Liturginis kalendorius | Religija

Balandžio 19 d.
Šv. Leonas IX, popiežius

Vos tapęs popiežiumi, Leonas tuoj atleido iš pareigų tuos dvasiškius, kurie buvo sulaužę celibato įstatymą ar pardavinėjo bažnytines tarnybas.

Balandžio 18 d.
Pal. Andriejus iš Monterealės

Keturiolikos metų įstojo į netoliese buvusį Monterealės augustinijonų vienuolyną.

Balandžio 17 d.
Šv. Steponas Hardingas

Robertas, Steponas ir 20 vienuolių įkūrė naują vienuolyną. Jie pastatė jį patys dykynėje Prancūzijoje netoli Cito (Citeaux).

Balandžio 16 d.
Šv. Toribijus Astorgietis

Tais metais, kai balandžio 16-oji – šv. Toribijui Astorgiečiui paminėti skirta diena – sutampa su sekmadieniu, į jo palaikus saugantį vienuolyną patraukia piligrimų minios.

Balandžio 15 d.
Šv. Damianas de Veuster

1873 m. Damiano vyskupas ėmė ieškoti savanorių, kurie norėtų vykti į raupsuotųjų koloniją Molokuose, kur vyriausybė išsiųsdavo visus sergančiuosius raupsais, atskirdama juos nuo šeimų.

Balandžio 14 d.
Šv. Petras Gonzalesas, dominikonas

Kaip ir Dominykas, troško atversi kuo daugiau sielų, tad nepailsdamas pamokslavo. Niekuomet nepalikdavo namų ar kitos vietos, kol visų nesutaikydavo su Dievu.

Balandžio 13 d.
Šv. Martynas I, popiežius ir kankinys

649 metais išrinktas popiežiumi. Nepaisydamas imperatoriaus valios popiežius Martynas I susikvietė į Lateraną 105 vyskupus ir pasmerkė monoteletizmą.

Balandžio 12 d.
Šv. Juozapas Moskatis1
Katalikų pasaulio leidiniai

Juo­za­pas bu­vo ap­do­va­no­tas ne tik gu­viu pro­tu, bet tu­rė­jo ir ypa­tin­gą re­li­gi­nių bei žmo­giškų da­ly­kų po­jū­tį. To­dėl jis užjaus­da­vo skurs­tan­čiuo­sius ir ken­čian­čiuo­sius.

Balandžio 11 d.
Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys

Šventojo vyskupo mirties scena nutapyta Vilniaus arkikatedros didžiojo altoriaus paveiksle (1799, dail. Pranciškus Smuglevičius). Vilniaus arkikatedra tituluota šv. Stanislovo ir Vengrijos karaliaus Vladislovo vardu.

Balandžio 10 d.
Palaimintasis Antanas Neirotas2

Antanas gimė Šiaurės Italijoje XV a. Jis įstojo į dominikonų ordiną Florencijoje.

Balandžio 9 d.
Šv. Kasilda

Kasilda užaugo kaip musulmonė, tačiau rodė ypatingą palankumą krikščionių belaisviams.

Balandžio 8 d.
Pal. Klemensas iš Ozimo, vienuolis

Klemensas turėjo visus lyderio bruožus: apdairumą ir sugebėjimą gerai įvertinti situaciją, tėvišką gerumą, rūpestingumą, nenuilstantį darbštumą.

Balandžio 7 d.
Šv. Jonas Salietis, kunigas

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis visą gyvenimą bandė įveikti neraštingumą ir daug kas kovojo prieš jį. 1678 m. tapo kunigu ir Reimso mieste vykdė įvairias pareigas, kartu padėdamas mokykloms.

Balandžio 6 d.
Šv. Eutichijus, Konstantinopolio patriarchas

Šv. Eutichijus gimė Frigijoje apie 512 m., išsilavinimą gavo Augustopolyje bei Konstantinopolyje. Vėliau persikėlė į Amasėją ir įstojo į tenykštį vienuolyną.

Balandžio 5 d.
Šv. Vincentas Fereras, kunigas

Vincentas – gabus dominikonų vienuolis, filosofijos ir teologijos dėstytojas. Parašė dvasinio gyvenimo traktatą, kuriuo buvo itin žavimasi jo ordine.

Balandžio 4 d.
Šv. Izidorius, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

Jis ra­šė daug ir įvai­rio­mis te­mo­mis: pra­de­dant is­to­ri­ja, eg­ze­ge­ze ir bai­giant gra­ma­ti­ka bei moks­lu. Jo žy­miau­sias, vi­sai vi­du­ramžių kul­tū­rai įta­kos da­ręs kū­ri­nys bu­vo dvi­de­šim­ties to­mų vei­ka­las „Eti­mo­lo­gi­jos“.

