Šiandien

Antradienio, gegužės 23-iosios, skaitiniai

Donatas Puslys rašo, kad, žvelgdami į praeitį, pernelyg dažnai tenorime priklijuoti kadaise gyvenusiems žmonėms vienokią ar kitokią mūsų dienomis sukurptą etiketę, užuot pamėginę juos suprasti. Pirmasis ganytojiškas Teofiliaus Matulionio, 1943 m. gegužės 23 d. tapusio Kaišiadorių vyskupu, laiškas. Gediminas Jakubauskas svarsto, ką konkrečiai „Brexitas“ reikštų Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai, ir pateikia daug Lietuvoje mažai žinomos informacijos apie „Brexito“ pasekmes ekonomikos, verslo, sveikatos apsaugos sritims. Lietuvių tautos istorijoje prieštaringiausių įvykių sankaupa yra Antrasis pasaulinis karas – Tomo Daugirdo komentaras iš „Naujasis židinys-Aidai“.

Pirmadienio, gegužės 22-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose advokato padėjėja E. Baliko siūlo atkreipti dėmesį galimai perteklinius reikalavimus Valstybinės kalbos įstatymo pataisų projekte. Kuo geriau yra pasiruošęs mokinys, tuo geresnis mokytojas jam atitenka, – rašo L. Vėželienė. Ar tik sutuoktiniai gali išgyventi vaisingumą? O kaip kiti – netekėjusios, nesusituokusieji, kunigai, vienuoliai ar poros, nesusilaukiančios vaikų? Koks yra jų vaisingumas? Indrė Jonušytė pasakoja apie graikiškus kontrastus – audringus streikus ir apgaulingą gyvenimo būdo ramybę.

Sekmadienio, gegužės 21-osios, skaitiniai

„Ir šiuo Velykų laikotarpiu esame „advento žmonės“ – laukiame Šv. Dvasios atėjimo“, – sako homilijos autorius, Vilniaus Kalvarijų bažnyčios klebonas Ruslan Vilkel. „Formos požiūriu rinkinio eilėraščiai įvairūs: nuo fonetinių eksperimentų matematiškai tiksliu ritmu iki per keletą puslapių nusidriekiančių aštrių satyrinių eilėraščių“, – apie B. Januševičiaus poeziją rašo J. Dobiliauskaitė. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos išvakarėse su istorike Aiste Petrauskiene kalbėjomės apie tai, kaip geriausia įamžinti partizanų atminimą. Toliau publikuojame rašytojo, Jonavos miesto garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus vardo rašinių konkurso „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai“ laureatų darbus. Šįkart skelbiame antros vietos laimėtojos Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos ketvirtokės Inetos Šuopytės rašinį „Mano senelės istorija“.

Šeštadienio, gegužės 20-osios, skaitiniai

2017 metų Templtono premijos laureatu paskelbtas amerikiečių filosofas Alvinas Plantinga, sugrąžinęs teizmą į akademinę filosofiją. Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis iki devyniolikos metų buvo ateistas, tačiau neįprastas įvykis sovietinėje kariuomenėje aukštyn kojomis apvertė jo gyvenimą. Be apsisprendimo vykdyti, mes turime tik išrankųjį vartojimą to, kas malonu, ir kategorišką atmetimą to, kas nemalonu. Tęsiame pasakojimus skirtus arkiv. Teofiliui Matulioniui. Istorinė apybraiža šįkart pasakoja apie galutinį vyskupo Teofiliaus sugrįžimą iš įkalinimo į sovietinę priespaudą patiriančią Lietuvą.

Penktadienio, gegužės 19-osios, skaitiniai

Rabinas Jonathanas Sacksas savo paskaitoje TED2017 akcentavo, kad lengviau pasitiksime visus ateities iššūkius, jei akcentuosime ne tik „aš“, bet ir „mes“ ir kartu stiprinsime savo ryšius, kolektyvinę tapatybę ir atsakomybės kultūrą. Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Zabulionis klausia, ar dabartiniai moksleiviai nori būti mokytojais. Dešimtmetį trunkančioje „Misionierių sodų" projekto istorijoje – daug nesąžiningų veiksmų.

Ketvirtadienio, gegužės 18-osios, skaitiniai

Apie katalikų tikybos mokytojų iššūkius ir kasdienybę pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro vadove Raimonda Kukliene. „Kaip išsigelbėjimo laukdamas kitos dienos, pagrindinis personažas nedrįsta, o gal nenori pripažinti, kad kita diena, į kurią dėjo visas viltis, jau buvo – vakar“, – recenzijoje rašo K. Petraitytė. Žmogaus dvasingumas negali būti instaliuojamas, jis yra atskleidžiamas. Motinų buvo, yra ir bus visokių. Kiekvienas žmogus unikalus, tad ir kiekviena mama kitokia. Bet jas visas sieja absoliuti meilė savo vaikui.

Trečiadienio, gegužės 17-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose Ingrida Laimutytė-Matvejevienė pasakoja apie filmo kūrimo procesą ir kviečia į peržiūrą visus, „kuriems svarbūs mūsų valstybės, kultūros reikalai, nes A. J. Bačkis yra ypatinga figūra naujausioje mūsų valstybės istorijoje“. Teatras vaikams – koks jis turi būti? Kodėl vaikams teatre svarbu kalbėti apie draugystę ir scenoje su jais žaisti? Apie tai – pokalbyje su spektaklio „Laimė yra lapė“ premjerą pristatančia kūrybine grupe. Būti ar tarnauti? „Būti ar tarnauti?“ – klausia Giedrius Saulytis. G. Greeno knygoje „Monsinjoras Kichotas“ dera rimtas ir humoristinis pasakojimo tonas, o iš pažiūros kvailose situacijose gimsta rimtos įžvalgos.

