Kultūra

Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (II)

Tęsinys K. Sabaliauskaitės paskaitos, skaitytos po VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.

Kryžių nešančio Kristaus raginimas: „Sursum corda“. Vienos skulptūros istorija

Slenksčio į gavėnią – Pelenų dienos – Žodžio liturgijoje keliskart tariamas ir iš naujo kartojamas žodis „širdis“.

Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (I)

K. Sabaliauskaitės paskaita, skaityta po iškilmingo VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.

Paulius Normantas. Tegul saulėgrąžos žydi ten aukštai...

O. Žukauskienės sudaryta knyga „Paulius Normantas. Kelionė į tolumas, ėjimas į save“ skirta bastūnui, laisvūnui, fotografui, orientalistui, poetui P. Normantui (1948–2017).

Markas Rothko – abstrakčiojo ekspresionizmo genijus

Prieš 50 metų, 1970 m. vasario 25-ąją, mirė abstrakčiojo ekspresionizmo tapytojas Markas Rothko. Siūlome prisiminti jo asmenybę ir kūrybą. 

Betono juvelyrikos paroda, sujungianti Kauną ir su Tokijumi

Ką bendra turi Kauno tarpukario modernizmo ir Japonijos metabolizmo architektūra? 

Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos paroda „Laiškai“

Tapytojos paveikslai – didelių formatų, dažniausiai sukurti naudojant drobes ir aliejaus techniką. Kūriniuose dominuoja gryna, ryški ekspresyvių spalvų koloristika.

Lietuvių kultūros ambasadoriai. Pokalbis su užsienio universitetų lietuvių kalbos dėstytojais

Pokalbis su užsienio kalbą užsienyje dėstančiais Aurelija Kaškelevičiene ir Pēteriu Vanagu.

Apie vieną išgelbėtą gyvybę
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

„Aišku, ne Aušvicas tai, ne geto baisybės, kad matant šiauštųsi plaukai. Tuodu nuskurę berniūkščiai uždarbiauja, prasimano duonos kąsnį“, – rašo kun. J. Sasnauskas.

Vilniaus universiteto bibliotekininkė, gelbėjusi gyvybes
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei O. Šimaitei (1894–1970).

Modernizmą į Braziliją atplukdęs litvakas

Pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatomi gyvenimo kelią Vilniuje pradėjusio Brazilijos ekspresionizmo pradininko L. Segallo kūriniai.

Rašytojas S. Parulskis: „Man patinka žaisti, nieko negaliu padaryti...“

„Dvigubo dugno keleiviai“ – nauja S. Parulskio knyga, kurios tekstai jam primena šuolius su slidėmis nuo tramplino.

Laiškai iš kaimo. Viduržiemis. Dygsta pavasariniai grybai – raudonosios plačiataurės

„Septyni laipsniai šilumos. Ir saulė. Ir stiprokas vakarų vėjas. Per pietus praslinko virš Liškiavos tamsus debesis ir pabėrė baltų sniego kruopų“, – sausio 22-ąją užrašė H. Gudavičius.

J. Ivanauskaitės premijos laureatė J. Tumasonytė: 16-os persipiešiau skeletus nuo „Placebo“ viršelio

12-oji J. Ivanauskaitės premija įteikta rašytojai J. Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“.

K. Sabaliauskaitė: T. Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai K. Sabaliauskaitei ir profesoriui T. Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas.

Rokiškio muziejus kviečia apžiūrėti grafo K. Tyzenhauzo sukauptą meno kolekciją

Vasario 27 d. atidaroma paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės.

„Tu mane pašaukei“: mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė

„Darbas mokykloje yra malonus tada, jei mėgsti kažką duoti kitiems“, – kalba Elžbieta Banytė. 

 

Paskelbtos 2019-ųjų Metų knygos

Jau penkioliktąjį kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. 2019 m. skaitytojų mėgstamiausiomis tapo šios knygos.

