Kultūra

Miuziklas „Into the Woods“ ir netikėtas pasakų pasaulis

S. Sondheimo miuziklą Lietuvos rusų dramos teatre režisuoja V. Malinauskas, muzikinis vadovas – J. Batesas, garsus operų ir miuziklų statytojas.

„Ukrainos dvasia“ Anykščiuose

Paroda „Angelo atvaizdas XVIII–XX a. Ukrainos liaudies ikonose“ į Anykščius buvo atvežta iš Radomyslio pilyje įsikūrusio Ukrainos liaudies ikonų ir antikvarinių daiktų muziejaus. 

Sokratiškasis ar Jėzaus muziejus?

Tačiau jei Jėzaus komunikacijos muziejaus ekspozicija skurdi arba sokratiškasis muziejus neturi savo Sokrato, vargas jums, lankytojai.

Menas iš moters
Mikalojus Vilutis - Šiaurės Atėnai

Moterys yra geresnės menininkės, bet vyrai padaro geresnius paveikslus. Kol kas.

Po jaukaus teatro vėliava
Alma Braškytė - Menų faktūra

Kas turi atsitikti žmogui, kad jis artėjant senatvei neprisimintų (ir nenorėtų prisiminti) savo gyvenimo? Apie tai yra naujausia Vilniaus mažojo teatro premjera.

Sodininkas, grybautojas, plunksnos meistras. Nobelio literatūros premijos laureatas P. Handke

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

Kauno sekvencijos ir sentencijos
Audrius Musteikis - Šiaurės Atėnai

Kaunas yra perlas. Kaunas net galėtų būti mažąja Ryga. Kaunas galėtų būti perlu, bet vis užsispiria toks netapti.

„Noktiurnas“. Kaltės ir atleidos motyvas
Gediminas Jankus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Režisieriaus G. Padegimo „Noktiurnas“ sukurtas pagal ne vieną prestižinį apdovanojimą pelniusią šiuolaikinio pagarsėjusio amerikiečių rašytojo ir dramaturgo A. Rappo pjesę.

Godotini H. Gudavičiaus augalai, arba Kur žydi lietuvinės naktižiedės

Henriko Gudavičius pasakojimai svečiams Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.

Knygų lentyna. Moderni vergovė, ramybė tau, mirtingumo įrodymai

Kokių naujų knygų žvalgytis knygynų lentynose.

Tinklalaidė su dailininku J. Arčikausku. Kaip 1989 m. per naktį sukūrė „Pabudimo“ scenografijos maketą

Prieš 30 metų J. Arčikauskas prisidėjo prie etapinių spektaklių – „Pabudimo“ ir „Vėlinių“ – kūrimo.

Inkilų gamyba – puikus laisvalaikio praleidimo būdas

Kūrybinių dirbtuvių idėja kilo iš Užupio Respublikos kalendoriaus. Jame lapkričio 2-oji žymi unikalią šventę – Inkilų kėlimo dieną.

Žemaičių vyskupystės muziejaus atgimimas

Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas, menotyrininkas A. Ivinskis pasakoja apie siekį žemaitišką regioninį kultūros centrą padaryti išskirtinį visos Lietuvos lankytojams.

Ilgaamžiame O. Koršunovo spektaklyje „Meistras ir Margarita“ – jau ir M. Repšys

Šiandien spektaklį „Meistras ir Margarita“, pasak D. Šabasevičienės, privalome puoselėti kaip vieną ryškiausių šviesaus atminimo scenografės J. Paulėkaitės kūrybos pavyzdžių.

Šį savaitgalį – pažintis su Vilniaus vienuolynais

Spalio 26–27 dienomis, organizuojamos ekskursijos po misionieriškas Vilniaus bažnyčias, vienuolijas ir vietas, kuriose anksčiau tarnavo misionieriai.

Pašto ženklas su E. Nekrošiaus spektaklio „Borisas Godunovas“ motyvu

Lietuvos paštas išleidžia J. Mikulskytės kurtą pašto ženklą, skirtą pašto ženklų temai „Šiuolaikinis lietuvių menas. Teatras“.

Adomas ir Ieva susitiko „Vaisiaus vagystėje“ po 60 metų

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės rinkinį pasiekė tapytojo J. Kovarskio 28 didžiaformatės drobės, kurtos XX a. 6 ir 7 dešimtmetyje.

