Šiandien

Kovo 30 d.
Ketvirtadienio skaitiniai

Donatas Puslys rašo, kad Vakarų pasaulis negali likti abejingas informaciniam karui, nukreiptam prieš jį. Tačiau esminis klausimas – kaip atsakyti į Rusijos propagandą, kuria siekiama piliečiams įmontuoti tam tikrą mentalinę schemą, ir kartu netapti panašiam į Putiną. Pokalbyje su muzikos kūrėju, gitaros meistru Martynu Kuliavu – apie būsimus koncertus, kuriuos papuoš sutartinės, ir kūrybos kelio atradimus. Guoda Azguridienė „Naujajame Židinyje-Aidai“ svarsto apie dūmų uždangą, kurioje šiandien skendi sąvoka „dvasingumas“. Be to, dalinamės dar viena „Kino pavasario“ recenzija – šįkart apie ilgai lauktą Xaviero Dolano juostą „Tai tik pasaulio pabaiga“.

Kovo 29 d.
Trečiadienio, kovo 29-osios, skaitiniai

Lietuvos stojimo į NATO dienos proga, Matas Baltrukevičius klausia, kiek Lietuvos visuomenė yra militaristinė ir kiek mums tokiais reiktų būti. „Kas yra žmogus? Turėtume saugotis aiškių, tiesmukų, galutinių atsakymų į šį klausimą. Tokių atsakymų rasime ir buitiniuose žmonių pokalbiuose, ir prastoje filosofijoje bei teologijoje“, – savo komentare rašo Povilas Aleksandravičius. Donatas Puslys aptaria Lenkijoje daug diskusijų sukėlusią Agnieszkos Holland juostą „Pėdsakas“ klausdamas, ar iš kruvino pėdsako gali gimti utopija. Pasibelskime į naujosios Valdo Papievio knygos „Žiebtuvėliai anarchistai“ pasaulį ir pažiūrėkime, ką apšviečia, ką šildo ir ką uždega V. Papievio žiebtuvėlių ugnis.

Kovo 28 d.
Antradienio, kovo 28-osios, skaitiniai

Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga sako, kad šiandien teatre svarbiausia kalbėti, kas iš tiesų esame patys sau, ir ieškoti gaivių būdų išjudinti kūrybinę mintį. Jau aštuntasis „Pozityvaus dienoraščio“ puslapis yra apie tikrą vunderkindą Igną, kuris, mokyklą baigęs penkiais „šimtukais“, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti mikrobiologiją ir biotechnologijas. Šis talentingas jaunas žmogus nesiskundžia, kad Lietuvoje sunku gyventi ar trūksta darbo – juk darbo vietą visada galima susikurti pačiam. Šarūnas Rinkevičius – apie istorinę tautinę sabėjų mažumą, kuriai jos gimtosios žemės dėl neramumų tapo nesvetingomis. Ketvirtasis tekstas – apie esminį dalyką – žmonijos santykį su vaikyste. Čia neužtenka vien politinių manifestų ar teisinių apsaugos modelių, nes jie yra tik šio filosofinio, psichologinio, kultūrinio, istorinio santykio išorinės apraiškos.

Kovo 27 d.
Pirmadienio, kovo 27-osios, skaitiniai

Visi „Kino pavasario“ pasirinkimai subjektyvūs. Šie – irgi, tačiau galbūt padės jums nepasiklysti filmų jūroje. Teologo Giedriaus Saulyčio tekstas apie tiesos siekimą kaip aukščiausią tikėjimo teiginį ir pareigą jį ginti. Septintojo dešimtmečio „Vilniaus valiutininkų“ bylos priežastis ir eigą aptaria Klaipėdos universiteto doktorantas Justas Stončius. Gėdą jaučia tik laisvas žmogus, nes jis yra atsakingas. Apie tai savo tekste svarsto Aurimas Juozaitis.

Kovo 26 d.
Sekmadienio, kovo 26-osios, skaitiniai

Gavėnios, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo, metu, klausydamasis pasakojimo apie aklojo pagydymą, negaliu neklausti savęs: ar mane pasiekia Kristaus šviesa, ar aš regiu? Sekmadienio homilijos autorius – kun. Aušvydas Belickas. Savo pašaukimo istoriją pasakoja pranciškonas Antanas Blužas iš Kretingos. Devintasis, paskutinis „Amoris laetitia“ skyrius – apie santuokos ir šeimos gyvenimą gaivinantį dvasingumą. Kazio Varnelio namai-muziejus kviečia patirti nuotykį.

Kovo 25 d.
Šeštadienio, kovo 25-osios, skaitiniai

Politologas Gediminas Vitkus neskuba laidoti ES ir siūlo prisiminti tai, kad įtampų būta ir praeityje. „Bernardinai.lt“ darbuotojai Romos sutarties 60-mečio proga dalinasi mintimis apie tai, ką jiems reiškia Europos sąjunga. Domantas Razauskas rašo apie praėjusią savaitę mirusį vieną įtakingiausių visų laikų muzikantų. Irena Petraitienė toliau verčia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo puslapius. Šįkart – apie giedrą ir džiugių Kauno laikotarpį.

Kovo 24 d.
Penktadienio, kovo 24-osios, skaitiniai

Užrašai iš prancūzų rašytojo, filosofo P. Brucknerio paskaitos, skaitytos Prancūzų institute Vilniuje kovo 22 d. Donatas Puslys apie skaudžią emigracijos problemą. Verta ginčytis dėl šios problemos priežasčių, nes negalavimą galima pagydyti tik teisingai nustačius jo priežastis. Uniformuoto, ginkluoto ir kareivinių režimu gyvenančio katalikų dvasininko tema tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprasta ir vienalytė. Apie tai - kun. M. Sabonis. Gintaras Karosas dalinasi prisiminimais apie pažintį su Romualdu Ozolu.