Samurajus, atsiskyrėlis, bohemietis. Prisiminimai apie poetą K. Navaką

Tebūnie tai renginys be ašarų – taip šviesaus atminimo K. Navako kolegos ir bičiuliai užvadino naujosios rinktinės kartu su kompaktine plokštele pristatymą Knygų mugėje.

Lietuvių literatūros vertimų geografija – aplink pasaulį

Knygų mugėje diskusijų temą „Lietuvių literatūros vertimų geografija: nuo Brazilijos iki Kinijos“ paskatino vis tolimesnių šalių susidomėjimas šiuolaikine lietuvių literatūra.

LNOBT debiutuoja dirigentas K. Variakojis

Vasario 21 ir 22 d. „Baletų triptiko“ spektakliuose publika pirmąkart išvys naują dirigentą – 29-erių metų K. Variakojį.

Eiti savo keliu
Ramunė Balevičiūtė - Menų faktūra

„Iš literatūros gimęs neliteratūrinis teatras“ – tokia Eimunto Nekrošiaus teatro formulė pirmiausia šauna į galvą apmąstant jo mokinio Adomo Juškos kūrybą.

Kultūros ministras kviesdamas į Knygų mugę: ieškokite atsakymų kaip hipotezių – ne kaip formulių

Kas yra šiandien knyga Nepriklausomybės trisdešimtmetį pasitinkančioje Lietuvos visuomenėje? – klausė ministras.

P. Širvio pomirtinė rinktinė „Po mirgiuoju žvaigždynų šalmu“ ir savi jos dėsniai

Poeto P. Širvio 2020-ųjų lyrikos rinktinę sudarė dr. E. Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas serijoje „Gyvoji poezija“.

Maestro G. Rinkevičiaus kelias, arba Kosmonautai ir svajotojai patvirtina, kad Marse baltos obelys žydės

Vasario 20 d. jubiliejų švenčia vienas garsiausių visų laikų Lietuvos dirigentų maestro G. Rinkevičius.

M. Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – gyvu stiliumi išsiskiriantis pasakojimas

Marijos Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – nesenstantis, Italijoje per beveik šimtą metų daugiau nei 30 kartų išleistas darbas.

Estų režisierius F. Losas: tai pjesė apie tai, kad grįžimas į praeitį veda į pražūtį

Spektaklio „Utopija“ istorija nesusieta su konkrečia šalimi ar istorine epocha. Kiekvienas iš „Utopijos“ veikėjų turi savo skausmą, savo prisiminimų atgarsius.

„Credo. Te Deum“. Choro „Jauna muzika“ 30-mečiui

1989 m. įkurtas kamerinis choras „Jauna muzika“ šį koncertinį sezoną švenčia savo 30-metį.

Pagerbti Knygos meno konkurso laureatai

Knygos meno konkursui, kurį kasmet organizuoja Kultūros ministerija, šiemet pateikta 111 leidinių.

Paskelbta 2020-ųjų Vilniaus festivalio programa

Festivalis, šiemet pavadintas „Daina apie žemę“, rengiamas gegužės 30–birželio 18 dienomis.

Estų rašytojui Jaanui Krossui – 100 metų

Jaanas Krossas (1920–2007) – estų rašytojas, kelis kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Vasario 19-ąją jam būtų suėję šimtas metų.

Dviejų garsių poetų kūrybinės draugystės šviesa
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

J. Strielkūnas ir Bernardas Brazdžionis – visai skirtingų kartų žmonės. Tačiau abu jungė kūryba, poezija, meilė knygai ir svarbiausia – gimtoji žemė.

Operos solistė L. Bendžiūnaitė: „Kas žino, gal vis dėlto numiriau, ir visa, kas aplinkui – rojus“

L. Bendžiūnaitei dainavimas – tai visa asmenybė, kūną ir sielą apimantis veiksmas.

Metų vertėjo krėslo premijos laureatė L. Laurušaitė: „Vertimas irgi yra kūryba“

Vasario 18 d. dr. L. Laurušaitei už N. Ikstenos knygos „Motinos pienas“ vertimą teikiama Metų vertėjo krėslo premija.

