Literatūra | Kultūra

Kontroversiška knyga, pradėjusi gyvūnų teisių judėjimą

P. Singerio „Gyvūnų išlaisvinime“, pirmą kartą išleistame 1975 m., autorius pasmerkia „homo sapiens“ prieš gyvūnus vykdomą tironiją.

Kaip karantinas koreguoja rašytojų gyvenimą?

Kaip išgyventi, išbūti ir išmokti šio laikmečio pamokas, siūlo leidyklos „Alma littera“ autoriai.

M. Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite virtualiai

Balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, biblioteka kviečia visus pamatyti pirmąją lietuvišką knygą – M. Mažvydo „Katekizmą“.

M. Bulgakovo „Jaunojo gydytojo užrašai“ – pirmą kartą lietuviškai

Pirmą kartą lietuvių kalba publikuojama rusų literatūros klasiko ankstyvoji kūryba.

S. Dalí: „Nebijokite tobulybės – vis tiek niekada jos nepasieksite!“

Aistringas menininkas, pasirengęs užkariauti pasaulį, kovojantis su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybe.

Rašytoja M. Stepnova: „Gyvenimas, nugyventas be atjautos, yra nugyventas tuščiai“

Nors rašytoja M. Stepnova labai nemėgsta viešumos ir interviu, dalijamės fragmentais iš puikaus pašnekesio laidoje „Litclub TV“.

A. Navickas: „Kam dabar rūpi, kiek valandų?!“

Pristatęs leidyklos „Alma littera“ išleistą savo naują romaną „Babelis“, A. Navickas buvo suplanavęs intensyvų laiką. „Tačiau žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, – primena seną tiesą.

Miego sesuo. Ištrauka iš C. Rovelli knygos „Laiko tvarka“
Tyto alba

Italų fizikas ir rašytojas C. Rovelli savo knygoje „Laiko tvarka“ leidžiasi į unikalią kelionę, skirtą bene didžiausiai Visatos paslapčiai – laikui.

Dešimt įdomių faktų apie filosofą F. Nietzschę

Ką dauguma žmonių iš tiesų žino apie Nietzschę, išskyrus ūsus, piktą žvilgsnį ir užsitęsusį siejimą su nihilizmu bei fašizmu?

Esatis, alsuojanti ramybe

Ramybe pridengti gilūs klodai – taip galima apibūdinti Z. Mažeikaitės poeziją. Raktinis žodis – rinkinio pavadinimas – „Esanti“.

„Beprotiškai turtingi“: kodėl patys turtingiausieji dažnai būna ir patys nelaimingiausi?

Azijoje šiandien sugeneruojami turtai neturi precedento pasaulio istorijoje, įsitikinęs romano „Beprotiškai turtingi“ autorius K. Kwanas.

Nutrūkęs poetės Matildos Olkinaitės skrydis

Dešimtmečiais į atminties paribius nustumti nužudytos poetės M. Olkinaitės eilėraščiai sugrįžta į mūsų gyvenimą. 

Vertėja J. Grunskienė: šiuolaikiniai krikščionių autoriai nevengia pataikauti skaitytojui
XFM Radijas

Krikščionys rašytojai stengiasi vis atrasti naujų būdų įtikti visiems. Ir nemanau, kad tai labai gerai. Tada kyla pavojus nukrypti nuo Biblijos tiesų. 

Aktorė D. Kazragytė: „Tikiu, kad sunkiausiais momentais žmogaus vidinis pasaulis neišsemiamas“

Pabėgusi nuo viešumos ir teatro legendinė aktorė pesimistiškai žvelgia į neramumų pilną pasaulį.

Garsinės knygos internete: kur jų ieškoti?

Daugelis klasikinių kūrinių internete tiek garso, tiek elektroninių knygų formatu yra gana lengvai pasiekiami ir nemokami.

Ką mes skaitome? #karantinas

Galbūt dėl karantino turite daugiau laiko skaityti ir ieškote knygų rekomendacijų? Kaip įprasta, redakcijos žmonės pasakoja apie skaitomas knygas. 