Kovo 23 d.
Ketvirtadienio, kovo 23-iosios, skaitiniai

Karinė tarnyba, karyba, gyvenimas kareivinėse ilgą laiką Bažnyčioje buvo traktuojami kaip nelabai tinkantys krikščionims apskritai, ypač pavojingi dvasininkams. Kaip tad išsirutuliojo karo kapelionų tarnystė? Apie tai - kapeliono Mindaugo Sabonio straipsnyje.Žymus teologas ir katalikiško judėjimo Comunione e Liberazione (CL) vadovas dalijasi mintimis dabartinį kontekstą ir krikščionybės situaciją jame. Apie Vilniaus troleibusus, kuriems šiemet 60, ir kaip jų amžius atspindi mūsų pasaulėvaizdį – nesiimti veikti iš anksto, o tik reaguoti. Ir kuo čia dėta žiniasklaida. Taip pat dalijamės ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson kalba, pasakyta atidarant Leipcigo knygų mugę.

Kovo 22 d.
Trečiadienio, kovo 22-osios, skaitiniai

Trečiadienį pradedame istoriko Timothy Snyderio įžvalgomis apie tai, kaip apsisaugoti nuo tironijos. Pasak prancūzų mąstytojo P. Brucknerio, didžiausias Europos priešas yra pati Europa su jos atgailaujamuoju požiūriu į savo praeitį. Rokas Markauskas rašo apie tai, kas slypi už atrodytų nekalto pasiūlymo sumažinti Seimo narių skaičių – dar vienas daugumos ir mažumos kovos epizodas. Taip pat skaitykite apie tai, su kokiais sunkumais susiduria socialinis verslas „Caritas Works“.

Kovo 21 d.
Antradienio, kovo 21-osios, skaitiniai

Dalinamės Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ese apie slemą, eksperimentinę poeziją ir improvizuotą eilėraštį. „Pozityvaus dienoraščio“ reportaže pasakojame apie tai, kaip Vytautė įkūrė tikrai stebuklingas „Lobių dirbtuves“ žmonėms su proto negalia. Ši vieta yra be galo svarbi, kur truputį kitokie žmonės gali būti kartu, draugauti, augti, tobulėti ir dirbti. Turkologo Šarūno Rinkevičiaus cikle apie Iraką – dėmesys turkmėnų tautinei mažumai. Psichologinė pagalba reikalinga ne tik depresija sergantiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems svarbu žinoti, ar depresija yra liga, kokia tai liga, kaip elgtis ir kaip bendrauti su sergančiu artimu žmogumi.

Kovo 20 d.
Pirmadienio, kovo 20-osios, skaitiniai

LSDP dabar laukia nauji pirmininko rinkimai. Kandidatų sąrašas gerokai aptrupėjo, nes visi supranta, jog reikalingos didelės permainos, o perspektyvos miglotos. Ruslanas Baranovas – apie intelektinę nuosavybę, kuri daugeliui žmonių atrodo nesvarbi ir neegzistuojanti. Kokią epitafiją rašytų ant savo antkapio, taip pat - kodėl Dohos oro uoste lounge'o prižiūrėtojui reikia žvelgti į akis, kiek sveria „Misija Sibiras“ kuprinė, koks tas namas Filadelfijoje ir kaip tapti kietam tarp sūnaus klasiokų – Andrius taškosi kelionių įspūdžiais, patarimais ir gera nuotaika. Skaidrus pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, jo stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, joje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.

Kovo 19 d.
Sekmadienio, kovo 19-osios, skaitiniai

Kun. Evaldas Darulis OFM komentuoja sekmadienio Evangelijos ištrauką apie Jėzaus susitikimą su samariete prie Jokūbo šulinio. Prisimename tiesiogiai Biblijoje nekalbantį Šv. Juozapą. Jis tik veikia ir saugo Dievo Sūnų, o atėjus Jėzaus veiklos laikui, pasitraukia į šešėlį, kad niekam nekiltų abejonių, kas yra Tėvas. Kai Lietuva šventė savo nepriklausomybės atkūrimą, Europos čiabuviai samiai kreipėsi prašydami tarptautinės bendruomenės atkreipti dėmesį į politiką, pažeidžiančią jų teises. Apie tautos problemas – Ugnė Starkutė. Toliau publikuojame Šeimos sinodo darbą apibendrinančio dokumento apie meilę šeimoje ištrauką. Skyrelis apie gailestingumą pastoracijoje – vienas svarbiausių.

Kovo 18 d.
Šeštadienio, kovo 18-osios, skaitiniai

„Kas ėjo pasivaikščioti, o kas – arklių sužiūrėti?“ – savo dienoraštyje klausia Henrikas Gudavičius. Apie emocinio intelekto dedamąsias dalis ir vaiko emocinio intelekto lavinimą pasakoja lektorė Vilma Juškienė. Kovo 18 d. sukanka 78 metai nuo Romualdo Granausko gimimo, nors galima kone galvą guldyti, kad savo gimtadienio rašytojas tikrai nešvęstų. I. Petraitienė tęsia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dvasinės kelionės kroniką. Šį kartą – apie piligrimystę Šventojoje Žemėje.

Kovo 17 d.
Penktadienio, kovo 17-osios, skaitiniai

Kodėl verta džiaugtis Geerto Wilderso pralaimėjimu Nyderlandų parlamento rinkimuose? Šį klausimą svarsto Donatas Puslys. Tuo tarpu prancūzų filosofė, publicistė ir romanistė Chantal Delsol save įvardija kaip liberaliojo konservatizmo atstovę. Pokalbis su ja apie didžiąsias XX amžiaus ideologijas, Europos kaip projekto likimą, populizmą politikoje, religijos grėsmes bei grėsmes religijai. Rezistentas ir tremtinys, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis pasakoja apie savo vaikystę, studijų metus, tremtį ir Sąjūdį. Pokalbyje su Ričardu Šumila – Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovu ir dirigentu, „Vilnius City Opera“ „bohemiečių“ trupės nariu – apie kūrybą ir kultūrą, apie pirmąsias patirtis ir saviraiškos galimybes.

