Šiandien

Trečiadienio, birželio 28-osios, skaitiniai

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikacijoje tikintiesiems buvo pristatytas vadinamasis kanoninis naujojo palaimintojo paveikslas. Apie jį pasakoja kun. A. Jurevičius. Kunigo Algirdo Toliato ir aktorės Nijolės Narmontaitės susitikimą inspiravo pačių parašytos knygos ir analogiška patirtis važinėjant po Lietuvą į susitikimus su skaitytojais, dalinant nesuskaitomus autografus. Nuo knygų pokalbis netruko pasisukti link esminių dalykų: kaip gyventi, kad dūšioje būtų šviesiau. Tuo tarpu Vytautas Raškauskas rašo apie santuokos kasdienybės grožį: „Nuostabu atostogos, kelionės, pasimatymai, ateities planai, bet nieko nėra geriau už žinojimą, kad kas vakarą su žmona susitiksime ir kalbėdamiesi gersime arbatą, o ryte nubusiu šalia jos. Ir taip kasdien.” Didžiulis nesusipratimas politinio sprendimo logiką tapatinti su viešojo intereso gynimo principu, rašo Justinas Dementavičius. Autorius siūlo prisiminti bendrojo gėrio sąvoką.

Antradienio, birželio 27-osios, skaitiniai

Kardinolas Angelo Amato šiomis dienomis lankėsi Lietuvoje, atstovaudamas popiežių Pranciškų Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėse. Dalinamės svečio mintimis iš birželio 24 d. vykusios spaudos konferencijos nunciatūroje Vilniuje. Artėjančios ZAPAD 2017 pratybos, kurias organizuoja Rusija ir Baltarusija, kelia nemažą nerimą NATO. LVŽS sprendimų modelis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip nesibaigiantys atsitraukimai ir pralaimėjimai. Tačiau galbūt tokia yra sąmoninga strategija, siekiant daugiau, klausia M. Baltrukevičius? „Po egzaminų plačiai aptarinėjamos užduotys – ar jos tinkamos, ar atspindi žinias, ar taip buvo ruošiamasi? O gyvenimo egzaminams paruošėm juos?.. Perdavėm esminius principus?“ – savo tekste klausia sesuo Živilė Juozapa.

Pirmadienio, birželio 26-osios, skaitiniai

Lietuvos jaunimo dienose 2017 Gailestingumo vakarą užbaigė žymus šlovintojas iš Jungtinės Karalystės, buvusios grupės „Delirious“ narys Martinas Smithas. Apie rizikas, kylančias priimant sprendimus viešajame sektoriuje, rašo Anita Kiričenko. Apie liturginius drabužius, jų simboliką, istoriją ir spalvas pagal kun. Mozės Mitkevičiaus paskaitą. Kotrynos Petraitytės Bruno Bettelheimo knygos „Kodėl mums reikia stebuklo“ recenzija.

Sekmadienio, birželio 25-osios, skaitiniai

Evangelija ragina nebijoti tų, kurie žudo kūną, bet negali pakenkti dvasiai; įspėja daug labiau bijoti tų, kurie gali išplėšti sielą. Gyvai atnaujinama LJD kronika. Visi, tiek jaunimo dienų dalyviai, tiek miesto gyventojai bei svečiai taps istorinio įvykio – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – liudininkais. LJD komunikacijos komanda paaiškina, kas yra beatifikacija. Vasaros pradžios skaitiniai – senos geros knygos.

Šeštadienio, birželio 24-iosios, skaitiniai

Arkiv. T. Matulionio kankinystės kelias atskleidžia, kad gyventi dieviškosiomis dorybėmis – tai ne priklausyti sustingusiai tikrovei, o nuolat judėti, keliauti, kopti Dievop, bręsti. Taip pat skaitiniuose pokalbis su Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadove I. Mažeikiene apie muziejaus gyvenimo šventes ir kasdienybę, parodų politiką ir planus. Kardinolas A. Amato perdavė popiežius Pranciškaus padrąsinimą Bažnyčiai „būti gyva Evangelija. Mylėti tikrovę. Tokią, kokia ji yra“, nes tik šitaip ji perkeičiama į gėrį.

Penktadienio, birželio 23-iosios, skaitiniai

Laukdami Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju pakalbinome ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę – koks jos santykis su būsimu palaimintuoju Teofiliumi bei kokia šios šventės prasmė. „Šis poetinės improvizacijos spektaklis – mano kaip aktorės žaidimas, mano kaip aktorės malonumas, mano kaip aktorės kontaktas su žmogumi“, – sako V. Bičkutė. Pokalbyje su ja – apie naująjį skaitomojo teatro darbą ir poezijos grožį. Nepagrįstai žema socialinė parama ir prastai išieškomos skolos iš tėvų, vengiančių mokėti vaikams išlaikymą, lėmė, kad nepilnos šeimos tapo didžiausia socialine grupe, gyvenančia skurdo rizikoje.

Ketvirtadienio, birželio 22-osios, skaitiniai

Alvydas Jokubaitis rašo, kad dabartinių reformatorių didžiausia problema yra tai, kad jie paprasčiausiai nežino, ką daro. Ar sugebėsime gyventi pagal Stambulo konvencijos nuostatas, jei pati Vyriausybė ryžtingai nesiims esamų įstatymų tobulinimo ir jų įgyvendinimo? Tuo tarpu Monika Vaičiulienė visus kviečia į Lietuvos jaunimo dienas ir dalinasi labai asmeniška tiesos ieškojimo istorija. Dalyvauti sekmadienio beatifikacijoje kiekvienas turi apsispręsti sąmoningai. Profesorius P. Subačius taip pat ragina lietuvius plėsti savo mąstymą ir Teofiliaus Matulionio „nesisavinti“, bet „dalintis“ juo su visuotine Bažnyčia. Taip pat dalijamės Kotrynos Petraitytės Bruno Bettelheimo knygos „Kodėl mums reikia stebuklo“ recenzija.

