Mūsų mintys

„Šeimos paslaugos“ – filmas apie Japonijoje vis labiau populiarėjančią agentūrą, kurioje pagal pageidavimą galima užsisakyti artimus žmones.

Prieš 30 metų pranciškonai Lietuvoje oficialiai sugrįžo iš pogrindžio ir atgavo sovietų okupacijos metu prarastą Kretingos parapiją. Ką apie tai prisimena kun. Astijus Kungys OFM?

„Thomas Mertonas mane išmokė, kad pati svarbiausia gyvenimo kelionė yra vidinė“, – sako rašytoja iš Aliaskos Kethleen Witkowska Tarr. 

„Jis mirė kaip popiežininkas“, – taip apie Williamą Shakespeare’ą rašė jo amžininkas, XVII a. gyvenęs anglikonų dvasininkas R. Daviesas.

Kol režisierius Š. Bartas Prancūzijoje atlieka galutines savo naujo vaidybinio, istorinio filmo „Sutemose“ spalvų ir garso korekcijas – pokalbis su juo.

Galima ar negalima politikams neduoti Komunijos, jeigu jų viešai deklaruojamos pažiūros ar veiksmai prieštarauja Bažnyčios mokymui?

Dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų, bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas.

Dirbate su jaunimu ir ieškote pagalbos? Kvieskite Lietuvos jaunimo dienų Misijų komandą! 

Bernardinai.lt redakcija drauge su bendradarbiais, autoriais, partneriais, rėmėjais, skaitytojais atšventė 15-ąjį gimtadienį.

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

Teismo vaikų ir paauglių psichologės Dovilės Prižginės pranešimas „Tyliai kenčiantys vaikai: nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos atsiskleidimas“.

„Mes juk skaitome maisto produktų pakuotes, neperkam bet ko. Tad tuo labiau reikėtų pasidomėti kontraceptinių priemonių tikslu ir poveikiu“, – tikina liuteronė V. Sabutienė.

Pokalbis su istorike dr. Monika Šipelyte, viena iš parodos „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“ kuratorių. 

„Jeigu norime įsivesti chaosą – užsirašyti vardus, kaip pageidaujame, nepaisydami lietuvių kalbos taisyklių – tai čia jau bus ne Lietuva. Čia bus kažkas.“

Pokalbis su K. Sabaliauskaite apie naująjį jos romaną, meno kūrinių patirtį, skirtumus tarp „genialių“ ir „vidutinių“ kūrinių. 

Pokalbis su Norvegijos smurto bei trauminio streso tyrimų centro psichologe prof. Siri Thorensen.

Etiopijoje vyksta kruvini protestai – dėl etninių ir politinių priežasčių daugiausia nukenčia krikščionys ortodoksai. 

Kad ir kokia ginčytina, nepriimtina būtų kito pozicija, dialogas įmanomas tik tikrai išgirdus pašnekovą. Turbūt tai tinka ir krikščioniškai žiniasklaidai, kai ji mezga dialogą su pasauliu.

„Mano pašaukimas yra tarnystė, – sako aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja V. Kuodytė, – atliepti žmonėse kažką.“

Apie išpažinties paslaptį, jos saugojimą bei bausmes šią paslaptį išdavusiems kalbamės su kanonų teisės specialistu kun. Mindaugu Bernotavičiumi.

Vaizdingai Evangelijoje atpasakotas muitininko Zachiejaus ir Jėzaus susitikimas atskleidžia dvi tiesas.

Bernardinų kapinių simboliu tapusi katytė Lycka – žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Australijoje.

Dabar mirtis savomis akimis nebematoma, ilgos giesmės nebegiedamos, o ir senųjų mūsų giedotojų tik saujos likusios. Kokia gedulinių giesmių ateitis?

K. Alšauskienės kuriamos urnos – šviesių, natūralių, gamtiškų spalvų, jų formos ir faktūros griežtumo nesuvaržytos. „Man norisi suteikti kuo daugiau šviesos“, – teigia urnų kūrėja.

