Šiandien

Antradienio, spalio 17-osios, skaitiniai

Nobelio taikos premija paskirta už branduolinį nusiginklavimą kovojančiai organizacijai, nors jo panaudojimo grėsmė išaugusi. Ką reiškia šis žingsnis? Bažnyčios lankytojai jau gali grožėtis freskomis su šv. Pranciškaus gyvenimo epizodais ant šiaurinės bažnyčios sienos. Žvelgiant į jas matyti didelė autorių saviraiškos laisvė. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi Lietuvos švietimo būklę, patarė stiprinti mokytojo profesiją. Šiandien Vidurio Rytų Europa vėl klausosi tų pačių kilnaus regiono likimo mito pažadų. Kodėl šis mitas nemarus? Justino Mickaus straipsnis.

Pirmadienio, spalio 16-osios, skaitiniai

Apie akimirką trunkančias lygiąsias, moralinę pareigą puoselėti pasaulio tautų teisuolių atminimą, sprendimą išvykti iš Lietuvos ir niekada neišblėsusią meilę gimtajai Kelmei ir Lietuvai. Visa tai - pasakojime apie rašytoją Icchoką Merą. Apie seniausios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje istoriją ir dabartį kalbėjomės su jos atminimo puoselėtoju Rimvydu Ginkumi. Pasaulyje vystosi keista tendencija: augant ekonomikai auga ir nelygybė. Pokalbis su Baltarusijos Prezidento rinkimuose 2015 m. antrąją vietą laimėjusia politike.

Sekmadienio, spalio 15-osios, skaitiniai

Naujas vestuvių drabužis yra ženklas vidinio perkeitimo ir atsinaujinimo, vedančio į kitokio gyvenimo šventimą. Gyvenimo, kuris kuriamas ant Dievo tiesos pamatų ir pagal Dievo, o ne žmogaus planą. Trys poeto Kazio Bradūno, sugrįžusio į Lietuvą, laiškai JAV likusiems bičiuliams Bernardui Brazdžioniui ir Alfonsui Nykai-Niliūnui. „Blogų dalykų invazija yra tokia stipri, kad krikščioniškoji formacija reikalauja daugiau gilių ir preciziškų pastangų“, – sako lenkė teologė, skaičiusi paskaitas Lietuvoje vilties tema. Šiandienos mentalitetui, anot autorės, masinė evangelizacija jau pernelyg sekli – ji reikalauja dialogo „akis į akį“, „širdis į širdį“. „Mūza" – tai magiškas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus, apie meilę ir apsėdimą.

Šeštadienio, spalio 14-osios, skaitiniai

„Jaučiausi įkalinta stereotipų. Maniau, kad režisierius turi būti vyriškas, logiškas, griežtas stanislavskiška prasme, netgi maniau, kad esu į tokį režisierių panaši, tačiau ilgainiui supratau, kad tai savęs apgaudinėjimas“, – sako K. Gudmonaitė. Gabrielė Jokubauskaitė – apie moksliukus ir kietuolius mokykloje bei jau prabėgus daugiau negu dešimtmečiui po jos baigimo. Guodos Azguridienės komentaras apie autoritetus ir jų kompromitacijas. Greta pasakoja, kaip draugės netektis paskatino ją pačią labiau susirūpinti savo sveikata.

Penktadienio, spalio 13-osios, skaitiniai

Evangelija pagal Joną byloja apie tai, kad nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti. Šią tiesą savo žygdarbiais įkūnijo Holokausto metu žydus gelbėję pasaulio tautų teisuoliai. Apie Paulavičių šeimos žygdarbius liudija nauja Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“. Kalbėjomės su Vaikų linijos savanore Simona Burbulyte, kuri šia prasminga veikla užsiima jau daugiau nei ketverius metus. Sekmadienį prie balsadėžių rinksis austrai. Po rinkimų turbūt jų laukia 31 metų premjeras ir koalicija su radikalais. Naujas lietuvių kūrėjų dokumentinis filmas kviečia ne vien prisiminti dramatišką istorijos laikotarpį, bet ir kelti nepatogius klausimus, apie tai, kas yra žmogus ir teisinga visuomenė.

Ketvirtadienio, spalio 12-osios, skaitiniai

Pastarąjį dešimtmetį atgimsta caro laikais ir sovietmečiu sunykęs pamaldumas Trakų Dievo Motinos paveikslui. 85-ąjį gimtadienį švenčianti Pranciškonų gimnazija išaugino iškilių asmenybių, antisovietinės rezistencijos kovotojų, o Lietuvai išsivadavus iš sovietinės okupacijos ir toliau tęsia savo misiją Kretingoje. Naujasis „Bernardinai.lt“ videoreportažų ciklas „Kalbinant lėlę“ skirtas lėlių teatrų istorijai ir juose kuriantiems menininkams. Pirmasis pasakojimas – apie ilgametį Kauno lėlių teatro lėlių konstruktorių Algimantą Kumpiką. Lenkų muziejai apie valstybės politinę dabartį pasako ne mažiau nei apie jos praeitį.

Trečiadienio, spalio 11-osios, skaitiniai

Žydų kilmės kunigas Romualdas Jakubas Weksleris-Waszkinelis pasakoja apie savo, turinčio dvigubą tautinę ir religinę tapatybę, išgyvenimus. Viena svarbiausių scenografijos funkcijų – perteikti idėją. Veidrodžiai scenoje nėra vien veidrodžiai, o kėdės vien kėdės. Apie tai – pokalbyje su jaunosios kartos teatro dailininkėmis. Socialdemokratams palikus valdančiąją koaliciją, „Bernardinai.lt“ primena, kaip susiklostė kitų partijų, išėjusių iš koalicijų, likimai. Turkolgas Šarūnas Rinkevičius – apie tai, kokia yra Irako kurdų autonomijos ateitis po Nepriklausomybės referendumo.