Bauhauzas ir Lietuva
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Architektas V. Švipas – tikroji Lietuvos jungtis su Bauhauzo mokykla. Jos tarptautiškumas, matyt, buvo susijęs su demokratiškumu, atvirumu visiems.

Maestro M. Pitrėnas: apie meilę ir savižudybę, lydinčias A. Schönbergo kūrybą

Dirigentas Modestas Pitrėnas su Lietuvos kameriniu orkestru spalio 26 d. klausytojus kviečia į muzikinį susitikimą.

Ar laikas eina per miestą? Penkios mintys apie Vilnių ir jo atmintį

Jei Grikevičiaus laikas dabar eitų per miestą, galėtų atsigręžti į Cvirką, įsižiūrėti į jo tvirtą laikyseną, knygą rankose ir pasvarstyti apie sovietmečio laiką kaip išbandymą...

A. Ruseckaitės sugautos dienos

Pokalbis su prozininke, muziejininke A. Ruseckaite apie didžiąsias lietuvių literatūros ir kultūros asmenybes Maironį, Žemaitę, V. Mačernį, S. Nėrį.

Kauno santakoje rastas Vytauto Didžiojo laikus menantis lobis

Nemuno ir Neries upių santakoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis.

Amžinybe skambantys garbės slėpiniai išėjusiesiems atminti

Lapkričio 1 d. gedulinio giedojimo grupė „De profundis“ Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje mirusiųjų atminimą pagerbs giedodami Švč. Jėzaus Vardo rožinį.

Filmas „El Padre Medico“: tiesos ar sensacijos paieška?

„Nepatogaus kino“ festivalio dokumentinis filmas „El Padre Medico“ apie iškilų misionierių A. F. Bendoraitį sukėlė diskusijų ir prieštaravimų bangą tarp pažinojusių filmo herojų žmonių.

Šamanas

Daug dažniau viešai prisimename, kaip mums trūksta L. Donskio, o G. Beresnevičius tarsi prisimenamas rečiau. Trūksta abiejų.

„Ramybė tau“ – tarptautinei auditorijai skirta Algirdo Toliato knyga

Tačiau nė vienas nesame blogesnis už kitus, teturime išmokti mylėti save ir rasime gyvenimo pilnatvę, mat rojus ir pragaras slypi mūsų protuose.

R. Kvintą prisimenant. Profesionalas, ugdęs jautrumą skulptūros vertei

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Lietuviška Švedija
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

Visas A. Puipos filmo „Kita tylos pusė“ grožis ir sėkmė – pagrindinės aktorės V. Kuodytės pastangos (veikia ir jos kūno kinestetika, prakaulus veidas, paprastumas).

Kulkos taškas gale, arba Kodėl Majakovskis?
Rasa Vasinauskaitė - Menų faktūra

Kad Majakovskis svarbus ir mums, dar iki spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ premjeros kalbėjo režisierius J. Vaitkus ir scenografas J. Arčikauskas.

„Nuogi ant slenksčio“ – roko grupė, šokiravusi sovietmečio Kauną

Istorija apie vieną didžiausių akibrokštų sovietmečio popmuzikos scenoje: grupė „Nuogi ant slenksčio“ 1973 m. Kauno sporto halėje atliko dainą apie... Dievą.

Vitui Žvirdauskui – 90
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

V. Žvirdauskui spalio 15 dieną būtų sukakę 90 metų. Prisimindami talentingą, dramatiško likimo rašytoją, skelbiame jo bendražygio ir kolegos A. Mikutos prisiminimus ir Vito kūrybos pluoštelį.

Režisierius G. Padegimas apie E. Balsio operą „Kelionė į Tilžę“: tai kietas riešutėlis

Pasak G. Padegimo, „Kelionę į Tilžę“ ypač jautru kurti pamaryje – juk ši istorija ir įvyko netoli Klaipėdos: pasakojame apie pamarį, Nemuną, jo pakrantes.

„Džokeris“: ar kada šokai su velniu blyškioje mėnulio šviesoje?

