Šiandien

Didžiojo ketvirtadienio, balandžio 9-osios, skaitiniai

Kun. Michelis de Meulenaer: „Didįjį ketvirtadienį atsiskleidžia tikroji Jėzaus dievystė – nusižeminimas ir Jo žinia, kad kiekvienas iš mūsų esame mylimi.“ Tyrimai rodė, kad dar iki pandemijos didelės dalies medikų psichologinė būsena buvo prasta. Nors per Velykas švenčiame Jėzaus Kristaus Prisikėlimą – kodėl populiariojoje kultūroje matome kiškius? Iš kur ši velykinė simbolika atsirado ir kaip ji susijusi su Geraja Naujiena? Dokumentiniame filme „Andrejus Tarkovskis: kinas kaip malda“ – tik paties režisieriaus apmąstymai ir jo filmai. Ir tėvo Arsenijaus Tarkovskio, padariusio jo kinui didžiulę įtaką, poezija.

Didžiojo trečiadienio, balandžio 8-osios, skaitiniai

Psichologė Justina Kaliatkaitė-Kymantienė laidoje pasakoja apie įvairias streso įveikos strategijas, kurios gali padėti karantino metu. „Kad Lietuva būtų pilna Lietuvos. Medžių ir paukščių. Žmonių, vaikų. Mokyklų. Lietuvių kalbos. Lietuvių, susikalbančių su kitais ir kitokiais. Nebijančių pasaulio.“ Tokią ateities Lietuvą mato prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Tėvo J.-M. Garrigues laiškas tikintiesiems apie tikėjimą ir sekimą Dievu karantino sąlygomis. Nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir daugiau nei metus kalintas kardinolas G. Pellas išteisintas.

Didžiojo antradienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Darius Alekna pasakoja apie žmoniją viduramžiais ištikusias epidemijas ir galimas jų pamokas šiandienai. Šiuolaikines technologijas galime naudoti ne malonumams, o palengvinti naują galingą materialų gyvenimą, kuris išlaisvintų mūsų dvasią ir kūrybingumo galias, rašo Povilas Aleksandravičius. Dievo tyla ir jo „nesikišimas“ į žmoniją ištinkančias tragedijas, šiandien, kaip dar jokiu kitu istorijos momentu, stiprina Dievo nutolimo ir nebuvimo pojūtį. Vyraujančios Jano Komasos filmo „Kristaus kūnas“ interpretacijos – nesusipratimas. Filmas apie Bažnyčią nelabai turi ką pasakyti, rašo Augminas Petronis.

Didžiojo pirmadienio, balandžio 6-osios, skaitiniai

Ilgą laiką mes, gyvenantieji Vakaruose, bėgome nuo minčių apie mirtį, tačiau dabar žmogiškoji būklė mums apie save priminė, rašo vyr. redaktorė Rosita Garškaitė. Didžioji savaitė yra viso krikščioniško gyvenimo centras, sako kun. Eugenijus Puzynia SJ. Architektūros istorikas Vaidas Petrulis rašo apie Marijampolės moderniąją tarpukario architektūrą. Šveicaras Josephas Ehrettas, geriau žinomas kaip Juozas Eretas, prieš 100 metų – 1920 m. balandžio 1 d. įkūrė Lietuvos žurnalistikos agentūrą, žinomą tiesiog kaip ELTA.

Sekmadienio, balandžio 5-osios, skaitiniai

Triumfališkai pasitinkantys žmonės galbūt yra vienas iš paskutinių Jėzaus gundymų. Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kultūrinis pasidalijimas ir pažinimas yra kaip niekada svarbūs, norint suartinti Lietuvos ir Graikijos žmones, įsitikinusi Evelina Paulavičienė. Šiuo ekstremaliu metu aktualios prieš septynis dešimtmečius užrašytos žymaus britų rašytojo ir religinio mąstytojo C. S. Lewiso mintys.