Antradienio, spalio 10-osios, skaitiniai

Politologas Deividas Šlekys – apie politikų nenorą didinti finansavimo gynybai. „Ar kada susimąstėte, kaip gyvena Jūsų kaimynai – Jehovos liudytojai?“ – klausia sociologė Milda Ališauskienė. Turkolgas Šarūnas Rinkevičius – apie tai, kokia yra Irako kurdų autonomijos ateitis po Nepriklausomybės referendumo. Kas penktas dirbantysis dėl savo pareigų patiria stresą, nerimą, depresijos požymius.

Pirmadienio, spalio 9-osios, skaitiniai

Politologas M. Jastramskis analizuoja tai, kodėl lietuviai taip nepasitiki politinėmis partijomis. Netikėtas radinys bernardinų kunigo Jurgio Pabrėžos knygoje užminė tikrą detektyvą. Istorikas Bernardas Gailius rašo apie tai, kodėl partizanų pasipriešinimas yra toks svarbus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos konekste. Tikroji šventvagystė – kūrybinio rašymo kursus paversti susibūrimu žmonių, savo svajonėse vartojančių raides, žodžius ir sakinius. Kūrybinis rašymas – tai grožinės literatūros rašymas. Ne feisbuko įrašų, ne „penki būdai, kaip...“

Sekmadienio, spalio 8-osios, skaitiniai

Evangelijos epizodas pasakoja istoriją, vykstančią sode – vynuogyne. Vynuogynas – tai ne vien darbo ir rūpesčio simbolis, juk iš vynuogių spaudžiamas vynas – žmogaus bendrystės ir džiaugsmo simbolis. Dr. Julija Armalytė analizuoja, ar tikrai bakterijos taps atsparios bakterijų poveikiui. Brazilijoje mokytojaujanti Miglė Stasiulionytė pasakoja apie savo patirtis ugdant išeivijos lietuvių vaikus. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui vis labiau nerimstama, kaip gyvensime toliau, tačiau iš tiesų labiausiai trūksta ne tiek veržimosi į ateitį, kiek susitvarkymo dabartyje. Tomo Daugirdo komentaras.

Šeštadienio, spalio 7-osios, skaitiniai

Henrikas Gudavičius skaitytojams siunčia dar vieną laišką iš kaimo. Dokumentika yra kaip ledkalnis, kalba šio filmo režisierius. O šalia ledkalnio išryškėja šiandienio pasaulio aktualijos. Viena jų – dialogas dėl pabėgėlių krizės. Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pasakoja apie Icchoko Rudaševskio (1927-1943) dienoraštį, svarbų Holokausto istorijos šaltinį. „Laisvės radijo“ korespondentės Svetlanos Konegen pokalbis su garsia Rusijos aktore Lija ACEDŽAKOVA apie jos vaikystę, vaidmenis teatre ir kine, draugystę su režisieriumi Eldaru Riazanovu, jos principus ir tai, kaip ji tapo penktąja kolona.

Penktadienio, spalio 6-osios, skaitiniai

Filosofas Arūnas Sverdiolas pristato mįslingą Algirdo Juliaus Greimo asmenybę. Pasak istorikų, Lietuvoje nebuvo nelaimingesnės šeimos už Dalevskius, kurių likimai buvo paženklinti kova už laisvę, tremtimi ir sušaudymais. Po šventimų, kurių data dar bus patikslinta, vyskupas taps antruoju Vilniaus arkivyskupijos augziliaru drauge su vyskupu Arūnu Poniškaičiu. Legendinį režisieriaus Larso von Triero filmą „Dogvilis“ galima narplioti įvairiomis plotmėmis, tačiau be galo įdomu pažvelgti į jį per krikščioniškąją perspektyvą.

Ketvirtadienio, spalio 5-osios, skaitiniai

Sveikindami visus mokytojus su jų profesine švente, dalinamės tekstu jau ketverius metus mokykloje dirbančios mokytojos, kuri pasakoja apie tai, kokį mokytojo idealą puoselėjo ir kaip viskas pasisuko kasdienybėje. Naujas knygos ilgumo interviu su popiežiumi Pranciškumi liečia temas, gana plačiai aptartas ankstesniuose popiežiaus pokalbiuose, tačiau netrūksta ir tikrų perlų. Leonido Donskio bičiulis, Paribio fondo kūrėjas Krzysztofas Czyzewskis prisimena savo draugą kalbėdamas apie jo mums paliktą moralinį imperatyvą. Rositos Garškaitės komentaras apie tikinčiuosius žeminančią „Keulė rūkė“ reklamą.

Trečiadienio, spalio 4-osios, skaitiniai

Istoriką Eligijų Railą apie tai, kaip turėtume vertinti Basanavičių iš šimto metų perspektyvos, kalbina Jonas Naujokas. Atsakyti į klausimą, apie ką yra armėnų režisieriaus Artavazdo Pelešiano filmai, nėra paprasta. Nors jis pabrėžia begalines montažo galimybes, vis dėlto jam svarbiausia – nuoseklus pradinės filmo idėjos laikymasis. „Niekada nesu jautęs jokios „vidinės įtampos“ tarp tikėjimo ir mąstymo. Priešingai, mąstymas visada buvo būtinas mano tikėjimui, o tikėjimas duodavo mąstymui tiesiog iš pastarojo vidaus stiprių impulsų“, – teigia filosofas Povilas Aleksandravičius. Kun. Algirdo Toliato antrojoje knygoje „Gerumo liūnas“ interpretuojant Šventojo Rašto fragmentus nagrinėjamos psichologinės, dvasinės, moralinės ir vertybių problemos. Įspūdžiai iš knygos sutiktuvių Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.

