Liturginis kalendorius | Religija

Šv. Eutichijus gimė Frigijoje apie 512 m., išsilavinimą gavo Augustopolyje bei Konstantinopolyje. Vėliau persikėlė į Amasėją ir įstojo į tenykštį vienuolyną.

 Hierarchams kovojant tarpusavyje, jis palaikė vienybę tarp tikinčiųjų

Jo eru­di­ci­ja bu­vo to­kia pat di­de­lė kaip ir jo ar­ti­mo mei­lė, nuo­lan­ku­mas bei at­gai­los dva­sia.

Benedikto tėvai buvo juodaodžiai iš Afrikos, paimti į vergiją Sicilijos kaime. 

Griežta atgaila, vargšų globa bei kai kurie pranašiški pamokslai taip jį išgarsino, kad sergantis Prancūzijos karalius Liudvikas XI kreipėsi į popiežių Sikstą IV prašydamas atsiųsti jam Pranciškų, kad jį stebuklingai pagydytų.

Hugonas buvo itin jaunas vyskupas: priėmė šventimus turėdamas vos 27 metus ir iškart buvo paskirtas vadovauti Grenoblio vyskupijai.

Norėdama palaikyti priverstiniams darbams Vokietijoje pasmerktų moterų dvasią, Natalija laisva valia drauge su jomis išvyko į Trečiąjį Reichą.

Nors Jonas iš savo vienuolyno niekur nesitraukė, garsas apie jį plito po visą krikščionišką pasaulį – dėl jo veikalo, kuris iš tiesų neieškojo lengvo populiarumo ir nepripažino nuolaidų dvasiniame gyvenime.

Kovo 29 d. minime šv. Joną ir Barakizijų bei jų draugus, Persijos kankinius.

Kovo 28-ąją meldžiame kun. Alfonsui Lipniūnui (1905-03-12–1945-03-28) – jaunimo apaštalui, Štuthofo kaliniui, Bažnyčios pripažinimo palaimintuoju.

Su dvylika bendraminčių sudarė pirmąją garsaus benediktinų Šv. Petro vienuolyną Zalcburge, veikiantį ir dabar.

753 m. Liudgaras matė didįjį Vokietijos apaštalą šv. Bonifacijų. Šis susitikimas ir kankinio mirtis, kuri netrukus ištiko šv. Bonifacijų, Liudgarui padarė tokį stiprų įspūdį, kad, jam primygtinai prašant, tėvas pavedė jį Utrechto vyskupo šv. Grigaliaus globai.

Gabrielius kreipdamasis į Mariją jai pranešė tris skirtingas žinias.

Liucijos veikla labai susidomėjo popiežius Klemensas XI, ir jis pasikvietė ją steigti tokias mokyklas Romoje.

Tuo metu Peru buvę konkistadorai darė ką norėjo – plėšė, skriaudė vietinius gyventojus. Vietiniai buvo krikštijami jėga, prisidengus religija siekiant pavergti vargšus.

Nuo šio momento dviejų nepaprastų šventųjų gyvenimas bėgo pagal tą patį scenarijų.

Nėra jokios abejonės, kad be Mikalojaus, kurį jo kraštiečiai vadino „Bruder Klaus“, įsikišimo pirmųjų Šveicarijos kantonų sąjunga nebūtų atlaikiusi ją draskiusių kivirčų.

Kovo 20 d. minime šv. Joną Nepomuką (Jan Hasyl z Pomuku; 1340 – 1393), kankinį.

Kovo 19-ąją Bažnyčia švenčia Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, iškilmę.

Kirilo gyvenime susikerta dvi plotmės: sielovadinis rūpinimasis žmonėmis ir įsitraukimas, kad ir nenoromis, į karštus tuometinės Rytų Bažnyčios ginčus.

Šv. Patrikas krikštijo airių žmones, kūrė vienuolynus, kurių nariai, skelbdami Evangeliją, vėliau pasklido po visą Europą.

Kunigai tapo kankiniais valdant karalienei Elžbietai I. Būtent ši valdovė galutinai įtvirtino Anglijos Bažnyčią, kaip nepriklausomą nuo Romos popiežiaus įtakos.

Vienos apaštalas ir globėjas. Klemensas buvo nusprendęs tapti atsiskyrėliu, bet netrukus suprato, kad labiau jam patinka aktyvus gyvenimas.

Tapusi našle, 936 m. ji atsisakė visų luomo privalumų, pardavė savo brangenybes, pastatė 3 moterų ir 1 vyrų vienuolyną, tęsė kitus labdaringus darbus.

Anglijos pranciškonų provincijos įkūrėją pal. Anelį į pranciškonų ordiną priėmė pats šv. Pranciškus, lankydamasis Pizoje.