Kovo 16 d.
Ketvirtadienio, kovo 16-osios, skaitiniai

Kodėl verta džiaugtis Geerto Wilderso pralaimėjimu Nyderlandų parlamento rinkimuose? Šį klausimą svarsto Donatas Puslys. Šią dieną juk labai tinka kalbėti apie gėles… Bet ne, ne rožes. Ir net ne tulpes. O apie levandas! Pagavėniuose gyvenanti Aida turi savo Levandų namelį. Beveik kaip iš pasakos, tiesa? „Meilė levandoms iš kažkur atsiranda ir jau tikrai niekur nedingsta. Tai – kaip liga“, – atvirauja moteris, levandomis kvepiančius rankdarbius (nuo kepinių iki pagalvių) dovanojanti aplinkiniams. „Ko negalima sakyti merginai bare“ – pirmoji Povilo Šklėriaus knyga („Tyto Alba“, 2016). Siūlome paskaityti šios knygos recenziją. Tuo tarpu Indrė Jonušytė dalijasi įspūdžiais iš krizės kamuojamos Graikijos.

Kovo 15 d.
Trečiadienio, kovo 15-osios, skaitiniai

Jungtinė tarptautinė paroda „Antitesi“, pristatanti V. Šemeškos, A. Rillo ir A. Daiker-Gulbinienės kūrybą, yra tarsi užtaisyta skirtingais šoviniais. O kontrastas ir įvairovė – kontekstinis šios parodos parakas. „Bernardinai.lt“ skaitytoja Jelena Šalaj dalinasi mintimis apie tautinių mažumų integraciją Lietuvoje. „Ar ne laikas būtų atsisakyti pranašo Mani ir jo tautininkiškų sekėjų, nustoti vienam kitą vertinti etninio nepasitikėjimo ir svetimumo baimėmis ir suprasti, kad realus Kremliaus režimo taikinys yra ES kaip demokratinio valstybingumo sistema?“ – klausia VDU lektorius Algis Davidavičius

Kovo 14 d.
Antradienio, kovo 14-osios, skaitiniai

Šiandien skaitytojams pristatome pokalbį su Vaidu Jauniškiu – apie lietuviškumo suvokimą, apie gražiausius patriotiškumo pavyzdžius teatre, kine ir apie tai, kad, užuot rekonstravę istoriją, turėtume žiūrėti į patį siužetą. Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius – apie tai, kodėl jokios tarptautinės derybos iki šio neatvedė Sirijos į taiką. „Mums reikia bijoti ne X, Q ir W, ne lotyniškų raidžių, kurios Lietuvoje, atėjusios kartu su raštu, vienuolijomis ir universitetu, gyveno nuo amžių, ir net ne svetimų kultūrų. Mums labiausiai reikia bijoti savo pačių nekultūringumo“, – rašo Kristina Sabaliauskaitė. Dalinamės straipsniu apie šiemet vykstančius Nyderlandų rinkimus, kuriuos gaubia nerimas dėl galimo populistų triumfo. Tačiau egzistuoja ir alternatyvus požiūris, jog padėtis dirbtinai sugrėsminama.

Kovo 13 d.
Pirmadienio, kovo 13-osios, skaitiniai

Jeanas Claudas Junckeris pristatė 5 ES raidos scenarijus. Kuris iš jų labiausiai atitiktų Lietuvos nacionalinius interesus? Treneris, sveikos gyvensenos propaguotojas Ignas Bakėjus įsitikinęs, kad Dievo visko galima paprašyti, tik svarbiausia – tai daryti iš širdies. Apie tai jis kalbasi su Lietuvos policijos kapelionu Algirdu Toliatu. Marija Antanavičiūtė – apie Lietuvą persmelkusią baimės politiką ir jos žalą visuomenei. Šiauliai. Vieno vaikino istorija iškart po nepriklausomybės. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras…i viskas – originals. Dalinamės ištrauka iš Rimanto Kmitos popromano.

Kovo 12 d.
Sekmadienio, kovo 12-osios, skaitiniai

Kun. Edgaras Vegys komentuoja Kristaus atsimainymo ant Taboro kalno epizodą, kviesdamas suprasti, ką šis įvykis reiškė pačiam Jėzui. Visuotinės normos yra gėris, kurio nevalia nei ignoruoti, nei apleisti, tačiau jų formuluotėmis neįmanoma aprėpti absoliučiai visų individualių situacijų. Seną katalikiškos moralės taisyklę primena "Amoris laetitia". Kokį įspūdį mums padarė vyskupas Matulionis? Žavintį! Rodėsi, kad tai asmuo, atvykęs iš kito „nežemiško“ pasaulio. Jautėsi, kad vidinė dvasios galybė veržiasi iš jo ir užkrečia visus. Irena Petraitienė tęsia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dvasinės kelionės kroniką.Ištrauka iš Antano Gailiaus pokalbių knygos su kardinolu A. J. Bačkiu „Taip, laimingas“.

Kovo 11 d.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos skaitiniai

Šiandien skaitiniuose arkivysk. Gintaro Grušo kreipimasis: „Rimtai žiūrėkime į pareigą būti taikos sargybiniais“. Savo ruožtu Justinas Bočiarovas ragina būti šiek tiek paprestesniems. Domantas Razauskas pasakoja apie tai, kokia muzika pasaulyje buvo populiariausia 1990 metais. Be to, dalijamės Kristupo Šidlausko pasakojimu apie Adomą Gedvilą – 85-erių klaipėdietį – vienintelį dar gyvą Žarėnų apylinkėse veikusios Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų ryšininką.