Antradienio, spalio 3-iosios, skaitiniai

Katalonijoje smurtavusi Ispanijos policija priminė apie tai, kokį pavojų demokratijai ir žmogaus teisėms gali kelti neadekvačiai į situaciją reaguojanti teisėsauga. Kur baigiasi tolerancijos ribos ir ar galima toleruoti netoleranciją? Šiuos klausimus LRT radijo laidoje kartu su Rimu Bružu svarstė Vytautas Sinica ir Donatas Puslys. Kokie Lietuvos autorinio kino tikslai, jo svarba nacionalinei kultūrai ir visuomenei? Kokia skirtis tarp kino meno ir komercinio kino? Kraštotyrininkas V. Puronas pasakoja, kad po Šiauliais gali slypėti visas požemių miestas. Ir tai nėra vien iš piršto laužtos kalbos. Pačiam istorikui teko su požemiais susidurti, domėtis, rinkti archyvinę medžiagą.

Pirmadienio, spalio 2-osios, skaitiniai

Su Alytaus pusiaukelės namų darbuotoja Inga Jakimavičiene kalbėjomės apie jos darbo specifiką, baimę dirbti su nuteistaisiais, nuteistųjų integracijos galimybes ir pusiaukelės namų naudą. Rašytojos Holly Bourne knyga prasideda kaip paprasta jaunuoliška istorija apie populiarumą ir atstumtuosius. Tačiau tai ne įprastas romanas, kaip bjaurusis ančiukas virsta gulbe. Vilniaus Žolyno globos namai jau keleri metai pertvarkyti į šeimyninius. Apie reformos vykdymą ir pasekmes – pokalbis su jų direktore. Tapytojo paveiksluose – nykstantis tikras lietuviškas kaimas, neskubri atokios gyvenvietės laiko tėkmė, paprastas gyvenimo būdas, ryšys su gamta. Jo paveikslai – tobulesnės Rumšiškės.

Sekmadienio, spalio 1-osios, skaitiniai

Žvelgiant į šį palyginimą šiandien Bažnyčioje galima išskirti dvi sau priešingas apaštalavimo tendencijas. Įdomiausia, kad sugrįžome į Lietuvos pranciškoniškąją šeimą per Kenebunką. Kad ir kaip būtų keista, tuo metu mūsų, lietuvių pranciškonų, tėviškė tikrai buvo ne Lietuvos žemėje, bet ten, kur gyveno mūsų šeima. Mokytojas Stepas Eitminavičius dalinasi trumpomis šviesiomis istorijomis. Kaip suprasti paauglius ir padėti jiems atsiskleisti XFM radijo laidai „Pasirinkimai“ atskleidžia Ieva Daniūnaitė, Paramos vaikams centro (PVC) psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė.

Šeštadienio, rugsėjo 30-osios, skaitiniai

Fiktyvios – išnaudojančios santuokos yra nauja prekybos žmonėmis forma, su kuria susiduria Europos Sąjunga. Rugsėjo mėnesio redakcijos skaitinių derlius. „Aš [eklektika] kaip ir jis [kičas], labai mėgstu bažnyčias. Kur daugiau rasi tiek erdvės ir galimybių? Tiek pakantumo, tolerancijos ir dvasinės šilumos?“. Elenos Eimaitytės satyra. Snorio Eda, yra vienas svarbiausių skandinavų viduramžių literatūros paminklų, kuris kartu su savo „sese“ – Poetine – išsaugojo Vakarų kultūrai senuosius germanų mitus, supratimą apie skandinavų dievų pasaulį.

Penktadienio, rugsėjo 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su spec. pedagoge apie jos patirtį ugdant autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Sekmadienį vyks Katalonijos nepriklausomybės referendumas, kurio centrinė Ispanijos valdžia nepripažįsta. Apie jį kalbėjomės su politologu Vyčiu Jurkoniu. Minint 630 metų Lietuvos krikšto jubiliejų, Valdovų rūmuose eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas, nutapytas šio įvykio 500 metų sukakčiai. Dabartinės diskusijos, deja, problemą labai susiaurina. Visame šiame triukšme dingsta tikroji popiežiaus paraginimo žinia: Bažnyčia atsigręžia į šeimą.

Ketvirtadienio, rugsėjo 28-osios, skaitiniai

Lietuvos partijų krizę padeda suprasti 1907 metų ištara „žmonėse sąžinės maža“, rašo Justinas Dementavičius. Partijos dažniausiai nesuvokia, kas jos pačios yra. Dokumentinio filmo „Žinau, kad tu ten“, kurį bus galima pasižiūrėti festivalyje „Nepatogus kinas“, tema – eutanazija. Tačiau atsakymo, koks pasirinkimas būtų etiškas – galimybė gyventi arba atlikti eutanaziją, šioje juostoje nerasite. Interneto portalų ir greitai reaguojančių socialinių tinklų kuriamas rezonansas neįtikėtinai išdidina įvykius, kaip tai liudija ir šių dienų pavyzdys: popiežiaus Pranciškaus „sūniškas pataisymas“ – tarsi nieko panašaus lig šiol nebūtų nutikę. Artėjant šimtajam Lietuvos gimtadieniui ir Europos paveldo metams, Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę klausiame apie netradicinius mūsų krašto istorijos ir kultūros pažinimo būdus.