Antradienio, gegužės 16-osios, skaitiniai

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Zabulionis klausia, ką PISA tyrimai rodo apie tai, kiek Lietuvos 15-mečių rengiasi siekti aukštojo išsilavinimo reformuotose Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1945 m. gegužės 16 d. įvykęs Kalniškės mūšis yra laikomas vienu didžiausių pokario partizanų kovoje su sovietiniais okupantais. „Pozityvus dienoraštis“ pasakoja apie netikėta Linos meilę – motociklus. Šarūnas Rinkevičius rašo apie krikščionybės sugrįžimą į Aukštutinę Mesopotamiją.

Pirmadienio, gegužės 15-osios, skaitiniai

Kaltinimas islamofobija užkerta kelią islamo kritikai. Tai pavojinga, ypač patiems musulmonams. „Twin Peakse“ yra daug istorijų – ir liūdnų, ir juokingų, – ar prisimenate šiuos Moters su pliauska žodžius? „Twin Peaksas“ sugrįžta. Ugnie, sek paskui mane... G. Grasso romanas „Katė ir pelė“ – antra „Dancigo trilogijos“ dalis – buvo išleistas 1961 m., praėjus dvejiems metams po „Skardinio būgnelio“ pasirodymo. Skaitykite ištrauką. Vilniaus universiteto doktorantas Gintas Karalius videoįraše kalba apie dorovės supratimą viduramžių riterinėse poemose.

Sekmadienio, gegužės 14-osios, skaitiniai

„Dievas daro savo darbus per mane, – sako sekmadienio homilijos autorius kun. Algirdas Toliatas. – Svarbu netapti kliūtimi, o aktyviai leisti Dievui veikti.“ Kvartetas „Subtilu-Z“ prisistato kaip ekstremaliai virtuoziškas garso estetų sambūris. Siūlome jums pokalbį su šio kolektyvo perkusininku Vytautu Švažu. Taip pat skaitiniuose Simonos Gavelytės esė „Kelionė laiko gijomis“ tapo rašytojo, Jonavos garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus rašinių konkurso geriausiu darbu. Džiaugiamės galėdami pristatyti geriausius konkurso darbus. Teologas, Gerosios Naujienos centro projektų vadovas Gabrielius Edvinas Klimenka supažindina su Kerby Rials knyga „Trys didžiosios bažnyčios. Katalikų, protestantų ir ortodoksų tikėjimų palyginimas“.

Šeštadienio, gegužės 13-osios, skaitiniai

Minint šimtąsias pirmojo Marijos apsireiškimo Fatimoje metines, piemenėliai Jacinta ir Pranciškus paskelbti šventaisiais. Tęsiame ciklą, pasakojantį apie Teofiliaus Matulionio gyvenimo kelią. „…Nei medelio, nei žolelės, nei gyvos dvasios, išskyrus sargybą“, – taip laiške bičiuliui rašė vyskupas Teofilius 1948 m. atvežtas į Vladimiro kalėjimą. Gegužės 13 d. Pal.kunigo Mykolo Sopočkos hospisas švenčia savo 5-ių metų veiklos jubiliejų. „Apie ką šią savaitę kalbama roko muzikos pasaulyje? Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad niekur tikrai nekalbama apie „Euroviziją“, – praėjusios savaitės užsienio muzikos naujienų apžvalgą pradeda D. Razauskas.

Penktadienio, gegužės 12-osios, skaitiniai

Artėjant Lietuvos jaunimo dienoms Vilniuje, Vilniaus arkivyskupas G. Grušas dalijasi mintimis apie savo jaunystę, Jaunimo dienas ir tiesos bei laisvės paieškas. Ignas Stančikas pristato satanizmo ir satanistinės ideologijos apraiškas kasdienybėje. Vyskupai taip pat pripažino, kad egzistuoja laikysenos, prieštaraujančios oriam patriotiškumui – viena iš jų – egoistiškas nacionalizmas. Esame raginami būti kuo lankstesni, atsiverti visoms galimybėms. Tačiau ar teisinga taip mąstyti? Šveicarų rašytojas ir verslininkas Rolfas Dobelli įsitikinęs, kad būtina išdrįsti drastiškai apriboti pasirinkimus.

Ketvirtadienio skaitiniai

Ketvirtadienį dokumentinių laidų LRT kūrėjas Dalius Ramanauskas pasakoja, kaip gimė ciklas apie pranciškonus Lietuvoje. Simona Merkinaitė aptaria Alžyro veiksnį Prancūzijos prezidento rinkimuose, Donatas Puslys kalba apie tai, kad Kremlius išnaudoja Antrojo pasaulinio karo naratyvą. „Žodis „Prancūzija“ – tai kultūros židinys, etiketas, istorija, virtuvė, mokslas, politika. Tai šalis, kurioje puoselėjamas mandagumas, elegancija, rafinuotumas“, – sako prancūzų kalbos mokytoja ir vertėja V. Šaulytė-Bukauskaitė. Ją kalbina Elvina Baužaitė.

Trečiadienio, gegužės 10-osios, skaitiniai

Keliaukime! Svarbių arkiv. T. Matulioniui pažinti vietų sąrašą sudaręs kun. Marius Talutis kviečia leistis į kelionę po Lietuvą ir ne tik. Politologas Vincentas Vobolevičius primena, kad, siekdama ratifikuoti prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota vyriausybė laužo savo rinkimų pažadą. Su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku, Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku kalbėjomės apie tai, kas yra socialdemokratiška ideologija, kokiomis vertybėmis ji remiasi ir kaip siekia jas įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susiduria partija ir kokių permainų jai reikia. Neliko nepaliestas ir visuomenę itin jautriai paliečiantis klausimas apie valstybės ir Bažnyčios santykį. Ar „Nemirtingasis pulkas“ pakeis Pergalės dienos raiškos būdus Rusijoje?