Trečiadienio, birželio 21-osios, skaitiniai

Su monsinjoru kun. Žydrūnu Vabuolu, besiremdami keliomis LJD programos pasiruošimo temomis, pasikalbėjome apie tiesą, žmogaus netobulumą, meilę ir gailestingumą sau. Apie sutarties ateitį, lyderystę kovoje su klimato kaita, Vatikano vaidmenį šiame procese kalbėjomės su politologe Margarita Šešelgyte. Simona Merkinaitė rašo apie tai, kad JAV tęsiasi tyrimas dėl Rusijos įtakos ir klausia, kas šiuo atveju pasirūpins respublika. Menininkui Džiugui Palukaičiui tikrai tinka eksponuoti savo darbus M. K. Čiurlionio muziejuje – turbūt ne veltui šiam susidūrimui daro įtaką giminystė su M. K. Čiurlioniu.

Antradienio, birželio 20-osios, skaitiniai

E. Macrono judėjimas parlamento rinkimuose, kurie buvo paženklinti itin žemu aktyvumu, iškovojo tvirtą pergalę, tačiau svarbiems sprendimams jiems gali prireikti gerų santykių su kitomis partijomis. Sesuo Živilė Juozapa šįkart rašo apie meilę ir jos poreikį: „Tenka stebėti, kaip dalis jaunimo karštligiškai bando susirasti antrąją pusę (tendencija labai aiškiai matoma socialiniuose tinkluose). O kita dalis – aštriai šaiposi iš to, pernelyg aštriai, kad tai būtų jiems nesvarbu. Faktas – poreikį būti mylimiems turime visi.“ Šarūnas Rinkevičius šįsyk pasakoja apie išskirtinę šabakų mažumą Irake ir Irane. Su LJD himną įrašiusia „X faktoriaus“ finalininke Paulina kalbėjomės apie muziką, Dievą, kūrybos ir tikėjimo santykį.

Pirmadienio, birželio 19-osios, skaitiniai

Antroje M. Baltrukevičiaus pranešimo dalyje – apie elektroninio balsavimo ir dvigubos pilietybės galimą įtaką rinkiminiam aktyvumui. Artėjant LJD Akademinei dienai, su VU medicinos studente A. Pilkienė kalbėjomės apie buvimą kataliku universitete, tiesą ir laisvę. Videoįraše politinės filosofijos doktorantas Vilniaus universitete Simas Čelutka teigia, kad makiavelizmą dažnai suprantame neteisingai. Pilietinį ir politinį veiksmą visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, irgi sumenkina primityvus mesianizmas. Lietuvoje turime etatinių superherojų, kurie vadina save visuomenininkais. Dovydo Skarolskio komentaras.

Sekmadienio, birželio 18-osios, skaitiniai

Kiekvienas, priimantis Eucharistiją, turėtų prisiminti, kad viduryje šio pasaulio dykumos, jis yra badaujantis žmogus, atsiduodantis visiškai į Dievo rankas ir paleidžiantis bet kokius kitus ramsčius, sako kun. B. Verbickas OP. Nuostabioji, šiltoji „Kultūros naktis“. Austėja Mikuckytė – apie ją! „Kas yra Ikaras? Tai žmogus, kuris nori pažinti aukštybes, nepažindamas nė vieno šalia esančio žmogaus. Tai žmogus, kuriam tegali žiūrėti į nugarą, nes jo akys yra nugręžtos nuo tavęs. Ikaras – tai aš, kai pametu kryptį. Ikaras yra kiekvienam mūsų gresianti pagunda, kurią atsverti gali tik pažinti ir kurti santykį trokštantis žvilgsnis kitam į akis. Kaip kad Krasnogrūdoje“, – svarsto Donatas Puslys.

Šeštadienio, birželio 17-osios, skaitiniai

Biblistės, filosofo ir fiziko mintys apie pasaulio sukūrimą, išsakytos J. Ratzingerio knygos „Pradžioje Dievas sukūrė“ pristatymo renginio metu. Ar žinojimas kas mūsų laukia ateityje gali atnešti džiaugsmo pojūtį? Apie magijos pinkles pasakoja I. Stančikas. Šiandien Domantas Razauskas pasakoja apie genialųjį pamirštą menininką Arthurą Russellą: „Per trumpą laiką jis nupurtė mane savo grožiu tiek kartų ir padarė tokią įtaką, kokią padaro retas kūrėjas.“ Neseniai įkurtas krikščioniškas „Šeimų darželis“ pristato vaiko charakterio (dorybių) ugdymu paremtą modelį, kuriuo siekiama ugdyti mąstantį jauną žmogų, turintį tvirtą charakterį ir vertybes.