Trečiadienio, rugsėjo 27-osios, skaitiniai

Per pastarąsias porą savaičių popiežiui Pranciškui buvo pareikšti trys neįtikėtini kaltinimai. „Nėra lengva atskirti pelus nuo grūdų, kai visa aplinka yra persmelkta isterijos, kuri labai apsunkina siekį atskirti teisėtą kritiką nuo seniai girdėtų ideologinių dalykų“, – rašo J. Allenas Jr. Matas Baltrukevičius – apie socialdemokratų ir liberalų skandalus. Profesionalus šiuolaikinis cirkas, kitaip nei įprasta manyti, nėra tik jaunų žmonių žanras – neretai įdomiausi artistų darbai sukuriami peržengus trisdešimtmetį. Lietuvoje šis žanras kelią skinasi jau daugiau nei dešimt metų. Apie pasirengimą santuokai ir pirmuosius metus susituokus „Artumai“ pasakoja dvi jaunavedžių poros.

Antradienio, rugsėjo 26-osios, skaitiniai

Vokietijos kanclere ketvirtą kartą iš eilės taps Angela Merkel. Tačiau pergalė šį kartą kukli, o nežinomybės dėl ateities – daug. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje. Pokalbis su istorike dr. Alina Zawadzka apie sovietų valdžios kovos su Katalikų Bažnyčia padarinius ir pasipriešinimą jai Vilniaus krašte. VU matematikos profesorius Alfredas Račkauskas – apie tai, ką iš tikrųjų reiškia kokybiškas aukštasis mokslas ir kaip tai pasiekti. Po „Brexit“ padidėjo Europos dezintegracijos tikimybė. Apie galimus scenarijus rašo politikos filosofas Ivanas Krastevas, kurio knygą apžvelgia Donatas Puslys.

Pirmadienio, rugsėjo 25-osios, skaitiniai

Kodėl Simone Weil norėjo politinių partijų panaikinimo? Giedriaus Saulyčio komentaras. Lietuvos aklųjų biblioteka yra išskirtinė ne tik todėl, kad dauguma jos klientų turi regos negalią. Ji turbūt vienintelė šalies biblioteka, kuri pati leidžia knygas. Apie šios įstaigos veiklą – pokalbis su direktore. Rugsėjo 25 d. minime 252-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio – politiko, diplomato, aktyvaus 1794 m. sukilimo dalyvio, kompozitoriaus – gimimo metines. Hanas Benninkas – itin teatrališkas atlikėjas. Kai jis groja, neįmanoma atplėšti nei ausų, nei akių. Europietiškojo laisvojo džiazo ikona netrukus viešės Lietuvoje ant festivalio „Vilnius Jazz“ scenos.

Sekmadienio, rugsėjo 24-osios, skaitiniai

Žmoguje glūdi troškimas sutikti Viešpatį, ir ne tik sutikti, bet ir būti kartu, dalintis jo gyvenimu. Ir Dievas šito nori, tad kviečia žmones daryt Jo darbus, veikti drauge. Sekmadienio homilijos autorius kunigas Vytautas Brilius. Išmokime mėgautis gyvenimu ir jo teikiamais mažais džiaugsmais. Komercinio kino kūrėjui filmas yra saviraiškos forma, nes joje vienaip ar kitaip atsispindi jų patirtis ir požiūris, tačiau žiūrint iš prodiuserio ar platintojo pusės filmas yra komercinis produktas, potencialiai atnešiantis pelną. Mintis apie 11-ąją Kauno bienalę „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas“ apibendrina dailės kritikė Birutė Pankūnaitė.

Šeštadienio, rugsėjo 23-iosios, skaitiniai

Prie bendro stalo, dalyvaujant vertėjai, kalbėjosi Holokaustą išgyvenusios moters sūnus, muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Kauno geto budelio Helmuto Rauco anūkė, vokiečių rašytoja Reglindis Rauca. Š. Barto naujausiame kūrinyje „Šerkšnas“ kartojasi daugeliui lietuviškų filmų būdingos problemos – sustingęs scenarijus, neįtikinantis aktorių darbas ir nesugebėjimas perteikti meilės santykio. Los Andželo vyskupo augziliario Roberto Barrono paskaitos „Facebook“ būstinėje 2017 m. rugsėjo 18 dieną akcentai. J. Česonytė nesivaiko meno madų ir tendencijų, nesiekia viešumos, karjeros aukštumų. Tapytoja kuria sau, laisvalaikiu, iš vidinio poreikio saviraiškai. Todėl jos kūryba autentiška, originali ir tikrai verta dėmesio.

Penktadienio, rugsėjo 22-osios, skaitiniai

Kaip atpažinti ir nemedikamentinėmis priemonėmis gydyti depresiją, klausiame Depresijos gydymo centro įkūrėją, klinikinę psichologę Aušrą Mockuvienę. Rugsėjo 11-ąją – poeto, publicisto, vertėjo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus emerito, naujojo Vilniaus universiteto garbės daktaro Tomo Venclovos gimimo dieną – vyko tikra kūrybinė, intelektualinė puota. Jau sekmadienį prie balsadėžių rinksis Vokietijos rinkėjai. „Bernardinai.lt“ jau pristatė dviejų didžiųjų partijų – Krikščionių demokratų (CDU/CSU) ir Socialdemokratų (SPD) platformą ir galimybes. Tačiau į parlamentą turėtų patekti dar keturių partijų kandidatai. Apie jų galimybes ir galimą valdžią – apžvalgoje. Savo trumpoje ir spontaniškoje kalboje Pranciškus paskelbė pokyčius ir naujas gaires, teigdamas, jog asmuo, kuris yra pripažįstamas kaltas „dėl lytinių nusikaltimų prieš vaikus, gali kreiptis į popiežių malonės“, tačiau, – pabrėžia popiežius, – „aš niekada tokio prašymo nepasirašiau ir nepasirašysiu. Tikiuosi, jog tai yra aišku“.