Antradienio, gegužės 9-osios, skaitiniai

Donatas Puslys rašo, kad po pergalės džiaugsmo pasibaigus rinkimams Prancūzijoje jau verta nedelsiant kibti į darbus, nes priežastys, lėmusios, kad Marine Le Pen surinko daugiau nei trečdalį rinkėjų balsų, niekur nedingo. Kalbėdamas Kauno arkivyskupijos kunigams nuncijus Lietuvai atkreipė dėmesį į svarbiausius šiuolaikinio kunigo tapatybės ir tarnystės aspektus. Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius dėlioja Irako Kurdistano politinę dėlionę pakeliui į nepriklausomybę. JAV sociologas Markas Regnerusas pristato savo ir kolegų atliktų tyrimų, kuriuose pagal įvairius kriterijus buvo vertinama vaiko gerovė įvairiose bendro gyvenimo formose, rezultatus.

Pirmadienio, gegužės 8-osios, skaitiniai

Su italų šeimoms lietuvius įsivaikinti padedančia Vilma Banyte kalbamės apie tai, kodėl gyventi šeimoje užsienyje yra geriau nei globos namuose Lietuvoje. Antra dalis pokalbio su tarptautinės politikos ekspertu iš Prancūzijos. Apie Prancūzijos politiką, branduolinį ginklą, Astravo atominę elektrinę ir Rusijos grėsmę. Video įraše a. a. Leonidas Donskis pristato tris viduramžių kūrinius: „Utopiją“, „Pagiriamąjį žodį kvailybei“ ir „Dieviškąją komediją“. Gyventojų protestai dėl statybų Užupyje ir Žvėryne, Lukiškių aikštės rekonstrukcijos klausimai, „Žalgirio“ stadiono skandalai – pirmieji M. Pakalnio metai sostinės vyriausiojo architekto poste nebuvo paprasti. Apie tai plačiau – pokalbyje.

Sekmadienio, gegužės 7-osios, skaitiniai

Hebrajų kalboje žodžiai „artimas“ ir „ganytojas“ kilę iš vienos šaknies. Taigi, kas sieja piemenį ir jo avis? Homilijos autorius – Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios vikaras kun. Mykolas Sotničenka. Šiais metais leidykla „Tyto alba“ naujai išleido Orhano Pamuko knygą „Stambulas: prisiminimai ir miestas“, kurioje susipina Stambulo ir Pamukų šeimos istorija. Skaitykite ištrauką. Bernardinai.lt šeimos temų redaktorius Vytautas Raškauskas motinos dienai skirtame tekste pasakoja apie savo vaikystę ir dėkoja mamai: „Kai aš linksmas, sveikas, kai manęs neslėgdavo rūpesčiai – kažkur netoliese būdavo ir tėtis. Bet kai labiausiai reikėdavo, kai skaudžiausiai savo rankomis prisiliesdavau prie gyvenimo, šalia kantriai budėdavo ir drąsindavo mama.“ Minime Maldų už pašaukimus sekmadienį. Apie sūnų palaidūną, pirmąsias jaunimo dienas, Tiesos ir laisvės paieškas, bei iššūkius šiuose ieškojimuose mintimis dalijasi klierikas, netrukus tapsiantis diakonu.

Šeštadienio, gegužės 6-osios, skaitiniai

Tarptautinės žurnalistų organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuva pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse užima 36-ąją vietą. Apie žiniasklaidos laivę Lietuvoje - D. Radzevičiaus komentare. Teofiliaus Matulionio istorija šįkart persipina su 1946-ųjų metų represijomis Lietuvoje ir kitų vyskupų likimais; sunkiu prel. S. Jokūbauskio pasirinkimu. Brolis pranciškonas Ramūnas Mizgiris iš Kretingos buvo tikintis nuo vaikystės, tačiau apie vienuolinį gyvenimą pradėjo galvoti tik po gyvenimą sukrėtusios patirties. „Kaip nutinka, kad geriausi pastarojo laikotarpio ambiento ir minimalizmo darbai atsirado 2017 metų balandį? Nežinau. Kiekvienas iš aprašytų albumų vertas atskiro rašinio“, – aptardamas užsienio muzikos naujienas rašo D. Razauskas.

Penktadienio, gegužės 5-osios, skaitiniai

Kasmet gegužė būna dedikuota tarptautiniam dainų konkursui – „Eurovizijai“. Ar Lietuva gali paneigti visas įsišaknijusias nuostatas ir kada nors užimti pirmąją vietą? Apie tai – E. Griciaus komentare. Kaip atskirti Dievo valią ir gerai pasirinkti kiekvieno krikščionio gyvenime? Siūlome garsaus pamokslininko ir teologo R. Canatalamessos įžvalgas. Augustė Žičkytė kalba apie krikščionis rašytojus siūlydama skaityti ne tik apie juos, bet ir su jais. Pirma dalis pokalbio su tarptautinės politikos ekspertu iš Prancūzijos. Apie Rusiją, JAV ir NATO.

