Krikščionybės istorija | Religija

Balandžio 22 d.
Šv. Faustinos palikimas1
Rasa Baškienė - IQ Economist

Pagal vienuolės Faustinos vizijas nutapytą Gailestingojo Jėzaus paveikslą visame pasaulyje išgarsino ne Vilniuje saugomas jo originalas, bet gerokai vėliau sukurta jo kopija.

Arkiv. Teofilius Matulionis (XVI): Tvirta laikysena komunistinių galiūnų atžvilgiu
Irena Petraitienė

„Pasilieku“, – tarė kancleris kun. Stanislovas Kiškis, kurį vyskupas Teofilius „iš džiaugsmo karštai išbučiavo“.

Balandžio 21 d.
15 kalėjimų Velykų9
Kun. Algirdas Jurevičius - www.teofilius.lt

Kaip jaučiasi žmonės, kurie Prisikėlimą švenčia jausdami mirties alsavimą?

Balandžio 15 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (XV): Karo metų sielovados sėklos1
Irena Petraitienė

1944 m. liepą karo frontui artėjant prie Vilniaus, vysk. T. Matulionis dekanams išsiuntė tokią telegramą: „Aš lieku vietoje. Įsakau ir visiems parapijų klebonams pasilikti savo vietose.“

Balandžio 14 d.
Kryžiaus kelio Koliziejuje istorija
vatikano radijas

Kasmet Didžiojo penktadienio vakarą popiežius vadovauja Kryžiaus keliui prie Koliziejaus – romėniško antikos laikų amfiteatro, menančio pirmųjų krikščionių persekiojimų laikus.

Balandžio 13 d.
Renginys Vilniuje apie Lenkijos sakralinės architektūros fenomeną

Projekto „VII dienos architektūra” pristatyme balandžio 19 d. – pasakojimas, kaip Lenkijos sakralinė architektūra tapo pasipriešinimo komunistų valdžiai ir krikščionybės svarbos lenkų tautinei savimonei išraiška.

Balandžio 8 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (XIV): Kaišiadorių vyskupijos antrasis ganytojas
Irena Petraitienė

Arkiv. J. Skvireckas Kaišiadorių vyskupijos kapitulai raštu pranešė, kad balandžio 20 d. savo privačioje koplyčioje Kaune iš vyskupo T. Matulionio yra priėmęs „Juramentum“ - reikalingą priesaiką. 

Balandžio 1 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (XIII): Artėjant Lietuvos okupacijoms1
Irena Petraitienė

Jei Dievo malonė gyvena žmoguje, kaip ją beslėptumei, ji spinduliuoja į aplinką. Visi tai pajutome. Kalbėjo nedaug – lygiai, paprastai, be jokio patoso. Norėjosi, kad pietūs nesibaigtų greit, kad ilgiau pabūtume su tuo nuostabiu svečiu.

Kovo 25 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (XII): „Mes turėjome Tėvą“
Irena Petraitienė

Teofiliaus idėja – Krikšto jubiliejaus proga Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje įvesti amžinąją Švč. Sakramento adoraciją.

Kovo 18 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (11): piligrimystė Šventojoje Žemėje1
Irena Petraitienė

Pasak Pr. Gaidos-Gaidamavičiaus, Šventojoje Žemėje vysk. T. Matulionis pasireiškė kaip krikščionis piligrimas ir lietuvis, kuriam rūpi ne tiktai misteriškoji Kristaus viešpatija, bet ir krikščioniškąja dvasia gyvenanti kasdienybė.

Kovo 12 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (10): tarp Amerikos lietuvių1
Irena Petraitienė

Kokį įspūdį mums padarė vyskupas Matulionis? Žavintį! Rodėsi, kad tai asmuo, atvykęs iš kito „nežemiško“ pasaulio. Jautėsi, kad vidinė dvasios galybė veržiasi iš jo ir užkrečia visus.

Kovo 7 d.
Sostinėje minimi LDK Reformacijos veikėjo metai4
Reformacijai 500

Didelį indėlį į Reformacijos judėjimą Baltarusijoje įnešė pirmasis LDK spaustuvininkas ir didis mūsų krašto švietėjas, Martyno Liuterio amžininkas Pranciškus Skorina.

Kovo 4 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (9). Kelionė į Lietuvą: triumfo stotys
Irena Petraitienė

Rygos arkivyskupas metropolitas Antanas Springovičius buvo įpareigojęs pagarbiai prie Latvijos sienos sutikti iš Rusijos atgabenamus lietuvius, jiems užsakyti specialų vagoną.