Penktadienio, birželio 16-osios, skaitiniai

Matas Baltrukevičius – apie jaunimo politinio (ne)aktyvumo priežastis ir tai, kurias partijas Lietuvoje labiausiai linkusi palaikyti jauniausia rinkėjų grupė. Apie skurdo keliamas problemas bei valstybės vaidmenį, mažinant socialinę atskirtį visuomenėje, kalbamės su socialinių mokslų daktaru, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju prof. Romu Lazutka. Pokalbis su aktoriumi Česlovu Stoniu, sukūrusiu jau dvidešimt metų gyvuojančią literatūrinę kompoziciją „Tebūnie Dievo valia“ apie arkivysk. Teofilių Matulionį. Šiandien rašytoja U. Radzevičiūtė švenčia savo 50-metį. Sveikiname! V. Juselytė savo straipsnyje rašo: „Ačiū U. Radzevičiūtei už tai, kad Undinės ne tik gyvena pasakose, bet ir jas kuria.“

Ketvirtadienio, birželio 15-osios, skaitiniai

Apie katalikų situaciją Rusijoje Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje kalbėjomės su italu Maskvos arkivyskupu Paolo Pezzi, F.S.C.B. Tuo tarpu Vaidas Kilpys rašo apie internetinės televizijos Lietuvoje fenomeną ir tradicinės TV problemas. Lietuviška žodžio forma nėra Lietuvos išlikimo, kultūros ir gerovės garantas. Justino Dementavičiaus komentaras. Kaip derinti meną ir tikėjimą? Ar tai dera apskritai? Patarimais ir patirtimi dalijasi muzikantas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro altininkas Mintautas Kriščiūnas.

Trečiadienio, birželio 14-osios, skaitiniai

Filmas „Choras“ – tris vasaras kurtas pasakojimas apie vienos stalinistines represijas išgyvenusių žmonių bendruomenės dabartį, sąmoningą aukos vaidmens atmetimą, vilties ir atvirumo svarbą. Remdamasis įvairių pasaulio šalių pavydžiais, kunigas Antanas Saulaitis perteikia įsitikinimą, kad šiandien neįmanoma veiksmingai perteikti Evangelinės žinios be sutelktų pastangų. Lietuvoje daug žmonių tėvais tapo apie tai nesusimąstę, o galbūt niekas jų nepamokė, kaip būti žmogumi – svarsto ses. Daiva Kuzmickaitė MVS bandydama suprasti, kodėl tiek daug lietuvių vaikų auga globos namuose. Interviu su aktoriumi Andriumi Žebrausku – apie mokytojo pašaukimą, vedlio poreikį teatre ir mokytojus kenkėjus kuriančią sistemą.

Antradienio, birželio 13-osios, skaitiniai

Skaitiniuose Marija Antanavičiūtė – apie skurdą ir besikeičiantį jo suvokimą visuomenėje. „Ypač jaunimas gražiai užsidega aistra kitiems pasakyti, paskelbti – kad visi žinotų, kaip Dievo tikrovė perkeičia gyvenimą, į kokią laisvę ir laimę veda“, – rašo sesuo Juozapa. Taip pat teologas, Gerosios Naujienos centro projektų vadovas Gabrielius Edvinas Klimenka supažindina su Dereko Princo knyga „Palaiminimas ar prakeikimas: tu gali pasirinkti!“. Per patirtį ir vaizduotę amžinosios Europos istorijos temos šiuolaikiniame kūrinyje gali įgyti savitą formą, regimą pavidalą ir perteikti religinės kilmės žinią. S. Maslauskaitės-Mažylienės komentaras.

Pirmadienio, birželio 12-osios, skaitiniai

Redakcijoje su kun. A. Saulaičiu kalbėjomės apie kunigo misionierišką patirtį ir apie šiandienos evangelizacines įžvalgas. Jūsų dėmesiui – pirmoji pokalbio dalis apie tai, kas yra misionierystės esmė. Videoįraše a. a. Leonidas Donskis pristato tris kūrinius: „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo“, „Romeo ir Džuljeta“, „Gargantiua ir Pantagriuelis“. Istorikas Giedrius Mackevičius – apie dabartinę Lietuvos karinę doktriną ir mūsų požiūrio į šalies gynybą pokyčius nuo sovietmečio. „Didėjant biurokratinio aparato ir masinės sąmonės atotrūkiui, valdiškas prisilietimas prie mums šventų dalykų nebūtinai gali pridėti teigiamos reikšmės“, rašo VDU profesorius E. Aleksandravičius.

Sekmadienio, birželio 11-osios, skaitiniai

Šiandien – Švč. Treybės iškilmė. Ar tikrai ši tikėjimo tiesa – vien tam, kad apsunkintų krikščionio gyvenimą? Kun. Vladimiras Solovej aiškina kokia svarbi ši krikščionių Dievo tikrovė kiekvienam mūsų asmeniškai. Taip pat skaitiniuose nuostabus pokalbis su rašytoju O. Pamuku, prieš keletą dienų atšventusiu savo 65-ąjį gimtadienį. Jo naujausią romaną „Tos keistos mano mintys“ visai neseniai išleido „Tyto alba“. Henrikas Gudavičius mums siunčia dar vieną laišką iš kaimo ir kalba apie tai, kodėl rudasis lokys Lietuvoje tėra tik smulkmena. Mons. A. Jurevičiaus knyga „Susipažinkime – esu Teofilius“ kviečia mus ne tiek sužinoti svarbiausius T. Matulionio gyvenimo faktus, kiek užmegzti gyvą santykį su šia asmenybe bandant atsakyti į klausimą, kuo herojiškas jo gyvenimo liudijimas yra svarbus mums čia ir dabar.

