Mūsų mintys

„Jauni būdami visi norime būti mačerniais ar viktorais cojais, kad gyvenimas būtų trumpas ir ryškus“, – sako aktorius D. Gavenonis. Pokalbyje su juo – apie grįžimą po 20 metų prie Mačernio, apie poeziją ir apie tylą.

„Jei būčiau JAV prezidentas, nedelsdamas įvesčiau visišką kino filmų, pjesių, knygų ir muzikos draudimą“, – ironizuodamas rašė „Prisukamo apelsino“ autorius Anthony Burgessas.

Šurmulio daug, tačiau vienas dalykas aiškus – skyriai turėtų pasisakyti už pasilikimą, o jų pozicija gerokai skiriasi nuo frakcijos.

Pasak s. Pranciškos Mačiulytės OSC, šv. Klarą iš jos rašytinio palikimo pažįstame kaip vidumi turtingą ir stiprią asmenybę.

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi apie Rusijos informacines atakas, klastojančias Baltijos šalių istoriją. 

Poezijos nėra, jei nėra žmogaus. Tačiau, gimusi su žmogumi, ji dar turi būti atrasta, parašyta, perskaityta.

Kristus dabar žemėje neturi kito kūno kaip tik tavąjį, neturi kitų rankų kaip tik tavąsias, kitų pėdų – kaip tik tavo. 

Kadangi šiaip jau politinių dramų nėra, žurnalistai imasi jas kurti lygioje vietoje. Bet kokie pokalbiai su Linu Linkevičiumi, Sauliumi Skverneliu, Vygaudu Ušacku ar keliomis kitomis figūromis negali bent jau nepasibaigti klausimu – ką Tu 2019-aisiais?

Paprastai sankcijas Rusijai visi sveikina, šį kartą džiaugsmas Lietuvoje ir kitose rytinėse ES narėse kontrastavo su susirūpinimu Vakaruose.

Kurijos patikimumas ir reputacija svarbi, galvojant apie bendrą pasitikėjimą Bažnyčia, jos autoritetą. Ar užteks vidinių jėgų ir išorinio palaikymo apsivalyti iki galo? 

„Iki šiol žmonės nesupranta, kokį lobį turi Lietuvoje, Žemaitijoje. Įsteigus Viliaus Orvido muziejų ir jį šiuolaikiškai sutvarkius, Viliaus skulptūros užtikrintai taptų visos Lietuvos garbe“, – dalydamasis prisiminimais apie Vilių Orvidą sako Vaidotas Žukas.

Fiziko ir istorinių romanų autoriaus Kazio Almeno požiūriu, žemaičiai krikštą priėmė ne savo noru, o to meto Romos krikščionybė buvo korumpuota. 

Apie emocinių sunkumų patiriančius paauglius ir galimybes jiems padėti klausiame psichologės Rugilės Kazlauskaitės ir dailės terapeutės Sigitos Kučikaitės.

Pirmą kartą Vatikane dvi svarbiausios pozicijos santykiams su žiniasklaida patikėtos neitalams ir dar pasauliečiams. García Ovejero šiuo metu yra viena iš labiausiai matomų moterų Vatikane ir yra pirmoji moteris istorijoje atstovaujanti popiežiui.

Mūsų laikus pasiekę liudijimai apie didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmoną Oną byloja apie didžiulę jos įtaką to meto įvykiams.

Filipinų prezidentas, nežmoniškais būdais, tačiau veiksmingai kovojantis su prekyba narkotikais, nesugeba įveikti saujelės islamistų. Kodėl? Skaitykite apžvalgoje.

Kruvinas karas su narkotikais, karo padėties pratęsimas, užmojis sugrąžinti mirties bausmę, įteisinti skyrybas ir homoseksualų sąjungas – vyskupams ir prezidentui yra dėl ko nesutarti.

Darbininkų elektoratas Europoje menksta. Tad radikalams tenka ieškoti naujų būdų užsitikrinti tvarų palaikymą.

Jeigu „Vilniaus kontekstų“ autorius suvestum į vieną kambarį, diskusija tarp jų tęstųsi porą parų, įsitikinusi S. Jokštytė. Šiuos žmones jungia nuoširdūs pasipasakojimai Vilniui, nuoširdus noras padovanoti savo tekstą miestui.

Istorinio filmo etiketės šiai juostai klijuoti neskubėčiau, recenzijoje rašo G. Šalkovskis, ji labiau bando pasinaudoti viltingu, patriotišku istorijos momentu. Filme trūksta prancūzų, olandų karių – jie juostoje matomi tik retkarčiais.

Septyni miesteliai ir penkios kiekviename iš jų praleistos dienos kuriant vaikų sugalvotą projektą. Tai – keliaujančios architektūros dirbtuvės, kurių organizatorės teigia siekiančios paskatinti vaikus būti jautresnius savo aplinkai ir tapti jos kūrėjais.

Didžiąją dalį savo gyvenimo buvau lakstytojas. Mokyklos laikais visada skubėdavau namo.

