Liturginis kalendorius | Religija

Balandžio 23 d.
Šv. Jurgis1

Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV a. tačiau, nežiūrint tokios pagarbos, trūksta tikrų žinių apie jo gyvenimą ir kankinystę.

Balandžio 22 d.
Šv. Soteras

Balandžio 22 d. minime šv. Soterą (m. 175), popiežių. Soteras buvo kaip tikras tėvas krikščionims, padėjo vargšams; ypač rūpinosi tais, kurie buvo pasmerkti dirbti kasyklose. Jie buvo išsiųsti ten už bausmę, kad neatsisakė krikščionių tikėjimo.

Balandžio 21 d.
Šv. Anzelmas Kenterberietis
„Magnificat“

Intensyviu dvasiniu gyvenimu išsiskyręs vienuolis, puikus jaunimo ugdytojas, ypatingais mąstymo gebėjimais pasižymėjęs teologas, išmintingas valdytojas ir principingas libertas Ecclesiae gynėjas.

Balandžio 20 d.
Šv. Anicetas, popiežius

Pagrindinis kasdienis šv. Aniceto nerimas, trukęs vienuolika metų, buvo kaip išsaugoti Bažnyčią tikinčiųjų gyvenimuose ir mokymo tikrume, kaip įkvėpti gyvumo, tačiau jis aiškiai nubrėždavo takoskyrą tarp svarbių ir antraeilių dalykų.

Balandžio 19 d.
Šv. Leonas IX, popiežius

Vos tapęs popiežiumi, Leonas tuoj atleido iš pareigų tuos dvasiškius, kurie buvo sulaužę celibato įstatymą ar pardavinėjo bažnytines tarnybas.

Balandžio 18 d.
Pal. Andriejus iš Monterealės

Keturiolikos metų įstojo į netoliese buvusį Monterealės augustinijonų vienuolyną.

Balandžio 17 d.
Šv. Steponas Hardingas

Robertas, Steponas ir 20 vienuolių įkūrė naują vienuolyną. Jie pastatė jį patys dykynėje Prancūzijoje netoli Cito (Citeaux).

Balandžio 16 d.
Šv. Toribijus Astorgietis

Tais metais, kai balandžio 16-oji – šv. Toribijui Astorgiečiui paminėti skirta diena – sutampa su sekmadieniu, į jo palaikus saugantį vienuolyną patraukia piligrimų minios.

Balandžio 15 d.
Šv. Damianas de Veuster

1873 m. Damiano vyskupas ėmė ieškoti savanorių, kurie norėtų vykti į raupsuotųjų koloniją Molokuose, kur vyriausybė išsiųsdavo visus sergančiuosius raupsais, atskirdama juos nuo šeimų.

Balandžio 14 d.
Šv. Petras Gonzalesas, dominikonas

Kaip ir Dominykas, troško atversi kuo daugiau sielų, tad nepailsdamas pamokslavo. Niekuomet nepalikdavo namų ar kitos vietos, kol visų nesutaikydavo su Dievu.

Balandžio 13 d.
Šv. Martynas I, popiežius ir kankinys

649 metais išrinktas popiežiumi. Nepaisydamas imperatoriaus valios popiežius Martynas I susikvietė į Lateraną 105 vyskupus ir pasmerkė monoteletizmą.

Balandžio 12 d.
Šv. Juozapas Moskatis1
Katalikų pasaulio leidiniai

Juo­za­pas bu­vo ap­do­va­no­tas ne tik gu­viu pro­tu, bet tu­rė­jo ir ypa­tin­gą re­li­gi­nių bei žmo­giškų da­ly­kų po­jū­tį. To­dėl jis užjaus­da­vo skurs­tan­čiuo­sius ir ken­čian­čiuo­sius.

Balandžio 11 d.
Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys

Šventojo vyskupo mirties scena nutapyta Vilniaus arkikatedros didžiojo altoriaus paveiksle (1799, dail. Pranciškus Smuglevičius). Vilniaus arkikatedra tituluota šv. Stanislovo ir Vengrijos karaliaus Vladislovo vardu.

Balandžio 10 d.
Palaimintasis Antanas Neirotas2

Antanas gimė Šiaurės Italijoje XV a. Jis įstojo į dominikonų ordiną Florencijoje.

Balandžio 9 d.
Šv. Kasilda

Kasilda užaugo kaip musulmonė, tačiau rodė ypatingą palankumą krikščionių belaisviams.

Balandžio 8 d.
Dievo Gailestingumo šventė

Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Viešpaties Prisikėlimo aštuonių dienų šventę, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu.