Kovo 10 d.
Penktadienio, kovo 10-osios, skaitiniai

Istorikas Arvydas Anušauskas pristato naują savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ ir pasakoja apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko Juozo Markulio gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir apie į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą. Agnė Grinevičiūtė rašo apie Valdo Adamkaus susitikimą su studentais, kurio metu diskutuota apie Lietuvos istoriją, užsienio politiką. Aistė Pilkienė, kasdien susidurdama su žudytis mėginusiais žmonėmis bei jų artimaisiais, dažnai jaučiasi bejėgė. Ne vien todėl, kad medikui tenkantis emocinis ir fizinis krūvis yra didžiulis. Giedrė Liutkevičiūtė iš darbdavės pozicijų vertina Lietuvos švietimo problemas.

Kovo 9 d.
Ketvirtadienio, kovo 9-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose: apie tai, kad studentai Filipinuose (ir ne tik) katalikybę tapatina su sunkiai įsimenamais intelektualiais žodžiais, o ne su sakraliu, gyvenimą keičiančiu santykiu. Gintaras Karosas – apie Pietryčių Lietuvos problemas ir dialogą su tautinėmis mažumomis. Vytautas Ališauskas kalbinamas apie prieštaringai vertinamą serialą „Jaunas popiežius“. Lenkų diskusijų klubo padėkos kalba, gavus septintąją Gailių klano premiją „už laisvą ir garbingą diskusiją“.

Kovo 8 d.
Trečiadienio, kovo 8-osios, skaitiniai

Savižudybių prevencijos „safeTALK“ kurse Vilniuje dalyvavęs muzikantas Andrius Mamontovas dalinasi savo patirtimi šviečiant visuomenę vis dar stigmatizuojama tema. Donatas Puslys nagrinėja Rusijos propagandos Lietuvoje strategijas. Jeanas Claudas Junckeris praėjusią savaitę pristatė Baltąją knygą – pasiūlymus dėl bloko ateities. Tačiau sunku tikėtis, kad šalys lengvai suras bendrą ateities viziją. Lietuvių filologiją Vilniaus universitete studijuojanti Živilė Miežytė prieš gerą mėnesį sugrįžo iš jau beveik rudenį pasitinkančios Australijos, kur atliko Švietimo mainų paramos fondo organizuojamą profesinę praktiką. Skaitykite apie jos įspūdžius.

Kovo 7 d.
Antradienio, kovo 7-osios, skaitiniai

Šiemet sukanka 100 metų nuo Rusijos bolševikinės revoliucijos, pagimdžiusios vieną despotiškiausių imperijų per visą žmonijos istoriją. Serbų kilmės rašytojo Danilo Kišo knygoje „Boriso Davidovičiaus kapas“ nagrinėjamas ne šios imperijos gimimas, o jos skleidžiamo ideologinio užkrato plitimas. Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius dalinasi mintimis apie sėkmingas kurdų kovas Šiaurės Levante ir jų galimybes karinę sėkmę paversti politine. Dalinamės žinia apie tai, kad Sostinė 2017-uosius dedikavo Pranciškui Skorinai, Vilniaus spaustuvininkui ir gudų raštijos kūrėjui, mat šiemet sukanka 500 metų nuo P. Skorinos pirmosios spaustuvės Prahoje įkūrimo. Taip pat kviečiame nusikelti į Olandiją. Meno savaitės tradicija Roterdame (Olandija) prasidėjo prieš 9 metus Šiuolaikinio meno mugės organizavimu. Ši šalis atrodo esanti Europos pakraštyje, maža ir nesvarbi, tačiau taip rodosi tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų Europai madas ji diktuoja jau nuo 5–6 praėjusio amžiaus dešimtmečio, ir šiuolaikinio meno sritis – ne išimtis.

Kovo 6 d.
Pirmadienio, kovo 6-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbasi su leidyklos „Biuro literackie“ vadovu Arturu Burszta apie poeto Tadeuso Rozewicziaus kūrybą. Kęstutis Girnius savo tekste analizuoja, kas yra daugumos teisės. Gausybė skandalų, siejamų su Donaldu Trumpu, gaivina amerikiečių prisiminimus apie „Watergate“ skandalą, paskandinusį Richardą Nixoną. Andrew Prokop šiam požiūriui nepritaria ir siūlo prisiminti kitus skandalus, kurie buvo dideli, bet Baltųjų Rūmų šeimininko nepakeitė. Su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu kalbama religijos ar tikėjimo laisvės bei krikščionių persekiojimo pasaulyje temomis.

Kovo 5 d.
Sekmadienio, kovo 5-osios, skaitiniai

Pirmasis gavėnios sekmadienis kalba apie ypatingą Jėzaus gyvenimo momentą – po pasninko dykumoje patirtus Velnio gundymus. Evangelijos puslapiai perduoda šį įvykį, nes jis aktualus ir mums – kiekvienam asmeniškai ir kaip Bažnyčiai. „Nesu atradęs nieko įdomesnio už žmogų“, – sako naujasis ciklo „Gyvi žmonės“ herojus psichologas Andrius Jančiauskas. Andrius yra „Jaunimo linijos” savanorių mokytojas, „Žinių radijo“ laidos „Apie tave“ vedėjas, keliautojas. Skaitytojų dėmesiui pateikiame pokalbį su Andriumi apie jo veiklą „Jaunimo linijoje“, teikiančioje pagalbą krizių ištiktiems jauniems žmonėms. Bažnyčia yra rimtai apmąsčiusi švelninančias sąlygas bei aplinkybes. Todėl nebegalima teigti, kad visi tie, kurių situacija yra „nereguliari“, gyvena mirtinos nuodėmės būvyje, teigia „Amoris laetitia". Tuo tarpu Vaikų dienos centro „Vilties angelas“ savanoris Tadas pasakoja apie draugystę su vaikais, ištikimybę ir apsilankymą Šnipiškių lūšnynuose.