Ketvirtadienio, gegužės 4-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose Justino Dementavičiaus komentaras apie principą, lietuvius vis dar jungiantį su sovietmečiu ir rusiška kultūrine erdve – chamiškumo idėją. „Mano darbe svarbiausia tuščios erdvės. Reikšminga tai, ko nėra. Tai galima gretinti su poezija, kurioje svarbu tai, kas nepasakyta“, – pirmąją asmeninę parodą pristato menininkė Laima Judita Bazienė. Olegas – vyras, kuris dirba su jaunimu iš gatvės. Jam pačiam yra tekę išgyventi didelių sunkumų, ir, ačiū Dievui, kad tuo sunkiu metu atsirado gerų žmonių, padėjusių jaunam vyrui. Apie tai – „Pozityvaus dienoraščio“ pasakojimas. Ką reiškia Bažnyčiai skaityti laiko ženklus? Sudabartinti savo žinią? Jeigu Bažnyčia privalo ištyrinėti laiko ženklus Evangelijos šviesoje, tai ne tam, kad pritaikytų „laikams“ lig šiol galiojusius vaistus ir taisykles, sako Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Trečiadienio, gegužės 3-iosios, skaitiniai

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius. Algirdas Zabulionis toliau nagrinėja klausimą, ar poezijos knygų turėjimas namuose gali prisidėti prie geresnių mokinio pasiekimų matematikoje. LNDT „Pokalbių ne apie teatrą“ diskusijoje su K. Kaupiniu – „Ar menas turi nešti vėliavą?“ – karštų emocijų netrūko. Koks meno ir patriotizmo santykis? Kas yra patriotinis kūrinys? Ir ką šiandien reiškia patriotizmas apskritai? Dvi dienos Egipto sostinėje Kaire drauge su popiežiumi Pranciškumi, atrodo, turi bent jau galimybę tapti gilų istorinį pėdsaką paliksiančia akimirka.

Antradienio, gegužės 2-osios, skaitiniai

Doc. dr. Liutauras Gudžinskas, netrukus baigsiantis Lietuvos politologų asociacijos prezidento kadenciją, nusprendė stoti į Lietuvos socialdemokratų partiją. Pristatome pokalbį su juo. Kiekviena pasaka – tai stebuklingas veidrodis, atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos mums būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs. Apie tai rašoma garsaus psichologo ir psichiatro Bruno Bettelheimo knygoje „Kodėl mums reikia stebuklo“. Dalinamės ištrauka iš knygos. Pew tyrimų centro pateikta analizė rodo, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję krikščionys yra tiek pat religingi kaip ir mažesnį išsilavinimą turintys jų tikėjimo bendražygiai. „Daugiausia, ką gali padaryti kino kritikai, jei jie yra geri kritikai – įvertinti filmą per savo asmeninį žvilgsnį, o vėliau tikėtis, kad šis žvilgsnis įgaus universalesnę galią“, – sako G. A. Nazzaro.

Pirmadienio, gegužės 1-osios, skaitiniai

Prieš porą metų Michaelis Sagatis rado senus prosenelės laiškus, kurie dabar eksponuojami Genocido aukų muziejuje. Laimingų atsitiktinumų virtinė atvedė jį į Vilnių pažinti šeimą ir mūsų regiono istoriją. Vytautas Raškauskas rašo, kad nauja ir vienintelė socialinė akcija, kurios mums iš tikrųjų reikia – tai mokykla be patyčių. Ne savaitė, ne mėnuo, net ne metai, o mokykla, netoleruojanti patyčių visą laiką. Simona Merkinaitė rašo, kad demokratija negali būti suvokiama vien kaip valios viešpatavimas, kadangi demoso valia niekada nėra vienalytė. Šventumo siekimas ir veikimas politinėje bendruomenėje padeda žmogui pasiekti geriausių įmanomų rezultatų. Šią ir kitas šv. Tomo Akviniečio politinės filosofijos mintis video įraše pristato doc. dr. Naglis Kardelis.

Sekmadienio, balandžio 30-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose klausiame, kodėl evangelistas įtraukė Emauso mokinių istoriją į savo pasakojimą. Kuo jis aktualus mums ir visų laikų krikščionims? Homilijos autorius kun. R. Taučius OFM. Sveikiname visus su Tarptautine džiazo diena! Pokalbyje su Lietuvos džiazo federacijos prezidentu Julijumi Grickevičiumi – apie džiazo padėtį mūsų šalyje ir tai, kuo džiazas svarbus kiekvienam iš mūsų. Brolis pranciškonas pasakoja, kaip pajuto pašaukimą dirbti su onkologiniais ligoniais, kodėl solidarumo renginiui prieš dešimt metų pasirinko būtent bėgimo formą ir kokios šiemet yra „Vilties bėgimo“ naujovės. Dar viename tekste aiškinama, kaip žmonės linkę skaityti internete, tiksliau sakant, kurias elektroninių tekstų dalis ir kodėl perskaito daugiausia žmonių.

Šeštadienio, balandžio 29-osios, skaitiniai

Redakcija rekomenduoja balandį skaitytas knygas. I. Petraitienė toliau pasakoja apie T. Matulionio gyvenimą. Šįkart apie pokario komunistinės valdžios mėginimus pasitelkti Bažnyčią susidorojimui su partizanais. Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Savo istoriją pasakoja Švč. Nekaltosios M. Marijos tarnaičių kongregacijos sesuo Jolita Šarkaitė. Psichologas Julius Kvedarauskas dalijasi savo įžvalgomis apie tikėjimo įtaką psichologijai.

Penktadienio, balandžio 28-osios, skaitiniai

Žydų bolševikų mitas perrašo istoriją etnizuodamas kaltę dėl sovietinio režimo ir taip išplaudamas daugumos kolaborantų padarytus nusikaltimus, rašo Donatas Puslys aptardamas istoriko Timothy Snyderio knyga „Juoda žemė. Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“. Apaštališkasis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Pedro López Quintana atsako į klausimus apie mūsų katalikiškąją kasdienybę. Visai neseniai Kaunas tapo 2022 metų Europos kultūros sostine. Praėjus pergalės šventei verta kritiškai įvertinti ateities scenarijų ir atlikti trumpą (auto)refleksiją, kurios įžvalgos kitus 5 metus ir vėliau galėtų lydėti mūsų miestiečių gyvenimą. Apie tai – Domo Lavrukaičio tekstas. Artėjant Motinos dienai, Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio mama Nijolė pasakoja, kaip užauginti ministrą ir ko ji pati dar norėtų Motinos dienos proga. Pokalbyje dalyvauja ir ministro žmona Rima.