Šeštadienio, birželio 10-osios, skaitiniai

„Nors Matulionis buvo gerbiamas laisvųjų lietuvių, latvių ir estų dėl atkaklios drąsos, tačiau jis buvo daugiau nei baltiečių patriotas, kovojąs su sovietiniu milžinu“ – rašė komentatoriai po arkivyskupo mirties. Šiuo straipsniu baigiame I. Petraitienės ciklą apie būsimą palaimintąjį. Taip pat skaitiniuose D. Razauskas apie praėjusio mėnesio užsienio muzikos albumus: „Gegužė, mano galva, nebuvo tokia galinga kaip balandis, tėškęs ant stalo visus kozirius. Šįkart turime reikalų su karaliais, bartukais ir damomis. Bet paklausyti yra ką.” Katalikiškoje Kongo Demokratinėje Respublikoje yra daugiausiai perkeltųjų asmenų šalies viduje dėl karinių konfliktų visame pasaulyje. Bažnyčia padeda siekti taikos tarpininkaudama ir už tai nukenčia. Rositos Garškaitės apžvalga. Pirmuosius įspūdžius apie kasmetį renginį „ArtVilnius'17“ aprašo dailės kritikė B. Pankūnaitė – ne tik apie pozityviąją, bet ir apie negatyviąją dalį.

Penktadienio, birželio 9-osios, skaitiniai

Lietuvoje besisvečiuojantį Europos CARITO generalinį sekretorių Jorge'ą Nuño Mayerą kalbiname apie iššūkius, iškylančius dabarties metu Europos šalims – apie augantį skurdą, apie principus, kuriais CARITAS vadovaujasi savo veikloje. Trečiuoju prezidento rinkimų turu neretai pavadinamuose parlamento rinkimuose E. Macronas turėtų įtvirtinti savo pergalę. Rinkimus apžvelgia Matas Baltrukevičius. Menininkė I. Mockutė-Pocienė savo darbais, kuriuos vadina ikonomis, kalba apie nuolatinį kitimą ir gyvenimo ratą. Jos fotografijos šiuo metu eksponuojamos Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Dovydas Paslauskas – apie skurdą kenčiančiųjų socialinę atskirtį ir tai, kokie žmonės skursta iš tikrųjų.

Ketvirtadienio, birželio 8-osios, skaitiniai

Šiandien prie balsadėžių susirinkę britai renka naują parlamentą. Apžvalgoje pagrindinis dėmesys bus skirtas prognozėms ir mažesniųjų partijų perspektyvoms. Kviečiame skaityti apie vieną savičiausių Lietuvos meninės fotografijos kūrėjų Romą Juškelį (1946–2016), kurio darbai, skirti Sąjūdžiui atminti, šiuo metu eksponuojami Seime. Ketvirtadienį po Sekminių švenčiama Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo šventė. Ta proga siūlome Michaelio Himes'o mintis, kuriose autorius išskleidžia katalikiškąją kunigystės prasmę. Pokalbis su politinės ekonomijos ir globalios plėtros ekspertu, Lydso universiteto dėstytoju dr. Jörgu Wiegratzu. Anot jo, gyvename sukčiavimo amžiuje, kurį nulėmė neoliberalaus kapitalizmo modelis.

Trečiadienio, birželio 7-osios, skaitiniai

„Katalikų pasaulio leidiniai“ išleido labai svarbią knygą „DOCAT. Ką daryti? Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas“. Joje yra populiariai perteiktas socialinis ir visuomeninis Katalikų Bažnyčios mokymas, nuo Leono XIII plėtojamas pagrindiniuose dokumentuose. Knygos pasirodymo proga dalijamės popiežiaus Pranciškaus knygai parašytu įžanginiu žodžiu. Siūlome paskaityti ištrauką iš Wiesławo Myśliwskio knygos „Akiratis“. Tai bene vienintelis epinės prozos pavyzdys XX a. paskutinio dešimtmečio lenkų literatūroje, kuriame išsipildo nostalgiška svajonė – grįžti į prarastą praeitį. „Struktūrinė formulė“ – tai kūrinys, kuriantis paralelę tarp „Lietuvos“ kino teatro ir Lietuvos. L. Valatkienė įamžino „Lietuvos“ pastatą prieš pat jo griovimo pradžią. Mokytoja Elžbieta Banytė dalijasi įspūdžiais apie lietuvių kalbos egzaminą.

Antradienio, birželio 6-osios, skaitiniai

„Viešojoje erdvėje vis pasigirsta kaltinimų nejautrumu konkretiems žmonėms ar tam tikroms grupėms – ypač daug tokių jautrumo dėl nejautrumo „dūrių“ tenka jaunimui. Man labiau panašu, kad jauni žmonės jautrūs (tas matoma socialiniuose projektuose) – tik gana retai būna pakankamai saugūs, kad galėtų savo jautrumą reikšti. Kita vertus – jaunimas elgesio modelius perima iš suaugusiųjų – tada tiesiog jie atspindi tą tikrovę, kurioje auga“, – savo tekste apie nejautrumą rašo sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. 1962 m., birželio 25 d., pirmadienis. Šeduva. KGB sekamą Teofilių Matulionį aplanko moteris iš Šiaulių. Skaitykite jų pokalbio stenogramą. Ar vidurkis – tai visa ko matas? Pasak Roberto Sapolskio, tai tėra abstrakti sąvoka, į kurią neturėtume lygiuotis. Autorius dėsto biologiją, neuromokslus ir neurochirurgiją Kalifornijos Stanfordo universitete. Jau tradicinėje tapusioje knygų apžvalgos laidoje Justinas Dižavičius šįkart aptaria Fracio S. Collinso knygą „Dievo kalba“, kurioje remdamasis mokslinių tyrimų duomenimis ir savo paties asmenine patirtimi, autorius pateikia naują religinių bei mokslinių pažiūrų derinį ir parodo, kad tikėjimą į Dievą ir mokslą galima susieti į darnią pasaulėžiūrą.