Ketvirtadienio, rugsėjo 21-osios, skaitiniai

Apie partizanų pergales ir pralaimėjimus svarsto Balandiškio akademinio jaunimo stovyklos-seminaro „Laisvės kovų atmintis“ dalyvis Vykintas Vaitkevičius. Politikai ir žiniasklaida neretai neatsakingai kalba apie Rusijos grėsmę. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Masinės komunikacijos priemonės tapo žmonių socialinio statuso arbitru. Modifikavo šeimos struktūrą, sumenkindamos tradicinių autoritetų vaidmenį. Taip savo naujoje knygoje teigia italų vyskupas Mario Toso. Autorius įspėja, kad šiuolakinės medijos gali manipuliuoti ir indoktrinuoti visuomenę, apribodamos asmens sprendimo ir pasirinkimo laisvę. Minint 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos šimtąsias metines, iškyla būrio lietuvių kunigų panoraminis paveikslas: laikysena, ryžtas ir aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

Trečiadienio, rugsėjo 20-osios, skaitiniai

Rugsėjo 18 d. paviešinta finansinė ataskaita apie beveik pusę milijardo lirų, kurias Šventasis Sostas neva išleido, padengdamas 1983-iaisiais paslaptingai dingusios paauglės Emanuelos Orlandi buvimo užsienyje išlaidas, kelia daugybę klausimų, atveria senas žaizdas. Ar solidarumu pagrįsta ekonomika gali būti išplėtota ne tik ekonominės krizės sąlygomis, klausia MRU doktorantė Audronė Urmanavičienė. Algimantė Ambrulaitytė yra Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakulteto II kurso studentė, jau šiandien kurianti ateities žurnalistiką Lietuvoje. Medžio meistras Jonas Bugailiškis sako, kad jam labiausiai patinka drožti kryžius ir skulptūras: „Nes čia daugiausia kūrybos. Drožiu laikydamasis senolių tradicijos, savaip interpretuodamas, be jokių išankstinių eskizų.“

Antradienio, rugsėjo 19-osios, skaitiniai

Apie iššūkius, su kuriais vos sukūrę šeimą susiduria sutuoktiniai, svarsto Zita Vasiliauskaitė. Pasaulis stebi krizę Mianmare – kariuomenė su vyriausybe, vadovaujama Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi, vykdo etninį valymą musulmoniškoje Rachinų valstijoje. Apie šią tragediją – Gintarės Kubiliūtės apžvalgoje. Medicina mus atitolino nuo skausmo. Nuolatinė anestezija mus įtikina, kad išsivadavimas iš fizinio skausmo zonos turįs tiesiogiai persikelti ir į socialinę sferą. Kaip skatinti lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas? Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė V. Smaleckaitė sako, kad dažnai leidėjai prioritetą skiria charizmatiškiems, komunikabiliems rašytojams, mokantiems kelias kalbas.

Pirmadienio, rugsėjo 18-osios, skaitiniai

Nuo vasario mėnesio pabaigos „Bernardinai.lt“ skaitytojai gali geriau pažinti islamo kultūrą todėl, kad į mūsų autorių gretas įsijungė jaunas turkologas Šarūnas Rinkevičius. Apie susidomėjimą Turkija, stereotipus apie islamą ir Turkiją – šiame pokalbyje. Japonijos kultūros festivalis „NowJapan‘17“ – koks jis buvo? Japonija – moderni technologine pažanga garsėjanti šalis. Tačiau japonai puoselėja savo tradicijas ir labai savitai jas stilizuoja, integruoja į XXI amžių. „Net nugyvenus didžiausią dalį gyvenimo dviese, visada reikia kitų pagalbos – galimybės dalytis, pasiguosti, o kartais paklausti“, apie sutuoktiniams kylančius sunkumus rašo Dalia Lukėnienė. Vilniaus universiteto doktorantė Augustė Dementavičienė pristato serbų rašytojo Danilo Kišo knygą „Boriso Davidovičiaus kapas“.

Sekmadienio, rugsėjo 17-osios, skaitiniai

Niekam neturime būti skolingi meilės, o ji – neatsiejama nuo atleidimo, sako šio sekmadienio homilijos autorius kunigas pranciškonas Evaldas Darulis. Jauna dizainerė Rugilė Gumuliauskaitė neseniai pristatė mados kolekciją, skirtą neregiams. Su ja apie kolekcijos specifiką kalbėjosi Aistė Marčiulaitytė. Aktorės Marijos Žemaitytės pomėgis – iš tiesų ypatingas. Ji medžioja ugnį lankydamasi skirtinguose pasaulio kraštuose. Šį kartą Marija savo medžioklei pasirinko nedidukę salą Phi Phi, esančią Tailande. Vilniuje ir Lentvaryje praūžė Galerijų savaitgalis. Tokie savaitgaliai įvairiose pasaulio šalyse vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Džiugu, kad Lietuva – ne išimtis.