Šeštadienio, balandžio 4-osios, skaitiniai

Tradicinę verbą, pasak gamtininko Mindaugo Lapelės, dzūkai rišdavo labai paprastą – tik iš kadagio ir gluosnio šakelių, ir surišdavo raudonu vilnoniu siūlu, simbolizuojančiu Kristaus dėl mūsų pralietą kraują. Mildos Vitkutės nuotolinė tikybos pamoka apie kūriniją mene. Kun. Roberto Urbonavičiaus meditacija V gavėnios savaitei. Pokalbis su ilgametę žurnalistinio darbo patirtį turinčiu Albertu Žostautu apie Lietuvos pergales, talentų literatūroje stygių, „Būtovės slėpinių“ sėkmės paslaptis.

Penktadienio, balandžio 3-iosios, skaitiniai

Lietuvos vyskupijų atstovai tikinčiuosius kviečia karantino metu nepamiršti savo parapijų – ir, kiek įmanoma, prisidėti prie jų išlaikymo. Kryžių jau neša Simonas Kirenietis, tačiau Jėzus vis tiek darsyk suklumpa. Kita našta jį slegia. Ligos, sunkumai yra mūsų tikrosios, visą gyvenimą, fizinę ir dvasinę dimensijas apimančios, sveikatos dalis, rašo brolis Bernardas Verbickas OP. Kalbamės su MO muziejaus edukatore Karen Vanhercke apie tai, kaip vizualinio mąstymo strategija galėtų vaikams ir tėvams geriau vienam kitą suprasti karantino metu.

Ketvirtadienio, balandžio 2-osios, skaitiniai

Pokalbis su J. Kaliatkaite-Kymantiene, psichologe, padedančia nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams. Pokalbis su trijų mokyklų atstovais – Vilniaus jėzuitų gimnazijos tikybos mokytoja Milda Vitkute, Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ses. Danguole Gervyte ir Guliverio akademijos direktoriumi Stephen Lee. Kaip jie „išgyvena“ karantiną ir nuotolinio mokymo(si) ypatumus? Ingridos Jakubavičienės knyga „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ pasakoja apie ilgametį Lietuvos Ministrą Pirmininką Juozą Tūbelį ir jo žmoną, aktyvią visuomenininkę Jadvygą Tūbelienę. Istorikas Liudas Jovaiša: „Viešos pamaldos ištikus karui, badui, taip pat ir marui anksčiau būdavo ne ribojamos, o priešingai – intensyvinamos.“

Trečiadienio, balandžio 1-osios, skaitiniai

Su psichologu-psichoterapeutu Algirdu Petroniu kalbamės apie tai, kaip poroms reikėtų gyventi naujų iššūkių akivaizdoje. Ar COVID-19 pakeis mūsų požiūrį į mirtingumą, klausia Lydia S. Dungdale. Kviečiame užsifiksuoti svarbiausius šviesaus atminimo Krzysztofo Pendereckio (1933–2020) gyvenimo ir kūrybos labirintus. Pastarieji, kuriuos kūrė savo dendrologiniame parke, simboliškai suveša ir jo kūryboje. Br. Jokūbas-Marija Goštautas OP: „Šiandien turime mokytis iš naujo pažinti save, būti su savimi ir visgi suvokti, kad nesame vieni – nes Dievas yra su mumis.“

Antradienio, kovo 31-osios, skaitiniai

Kun. Benas Audrius Martusevičius-Benas Lyris kviečia, kad pandemijos akivaizdoje mes vieni kitus ne gąsdintume, bet augintume. Kad Vilnius ir toliau išliktų meno kūrinys, jo kūryba pirmiausia reikalauja nuolankumo, rašo Mantas Adomėnas. Tie, kurie nejaučia jokių Dievo artumo simptomų, valtyje su Kristumi bijo labiausiai, rašo Virginija Tamošiūnaitė, „Carito“ benamių ir nuteistųjų dienos centro socialinė darbuotoja. „Didelei žmonių daliai iškilęs pavojus gyvybei ar net reali akistata su mirtimi nenorom skatina susimąstyti apie amžinąjį likimą“, – teigia kun. G. Satkauskas.

Pirmadienio, kovo 30-osios, skaitiniai

Pokalbis su Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai prelatu Edmundu Putrimu. Povilas Aleksandravičius rašo apie tikrąją Europos tapatybę. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Modernūs Antano Vivulskio projektai buvo kuriami iš religinio pašaukimo, o užsakovų pasitikėjimas skulptoriui ir architektui leido nevaržomam kurti naujas formas.

