Mūsų mintys

Ne tik gyvūnas turi papildyti žmogaus kasdienybę, bet ir šeimininkas savo augintiniui turi suteikti visavertį gyvenimą.

Apie žmogaus veiklos padarinius aplinkai kalbamės su Gamtos paveldo fondo atstovais.

Savo parodos „Vilniaus veidai“ kameriškesnę versiją Vilniaus mažojo teatro fojė pristato dailininkė, grafikė, fotografė A. Jacovskytė.

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

„Popiežius Pranciškus mato, kokioje krizėje atsidūrusi šiandienos Bažnyčia. Todėl kardinolais skiria gerus ganytojus. Tuos, kurie mato Bažnyčią pasaulyje tokią, kokia ji yra.“

Knygynuose ką tik pasirodė kunigo Antano Saulaičio atsakymų į vaikų klausimus knygelė „Kaip pradėti tikėti?”

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

Informacijos ir švietimo apie nutukimą bei jo žalą tikrai pakanka, nepakanka tik noro tuo domėtis, sako gydytoja Julija Ravinskienė.

74-ąjį sezoną Lietuvos rusų dramos teatras pradės galingai – režisieriaus J. Vaitkaus spektakliu, kurį įkvėpė rusų poeto V. Majakovskio kūryba.

Tai ne tik mūsų rekomendacijos jums, mieli skaitytojai, ne tik liudijimas, kad XXI a. žmonės skaito ir nemažai. Drauge tai galimybė mus, Bernardinų redakciją, truputį pažinti. 

„Šie žmonės šeimose dažnai negali išsipasakoti. Vienas ugniagesys man yra sakęs: jeigu jo žmona viską žinotų – kaži ar išleistų į darbą...“, – kalba kun. D. Klimašauskas. 

Integralioji ekologija nėra popiežiaus Pranciškaus išradimas, tačiau neabejotinai jis ją visapusiškai ir labai praktiškai plėtoja.

D. Meškauskas apie savo, kaip režisieriaus pedagogo, spektaklį „Kreditoriai“: „Aktoriai čia turės kėdę, stalą ir vienas kito akis.“

Apie 60-mečio jubiliejų švenčiantį vieną žymiausių lietuvių filosofų – profesorių Alvydą Jokubaitį.

Pokalbis su Dievo tarno Alfonso Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriumi kun. Vitalijumi Kodžiu.

Po meno pažinimo centro „Tartle“ parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamas privačioje kolekcijoje sukauptas XIX a. meno rinkinys.

„Šį paveikslą savo namuose matydavau nuo vaikystės, bet niekada nežinojau, kad tai šv. Kazimieras, – šypsosi italų monsinjoras M. D. Viola, meno kūrinį padovanojęs Lietuvai.

Pasak filmo „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ režisierės, sunkiausia buvo parodyti ir sukurti žvėries žvilgsnį, nes pirma reikėjo suprasti, kaip tas žvėris žiūri.

Pasakojimas apie socialinių tinklų keliamus pavojus ir naujus bandymus juos suvaldyti.

„Bernardinai man visada kėlė pagarbą kaip savo turiniu išskirtinė, tvirtus etikos standartus turinti žiniasklaidos priemonė. Čia gali skleistis intelektuali krikščionybė“.

Nuo rugsėjo 2 d. dienraščio „Bernardinai.lt“ visuomenės temų redaktore dirba Kristina Tamelytė.

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

Senamiestyje, jaukiame kiemelyje tarp vijoklių, prisiglaudė šviesaus atminimo R. Kvinto sukurta skulptūra žymiam Kanados poetui ir dainų atlikėjui L. Cohenui.

Kokį pozityvų susirūpinimą galėtų slėpti reikalavimas, kad Katalikų Bažnyčią teiktų kunigystės šventimus moterims? 

Kodėl Katalikų Bažnyčioje kunigais gali būti tik vyrai? Pokalbis su Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi kun. Andžejumi Šuškevičiumi. 

Pasaulio krepšinio čempionato proga – vysk. A. Poniškaitis kalba apie šio žaidimo grožį, sąsajas su krikščioniškomis idėjomis ir kodėl vyskupui svarbu ne tik melstis, bet ir sportuoti.

Atrenkant A. Savicko darbus parodai Pamėnkalnio galerijoje iš daugybės esančių saugyklose, kurių ten antra tiek, kiek papuls į Nacionalinės dailės galerijos parodą, norėta sukurti tam tikrą pasakojimą apie A. Savicko kūrybą.

M. Ķimele, D. Meškauskas, O. Koršunovas, M. Pažereckas – keturi skambūs ir daug žadantys vardai, su kuriais Klaipėdos dramos teatras šauna į naują sezoną.

15-ojo dienraščio gimtadienio proga įžvalgomis dalijasi nuolatiniai „Bernardinai.lt“ skaitytojai. 

Pokalbis su būsimuoju kardinolu Sigitu Tamkevičiumi apie netikėtą žinią, susitikimus su popiežiumi ir nedingstančią pergalingą šypseną.

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

A. Imbrasas: „Dėliodami programą šių metų festivaliui kuo įdomiau, norėjome, kad žiūrovams užimtų kvapą ir po šešių dienų jie liktų sužavėti.“

Pokalbis su JAV gyvenančiu autoriumi, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. 

Didžiulio masto ekologinės ir humanitarinės katastrofos akivaizdoje makabriškai skamba retorinis klausimas: ką bendro ekologija, ekonomika ir politika turi su Bažnyčios misija?

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, o ypač – Lietuvos lenkais.

Teatro „Lėlė“ vadovas V. Juškėnas – apie naują šio teatro puslapį, ateities vizijas ir prasidėjusį sezoną.

Seimas pakeitė Darbo kodeksą bei Atmintinų dienų įstatymą, ir nuo šiol Vėlinės bus ne atmintina diena, bet šventė ir dar viena ne darbo diena.

Artėjant Astravo atominės elektrinės paleidimui Lietuvoje kol kas vyksta institucijų ambicijų kova.

Teisinio rėmimo grupė padėjo Sąjūdžiui suprasti kaip įmanoma legaliai oponuoti Sovietų Sąjungos norams ir tikslams

Interviu apie Baltijos šalių bendradarbiavimo laimėjimus ir nesėkmes su tarptautinės politikos analitiku Valentinu Beržiūnu.

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

„Kai ne kalbi, o parodai Kristų per grožį – žmogus „užsikabina“. Čia yra visas Tolkieno genialumas.“

Prie Vilniaus rotušės įsikūrę tapytojo ir kolekcininko K. Varnelio namai-muziejus – unikalūs ir neturintys analogų. Dalį čia esančių erdvių jau galima aplankyti savarankiškai.

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Šiandien K. Castrenas Lietuvą vadina savo namais ir tikina į gimtąją Suomiją grįžti neketinantis.

JAV 70 % save laikančių katalikais netiki realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje. Kodėl mums tai turėtų rūpėti?

Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

„Kalbi, kad esi žaliasis, o tavo veikla gamtos atžvilgiu – juodoji. Tai kas tai yra? Klastingas voldemortizmas!“ – interviu teigia režisierius G. Varnas.