Kovo 4 d.
Šeštadienio, kovo 4-iosios, skaitiniai

„Vasaris buvo netikėtai produktyvus ir įdomus. Į mano grotuvėlį įsibrovė ir pasiliko žemiau aprašytieji albumai“, – rašo Domantas Razauskas. Skaitykite, kokie užsienietiški albumai pateko į Domanto vasario mėnesio muzikos lentyną.Pristatome knygų apžvalgininko Justino Dižavičiaus laidų ciklą, skirtą knygoms. Pirmasis jo aptariamas kūrinys – ypatingas, kiekvienam iš mūsų iki kaulų smegenų įaugęs dar nuo vaikystės. Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno „Hobitas“ („The Hobbit“, 1937 m.), pasak J. Dižavičiaus – tai knyga apie naujo gyvenimo etapo pradžią, apie savęs atradimo džiaugsmą, apie nuotykio gimimą. Ir smagiausia – kad senasis, gerasis „Hobitas“ šiemet švenčia garbingą 80 metų jubiliejų. Pasiklausykite pasakojimo apie šią nuostabią knygą ir galbūt įsileiskite mintį šiuo kūriniu pasidžiaugti dar kartą. Smagaus skaitymo, tolkinistai! 1933 m. spalio 18-ąją vyskupas Teofilius Matulionis kartu su kitais 10 kunigų sugrįžo iš tremties Rusijoje į Lietuvą. Ši straipsnių ciklo dalis pasakoja apie kunigų pasitikimą Lietuvoje bei Vatikane. Turtingi investuotojai futbole ne visada sukelia džiaugsmo, ypač tokie, kaip „Red Bull“ koncernas, negerbiantis klubų tradicijų. Tačiau Leipcigo istorija rodo, kad kartais iš klaidų mokomasi.

Kovo 3 d.
Penktadienio, kovo 3-iosios, skaitiniai

Šiandien svarstome, ką daryti, kad nebūtų pasiduodama įsivyraujančiai srovei, kai Krikšto bei Sutvirtinimo tėvais ir motinomis pakviečiami asmenys, vargiai ar sugebėsiantys tinkamai palydėti vaiką bei rodyti jam įtikinamą pavyzdį? Tuo tarpu BBC apžvalgininkas Aleksandras Kanas su režisieriumi Andrejumi Končialovskiu kalbėjosi su juo apie naują filmą, darbą teatre, apie idealizmą, antisemitizmą, nuovargį nuo politikos. Liberalai po Seimo rinkimų mėgina demonstruoti savarankiškumą ir kratosi tradicinės draugystės su Tėvynės sąjunga. Visgi, tai primena kultūrizmą, stovint ant parako statinės. Posakis „Neišsižadėk ubago lazdos, terbos ir tiurmos“ šioje istorijoje įgauna visai kitą prasmę. Viačeslavas – cirko artistas, kuris savo noru atsiduria… kalėjime. Ne, jis nepadarė nusikaltimo ir jame nesėdi – jis savanoriauja ir nuteistuosius moko vaikščioti kojūkais ar žongliruoti.

Kovo 2 d.
Ketvirtadienio, kovo 2-osios, skaitiniai

Ignas Rubikas klausia, kaip išmatuoti laimę ir kam apskritai ją reikėtų matuoti. „Mūsų dienomis, kai išgyvenama visuotinės tamsos ir Apokalipsės patirtis, ši knyga ypač aktuali“, – teigia vertėja Jūratė Micevičiūtė. Plačiau – vaizdo komentare. Ramūno Aušroto manymu, šeimos (ir jos sampratos) krizę visų pirma sukėlė vyro nebuvimas arba tik nominalus jo buvimas šeimoje. Matas Baltrukevičius klausia, ar pirmadienį išskirtinai daug dėmesio „Bernardinai.lt“ suteikęs portalas „ProPatria“ iš tikrųjų daugiausia dėmesio skiria kovai už Tėvynę.

Kovo 1 d.
Trečiadienio, kovo 1-osios, skaitiniai

Pelenų diena ir vėl užklupo netikėtai. Pelenus puikiausiai galėtų palydėti ir tokie žodžiai: „Ką paliksi po savęs?“ - sako kun. Jeffrey F. Kirby. Ses. Ona Vitkauskaitė MVS šeimos krizę, kuri ištiko jau ir vos susitikti spėjusius pirmuosius žmogų ir jo žmoną, vadina teologine problema. Anot jos, gera žinia yra tai, kad Dievas nepalieka žmonių bėdoje. Donaldas Trumpas nusitaikė į Vokietiją – tikisi gausesnio gynybos finansavimo. Angela Merkel šiai pozicijai pritaria, socialdemokratai oponuoja. Visuomenė į tai taip pat žvelgia skeptiškai. Kaip debatas dėl gynybos paveiks rinkimų rezultatus? Be to, skaitykite pokalbį su Izraelio rašytoju Abrahamu B. Yehoshua.

Vasario 28 d.
Antradienio, paskutinės žiemos dienos, skaitiniai

Antradienį pradedame Donato Puslio tekstu, kuris atsako į Laisvūno Šopausko kritiką apie tariamą aplink Vytautą Ališauską susibūrusių intelektualų sąmokslą iš vidaus dekonstruoti krikščionybę. Taip pat skaitykite apie Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Silva Rerum“ ketvirtosios dalies pristatymą. Antanina kažkada buvo Vilniaus autobusų stoties kasininkė ir pasipuošusi išdidžiai žingsniuodavo Gorkio gatve. Dabar ji temperamentinga ir šmaikšti „Betanijos“ lankytoja. Pasaulio dėmesį prikaustę įvykiai Alepe ir Mosule, Šarūnas Rinkevičius ragina atkreipti į ISIS puolamo Deir ez-zoro likimą.

Vasario 27 d.
Pirmadienio, vasario 27-osios, skaitiniai

Tomas Daugirdas klausia, ko šiandien labiausiai trūksta mūsų kultūros kritikai. Elvina Baužaitė pristato artėjantį Frankofonijos mėnesį. Vitalijus Gailius analizuoja Ganelino, Tarasovo, Čekasino trio fenomeną. Jėzus Šventajame Rašte skundžiasi, kad pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tačiau nereikia į tai pernelyg jautriai reaguoti. Mat esmė – ne kiekybė, o kokybė. Jurgio Raudžio komentaras.

