Literatūra | Kultūra

K. Sabaliauskaitė: T. Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai K. Sabaliauskaitei ir profesoriui T. Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas.

Samurajus, atsiskyrėlis, bohemietis. Prisiminimai apie poetą K. Navaką

Tebūnie tai renginys be ašarų – taip šviesaus atminimo K. Navako kolegos ir bičiuliai užvadino naujosios rinktinės kartu su kompaktine plokštele pristatymą Knygų mugėje.

Lietuvių literatūros vertimų geografija – aplink pasaulį

Knygų mugėje diskusijų temą „Lietuvių literatūros vertimų geografija: nuo Brazilijos iki Kinijos“ paskatino vis tolimesnių šalių susidomėjimas šiuolaikine lietuvių literatūra.

Kultūros ministras kviesdamas į Knygų mugę: ieškokite atsakymų kaip hipotezių – ne kaip formulių

Kas yra šiandien knyga Nepriklausomybės trisdešimtmetį pasitinkančioje Lietuvos visuomenėje? – klausė ministras.

P. Širvio pomirtinė rinktinė „Po mirgiuoju žvaigždynų šalmu“ ir savi jos dėsniai

Poeto P. Širvio 2020-ųjų lyrikos rinktinę sudarė dr. E. Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas serijoje „Gyvoji poezija“.

M. Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – gyvu stiliumi išsiskiriantis pasakojimas

Marijos Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – nesenstantis, Italijoje per beveik šimtą metų daugiau nei 30 kartų išleistas darbas.

Pagerbti Knygos meno konkurso laureatai

Knygos meno konkursui, kurį kasmet organizuoja Kultūros ministerija, šiemet pateikta 111 leidinių.

Estų rašytojui Jaanui Krossui – 100 metų

Jaanas Krossas (1920–2007) – estų rašytojas, kelis kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Vasario 19-ąją jam būtų suėję šimtas metų.

Dviejų garsių poetų kūrybinės draugystės šviesa
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

J. Strielkūnas ir Bernardas Brazdžionis – visai skirtingų kartų žmonės. Tačiau abu jungė kūryba, poezija, meilė knygai ir svarbiausia – gimtoji žemė.

Metų vertėjo krėslo premijos laureatė L. Laurušaitė: „Vertimas irgi yra kūryba“

Vasario 18 d. dr. L. Laurušaitei už N. Ikstenos knygos „Motinos pienas“ vertimą teikiama Metų vertėjo krėslo premija.

Odė vijokliui

K. Navakas apie J. Ivanauskaitę: „Ji išmokė įveikti net mirtį, pasakydama ir parodydama, jog mirštantysis gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinau, kad kada nors man tai labai padės.“

Mirė rašytojas Petras Naraškevičius

Vasario 16 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė rašytojas P. Naraškevičius (1940 02 24 – 2020 02 16).

„Proto amžiaus“ autorius: „Turime siekti, kad politika būtų kuo racionalesnė“

„Problema ta, kad vis dar bijome viešai pasakyti, jog paprastas pilietis neturi pakankamai kompetencijos politikai įgyvendinti“, – sako vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų S. Pinkeris.

L. Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“: gyvenimo šerdis ir mato grožis

„Niekad neteko skaityti protingesnės, jautresnės, mielesnės ir drąsesnės rašytojos už Lucią Berlin“, – teigia knygos vertėja į lietuvių kalbą.

A. Aleksandravičiaus fotografijose – gyvasis lietuvių literatūros klasikas A. Baltakis

„Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą“, – sako poetas, garbingą gimtadienį minintis vasario 15-ąją.

„Norėčiau tau sukurt simfoniją iš bangų ošimo...“ Gražiausios meilės laiškų ištraukos

Šv. Valentino dieną prisiminkime garsių Lietuvos žmonių – menininkų, poetų, valdovų, Laisvės kovotojų – laiškus mylimiesiems.

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (III)
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Apie skurdžią vaikystę, troškimą mokytis, karą, tėviškę, merginas ir gerus draugus – trečioji prisiminimų apie Paulių Širvį dalis.