Mūsų laikų šventasis, apie kurį tikrai gausu analitinės literatūros, išleista nemažai jo dvasinių raštų, periodiškai leidžiami žurnalai bei kiti leidiniai, skleidžiantys jo dvasinį palikimą.

Eulogijus, Rodrigas ir Salomonas – Kordobos kankiniai. Jie, kaip ir daugelis kitų krikščionių, liudijo tikėjimą, paaukodami savo kraują prie Kordobos, svarbaus ispanų miesto Andalūzijoje.

XIX a. istorinis kontekstas yra permainingas: revoliucijos seka viena kitą, sparčiai vystosi pramonė, o kartu didelė visuomenės dalis vis labiau skursta, nepakanka senų atsakymų iškylantiems naujiems socialiniams ir filosofiniams klausimams.

Vykstant karams tarp teisėtai išrinkto popiežiaus ir antipopiežiaus, Pranciškos vyras Lorencas vedė armiją, kuri gynė tikrąjį popiežių.

Rūpindamasis ligoniais, Jonas visuomet stengėsi padėti ir jų dvasiai, sakydamas: „Per kūnus prie sielų“, ir todėl kviesdavo į savo ligoninę uolesnius kunigus.

Perpetua ir Felicita (m. 203), Kartaginos (Afrikoje) kankinės.

Popiežius mirė, o Rožė taip ir liko iškilmingai nekanonizuota. Nepaisant to, jos vardas minimas tarp šventųjų jau 1583 m.

Būdamas šešiolikos, Jonas Juozapas įstojo į pranciškonų ordiną. Jis troško pašvęsti savo gyvenimą kitiems kaip Jėzus. Vedamas šio troškimo, jis džiugiai vykdė daugybę pasiaukojimų.

1471 m. rug­sė­jo 20 d. Kro­ku­vo­je Ka­zi­mie­ras, kaip Veng­ri­jos sos­to įpė­di­nis, pa­skel­bė ka­rą sos­tą už­ėmu­siam Mo­tie­jui Kor­vi­nui ir su ka­riuo­me­ne iš­vy­ko į Veng­ri­ją.

Motina Dreksel dalyvavo pirmosios misijų mokyklos indėnams atidaryme Santa Fe, Naujojoje Meksikoje. 1915 m. įsteigė universitetą Naujajame Orleane.

Kovo 2 d. minime šv. Agnietę iš Prahos, šv. Klaros neturtėlių seserų vienuolyno Prahoje įsteigėją.

Energinga Albino laikysena ne kartą išprovokavo grasinimų mirtimi bei susikirtimų su kitais vyskupais.

1855 m. misionierius galėjo iškeliauti į didžiulę Kuang-Si provinciją; vos čia atvykęs, jis ėmėsi apaštalavimo.

Vasario 28 d. minime šv. Hilarijų, popiežių.

Grigalius buvo žymus teologas, mistikas, filosofas, vienas svarbiausių armėnų literatūros poetų.

Paula patyrė, kad merginoms ir moterims yra žymiai sunkiau gauti išsilavinimą ir pajuto, kad Dievas kviečia ją atlikti užduotį – užpildyti šią spragą.

Vasario 25 d. minime šv. Tarasijų (m. 806), vyskupą ir Konstantinopolio patriarchą.

Šis šventasis beveik neminimas Rytų Bažnyčios šaltiniuose, tačiau jis išpopuliarėjo Vakarų Bažnyčioje vienos lotyniškos „Kankinystės istorijos“ dėka.

Vasario 23 d. katalikai, evangelikai, anglikonai ir ortodoksai mini šv. Polikarpą. Šis vardas graikiškai reiškia „duodantis daug vaisių“.

Niekada nepralaimi tas, kuris tikrai myli. Taip būtų galima apibendrinti nuotykių ir nuodėmių nestokojančią šv. Margaritos iš Kortonos istoriją. 

Šv. Damijono svarbą Bažnyčios gyvenime rodo jo dalyvavimas sinoduose ir įvairiose popiežiaus pavestose misijoje Milane, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Tai jauniausioji Dievo Motinos apsireiškimo Fatimoje liudytoja.

Kartą jis apkaltino nekaltą žmogų sukėlus gaisrą, kurį išties per medžioklę sukėlė jis pats.

Vasario 18 d. minime baltarusių pal. Jurgį Kašyrą (1904–1943), kunigą marijoną.

Apie 1233 m., tuo metu, kai Florencija kentėjo nuo brolžudiškų kovų, septyni pirkliai susibūrė į vieną pasaulietinę broliją, pasišventusią Švč. Mergelei Marijai.