Sekmadienio, kovo 29-osios, skaitiniai

Šiandienos Evangelija pristato labai žmogišką, o kartu ir labai nekasdienišką situaciją. Zofija (Zosė) Kuzmienė (g. 1920 Dusetų vlsč.) vasario antrąją sulaukė savo 100-mečio. Iki šiol ji išlaikė įprotį tyliai prisiartinti, atsisėsti šalia ir staiga imti kalbėti. Renata Šerelytė: „Metu iš galvos sočios gerovės rūpesčius ir bandau prisiminti dienas, kai būdavo sunku. Sunku?.. Ne, ne sunku. Tiesiog kitaip.“ Jėzui kryžiaus neuždeda, jis eina jo pasitikti ir apkabina, nes tai jo meilės mums įrankis.

Kovo 27-osios, šeštadienio, skaitiniai

„Kalbasi dvi karetaitės: vos tik pasibaigia neilga, bet stipri vieno paukštelio trelė, prasideda kita, lygiai tokia pat melodinga“, – dienoraštyje rašo Henrikas Gudavičius. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė rašo, kad Geležinkeliečių kultūros rūmų saugojimas be Mindaugo Navako skulptūros „Kablys“ neturi prasmės. Pilotas pasmerkia Jėzų mirti, tačiau juk niekas gyvybės negali atimti iš paties gyvenimo Kūrėjo. Kovo 28-ąją minime 75-ąsias šventumo ir laisvės šauklio, Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno mirties metines.

Kovo 27-osios, penktadienio, skaitiniai

Irena Eglė Laumenskaitė: „Laikydamiesi režimo ir saugodami aplinkinius, priimkime šią gavėnią kaip galimą malonę sustoti ir susitikti save bei Kitą“. Su Ryčiu Saladžiumi kalbamės apie laukiančią lenkų režisieriaus Łukaszo Twarkowskio premjerą „Respublika“, drauge su režisiere Urte Sėjūnaite kuriamą spektaklį pagal Sigito Gedos kūrybą ir aktorystės kelią. Šiemet H.-G. Gadameriui būtų suėję 120 metų. Ta proga – I. Vinogradnaitės, A. Dementavičienės ir J. Levinos atsakymai į klausimą: „Ko jus išmokė Gadameris?“ Poetas Tomas Venclova – per 30 metų nueitą mūsų šalies kelią ir nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek meno, ypač literatūros, lauke.

Kovo 26-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

V dalis apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) gyvenimo kelią. Lenkų žurnalistas, politologas Dominikas Wilczewski: „Karantinui pasibaigus, mes susitiksime prie sienos be užtvarų ir kontrolės Varšuvoje, Vilniuje, kur nors. Ilgiuosi tavęs, lietuvi! Lik sveikas!“ Ar žmogaus nuodėmės nubraukia jo gerus darbus? Šį klausimą aktualizuoja Jano Komasos filmas „Kristaus kūnas“. Anesteziologas yra pirmasis, pamatantis pacientą. Jis jį nuramina, nuteikia operacijai ir pabudina, pamato žmogų jau po operacijos, pasakoja gydytoja Birutė Petraitienė.

Kovo 25-osios, trečiadienio, skaitiniai

Yuvalis Noah Harari klausia, kokio pasaulio galima tikėtis po koronaviruso krizės ir kokio pasaulio jis norėtų išvengti. Kokią strategiją pasirinks Lietuva? Tradicija yra jėga, kuria galime nugalėti piktojo pagundas tuomet, kai to padaryti nepajėgiame protu. Tradicija bendruomenei virsta įpročiu asmeniui. Buvęs lošėjas Augustas pasakoja apie savo priklausomybę ir kovą su ja. Meditacija IV gavėnios savaitei.