Vasario 26 d.
Sekmadienio, vasario 26-osios, skaitiniai

Šios dienos Evangelija mus kviečia būti dėkingus už kiekvieną dieną; planuoti, veikti ir stengtis, kiek galime, o kartu – nesinešioti širdyje ar mintyse didelių rūpesčių, bet atiduoti juos Dievui. Anastazija didžiąją gyvenimo dalį kepė bandeles ir pyragus, užaugino tris sūnus, tik su vyrais nesisekė – visi buvo saldžialiežuviai girtuokliai. Pasakojame jos istoriją. Dokumentas apie meilę šeimoje aptaria tiek įvairias silpnumo ir netobulumo situacijas, tiek ir įžvalgos bei palydėjimo būtinumą. Aistė Rakauskaitė dalijasi savo studijų įspūdžiais iš Paryžiaus.

Vasario 25 d.
Šeštadienio, vasario 25-osios, skaitiniai

Dalinamės straipsniu apie Jo Eminenciją kard. A. J. Bačkį, apie kurį daug prikalbėta – ir gera, ir bloga, kalbėta rūmuose (liaudiškai „palociuose“) ir tvarteliuose, paplonintu balsu ir sensacingomis antraštėmis pirmuosiuose puslapiuose. Iš tiesų Nepriklausomos Lietuvos scenoje jis negali likti nepastebėtas, ir ne tik valstybiniu ir katalikų bend­ruomenės lygiu, bet pirmiausia ir kaip asmuo, savo pavyzdžiu liudijęs ištikimybės Bažnyčiai ir žmogui nuostatas. Irena Petraitienė toliau tęsia pasakojimą apie skaudžią Teofiliaus Matulionio ir kitų Rusijoje kalintų kunigų istoriją. Dalia Staponkutė kalba apie tai, kad sienos šiandien, be abejo, kitokios – nematomos ir tobulos biurokratinės, mokesčių, socialinio statuso, patirties, tautybės, kalbos sienos. Tuo tarpu Doxa.lt apklausė leidyklų atstovus, ką jie patys įsigytų, jeigu knygų mugės metu galėtų gauti tik vieną knygą.

Vasario 24 d.
Penktadienio, vasario 24-osios, skaitiniai

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Betanijos žmones. Šįkart pristatome Gražinos istoriją. Ji buvo lenkgvosios atletikos trenerė, ministerijos darbuotojo žmona. Dabar verčiasi sunkiai, tačiau neturi kuo skųstis ir žada gyventi iki 100 metų. Taip pat svarstome labai sunkų, kančių ir skausmo kelią nuo mažylio pradėjimo dirbtinio apvaisinimo klinikoje iki jo gimimo pasiryžtama nueiti dažniausiai ne iš meilės savo kūdikiui, bet iš meilės sau. Ne iš noro būti, bet iš noro turėti. Estijos nepriklausomybės dienos proga – Simonos Stanaitytės pokalbis su mūsų šalies ambasadoriumi Taline Neilu Tankevičiumi. „Politinių pasaulėžiūrų peizaže konservatizmas pirmiausia išsiskiria savo atidumu ir ištikimybe tikrovei. Jei daugelis įvairių pakraipų dešinės ir kairės ideologų pradeda nuo abstrakčių principų ir samprotavimų, konservatoriai pirmiausia įsiklauso į tikrovę, kurios ištikimiausia metraštininkė yra istorija“, – svarsto Simas Čelutka kalbėdamas apie konservatyvųjį mąstymą.

Vasario 23 d.
Ketvirtadienio, vasario 23-iosios, skaitiniai

Ar kada nors pagalvojome, o kas lemia idėjiniu pagrindu įkurtos organizacijos gyvybingumą, našumą arba vegetavimą ir galiausiai mirtį? Taip pat vis labiau ryškėjant tipiškai šių laikų žymei – individualizmui, derėtų panagrinėti, kas tai ir iš kur kyla. Ilgą laiką referavimas į krikščionybę Prancūzijos politikoje buvo mirties nuosprendis. Dabar Francois Filloną, daug kalbantį apie savo katališkas nuostatas, skandina ne jos, o nepotizmas. Apie tai, kaip keičiasi požiūris į religiją politikoje, – Samuelis Greggas. Tai kas buvo pradžioje, apie kurią nutyli fizikai? „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“, – sako žydų ir krikščionių Biblija. Tačiau ar vis dar galima tuo tikėti šiandien?

Vasario 22 d.
Trečiadienio, vasario 22-osios, skaitiniai

Pradedame „Betanijos“ socialinio centro lankytojų istorijų ciklą. Margarita yra profesionali smuikininkė, tačiau jau kelis dešimtmečius nebegali groti. Ji svajotoja – nori keliauti po pasaulį ir išmokti... lotynų kalbos. „Dėkoju Danieliui, nes panašūs į jo liudijimai griauna sieną tylos, kuri užgniaužė skandalus ir kančias, apšviečia baisią šešėlio zoną Bažnyčios gyvenime“, – rašo popiežius Pranciškus savo pratarmėje vyro, tapusio kunigo vienuolio pedofilo auka, knygai. Vasario 22 dieną Europoje minima Nusikaltimo aukų rėmimo diena. Pasaulyje, kuriame egzistuoja aukos, egzistuoja ir žmonės, paverčiantys kitus aukomis. Šią dieną kviečiame skaityti nuteistojo laišką, skirtą jo aukoms ir visiems, kurie svarsto, kaip nutinka, kad žmonės nusikalsta prieš kitus.