Ketvirtadienio, balandžio 27-osios, skaitiniai

Daugybę Šiaurės Korėjos pabėgėlių išgelbėjusi ir Amerikoje apgyvendinusi Suzanne Scholte pasakoja, ką apie šalį iš jos bėglių pavyko sužinoti per pastaruosius 20 darbo metų. Taip pat pristatome pokalbį su JT atstove Dalia Leinarte apie moterų teisių padėtį pasaulyje ir Lietuvoje. Prisimindami artėjantį popiežiaus Pranciškaus vizitą į Egiptą kviečiame susipažinti su jo detalėmis. Kelionė – itin svarbi daugeliu aspektų, komentatorių teigimu – tai sudėtingiausias ligšiol vykęs Begoglio pontifikato vizitas. Pažvelkime kodėl. Jau aštuonerius metus sėkmingai gyvuoja Naujasis teatras. Iš kitų jis išsiskiria tuo, kad jame dirba vien tik negalią turintys žmonės. Be to, čia neišgirsite keiksmų, nepamatysite šiuolaikinių efektų, o po spektaklio jausitės apsivalę, nes čia statomos pjesės propaguoja krikščioniškas vertybes. Pokalbis su šio teatro įkūrėja, meno vadove ir direktore Svetlana Laima Zemleckiene.

Trečiadienio, balandžio 26-osios, skaitiniai

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Zabulionis klausia, ar poezijos knyga namuose keičia mokinio matematikos pasiekimus. Astravo atominę elektrinę statančiai kaimynei Baltarusijai nė motais, kad Lietuvos sostinė Vilnius yra tik už 55 km. Jurgis Raudys dalinasi mintimis apie savo ieškojimus: bendruomenės, kurioje tarpsta maldos gyvenimas. P. Nesso knyga „Septynios minutės po vidurnakčio“ – ne iš lengvųjų, bet paveiki ir įkvepianti gyventi. Išsamiau apie ją – J. Dižavičiaus videoapžvalgoje.

Antradienio, balandžio 25-osios, skaitiniai

Susipažinkite su politikais, patekusiais į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą – Marine Le Pen ir Emmanueliu Macronu. Kun. Thomas Bergas rašo apie savo paties klaidas bei skausmą, kurį patyrė dėl Bažnyčioje egzistuojančio blogio, tačiau pasiūlo ir galimybę judėti toliau, pasitelkiant gydančią meilę. Pozityvus dienoraštis pasakoja apie Danguolę, kuri atrado savyje ryžto ir nepabūdo gultis ant operacinio stalo transplantacijai, kad jos dukrelė Grėtė galėtų džiaugtis kiekviena diena. „Koks jausmas apima trumpam ar ilgesniam laikui sugrįžusį Lietuvos emigrantą? Galbūt toks pat kaip visada, galbūt – visada kitoks. Kiekvienam labai asmeniškas tik jam būdingas liūdesys, euforija, džiaugsmas, bet dažniausiai – dar vieno, gal net galutinio išsiskyrimo nuojauta...“, – rašo Indrė Jonušytė.

Pirmadienio, balandžio 24-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose Donatas Puslys klausia, kodėl Kremlius nesirengia švęsti 1917 metų Rusijos revoliucijos šimtmečio. Vilniaus universiteto mokslininkų pristatyto tyrimo apie pajamų nelygybę rezultatai nustebino pačius tyrimą atlikusius mokslininkus. Agnės Lisauskaitės vertime – apie šiuolaikines stabmeldystės formas, nepaliekančias erdvės Dievui. Ne vienus metus Krizinio nėštumo centre savanoriaujančios Giedrė Šavinienė ir Renata Remeikaitė pasakoja apie centro teikiamą visapusišką pagalbą besilaukiančioms moterims.

Sekmadienio, balandžio 23-iosios, skaitiniai

„Ramybė jums“ – tai žodžiai, kurie grąžina mokinimas prarastą didžią dovaną. Jėzus vėl grąžina Dievo žvilgsnį į tikrovę: pilną džaugsmo ir vilties. Šio sekmadienio homilijos autorius – Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas. „JAV leidžiamas žurnalas kunigams „The Priest“ atliko kunigų apklausą, po kurios paaiškėjo, kad iš visų Mišių, laidotuvių, krikštynų, atlaidų ir kitų apeigų „sudėtingiausios“ yra santuokos – jos mažiausiai mėgstamos“, – rašo Antanas Saulaitis SJ. Sekmadienio skaitiniams – ištrauka iš Česlovo Skaržinsko knygos „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“. Ginto Karaliaus komentaras apie šiandien prasidedančius rinkimus vienoje galingiausių ES valstybių.

Šeštadienio, balandžio 22-osios, skaitiniai

Irena Petraitienė toliau sklaido vingiuotos Teofiliaus Matulionio biografijos puslapius. Šįkart pasakojimas apie tvirta vyskupo laikysena komunistinių galiūnų atžvilgiu. Pagal vienuolės Faustinos vizijas nutapytą Gailestingojo Jėzaus paveikslą visame pasaulyje išgarsino ne Vilniuje saugomas jo originalas, bet gerokai vėliau sukurta jo kopija. Živilė Nedzinskaitė recenzuoja ketvirtąją Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ dalį. „Himnas, niūniuojamas į ausį, garso katedra, pilna aidų ir mistinių potyrių, siurrealistinė karo nuojauta, romantiškai melancholiškas padaras iš veidrodžių karalystės“, – rašo D. Razauskas apie naujausią venesueliečio muzikos kūrėjo A. Ghersi albumą.

