Teatras | Kultūra

Eiti savo keliu
Ramunė Balevičiūtė - Menų faktūra

„Iš literatūros gimęs neliteratūrinis teatras“ – tokia Eimunto Nekrošiaus teatro formulė pirmiausia šauna į galvą apmąstant jo mokinio Adomo Juškos kūrybą.

Estų režisierius F. Losas: tai pjesė apie tai, kad grįžimas į praeitį veda į pražūtį

Spektaklio „Utopija“ istorija nesusieta su konkrečia šalimi ar istorine epocha. Kiekvienas iš „Utopijos“ veikėjų turi savo skausmą, savo prisiminimų atgarsius.

Operos solistė I. Prudnikovaitė: „Lošėjas“ jau yra pergalė kaip kūrinys“

Blanšos vaidmenį „Lošėjuje“ kurianti mecosopranas I. Prudnikovaitė pasakoja apie operos premjerą, vaidmenį ir patį lošimą – scenoje ir gyvenime.

Režisierius D. Rabašauskas: „Mes patiriame labai daug, bet tuo pačiu metu alkstame“

„Man atrodo, ši pjesė apie pojūčių aštrėjimą ir pojūčių badą“, – pasirinktos statyti L. Noréno pjesės „Demonai“ aktualumą pabrėžia režisierius.

„Graži ir ta galinga“, arba Reikalai ne tik moterims

Daina apie Žemaitę ir meniškas jos klipas – tik maža dalis tų spalvų, kurių purslais aktorės taškosi savo dainų ir kompozicijų spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“.

S. Parulskis: Žemaitei būdingi stiprūs kontrastai, tuo ji man artima

„Klasika universali, nes padeda mums suprasti, iš kur atėjome“, – teigia S. Parulskis.

Atgimimo laikų „Šėpos“ teatras ir jo istorijos – iš pirmų lūpų

„Šėpos“ teatro trupę iš savo bendramokslių buvo subūręs tuometis režisūros pirmo kurso studentas G. Varnas, dabar – vienas reikšmingiausių Lietuvos teatro režisierių.

J. Statkevičius – apie madas, spektaklius ir vakarėlius teatre prieš 30 metų

„Aktorės net balsą pakeisdavo, kai apsivildavo mano kurtą kostiumą“, – tinklalaidėje kalba mados dizaineris ir kostiumų dailininkas.

Aktorė J. Dapkūnaitė: pavydu Žemaitės jėgos, humoro jausmo, užsidegimo kurti

„Žemaitės varomoji jėga – šviestis ir kitus raginti akis pakelti nuo žemės į dangų. Norisi, kad vietoj žagrės kišenėj lietuvis dažniau knygą nešiotųsi“, – kalba aktorė.

Leisti sau būti netobuliems

Choreografė, režisierė, šokio teatro „Judesio erdvė“ įkūrėja atvirai pasakoja apie asmenines patirtis ne tik mokantis stebėti gyvenimą iš naujo save atrandant.

E. Latėnaitė ir P. Budrys – apie artėjančią „Abelaro ir Eloizos“ premjerą

Spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“ pagrindinius vaidmenis – Eloizos ir Abelaro bei Elžbietos ir Povilo – kuria E. Latėnaitė ir P. Budrys.

Vidinės žuvies beieškant
Vaiva Martišauskaitė - Menų faktūra

Pjesės „Žmogus iš žuvies“ veiksmas vyksta Rusijoje, tačiau aplinka ir sistema, kurioje veikia personažai – lengvai atpažįstama ir pritaikoma kone kiekvienai posttotalitarinei šaliai.

K. Glušajevas: spektaklis „Julija“ paneigia dominavusius stereotipus apie Žemaitę

Spektakliu pagal naują S. Parulskio pjesę „Julija“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kaip režisierius debiutuoja K. Glušajevas.

A. Areimos teatro premjera „Nothing Hurts“: mašinizuotas kūnas amžino progreso akivaizdoje

Vienatvė, abejingumas, dvejonė, atsietumas nuo bendruomenės ir aplinkos yra nuolatiniai spektaklio veikėjų palydovai.

E. Nekrošiaus mokinė M. Mičiulytė: „Kantrybės, daug darbo ir svarbiausia – smalsumo“

Klaipėdos dramos teatre režisierė M. Mičiulytė pristato spektaklį „Juokingo žmogaus sapnas“ pagal to paties pavadinimo F. Dostojevskio novelę.

Teatro repeticijos. Režisieriaus G. Varno kūrybos laboratorija

Projektas „Teatro repeticijos“ fiksuoja skirtingų teatro režisierių kūrybos ir spektaklio atsiradimo procesą.

