Mūsų mintys

Jėzuitai į ugdymo procesą siekė integruoti ir mokslo pasiekimus, pasakoja Liudas Jovaiša. Matėsi pozityvumas pasaulio atžvilgiu, troškimas jį pažinti.

Tibeto vyriausybės užsienyje vadovas L. Sangay'us pasakoja apie save, Tibetą, Kinijos įtaką vakarams, budizmą bei tai, kaip rasti drąsos bei vilties.

Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga.

Kokias permainas žada dokumentas „Vos estis lux mundi”, nustatantis normas seksualinio išnaudojimo atvejams ir jų dangstymui tirti. 

Pasak A. Gelūno, muziejuose reikia rodyti mažiau kūrinių ir nedaryti mišrainės, vienoje ekspozicijoje šedevrų nepainioti su nieko nekalbančiais nežinomų autorių kūriniais.

Ryšius su kitais žmonėmis kuriame patys, tad kaip pasiekti, kad būtume mylimi, išklausyti, priimti?

Rinkimų įkarštyje ne kartą girdėjome katalikams skirtų raginimų rinktis kandidatą atsižvelgiant į Bažnyčios mokymą. Ko konkrečiai turėtume ieškoti kandidatų pozicijose?

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė nenusimena dėl neigiamo referendumo rezultato.

1972-ųjų gegužės 14-ąją protestuodamas prieš sovietų režimą apsipylė benzinu ir susidegino Romas Kalanta. Žydas fotografas G. Fridbergas, gyvenantis Izraelyje, dalijasi tų dienų prisiminimais.

Įvairios švietimo asociacijos nusprendė raginti politikus susitarti dėl bendros ir ilgalaikės švietimo vizijos. Kokie didžiausi kylantys iššūkiai? 

Negalia neturėtų būti rimta kliūtimi dalyvauti politiniame gyvenime, galima tikėtis, kad, suteikdami galimybę rinkimuose dalyvauti visiems, padarysime vis daugiau ir daugiau.

Interviu apie referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo priežastis ir galimas pasekmes su profesore Aine Ramonaite.

Pokyčiai, kurių pavyko pasiekti mokykloms, dalyvaujančioms projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“. 

Relikvijorių Palaimintojo Mykolo Giedraičio Padėkos iškilmei Videniškiuose – barokiškai įmantrų ir puošnų, su gausybe detalių – kuria lietuvis juvelyras D. Andrijauskas.

„Į naujus laikus reikia žiūrėti nauju žvilgsniu, o ne gailintis, kad kažko netekome. Pasaulietinėje visuomenėje atsiveria naujų laisvės erdvių, kuriose yra vietos ir religijos laisvei.“

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Valstybė – tai mes? Pokalbis su doc. dr. Nerija Putinaite apie kandidatų į prezidentus požiūrį į valstybę ir jos santykį su piliečiais.

Tik dvi savaitės buvo likusios iki Berlyno sienos griuvimo, kai lankėmės VDR.

Popiežius Pranciškus netrukus pradės savo apaštalinę kelionę į dar dvi nuo komunistinio rėžimo nukentėjusias šalis: Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją.

Alvis Hermanis – režisierius, aktorius, scenografas, Naujojo Rygos teatro meno vadovas. Nuolat kviečiamas režisuoti garsiuosiuose Europos dramos ir operos teatruose. 

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

Šiandien reta kūrėjų, tokių kaip XX a. Kazys Bradūnas, Jonas Juškaitis, Aldona Elena Puišytė, kurių kūrybos visuma būtų krikščioniška, tačiau esama krikščioniškų kūrinių.

Liberalizmas susiduria su problemomis, kai iš valdžią apribojančios ideologijos virsta bet kokių valdžios veiksmų pateisinimu, teigia Oksfordo universiteto profesorius Janas Zelionka.

Gegužės 1-ąją mes švenčiame darbą. Bet ar tikrai yra ką švęsti?

Jordano Petersono ir Slavojaus Žižeko debatų „Laimė: kapitalizmas prieš marksizmą“ apžvalga.

„Iki savojo dugno ėjau labai ilgai. Kai prasidėjo „žolytė“, atsirado ir amfetaminas“, – skaudžią priklausomybių istoriją prisimena Donatas.

Reportažas iš Signatarų klubo rengto seminaro-diskusijos „Teisiniai ir konstituciniai iššūkiai referendumo dėl pilietybės išsaugojimo išvakarėse“.

„Reikėtų į Vilnių atgabenti šimtų šimtus memorialinių lentų, kad buvęs gyvenimas nebūtų užmirštas“, – rašė Abraomas Karpinovičius. 

J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas.

Ona Šimaitė organizavo žydų vaikų gelbėjimą išnešdama juos pintinėse, parūpindavo getui maisto, pinigų, vaistų, padirbtų dokumentų. 

Kai dega bažnyčia, nyksta ne tik pastatas ar meno kūriniai, bet žmonių patirtis, istorijos, prašymai, padėkos.

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, tarptautinių santykių eksperte prof. Dovile Jakniūnaite. 

Litvako Saadia Bahat gyvenimo istorija yra kupina pačių sunkiausių išbandymų. 

Teologams ir Bažnyčios hierarchams ginčijantis apie dvasines krizės priežastis, vis daugiau dėmesio sulaukia žmogiškasis veiksnys.

Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių. 

Velykų sekmadienį Šri Lankoje bandyta surengti devynias atakas, septynios iš jų pasiekė tikslą. Žuvo daugiau nei 300, sužeista per 500 žmonių.

Balandžio 22 d. sueina 149 metai nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino gimimo.

Vakare tėvui Stanislovui atminti naują knygą apie jį parašiusi V. Morkūnienė kalbėjo, kad nesibaigė nei tėvo Stanislovo gyvenimas, nei jo Paberžė. Prasideda antrasis tėvo Stanislovo kelio etapas.

Bet viena mano tapatybė yra neabejotina: „Ich bin a Wilner“, yra sakęs dailininkas Samuelis Bakas. 

Margutis – maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke.

„Veikiausiai viskas prasidėjo nuo atminimo lentos Hermanui Perelšteinui“, – apie tai, kaip žydiškoji tematika atsirado jo kūryboje, liudijo skulptorius Romualdas Kvintas. 

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. 

Reikalingas ne tik aukų atvirumas kalbėti, bet ir jų artimųjų atvirumas išklausyti, Bažnyčios atvirumas neslėpti nusikaltimų ir paties išnaudotojo atvirumas pripažinti tai, ką padarė.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas spaudos konferencijoje pakvietė visus Lietuvos tikinčiuosius jungtis į bendrą maldą kartu su Paryžiaus ir visos Prancūzijos tikinčiaisiais.

Libano režisierės N. Labaki filmas „Kafarnaumas“ kelia klausimų apie pasaulį, kuriame popierius yra viskas, o žmogiška būtybė – niekas.

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, kiekvienas ieškome kriterijų ir argumentų, rinkdamiesi kandidatą.

Romainas Gary, Mošė Kulbakas, Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.

Režisierius V. Manskis atkreipia dėmesį, kaip visuomenės individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir nė vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas.

Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.

Vilniaus Reformatų sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuviškosios raštijos kūrėjams.