Penktadienio, balandžio 21-osios, skaitiniai

„Tapyboje man patinka, kai atsiranda daug netikėtumų. Juos vartau, sukalioju, keikiuosi, džiaugiuosi – kitaip nemoku“, – atvirauja menininkas A. Zakarauskas. Daugiau apie kūrybą, meno prasmę ir tai, kas nuteikia pozityviausiai – videoreportaže. Sveikatos specialistė R. Sketerskienė teigia, kad moksleivių sveikatai didelę įtaką turi darbo ir poilsio režimas. Antrasis pasaulinis karas įvairiomis kryptimis privertė emigruoti 40 milijonų žmonių, o po Hitlerio mirties JTO ištiesė pagalbos ranką nusiaubtam žemynui. Ar dabar sugebėsime padėti pabėgėliams iš Sirijos? Evangelikų reformatų Vilniaus parapijos klebonas Raimondas Stankevičius sako, kad nesvarbus aukos dydis, jei ji – iš širdies ir Dievo garbei. O „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įsitikinęs, kad kuo skaidresnė organizacijos veikla, tuo aplinkiniams lengviau pasitikėti ja ir prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo.

Ketvirtadienio, balandžio 20-osios, skaitiniai

Justinas Dementavičius komentuoja, kodėl į ginčus dėl dvigubos pilietybės žvelgia ironiškai. „Tik pavartęs šią knygą pamačiau daug Dzūkijos krašto, man savo krašto, žmonių pavardžių, realijų. Tai skatino skaityti, domėtis, nerti į šią knygą. Joje atsiskleidžia istorija“, – apie Č. Skaržinsko knygą rašo V. Sventickas. Šiandien prasideda LSDP pirmininko rinkimų II turas. Roko Markausko komentaras apie socialdemokratų pasirinkimą tarp architekto ir inžinieriaus. Tuo tarpu Dalia Cidzikaitė pristato Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąją medžiagą.

Trečiadienio, balandžio 19-osios, skaitiniai

Apie baroko muzikos ir džiazo sintezės idėjos atsiradimą, kitokio skambesio paieškas ir naująją programą, kurią bus galima išgirsti balandžio 23 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje – pokalbyje su kvarteto „Baroque Contempo“ nariais. Psichologė Lina Vėželienė apie visus, kurie įsitikinę, kad gyvenimas yra nesibaigianti kančių grandinė, ir atitinkamai kuriančius savo kančios kupiną egzistenciją. Šarūnas Rinkevičius rašo apie dar vieną bandymą į žemėlapius sugrąžinti Asirijos valstybę. Kembridžo universiteto doktorantas kalba apie Aristotelio „Politiką“ ir Platono dialogus „Alkibijadą“ bei „Charmidą“. Šie antikiniai veikalai padeda suvokti, kiek svarbus ugdymas valstybės politikoje.

Antradienio, balandžio 18-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie naujausią trumpametražį filmą „Budėjimas“ ir patį kūrybos procesą. Janina – jaunutė dizainerė, svajojusi apie Niujorko dangoraižius, tačiau, kaip pati sako, patyrusi lengvą egzistencinę krizę ir atsidūrusi „Caritas“ organizacijoje. Iš pradžių jaunai merginai atrodė baisūs „kitokie“ žmonės, tačiau įvyko stebuklas ir tiek Janina žmones, tiek jie Janiną… prisijaukino. Visiška tamsa, bet koks erdvės suvokimas eliminuotas. Galva ant pagalvės, kūnas ant grindų, ir taip prasideda „Juoda saulė“ – vizualiųjų menų, teksto skaitymo, garso, šviesos ir erdvės architektūros lydinio performansas. Kaip galima pykti ant To, kuris yra tobula Meilė, nuo kurio malonės visiškai priklausome? Ir visgi uoliai stengtis nepykti ant Dievo, to pykčio nepripažinti ir neišreikšti, nėra tas pat, kas jo neturėti.

Pirmadienio, balandžio 17-osios, skaitiniai

Žiniasklaida visiškai ignoravo faktą, kad tūkstančiai žydžių, musulmonių ir krikščionių moterų kartu žygiavo per Izraelį, reikalaudamos taikos.Skaitydami Himną meilei suabejojame – gal tai viso labo gražūs žodžiai, neturintys nieko bendro su kasdieniu gyvenimu? Įsiskaitę įdėmiau galime pamatyti, kad apie meilę šeimoje ten kalbama aktualiai šiandienai. Vytautas Ališauskas recenzuoja IV a. Antanazo Aleksandriečio knygą apie vienuolystės tėvą šv. Antaną Didįjį, pernai pirmąsyk iš graikų kalbos išverstą į lietuvių. Taip pat kviečiame skaityti Kazio Bradūno eilėraščių rinktinės „Liepė man būti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017) sudarytojo kunigo Juliaus Sasnausko įžanginį žodį.

Sekmadienio, balandžio 16-osios, skaitiniai

Po Didžiojo penktadienio dramos, šiandien švenčiame prisikėlimą. „Nors kančia mums gana artima ir gerai pažįstama, prisikėlimą suprasti sunkiau“, – sako Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Henriko Gudavičiaus laiškai apie skaitytą „Maidano dienoraštį“, Druskininkus, juokų dieną, lietuvių bei rusų literatūrą. Saulius Lynikas pasakoja apie Velykas pokariu: šventinio džiaugsmo niekas neužgožė. „Žmogaus žvilgsnis galiausiai ieško kito žvilgsnio, kuriame galėtų atrasti ir save“, – rašo Lietuvos vyskupai, sveikindami šv. Velykų proga.