Ką skaityti, kai jau pabaigei „Petro imperatorę“?

Laukiant naujojo romano, norėjosi „kažko panašaus“ į „Petro imperatorę“ arba bent šiek tiek susijusio su romano tematika ir laikmečiu.

Keliauti ir mylėti portugališkai

Turistinės knygos ir yra štai toks keliavimas siela. Vis dėlto panašūs virtualūs iškeliavimai dažnai būna įvadas į vėlesnes realias keliones.

Semiotiko kelias ir pakelės

Semiotikas, literatūros tyrinėtojas K. Nastopka kovo 18-ąją švenčia aštuoniasdešimtmetį. „Metuose“ profesorių kalbina D. Vaitiekūnas.

Lietuva 1994-aisiais: plovas, pirtys ir siaubą kelianti atominė elektrinė
Tyto alba

Kokia Lietuva nepriklausomybės pradžioje atrodė britų diplomatui K. J. Lynchui?

Iš prieškario poetų būrio (Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110)
Ričardas Venckus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo K. Zupkos-Keciorio (1910 12 31–1999 06 19) metai.

Rašytoja G. Grušaitė: nuolat ieškau „mes“, o ne „aš“
Jūratė Čerškutė - Naujasis Židinys-Aidai

„Manau, mano kūryba atspindi mūsų kartos baimes – klimato kaita, vis didėjanti socialinė atskirtis, ekologinės katastrofos ir visus apė­musi neviltis, letargija, jausmas, kad nieko negali pakeisti.“

Koks mūsų ir tų, kurių mes klausome, balsas?

Garsaus rusų teatro pedagogo J. Vasiljevo „Paveikus žodis“ – jau ir lietuviškai.

Turkų rašytoja E. Shafak: „Literatūra tebelaiko praviras duris skirtingiausių įsitikinimų žmonėms“

„Visuomet maniau, kad priklausau ne vienai vietai“, – teigia rašytoja.

Navako lagaminai
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

„Kiek jį atsimenu, visuomet buvo įsimylėjęs.“

Laisvės kaina XX a. Irane

Laikotarpis, kupinas kontrastų ir kardinalių permainų, paliko skausmingą žymę iraniečių, niekada nepaliovusių tikėti laisvės idėja, gyvenimuose.

E. Janušaičio proza: egzistencinės ekspresijos būsenos
Gediminas Jankus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

„Kas atsitinka, kai prozos imasi poetas? Ogi sulaukiame ne eilinio, bet būsenų romano, kurį išlukštenti – ne ką paprasčiau, nei „nulaužti“ da Vinčio kodą“, – įsitikinęs G. Jankus.

Dvasios stiprintojas. Iš knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“
Viktorija Daujotytė, Stepas Eitminavičius - Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Prof. V. Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“

Gyventi knygomis. Leidyklai „Vaga“ – 75-eri

„Vaga“ – seniausia Lietuvos grožinės literatūros leidykla, įkurta 1945 metais, kaip Valstybinė grožinės literatūros leidykla.

Just. Marcinkevičiaus 90-ajam gimtadieniui: jo adresatas buvo Lietuva
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Šiandien – Keturiasdešimties parlėkusių paukščių diena. Šiandien – Keturiasdešimties kankinių diena. Ir poeto Just. Marcinkevičiaus gimtadienis – jam 90 metų.

Didelės svarbos Lietuvos kultūros įvykis – identifikuoti nauji K. Donelaičio autografai

Atradimas – trys K. Donelaičio autografai, t. y. jo paties ranka užrašyti raštai.

Protingavimai (1)
Mikalojus Vilutis - Šiaurės Atėnai

Mikalojus Vilutis protingauja „Šiaurės Atėnuose“.

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (V)
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Apie poeto P. Širvio žmogiškąsias dorybes ir ydas – penktoji A. Pakėno perengta prisiminimų dalis.