Pal. Klemensas Ozimietis, vienuolis

Klemensas Ozimietis turėjo visus lyderio bruožus: apdairumą ir sugebėjimą gerai įvertinti situaciją, tėvišką gerumą, rūpestingumą, nenuilstantį darbštumą.

Balandžio 7 d.
Šv. Jonas Salietis, kunigas

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis visą gyvenimą bandė įveikti neraštingumą ir daug kas kovojo prieš jį. 1678 m. tapo kunigu ir Reimso mieste vykdė įvairias pareigas, kartu padėdamas mokykloms.

Balandžio 6 d.
Šv. Eutichijus, Konstantinopolio patriarchas

Šv. Eutichijus gimė Frigijoje apie 512 m., išsilavinimą gavo Augustopolyje bei Konstantinopolyje. Vėliau persikėlė į Amasėją ir įstojo į tenykštį vienuolyną.

Balandžio 5 d.
Šv. Vincentas Fereras, kunigas

Vincentas – gabus dominikonų vienuolis, filosofijos ir teologijos dėstytojas. Parašė dvasinio gyvenimo traktatą, kuriuo buvo itin žavimasi jo ordine.

Balandžio 4 d.
Šv. Izidorius, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

Jis ra­šė daug ir įvai­rio­mis te­mo­mis: pra­de­dant is­to­ri­ja, eg­ze­ge­ze ir bai­giant gra­ma­ti­ka bei moks­lu. Jo žy­miau­sias, vi­sai vi­du­ramžių kul­tū­rai įta­kos da­ręs kū­ri­nys bu­vo dvi­de­šim­ties to­mų vei­ka­las „Eti­mo­lo­gi­jos“.

Balandžio 3 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Benediktas Mauras

Sekdamas šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu, jis pasninkaudavo septynis kartus per metus po keturiasdešimt dienų, miegojo po kelias valandas ant plikų grindų, dėvėjo labai skurdų abitą. Jis kruopščiai saugojo neturtą ir skaistybę.

Balandžio 2 d.
Šv. Pranciškus Paulietis, atsiskyrėlis

Griežta atgaila, vargšų globa bei kai kurie pranašiški pamokslai taip jį išgarsino, kad sergantis Prancūzijos karalius Liudvikas XI kreipėsi į popiežių Sikstą IV prašydamas atsiųsti jam Pranciškų, kad jį stebuklingai pagydytų.

Balandžio 1 d.
Kristaus Prisikėlimas – Velykos

Jėzaus prisikėlimas nėra sugrįžimas į žemiškąjį gyvenimą, kaip buvo Lozoriui. Jis perėjo iš mirtingo į visai kitą gyvenimą anapus laiko ir erdvės.

Kovo 31 d.
Didysis šeštadienis ir Velyknakčio budėjimas

Didžiojo Šeštadienio tamsoje degė vienas vilties žibintas. Tai Marija. 

Kovo 30 d.
Didysis penktadienis

Šios dienos liturginis vyksmas švenčiamas, jei tik įmanoma, apie 15 val., Jėzaus mirties valandą. 

Didysis penktadienis: meilė, kviečianti atsakui

Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią ir adoruodama kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išganymo.

Kovo 29 d.
Didysis ketvirtadienis

Liturgijoje stengiamasi kiek galint tiksliau sekti tokia istorijos raida, su kokia gali supažindinti sinoptinių evangelijų tradicija.

Kovo 28 d.
Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Kovo 28-ąją meldžiame kun. Alfonsui Lipniūnui (1905-03-12–1945-03-28) – jaunimo apaštalui, Štuthofo kaliniui, Bažnyčios pripažinimo palaimintuoju.

Kovo 27 d.
Šv. Rupertas

Rupertui būnant Vormso vyskupu, garsas apie jo išsimokslinimą ir dievobaimingumą sklido po visą šalį, pas jį plūste plūdo žmonės iš tolimiausių šalies kampelių.

Kovo 26 d.
Šv. Liudgaras

753 m. Liudgaras matė didįjį Vokietijos apaštalą šv. Bonifacijų. Šis susitikimas ir kankinio mirtis, kuri netrukus ištiko šv. Bonifacijų, Liudgarui padarė tokį stiprų įspūdį, kad, jam primygtinai prašant, tėvas pavedė jį Utrechto vyskupo šv. Grigaliaus globai.

Kovo 25 d.
Kristaus Kančios – Verbų sekmadienio istorija

Šis sekmadienis turi dvejopą vardą: Kančios ir Verbų. Ir vienu, ir kitu atveju švenčiama pergalė. Šie abu slėpiniai, kurie atveria „skausmingąją savaitę“, kaip sako sirai, nėra svetimi vienas kitam. 