Vasario 25 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (VIII): „Niekados tų dienų nepamiršiu“3
Irena Petraitienė

„Buvome pasiruošę net pačiam blogiausiam atvejui... Išklausėm vienas kito išpažinties“, – atsiminimuose rašė kun. V. Dainys.

Vasario 18 d.
„Šventadienio mintys“: pažintis su Garbinguoju arkivyskupu Teofiliumi Matulioniu (I)3
lrt

Pirmojoje laidoje mintimis dalijasi T. Matulionio bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir mons. Algirdas Jurevičius.

Vasario 17 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (7): erškėčiuotas vyskupo kelias32
Irena Petraitienė

Paslaptis rūpestingai buvo saugojama, net artimiausi įšventinto vyskupo draugai to nežinojo. „Aš gi neturėjau teisės sakyti“,– vėliau teisinosi konsekracijos liudininku buvęs kun. Augustinas Pronckietis.

Vasario 11 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (6): Vyskupas „in partibus infidelium“
Irena Petraitienė

Vysk. M. d’Herbigny atsiuntė mažo, plono popieriaus raštelį. Jo turinys buvo toks: perskaityti jį prie dviejų liudytojų kunigų, o jei tokių nebūtų – prie pasauliečių; perskaičius tuojau sunaikinti.

Vasario 3 d.
Arkiv. Teofilius Matulionis (5): Maskvoje – parodomajame arkiv. J. Ciepliako ir kunigų teisme
Irena Petraitienė

„Tiesa nugalės“, – vienas kitą stiprino trijų tautybių ašarojantys katalikai, tarpusavyje aptarinėdami neseniai pasibaigusį ortodoksų patriarcho N. Tichono teismą. 

Sausio 30 d.
Žmogus, neleidęs įsiplieksti konfliktams13
Vytautas Ališauskas - Bernardinai.TV

Anot pašnekovo, butent A. Bačkis suformavo Vilniaus arkivyskupo įvaizdį. Kodėl? Sužinosite vaizdo pokalbyje.

Sausio 28 d.
Arkivyskupas Teofilius Matulionis (4): Rusijos revoliucijos akivaizdoje
Irena Petraitienė

Rytą atsikėlus, šventikas jam sako: „Gerai, kad manęs naktį neįsileidai! Aš norėjau tave papjauti! Mano nervai jau nebeišlaiko: GPU įpareigojo mane apie tave pranešinėti raštu.“

Sausio 27 d.
Palaimint. Jurgio Matulaičio mirties 90-mečiui: „Jis mirė in odore sanctitatis“2
Irena Petraitienė

Kun. Stasys Yla rašė: „Mirus ark. Jurgiui, prasivėrė amžininkų ir buvusių jo mokinių lūpos, liudydamos, jog netekome didelio moralinio vado ir didelio lietuvio, didesnio, negu galvojome.“

Sausio 26 d.
Šeimos albumą atvertus: disidentas Alvydas Šeduikis

Prabėgo jau 30 metų, kai 1987 m. sausio 24 d. Alvydas Šeduikis iškeliavo į Amžinybę.

Sausio 20 d.
Arkivysk. Teofilius Matulionis (3). Statant Švč. Jėzaus Širdies šventovę už Nevos Vartų
Irena Petraitienė

„Būti prie Šv. Kotrynos bažnyčios“, – toks, 1910 m. sausio 5 d. atskriejęs Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo prel. Stepono Denisevičiaus nurodymas kun. Teofiliaus Matulionio nenustebino. 

Sausio 19 d.
Arkivysk. Teofilius Matulionis (2). Pakeitęs Bikavos parapijos veidą
Irena Petraitienė

„Tamsta visą mūsų šeimą išmokei garbinti Jėzaus Širdį“, – susipažinęs su kun. Teofiliu Matulioniu kalbėjo Varaklianuose gimęs vyskupas Boleslovas Sloskans.

Sausio 14 d.
Paskutinis Leningrado vyskupas apie T. Matulionį
www.teofilius.lt

Vyskupas pagalbininkas Ciepliakas, administravęs vyskupiją, įsakė savo kunigams neapleisti savo tikinčiųjų tuo baisiu išbandymų metu ir pasilikti su jais. Mons. Matulionis pakluso.

„Per crucem ad astra“(1): Teofilius Matulionis – gimnazijos ir seminarijos metai
Irena Petraitienė

Iš didelio atsakomybės jausmo ir gilios pagarbos kunigystei palikęs seminariją, Teofilius, kaip vėliau pasakojo kan. S. Kiškiui, pasaulyje nerado savo dvasiai ramybės.