Kovo 24-osios, antradienio, skaitiniai

Kodėl mintis, kad dalinant Komuniją galima pernešti ir koronavirusą, nėra bedieviška? Ligitos Ryliškytės SJE komentaras. Milano Luigi Sacco ligoninės pirmojo infekcinių ligų skyriaus gydytojo laiškas. Istorijos ir etikos mokytojas, socialinių mokslų daktaras Algis Bitautas aptaria pagrindinius mokyklinėse programose atsispindinčios istorijos politikos „skausmus“ Lietuvoje. Tarptautinėje konferencijoje „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“ įvairių šalių mokslininkai diskutavo apie psichoterapijos įtaką kolektyvinių traumų įveikai.

Kovo 23-iosios, pirmadienio, skaitiniai

Kun. Arūnas Peškaitis OFM – apie tai, kodėl neverta pulti į paniką dėl koronaviruso pandemijos. Pokalbis su vertėja Jurga Grunskiene. Dešimtmečiais į atminties paribius nustumti nužudytos poetės Matildos Olkinaitės eilėraščiai sugrįžta į mūsų gyvenimą. Klubo „Siabryna“ pirmininkas sako esąs labai patenkintas, kad likimas jį atvedė į Lietuvą.

Kovo 22-osios, sekmadienio, skaitiniai

Pačiame gavėnios viduryje įsiterpia džiaugsmo sekmadienis. Nikolaas Sintobin SJ užrašytas šv. Ignaco Lojolos laiškas dėl koronaviruso nerimaujantiems žemės gyventojams. „Kino pavasaris 2020“: nesvarbu, iš kur tu – kur kas svarbiau, kur keliauji. Kad ir kiek prisimintum, kad ir kiek pasakotum, vis vien neįmanoma atskleisti visko apie sunaikintų mažųjų žydų miestelių puikumą.

Kovo 21-osios, šeštadienio, skaitiniai

Redakcijos skaitiniai karantino laikotarpiu. Vytautas Markūnas SDB rašo apie tris paprastus žingsnius pasiekti šventumą. Pokalbis su Viktorija Jankauskiene, auginančia sūnų Dovydą, kuris turi Dauno sindromą. Tikybos mokytojos pasiūlymas šeimai – užduotis, kuri atgaina gavėnios metu.

Kovo 20-osios, penktadienio, skaitiniai

Koronavirusas grasina visai pasaulio ekonomikai, pasigirsta įvairiausių būdų, kaip išspręsti artėjančias ekonominio sunkmečio problemas, Simonas Algirdas Spurga svarsto apie galimus įrankius kovoje su neišvengiamu ekonominiu nuosmukiu. Apie karantino metu šeimoms kylančius iššūkius kalbamės su „Vaikų linijos“ atstove, psichologe J. S. Jasiulione. „Dievas viską mato, o mūsų poelgiai – net ir menki ar kasdieniai – atsiduria didesnėje ar mažesnėje istorijoje. Todėl net tamsiausiais laikais stenkimės siekti gėrio – tegul kelią rodo šviesa.“ Istorikas Vaidas Petrulis pasakoja apie Alytaus modernizaciją tarpukariu.

Kovo 19-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Teologas Artūras Lukaševičius pasakoja, kodėl koronavirusas nėra Dievo bausmė. Filmo „Parazitas“ pavadinimas skamba apgaulingai, ir tai tyčinė apgaulė. Iš režisieriaus Bongo Joon-ho mažų mažiausiai tikiesi siaubo filmo apie žmoniją užkrėtusius nežemiškus organizmus. Kuo šv. Juozapas gali būti aktualus šiandienos žmogui?

Kovo 18-osios, trečiadienio, skaitiniai

Istoriko Aurimo Švedo manymu, gyvenimas keičiasi, bet Gintaras Beresnevičius (1961–2006) surado ir tiksliai preparavo tai, kas atlaikė kasdienybės žiniasklaidos išbandymus. Semiotikas, literatūros tyrinėtojas Kęstutis Nastopka kovo 18-ąją švenčia aštuoniasdešimtmetį. „Metuose“ profesorių kalbina Dainius Vaitiekūnas. Apie vertybes, jų svarbą bei formavimąsi šeimoje XFM radijo laidoje „Kartu saldu“ kalbėjo laidos vedėjai Mindaugas ir Kristina Pikūnai. Jesus Moran dalijasi įžvalgomis apie tai, kokią įkvepiančią žinią mums atneša sukrečiantys pastarojo meto įvykiai.