12 kūrybiškiausių 2019 m. lietuvių autorių knygų

Kūrybiškiausios 2019 m. knygos ir laureatas bus paskelbtas Vilniaus knygų mugėje – vasario 22 d.

Poetui A. Baltakiui – devyniasdešimt

Vasario 15 dieną savo 90-metį švęs poetas Algimantas Baltakis. Ta proga Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują poeto knygą „Skrynelė dvigubu dugnu“.

Vilniaus knygų mugė prasideda po savaitės

Vasario 20-ąją pirmuosius lankytojus pasitiks didžiausias Baltijos šalių literatūros renginys – 21-oji Vilniaus knygų mugė.

J. Ivanauskaitės premija – rašytojai J. Tumasonytei

Dvyliktąja J. Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja J. Tumasonytė už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

„Nediplomatiški britų diplomato užrašai“: kokią Lietuvą pamatė 1994-aisiais?

Vilniaus knygų mugės svečias K. J. Lynchas pristato ironišką, drąsų pasakojimą apie ilgametę diplomato karjerą.

S. Parulskis: Žemaitei būdingi stiprūs kontrastai, tuo ji man artima

„Klasika universali, nes padeda mums suprasti, iš kur atėjome“, – teigia S. Parulskis.

Tiesa gydo. Rašytoją G. Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

„Lieka atmintis. Turi likti“, – į klausimą, kas lieka, kai po išmirštančio etnoso nelieka nieko materialaus, atsako G. Kanovičius.

A. Čechovo aforizmai

Prieš 160 metų gimė rusų ir pasaulio literatūros klasikas A. Čechovas (1860 m. sausio 29 d.–1904 m. liepos 15 d.).

G. Swifto „Motinų sekmadienis“: ypatinga istorija apie moters sąmonėjimą ir savirefleksiją

„Įdomu tai, kad skaitant knygą kyla minčių apie įvairių bangų feminisčių siektos naujosios kalbos įsikūnijimą“, – recenzijoje rašo A. Šimėnienė.

30 metų be poetės J. Degutytės
Albina Protienė - Maironio lietuvių literatūros muziejus

Poetė J. Degutytė mirė 1990 m. vasario 8 d., nors daug kur minima ir kita jos mirties diena – vasario 6-oji. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo buvo telikęs mėnuo.

„Ačiū Tau, Janina, ačiū, mieloji, už viską“

L. Bedarfaitės-Žukauskienės, J. Degutytės pusseserės, atsiminimai apie poetės gyvenimą ir paskutines jo akimirkas. Spausdinta žurnale „Metai“ 2015 m.

O. Tokarczuk knygų vertėjas V. Jarutis: „Ne visi rašytojai sukuria savo pasaulį, kuriame traukia apsigyventi“

Visos O. Tokarczuk knygos, verstos ir versimos, V. Jaručiui yra labai artimos. Kitaip, anot jo, ir vertimas neturėtų prasmės.

Knygų mugės viešnia: „Kinija tapo per daug svarbi, kad ją ignoruotume“

Pasak rašytojos L. Zhang, didžiulis ekonominis šalies augimas ryškiausią įtaką turi Kinijos moterims. Jos vis dar suvokiamos kaip silpnesnės ir prastenės.

Knygų mugė: tikrasis J. Mekas, Jaunųjų skaitytojų salė, diskusijų tradicijos

Mugės programoje – siekis pažinti tikrąjį J. Meką, atnaujinta Vaikų salė ir sustiprėjęs pokalbio žanras.

N. Ikstenos „Motinos pienas“: apie dvasiškai „užnuodytą“ tikrovę

Šis romanas – tai dukros ir motinos nuolatinis dialogas su praeitimi ir dabartimi. Motinos ir dukros balsais nupasakojama slogi, groteskiška sovietinės Latvijos realybė.