Vasario 21 d.
Antradienio, vasario 21-osios, skaitiniai

Apie Rumunijos politinę krizę kalbamės su šioje šalyje jau porą metų gyvenančia ir dirbančia Egle Pačebutaite. Lina Matiukaitė rašo apie patyčių problemas ir žmogiškumo ugdymą. Taip pat siūlome vaizdo pokalbį su Stanislava, meiliai vadinama Stasele, kuri yra laukiama visų benamių ir vargstančiųjų. Ji jau 8 metus du kartus per savaitę lanko žmones, gyvenančius buvusiame Jonavos sąvartyne. O Donatas Puslys rašo apie futbolo trenerį, kuris neišmokė žaisti futbolo, tačiau išmokė kažko žymiai svarbesnio.

Vasario 20 d.
Pirmadienio, vasario 20-osios, skaitiniai

Savaitę pradedame Josef Joffe tekstu. Autorius pažymi, jog žiniasklaidos antraštėse dominuoja teroras – atrodytų, Samuelis Huntingtonas prieš veik 20 metų knygoje „Civilizacijų susidūrimas“ tiksliai išpranašavo nūdienos krizę. Vis dėlto jis gana esmingai klydo. Taip pat pristatome pokalbį su François Taddei, vadovaujančiam Paryžiuje įsteigtam Tarpdisciplininių tyrimų centrui, skirtam tyrinėti ir dėstyti inovacijas pedagogikoje. Pedagogas siekia, kad mokiniai kuo daugiau klausinėtų, savarankiškai ieškotų atsakymų, eksperimentuotų. Nagrinėjame Pietų Osetijos temą. Balandžio 9-ąją atsiskyrusiame nuo Gruzijos Pietų Osetijos regione kartu su prezidento rinkimais gyventojai balsuos dėl nepripažintos respublikos pavadinimo pakeitimo. Oficialusis Tbilisis, kuris, kaip ir tarptautinė bendruomenė, Pietų Osetiją laiko Gruzijos dalimi, referendumą vertina kaip aneksijos skatinimą ir siekį atsiskyrusį regioną įtraukti į Rusijos sudėtį. Be to, kviečiame susipažinti su socialiniais projektais garsėjančia kostiumų ir mados dizainere Janina Zibireva, kuri pavasarį pasitiks mados prekinio ženklo „Lech Lecha“ pristatymu. Kartu tai ir socialinio verslo iniciatyva.

Vasario 19 d.
Sekmadienio, vasario 19-osios, skaitiniai

Skaitiniuose kun. Vladimir Solovej komentuoja Evangelijos ištrauką ir išryškina, kokia yra tikroji krikščionio tapatybė. Ne paties įgyta, o iš Dievo rankų priimta. Taip pat pradedame publikuoti Šeimos sinodo darbą apibendrinančio ir popiežiaus Pranciškaus pasirašyto dokumento apie meilę šeimoje garsųjį 8 skyrių, sukėlusį daugiausiai diskusijų ir debatų. Filme visų pirma klausiama: ar kankinio mirtis – tai kiekvienam mirtingajam ar tik šventiesiems pakeliamas tikėjimo išbandymas? - rašo Eglė Čeponytė. „Štai, jau susidėjo keletas atvejų, kai mūsų literatūros kritikai netgi liaupsina knygas už tai, kad jos nesuprantamai parašytos, o jų autorius – už tai, kad net patys nežino, ką rašo“, – savo tekste apie literatūros kritiką teigia Sandra Bernotaitė.

Vasario 18 d.
Šeštadienio, vasario 18-osios, skaitiniai

Rabinas Jonathanas Sacksas savo paskaitoje nagrinėjo, kodėl religija neišnyko nepaisant visų sekukiaristų svajų, kodėl religija į viešąją erdvę šiandien neretai grįžta savo radikaliomis formomis ir kas turėtų būti padaryta. Taip pat skaitiniuose: Domantas Razauskas pristato vieną svarbiausių visų laikų lietuviškų muzikos albumų. Jūratė Ziedelytė – apie šv. Faustinos gyvenimą, netobulumą, tylą, pasaulio vientisumą. Pirmojoje laidoje mintimis dalijasi T. Matulionio bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir mons. Algirdas Jurevičius. „Tai žmogus, kuris neišsigando ateistinio monstro, neleido Bažnyčios naudoti politikoje“, – taip pasakojimą apie būsimą palaimintąjį pradeda kun. M. Sabonis.

Vasario 17 d.
Penktadienio, vasario 17-osios, skaitiniai

Kviečiame skaityti Mato Baltrukevičiaus komentarą apie politinį jautrumą ir žiniasklaidos vaidmenį politikoje. Dalijamės pokalbiu apie vaikystę, prabėgusią matant savo tėtį nuolat išgėrusį, baimę, pyktį ir apie viską nugalinčią meilę gyvenimui. Pristatome Filipinus. Filipinai – viena katalikiškiausių pasaulio valstybių. Tačiau jos prezidentas šiuo metu vykdo su Dekalogu gerokai besikertančią politiką, pavyzdžiui, žudo narkotikų prekeivius. Apie padėtį Filipinuose – Kotryna Kriaučiūnaitė.

Vasario 16 d.
Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos skaitiniai

Brangūs skaitytojai, sveikiname Jus su Vasario 16-ąja ir dalinamės ištrauka iš Vytauto Kavolio knygos „Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje“, kur autorius kalba apie neužbaigtą išsilaisvinimą nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Be to, Donatas Puslys aptaria režisieriaus Jimo Jarmuscho filmą „Patersonas“, akcentuojantį paprastos kasdienybės grožį. Tuo tarpu Arkadijus Babcenko dalinasi prisiminimais apie ilgametę bendražygę, prieš daugiau nei dešimtmetį nužudytą Anną Politkovskąją. Lietuvos lenkų rinkimų akcija po rinkimų netapo nei pozicijos, nei opozicijos dalimi, o mėgina laviruoti tarp skirtingų politinių grupių ir gauti iš to naudos. Kodėl – Mato Baltrukevičiaus komentare.