Proga iš naujo atrasti čekų muziką

Nacionalinė filharmonija siūlo pakeliauti Čekijos link ir vėl atrasti čekų muzikinę kultūrą.

Kodėl P. Sorrentino „Naujasis popiežius“ nusileidžia „Jaunajam popiežiui“

Subtilumo, paslaptingumo ir daugiaprasmiškumo arba vienu žodžiu – poezijos – kuriant savo išgalvotą Vatikaną ir Katalikų Bažnyčią, P. Sorrentino šiame seriale pritrūko.

Odė vijokliui

K. Navakas apie J. Ivanauskaitę: „Ji išmokė įveikti net mirtį, pasakydama ir parodydama, jog mirštantysis gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinau, kad kada nors man tai labai padės.“

Mirė rašytojas Petras Naraškevičius

Vasario 16 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė rašytojas P. Naraškevičius (1940 02 24 – 2020 02 16).

Lietuvos dvarai menininkų kūriniuose

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

„Proto amžiaus“ autorius: „Turime siekti, kad politika būtų kuo racionalesnė“

„Problema ta, kad vis dar bijome viešai pasakyti, jog paprastas pilietis neturi pakankamai kompetencijos politikai įgyvendinti“, – sako vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų S. Pinkeris.

2020-ieji – jubiliejiniai L. van Beethoveno gimimo metai

Ludwigas van Beethovenas, ko gero, yra vienas iš trijų didžiausių visų laikų kompozitorių. Bent jau pirmąjį penketuką būtų sunku įsivaizduoti be jo pavardės.

Vilnius tapo kultinio serialo „Stranger Things“ filmavimo aikštele

„Mano nuotykis, Lietuvoje atkuriantis „amerikietišką“ gyvenimą, buvo didžiulis iššūkis, bet dar didesnis įkvėpimas“, – sako serialo režisierius Shawnas Levy.

„Misija Sibiras“ įrašė savo pirmąją dainą

Vasario 16-osios proga „Misija Sibiras‘19“ dalijasi debiutu – projekto daina „Mūs žemės nelieskit“.

L. Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“: gyvenimo šerdis ir mato grožis

„Niekad neteko skaityti protingesnės, jautresnės, mielesnės ir drąsesnės rašytojos už Lucią Berlin“, – teigia knygos vertėja į lietuvių kalbą.

Vytautas Didysis ir vienas 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras

Sarkofagas, esantis Vilniaus katedroje, tapo ne tik nerastų Vytauto Didžiojo palaikų, bet ir Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko istorijos simboliu.

A. Aleksandravičiaus fotografijose – gyvasis lietuvių literatūros klasikas A. Baltakis

„Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą“, – sako poetas, garbingą gimtadienį minintis vasario 15-ąją.

Nacionalinės premijos laureatė Z. Bružaitė: „Visa mano muzika yra dedikacija Aukščiausiajam“

„Man norisi kurti muziką, kuri būtų emociškai įkrauta, kad jos skambesio tėkmėje klausytojas rastų ir savo gyvenimo atspindžius“, – teigia Z. Bružaitė.

Akimirkai pamaitinti bado meno meistrus

Prof. V. Daujotytės-Pakerienės kalba, sakyta vasario 13 d. per premijų teikimo iškilmes, ir keli pasiaiškinimo žodžiai dėl incidento Prezidentūroje.

„Norėčiau tau sukurt simfoniją iš bangų ošimo...“ Gražiausios meilės laiškų ištraukos

Šv. Valentino dieną prisiminkime garsių Lietuvos žmonių – menininkų, poetų, valdovų, Laisvės kovotojų – laiškus mylimiesiems.