Religija

Šias paskutines gavėnios dienas Bažnyčios liturgija paprastai mums siūlo skaityti Evangelijos pagal Joną ištraukas. Tad įdomu gilintis į šv. Jono perduodamą žinią apie Jėzų.

Kard. Audrys Juozas Bačkis: „Kasdienis gyvenimas nėra tik mano norų, svajonių išsipildymas. Aš irgi galiu jausti visokį nerimą, patirti nepasisekimų, nusivylimų, abejonių.“

Tėvo J.-M. Garrigues laiškas tikintiesiems apie tikėjimą ir sekimą Dievu karantino sąlygomis.

Nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir daugiau nei metus kalintas kardinolas G. Pellas išteisintas.

Jėzus mirė daugybės žmonių apsupty, tačiau patirdamas visišką vienatvę.

Dievo tyla ir jo „nesikišimas“ į žmoniją ištinkančias tragedijas, šiandien, kaip dar jokiu kitu istorijos momentu, stiprina Dievo nutolimo ir nebuvimo pojūtį.

Vyraujančios J. Komasos filmo „Kristaus kūnas“ interpretacijos – nesusipratimas. Filmas apie Bažnyčią nelabai turi ką pasakyti.

Virusas mus prikala namuose, ligoninėse, iškelia mus ant kryžiaus, mus pažemina, niekais paverčia visą mūsų galią ir aroganciją. 

Ilgą laiką mes, gyvenantieji Vakaruose, bėgome nuo minčių apie mirtį, tačiau dabar žmogiškoji būklė mums apie save priminė. 

Pamaldos iš Turino katedros prasidės balandžio 11 d. 18.00 val., o drobulės vaizdo transliacija tęsis iki balandžio 17 d.

Krikščioniškos bendruomenės prašo užsiprenumeruoti jų jutubo kanalus, kad galėtų telefonu transliuoti pamaldas.

Popiežiaus Pranciškaus Žinia 35-osios Pasaulinės jaunimo dienos proga

Visos keturios Evangelijos pamini, kad kareiviai pasidalino drabužius. Nesako, kad kareiviai išrengė Jėzų.

Lietuvoje dėl koronaviruso plitimo paskelbus karantiną, šių metų gavėnia tapo kitokia.

Likime su Dievu. Pasitikėkime. Būkime. Pasidžiaukime pavasariu. Laikykimės karantino taisyklių. Apverkime visus savo mirusiuosius, melskimės už juos. Bet pasipriešinkime panikos skleidėjams. 

Skaitytojų, atsiliepusių į kvietimą #VerbosNamie, nuotraukos.

Šv. Mišių transliacijos per televiziją, radiją, internetu. 

Triumfališkai pasitinkantys žmonės galbūt yra vienas iš paskutinių Jėzaus gundymų.

Liaudies pamaldume įsitvirtino tikėjimas, kad Jėzus pakeliui į Kalvariją suklupo tris kartus. Kas žino, gal tų suklupimų buvo kur kas daugiau...

Verbų sekmadienį naujaip išvyskime Kančios Vyrą, absoliučiai viską dėl mūsų atidavusį.

Kadangi gamta taip stipriai bunda, ši nuotolinė tikybos pamoka apie kūriniją mene. 

Meditacija V gavėnios savaitei. 

Šiuo metu negalime dalyvauti fiziškai šv. Mišiose, bet turime daug nuostabių progų iš skirtingų parapijų stebėti transliacijas per įvairius komunikacijos kanalus. 

Lukas visada dėmesingai perteikia meilingą moterų buvimą Jėzaus aplinkoje – šios ištikimos mokinės seka jį iki kryžiaus papėdės.

Lietuvos vyskupijų atstovai tikinčiuosius kviečia karantino metu nepamiršti savo parapijų – ir, kiek įmanoma, prisidėti prie jų išlaikymo, pervedant auką internetu ar atnešant į bažnyčią.