Kovo 24 d.
Šventoji Liucija Filipini4

Liucijos veikla labai susidomėjo Popiežius Klemensas XI, ir jis pasikvietė ją steigti tokias mokyklas Romoje.

Kovo 23 d.
Šv. Turibijus Mongrovietis, arkivyskupas

Jo patvarkymu kunigai turėjo skatinti ir padėti indėnams valgyti sėdint už stalo, miegoti lovose, gyventi kaip laisviems žmonėms. Turibijus rūpinosi, kad atsirastų katekizmų ir maldaknygių vietinėmis kalbomis; vykdė reevangelizaciją.

Kovo 22 d.
Šv. Kotryna švedė1

Kotryna gr. kalboje reiškia „tyra moteris“.

Kovo 21 d.
Šv. Mikalojus iš Flue, atsiskyrėlis2

Mikalojus tarnavo kariuomenėje, tapo kapitonu, o vėliau teisėju ir deputatu. Mikalojus laimingai vedė, susilaukė 10 vaikų, o būdamas 50 metų nusprendė tapti atsiskyrėliu ir užsidarė celėje Ranfte, netoli Sachselno.

Kovo 20 d.
Šv. Jonas Nepomukas, kankinys1

Kovo 20 d. minime šv. Joną Nepomuką (Jan Hasyl z Pomuku; 1340 – 1393), kankinį.

Kovo 19 d.
Kovo 18 d.
Šv. Kirilas Jeruzalietis

Kartu su bendražygiu šv. Grigaliumi Nysiečiu Kirilas dalyvavo ekumeniniame Bažnyčios Susirinkime Konstantinopolyje.

Kovo 17 d.
Šv. Patrikas, vyskupas

Šv. Patrikas (Patrikas Airis, air. Naohm Padraig) – airių šventasis ir globėjas.

Kovo 16 d.
Palaimintasis Torelo1

Torelo jautė, kad Dievas nori, kad jis būtų atsiskyrėlis. Taip ramiai jis nugyveno savo gyvenimą. Kol buvo gyvas, tik keli žmonės žinojo apie jo atsiskyrėlišką ir paslėptą nuo žmonių akių gyvenimą miške.

Kovo 15 d.
Šv. Klemensas Marija Hofbaueris

Vienos apaštalas ir globėjas. Klemensas buvo nusprendęs tapti atsiskyrėliu, bet netrukus suprato, kad labiau jam patinka aktyvus gyvenimas.

Kovo 14 d.
Šv. Matilda, karalienė

Tapusi našle 936 m. ji atsisakė visų luomo privalumų, pardavė savo brangenybes, pastatė 3 moterų ir 1 vyrų vienuolyną, tęsė kitus labdaringus darbus.

Kovo 13 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Anelis iš Pizos

Anglijos pranciškonų provincijos įkūrėją pal. Anelį į pranciškonų ordiną priėmė pats šv. Pranciškus, lankydamasis Pizoje.

Kovo 12 d.
Šv. Luidžis Orione

Mūsų laikų šventasis, apie kurį tikrai gausu analitinės literatūros, išleista nemažai jo dvasinių raštų, periodiškai leidžiami žurnalai bei kiti leidiniai, skleidžiantys jo dvasinį palikimą.

Kovo 11 d.
Šv. Eulogijus, kankinys1

Eulogijus, Rodrigas ir Salomonas – Kordobos kankiniai. Jie, kaip ir daugelis kitų krikščionių, liudijo tikėjimą, paaukodami savo kraują prie Kordobos, svarbaus ispanų miesto Andalūzijoje.

Kovo 10 d.
Šv. Simplicijus2

Šv. Simplicijus tapo popiežiumi 468 m. Kartais jam atrodydavo jog jam vienam tenka kovoti su blogiu, kuris tvyrojo aplink.

Kovo 9 d.
Šv. Brunonas Bonifacas Kverfurtietis, vyskupas, kankinys2

Šv. Brunonas Bonifacas Kverfurtietis – kankinys už tikėjimą. Antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas, vienuolis benediktinas, imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas.

Kovo 8 d.
Šv. Dievo Jonas3

Kartą išgirstas Pal. Jono iš Avilos (vėliau tapusio jo dvasiniu mokytoju) pamokslas radikaliai pakeitė jo gyvenimą. Dievo Jonas pardavė viską, išdalino vargšams ir ėjo Granados gatvėmis elgetaudamas bei kviesdamas žmones geriems darbams.

Kovo 7 d.
Šv. Perpetua ir Felicita

Perpetua ir Felicita (m. 203), Kartaginos (Afrikoje) kankinės.