Mūsų mintys

Žieminiai redakcijos skaitiniai. 

Kristų tikinčiųjų vienybė gali atrodyti net dirbtinė problema. Argi nėra aktualesnių klausimų?

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje.

„Mama ir teisme kartojo, kad esu kalta tik pati.“ Tai ištarė žiaurią ir sveiku protu nesuvokiamą seksualinio išnaudojimo istoriją – net ne užsienyje, o čia pat Lietuvoje – patyrusi jauna moteris.

Sausio 15 d. Seimui pateikiamos Ramūno Karbauskio parengtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų N. ir G. Urbonų sukurto Lietuvos paviljono rekonstrukcija – projektas „Villa Lituania“.

Vasario 18 d. bus paskelbtas nuosprendis Sausio 13-osios byloje.

Vilniečių akis džiugina savitas Vilniaus meninis akcentas – Milinės atminimo ženklas, pasakojantis labai svarbią žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo istoriją.

Kaip ir visa krikščionija, įvairialypis ortodoksų pasaulis išgyvena lūžio tašką. Ne vienas balsas ragina iš esmės permąstyti ortodoksijos sampratą.

Ilgametė bėgimo mėgėja Birutė Galinienė jau 27-ąjį kartą dalyvaus Sausio 13-osios bėgime.

V. Landsbergis pristatė naują knygą „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“.

Bažnyčia ne vienerius metus darbuojasi, kad pasaulio šalys atsisakytų mirties bausmės. Siekiant sustiprinti šias pastangas ir atspindėti pozicijos vystymąsi, buvo pakeistas ir katekizmas.

MO muziejaus atidarymas sukėlė ažiotažą, ir lankytojų banga neslūgsta. „Tai sprogdinantis jausmas“, – videoreportaže apie šiuolaikinės muziejininkystės pokyčius teigė MO muziejaus vadovė.

Ar krepšelius per Mišias galėtų pakeisti belaidžiu ryšiu sujungti įrenginiai, leidžiantys paaukoti bekontakte kortele, o gal programėle išmaniajame telefone?

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projekto peripetijos atskleidžia,  kad mums trūksta žinių apie mūsų istoriją.

2018-ųjų balandį Lyduvėnų miestelyje Eglė Stankūnė įkūrė bendruomenę moterims, norinčioms sveikti nuo žalingų priklausomybių.

Popiežius Pranciškus metus pradeda itin intensyvia darbotvarke, kuri atspindi jo prioritetus. 

Dešimt skaitomiausių šių metų tekstų.

„Lenkai sukyla prieš minkštą priespaudą, nes gali, o prieš žiaurią, nes privalo.“

M. Nastaravičius pristatė savo trečią poezijos knygą, kurios pavadinimo istorija – viename poeto knygos eilėraščių.

Vieno žymiausių savo kartos vokiečių rašytojo Ernsto Jungerio portretas.

Tai bene populiariausias studentų kelias sostinėje – iš namų su kuprine, pilna mamos kotletų, uogienių ir kitokių skanėstų, tiesiai į „Niujorką“ ar „Kamčiatką“.

Pokalbyje su antropologu, religijų tyrinėtoju Sauliumi Matulevičiumi svarstome apie religijos vietą visuomenės ir žmogaus gyvenime.

Senieji, nepakitę, tokie patys per kiekvienas Kūčias bei Kalėdas silkių receptai ir keli kūrybiškai išaugę iš pirmtakų. Pabandykite, prisiminkite, paragaukite.

„Ne, niekuomet neseksiu tais, kurie užtrina pėdsakus, išsižada savo praeities ir yra mirę, nors pasitelkę proto ekvilibristiką, vaidina esą gyvi. Mano šaknys yra ten, Rytuose, ir tai yra aksioma.“

Apie po Lietuvą keliaujančią kunigo M. Mitkevičiaus sukauptą abrozdėlių kolekciją, kurios pagrindą sudaro daugiausia žmonių sudovanoti religiniai paveikslėliai.

Valstybė turėtų įvertinti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti šeimai deramą pagalbą, o ne vien kontroliuoti, sako psichologė Rūta Klišytė.

Apie prof. V. Landsbergio ir prof. G. Landsbergienės meniškus šventinius atvirukus, vaikystės ir dabarties Kalėdų tradicijas.

Bažnytinio paveldo muziejuje iki 2019 m. gegužės 3 d. veikia paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias”.

Pokalbis su prof. dr. I. Smetoniene apie tai, kuo ypatingas mūsų tautos santykis su savo kalba, apie valstybinės lietuvių kalbos kelią, susipriešinimo tarp kalbininkų ir visuomenės priežastis.

Kandidatų į Vilniaus miesto merus diskusijos „Vizijos Vilniaus ateičiai“ apžvalga.

Mokytojas Mindaugas Nefas dalinasi savo mintimis apie mokytojų darbo užmokesčio reformą, vyriausybės klaidas ir mokytojų reakciją.

Kodėl kalėdojame, kaip šiam įvykiui ruoštis ir ko tikėtis iš kalėdojančio kunigo.

Piliečių teisė gauti visapusišką informaciją yra demokratijos pamatas.

Beveik niekas pasitraukimo iš Bažnyčios nemotyvavo finansiniais ar pedofilijos skandalais, dėl kurių Bažnyčia buvo neigiamai nušviesta žiniasklaidoje.

„Vilnius Social Club“ treniruotės užpildo tas spragas, kurias neretai palieka mokykla.

„Savo vertimus laikau misija parodyti lenkams, kas vertinga lietuvių literatūroje ir kultūroje“, – sako Kamilis Pecela.

Pokalbis su prelatu E. Putrimu apie Pietų Amerikoje kalinčių lietuvių istorijas ir iššūkius drauge su M. Starkumi kuriant apie tai dokumentinį filmą.

Kodėl mūsų mokytojai jaučiasi žeminami ir neišklausomi? Pokalbis su Kaišiadorių V. Giržado progimnazijos mokytoja D. Nasevičiene.

Trumpai apie JTO migracijos paktą: ko siekia? Kodėl kritikuojamas? Kokia Bažnyčios pozicija?

Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju, pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? 

Šios idėjos padės apsisaugoti nuo švaistymo ligos ir tikrai nustebins jūsų artimuosius.

Švedų režisieriaus I. Bergmano 100-ųjų gimimo metinių proga šių metų „Scanoramoje“ buvo parodyti dviejų režisierių dokumentiniai filmai apie didįjį kino magą.

Gyvenimo receptą kiekvienas turi atrasti pats.

Šio komentaro tikslas – tęsti diskusiją apie tai, kokie veikimo modeliai krikščionims būtų tinkamiausi šiandienos mūsų kultūriniame kontekste.

Vyskupo Teofiliaus gyvenimo įprasminimas bus tik tada, kai Lietuvos Bažnyčia ims gyventi paprastai, sako vienas pal. Teofiliaus fondo steigėjų Vaidotas Žukas.

Močiutė iš šaltojo tamsiojo kambario į virtuvę neša didelį oranžinį moliūgą. Maža vasaros saulė paniurusį lapkritį. Keletas moliūgų patiekalų receptų iš vaikystės kaimo.

Kuo lietuvių sielovada skiriasi Norvergijoje, Anglijoje ir Punske? Kviečiame susipažinti su po Europą pasklidusių kunigų „desantininkų“ kasdienybe.

Redakcijos darbuotojai ir bendradarbiai ne tik skaito, bet ir dalijasi skaitinių rekomendacijomis.