Balandžio 3 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Benediktas Mauras

Sekdamas šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu, jis pasninkaudavo septynis kartus per metus po keturiasdešimt dienų, miegojo po kelias valandas ant plikų grindų, dėvėjo labai skurdų abitą. Jis kruopščiai saugojo neturtą ir skaistybę.

Balandžio 2 d.
Šv. Pranciškus Paulietis, atsiskyrėlis

Griežta atgaila, vargšų globa bei kai kurie pranašiški pamokslai taip jį išgarsino, kad sergantis Prancūzijos karalius Liudvikas XI kreipėsi į popiežių Sikstą IV prašydamas atsiųsti jam Pranciškų, kad jį stebuklingai pagydytų.

Balandžio 1 d.
Šv. Hugonas, Grenoblio vyskupas

Hugonas buvo itin jaunas vyskupas: priėmė šventimus turėdamas vos 27 metus ir iškart buvo paskirtas vadovauti Grenoblio vyskupijai.

Kovo 31 d.
Šv. Balbina Romietė, mergelė, kankinė

Kadangi buvo kilminga ir turtinga, jai piršosi daugybė jaunikių, tačiau ji norėjusi likti ištikima savo pašaukimui.

Kovo 30 d.
Šv. Jonas Klimakas

Jonas yra vadinamas „Klimaku“, graikiškai - „laiptininkas“, dėl labiausiai žinomo jo veikalo apie dvasinio tobulėjimo kelią „Rojaus kopėčios“ (gr. k. „klímax“ – kopėčios).

Kovo 29 d.
Šventieji Jonas ir Barakizijus bei jų draugai – Persijos kankiniai (†327)1

Kovo 29 d. minime šv. Joną ir Barakizijų bei jų draugus, Persijos kankinius.

Kovo 28 d.
Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Kovo 28-ąją meldžiame kun. Alfonsui Lipniūnui (1905-03-12–1945-03-28) – jaunimo apaštalui, Štuthofo kaliniui, Bažnyčios pripažinimo palaimintuoju.

Kovo 27 d.
Šv. Rupertas

Rupertui būnant Vormso vyskupu, garsas apie jo išsimokslinimą ir dievobaimingumą sklido po visą šalį, pas jį plūste plūdo žmonės iš tolimiausių šalies kampelių.

Kovo 26 d.
Šv. Liudgaras

753 m. Liudgaras matė didįjį Vokietijos apaštalą šv. Bonifacijų. Šis susitikimas ir kankinio mirtis, kuri netrukus ištiko šv. Bonifacijų, Liudgarui padarė tokį stiprų įspūdį, kad, jam primygtinai prašant, tėvas pavedė jį Utrechto vyskupo šv. Grigaliaus globai.

Kovo 25 d.
Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmė

Marija nuolatos įtraukta į slėpinius, kurių prasmės ji neįstengia įminti.

Kovo 24 d.
Šventoji Liucija Filipini4

Liucijos veikla labai susidomėjo Popiežius Klemensas XI, ir jis pasikvietė ją steigti tokias mokyklas Romoje.

Kovo 23 d.
Šv. Turibijus Mongrovietis, arkivyskupas

Indėnai mylėjo savo vyskupą, kuris atsisakė keliauti neštuvuose ir eidavo su jais kartu.

Kovo 22 d.
Šv. Kotryna švedė1

Nuo šio momento dviejų nepaprastų šventųjų gyvenimas bėgo pagal tą patį scenarijų.

Kovo 21 d.
Šv. Mikalojus iš Flue, Šveicarijos globėjas2

Mikalojus tarnavo kariuomenėje, tapo kapitonu, o vėliau teisėju ir deputatu. Mikalojus laimingai vedė, susilaukė 10 vaikų, o būdamas 50 metų nusprendė tapti atsiskyrėliu.

Kovo 20 d.
Šv. Jonas Nepomukas, kankinys1

Kovo 20 d. minime šv. Joną Nepomuką (Jan Hasyl z Pomuku; 1340 – 1393), kankinį.

Kovo 19 d.
Juozapas – suglumusiųjų šventasis
Louise Perrotta - „ŽODIS tarp mūsų“

Kovo 19-ąją Bažnyčia švenčia Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, iškilmę.

Kovo 18 d.
Šv. Kirilas Jeruzalietis

Kartu su bendražygiu šv. Grigaliumi Nysiečiu Kirilas dalyvavo ekumeniniame Bažnyčios Susirinkime Konstantinopolyje.