Kovo 17-osios, antradienio, skaitiniai

Ką sociologai ir psichologai galėtų pasakyti apie mus, reaguojančius į koronaviruso epidemiją pasaulyje ir arčiau mūsų, Lietuvoje? Pokalbis su rašytoja Gabija Grušaite. Psichologo Antano Mockaus patarimai, kaip ramiai išgyventi karantiną. Pokalbis su amerikiečiu teologijos profesoriumi apie iššūkius, kylančius Katalikų Bažnyčiai pasaulyje ir Lietuvoje.

Kovo 16-osios, pirmadienio, skaitiniai

Kai savo akimis Martynas Švėgžda von Bekkeris pamatė satelitinę Šimonių girios nuotrauką iš viršaus, iš siaubo negalėjo pakilti nuo kėdės. Požiūris į gamtą turi keistis, teigia jis. Totorių bendruomenės pirmininkė teigė visuomet stebėjusi savo močiutę – tai jai padėjo išlaikyti totorių tautos kultūrą ir jos savitumą. Kun. Roberto Urbonavičiaus meditacija gavėnios laikui. Kunigų patarimai, kaip dalyvauti šv. Mišiose, stebint transliaciją

Kovo 15-osios, sekmadienio, skaitiniai

Šiandienos epizode Jėzus yra tarsi jaunikis, ieškantis savo nuotakos. Tos, kuriai pats galėtų pažadėti „gyvojo vandens“. Tačiau ar jo sutiktoji samarietė tikrai yra gera nuotaka? Kokia yra laimė koronaviruso metu? Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės komentaras. „Neatsimenu, kaip atrodė Kovo 11-oji prieš tris dešimtmečius – lijo, krito šlapdriba ar tvieskė pavasario saulutė.“ Kun. Marius Talutis atsako, kas yra dvasinė Komunija ir kaip ją priimti.

Kovo 14-osios, šeštadienio, skaitiniai

Kuo ypatinga Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija, kurioje tarnauja kunigai saleziečiai? Pokalbis „Mažojoje studijoje“ apie filosofijos santykį su praktiniu gyvenimu: politika ir morale. Egiptietė Nanees savo savanorystės vietą pasirinko Lietuvoje, Kaune. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas spaudos konferencijoje pristatė priemones, kurių Bažnyčia Lietuvoje imsis siekdama prisidėti prie koronaviruso plitimo stabdymo.

Kovo 13-osios, penktadienio, skaitiniai

Kaip pasninkas padeda mūsų kūno, psichinei ir dvasinei sveikatai? Apie savo pašaukimą pasakoja menotyrininkė, dailininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. IV teksto dalis apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) gyvenimo kelią.

Kovo 12-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Nobelio premijos laureatės S.Aleksijevič komentaras apie dabartinę Rusijos situaciją. Pokalbis su Paulina Kuraitiene apie patologinių reikalavimų vengimą ir autizmo spektro sutrikimus. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Simona Merkinaitė aptaria „šūdmalos“ fenomeną ir jos įtaką politinei tikrovei.

Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, skaitiniai

Kovo 11-ąją pristatome visus metus truksiantį projektą – tinklalaidžių seriją „(Ne)sąmoningai“, o joje šiandien kalbamės apie nacionalizmo sąvoką. Pokalbis su kunigu rezistentu Robertu Grigu. Filmai, žurnalistiniai tyrimai, akademinės ir istorinės studijos nuo pat Nepriklausomybės pradžios bandė suprasti, kodėl ir kaip atsirado Sąjūdis. „A. Šliogeris tiesiog buvo mano gyvenimo dalis, mano sąmoningosios būties komponentas“, – rašo literatūrologas Regimantas Tamošaitis.

