „Išpažinimai“ šiandien reiškia antikos tyrinėtojai? Atsako Tatjana Aleknienė

Augustinas padarė tai, ko nepadarė joks didis (o ir mažesnis) graikų filosofas – pats papasakojo savo dvasinę ir intelektualinę biografiją. 

Rašytoja, kurios gyvenimą pakeitė T. Mertonas: svarbiausia kelionė – vidinė

„Thomas Mertonas mane išmokė, kad pati svarbiausia gyvenimo kelionė yra vidinė“, – sako rašytoja iš Aliaskos Kethleen Witkowska Tarr. 

Tiesiog buvo ir yra... Vilniaus benediktinės, juodos figūrėlės

Liturginiame kalendoriuje lapkričio 13 d. pažymėti visi benediktinų ordino šventieji, o lapkričio 14 d. prisimenami visi šio seniausiojo katalikų vienuolių ordino mirusieji.

Rašytoja ir režisierius

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

Kaip Berlyno sienos griūtį atsimena legendiniai menininkai?

Dirigento Danielo Barenboimo, kino režisieriaus Wimo Wenderso ir teatro režisieriaus Thomo Ostermeierio mintys.

Laiškai iš kaimo. Spalio pabaiga: taip staiga nuskaidrėjo paupiniai miškai...

Lapai krinta po vieną, ir tas jų kritimas bobų vasaros dienomis – lyg laikrodžio tiksėjimas: niekaip nesustabdysi. 

Rudens kontūrai. Toks graudus švytėjimas

Ramiai gerti, žiūrėti, kaip po truputį ryškėja daiktų kontūrai. Daiktų? Na jau kelis mėnesius vis galvoju apie šią V. Daujotytės mintį: „Daiktai yra stipriausi atminties ir patirties saugotojai.“

Prof. I. Smetonienė: kalba yra tokia pat konstitucinė vertybė, kaip ir laisvė

„Jeigu norime įsivesti chaosą – užsirašyti vardus, kaip pageidaujame, nepaisydami lietuvių kalbos taisyklių – tai čia jau bus ne Lietuva. Čia bus kažkas.“

„Vaiva“: užmiršta Vilniaus kavinė
Vilius Šimkus - Naujasis Židinys-Aidai

Nuo kitų tuometinių Vilniaus kavinių „Vaiva“ skyrėsi tikrai demokratiška aplinka ir kažkokiu ypatingu laisvės pojūčiu, kuriam tarsi ir nebuvo realaus pagrindo...

Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams
Daiva Červokienė - XXI amžius

Kaip pastebėjo vienas pirmųjų šalies vietovardžių tyrinėtojų kalbininkas K. Būga, vietovardžiais kalba pati žemė.

Vieno gyvenimo knyga
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

Čia savadarbis tarybinių laikų maldynėlis. Pusė mokyklinio sąsiuvinio, kainavusio 8 kapeikas.

Kasdien žavintis Kipras

Pokalbis su 15 metų Kipre gyvenančia moterimi, kuri pirmąkart aplankė Kiprą 2004 m. gegužę, kai jis, kaip ir Lietuva bei dar 8 valstybės, tapo ES nare.

Pamąstymas apie mirtį – ledinį šešėlį saulėtame peizaže1

Apie mirtį nesinori galvoti, kai ji kažkur toli. Bet kartais ji ateina nekviesta, slankioja aplink.

R. M. Rilke A. Šliogerio tekstuose

Kodėl A. Šliogerio filosofiniuose tekstuose, nutolusiuose per daugiau nei tris dešimtmečius, pasikartoja kelios R. M. Rilke's eilutės?

Sokratiškasis ar Jėzaus muziejus?

Tačiau jei Jėzaus komunikacijos muziejaus ekspozicija skurdi arba sokratiškasis muziejus neturi savo Sokrato, vargas jums, lankytojai.

Menas iš moters
Mikalojus Vilutis - Šiaurės Atėnai

Moterys yra geresnės menininkės, bet vyrai padaro geresnius paveikslus. Kol kas.

Godotini H. Gudavičiaus augalai, arba Kur žydi lietuvinės naktižiedės

Henriko Gudavičius pasakojimai svečiams Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.

Žemaičių vyskupystės muziejaus atgimimas

Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas, menotyrininkas A. Ivinskis pasakoja apie siekį žemaitišką regioninį kultūros centrą padaryti išskirtinį visos Lietuvos lankytojams.

Ar laikas eina per miestą? Penkios mintys apie Vilnių ir jo atmintį

Jei Grikevičiaus laikas dabar eitų per miestą, galėtų atsigręžti į Cvirką, įsižiūrėti į jo tvirtą laikyseną, knygą rankose ir pasvarstyti apie sovietmečio laiką kaip išbandymą...

PDR
Šiaurės Atėnai

„Poetinis Druskininkų ruduo“ primena ne tik graudžius verksmus vaikystės kaimo bažnyčioje. Bet šiemet pirmiausia juos.

„Man pavyko atverti Lietuvos veidą saulei“. Pokalbis su J. Statkevičiumi

„Dirbti madoje – tai tas pats, kas pakinkyti vėją. Labai sunku, bet nepaprastai įdomu. Man tai pavyksta“, – prisipažįsta J. Statkevičius.

Įdomus neįtikėtinos biografijos žmogus
Vituolis Joneliūnas - XXI amžius

Kaune veikia paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirta tapytojo, ilgamečio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus P. Stausko 100-mečiui.