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Trisdešimt. Sentimentalus
Marius Burokas - Metai

Apie „Poetinį Druskininkų rudenį“: „Atrodytų, ką poetai gali suorganizuoti – išgertuves ir skaitymus. Tačiau jau trisdešimt metų gyvuojantis festivalis įrodo, kad išradingumo jiems netrūksta.“

PDR
Šiaurės Atėnai

„Poetinis Druskininkų ruduo“ primena ne tik graudžius verksmus vaikystės kaimo bažnyčioje. Bet šiemet pirmiausia juos.

Kuo susiję šv. J. H. Newmanas ir „Žiedų Valdovas“?

Amerikiečių vyskupas R. Barronas rašytoją J. R. R. Tolkieną vadina vienu didžiausių Evangelijos skelbėjų XX amžiuje.

„Pietinia kronikas“ vertėjas: „Vokiečių leidėjai labai laukė šio romano“

Vakarų vokiečiui „Pietinia kronikas“ turėtų būti įdomu kaip egzotika. Taip mano R. Kmitos romaną į slengizuotą bendrinę vokiečių kalbą išvertęs M. Roduneris.

Choro „Pro musica“ vadovė R. Gelgotienė: „Mes radome raktą į klasikos lobyną!“

„Pro musica“ choristai – tai išsilavinę, kultūringi žmonės, siekiantys ir pažinti, ir kitiems atskleisti klasikos šedevrų grožį.

Filharmonijos salėje – maksimalus komfortas ir orkestrui, ir žiūrovams

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.

K. Urba: jei perskaitęs knygą vaikas ima verkti – džiaukitės

Apie knygas vaikams ir paaugliams, literatūros programą mokykloje ir kodėl vaikystėje skaitytos knygos svarbios ir suaugus pokalbis su vaikų literatūros specialistu Kęstučiu Urba.

„Man pavyko atverti Lietuvos veidą saulei“. Pokalbis su J. Statkevičiumi

„Dirbti madoje – tai tas pats, kas pakinkyti vėją. Labai sunku, bet nepaprastai įdomu. Man tai pavyksta“, – prisipažįsta J. Statkevičius.

Ką apie Dievą ir kūrybą sako „Poliarizuotų stiklų“ ir „Atikos“ lyderiai?
Laurynas Jacevičius - apologetika.lt

Laurynas Jacevičius pradeda pokalbių-koncertų ciklą „Apologetika.lt gyvai“. Pirmieji pašnekovai – Darius Žvirblis („Atika“) ir Šarūnas Mačiulis („Poliarizuoti stiklai“).

Š. Barto filme „Sutemose“ vaidinantis M. P. E. Martynenko: „Kai dirbi su Bartu, valdo jis“

Pagrindinį vaidmenį Š. Barto filme „Sutemose“ sukūręs M. P. E. Martynenko sako, kad pirmasis pasimatymas su žmona virto pirmuoju pasimatymu su režisieriumi.

Bradas Pittas: nuo ateizmo prie tikėjimo

„Mano atrama yra religija“, – kalba žymus amerikiečių aktorius.

Spektaklis „Vienas gestas“ kviečia išgirsti vieniems kitus

Spalio 30 d. Klaipėdos dramos teatre Varšuvos „Nowy Teatr“ atveža unikalųspektaklį, kuriame vaidina keturi klausos negalią turintys aktoriai.

„Schola Gregoriana Vilnensis“ 30-mečio koncertas su džiazo prieskoniais

Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ mini kūrybinės veiklos 30-metį.

„Man Booker“ premija – M. Atwood ir B. Evaristo už romanus apie moterų likimus

2019-ųjų „Man Booker“ premiją pelnė kanadietė M. Atwood ir britė B. Evaristo.

Įdomus neįtikėtinos biografijos žmogus
Vituolis Joneliūnas - XXI amžius

Kaune veikia paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirta tapytojo, ilgamečio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus P. Stausko 100-mečiui.

Dar kartą apie 19-ąjį lenkų kino festivalį
XFM Radijas

XFM radijo laidos „Kitas kadras“ kūrėjai R. Aušrotas ir D. Joneikis kalbasi apie matytus 19-ojo Lenkų kino festivalio filmus.

Daugiabutis kaip socialinis tinklas. Su komiksų autore G. Jord kalbasi G. Kazlauskaitė
Šiaurės Atėnai

Gerdos Jord grafiniame romane „Daugiabutis“ – daug kas ligi skausmo pažįstama iš gyvenimo blokiniuose namuose.