Kovo 10-osios, antradienio, skaitiniai

Kuo ypatinga beveik 400 metų gyvuojanti Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija? Pokalbis su knygos „Žydų šventės ir tradicijos“ autore Živile Avital Juonyte. Prof. Vytautas Landsbergis: „Laisvas tas, kuris yra laisvas teisingai elgtis, dorai elgtis, daryti gera, jeigu jis nesuvaržytas daryti gera.“ Prof. Viktorija Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“

Kovo 9-osios, pirmadienio, skaitiniai

Koronovirusas, regis, šiandien tapo bendresnio pobūdžio baimės, kurią jaučiame viduje, simptomu (ir simboliu). Sutuoktiniai Jovita ir Rokas Balsiai pasakoja, kodėl verta iki santuokos susilaikyti nuo lytinių santykių – ir pataria, kaip draugauti skaisčiai. Rūtos Tumėnaitės pokalbis su monsinjoru Tomášu Haliku. Aušra Čebatoriūtė klausia, ar reikėtų mokyklose mokytis filosofijos.

Kovo 8-osios, sekmadienio, skaitiniai

Vienas pragaištingiausių sužeistos žmogaus prigimties padarinių – negebėjimas tikėti Dievo meile. 98 metų Fridos Berlin-Werksel gyvenimo istorija: Vilniaus gete, koncentracijos stovyklose ir Izraelyje. „Mes nebemokame sustoti ir pasakyti sau – gana, nebelėk.“ Renata Šerelytė. Galbūt ir šiandien išgyvename epochų lūžį: senasis pasaulis praeina, ateina kažkas naujo. Reikia susigaudyti ir apsispręsti. Povilo Aleksandravičiaus komentaras.

Kovo 7-osios, šeštadienio, skaitiniai

Frazę „Įtariu, istorija jums siūlys vaidmenį“ teatrologė Irena Aleksaitė prieš trisdešimtį metų ištarė savo bičiulei Halinai Kobeckaitei – būsimai pirmajai Lietuvos diplomatei. Kun. Roberto Urbonavičiaus Meditacija II gavėnios savaitei. Gabija Strumylaitė aptaria politologo Francio Fukuyamos knygą „Tapatybė: orumo reikalavimas ir nepakantos politika“. Mikalojus Vilutis protingauja „Šiaurės Atėnuose“.

Kovo 6-osios, penktadienio, skaitiniai

Krikščioniui kryžius nėra gėdingas, atvirkščiai – jis yra be galo šlovingas, tai instrumentas, kuriuo Kristus pasiekė pergalę prieš nuodėmę, kad galėtume būti kartu su Juo visą amžinybę. Užmuša tyla. Inteligentijos, istorikų, politinių patarėjų ir tų, kurie priesaika prisiėmė politinių lyderių ar Seimo narių pareigas. Sergejaus Kanovičiaus komentaras. Apie poeto Pauliaus Širvio žmogiškąsias dorybes ir ydas – penktoji Alfo Pakėno perengta prisiminimų dalis. „Šiomis dienomis tikrovė krestelėjo mūsų daugiau ar mažiau ramią rutiną, prisidengdama Covid-19, nauju virusu, sukėlusiu kritišką sanitarinę padėtį tarptautiniu mastu. Paradoksalu, bet būtent šie iššūkiai, kurių tikrovė mums nepagaili, gali tapti didžiausiais mūsų sąjungininkais, nes priverčia pažvelgti vis giliau į savo žmogišką prigimtį“, rašo kunigas, žymus teologas Juliánas Carrónas.

Kovo 5-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Kodėl krikščionys turi kritiškai vertinti informaciją ir neskleisti melagingų naujienų? Politikos apžvalgininkas, publicistas Donatas Puslys pristato T. Konwickio knygą „Meilės įvykių kronika“. Darius Kuolys rašo apie Vilniaus kodą.

Kovo 4-osios, trečiadienio, skaitiniai

Kuo šių dienų Lietuvai galėtų būti aktualus šventasis Kazimieras? Architektūros istorikas Vaidas Petrulis rašo apie Utenos miesto modernizaciją. III dalis apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) gyvenimo kelią. „Melancholija“ yra estų rašytojo, teologo, ES literatūros premijos laureato Meelio Friedenthalio romanas apie žmogų ir keistą jį griaunančią ligą valstybei lemiamų įvykių išvakarėse.