Pirmadienio, birželio 5-osios, skaitiniai

Pirmadienį dalinamės ištrauka iš neseniai į lietuvių kalbą išverstos Henrio Nouweno knygos „Laiškai Markui apie Jėzų“. Pokalbyje su Reinier de Graafu – apie tai, kaip per pastarąjį šimtmetį architektūra tapo nebe idėjos, o kapitalo įrankiu, kodėl tikrieji išradimai slypi ne pastato estetikoje, o nemadingose temose.Prof. Alvydas Jokubaitis videoįraše pristato dabartinį mūsų politinį mąstymą grindžiančias Thomo Hobbeso filosofijos idėjas. Kretingos muziejaus istorikas J. Kanarskas įsitikinęs, kad Kretingos parapijos jubiliejus yra reikšmingas visai Vakarų Lietuvai ir susijęs su dabartine katalikiška žemaičių tapatybe.

Sekmadienio, Sekminių skaitiniai

Kada ateina Sekminės į žmogaus gyvenimą? „Kai imu žvelgti į kitą, net į jo nuodėmes, Dievo žvilgsniu“, sako kun. Algirdas Toliatas. Goda Gedvilaitė šiandien yra vienintelė moteris Lietuvoje, turinti kavos skrudintojos diplomą, pelnytą Florencijoje. Savo darbu Lietuvoje ji prisideda prie kavos kultūros sklaidos ir jos brandinimo. Giedrius Saulytis rašo apie Šventosios Dvasios reikšmę, o Dan Pearce dalinasi patirtimi apie tai, ką reiškia būti geru tėčiu.

Šeštadienio, birželio 3-iosios, skaitiniai

Šiandien minint Sąjūdžio dieną J. Bočiarovas kalba apie judėjimą – ne apie momentą. Apie budimą iš sąstingio, kuriame būti taip nepatogu. Pristatome ir du vaizdo pokalbius su prof. Aine Ramonaite iš Bernardinai.tv archyvų apie 1988 metais įsikūrusį Sąjūdį. Kvietimus dalyvauti Vatikano II susirinkime gavo visi Lietuvos vyskupai, tačiau dauguma jų valdžios valia buvo nušalinti. Vietoj jų režimas rengėsi į Romą siųsti tuos, kurie buvo jam visiškai lojalūs – apie tai rašo Irena Petraitienė. Ir, žinoma, D. Razauskas – šįkart jautriai apie mūsų mylimuosius: turime savo žmones. Ir taip jau būna, ateina laikas su jais atsisveikinti. D. Razausko pasakojimas apie savo dėdę.

Penktadienio, birželio 2-osios, skaitiniai

Rašytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas V. Papievis sako ir mąstantis, ir sapnuojantis gimtąja kalba. Ji jam – it namai. Vidaus karai – vienos šalies teritorijoje vykstantys neramumai, mėginimai smurtu ar grasinimu smurtu pakeisti šalies vyriausybę, valdančiojo elito sudėtį, visuomeninę santvarką. Kęstučio K. Girniaus komentaras. Statistika byloja, jog kas šešta pora kuriame nors gyvenimo etape susiduria su nevaisingumu. Interviu kalbinama psichologė Sigita Valevičienė, konsultuojanti nevaisingumą išgyvenančias poras. Paryžiaus politinių mokslų instituto profesorius jau tris dešimtmečius tyrinėja musulmoniškas Europos bendruomenes. Naujausią jo knygą recenzuoja Audronė Žentelytė.

Ketvirtadienio, birželio 1-osios, skaitiniai

Šeimos ir darbo balansas – vis dar iššūkis dirbančioms mamoms. Apie tai skaitykite Rasos Baškienės tekste. Antri metai Lietuvoje rengiama akcija „Taikos glėbys“ – pasaulio žmonės, įvairaus amžiaus, profesijų ir pažiūrų, sutartą valandą kviečiami apsikabinti vardan taikos pasaulyje. Skaitykite sutuoktinių Ramunės ir Lino, keturių dukrų tėvų, vaikų laukimo ir priėmimo patirtis. Giedrė Jankevičiūtė kalbina požiūrį į XX a. Lietuvos dailės paveldą pakoregavusios parodos „Antanas Mončys ir jo aplinka“ kuratorių Viktorą Liutkų.

Trečiadienio, gegužės 31-osios, skaitiniai

Sekmadienį šį pasaulį paliko 89-erių Zbigniewas Brzezinskis, trijų JAV prezidentų komandų narys ir Lietuvos bei kitų Vidurio Europos šalių bičiulis. Bernardinai.lt kviečia prisiminti legendinę asmenybę. Vitalijus Gailius pasakoja atlikėjo Juliuso Eastmano gyvenimo istoriją, liudijusią savasties paiešką per muziką. Povilas Aleksandravičius nagrinėja filosofijos svarbą naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono politikoje. Naujosios VšĮ Bernardinai.lt direktorės siekis – prisidėti sukuriant kokybišką ir savitą žiniasklaidą, kuri gebėtų, bent dalinai, save išlaikyti.

Antradienio, gegužės 30-osios, skaitiniai

Apie aukštųjų mokyklų pertvarkos planą, pagrindines konkurencingumo problemas ir geruosius pavyzdžius užsienyje kalbėjomės su VDU politologu, Socialinių mokslų fakulteto dekanu Algiu Krupavičiumi. Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas TOLIATAS kviečia sustoti ties 9-uoju Vairuotojo dekalogo įsakymu. Šiandien Alytaus miesto teatre – A. Vidžiūno spektaklio „(Ne)vaikų žaidimai“ premjera. Skaitykite spektaklio recenziją. Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius rašo apie istorinės Artimųjų Rytų zoroastrų bendruomenės dabartį.