Romano „Melancholija“ autorius M. Friedenthalis: „Mirties ir prietarų apsuptyje vis tiek vyko filosofinių disputų...“

„Melancholija“ – estų rašytojo M. Friedenthalio romanas apie žmogų ir jį griaunančią ligą valstybei lemiamų įvykių išvakarėse.

Sesuo Pranciška OSC: M. Sticco Pranciškus yra sukrėtimas savo epochai

Šv. Klaros sesuo Pranciška dalinasi mintimis apie neseniai lietuvių kalba pasirodžiusią M. Sticco knygą „Šventasis Pranciškus Asyžietis.“

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (IV)
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Ketvirtoje prisiminimų apie P. Širvį dalyje prieš akis iškyla vaizdingos poeto gimtinės apylinkės, iš arčiau susipažįstame su lyriko šeima.

Įgijusi balsą. Interviu su rašytoja, dailininke L. Vince
Draugas

„Tekstus užrašiau tiksliai taip, kaip jie buvo papasakoti, nedariau jokios cenzūros“, – kalba knygos „Mūsų nepalaužė“ apie partizanų, tremtinių, Holokausto aukų likimus autorė.

Navakaras

Mes visi turėtume dabar vietoj žodžio „vakaras“ vartoti „navakaras“, nes turėjome tokį poetą.

V. Morkūnas: „Ilgai trunkančio ramaus dūlėjimo scenelė gali atrodyti kaip užuovėja“

„Iš literatūros nyksta absoliuti vaizduotė“, – sako rašytojas, vertėjas, keistų darbų dirbėjas V. Morkūnas.

Ką mums šiandien byloja filosofo A. Šliogerio palikimas?

Knygos „Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį“ pristatyme buvo kalbama apie vos prieš porą mėnesių mus palikusio garsaus filosofo idėjas.

Pokalbis su rašytoju A. Jurašiumi: kodėl prieš skaitant knygas reikėtų įsitikinti, ar negalime gyventi patys

Apie naujausią kūrinį, literatūrines kūrybos ir žaidimo plotmes, besikeičiančią vaikų kartą, pokalbis su A. Jurašiumi.

Grįžimo šventė, verta viso gyvenimo

Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia iki mėnesio pabaigos aplankyti parodą „Grįžimo šventė verta viso gyvenimo“, skirtą poeto A. Nykos-Niliūno 100-osioms gimimo metinėms.

Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (II)

Tęsinys K. Sabaliauskaitės paskaitos, skaitytos po VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.

Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (I)

K. Sabaliauskaitės paskaita, skaityta po iškilmingo VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.

Rašytojas S. Parulskis: „Man patinka žaisti, nieko negaliu padaryti...“

„Dvigubo dugno keleiviai“ – nauja S. Parulskio knyga, kurios tekstai jam primena šuolius su slidėmis nuo tramplino.

J. Ivanauskaitės premijos laureatė J. Tumasonytė: 16-os persipiešiau skeletus nuo „Placebo“ viršelio

12-oji J. Ivanauskaitės premija įteikta rašytojai J. Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“.

K. Sabaliauskaitė: T. Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai K. Sabaliauskaitei ir profesoriui T. Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas.

Paskelbtos 2019-ųjų Metų knygos

Jau penkioliktąjį kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. 2019 m. skaitytojų mėgstamiausiomis tapo šios knygos.

Samurajus, atsiskyrėlis, bohemietis. Prisiminimai apie poetą K. Navaką

Tebūnie tai renginys be ašarų – taip šviesaus atminimo K. Navako kolegos ir bičiuliai užvadino naujosios rinktinės kartu su kompaktine plokštele pristatymą Knygų mugėje.

Lietuvių literatūros vertimų geografija – aplink pasaulį

Knygų mugėje diskusijų temą „Lietuvių literatūros vertimų geografija: nuo Brazilijos iki Kinijos“ paskatino vis tolimesnių šalių susidomėjimas šiuolaikine lietuvių literatūra.