Kovo 3-iosios, antradienio, skaitiniai

2020 m. rugsėjo 8 d. garsusis Sapiegų Madonos paveikslas turės dvi auksines karūnas – kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą. Pokalbis apie tai, kas yra ir kas nėra Bažnyčia, kokia jos misija šiandien. Dalyvauja kunigai Algirdas Toliatas ir Algirdas Akelaitis, sociologė dr. Irena Eglė Laumenskaitė, sesuo Viktorija Voidogaitė CC, žurnalo „Artuma“ vyr. redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas, bendradarbis Domas Antanas Raižys. Dalindamasi savo asmenine istorija Anoniminių seksoholikų draugijos narė siekia padrąsinti kenčiančius nuo šios priklausomybės ir nebijoti ieškoti pagalbos.

Kovo 2-osios, pirmadienio, skaitiniai

Manau, laikas susirūpinti sielovados programa, kuri būtų skirta šią traumą sušvelninti. Vilniaus mažajam teatrui kovo 2-ąją sukanka trisdešimt. Šia proga kalbiname vidurinės teatro kartos aktorių Vytautą Rumšą, sukūrusį puikių vaidmenų savo mokytojo Rimo Tumino spektakliuose. Vytauto Toleikio laiškas „Naujojo Židinio-Aidų“ redaktorei apie Rusiją.

Kovo 1-osios, sekmadienio, skaitiniai

„Nemanykite, kad velnias yra bjaurus personažas, tykantis mūsų tamsiame skersgatvyje. Prisistato, kaip tas, kuris nori mums gero“. Ištrauka iš knygos „Dievo įsiveržimas“ apie dvasinę kelionę su šv. Kryžiaus Jonu. Marija Sajekaitė aptaria Gretos Thunberg fenomeną ir su juo susijusias problemas. Kada pastarąjį kartą buvote įsimylėję muziką?

Vasario 29-osios, šeštadienio, skaitiniai

Rimanto Dichavičiaus nuostabi atmintis – kad ir kokius atsiminimus jis pasakotų, visada lydi tikslios datos, tikslios pavardės, tikslios frazės, tiksli cituojama poezija. Kaip koronaviruso atsiradimas susijęs su Kinijos kultūrine, socialine ir politine situacija? Man patiktų gyventi Bažnyčios namuose iš gražaus jaunystės laikų paveiksliuko. Bet sutinku gyventi ir pagal išgales triūsti ir karo lauko ligoninėje, rašo Antanas Gailius. 11-osios Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatės prof. Ruth Leiserowitz įžvalgos.

Vasario 28-osios, penktadienio, skaitiniai

Edvinas Jakonis antrus metus studijuoja Miuncheno baleto akademijoje, kur buvo pakviestas iš karto į antrąjį bakalauro studijų kursą. Seimo narių grupei ketinant teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją, vėl grįžtama prie diskusijų apie šiame dokumente vartojamas sąvokas bei jo tikslus. Dvylika Vilniaus mokyklų stabdo savo dalyvavimą prieštaringai vertinamos organizacijos projekte. Apie pirmojo žmogaus ir mūsų visų viltį. Kun. R. Urbonavičiaus meditacija.

Vasario 27-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Kodėl šalia TS-LKD atsirado ir „Nacionalinis susivienijimas“ bei „Krikščionių sąjunga“? Apie pašaukimą kalba kunigas, priklausomų asmenų bendruomenės vadovas Kęstutis Dvareckas. Ką darome, kai nusiviliame Bažnyčia? Saulenos Žiugždaitės komentaras. Knygos „Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį“ pristatyme buvo kalbama apie vos prieš porą mėnesių mus palikusio garsaus filosofo idėjas, jų reikšmę ir aktualumą.

Vasario 26-osios, trečiadienio, skaitiniai

Katalikų Bažnyčia pradeda gavėnios laikotarpį. Apie jo prasmę pasakoja rašytojas Tomas Viluckas ir kun. Nerijus Pipiras. Slenksčio į gavėnią – Pelenų dienos – Žodžio liturgijoje keliskart tariamas ir iš naujo kartojamas žodis „širdis“. Tęsinys Kristinos Sabaliauskaitės paskaitos, skaitytos po VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui. Pokalbis su Rasa Borodina, dviejų berniukų mama, tinklaraštininke, knygos „Karjeros guru: kaip susirasti svajonių darbą“ autore.