Sausio 6 d.
Arkivyskupas Jurgis Matulaitis Tarptautiniame eucharistiniame kongrese Čikagoje
Irena Petraitienė

Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos įkūrimo 90-osioms metinėms (1926 m.).

Sausio 3 d.
Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius3
Irena Petraitienė

Finišuojant 1866 m. Žemaičių kunigų seminarijos Kaune įkūrimo 150-osioms metinių minėjimui, aktualu prisiminti ilgametį rektorių (1909–1932) prel. Joną Mačiulį-Maironį.

Gruodžio 22 d., 2016
Paulius Petronis, pogrindinės katalikiškos spaudos skleidėjas 1
Irena Petraitienė

Artėjant pogrindyje septyniolika metų ėjusio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 45-osioms metinėms, iš atminties iškyla bekompromisę kovą už tikėjimą pasirinkusių žmonių veidai.

Gruodžio 16 d., 2016
Atšventinta Šv. Jonų bažnyčia ir viena 25-oji jos istorijos 1
Audrė Srėbalienė, Vidmantas ŠIMKŪNAS SJ - VU laikraštis „Universitas Vilnensis“

Žinote, kiek per metus Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje sutuokiama porų? Maždaug aštuoniasdešimt. O štai XVIII a. joje santuokų būdavo dešimt kartų daugiau.

Gruodžio 7 d., 2016
Kun. A. Kairio 100-mečiui – interviu su sūnėnu: „Ištikimybė – argi tai ne didvyriškumas?“

Noriu, kad neišnyktų atminimas apie paprastą Panevėžio krašto kunigą, kuris niekuo neišsiskyrė iš kitų, nesiekė jokių titulų, bet uoliai ir kantriai iki gyvenimo pabaigos atliko savo pareigas ir buvo ištikimas duotai priesaikai. Argi tai ne didvyriškumas?

Gruodžio 6 d., 2016
Vysk. Juozas Preikšas: iškyla į širdį5
Irena Petraitienė

1926 m. įkurtos Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos bendraamžis yra ir 90-ąsias gimimo metines minintis vyskupas Juozas Preikšas, kurio tarnystė iš dalies atspindi bendrą to laikotarpio istorinę raidą.

Gruodžio 1 d., 2016
IN MEMORIAM Almai Stasiulevičiūtei
Giedrė Rugevičiūtė

Dėkojame Viešpačiui už Almos gyvenimo dovaną, už jos atliktus darbus įvairioje veikloje ir atminimą bendrakeleivių širdyse.

Lapkričio 23 d., 2016
LJD globėja Šv. Edita Štein: Dievo liudininkė pasaulyje, kuriame Jo nėra3
Monika Vaičiulienė

Lietuvos jaunimo dienų, vyksiančių Vilniuje kitų metų birželio 23–25 dieną, globėja bus šv. Edita Štein. Kas ji buvo? Ko galime iš jos pasimokyti?

Vysk. Justino Staugaičio dešimtmetis Aukštojoje Panemunėje1
Irena Petraitienė

Štai prieš mudu Šv. Tėvas, balta sutana apsivilkęs, nelaukdamas, kol mudu, pats atsisėda, mudu pasodina priešais. Matydamas tokį Šv. Tėvo gerumą, paprastumą, visiškai nurimau. 

Rugsėjo 28 d., 2016
Vyskupo Justino Staugaičio minėjimas Seinuose

Šiais metais sukanka 150 metų nuo vyskupo Justino Staugaičio - vieno ryškiausių Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios Lietuvoje veikėjų gimimo.

Rugpjūčio 15 d., 2016
PETRAS SKARGA VILNIUJE: PIRMOJO AKADEMIJOS REKTORIAUS VIZIJOS1
Dainora Pociūtė-Abukevičienė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Petro Skargos (1536–1612) veikla Vilniuje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitinėje arenoje yra išskirtinė dėl jos organizuoto įvairiapusiškumo bei ypatingos politinės, religinės ir kultūrinės veiklos dermės.

Rugpjūčio 3 d., 2016
Jonas Lauriūnas SJ: „Visa, ką mes darome gražaus ir švento, nedingsta“ 4
Irena Petraitienė

Sukako 25-eri metai, kai Amžinybėn iškeliavo vienas iš tų sovietmečio kunigų, kuris ne tik pogrindžio veikla, bet ir dvasiniu vadovavimu bei asmeniniu brandaus krikščionio pavyzdžiu padarė didžiulį poveikį ne vienam, turėjusiam laimės jį sutikti.