R. Tuminas grįžta į Mažąjį teatrą režisuoti spektaklio „Čia nebus mirties“

Naujas „Čia nebus mirties“ pastatymas bus svarbiausias šio sezono Vilniaus mažojo teatro įvykis, skiriamas 30 metų teatro jubiliejui.

R. Rimeikis: apie aktorių ultimatumą prieš 30 metų ir senąją etiką

„Anksčiau buvo didelė trauka į teatrą. Aktoriai ateidavo čia net pirmadieniais, kai yra jų laisvadienis“, – tinklalaidėje pasakoja Lietuvos teatro sąjungos vadovas.

Režisierė L. Surkova: „Menas – tai visuomet yra bandymas pranašauti“

„Mūsų spektaklis atspindi šiuolaikinį gyvenimą, bet nėra veidrodis. Mes kuriame naują realybę, ne dokumentinę“, – teigia premjeros Rusų dramos teatre režisierė.

R. Ramanauskas: šiais laikais mes vienas kitą jau sunkiai išklausome

„Teatre pastatoma turbūt viskas. Bet statant „Abelarą ir Eloizą“ atsirado aktorių patirčių inkorporavimas į kūrinį“, – kalba režisierius.

LNDT spektaklis apie Žemaitę pagal naują S. Parulskio pjesę

Lietuvos nacionalinis dramos teatras vasarį pakvies į premjerą apie Žemaitę, tačiau tai nebus rašytojos gyvenimo apžvalga ar jos kūrinių inscenizacija.

Režisierius A. Juška: man patinka dirbti, kai nesu įspraustas į teksto rėmus

Spektaklį „Miego brolis“ remdamasis R. Schneiderio romanu kuria jaunosios kartos režisierius, E. Nekrošiaus mokinys A. Juška.

Aukų ir budelių klasė
Daiva Šabasevičienė - Vilniaus galerija

T. Słobodzianeko parašyta pjesė „Mūsų klasė“ – prisiminimų saugykla. Režisierius O. Koršunovas 2019 m. gruodžio 5 d. „Mūsų klasės“ premjerą pristatė Klaipėdos dramos teatre.

Apie Dauno sindromo žmones spektaklį sukūręs D. Gumauskas: „Reikia pažindinti visuomenę. Ištisai pažindinti“

Aktorius D. Gumauskas kartu su aktoriumi A. Alešiūnu ir genetiku prof. dr. A. Utkumi pristatė spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą.

Paaugliai superherojai: kaip tapti geresne savo paties versija

Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams – su tokiu šūkiu Kauno miesto kamerinis teatras pristato režisierės L. Vaskovos ir dramaturgės G. Labanauskaitės premjerą „Superherojai“.

Apie senelį ir teatrą

Pasakojimas apie Vytautą Vajegą – tarpukariu išaugusios kartos žmogų, Rokiškyje įkūrusį liaudies teatrą, kuris iki šiol yra miestelio pasididžiavimas.

Teatro fotografas G. Zinkevičius – jaučiau, kad pokalbių telefonu nuolat klausoma

Prisiminimais apie gyvenimą, spektaklius, užkulisius ir žiūrovus prieš 30 metų dalijasi tuometinis teatro fotografas G. Zinkevičius.

17 versijų apie Benedikto XVI atsistatydinimą
Šiaurės Atėnai

A. Hermanio Naujajame Rygos teatre pastatytas intriguojantis spektaklis „Baltas sraigtasparnis“ apie Benedikto XVI atsistatydinimo priežastis.

Tarp eilėraščio ir pjesės
Gabrielė Makarevičiūtė - Naujasis Židinys-Aidai

Magiškasis teatras yra tas, kuris levituoja, kurio magiškumas išlieka ir be garso, kūno, dekoro atramų. Ar G. Grajauskui pjesių rinkiniu „Kas prieš mus“ pavyko tokį sukurti?

Liudas ir Kamilė: „Esame teatras ant ratų“

„Prancūzų klounada turi dar tokią taisyklę: niekada nėra ketvirtos sienos. Visąlaik yra žiūrovas, tu visąlaik jį matai – neapsimeti, kad jo nėra“, – sako klounų teatro studijos „Dulidu“ įkūrėjai.

Ką teatrai siūlo per Naujuosius?

Lietuvos teatrai atsisveikina su senaisiais ir pasitinka Naujuosius. Ką verta pasižiūrėti paskutinėmis metų dienomis teatre?

Publika – spektaklis režisieriui (IV)
Aušra Kaminskaitė - Teatro žurnalas

„Man svarbiausias laikas yra pauzė tarp spektaklio pabaigos ir plojimų protrūkio“, – teigia aktorė, režisierė I. Stundžytė.

Publika – spektaklis režisieriui (III)
Aušra Kaminskaitė - Teatro žurnalas

Pasak K. Glušajevo, labai daug lemia tai, kiek scenoje esantis aktorius išskaido publiką į atskirus žmones. Jei aktorius vieną žiūrovą kalbina geranoriškai, salė jaučiasi, tarsi jis taip elgtųsi su visais.