Vasario 25-osios, antradienio, skaitiniai

Naujovė Lietuvoje: interneto svetainėje vl.katalikai.lt galima rasti lietuviškai išverstas katalikams svarbias kasdienes maldas – Valandų liturgiją. „Kalimo“ procesas nuolat kritikuojamas įvairių edukacijos teorijų: o ką atsakytų kognityvinių mokslų specialistai? Ar nereikėtų kai kurių dalykų mokykloje „iškalti“? Kristinos Sabaliauskaitės paskaita, skaityta po iškilmingo VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui. Odetos Žukauskienės sudaryta knyga „Paulius Normantas. Kelionė į tolumas, ėjimas į save“ skirta bastūnui, laisvūnui, fotografui, orientalistui, poetui Pauliui Normantui (1948–2017).

Vasario 24-osios, pirmadienio, skaitiniai

Pokalbis su užsienio kalbą užsienyje dėstančiais Aurelija Kaškelevičiene ir Pēteriu Vanagu. Interviu siekiama skaitytojus supažindinti su kun. „Dvigubo dugno keleiviai“ – nauja Sigito Parulskio knyga, kurios tekstai jam primena šuolius su slidėmis nuo tramplino. „Aišku, ne Aušvicas tai, ne geto baisybės, kad matant šiauštųsi plaukai. Tuodu nuskurę berniūkščiai uždarbiauja, prasimano duonos kąsnį“, – rašo kun. Julius Sasnauskas. Stasio Žilio veikla, dvasinės tarnystės ir kūrybinės veiklos derinimu, su darbu Vatikano archyvuose ir gyvenimu Romoje.

Vasario 23-iosios, sekmadienio, skaitiniai

Šiandienos Evangelija kalba apie dosnumą. Savaitės dienų tėkmėje ypač svarbus sekmadienis – Bažnyčia sako sekmadienį švęsti. Kodėl ši diena tokia svarbi ir kaip ją pažymėti? Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei ir profesoriui Tomui Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas. „Septyni laipsniai šilumos. Ir saulė. Ir stiprokas vakarų vėjas. Per pietus praslinko virš Liškiavos tamsus debesis ir pabėrė baltų sniego kruopų“, – sausio 22-ąją užrašė Henrikas Gudavičius.

Vasario 22-osios, šeštadienio, skaitiniai

Su džiazo dainininke Rugile Daujotaite kalbamės apie jos kelią į krikščionybę. Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei ir profesoriui Tomui Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas. Apie besirungiančius du pašaukimus savo gyvenime pasakoja mokytoja, vertėja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė. Paskirtasis Kauno arkivyskupas K. Kėvalas neapibrėžtą laiką turės rūpintis ne tik Kauno, bet ir Telšių vyskupija. Kodėl tai nėra geras sprendimas?

Vasario 21-osios, penktadienio, skaitiniai

„Bernardinai.lt“ tinklalaidė, kurioje šįkart kalbėsime apie Išpažinties sakramentą. Pašnekovai – kun. Mindaugas Ragaišis ir kun. Mindaugas Bernotavičius. Tebūnie tai renginys be ašarų – taip šviesaus atminimo Kęstučio Navako kolegos ir bičiuliai užvadino naujosios rinktinės kartu su kompaktine plokštele pristatymą Knygų mugėje. Pokalbis su Emilija Puskunigyte pradinių klasių muzikos ir pasaulio pažinimo mokytoja, Gailestingumo šventovės vargonininke, taip pat priklausančia Šv. Damijono bei ignaciškajam jaunimui. Alfredas, turėdamas Dauno sindromą, tapo plaukiku ir laimėjo ne vieną medalį.

Vasario 20-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Paskirtasis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas - apie tai, kuo ypatinga Žemaitija, ką pavyko nuveikti Telšių vyskupijoje ir kokie iššūkiai laukia naujoje tarnystėje. Poeto Pauliaus Širvio 2020-ųjų lyrikos rinktinę sudarė dr. Elena Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas serijoje „Gyvoji poezija“. Marijos Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – nesenstantis, Italijoje per beveik šimtą metų daugiau nei 30 kartų išleistas darbas.