Pirmadienio, gegužės 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su prancūzų filosofu, rašytoju Pascaliu Bruckneriu. Orhanas Pamukas vėl stato paminklą mylimiausiam Stambului. Tai romanas, kurį galima pavadinti ir šeimos saga, ir liūdnu, poetišku, bet tiksliu miesto portretu. Istorikas Giedrius Mackevičius – apie tai, kaip sovietmečiu buvo kuriamas raudonosios armijos, kaip išvaduotojos įvaizdis ir apie tą mitą griaunančią istoriko Vytauto Tininio knygą. Jungtinės Karalystės Leiboristų partija gana neramiai laukia birželio 8 dienos rinkimų. Prognozės jiems žada sutriuškinimą.

Sekmadienio, gegužės 28-osios, skaitiniai

Šiandien – Šeštinės, Jėzaus žengimo į dangų šventė. „Nors Jėzus yra pasitraukęs, sugrįžęs pas Tėvą, Jis yra ir tarp mūsų“ – sako kun. Antanas Saulaitis SJ. Aistė Rakauskaitė dalinasi savo įspūdžiais iš Paryžiaus. Donatas Puslys rašo, kad katalikiška žiniasklaida yra bandymas suaktualinti Evangelijos žinią mūsų dienai, kad tai būtų ne tik rutininis teksto perskaitymas, bet tikroji druska, keičianti mūsų kasdienybės skonį. Tuo tarpu Henrikas Gudavičius dalinasi savo nauju laišku iš kaimo ir rašo apie tai, kaip svarbu pasislėpti nuo šiaurės vėjo.

Šeštadienio, gegužės 27-osios, skaitiniai

Gegužės mėnesį redakcija skaitė klasikinius romanus, partizanų laiškus, naujus katalikiškus leidinius. O ką skaitėte jūs? Aš nenoriu leistis į gilų drumzliną vandenį. Noriu šiandien pasikalbėti apie gyvuosius, tyliai tylutėliai darančius neišmatuojamos svarbos darbus pasaulinei kultūrai. Šiandien D. Razauskas – apie R. Hurwitzą. Apie šventę fortepijonui. Prie Vilniaus prisilietusių žmonių veidus pamatysi leisdamasis į kelionę su laiškanešiu Juliumi Kvedarausku. Vyskupo Teofiliaus Matulionio laiškai – bene tikriausias ir jautriausias būdas pajusti žmogaus dvasinę ir fizinę būseną tremtyje.

Penktadieno, gegužės 26-osios, skaitiniai

Dabartinė „Magnificat vaikams” leidinio redaktorė Inesa Vaitkūnaitė Bernardinai.lt redakcijoje dalijasi svajone, kad Katalikų Bažnyčioje skirtume daugiau visokeriopo dėmesio vaikams.Lina Matiukaitė klausia, kodėl mergaitės nuo mažumės ugdomos laukti princo ant balto žirgo, o ne pačios imtis iniciatyvos, kurti verslą, įrodyti savo galimybes. Nacionalinės premijos laureatas, architektas K. Pempė apibendrina architektūrinės idėjos konkursą buvusiam Kelių policijos pastatui sostinėje rekonstruoti. Gegužės 26-ąją minime antrąsias kunigo Vaclovo Aliulio MIC mirties metines. Ta proga publikuojame kunigo bičiulio ir ilgamečio bendradarbio mintis.

Ketvirtadienio, gegužės 25-osios skaitiniai

Kultūros istorikas Andrzej Mencwel aptaria žurnalo „Kultura“ kūrėjo Jerzy Giedroyco indėlį kuriant Vidurio Europą. Jungtinės Karalystės Konservatoriai tikisi pasinaudoti ir tuo, jog pagrindiniai konkurentai leiboristai yra labai nepopuliarūs bei ilgesniam laikui įtvirtinti savo valdžią šalyje, o rinkėjams žada kairuolišką ekonominę politiką. Alkoholio prekybos ribojimas gali paliesti kiekvieną iš mūsų, ir tai bus mūsų sumokami kaštai už saugesnę valstybę. Apie vaikų skausmus, sukeltus įtampos ir nerimo, kalbamės su psichologe Rugile Kazlauskaite.

Trečiadienio, gegužės 24-osios, skaitiniai

Lietuvoje viešėjęs Harvardo universiteto profesorius Peteris A. Hallas – apie tai, kas ir kodėl balsuoja už dešiniuosius populistus bei kokios to pasekmės demokratijai. Vilniaus Versmės gimnazijos sielovadininkė Laura dalinasi mintimis apie darbą katalikiškoje mokykloje, buvimą jaunu mokytoju šiais laikais ir artėjančias Lietuvos jaunimo dienas. Devynių vaikų mama Eglė Šiliūnienė pasakoja, kad gausi šeima – ypatinga, nuo pasaulio akių paslėpta dovana. Pauliaus Subačiaus komentaras apie Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimą Vokietijoje.

Antradienio, gegužės 23-iosios, skaitiniai

Donatas Puslys rašo, kad, žvelgdami į praeitį, pernelyg dažnai tenorime priklijuoti kadaise gyvenusiems žmonėms vienokią ar kitokią mūsų dienomis sukurptą etiketę, užuot pamėginę juos suprasti. Pirmasis ganytojiškas Teofiliaus Matulionio, 1943 m. gegužės 23 d. tapusio Kaišiadorių vyskupu, laiškas. Gediminas Jakubauskas svarsto, ką konkrečiai „Brexitas“ reikštų Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai, ir pateikia daug Lietuvoje mažai žinomos informacijos apie „Brexito“ pasekmes ekonomikos, verslo, sveikatos apsaugos sritims. Lietuvių tautos istorijoje prieštaringiausių įvykių sankaupa yra Antrasis pasaulinis karas – Tomo Daugirdo komentaras iš „Naujasis židinys-Aidai“.