Pirmosios poezijos knygos: santūrūs analitikai, pasyvus įniršis ir hipsterės epas

Baigiantis metams įprasta aptarti, kas per juos buvo išleista, ką skaitėme, o ko nepastebėjome arba garsiau nekalbėjome.

Vienatvės jausmas priklauso nuo požiūrio

Vienatvė ir vienišumo jausmas persekioja vis daugiau žmonių. Tačiau romano „Dėl to verta gyventi“ autorius R. Roperis į tai žvelgia su humoru ir švelnumu.

Džiaugsmas skaityti B. Radzevičių

Rašytojo B. Radzevičiaus (1940–1980) gimimo 80-metis skatina prisiminti kūrinius, kurie pastūmėdavo mus reflektuoti įvairias kasdienybės ar nekasdienybės grimasas.

Susvetimėjimo girioje
Šiaurės Atėnai

„Nerimo knygą“ F. Pessoa rengė iki mirties – daugiau nei 20 metų. Šiandien ji vadinama svarbiausiu šio portugalų rašytojo veikalu. „Nerimo knygą“ lietuvių kalba leidžia „Odilė“.

Emilija iš persekiotos, ištremtos, nutildytos ir prisitaikiusios Lietuvos

„Emilijos dienoraštis. 1942–2015“ – autentiškas dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Rašytojas M. Nastaravičius šiai knygai parašė įžangą.

Norėčiau būti panašus į tą žmogų

Poeto, dramaturgo M. Nastaravičiaus kalba, padėkojant kolegoms už skirtą Rašytojų sąjungos premiją.

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (II). Apie „Žygio draugus“
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Muziejininkas A. Pakėnas supažindina su P. Širvio eilėraščių rinkiniu „Žygio draugai“.

Trolis Mumis ir mirtis. J. Ivanauskaitė apie G. Beresnevičiaus romaną „Paruzija“
Jurga Ivanauskaitė - Šiaurės Atėnai

Tekstas iš „Šiaurės Atėnų“ archyvų, kuriame J. Ivanauskaitė aprašo kodą, kaip kalbėti apie G. Beresnevičiaus romaną „Paruzija“.

V. Kumpikevičiūtė. Sugrįžtanti į poezijos lauką
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

„Mažutė Salomėja“ – taip poetę V. Kumpikevičiūtę pavadino lituanistas V. Alekna.

Ką iš anapus savo lyrika mums sako M. Martinaitis?

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

Ar norėtumėt pasimatuoti imperatorės suknią?
Živilė Nedzinskaitė - Naujasis Židinys-Aidai

Sabaliauskaitė rado beveik tuščią lietuvių literatūros nišą – istorinį nuotykinį romaną – ir entuziastingai ėmėsi ją pildyti.

Rašyti knygas, bet nedirbti rašytoju

Pokalbis su žurnaliste B. Davidonyte, architektu A. Kaušpėdu ir reklamos specialistu P. Senūta apie tai, kodėl turintieji profesijas rašo knygas.

Vilniaus knygų mugės svečiai ir jų asmeninės istorijos

Kone visi Knygų mugės svečiai – išskirtinės, charizmatiškos asmenybės, kurių biografija ne mažiau įdomi nei rašomos knygos.

Ką apie amžinąjį pasaulį kalba P. Handke savo Nobelio paskaitoje?

Keletas ištraukų iš 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureato P. Handke's skaitytos paskaitos, kuri visų su juo susijusių skandalų fone nuskambėjo labai lyriškai ir jautriai.

Ilgai brandintas S. Šaltenio romanas apie netolimą praeitį

„Reikia rašyti tada, kai praėjęs laikas jau sutelpa į metaforą“, – sako romaną apie Sausio 13-ąją parašęs S. Šaltenis.

Į Knygų mugę atvykstanti „Lotoso“ autorė: „Noriu atskleisti, kas yra šiuolaikinė Kinija“

Nuo didžiulių verslų, megapolių, beprotiškų turtų iki didžiulio skurdo, nežmoniškų sąlygų fabrikuose – visa tai šiuolaikinė Kinija.