Didžiojo šeštadienio, balandžio 15-osios, skaitiniai

„Žmogaus žvilgsnis galiausiai ieško kito žvilgsnio, kuriame galėtų atrasti ir save“ – rašo Lietuvos vyskupai, sveikindami šv. Velykų proga. Netrukus Turkijoje vyksiantis konstitucinis referendumas nulems šios šalies ateitį. Ar Turkija išliks parlamentinės demokratijos principais besivadovaujančia šalimi, sužinosime per Velykas. Tuo tarpu D. Razauskas dalijasi mintimis apie Tomą Waitsą. „Šiandien kalbėsiu apie Tomą Waitsą. Ir girdžiu, kaip greičiau plakti ima daugelio mano bičiulių širdys – puikiai žinau, koks Tomas Waitsas yra svarbus tūkstančiams melomanų, poetų, dailininkų, aktorių, kino kūrėjų“, – rašo D. Razauskas. 1944 m. liepą karo frontui artėjant prie Vilniaus, vysk. T. Matulionis dekanams išsiuntė tokią telegramą: „Aš lieku vietoje. Įsakau ir visiems parapijų klebonams pasilikti savo vietose.“

Penktadienio, balandžio 14-osios, skaitiniai

„Vyksta Jėzaus iš Nazareto nukryžiavimas ir jūs galite tiesiogiai stebėti vaizdo reportažą! Kas, jūsų nuomone, jis yra?“ – taip savo sukurtą vaizdo klipą pristato sportu besidominčių britų krikščionių portalo kūrėjai. „Spalvingas filmų penketukas maloniai nustebino. Jis taikliai apibūdina „Kino pavasario“ filmus, neapsiribojančius emocijų pakutenimu, visada apeliuojančius ir į žiūrovo intelektą“, – aptardama festivalio programą rašo A. Mikuckytė. Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis interviu Bernardinai.lt trumpai pristato Martyno Liuterio įžvalgas. Didžiojo reformatoriaus dvasinė patirtis ir vėliau išplėtotas mokymas istorijos eigoje tapo vienu iš reikšmingų postūmių atsigręžti į Dievo Žodį ir jame perteikiamą Dievo paveikslą. Tuo tarpu Donatas Puslys dalijasi mintimis apsilankius neseniai duris atvėrusiame Antrojo pasaulinio karo muziejuje Gdanske.

Ketvirtadienio, balandžio 13-osios, skaitiniai

Didžiojo ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Pokalbis su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriumi Pauliumi Murausku apie nesąžiningumą sporte. Mūsų kaimynų lenkų džiazas išties spalvingas, įdomus ir susilaukęs pripažinimo visame pasaulyje reiškinys, rašo Vitalijus Gailius. Apie naujausius Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymus ilginti mokslo metus diskutuoja tėvai, politikai, vyriausybės atstovai ir psichologai. Vaizdo pasakojimas apie pozityvią porą, nemiegančią ant laurų. Asociacija „Pozityvios idėjos“ stengiasi padėti sunkiai sergantiems ligoniams.

Trečiadienio, balandžio 12-osios, skaitiniai

Donatas Puslys aptaria naujausią J. Barneso knygą „Laiko triukšmas“, kurios pagrindinė tema – genialaus kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus gyvenimas ir kančios totalitarinio režimo gniaužtuose. Taip pat Justinas Dižavičius apžvelgia vieno žymiausių psichologijos tyrėjų, Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano knygą „Mąstymas, greitas ir lėtas“. Į „Kino pavasarį“ rumunų kino kūrėjas A. Tănăsescu atvyko kaip komisijos narys. Su juo kalbėjomės apie rumunišką kiną, meno galią, kino festivalio programos sudarytojo darbą ir dabartinę Rumunijos visuomenę. Ar žinote, kaip nustatoma Velykų data? Ir kodėl Ortodoksai Velykas švenčia vėliau? Pasidomėkime. Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas. Pranciškonai iš Alepo prašo paremti jų misiją Sirijoje.

Antradienio, balandžio 11-osios, skaitiniai

Pokalbyje su rašytoju, poetu, bardu, režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu – apie būsimus pasirodymus, skirtus namų temai, ir apie tai, ką reiškia namai siaurąja ir pačia plačiausia prasme. Penktąjį gavėnios sekmadienį tradiciškai uždengiami kryžiai. Kokia šio ženklo prasmė? Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius pasakoja apie asirų Naujuosius metus. „Esu Renata, paprasta moteris, kuri vaikystėje pamilo chemiją. Kadangi ta meilė užsitęsė, tapau chemijos mokslų daktare“, – paprastai, linksmai ir labai pozityviai nusiteikusi save pristatė 12-ojo „Pozityvaus dienoraščio“ puslapio herojė. Kai jauna, veikli ir protinga moteris susilaukė sūnelio, nusprendė, kad apie chemiją nori šnekėti kur kas paprasčiau, aiškiau ir patraukliau. „Mokslo virusas plinta!“ Tokiu šūkiu apsišarvavusi Renata eina į priekį ir nori visiems parodyti, kad chemija gali būti… graži.

Pirmadienio, balandžio 10-osios, skaitiniai

Didžiosios savaitės pirmadienį pradedame apmąstydami amerikiečių autoriaus Robert McTeigue, SJ. klausimą: „Ar Didžioji savaitė tikrai verta tokių pastangų?“. Taip pat kviečiame skaityti apie Konstantino Sirvydo „Punktus sakymų“ – tekstus, kuriuos būtų galima pavadinti kun. A. Toliato knygos ir visos lietuviškosios homiletikos pirmtakais ir precedentais. Dalijamės video įrašu, kuriame a. a. Leonidas Donskis pristato tris antikos kūrinius: Aristofanas „Debesys“, Homeras „Iliada“, Tukididas „Peloponeso karas“. O Matas Baltrukevičius aptaria „Tvarkos ir teisingumo“ partijos perspektyvas. Naujas lyderis, tačiau sena stagnacija, teigia jis.

