Liturginis kalendorius | Religija

Žymiausias pirmųjų amžių krikščioniškas filosofas ir apologetas. Kurį laiką Justinas  atsidėjęs studijavo filosofiją ir literatūrą. Nusivylęs savo mokytojais tapo krikščionimi.

Antrąją Sekminių dieną švenčiamas privalomas liturginis Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos, minėjimas.

Ankstyvoji Bažnyčia labai aiškiai įžvelgė sąsajas tarp Šventosios Dvasios nužengimo ir senųjų Sekminių, kaip Įstatymo davimo šventės.

Šv. Joana Arkietė, garsi prancūzų patriotė, buvo anglų gyva sudeginta ant laužo kaip eretikė, tačiau po kiek laiko Šventasis Sostas ją reabilitavo. 

Į istoriją šis popiežius įėjo ne tik kaip popiežius, užbaigęs Vatikano II susirinkimą, bet ir kaip pirmasis išties modernus popiežius – pradėjęs aktyvų ekumeninį dialogą ir dialogą su kitomis religijomis.

Gegužės 28 d. minime šv. Bernardą Montenietį, gyvenusį X a., dar vadinamą Bernardu iš Aostos.

Gegužės 27 d. minime šv. Augustiną Kenterberietį (m. 605), arkivyskupą.

Pasakojama, kad kurį laiką pas Pilypą Nerį išpažinties eidavo viena moteris, nuolat išpažįstanti vis tą pačią nuodėmę – apkalbas. 

Beda buvo rūpestingas mokslininkas ir puikus metraštininkas. Šis Anglijos istorijos tėvas yra pirmasis, kuris pradėjo istorinių įvykių datavime vartoti terminą „anno Domini“ (t. y. po Kristaus gimimo).

Jėzaus žengimas į dangų yra didingas regimo Dievo buvimo tarp žmonių užbaigimas, Sekminių įžanga, Bažnyčios istorijos pradžia, atverianti krikščionybės sklaidą pasaulyje.

Šiuos du šventuosius, vardu Deziderijus, galėtume pavadinti beveik dvyniais: abu prancūzai, abu vyskupai, abu kankiniai. 

Pasakojama, kad kartą melsdamasi ji prašė Kristaus pasidalyti su ja savo skausmu. Vienas spyglys iš jo erškėčių vainiko įsmigo į jos kaktą, o žaizda niekada nebeužgijo.

Žmonės nusprendė ginti savo religijos laisvę be tiesioginio klero įsikišimo, ginkluotu būdu. Taip prasidėjo pilietinis karas, labiau žinomas Meksikoje kaip „kristerų karas“.

„Dabar man pasakykit, – taip jis užsidegęs šaukdavo iš dažnai aikštėse pastatytos sakyklos, nes bažnyčiose nebetilpdavo klausytojų minios, – kas yra pusė? Tai pasidalijimas: tie atsiskyrę nuo šitų.“

Petras iš Marono buvo kunigas, pasirinkęs atsiskyrėlio gyvenimą. Įsteigė „Šventosios Dvasios brolių“ ordiną, kuriam vėliau prigijo Tėvų celestinų vardas.

Šv. Jono I pavedimu Dionizas Mažasis 526 m. nustatė Velykų šventės ciklą, kurio laikomasi ir šiandien.

Ivanas Ziatykas buvo paskelbtas palaimintuoju popiežiaus Jono Pauliaus II  2001 m. birželio 27 d. kartu su kitais 24 ukrainiečiais, sovietų režimo aukomis.

Didžiausia tėvo Andriejaus jėzuitiško gyvenimo dalis buvo susijusi su Vilniumi. 

Visą gyvenimą Izidorius tarnavo pas ūkininkus ir dirbo žemę, kartu pasižymėdamas šventu gyvenimu ir artimo meilės darbais.

Šv. Motiejus globoja stalius, dailides, kalvius, inžinierius.

1917 m. gegužės 13-ąją Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams - Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija.

„Jei Viešpats kaltins mane dėl per didelio atlaidumo nusidėjėliams, pasakysiu Jam, kad tai iš jo aš ėmiau pavyzdį, o pats netgi nenumiriau dėl sielų išganymo, kaip kad padarė Jis.“ 

Jaunuolio Zefirino Namuncurà šventumas pagrįstas mažų kasdienių gerų darbu darymu su meile. 

Gegužės 10 d. minime šv. Antoniną (1389–1459), arkivyskupą.

Su grupe bendražygių Pachomijui patekus į nelaisvę Tebaidės regione, konkreti krikščionių atjauta kalėjime laikomiems kariams, giliai palietė jaunuolį. 

Laikotarpiu tarp 1991-ųjų ir 2002-ųjų buvo nužudyta apie 200 000 alžyriečių musulmonų, tarp kurių buvo ne vien politikai, bet ir apie šimtas imamų, nenorėjusių religiniais motyvais pateisinti smurto.