Kovo 17 d.
Šv. Patrikas, vyskupas

Šv. Patrikas (Patrikas Airis, air. Naohm Padraig) – airių šventasis ir globėjas.

Kovo 16 d.
Palaimintasis Torelo1

Torelo jautė, jog Dievas nori, kad jis būtų atsiskyrėlis. Taip ramiai jis nugyveno savo gyvenimą. Kol buvo gyvas, tik keli žmonės žinojo apie jo atsiskyrėlišką ir paslėptą nuo žmonių akių gyvenimą miške.

Kovo 15 d.
Šv. Klemensas Marija Hofbaueris

Vienos apaštalas ir globėjas. Klemensas buvo nusprendęs tapti atsiskyrėliu, bet netrukus suprato, kad labiau jam patinka aktyvus gyvenimas.

Kovo 14 d.
Šv. Matilda, karalienė

Tapusi našle 936 m. ji atsisakė visų luomo privalumų, pardavė savo brangenybes, pastatė 3 moterų ir 1 vyrų vienuolyną, tęsė kitus labdaringus darbus.

Kovo 13 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Anelis iš Pizos - pirmasis Anglijos provincijolas

Anglijos pranciškonų provincijos įkūrėją pal. Anelį į pranciškonų ordiną priėmė pats šv. Pranciškus, lankydamasis Pizoje.

Kovo 12 d.
Šv. Luidžis Orione

Mūsų laikų šventasis, apie kurį tikrai gausu analitinės literatūros, išleista nemažai jo dvasinių raštų, periodiškai leidžiami žurnalai bei kiti leidiniai, skleidžiantys jo dvasinį palikimą.

Kovo 11 d.
Šv. Eulogijus, kankinys1

Eulogijus, Rodrigas ir Salomonas – Kordobos kankiniai. Jie, kaip ir daugelis kitų krikščionių, liudijo tikėjimą, paaukodami savo kraują prie Kordobos, svarbaus ispanų miesto Andalūzijoje.

Kovo 10 d.
Šv. Simplicijus2

Šv. Simplicijus tapo popiežiumi 468 m. Kartais jam atrodydavo, jog jam vienam tenka kovoti su blogiu, kuris tvyrojo aplink.

Kovo 9 d.
Šv. Brunonas Bonifacas Kverfurtietis, vyskupas, kankinys2

Antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas, vienuolis benediktinas, imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas.

Kovo 8 d.
Šv. Dievo Jonas3

Kartą išgirstas Pal. Jono iš Avilos (vėliau tapusio jo dvasiniu mokytoju) pamokslas radikaliai pakeitė jo gyvenimą. Dievo Jonas pardavė viską, išdalino vargšams ir ėjo Granados gatvėmis elgetaudamas bei kviesdamas žmones geriems darbams.

Kovo 7 d.
Šv. Perpetua ir Felicita

Perpetua ir Felicita (m. 203), Kartaginos (Afrikoje) kankinės.

Kovo 6 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Rožė iš Viterbo

Rožės mirtis minima kovo 6 d., tačiau ne mažiau garsi yra rugsėjo mėnesį minima palaikų į jos vardu pavadintą bažnyčią perkėlimo šventė.

Kovo 5 d.
Šv. Kryžiaus Jonas Juozapas

Būdamas šešiolikos, Jonas Juozapas įstojo į pranciškonų ordiną. Jis troško pašvęsti savo gyvenimą kitiems kaip Jėzus. Vedamas šio troškimo, jis džiugiai vykdė daugybę pasiaukojimų.

Kovo 4 d.
Šv. Kazimieras – pirmasis Lietuvos šventasis1
Katalikų pasaulio leidiniai

1471 m. rug­sė­jo 20 d. Kro­ku­vo­je Ka­zi­mie­ras, kaip Veng­ri­jos sos­to įpė­di­nis, pa­skel­bė ka­rą sos­tą už­ėmu­siam Mo­tie­jui Kor­vi­nui ir su ka­riuo­me­ne iš­vy­ko į Veng­ri­ją.

Kovo 3 d.
Šv. Katerina Dreksel

Katerina įkūrė Švenčiausiojo Sakramento seserų bendruomenę, kad seserys tarnautų indėnams, juodaodžiams ir įvairių tautybių žmonėms.

Kovo 2 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Agnietė iš Prahos

Kovo 2 d. minime šv. Agnietę iš Prahos, šv. Klaros neturtėlių seserų vienuolyno Prahoje įsteigėją.

Kovo 1 d.
Šv. Albinas iš Anžero, vyskupas

Energinga Albino laikysena ne kartą išprovokavo grasinimų mirtimi bei susikirtimų su kitais vyskupais.