Sekmadienio, balandžio 9-osios, skaitiniai

Dievas savo ištikimam sūnui per kančią ir mirtį suteikia naują gyvybę, kurios dalininkais esame ir mes. Mūsų gyvenimas taip pat yra toks perėjimas. Jėzus duoda mums pavyzdį. Verbų sekmadienio homilijos autorius - kun. Antanas Saulaitis SJ. Baigiame publikuoti „Amoris laetitia" ištraukas. „Santuokoje išgyvenamas visiškos priklau­somybės kitam asmeniui jausmas, tačiau pasiekiamas ir toks taškas, kai poros meilė pasiekia maksimalią laisvę ir tampa sveikos autonomijos er­dve“ - rašo popiežius Pranciškus. „Bradūnas atitinka tikrumo poziciją“, – rašo literatūrologė Dalia Satkauskytė. Sigita Maslauskaitė rašo apie parodą, kuri įrodo, kad religinė dailė gali būti nesustabarėjusi, moderni, gebanti „užkabinti“ tamsiąją dievoieškos kelio pusę.

Šeštadienio, balandžio 8-osios, skaitiniai

„Šįkart tik tai, kas be kompromisų mano skoniui regisi išties aukščiausios prabos reikalai“, – pristatydamas kovo mėnesio užsienio albumų lentyną rašo Domantas Razauskas. Tęsiame būsimo palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo istoriją. Šįkart Irena Petraitienė pasakoja apie lemtingą paskyrimą Kaišiadorių vyskupu. Liturgija yra taikos ir vienybės, o ne pasidalijimų ir konfrontacijų vieta, teigia Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas, kardinolas Robertas Sarah. Pokalbyje su menininku Egidijumi Daruliu – apie jo įvairias menines veiklas, miniatiūrų bei grojimo dambreliu technikas ir apie džiaugsmą kurti kartu su šeima.

Penktadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Balandžio 5-ąją pas Viešpatį iškeliavo gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė. Dar tik įpusėjusi penktąją dešimtį, tačiau nuveikusi nepaprastai daug. Pasitikusi apie 2000 naujų gyvybių ir nepadariusi nė vieno aborto. „Nebijok vėžio“, – iki pat gyvenimo pabaigos ragino B. Kulikauskaitė. „Eskaluojant krizės vaizdinį, bandoma įtikinti, kad prieita tam tikra riba ir atsisakyti dalies savo laisvės yra būtina. Maža to – būtent laisvės ir teisės yra šių krizių priežastis. Neva tam, kad išliktume, turime atsisakyti to, ko taip ilgai siekėme – laisvės ir teisės savarankiškai galvoti ir veikti. Šią savaitę V. Orbanas puikiai pademonstravo, jog savo teisybės sieks bet kuriomis priemonėms ir kad kai kurie yra lygesni prieš įstatymą nei visi likusieji. Šią lygybę nulemia asmeniniai įsitikinimai ir pažiūros“, – rašo Simona Merkinaitė. Balandžio 5 d. internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ redakcijoje lankėsi ir į žurnalistų klausimus atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Tuo tarpu Gediminas Zelvaras kalbina Vidmantą Valiušaitį apie jo knygą, pasakojančią Valiušaičių šeimos istoriją.

Ketvirtadienio, balandžio 6-osios, skaitiniai

„Tai prasidėjo seminarijos metais, sklaidant mados modelių ir aktorių fotogaleriją, kuri mane traukė. Tai atrodė visiškai nekalta, be jokios grėsmės mano celibato įsipareigojimui“ - pasakoja kunigas, dalindamasis skaudžia patirtimi. Pasak britų rašytojo profesoriaus emerito Jeremy‘io Adlerio, kol Europos Sąjunga bus suprantama vien kaip laisvo prekių judėjimo bendrija, tol Europos projektas liks neišbaigtas. Jau Augustinas ragino atsigręžti į laisvus idėjų mainus. „Trapusis menas gyventi, skirtingai negu kiti menai, vengia jį apibūdinančių žodžių. Aptarimu baugu paliesti tai, kas nuo prisilietimo iš šalies labai saugoma. Meno gyventi gyvastis istoriko Aurimo Švedo knygoje „IRENA Veisaitė „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ prasimuša pro tvarkingai stilistiškai sušukuotą pasakojimą, atverdama prasmių viršūnes“, – rašo Vanda Juknaitė. Tuo tarpu Matas Baltrukevičius klausia: „Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD): konstruktyvūs stebėtojai ar aršūs kritikai?“

Trečiadienio, balandžio 5-osios, skaitiniai

Simono Algirdo Spurgos komentaras apie nesėkmingą respublikonų bandymą reformuoti JAV sveikatos apsaugos sistemą. Leonas Grumuliauskas analizuoja peripetijas, apgaubusias profesoriaus Liudo Mažylio šimtmečio atradimą. Istorikas Eligijus Raila giria Lenkų diskusijų klubą ir jo moto „Kitokia Vilenščizna yra įmanoma“. Pranciškonas Jose Antonio Merino interviu teigia, kad Don Kichotas ir šv. Pranciškus yra du mums reikalingi bepročiai.

Antradienio, balandžio 4-osios, skaitiniai

Filosofas Alvydas Jokubaitis diskutuoja apie krikščionį šiuolaikiniame universitete. Tuo tarpu Gediminas Zelvaras kalbina teologą Giedrių Saulytį apie protestantizmo reikšmę krikščionybei ir Lietuvai. „Šis filmas yra apie tai, ką galvoji jį žiūrėdamas. Jei galvoji apie kalnų grožį, tuomet tai filmas apie kalnų grožį. Jei galvoji apie žmogaus vienatvę, tuomet tai filmas apie vienatvę“, – „Moterį ir ledyną“ pristato filmo autorius, režisierius Audrius Stonys. O Šarūnas Rinkevičius rašo apie naują Izraelio sąjungininką Artimuosiuose Rytuose – Irako kurdus.