Redakcija skaito, net ir per atostogas. 

Stebint tai, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje, kur protestuodami prieš teismų reformas į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, mums svarbu mokytis ir nekartoti svetimų klaidų.

Studentai neprivalo tylėti, nes jie nėra visagaliai ir sprendimus priima ne patys. 

Pokalbis su konstitucinės teisės ekspertu dr. Vytautu Sinkevičiumi. 

Liepos 14-osios Darbo partijos tarybos susirinkimas galėjo virsti dar vienu autostrados į politinį kapinyną etapu.

Pasak islandų kultūros žinovės Svetlanos Steponavičienės, sagos islandams yra jų ginklas – vėliava, jos visuomet buvo islandų stiprybės šaltinis.

Pal. popiežiaus Pauliaus VI enciklika „Populorum progressio“ apie tautų vystymąsi šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. 

Pokalbyje su dailininku Vaidotu Žuku – apie Teofiliaus Matulionio kanoninio sakralinio atvaizdo vertingumą ir tradicinės bei šiuolaikinės sakralinės ikonografijos kryžkeles.

„Religinėje dailėje reta pavyzdžių, kuriuose derėtų menas ir pamaldumas, gerbimas“, – sako menotyrininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė. Tačiau, pasak jos, tokie paveikslai tikintiesiems yra patys brangiausi, nes yra šventi, išmelsti.

Jaunystė turėtų būti pozityvi, o ne burbanti. To pirmiausia norėčiau palinkėti sau pačiam.

Palendrių vienuolyno broliai iki šiol vadovaujasi Šv. Benedikto Regula, kuriai daugiau kaip pusantro tūkstančio metų.

„Literatūra be moralės yra nežmogiška“, – savo Nobelio literatūros premijos teikimo paskaitoje 2010 metais kalbėjo Mario Vargas Llosa.

Pasak Mohamedo Chérifo El Kadhi, gyvenančio Tuniso sostinėje ir dirbančio skaidrumo organizacijoje, svarbiausia žmonėms suteikti vilties, kad šalyje bus įveikta korupcija. 

Politologas V.Vobolevičius kalba apie pasaulyje įsigalinčias tendencijas, naikinančias laisvos rinkos konkurencingumą. Kaip turi elgtis katalikai tokių iššūkių atžvilgiu?

Neseniai lietuvių kalba buvo išleistas ir debiutinis rašytojo kūrinys – „Kovos lauko išplėtimas“.

Priešo mentalitetas apnuodys tautos dvasią, sukurstys žiaurias mirtinas kovas, sugriaus visuomenės toleranciją ir žmogiškumą, sustabdys tautos pažangą laisvės ir demokratijos link.

Pokalbis su literatūros kritike, aštuonerius metus asmenine Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo sekretore dirbusia Agnieszka Kosińska.

„Manęs neintriguoja tai, kas akivaizdu. Mane įkvepia kosmosas, fantastiniai filmai, egzistenciniai klausimai, miško pelkės, brūzgynai“, – sako menininkas Povilas Gavorka, kurio personalinė paroda šiuo metu veikia Joniškyje.

Šv. Komunijos paplotėliai visiškai be kviečių baltymų netinkami Eucharistijai, tačiau leidžiama naudoti mažai gliuteno turinčias ostijas. 

Praėjus 600 metų nuo Žalgirio mūšio iki šiol kuriami įvairūs jo vertinimo naratyvai. Apie juos kalbamės su istoriku dr. Rimvydu Petrausku.

Visi žinome, kad mūsų tautos istorijoje gausu netekčių, skausmo ir kraujo. Net ir daugelis mūsų tautos didvyrių – partizanai, Darius ir Girėnas, Pilėnų gynėjai savo gyvenimus užbaigė tragiškai.

Pal. Jurgis Matulaitis savo gyvenimą grindė šv. Pauliaus žodžiais: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pergalė įnešė ir dar vieną posūkį į mūsų šalies politinę padangę.

Su verslininkais, meno globėjais Danguole ir Viktoru Butkais kalbame apie meną, mokslą, Lietuvos ateitį.

Humanizmo mene tikslas yra skatinti empatiją net ir ažvilgiu tų, kurie gali būti laikomi tavo priešais. Net ir priešas visų pirma yra žmogus.

Neseniai grupė arabų sunitų lyderių Rijade priėmė griežtą poziciją šiitiško Irano, vėliau ir Kataro atžvilgiu, kaltindama šalis parama terorizmui. Už šių kaltinimų – ilga ir sudėtinga religinė bei socialinė sunitų bei šiitų priešpriešos istorija.

Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką palikusi kunigaikštienė Julijona, antroji kunigaikščio Algirdo žmona, iki šiol vertinama labai prieštaringai.

Šiuo dokumentu leista be ypatingo vyskupo leidimo aukoti Mišias senąja lotyniškos liturgijos forma, įprasta iki Vatikano II Susirinkimo.