Liturginis kalendorius | Religija

Gegužės 28 d.
Šv. Bernardas Montenietis, alpinistų globėjas

Gegužės 28 d. minime šv. Bernardą Montenietį, gyvenusį X a., dar vadinamą Bernardu iš Aostos.

Gegužės 27 d.
Šv. Augustinas Kenterberietis

Gegužės 27 d. minime šv. Augustiną Kenterberietį (m. 605), arkivyskupą.

Gegužės 26 d.
Šv. Pilypas Neris1

Pilypas Neris buvo auklėjamas vietinių dominikonų, o maždaug 18 metų nuvyko į Romą. Trejus metus studijavo teologiją, bet oficialias studijas apleido, kad galėtų daugiau bendrauti su žmonėmis gatvėse.

Gegužės 25 d.
Šv. Beda Garbingasis

Beda buvo rūpestingas mokslininkas ir puikus metraštininkas. Šis Anglijos istorijos tėvas yra pirmasis, kuris pradėjo istorinių įvykių datavime vartoti terminą „anno Domini“ (t. y. po Kristaus gimimo).

Gegužės 24 d.
Šv. Vincentas Lerietis

Gegužės 24 d. minime šv. Vincentą Lerietį.

Gegužės 23 d.
Šv. Deziderijus

Gegužės 23 d. minime šv. Deziderijų.

Gegužės 22 d.
Šv. Rita Kašietė2

Šv. Rita buvo ypač pamaldi Nukryžiuotajam Jėzui. Pasakojama, kad kartą melsdamasi ji prašė Kristaus pasidalyti su ja savo skausmu. Vienas spyglys iš jo erškėčių vainiko įsmigo į jos kaktą, o žaizda niekada nebeužgijo.

Gegužės 21 d.
Šv. Kristoforas Magaljanesas ir 24 jo bendražygiai

Žmonės nusprendė ginti savo religijos laisvę be tiesioginio klero įsikišimo, ginkluotu būdu. Taip prasidėjo civilinis karas, labiau žinomas Meksikoje kaip „kristerų karas“.

Gegužės 20 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Bernardinas Sienietis4

Ber­nar­di­nas kaip pa­moks­li­nin­kas bu­vo ne­pa­pras­tas. Iš baž­ny­čių sa­kyk­lų, nuo grei­to­mis su­ręs­tų pa­ky­lų erd­vio­se Tos­ka­nos mies­tų aikš­tė­se jo pa­klau­sy­ti su­si­rin­ku­sioms mi­nioms jis sklei­dė sa­vo nuo­šir­dų, skvar­bų, kan­dų ir bet ko­kią ydą smer­kian­tį žo­dį.

Gegužės 19 d.
Šv. Celestinas V – Petras Moronietis

Petras iš Marono buvo kunigas, pasirinkęs atsiskyrėlio gyvenimą. Įsteigė „Šventosios Dvasios brolių“ ordiną, kuriam vėliau prigijo Tėvų celestinų vardas.

Gegužės 18 d.
Šv. Jonas I, popiežius ir kankinys

Gegužės 18 d. minime šv. Joną I (m. 526), popiežių ir kankinį. Šis Toskanos kunigas 523 m. rugpjūčio 13 d. pakeitė popiežių Hormizdą. Jo pavestas Dionizas Mažasis 526 m. nustatė Velykų šventės ciklą, kurio laikomasi ir šiandien.

Gegužės 17 d.
Ukrainietis pal. Ivanas Ziatykas – sovietinio režimo auka1

Ivanas Ziatykas buvo paskelbtas palaimintuoju popiežiaus Jono Pauliaus II  2001 m. birželio 27 d. kartu su kitais 24 ukrainiečiais, sovietų režimo aukomis.

Gegužės 16 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Margarita iš Kortonos

Gegužės 16 d. minime šv. Margaritą iš Kortonos (1247–1297), pasaulietę pranciškonę.

 

Gegužės 15 d.
Šv. Izidorius Artojas

Jis gimė Madride, Ispanijoje. Visą gyvenimą Izidorius tarnavo pas ūkininkus ir dirbo žemę, kartu pasižymėdamas šventu gyvenimu ir artimo meilės darbais.

Gegužės 14 d.
Šv. apaštalas Motiejus1

Šv. Motiejus globoja stalius, dailides, kalvius, inžinierius.

Gegužės 13 d.
Fatimos Švč. Mergelė Marija 3
Vatican News

1917 m. gegužės 13-ąją Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams - Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija.

Gegužės 12 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Leopoldas Mandič, kapucinas

Leopoldas buvo giliai atsidavęs Mergelei Marijai, kurią vadino „mano šventoji viršininkė“. Kartą jis pasakė apie kunigus: „Kunigas privalo mirti nuo sunkaus apaštalinio darbo; nėra kitos kunigo vertos mirties.