Aktorius V. Rumšas apie Atgimimo laikotarpį: „Tai buvo didžios energijos metai“

V. Rumšas tinklalaidėje pasakoja, kad Atgimimo laikotarpiu teatre veikė slapta spaustuvė ir slaptas radijas, kuriame jis skaitė pjeses.

Apie R. Tumino premjerą Kinijoje: „Tai buvo fantastiškas reginys“!

Visą mėnesį režisieriaus R. Tumino premjera „Faustas“ bus rodoma įvairiuose Kinijos miestuose.

Publika – spektaklis režisieriui (II)
Aušra Kaminskaitė - Teatro žurnalas

„Tai, ar teigiamai, ar neigiamai žmonės įvertins spektaklį, man darosi vis mažiau įdomu“, – sako režisierius A. Jankevičius.

Publika – spektaklis režisieriui (I)
Aušra Kaminskaitė - Teatro žurnalas

Režisierė D. Ibelhauptaitė teigia, kad reikėjo stipriai dirbti, kad sugrąžintų į operą žmones, kurie mokyklos laikais per prievartą buvo atitempti į LNOBT ir galbūt pataikė į jiems neįdomų spektaklį.

O. Koršunovas: „Nekrošiaus teatrą suvokiau kaip dvasinį apsivalymą“

Skaitykite režisieriaus O. Koršunovo mintis, nuskambėjusias tarptautinėje konferencijoje, skirtoje E. Nekrošiaus kūrybai.

Asmeniniais patyrimais paremta istorija apie Dauno sindromą turinčių žmonių (ne)integraciją

Kodėl žmonės, turintys Dauno sindromą, vis dar gyvena tarsi atskiruose „getuose“? Apie tai D. Gumausko premjera „Mongolija“.

Klaipėdos dramos teatre – O. Koršunovo režisuota „Mūsų klasė“

Klaipėdos dramos teatre įvyko spaudos konferencija, kurioje pristatyta būsimoji premjera – lenkų dramaturgo T. Słobodzianeko „Mūsų klasė“. Spektaklio režisierius – O. Koršunovas.

Baltijos taikomojo teatro mokykla kviečia scenos meno profesionalus ir teatro mokytojus

Menų agentūra „Artscape“, jau ne vienus metus sėkmingai vykdanti socialinius pokyčius skatinančias meno veiklas, pradeda didelį tarptautinį projektą BATS.

Neteisti, bet netylėti

A. Smolar spektaklis „Sulėtintai“ – apie prievartos ištakas, apie santykius darbo aplinkoje, apie žmones, kurie kuria kartu, ir apie tarp jų gimstančią emocinę, psichologinę, fizinę prievartą.

Ką teatrai žino apie savo publiką? (II)
Ramunė Balevičiūtė - Teatro žurnalas

Kodėl teatre kartais įvyksta „nesusikalbėjimų“ su publika?

Ką teatrai žino apie savo publiką? (I)
Ramunė Balevičiūtė - Teatro žurnalas

Kiek ir iš kokiais aspektais savo žiūrovais domisi Lietuvos teatrai? Ar teatrai siekia tenkinti publikos lūkesčius, ar vis dėlto juos formuoti?

O. Koršunovo „Mūsų klasė“ Klaipėdos dramos teatre – labai laukiama premjera

„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas veikėjas vertas kad ir nedidelės užuojautos.

Aktorė V. Mainelytė tinklalaidėje: „Teatre tuomet veikė šeimos, giminės principas“

V. Mainelytė pasakoja, kaip kartu su kolegomis teatro autobusu vyko ir į Baltijos kelią, o per Sausio 13-osios įvykius stengėsi ieškoti pagalbos Latvijoje.

S. Sondheimo legendiniame miuzikle „Into the Woods“ – žvilgsnis į savo vidinį mišką

Pasak Rusų dramos teatre dirbančių kūrėjų komandos, tai bus savita penkių persipinančių pasaulio pasakų interpretacija, skirta susitikimui su pačiu savimi.

Iki smurto kultūros priveda maži dalykai

„Kai kalbame apie smurtą, neturime omenyje vien tiesioginio ir akivaizdaus smurto, kalbame ir apie psichologinį, ir apie simbolinį smurtą, kuris paslėptas smulkmenose“, – teigia spektaklio „Sulėtintai“ režisierė A. Smolar.

Degantis E. Nekrošiaus meno fortas

„Apima dvejopas jausmas, – ir kai įeisite, tai pajusite. Nes tie daiktai, tie objektai – tai, kas yra parodoje, – tie, kurie žino Nekrošiaus teatrą, – jie tiesiogine ir perkeltine prasme degė scenoje.“