Ligos, sunkumai yra mūsų tikrosios, visą gyvenimą, fizinę ir dvasinę dimensijas apimančios, sveikatos dalis.

Žmogus gyvas ne vien duona, o jėgų bei vilties semiasi ne karantino apribojimais, bet dvasią keliančiais dalykais.

„Melskimės, kad visi, kurie kenčia nuo priklausomybių, sulauktų pagalbos ir jais būtų pasirūpinta.“

Benedikto tėvai buvo juodaodžiai iš Afrikos, paimti į vergiją Sicilijos kaime. 

Kryžių jau neša Simonas Kirenietis, tačiau Jėzus vis tiek darsyk suklumpa.

Kviečiame balandžio 5-ąją papuošti savo namų duris ar langus žolynais. 

Viešos pamaldos ištikus karui, badui, taip pat ir marui anksčiau būdavo ne ribojamos, o priešingai – intensyvinamos. 

Šiluvos šventovė kviečia jungtis į maldą už koronaviruso paliestuosius ir prisidėti auka.

Anot Rytų tradicijos, moteris, pakeliui į Kalvariją nušluosčiusi Jėzui veidą, vadinosi Berenikė. Kad ir koks būtų jos tikrasis vardas, lotyniškoji tradicija jį pakeitė nauju: Vera icona.

Prieš penkiolika metų mirė šv. popiežius Jonas Paulius II. 

Dievo apdovanotas ypatingomis savybėmis jis liudija mums gilią meilę Kristui, asmenybės stiprybę ir novatorišką supratimą apie pasaulį ir Dievą jame.

Buvimas su savimi yra nepakeliamas. Tačiau šiandien mes turime to mokytis, mokytis iš naujo pažinti save, būti su savimi ir visgi suvokti, kad nesame vieni – nes Dievas yra su mumis.

Manoma, kad malda galėjo būti išplėtota prašant apsaugos nuo XIV a. siautusio maro.

Paėmė kryžių nenoriai: privertė jį.

Tie, kurie nejaučia jokių Dievo artumo simptomų, valtyje su Kristumi bijo labiausiai.

Kun. Benas Audrius Martusevičius-Benas Lyris kviečia, kad pandemijos akivaizdoje mes vieni kitus ne gąsdintume, bet augintume. 

„Didelei žmonių daliai iškilęs pavojus gyvybei ar net reali akistata su mirtimi nenorom skatina susimąstyti apie amžinąjį likimą.“

Išaiškėjus, kad tai vis dėlto buvo jo klaida, kunigas į situaciją pažvelgė su humoru – pasijuokė iš komiškos klaidos, padarytos nenorint nieko bloga.

Ką galvojo Marija, pamačiusi prieš save nuplaktą ir kraujuojantį savo sūnų, kryžiaus naštos slegiamą? 

Jei kažkas nori grįžti namo pandemijos metu – tai jų reikalas. Ar ne geriau, užuot kritikavus, bedus pirštu į kitą, paklausti savęs: ar aš atlieku savo pilietinę pareigą likti namie?

Antradienį, 13.00 val. Lietuvos laiku, skambant katedrų varpams Lietuvos žmonės kviečiami jungtis į maldą už mirusius nuo COVID-19 ligos Italijoje ir gedinčius jų artimuosius.

Kur Bažnyčioje panaudojami pinigai? Ir kodėl jų būtinai reikia? 

Kiek puikybės, kiek išdidumo sklidinas mūsų įsitikinimas, jog esame pranašesni už kitus, užtikrinti savimi, emancipuoti net nuo Dievo, be kurio puikiausiai galime apsieiti.

Koks sunkus kryžius uždėtas ant mūsų visuomenės pečių: sustojo visiškai viskas, išskyrus užkratą.

Retai kas nesame jautęs nuoskaudos Dievui, kodėl reikiamu metu Jo nebuvo šalia, kodėl neapsaugojo nuo kančios?