Vasario 15 d.
Trečiadienio, vasario 15-osios, skaitiniai

Šįkart ses. Juozapa kalba apie troškimą gyventi – apie norą kasdien gyvenimą išpakuoti tarsi labiausiai lauktą dovaną, nes tik tuomet, anot ses. Juozapos, jis atsiskleidžia visu grožiu. Skaitiniuose taip pat Rokas Markauskas apie tai, kokios būklės dabar yra Lietuvos kairioji politinė mintis. Dalijamės kalba, kurią Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ pirmininkas Ramūnas Garbaravičius pasakė apdovanojant metų Tolerancijos žmogų. Šįkart šis apdovanojimas atiteko rašytojai Vandai Juknaitei. „Kurgi tavasis gailestingumas?“ – sarkastiškai klausė plakatas, praėjusią savaitę netikėtai atsiradęs Romoje, prieš tai išvardinęs „pastarojo meto piktnaudžiavimais popiežiaus valdžia“. Tai ženklas, anot Austen Ivereigh, kad pasiekta reali pažanga.

Vasario 14 d.
Valentino dienos skaitiniai

Kad ir kaip būtų, tačiau apeiti Valentino dieną yra sunku. Vieni ją švenčia, kiti peikia dėl to, kad vartotojiškame greitų malonumų kontekste yra iškraipoma tikroji meilės prasmė. Tad šią dieną siūlome pradėti pokalbiu su vyskupu Kęstučiu Kėvalu, kuris pasakoja apie tai, kas gi iš tikro yra meilė ir ką reiškia Valentino diena. Taip pat siūlome ištrauką iš knygos „Vilnius: meilės stotelės“. Karolis Kaupinis pasakoja apie tai, kas yra tarpinė būsena. Be to, kol vyksta teisiniai ginčai dėl garsiojo D.Trumpo draudimo atrinktų valstybių piliečiams atvykti į JAV, kviečiame susipažinti su 6 žmonių, kurių gyvenimus šis draudimas palietė, istorijomis.

Vasario 13 d.
Pirmadienio, vasario 13-osios, skaitiniai

Vasario 10–16 dienomis Lietuvoje vyksta Alkoholikų vaikų savaitė, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys ir jau suaugę vaikai. Tuo tarpu Australija yra viena paskutinių šalių, pasiryžusių atidengti dvasininkų lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius dramą. Katalikų bendruomenė taip pat aktyviai kelia klausimą, kaip nutiko, kad netoleruotinas elgesys galėjo reikštis jos aplinkoje. Taip pat keliame klausimą, kas mums iš tokios keistos ir trikdančios istorijos? Kaip kiekvieno didžio filmo ar romano, „Tylos“ neįmanoma interpretuoti tik siaurai vienpusiškai. Įžvalgomis dalinasi amerikiečių vyskupas Robert Barron.

Vasario 12 d.
Sekmadienio, vasario 12-osios, skaitiniai

Šiandien pristatome homiliją apie vidinę darną. Jei galvojame gerai, kuriame Dievo karalystę, jei galvojame blogai – ją griauname. Harmonija, darna, Dievo Karalystė yra tada, kai mūsų mintys, žodžiai ir darbai sutampa. Kaip to siekti? Homilijos autorius – kunigas Algirdas Toliatas. Virgis Šidlauskas dalijasi mintimis apie buities ir būties santykį mūsų kasdienybėje. Popiežiaus dokumente apie meilę šeimoje svarstome apie sudėtingą ir svarbią tikėjimo perdavimo pareigą. O daugiau nei pusmetį Vokietijoje gyvenantis studentas dalijasi įspūdžiais apie pagrindinius savo atradimus šalyje.

Vasario 11 d.
Šeštadienio, vasario 11-osios, skaitiniai

Šeštadienį pradedame filosofo Alvydo Jokubaičio tekstu, kuriame jis teigia, kad tai, kas vyksta su lietuvių tautos ir valstybės suvereniteto suvokimu, suprasti padeda žydų tautos patyrimas. Ne tam, kad pamėgdžiotume juos, nes iš to gautųsi tik karikatūra, bet kad suprastume savo dabartinę padėtį. Domantas Razauskas kviečia į valstybę, kurioje niekada nebuvo – Vengriją. Susipažinkime su šios šalies roko muzika. Indrė Jonušytė rašo apie šiuolaikinės Europos košmarą – karų atblokštus „niekieno vaikus“. Henrikas Gudavičius savo „Laiškuose iš kaimo“ teigia, kad tik tylus pasitikėjimas savimi yra tikras.

Vasario 10 d.
Penktadienio, vasario 10-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose karybos ekspertas Deividas Šlekys dalinasi žiniomis apie informacinį karą, naujausią jo apraišką Lietuvos viešojoje erdvėje – rusišką filmą „Vikingas“ ir apie poreikį ugdyti mąstančius, priešiškai propagandai atsparius, civilius ir karius. Taip pat - „Der Spiegel“ apie priežastis, dėl kurių Varšuva ir Berlynas mėgina susidraugauti ir tai, kokie iššūkiai šios draugystės laukia. Pozityviame dienoraštyje – pokalbis su sese Juozapa, kuri teigė svajojusi apie penkis vaikus, o dabar jų turinti net 500. Straipsnyje pristatoma šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai” veikla, jo darbuotojų pastangos padėti žmonėms įveikti skyrybų krizę.

Vasario 9 d.
Ketvirtadienio, vasario 9-osios, skaitiniai

Kokius namų darbus turime atlikti, kad Teofiliaus Matulionio beatifikacija netaptų tik vienkartiniu festivaliu? Apie tai mintimis dalijasi apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Augminas Petronis rašo apie Lenkijos konstitucinę krizę ir Europos Sąjungos vaidmenį joje. Taip pat siūlome pokalbį su Nobelio literatūros premijos laureate Svetlana Aleksijevič ir pristatome ištrauką iš naujos ambasadorės ir kultūros istorikės Irenos Vaišvilaitės knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“.