Šeštadienio, rugsėjo 16-osios, skaitiniai

XVI a. pradėję evangelizuoti Aziją jėzuitai suvokė tarpreliginio dialogo svarbą. Tomo Venclovos palinkėjimas Lietuvai: „Priešintis savųjų paklydimams, nepasiduoti įsisenėjusiems neprotingiems įpročiams ir dvigubiems standartams, net jei juos remia dauguma – manyčiau, ypač tada, kai juos remia dauguma.“ Mokytojas Stepas Eitminavičius – apie tai, jog dėl savo pavardės nežino geresnio keliavimo būdo už ėjimą. Galerijų savaitgaliai įvairiose pasaulio šalyse vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Toks renginys skirtas pristatyti pirmąsias parodas, atidaromas mieste po vasaros sezono. Ši tradicija pagaliau pasiekė ir Lietuvą.

Penktadienio, rugsėjo 15-osios, skaitiniai

Apie autizmo situaciją, galimus pokyčius ir pagalbą tėvams – pokalbis su medicinos srities atstovu doc. Dainiumi Pūru. Šis filmas pasirodė likus kelioms dienoms iki „Zapad“ pratybų. Jis svariai prisideda prie pilietinės visuomenės formavimo, patriotiškumo šalyje sklaidos, o tokių talentingų ir jaunų kūrėjų Lietuvai reikia kuo daugiau. Senjoro nuotykiai knygyne, arba Kodėl Lietuvos laukia šviesi ateitis. Vokietijos socialdemokratų partija susiduria su rimtomis problemomis: nyksta darbininkų klasė, be to, jie nusisuka nuo anksčiau karta iš kartos palaikytos partijos. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje.

Ketvirtadienio, rugsėjo 14-osios, skaitiniai

Su politologu Tomu Janeliūnu kalbėjomės apie šiandien prasidedančias „Zapad“ pratybas ir Lietuvos saugumą. Ordino vadovas dalijasi mintimis apie tai, kuo šiandien gyvena pranciškonų – konventualų bendruomenė ir kaip bus toliau einama pirmųjų Lietuvos evangelizuotojų pramintais takais. Pokalbis apie vaikų problemas su „Vaikų linijos“ atstove J. S. Jasiulione. Rašytoja, Vilniaus gidė G. Viliūnė prisipažįsta įkvėpimo ieškanti stovinčio laiko karalijoje, ten, kur galima pajusti istorijos dvelksmą: vietose, kur gyveno jos rašomų knygų herojai, muziejuose, senose bažnyčiose.

Trečiadienio, rugsėjo 13-osios, skaitiniai

Vilniaus „Versmės“ gimnazija nuo šių mokslo metų tampa Teofiliaus Matulionio gimnazija. Apie pokyčius, ugdymo modelį, neįgaliųjų ir pabėgėlių vaikų įtraukimą – pokalbis su direktore ir pavaduotoja ugdymui. Režisierius Eli Rolandas Sachsas dokumentiniame filme pasakoja apie savo brolio atsivertimą į islamą. Apie „Minesotos“ programą – psichoterapinį gydymą, skirtą padėti priklausomiems žmonėms, pasakoja Albinas ir Rasa, programoje dirbantys nuo pirmųjų „Minesotos“ įkūrimo dienų. Menininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė tapo biblines temas, taip parodydama, kad egzilio, išvarymo, pabėgimo tema yra amžina, siekianti Adomo ir Ievos laikus. Taip pat parodoje naudojama ir kita raiška – grafinė, laikraštinė, realistinė.

Antradienio, rugsėjo 12-osios, skaitiniai

Kas yra, o kas nėra „Bernardinai“? Rimvydas Valatka rašo apie istorijos politiką, kuri dažnai svyruoja tarp šalto konsensuso ir urapatriotų aistros. Artėjant naujiems Vokietijos parlamento – Bundestago rinkimams, psichologas P. Grunewaldas atliko naują tyrimą, kuriame žvelgė į dabartines visuomenės politines nuostatas. „Jaunas teatras yra fragmentiškesnis. Kiekvienas fragmentas turi savo spalvą, charakterį. Jaunam teatrui būdingas savitas kandumo, įžūlumo ir nuoširdumo mišinys. Jaunieji lengviau ir atviriau žiūri į teatrą“, – kalba A. Liuga.

Pirmadienio, rugsėjo 11-osios, skaitiniai

Lenkijos valdžia iš naujo kelia okupacinės Vokietijos žalos klausimą. Kiek tai yra pagrįsta, klausia Gintarė Kubiliūtė. Iki Antrojo pasaulinio karo daugelyje Lietuvos miestų stovėjusios medinės sinagogos sunaikintos karo arba pokario metais. Tačiau yra miestų, kurie gali didžiuotis išsaugoję svarbių medinių žydų sakralinės architektūros pavyzdžių. Vienas jų – Pakruojis. Videoįraše Leonidas Donskis pristato tris knygas: Czesławo Miłoszo „Pavergtą protą“, Aleksandro Solženicyno „Viena Ivano Denisovičiaus dieną“ ir Ray Bradbury „451° Farenheito“. Rinkimai Norvegijoje žada du istorinius lūžius. Tikėtina, kad po 93 metų pertraukos rinkimus laimės nebe Darbo partija. Be to, visoms mažosioms partijoms sukilus prieš naftos pramonę, realu, kad jos bus atsisakyta apskritai. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus analizėje.