Pokalbis su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu apie Visų Šventųjų iškilmės prasmę. 

Apie patyčių kultūrą, klestinčią sveikatos įstaigose, kalbamės su Suicidologijos centro atstove psichologe Jurgita Rimkevičiene.

Jeigu Lietuvos valstybė neprisidės prie mečetės statybų, tikėtina, kad pinigai ateis iš kokios nors islamiškos šalies, todėl verta paklausti: o ką tai reiškia?

Amazonijos Sinodo tėvai šiame regione siūlo įvesti nuolatinę moterų diakonystę. Ar ši idėja neprieštarauja Bažnyčios mokymui ir istoriniams faktams?

Jei norime suprasti Krymo aneksiją, turime žvelgti žymiai giliau į praeitį, nei vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų pasirodymas.

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras tikisi, kad mobilioji programėlė „VAJC“ jaunam žmogui padės iš naujo atrasti maldą ir jausti Bažnyčios pulsą.

Naujojo muftiato atstovai nusprendė, kad religinė praktika šiuo bendruomenės egzistavimo laikotarpiu yra kur kas svarbesnė nei konkreti mečetės buvimo vieta.

Nuo seksualinės priklausomybės kenčiantiems žmonėms seksas tampa pagalba, slopinant stresą, liūdesį, neigiamus jausmus.

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

Pranciškonai kapucinai renka parašus, kad būtų pradėta tėvo Stanislovo beatifikacijos byla. „Bernardinai.lt“ pašnekovai tikina - lengva nebus. 

Mokslininko teigimu, žiniasklaidos įvairovė ir kokybė priklauso ne tik nuo savininkų ir žurnalistų, bet ir nuo politikos. 

Evangelizacija nėra tiesiog prisitaikymas prie kultūros. Evangelija yra pjūvis – apvalymas, tampantis brandinimu bei gydymu. Tai laikui imlus procesas. 

Henriko Gudavičius pasakojimai svečiams Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.

Jeigu nykstančioms gyvūnų rūšims didžiausią grėsmę dažniausiai kelia žmogus, tai kokios ir iš kur ateina didžiausios grėsmės humanitariniams mokslams?

Kas gi yra melagienos ir ar visos jos vienodai pavojingos? Kodėl dalis žmonių lengviau patiki jiems specialiai transliuojamu melu ir leidžiasi jo paveikiami? 

Rytų krikščionys į lytinius santykius žiūri šiek tiek kitaip negu katalikai. Apie tai pasakoja ortodoksų diakonas G. Sungaila. 

„Nepatogaus kino“ festivalio dokumentinis filmas „El Padre Medico“ apie iškilų misionierių A. F. Bendoraitį sukėlė diskusijų ir prieštaravimų bangą tarp pažinojusių filmo herojų žmonių.

Krikščioniška žinia – pagrindinis dalykas: Evangelijos kaip gyvos, veikiančios atskleidimas, šiandieninių įvykių apmąstymas Evangelijos šviesoje. 

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Istorija apie vieną didžiausių akibrokštų sovietmečio popmuzikos scenoje: grupė „Nuogi ant slenksčio“ 1973 m. Kauno sporto halėje atliko dainą apie... Dievą.

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.

Apie knygas vaikams ir paaugliams, literatūros programą mokykloje ir kodėl vaikystėje skaitytos knygos svarbios ir suaugus pokalbis su vaikų literatūros specialistu Kęstučiu Urba.

Savanorį A. Triabą prisimena jo dukra Izabelė Trebaitė-Uždavinienė, o Nepriklausomybės kovų kontekstus suprasti padeda istorikas Norbertas Černiauskas.

Su gimtadieniu internetinį dienraštį Bernardinai.lt ir jo skaitytojus sveikina steigėjai, skaitytojai, draugai ir bendradarbiai.

Pokalbis su apaštaliniu nuncijumi Petaru Rajičiu apie kelią link Dievo, tarnystę Bažnyčioje ir Lietuvą.