Pirmadienio, gegužės 22-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose advokato padėjėja E. Baliko siūlo atkreipti dėmesį galimai perteklinius reikalavimus Valstybinės kalbos įstatymo pataisų projekte. Kuo geriau yra pasiruošęs mokinys, tuo geresnis mokytojas jam atitenka, – rašo L. Vėželienė. Ar tik sutuoktiniai gali išgyventi vaisingumą? O kaip kiti – netekėjusios, nesusituokusieji, kunigai, vienuoliai ar poros, nesusilaukiančios vaikų? Koks yra jų vaisingumas? Indrė Jonušytė pasakoja apie graikiškus kontrastus – audringus streikus ir apgaulingą gyvenimo būdo ramybę.

Sekmadienio, gegužės 21-osios, skaitiniai

„Ir šiuo Velykų laikotarpiu esame „advento žmonės“ – laukiame Šv. Dvasios atėjimo“, – sako homilijos autorius, Vilniaus Kalvarijų bažnyčios klebonas Ruslan Vilkel. „Formos požiūriu rinkinio eilėraščiai įvairūs: nuo fonetinių eksperimentų matematiškai tiksliu ritmu iki per keletą puslapių nusidriekiančių aštrių satyrinių eilėraščių“, – apie B. Januševičiaus poeziją rašo J. Dobiliauskaitė. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos išvakarėse su istorike Aiste Petrauskiene kalbėjomės apie tai, kaip geriausia įamžinti partizanų atminimą. Toliau publikuojame rašytojo, Jonavos miesto garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus vardo rašinių konkurso „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai“ laureatų darbus. Šįkart skelbiame antros vietos laimėtojos Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos ketvirtokės Inetos Šuopytės rašinį „Mano senelės istorija“.

Šeštadienio, gegužės 20-osios, skaitiniai

2017 metų Templtono premijos laureatu paskelbtas amerikiečių filosofas Alvinas Plantinga, sugrąžinęs teizmą į akademinę filosofiją. Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis iki devyniolikos metų buvo ateistas, tačiau neįprastas įvykis sovietinėje kariuomenėje aukštyn kojomis apvertė jo gyvenimą. Be apsisprendimo vykdyti, mes turime tik išrankųjį vartojimą to, kas malonu, ir kategorišką atmetimą to, kas nemalonu. Tęsiame pasakojimus skirtus arkiv. Teofiliui Matulioniui. Istorinė apybraiža šįkart pasakoja apie galutinį vyskupo Teofiliaus sugrįžimą iš įkalinimo į sovietinę priespaudą patiriančią Lietuvą.

Penktadienio, gegužės 19-osios, skaitiniai

Rabinas Jonathanas Sacksas savo paskaitoje TED2017 akcentavo, kad lengviau pasitiksime visus ateities iššūkius, jei akcentuosime ne tik „aš“, bet ir „mes“ ir kartu stiprinsime savo ryšius, kolektyvinę tapatybę ir atsakomybės kultūrą. Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Zabulionis klausia, ar dabartiniai moksleiviai nori būti mokytojais. Dešimtmetį trunkančioje „Misionierių sodų" projekto istorijoje – daug nesąžiningų veiksmų.

Ketvirtadienio, gegužės 18-osios, skaitiniai

Apie katalikų tikybos mokytojų iššūkius ir kasdienybę pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro vadove Raimonda Kukliene. „Kaip išsigelbėjimo laukdamas kitos dienos, pagrindinis personažas nedrįsta, o gal nenori pripažinti, kad kita diena, į kurią dėjo visas viltis, jau buvo – vakar“, – recenzijoje rašo K. Petraitytė. Žmogaus dvasingumas negali būti instaliuojamas, jis yra atskleidžiamas. Motinų buvo, yra ir bus visokių. Kiekvienas žmogus unikalus, tad ir kiekviena mama kitokia. Bet jas visas sieja absoliuti meilė savo vaikui.

Trečiadienio, gegužės 17-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose Ingrida Laimutytė-Matvejevienė pasakoja apie filmo kūrimo procesą ir kviečia į peržiūrą visus, „kuriems svarbūs mūsų valstybės, kultūros reikalai, nes A. J. Bačkis yra ypatinga figūra naujausioje mūsų valstybės istorijoje“. Teatras vaikams – koks jis turi būti? Kodėl vaikams teatre svarbu kalbėti apie draugystę ir scenoje su jais žaisti? Apie tai – pokalbyje su spektaklio „Laimė yra lapė“ premjerą pristatančia kūrybine grupe. Būti ar tarnauti? „Būti ar tarnauti?“ – klausia Giedrius Saulytis. G. Greeno knygoje „Monsinjoras Kichotas“ dera rimtas ir humoristinis pasakojimo tonas, o iš pažiūros kvailose situacijose gimsta rimtos įžvalgos.