Sekmadienio, rugsėjo 10-osios, skaitiniai

Bažnyčios tradicijoje „nusidėjėlio pabarimas“ laikomas vienu iš dvasinių gailestingumo darbų, sako Evangelijos komentaro autorius kun. Mykolas Sotničenka. Šie kunigai rinkosi kankinystę, o ne išdavystę. Visi jie buvo pasmerkti myriop už tai, kad saugojo išpažinties paslaptį. Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Matas Baltrukevičius kviečia prisimintį „Linkin Park“ grupės lyderį Chesterį Benningtoną. Birželio pabaigoje mirusio religijos sociologo Peterio Bergerio idėjų raida rodo ant kokio netvirto pagrindo stovi mokslas apie religiją ir kaip sunkiai nuspėjama krikščioniškumo istorija.

Šeštadienio, rugsėjo 9-osios, skaitiniai

Poetui Tomui Venclovai šiemet – 80. Jo keliami klausimai yra universalaus pobūdžio, laiko tėkmėje nepraradę savo aktualumo. Todėl, kultūros istoriko A. Švedo įsitikinimu, T. Venclovos idėjoms reikia vis iš naujo suteikti reikšmę. „Jeigu tai nėra svarbiausia šių metų lietuvių autoriaus knyga, nežinau, kokia ji yra. Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius parašė knygą ne tik Lietuvai, ne tik Europai, o visai Vakarų kultūrai“, – štai taip Justinas Dižavičius pristato knygą apie agentą 007. Kai žvelgiu atgal, matau, kad patys įsimintiniausi kelionių momentai yra tie, kai likdavau vienas... Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, nepamirštama kone penkis šimtus metų, atranda atgarsių vis naujose kartose.

Penktadienio, rugsėjo 8-osios, skaitiniai

Vyras arba dirbdavo, arba gerdavo, o Daiva viena namuose su dviem mažais vaikais, nuolat pervargusi, nelaiminga ir pikta, nes beveik visi buities rūpesčiai krito ant jos vienos pečių. Rugsėjo 8 dieną br. Adomas Vyšniauskas OFM duoda amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine. Ta proga jis dalijasi apie savo pašaukimą ir tai, kas padėjo išlikti šiame kelyje, nepaisant įsimylėjimų ir kitų krizinių laikotarpių. Vitalijaus Gailiaus pasižvalgymas po Rusijos muzikos užkaborius. Muzikos apžvalgininkas pristato kolektyvus, kurie susikūrė po 2000-ųjų ir kurie galėtų sudominti muzikai neabejingą sielą. Artėjančių Vokietijos parlamento rinkimų favoritais laikomi krikščionys demokratai. Jų sėkmės paslaptis – sugebėjimas sukurti kairiųjų ir dešiniųjų idėjų lydinį. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus tekste.

Ketvirtadienio, rugsėjo 7-osios, skaitiniai

Rusijos užsienio reikalų ministerijai aštriai sureagavus į NATO filmuką apie Baltijos šalių partizanus įsiplieskė mažas socialinių tinklų karas. Apie tai – Donato Glodenio tekste. Kaip architektūra gali išsaugoti istorinę aplinką ir suteikti jai visiškai naują naratyvą? To pavyzdys – vienu geriausių pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinių Europoje pripažintas Katynės muziejus Varšuvoje. Prieš galerijos „Nyčės ūsai“ atidarymą Kaune kalbiname vieną jos įkūrėjų – fotografę Elzę Hoogduijn. Laima Andrikienė – apie tai, kas slepiasi už Saakašvilio ir Porošenkos santykių.

Trečiadienio, rugsėjo 6-osios, skaitiniai

Socialdemokratams artėjant prie sprendimo palikti valdančiąją koaliciją, vis realesniu scenarijumi tampa tai, kad Lietuva turės mažumos vyriausybę. Kita vertus, net ir dabartinį status quo sunku apibūdinti kaip daugumos koaliciją, tad galbūt didelių pokyčių net nepajustumėme? Apie sudėtingą lyties tapatybės sutrikimą – transseksualumą – kalbamasi su trimis Ispanijos Bioetikos observatorijos profesoriais. Su kai kuriais žmonėmis paprasčiausiai neįmanoma diskutuoti. Viskas aišku, tu žinai, koks reikalas. O gal tiesiog tavo smegenys pakišo tokią mintį? Apie matematinį požiūrį į Holokaustą ir kitas tragedijas – Gintarės Kubiliūtės komentare.

Antradienio, rugsėjo 5-osios, skaitiniai

Ingrida, jauna mama iš Šiaulių, dalijasi savo istorija apie tai, ko išmoko augindama sūnų Magirdą, kuriam buvo diagnozuotas autizmas. XX a. pradžios lietuviškosios šeimos modelis buvo vakarietiškas, o ne rytietiškas, kaip buvo galvojama iki šiol, teigia istorikė dr. Dalia Leinartė. Vokiškai išleistos Antano Škėmos „Baltos drobulės“ recenzija, pasirodžiusi po Knygų mugės Vokietijoje, kurioje Lietuva dalyvavo išskirtinio svečio teisėmis. Iš vokiečių k. vertė Deividas Preišegalavičius. Supažindiname su Laura ir Jolanta, kurias prasmingos savanorystės paieškos atvedė į „Betanijos“ valgyklą.