Rožė suburdavo kaimynystėje gyvenančias merginas ir moteris vakarais kalbėti rožinį. Pamačiusi, kiek nedaug kai kurios iš jų išmano apie savo religiją, ėmė jas mokyti.

Jutos misija Prūsijoje, kuri tuo metu buvo valdoma kryžiuočių ordino, sulaukė ypatingo istorinio ir kultūrinio susidomėjimo.

Pasižymi ganytojišku uolumu, dėmesingumu klerui bei savo biblinėmis katechezėmis. Per 15 metų konsekruoja daugiau nei 30 bažnyčių. 

Pasak legendos, Florijonas buvo romėnų kariuomenės pareigūnas valdininkas, Dioklecijano laikais nukankintas už Kristaus mokslo išpažinimą.

Tai du galilėjiečiai, kurie atrado „tą, apie kurį buvo rašęs Mozė ir Pranašai“.

Atanazas, gimęs Egipto Aleksandrijoje 295 m., yra dramatiškiausia ir sukrečianti figūra turtingoje Bažnyčios Tėvų galerijoje.

Dievo plane darbas yra žmogaus teisė ir pareiga.

Žmonės jį vadino „geruoju kanauninku“ ir toks jis išties buvo, tačiau dar nereiškia, kad „geras“ prilygsta „atsivertusiam“.

Kotryna Sienietė, Bažnyčios mokytoja, Europos globėja, gerai žinoma dėl istorinio vaidmens, kurį atliko Italijoje ir visoje Europoje sunkiais XIV amžiaus vidurio laikais. 

Futunos saloje Petras įvykdė savo evangelizacinę misiją, kuri jam kainavo gyvybę.

Paradoksalu, tačiau kankinių palaikų ir jų atminimo išsaugojimu itin rūpinosi Algirdo sūnūs.

Įkūrė Lenkijos Respublikos krikščionių profesinę sąjungą, Krikščionių darbininkų universitetą ir Liublino labdaros draugiją. Jo iniciatyva vyskupijoje buvo įkurti į pensiją išėjusiųjų kunigų namai.

Šv. Morkus – vienas iš keturių evangelistų, Naujojo Testamento antrosios Evangelijos autorius. Evangelija pagal Morkų, parašyta graikų kalba, yra trumpiausia.

Šv. Vaitiekus gimė 956 metais čekų Libicės kunigaikščių Slavnikidų šeimoje, Bohemijoje. Buvo pakrikštytas Vaitiekumi (Vojtech), o per Sutvirtinimo sakramentą Libicėje gavo Adalberto vardą.

Atsiliepdama į tūkstančių piliečių pasirašytą peticiją, 1999 m. gruodžio 7 d. Campi Bisenzio miesto taryba paskelbė Betiną šio miesto globėja.

Persekiojamuosius Soteras drąsino kantriai priimti kankinimus ir net mirti už Jėzų, užuot aukojus netikriems dievams. 

Anzelmas yra viena iškiliausių viduramžių asmenybių, gebėjusių visas savo savybes suderinti gilios mistinės patirties dėka.

Pagrindinis kasdienis šv. Aniceto nerimas, trukęs vienuolika metų, buvo, kaip išsaugoti Bažnyčią tikinčiųjų gyvenimuose ir mokymo tikrumą, kaip įkvėpti gyvumo, tačiau jis aiškiai nubrėždavo takoskyrą tarp svarbių ir antraeilių dalykų.

Pirmą kartą šis paveikslas viešai pagerbtas 1935 m. būtent Aušros Vartų koplyčioje Velykų penktadienio, šeštadienio bei Atvelykio sekmadienio tridieniu užbaigiant Jubiliejinius pasaulio atpirkimo metus.

Keturiolikos metų įstojo į netoliese buvusį Monterealės augustinijonų vienuolyną.

Robertas, Steponas ir 20 vienuolių įkūrė naują vienuolyną. Jie pastatė jį patys dykynėje Prancūzijoje netoli Cito (Citeaux).

Apmąstę Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gyvenimo pavyzdį, prašykime jos užtarimo niekada nepalūžti siekiant užsibrėžto tikslo ir dalijant išminties bei meilės talentus ateities kartoms.

Tais metais, kai balandžio 16-oji – šv. Toribijui Astorgiečiui paminėti skirta diena – sutampa su sekmadieniu, į jo palaikus saugantį vienuolyną patraukia piligrimų minios.

Damiano vyskupas ėmė ieškoti savanorių, kurie norėtų vykti į raupsuotųjų koloniją Molokuose, kur vyriausybė išsiųsdavo visus sergančiuosius raupsais, atskirdama juos nuo šeimų.