Gegužės 10 d.
Šv. Antoninas1

Gegužės 10 d. minime šv. Antoniną (1389–1459), arkivyskupą.

Gegužės 9 d.
Šv. Edita

Gegužės 9 d. minime šv. Editą.

Gegužės 8 d.
Šv. Viktoras Mauritanietis

Nors buvo nejaunas ir silpnos sveikatos, Viktoras išliko ištikimas tikėjimui, džiugiai atiduodamas savo gyvybę už Dangaus Karalystę. Jo kilnus atsakas į kvietimą tapti kankiniu yra svarbus liudijimas šiuolaikinei Bažnyčiai.

Gegužės 7 d.
Šv. Rožė Venerini

Rožė suburdavo kaimynystėje gyvenančias merginas ir moteris vakarais kalbėti rožinį. Pamačiusi, kiek nedaug kai kurios iš jų išmano apie savo religiją, ėmė jas mokyti.

Gegužės 6 d.
Pal. Juta (Judita), Prūsijos globėja6

Juta, likusi našle, atsidėjo maldoms ir vargšų globai, ypač rūpinosi raupsuotaisiais, - šioje veikloje ji elgėsi tiesiog herojiškai. Jutos misija Prūsijoje, kuri tuo metu buvo valdoma kryžiuočių ordino, sulaukė ypatingo istorinio ir kultūrinio susidomėjimo.

Gegužės 5 d.
Šv. Gotardas

Šv. Mauricijaus kapitulos vasalo sūnus Gotardas, kurio vardas vokiškai reiškia „Dievu tvirtas“, gimsta 960 metais Reichersdorfe (Ritenbach), vietovėje netoli Niederaltaicho, Pasavijos vyskupijoje.

Gegužės 4 d.
Šv. Florijonas

Pasak jo kankinystės istorijos, Florijonas buvo romėnų karys, kuris gyveno Manteme. Jis buvo nuplaktas ir, pririšus jam prie kaklo akmenį, paskandintas Enso upėje, Austrijoje.

Gegužės 3 d.
Šv. Pilypas ir Jokūbas, apaštalai1

Tai du galilėjiečiai, kurie atrado „tą, apie kurį buvo rašęs Mozė ir Pranašai“. Tokiais žodžiais Pilypas paskatina nueiti pas Jėzų nepatiklų Natanaelį (Baltramiejų), taip skeptiškai žiūrintį į Nazareto gyventojus.

Gegužės 2 d.
Šv. Atanazas

Atanazas, gimęs Egipto Aleksandrijoje 295 m., yra dramatiškiausia ir sukrečianti figūra turtingoje Bažnyčios Tėvų galerijoje.

Gegužės 1 d.
Šv. Juozapas Darbininkas

Dievo plane darbas yra žmogaus teisė ir pareiga.

Balandžio 30 d.
Šv. Pijus V

Pats Pijus buvo žmogus, gyvenantis pagal savo vienuolišką regulą, ilgą laiką badaujantis, atsidėjęs maldai. Jo asmenine iniciatyva įsteigta Mergelės Marijos Rožančinės šventė.

Balandžio 29 d.
Šv. Kotryna Sienietė, Bažnyčios mokytoja
Katalikų pasaulio leidiniai

Ši sil­pna mo­te­ris tuo lai­ku, kai mo­te­rys bu­vo be­veik ar­ba vi­siš­kai ne­ver­ti­na­mos, ne­įti­kė­ti­nai ener­gin­gai ir drą­siai ko­vo­jo už mies­tų ir mies­to kvar­ta­lų, ku­rie nuo­la­tos kon­flik­tuo­da­vo tar­pu­sa­vy­je, su­si­tai­ky­mą.

Balandžio 28 d.
Šv. Petras Šanelis

Tik meilė Viešpačiui ir drąsa galėjo padėti pasiryžti pavojams, kurie ten laukė. Futunos saloje (viena iš Fiji salų) Petras įvykdė savo evangelizacinę misiją, kuri jam kainavo gyvybę.

Balandžio 27 d.
Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Zita4

Zita buvo tokia uoli darbininkė, kad kitos tarnaitės bandė ją visaip apšmeižti, tačiau Zitai pavyko savo pamaldumu ir geraširdiškumu nuraminti įsiliepsnojusį šeimininko pyktį.

Balandžio 26 d.
Šv. Rafaelis Arnazas Baronas

Dėl daugybės dvasinių užrašų, kuriuos paliko, Rafaelis Arnazas Baronas šiandien yra vienas didžiausių XX a. mistikų.

Balandžio 25 d.
Šv. Morkus, evangelistas

Šv. Morkus – vienas iš keturių evangelistų, Naujojo Testamento antrosios evangelijos autorius. Evangelija pagal Morkų, parašyta graikų kalba, yra trumpiausia.