Pirmadienio, rugsėjo 4-osios, skaitiniai

Mūsų politika vadovaujasi puikybe, rašo Justinas Dementavičius. Daugiausia girdime, kad prieigą prie pasaulinio tinklo riboja Kinija, Artimųjų Rytų valstybės, vis dažniau – Turkija. Tačiau griežtesnius ribojimus įtvirtina ir autoritarinis Rusijos režimas, rašo Vytautas Keršanskas. Painus siužetas, įtaigios detalės, aktorių talentas, ypatingai atskleista indėnų kultūra, svaigios ir įtraukiančios Vajomingo sniegynų bei kalnų panoramos – vien dėl to verta pažiūrėti Tayloro Sheridano filmą „Vėjų upė“. Videoįraše prof. Alvydas Jokubaitis pristato pavojingą autorių, be kurio idėjų neįmanoma suprasti šiandienio Vakarų pasaulio.

Sekmadienio, rugsėjo 3-iosios, skaitiniai

Evangelijoje skaitome raginimą: išsižadėti savęs ir imti savąjį kryžių. Ar Jėzus nori, kad paniekintume save? Kad visi pasišvęstume asketiškam gyvenimui? Ar prašo mūsų ieškoti kančios, idant labiau patiktume Dievui? Skaitykite naujausių knygų vaikams ir paaugliams apžvalgą. Grupė „Abudu“ laikoma vienu didžiausių 2016 metų lietuviškos muzikos grupių atradimų. Pokalbyje su jos nariais – apie susapnuotas melodijas, ritualus prieš koncertus, džiaugimąsi savo klausytojais ir kitokias dainas. Vidmantė Narvidaitė – apie atmintį, Holivudo žvaigždes ir daiktiškumą.

Šeštadienio, rugsėjo 2-osios, skaitiniai

Sigita Maslauskaitė rašo apie pirmąjį Marijos atvaizdą Lietuvoje, vainikuotą popiežiaus karūnomis, išsaugotomis iki mūsų dienų. Naujo sostinės Vokiečių gatvėje atsidariusio „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejaus“ apžvalga. Leisdami visiems jausmams būti, pripažindami jų svarbą ir reikšmę mums, klausydamiesi jų nešamos žinios, esame gyvi. Henriko Gudavičiaus laiškuose iš kaimo – apie dirvožemių mozaikas, bitininkystės pamokas, kregždžių įpročius, širšuonų architektūrą ir šimtamečio dvikamienio beržo istoriją.

Penktadienio, rugsėjo 1-osios, skaitiniai

Pokalbis su Vilniaus akademinės sielovados koordinatoriumi kunigu Mindaugu Bernotavičiumi. Apie naujų idėjų svarbą švietimo sistemoje – Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus Henriko Vaicekausko komentaras. Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė yra prasta, teigia šį pavasarį įkurtos Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius. Apie katalikų politikų susitikimą Italijoje svarstyti opiausius šiandienos klausimus „Bernardinai.lt“ kalbėjosi su jame dalyvavusiu Seimo nariu Mantu Adomėnu.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 31-osios, skaitiniai

Visiems geras nebūsi, sako liaudies išmintis, tačiau patenkintų rezultatu, mano galva, galėtų būti kur kas daugiau. Kodėl taip nėra? Klausia Bernardinai.lt religijos temų redaktorė Saulena Žiugždaitė. Artėjant rugsėjui – apie kelius, kultūrą keliuose ir tai, kaip padėti ją kurti. Lietuvos policijos kapeliono kunigo Algirdo Toliato pokalbis su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Vytautu Grašiu. Prelatas E. Putrimas šiuo metu gyvena Toronte, Kanadoje, kur padeda lietuvių Prisikėlimo parapijai. Ten jau 35 metus organizuoja parapijos stovyklavietėje rengiamas Kretingos vasaros stovyklas. Apie šią stovyklą prelatą kalbina A. Petronis. Paskutinį vasaros mėnesį kino teatras „Pasaka“ pasiūlė trijų skirtingų žanrų filmų paketą: dramą „Dovanoju širdį“, dramą/komediją „Mokytoja“ ir komediją „Gobšius!“

Trečiadienio, rugpjūčio 30-osios, skaitiniai

„7 Fridays“ uždarymo kontekste apie viešųjų ryšių svarbą krikščionims rašo Matas Baltrukevičius. Menininkas Tadas Kazakevičius sako, kad dabartinės fotografijos sėkmė yra galvoti netipiškai, ieškoti kitokių būdų kalbėti apie šimtus kartų analizuotas temas. Savitas kūrėjas yra tas, kuris mato kiek toliau ir kitaip. Vytautas Raškauskas pasakoja apie susitikimą su partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru. Kurti Europą Europoje be Vokietijos, kaip svajoja lenkų politikai, – mažiausiai naivu. Vaizduotis, kad egzistuoja Vidurio Europa be jos centro – taip pat naivu, rašo doc. V. Ališauskas.

Antradienio, rugpjūčio 29-osios, skaitiniai

Brolių pranciškonų suburta dvylikos žmonių ekspedicija rugpjūčio 13–25 d. vyko į sniego ir bekraštės tundros žemę įamžinti tikėjimo kankinio t. Augustino Dirvelės OFM atminimą. Riaušės Šarlotsvilyje vėl atkreipė dėmesį į JAV istorines patirtis. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie konfederatų praeities vertinimą ir jų monumentų ateitį. Susipažinkite su Urte, kuri Vilniaus Arkivyskupijos „Carite“ savanoriauja jau septynerius metus. Ji dalyvauja velykinėse ir kalėdinėse aukų rinkimo akcijose. Anot Urtės, savanorystė jai dovanoja naujas, ypatingas patirtis, padeda tapti jautresne aplinkai ir kitiems žmonėms. Naujausių tyrimų vertinimu ir įžvalgomis apie mokslo ribas dalinasi Ispanijos bioetikos ir medicinos etikos garbės prezidentė Natalija Lopez-Moratalla.