Liepos 29 d., 2016
Regina Edita Teresiutė SJE. Geri buvo laikai, bet, Duok Dieve, kad jie negrįžtų (II)1

 Neretai manęs klausia, kaip anais laikais viską atlaikydavome, iš kur tiek entuziazmo buvo? Man tokie klausimai keisti. Buvom jauni, kupini energijos ir paprasčiausiai elgėmės taip, kaip dera jaunam žmogui – norėjome būti laisvi ir alkome tiesos, į kurią tenka brautis pro įvairias barikadas. 

Liepos 23 d., 2016
Regina Edita Teresiutė SJE. Geri buvo laikai, bet, Duok Dieve, kad jie negrįžtų2

Sovietmetis labai sujaukė tuos visus dalykus ir šiandien jauniems žmonėms, kurie tokios praktikos neturėjo nuo mažų dienų, kurių šeimoje nebuvo gyvo tikėjimo, nėra paprasta visa tai išskleisti savo gyvenimuose.

Liepos 10 d., 2016
Bado drobulės – prarastų simbolių atgimimas

Dar ankstyvaisiais Viduramžiais daugumoje bažnyčių žmonės pradėjo užmesti audeklus ant altorių, skulptūrų kryžių bei relikvijų. Tai buvo skirta tam, kad atgailos  laikotarpiais žmonių akys būtų nukreiptos nuo įstabių kūrinių.

Birželio 23 d., 2016
Kun. P. Racevičius: „Visuomet pasuksiu ten, kur pušynai ošia, kur širdys myli...“
Alma Būdvytienė

Regis, klieriko Pauliaus buvo pilna visur: ir seminarijos ceremoniarijus, ir choristas, ir pagalbininkas sunkiau besimokančiam, ir religinių organizacijų narys.

Birželio 22 d., 2016
Carlo Carena: Tomas Moras, žmogus visais metų laikais4

Kaip niekas kitas mylėjęs gyvenimą, sukurtas šeimai ir draugystei, jis visko atsisakė nesvyruodamas.

Birželio 18 d., 2016
In memoriam „pavojingiausiam modernistui pasaulyje“ 3
Genovaitė Gustaitė

„Tai buvo didelė Lietuvių katalikų triumfo diena, viena iš svarbiausių dienų visoje Lietuvos bažnyčios istorijoje.“

Birželio 14 d., 2016
Gedulo ir vilties dienai: Sibiro apaštalai 32
Irena Petraitienė

„Kur matai kitą judant, esant, kur pastebi tvarką, kur patiri meilės, kur pamatai grožio, gali tikrai sakyti: čia yra Dievas, čia prasideda Jo begalinė meilė, išmintis, grožis. Lyg už plonos sienelės pats Dievas, pati begalybė.“

Birželio 6 d., 2016
Kun. Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų

Prūsijos mieste Marienburge (dab. Malborkas, Lenkija), gimęs vokietis, kurio giminės šaknys veikiausiai nuvestų į Bavariją, užtikrintai įsiliejo į Mažosios Lietuvos lietuviškąjį kontekstą, mokslinę ir praktinę veiklą.

Gegužės 12 d., 2016
Gniezno katedra – Lenkijos krikščionybės širdis
kun. dr. Marian Aleksandrowicz

Dabartinė Gniezno katedra yra trečia ant Lecho kalvos pastatyta bažnyčia (mažai tikėtina hipotezė, kad čia būta ir ankstesnių, ikikrikščioniškojo laikotarpio šventyklų)

Gegužės 11 d., 2016
Pirmojo Lenkijos valdovo Mèškos I krikštas 966 metais1

Mèška I, nusprendęs priimti krikščionybę iš Romos, įvedė „Gniezno valstybę“ į Europos valstybių areną, o 966-ieji tapo Lenkijos valstybingumo pradžios metais.

Balandžio 22 d., 2016
Kauno kunigų seminarijos 150-mečiui: M. Valančiaus linkėjimas A.Baranauskui2
Irena Petraitienė

„Maloningasis kunige Antanai, – Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje profesoriavusį Baranauską šildė 1965 m. sausio 8 d. Žemaičių ganytojo Motiejaus Valančiaus sveikinimas. 

Balandžio 18 d., 2016
Kunigų seminarija – sala ateizmo vandenyne10
Irena Petraitienė

Kauno kunigų seminarija, gyvenanti 150 metų  jubiliejumi, Švč. Trejybės bažnyčioje parengė fotonuotraukų parodą „Praeities atšvaitai“, kuri paskatino apžvelgti ir sudėtingą 1944–1954 istorinį laikotarpį.