Laiškai iš kaimo. Žmogus turėtų matyti toliau nei erelis

„Tikras rudens garsas. Dabar jau lauksime žiemos, o kai ji ateis, pradėsime galvoti apie pavasarį“, – savo dienoraštį tęsia H. Gudavičius.

Istorikas Z. Vitkus: Praeitis gali vienyti, jei prisimename vieni kitų aukas
Aušra Simoniuškytė - Mano teisės

Pokalbis apie Panerių memorialą ir atminties politiką Lietuvoje.

„Alkos“ muziejaus direktorė E. Stonkevičienė: kuriame vieną moderniausių muziejų Lietuvoje

Lietuvoje vyksta oficiali muziejų reforma, pasikeitė daugelio šių kultūros įstaigų vadovai. Viena jų – Telšių Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė E. Stonkevičienė.

MO kviečia su nostalgija pačiupinėti 90-uosius

Kiekvienam pirmasis Lietuvos atkūrimo dešimtmetis vis kitoks. Tai akcentuoja MO muziejaus naujosios parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ kuratoriai.

Vartų sargyba
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Kad ubagai po šiai dienai renkasi bažnyčias – logiška. Bet ir labai gražu, palaiminga. Tarsi patvirtinimas, jog čia gyvena geros širdies žmonės“, – „Šiaurės Atėnuose“ rašo kun. J. Sasnauskas.

JAV išgarsėjęs menininkas R. Bartkus: „Kiekvienas turi pradų tapti ikona, šventuoju“
XFM Radijas

„Kiekvieną minutę turime susimąstyti apie amžinąsias vertybes. Tai iš tikro yra svarbu. Kasdienybėje mus dažnai išblaško smulkmenos ir detalės“, – teigia R. Bartkus.

Man nepatinka Laisvės kalva, bet esu už ją

Kiekvienas išsišokimas, kiekvienas išpuolis prieš šio, kol kas tik būsimo paminklo idėją, verčia susimąstyti apie tai, kad kovojantys už laisvės simbolį, patys nebūtinai yra kovotojai už Laisvę.

Jonas Mekas ir prezidentui Johnui F. Kennedy priklausiusi kamera
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Jackie Kennedy buvo viena iš ypatingiausių moterų, su kuriomis turėjau privilegiją susipažinti per savo gyvenimą“, – rašė Jonas Mekas. 

Amžinojo rudens burtai
Renata Šerelytė - Draugas

Aš laukiu ir spalio, ir lapkričio, ir gruodžio, laukiu kiekvienos dienos, nes jos visos keistos ir ypatingos.

Vertingi istoriniai seifai saugojo universiteto turtą nuo vagių ir gaisrų
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Artėjant 450 metų jubiliejui Vilniaus universiteto biblioteka rengiasi išleisti išsamią istoriją, rūpestingai aprašo savo kolekcijas, istorinius interjerus, baldus.

Menininkai N. ir G. Urbonai: laisvės mene yra daugiau nei internete, televizijoje ar radijuje

Menas negali egzistuoti be žiūrovo, ar mes žiūrėsime į neolito laikų piešinius, ar į dvaro tapybą, ar į buržuazinės visuomenės menus, ar į avangardą.

Pianistas D. Mažintas: „Esu dėkingas menui“

Dėkingumas yra sudėtinis procesas: duoti, imti ir dėkoti – tai trys elementai, kurie visada eina kartu.

Odė profesoriui

Apie 60-mečio jubiliejų švenčiantį vieną žymiausių lietuvių filosofų – profesorių Alvydą Jokubaitį.

Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“
Daiva Červokienė - XXI amžius

Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike R. Driaučiūnaite.

Laiškai iš kaimo. „Kai Lietuvoje stoviu ant piliakalnio – esu milžinas...“

„Ruduo juk tarsi vakaras, užtat pavasaris – tikras rytas tiems, kurie jo sulauks“, – dienoraštyje rašo Henrikas Gudavičius.

T. Venclova: Vilnius ir Peterburgas yra du be galo skirtingi, tačiau man brangūs miestai

Pavasarį grupė Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokinių, priklausančių mokytojo Vytauto Toleikio vadovaujamam „Vaikščiotojų“ klubui, apsilankė Sankt Peterburgo mieste.

Gruncinis dzūkas nuo Margotės ir Pakrykštės
Juozas Šorys - Šiaurės Atėnai

Pokalbis su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju Broniumi Kašelioniu.

„Sakramentas“: „Kol kas tai eksperimentas!“
Justė Vyšniauskaitė - Kaunas pilnas kultūros

Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje įsikūrė nauja kultūrinė organizacija „Sakramentas“. Kaip pasaulietinės kultūros organizacija ir religinė bendruomenė sutelpa po vienu stogu?

Kauno bienalės kuratorė: „Bienalė remiasi Kauno ir visos Lietuvos istorija tam, kad išsakytų perėjimo ir pokyčio idėją“

Šiuolaikinio meno kuratoriai naudojasi meno kontekstu tam, kad užmegztų ryšius tarp skirtingų disciplinų ir tolimų viena kitai idėjų.

Prarastos prūsų kalbos beieškant. Pokalbis su kalbininke G. Blažiene

„Prūsistika atrodytų lyg siauri vardyno tyrimai, kurie išvedė į labai platų lauką“, – teigia akademikė prof. dr. G. Blažienė.