Antradienio, gegužės 16-osios, skaitiniai

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Zabulionis klausia, ką PISA tyrimai rodo apie tai, kiek Lietuvos 15-mečių rengiasi siekti aukštojo išsilavinimo reformuotose Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1945 m. gegužės 16 d. įvykęs Kalniškės mūšis yra laikomas vienu didžiausių pokario partizanų kovoje su sovietiniais okupantais. „Pozityvus dienoraštis“ pasakoja apie netikėta Linos meilę – motociklus. Šarūnas Rinkevičius rašo apie krikščionybės sugrįžimą į Aukštutinę Mesopotamiją.

Pirmadienio, gegužės 15-osios, skaitiniai

Kaltinimas islamofobija užkerta kelią islamo kritikai. Tai pavojinga, ypač patiems musulmonams. „Twin Peakse“ yra daug istorijų – ir liūdnų, ir juokingų, – ar prisimenate šiuos Moters su pliauska žodžius? „Twin Peaksas“ sugrįžta. Ugnie, sek paskui mane... G. Grasso romanas „Katė ir pelė“ – antra „Dancigo trilogijos“ dalis – buvo išleistas 1961 m., praėjus dvejiems metams po „Skardinio būgnelio“ pasirodymo. Skaitykite ištrauką. Vilniaus universiteto doktorantas Gintas Karalius videoįraše kalba apie dorovės supratimą viduramžių riterinėse poemose.

Sekmadienio, gegužės 14-osios, skaitiniai

„Dievas daro savo darbus per mane, – sako sekmadienio homilijos autorius kun. Algirdas Toliatas. – Svarbu netapti kliūtimi, o aktyviai leisti Dievui veikti.“ Kvartetas „Subtilu-Z“ prisistato kaip ekstremaliai virtuoziškas garso estetų sambūris. Siūlome jums pokalbį su šio kolektyvo perkusininku Vytautu Švažu. Taip pat skaitiniuose Simonos Gavelytės esė „Kelionė laiko gijomis“ tapo rašytojo, Jonavos garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus rašinių konkurso geriausiu darbu. Džiaugiamės galėdami pristatyti geriausius konkurso darbus. Teologas, Gerosios Naujienos centro projektų vadovas Gabrielius Edvinas Klimenka supažindina su Kerby Rials knyga „Trys didžiosios bažnyčios. Katalikų, protestantų ir ortodoksų tikėjimų palyginimas“.

Šeštadienio, gegužės 13-osios, skaitiniai

Minint šimtąsias pirmojo Marijos apsireiškimo Fatimoje metines, piemenėliai Jacinta ir Pranciškus paskelbti šventaisiais. Tęsiame ciklą, pasakojantį apie Teofiliaus Matulionio gyvenimo kelią. „…Nei medelio, nei žolelės, nei gyvos dvasios, išskyrus sargybą“, – taip laiške bičiuliui rašė vyskupas Teofilius 1948 m. atvežtas į Vladimiro kalėjimą. Gegužės 13 d. Pal.kunigo Mykolo Sopočkos hospisas švenčia savo 5-ių metų veiklos jubiliejų. „Apie ką šią savaitę kalbama roko muzikos pasaulyje? Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad niekur tikrai nekalbama apie „Euroviziją“, – praėjusios savaitės užsienio muzikos naujienų apžvalgą pradeda D. Razauskas.

Penktadienio, gegužės 12-osios, skaitiniai

Artėjant Lietuvos jaunimo dienoms Vilniuje, Vilniaus arkivyskupas G. Grušas dalijasi mintimis apie savo jaunystę, Jaunimo dienas ir tiesos bei laisvės paieškas. Ignas Stančikas pristato satanizmo ir satanistinės ideologijos apraiškas kasdienybėje. Vyskupai taip pat pripažino, kad egzistuoja laikysenos, prieštaraujančios oriam patriotiškumui – viena iš jų – egoistiškas nacionalizmas. Esame raginami būti kuo lankstesni, atsiverti visoms galimybėms. Tačiau ar teisinga taip mąstyti? Šveicarų rašytojas ir verslininkas Rolfas Dobelli įsitikinęs, kad būtina išdrįsti drastiškai apriboti pasirinkimus.

Ketvirtadienio skaitiniai

Ketvirtadienį dokumentinių laidų LRT kūrėjas Dalius Ramanauskas pasakoja, kaip gimė ciklas apie pranciškonus Lietuvoje. Simona Merkinaitė aptaria Alžyro veiksnį Prancūzijos prezidento rinkimuose, Donatas Puslys kalba apie tai, kad Kremlius išnaudoja Antrojo pasaulinio karo naratyvą. „Žodis „Prancūzija“ – tai kultūros židinys, etiketas, istorija, virtuvė, mokslas, politika. Tai šalis, kurioje puoselėjamas mandagumas, elegancija, rafinuotumas“, – sako prancūzų kalbos mokytoja ir vertėja V. Šaulytė-Bukauskaitė. Ją kalbina Elvina Baužaitė.

Trečiadienio, gegužės 10-osios, skaitiniai

Keliaukime! Svarbių arkiv. T. Matulioniui pažinti vietų sąrašą sudaręs kun. Marius Talutis kviečia leistis į kelionę po Lietuvą ir ne tik. Politologas Vincentas Vobolevičius primena, kad, siekdama ratifikuoti prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota vyriausybė laužo savo rinkimų pažadą. Su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku, Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku kalbėjomės apie tai, kas yra socialdemokratiška ideologija, kokiomis vertybėmis ji remiasi ir kaip siekia jas įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susiduria partija ir kokių permainų jai reikia. Neliko nepaliestas ir visuomenę itin jautriai paliečiantis klausimas apie valstybės ir Bažnyčios santykį. Ar „Nemirtingasis pulkas“ pakeis Pergalės dienos raiškos būdus Rusijoje?