Balandžio 24 d.
Šv. Vaitiekus (Adalbertas)

Šv. Vaitiekus gimė 956 metais čekų Libicės kunigaikščių Slavnikidų šeimoje, Bohemijoje. Buvo pakrikštytas Vaitiekumi (Vojtech), o per Sutvirtinimo sakramentą Libicėje gavo Adalberto vardą.

Balandžio 23 d.
Šv. Jurgis1

Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų Bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta bažnyčia buvo lankoma maldininkų nuo IV a. tačiau, nežiūrint tokios pagarbos, trūksta tikrų žinių apie jo gyvenimą ir kankinystę.

Balandžio 22 d.
Šv. Soteras

Balandžio 22 d. minime šv. Soterą (m. 175), popiežių. Soteras buvo kaip tikras tėvas krikščionims, padėjo vargšams; ypač rūpinosi tais, kurie buvo pasmerkti dirbti kasyklose. Jie buvo išsiųsti ten už bausmę, kad neatsisakė krikščionių tikėjimo.

Balandžio 21 d.
Šv. Anzelmas Kenterberietis
„Magnificat“

Intensyviu dvasiniu gyvenimu išsiskyręs vienuolis, puikus jaunimo ugdytojas, ypatingais mąstymo gebėjimais pasižymėjęs teologas, išmintingas valdytojas ir principingas libertas Ecclesiae gynėjas.

Balandžio 20 d.
Šv. Anicetas, popiežius

Pagrindinis kasdienis šv. Aniceto nerimas, trukęs vienuolika metų, buvo kaip išsaugoti Bažnyčią tikinčiųjų gyvenimuose ir mokymo tikrume, kaip įkvėpti gyvumo, tačiau jis aiškiai nubrėždavo takoskyrą tarp svarbių ir antraeilių dalykų.

Balandžio 19 d.
Šv. Leonas IX, popiežius

Vos tapęs popiežiumi, Leonas tuoj atleido iš pareigų tuos dvasiškius, kurie buvo sulaužę celibato įstatymą ar pardavinėjo bažnytines tarnybas.

Balandžio 18 d.
Pal. Andriejus iš Monterealės

Keturiolikos metų įstojo į netoliese buvusį Monterealės augustinijonų vienuolyną.

Balandžio 17 d.
Šv. Steponas Hardingas

Robertas, Steponas ir 20 vienuolių įkūrė naują vienuolyną. Jie pastatė jį patys dykynėje Prancūzijoje netoli Cito (Citeaux).

Balandžio 16 d.
Šv. Toribijus Astorgietis

Tais metais, kai balandžio 16-oji – šv. Toribijui Astorgiečiui paminėti skirta diena – sutampa su sekmadieniu, į jo palaikus saugantį vienuolyną patraukia piligrimų minios.

Balandžio 15 d.
Šv. Damianas de Veuster

1873 m. Damiano vyskupas ėmė ieškoti savanorių, kurie norėtų vykti į raupsuotųjų koloniją Molokuose, kur vyriausybė išsiųsdavo visus sergančiuosius raupsais, atskirdama juos nuo šeimų.

Balandžio 14 d.
Šv. Petras Gonzalesas, dominikonas

Kaip ir Dominykas, troško atversi kuo daugiau sielų, tad nepailsdamas pamokslavo. Niekuomet nepalikdavo namų ar kitos vietos, kol visų nesutaikydavo su Dievu.

Balandžio 13 d.
Šv. Martynas I, popiežius ir kankinys

649 metais išrinktas popiežiumi. Nepaisydamas imperatoriaus valios popiežius Martynas I susikvietė į Lateraną 105 vyskupus ir pasmerkė monoteletizmą.

Balandžio 12 d.
Šv. Juozapas Moskatis1
Katalikų pasaulio leidiniai

Juo­za­pas bu­vo ap­do­va­no­tas ne tik gu­viu pro­tu, bet tu­rė­jo ir ypa­tin­gą re­li­gi­nių bei žmo­giškų da­ly­kų po­jū­tį. To­dėl jis užjaus­da­vo skurs­tan­čiuo­sius ir ken­čian­čiuo­sius.

Balandžio 11 d.
Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys

Šventojo vyskupo mirties scena nutapyta Vilniaus arkikatedros didžiojo altoriaus paveiksle (1799, dail. Pranciškus Smuglevičius). Vilniaus arkikatedra tituluota šv. Stanislovo ir Vengrijos karaliaus Vladislovo vardu.

Balandžio 10 d.
Palaimintasis Antanas Neirotas2

Antanas gimė Šiaurės Italijoje XV a. Jis įstojo į dominikonų ordiną Florencijoje.

Balandžio 9 d.
Šv. Kasilda

Kasilda užaugo kaip musulmonė, tačiau rodė ypatingą palankumą krikščionių belaisviams.

Balandžio 8 d.
Dievo Gailestingumo šventė

Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Viešpaties Prisikėlimo aštuonių dienų šventę, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu.