Šiandien

Antradienio, spalio 16-osios, skaitiniai

Pranciškonas brolis Evaldas Darulis, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, pasakoja apie pašaukimą gyventi Evangelija. Dabartinė tikėjimo krizė kyla ne dėl skandalų Bažnyčioje. Viską lemia vyresnės kartos negebėjimas atsakyti į klausimą, kodėl likti krikščioniu, jei jau nebesi vaikas. Istorija byloja, kad į Bordo atvykęs ir garsiojo dailininko F. Goyos kapą pravėręs Ispanijos konsulas jo galvos paprasčiausiai nerado. Kur ji dingo? Monografijos „Epochų virsmo sūkuriuose: Algirdo Brazausko politinė biografija“

Pirmadienio, spalio 15-osios, skaitiniai

Irena Petraitienė rašo apie pirmosios lietuviškos moterų vienuolijos veiklą tarpukariu. Istorijų herojės – trys moterys, kentėjusios sutuoktinių smurtą. Tęsiame mini pokalbių ciklą su šių metų Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatais. Antrasis pašnekovas – tapytojas Virginijus Viningas. Darius Indrišionis: filmo „Tarp pilkų debesų“ recenzija.

Sekmadienio, spalio 14-osios, skaitiniai

„Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą“, – klausia tikriausiai jaunas ir stiprus žmogus, atskubėjęs prie Jėzaus. Jis ne šiaip ateina, o atbėga, nes klausimas jam – išties svarbus. Metų knygos rinkimai yra nišinis įvykis / renginys / konkursas, kuris įdomus tik tiems, kurie domisi lietuvių leidyba, tiems, kurie save priskiria literatūros inteligentijai, tiems, kurių knygos patenka į penketukus. Tai yra labai nedaug žmonių. Į istoriją Paulius VI įėjo ne tik kaip popiežius, užbaigęs Vatikano II susirinkimą, bet ir kaip pirmasis išties modernus popiežius.Apie muzikologiją, knygų rašymą ir skaitymą, apie tai, kodėl nėra gerai meno kūrinį pavadinti įdomiu – pokalbis su charizmatiškuoju (ne)muzikologu V. Gerulaičiu.

Šeštadienio, spalio 13-osios, skaitiniai

Sigitas Klibavičius Kauno valstybiniam lėlių teatrui vadovauja per 30-metį. Elvinos Baužaitės pokalbis su juo apie tai, koks šis teatras buvo įsikūrimo pradžioje ir kuo gyvena dabar. Pokalbis su doc. dr. Kęstučiu Girniumi apie spaudos laisvę ir žiniasklaidos reikšmę demokratijoje. „Kai kas per radiją vis tvirtina, kad tuoj tuoj sulauksime bobų vasaros, o kiti tikina, kad bobų vasaros saulė šviečia jau dabar. Neaišku, kaip yra iš tikrųjų“, – dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Penktadienio, spalio 12-osios, skaitiniai

Kol laukiame Teisingumo ministerijos išvadų, kurias svarstys Seimas, naudinga permąstyti Jehovos liudytojų argumentus dėl siekiamo valstybės pripažinimo. Pokalbis su režisiere Kamile Gudmonaite, kuri sako, kad režisūra keičiasi – iš autoritarinės į laisvės režisūrą. Vilnius – nedidelis miestas. Bet jam iš dangaus drėbtelta tiek, kad apsvaigsti ir niekaip nuo jo neišsiblaivai. Ne tik apie grožį ar istoriją kalba. Veikiau apie galią būti namais, rašo pranciškonas Julius Sasnauskas. Spalio 3 dieną prasidėjęs Vyskupų sinodas „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“ pirmąją savo dalį skyrė išklausyti jaunuolių istorijas. Kodėl svarbu klausytis kito?

Ketvirtadienio, spalio 11-osios, skaitiniai

Suaugusieji, įtarę, kad vaikas seksualiai išnaudojamas, privalo reaguoti. Pradedame mini pokalbių ciklą su šių metų Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatais. Pirmąjį pašnekovą – vitražininką K. Šatūną – kalbina Ž. Mirinavičius. 28-ajame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ – daugiau kaip 100 skirtingų žanrų kūrinių, pasaulinio garso solistai, ansambliai ir iškiliausi Lietuvos atlikėjai. Teologas Giedrius Saulytis aptaria skirtingus Šv. Rašto vertimus – kokiais principais vadovavosi Biblijos vertėjai.

Trečiadienio, spalio 10-osios, skaitiniai

Kino ekranus pasiekė pirmosios režisieriaus M. Markevičiaus filmo „Tarp pilkų debesų“ pagal R. Šepetys romaną išankstinės premjeros. Tarptautinė filmo kūrėjų komanda pasakoja apie pusšeštų metų trukusį darbą. Meno apžvalgininkė A. Mikuckytė-Mateikienė aptaria G. Trimako parodą „Atsakymas“. Ši fotografijų be kameros („camera-less“) paroda yra duoklė estetikai, abstrakčioms šviesos ir spalvos paieškoms. Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, Reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą, teigia G. Saulytis.

Antradienio, spalio 9-osios, skaitiniai

Dažnai mums atrodo, kad ekologija neturi nieko bendro su tikėjimu. Ogi ne! Popiežius Pranciškus paprastai ir aiškiai mums primena, kad tas pats Kūrėjas sukūrė ir žmones, ir gamtą. Donatas Petrošius rašo: „Politika, žiniasklaida, visuomenė ir kičas yra suaugę į tokį lipnų tumulą, kad niekas nežino, iš kurios pusės tą maumą krapštyti.“ Šiandien ypač aktualus Navalio filosofinis traktatas „Krikščionybė arba Europa“, kuriame kalbama ir apie popiežiaus būtinybę Europai. Drabužių dizainerė, tekstilininkė Dovilė Gudačiauskaitė pasakoja apie profesinį pašaukimą.

Pirmadienio, spalio 8-osios, skaitiniai

Du videoreportažai – kuo gyvena „cosplay“ atstovė Crazy Queen, ko reikia norint įsilieti į spalvingą Lietuvos „cosplayerių“ bendruomenę ir kas tas „cosplay“ kultūros judėjimas? Populiarėjant jogai akcentuojama jos teikiama nauda, tačiau labai mažai kalbama apie žalą sveikatai. Povilas Aleksandravičius dalinasi pastebėjimais, kilusiais po dalyvavimo senojoje liturgijoje. Tuo tarpu Kristina Tamelytė kalbina Nerijų Milerių apie kasdienybės filosofiją.

Sekmadienio, spalio 7-osios, skaitiniai

Krikščioniškasis gyvenimas yra nuolatinė kova. Ši kova yra labai graži, nes leidžia mums švęsti kaskart, kai mūsų gyvenime nugali Viešpats. Kalbamės su senosios muzikos dirigentu Bartoszu Izbicki: kodėl profesionalų ansamblis giedojimo mokosi iš žodinės tradicijos. „Bet šviesa juk išlieka“, – rašo mokytojas Stepas Eitminavičius. Santuokos neišardomumas - visais laikais aktuali tema. Tekste girdime garsiuosius Jėzaus žodžius, tapusius ir sutuoktinių priesaikos dalimi: „Ką Dievas sujungė – žmogus teneperskiria.“

Šeštadienio, spalio 6-osios, skaitiniai

Augminas Petronis rašo apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvą. Simona Merkinaitė aptaria konferenciją, skirtą Europos tapatybei. Kaip skleidėsi Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos misija, pasakoja I. Petraitienė. Dailininko Antano Kmieliausko pasakojimas apie jo sukurtas freskas, puošiančias Vilniaus universiteto „Litteros“ knygyną.

Penktadienio, spalio 5-osios, skaitiniai

Popiežius Pranciškus Mokytojo dienos proga kalba apie ugdymo svarbą. Gediminas Jankus kritiškai žvelgia į Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatytą spektaklį „Getas“ (rež. Gintaras Varnas), sukurtą pagal Joshuos Sobolio pjesę ir dokumentinę medžiagą. Ar užsižaidus referendumo formalumais nebus prarasta dvigubos pilietybės įstatymo esmė? „Vilnius Social Club“ socialiniai darbuotojai pasakoja apie darbo gatvėje ypatybes.

Ketvirtadienio, spalio 4-osios, skaitiniai

Kartu su istorike Aiste Petrauskiene žengiame partizanų takais, laisvės kovų pėdsakais. Tomas Daugirdas klausia, kaip nelietuviui tapti lietuviu. Nepaprastai gabus ir universalus muzikantas A. Hawkinsas po trejų metų pertraukos sugrįžta į festivalio „Vilnius Jazz“ sceną. V. Gailiaus pokalbis su muzikantu. Gebėjimas būti svetingam yra raktas į evangelizaciją, teigia A. Ivereigh kalbėdamas apie šiuolaikinės evangelizacijos kryptį.

Trečiadienio spalio 3-iosios, skaitiniai

Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro direktoriumi, psichologu Algirdu Petroniu apie neperleidžiamos tėvystės atostogų pliusus ir minusus. Prof. Gediminas Vitkus kabasi su Augminu Petroniu ir teigia, kad ES nėra kortų namelis. Šiandien sukanka 560 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos karalaičio, Katalikų Bažnyčios šventuoju ir Lietuvos globėju tapusio šv. Kazimiero (1458–1484) gimimo. Ta proga – pokalbis su menotyrininke S. Maslauskaite apie šv. Kazimierą ir jo šventumo kultą. Atviras, judrus, gyvastingas MO muziejus lankytojus per atidarymą spalio 18-ąją pasitiks keturių dienų menų maratonu, kurio išsami programa – ką tik startavusioje mo.lt svetainėje.

Antradienio, spalio 2-osios, skaitiniai

Ką reiškia epochos virsmas ir kokia yra Bažnyčios misijos šiuolaikiniame pasaulyje kryptis, klausia A. Ivereigh. Kokią funkciją turi atlikti istorinis filmas? Kai kalbame apie istorinį filmą, kalbame apie šiuos laikus, šių laikų mentalitetą ir vertybes. Karolis Kaupinis rašo apie istoriją, nutikusią autobuse, ir tai, ką ji pasako apie mūsų visuomenę. Tuo tarpu Mykolas Keraitis taria: „O laikai, o televizijos.“

Pirmadienio, spalio 1-osios, skaitiniai

Rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė- Bitė buvo daugiaklodė asmenybė, turėjusį platų interesų lauką. Pokalbis su aštuonerius metus Irkutsko srityje kalėjusia Panevėžio rajono gyventoja Birute Gailiūnaite-Banaitiene. Dr. Flaminios Giovanelli, vadovavusios Integralaus žmogiškojo vystymosi dikasterijos Vatikane kūrimui, pranešimas „Gydant Europos sukeltą migreną: Bažnyčios indėlis“. „Lietuvoje popiežius neįvardijo nei vieno mūsų šventojo, nepaminėjo pal. Teofiliaus. Visgi daugiau nei žodžiais buvo pasakyta simboliais, prisilietimais, ašaromis ir malda“, – teigia kun. Marius Talutis

Sekmadienio, rugsėjo 30-osios, skaitiniai

Žmogų, kuris išlaisvino kitus iš blogio ir sugrąžino juos į gyvenimą, Jėzaus sekėjai sustabdo. Günterio Grasso „Skardinis būgnelis“ – kantriam skaitytojui, meno mėgėjui, kuris jos grožį atras sekdamas visomis siužeto simbolių kilpomis. Paprastai krikščioniškąjį džiaugsmą lydi humoro jausmas. Prasta nuotaika nėra šventumo ženklas. Klinikinė psichologė, profesorė Danutė Gailienė pasakoja apie profesinį pašaukimą.

Šeštadienio, rugsėjo 29-osios, skaitiniai

Kuo gyvena Lotynų Amerika – regionas, formavęs mūsų popiežių? Tėvo Antano Saulaičio mintys. E. Baužaitės pokalbis su literate, poete K. Janušaite-Valleri apie Veneciją: jos kasdienybę, architektūrą, meno festivalius, garsųjį karnavalą, apie tai, ką reiškia būti venecijiečiu ir gyventi Venecijoje. A. Melkūnaitės pokalbis su režisieriumi J. Vaitkumi, kuris Klaipėdos dramos teatre šiomis dienomis pristato dramaturgo Gintaro Grajausko pjesę „Kas prieš mus“. „Meilė maldai ir žmonėms“ – taip tėvą Stanislovą pristato pranciškonas Ramūnas Mizgiris OFM.

Penktadienio, rugsėjo 28-osios, skaitiniai

Kokį pavedima Pranciškus paliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikams? Apie tai Saulenos Žiugždaitės pamąstymai. A. a. teologo Valdo Mackelos mintys apie daugiausiai dėmesio sulaukusią Šventojo Rašto knygą – Giesmių giesmę. Įspūdžiais apie rugsėjo 6 d. Seime vykusią konferenciją translyčių asmenų teisių tema dalinasi Arūnas Peškaitis OFM. Marijampolė gali didžiuotis turinti profesionalų, išskirtinį meno kūrinį – Jūratės Kadusauskaitės-Preikšienės sukurtą instaliaciją „Šviesos bokštai“, kuri ne tik puošia miestą, bet ir savotiškai jį pakelia į aukštesnį lygį.

Ketvirtadienio, rugsėjo 27-osios, skaitiniai

Jurgitos Jačėnaitės pokalbis su režisiere Giedre Beinoriūte apie naująjį jos filmą „Kvėpavimas į marmurą“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną. Kretingiškis Edvinas Jurgutis, davęs pirmuosius įžadus ir tapęs jauniausiu broliu pranciškonu Lietuvos šv. Kazimiero provincijoje, dalijasi savo istorija. Pokalbis su tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, sveikatos psichologe Milda Kukulskiene, teigiančia, kad žodį „ne“ vaikams galima sakyti kur kas rečiau nei įprasta. Pasak dominikono Sauliaus Rumšo, popiežiaus vizitas – svarbus įvykis, bet ne pabaiga, o laiptelis, nuo kurio atsispyrę, turime eiti toliau, prisimindami, tai, ką jis mums sakė.

Trečiadienio, rugsėjo 26-osios, skaitiniai

Popiežius baigė savo apaštališkąją kelionę į Baltijos šalis, grįždamas jis davė interviu drauge skridusiems žurnalistams iš viso pasaulio. Prieš 63 metus, sovietų režimo ištremta, Chabarovske mirė Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė – mokytoja, ateitininkė, katalikių moterų draugijos vedlė. Lauros Sintijos Černiauskaitės romano „Šulinys“ recenzija. Zita Vasiliauskaitė rašo apie tai, kas yra charizma ir kokie charizmatiškos asmenybės, kokia dažnai įvardijamas popiežius Pranciškus, bruožai.

Antradienio, rugsėjo 25-osios, skaitiniai

Doc. dr. Nerijos Putinaitės pranešimas „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“. Režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Aklieji“ pagal José Saramago romaną Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre recenzija. Daug stipriau nei Lietuvoje, Pranciškaus vizitas Latvijoje paženklintas ekumenizmo žyme. Dar viena dermė, papildanti pagrindinį leitmotyvą. Dalykams, kuriuos mes girdime kasdien, popiežius suteikė simbolinę reikšmę, komentuodamas popiežiaus vizitą Lietuvoje teigia kun. Marius Talutis.

Pirmadienio, rugsėjo 24-osios, skaitiniai

Šiandien popiežius lankosi Latvijoje, ar jam pavyks išjudinti latvių katalikų potencialą? Trys pagrindinės Šventojo Tėvo žinios Lietuvos gyventojams, nuskambėjusios praėjusį savaitgalį. Kartu su popiežiumi Pranciškumi ir su šeimomis, globojančiomis ar įvaikinusiomis vaikus, meldėsi ir iš JAV atvykusi viena žymiausių pasaulio socialinio darbo ekspertų prof. Katherine Tyson McCrea. Krzysztofas Trzcińskis, visiems geriau žinomas kaip Krzysztofas Komeda – viena ryškiausių Lenkijos džiazo asmenybių, džiazo genijus iš Poznanės.

Sekmadienio, rugsėjo 23-iosios, skaitiniai

Lietuvoje vieši popiežius Pranciškus. Šio sekmadienio Ką jaunimas išgirdo ir kokias mintis išsineša iš susitikimo su Šventuoju Tėvu? Evangelija mus užklumpa neįprastais žodžiais, įteikia mums tris Jėzaus vardus, einančius prieš srovę. Minime Vilniaus geto likvidavimo sukaktį.

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios, skaitiniai

Praktinė informacija besirengiantiems susitikti su popiežiumi Vilniuje ir Kaune. Pokalbis su Šveicarijoje gyvenančia rašytoja Janina Survilaite. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios architektūra labai iškalbinga: jos fasadas – delnų, apkabinusių kryžių, metafora. Tapytojo darbas yra labai vienišas, sako jaunoji dailininkė G. Šermukšnytė: „Visą laiką būni akistatoje su savimi ir savo paveikslu.“

Penktadienio, rugsėjo 21-osios, skaitiniai

Vilniaus ir Kauno arkivyskupai ragina žmones gyvai pasveikinti popiežių. Vilniaus universiteto profesoriaus, istoriko Rimvydo Petrausko pranešimas „Europietiškumo ilgesys ir integracijos baimė: Lietuva ir Europa istorinėje perspektyvoje“. Nusileidus uždangai ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro mūzų, paskelbta oficiali šio teatro rekonstrukcijos pradžia ir naujo sezono veikla bei pokyčiai. Simonos Merkinaitės komentaras apie akistatą su blogiu ir žydiškąją viltį.

Ketvirtadienio, rugsėjo 20-osios, skaitiniai

Vyskupas R. Barronas teigia, jog lytiškumo ugdymas savo esme yra meilės ugdymas. Režisierius Gintaras Varnas autentiškoje buvusio Vilniaus geto teatro vietoje pristatė naują Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį. Istoriko dr. Liudo Jovaišos straipsnis apie ilgaamžę popiežių ir Lietuvos ryšių istoriją. Kęstučio Girniaus komentaras apie tautinę valstybę.

Trečiadienio, rugsėjo 19-osios, skaitiniai

Visuomenė laimi, kai į vaikų priežiūrą įsitraukia vis daugiau tėčių. Per dažnai galvojame, kad Dievas turi ypatingą planą mūsų gyvenimui ir kad mūsų tikslas yra rasti tą vienintelį teisingą Dievo nutiestą kelią tarp daugybės neteisingų kelių, sako pranciškonas Casey Cole. Eugenijus Žmuida rašo, kad po idėja apie Lietuvišką pasą slypi sovietinio mąstymo rudimentai. Mano šalis gali atrodyti anachronistiška, bet tai, kas čia vyksta, gali padėti mums suprasti Europą kamuojančios migrenos priežastis, rašo prof. Bogdanas Szlachta.

Antradienio, rugsėjo 18-osios, skaitiniai

Moteris, atspindėdama įvairiausius Biblijos moterų bruožus, realizuoja juos kiekvienai artimu, išskirtiniu, jai dovanotu pavidalu bei gyvybės dvasia. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir vienuolynas iki popiežiaus Pranciškaus vizito atsivers naujomis spalvomis. Istorikė Rasa Čepaitienė kalbina disidentą kunigą Robertą Grigą. Apie pirmadienį prie Vyriausybės rūmų surengtą kultūros darbuotojų protestą dėl nekeliamų atlyginimų – ramų, taikingą ir su užstalių dainomis. Gedimino Šulco fotoreportažas.

Pirmadienio, rugsėjo 17-osios, skaitiniai

Kaip jaunimas ruošiasi popiežiaus atvykimui ir ką jie mąsto apie viltį, tikėjimą ir Bažnyčią. Paulius Subačius apie švietimo Lietuvoje padėtį ir jos neigiamą sąveiką su asmens orumu. Pokalbis su spektaklio „Getas“ (rež. G. Varnas) kostiumų dailininke Aleksandra Jacovskyte. Petronėlė Gerlikienė talento prigimtimi, temų pasirinkimu, raiškos laisve ir jėga yra viena ekspresyviausių, originaliausių ir dramatiškiausių lietuvių tapytojų. Žurnalas „Liaudies kultūra“ rašo apie kūrėją.

Sekmadienio, rugsėjo 16-osios, skaitiniai

Jėzus mokė klausdamas, klausimais ugdė tikėti, nuo pat pirmųjų savo žodžių: ko ieškote? Šie požymiai - tai penkios didelės meilės Dievui ir artimui apraiškos, kurias laikau itin svarbiomis dėl tam tikrų šiandienės kultūros grėsmių bei trūkumų. Kokią įtaką mūsų bendravimui daro socialiniai tinklai? Stepas Eitminavičius rašo apie lituanisto paslaptį.

Šeštadienio, rugsėjo 15-osios, skaitiniai

Nors Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia architektūriškai nėra įdomi, stovėdama kapinių viduryje ji visuomet pulsuoja gyvybe, gerumu ir šiluma. O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus tandemas yra tapęs lūžtančių nuo žiūrovų salių sinonimu. Juodu pristato ilgiau kaip dvejus metus brandintą naują darbą Lietuvos rusų dramos teatre. Devynmečiai kalbina kunigą pranciškoną Julių Sasnauską OFM.

Penktadienio, rugsėjo 14-osios, skaitiniai

Britams poetas Davidas Jonesas yra vienas svarbiausių karo metų literatūros klasikų. Trys profesoriaus Vytauto Landsbergio klausimai kitą savaitgalį į Lietuvą atvykstančiam Šventajam Tėvui. ES ir Vengrijos santykius komentuoja prof. Gediminas Vitkus ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Kaip atsirado geltona-žalia-raudona Lietuvos trispalvė ir herbas su Vyčiu? Videoreportaže pasakoja parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis.

Ketvirtadienio, rugsėjo 13-osios, skaitiniai

Pokalbis su knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944 -1990, I dalis" autoriumi Dariumi Pocevičiumi. Pokalbis su psichologe Monika Matonyte apie tai, kaip ugdyti 3–7 metų vaiko empatijos gebėjimus. Sibiro paštalinio administratorius kun. Julijonas Gronskis drauge su pal. Teofiliumi Matulioniu pagal 1933 m. Lietuvos vyriausybės ir sovietinių kalinių pasikeitimo sutartį buvo sugrąžintas į gimtinę. Lenkų režisieriaus Krystiano Lupos pranešimas, perskaitytas Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ šių metų pradžioje.

Trečiadienio, rugsėjo 12-osios, skaitiniai

„Noriu pasakyti… Būkite geri visiems žmonėms, ir jeigu matote, kad kas nors kažką negera daro, pirmiausia išsiaiškinkite, o tik po to teiskite. Taip reikia gyvenime daryti“, – teigia Holokaustą išgyvenęs Efraimas, perkrikštytas Kazimieru. Lietuvos nacionalinė filharmonija 78-ąjį koncertų sezoną – kontrastingą, spalvingą ir tikrai įdomų – pristatė pasirinkusi intriguojantį pasimatymo įvaizdį ir šūkį „Aklas pasimatymas su muzika“. Pokalbis su vargdienė seserimi Igne apie pal. J. Matulaitį, vargdienių vienuoliją ir viltį šiandieninės Bažnyčios situacijos kontekste. Apie pasirengimą popiežiaus Pranciškaus vizitui pasakoja jo organizatorės ir Bažnyčios atstovės spaudai Latvijoje ir Estijoje.

Antradienio, rugsėjo 11-osios, skaitiniai

Š.m. rugpjūčio 20 d. minėjome 105 -ąsias garsios edukologės, lietuvių literatūros tyrinėtojos Meilės Lukšienės gimimo metines. Apie ją rašo Rasa Baškienė. XFM radijo stoties laidoje „Jaunimui X“ viešėjo krikščioniško progresyvaus roko grupės NUTEKI vokalistas ir lyderis iš Baltarusijos Miša. Svečias laidoje glaustai papasakojo savo ir grupės istoriją. Mariaus Buroko poezijos knygą „Švaraus buvimo“ aptaria Manfredas Žvirgždas. Vyskupas Roberto Barron kalba apie šeimą kaip dorybių ugdymo ir tinkamo naudojimosi laisve mokyklą.

Pirmadienio, rugsėjo 10-osios, skaitiniai

Jono Malinausko laiškas „Naujojo Židinio-Aidų“ redaktoriui. Simona Merkinaitė klausia, ar įmanoma konservatoriaus ir liberalo diskusija. Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako filologas tinklaraštininkas Virginijus Gasiliūnas. Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis svarsto apie referendumo sampratą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Sekmadienio, rugsėjo 9-osios, skaitiniai

Keletas anonimais likusių žmonių atveda pas Jėzų kurčią nebylį. Pranašų tradicijoje kurtumas arba aklumas būdavo pasitelkiami pavaizduoti pasipriešinimą Dievo žiniai. Geriausias būdas, kaip atpažinti, ar mūsų maldos kelias autentiškas, yra stebėti, kokiu mastu mūsų gyvenimas keičiasi gailestingumo šviesoje. Pokalbis su Elena Selena, jaunosios kartos vaikų knygų kūrėja, jau ketverius metus gyvenančia ir kuriančia Paryžiuje. Aptemo mums Popiežiaus vizitas. Mūsų Bažnyčią krečia tokia krizė, kokios ji tikriausiai neregėjo kelis šimtus metų, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Šeštadienio, rugsėjo 8-osios, skaitiniai

Redakcijos nariai dalinasi skaitomų knygų rekomendacijomis. Marijos gimtadienio proga kviečiame pasidomėti jos vardo reikšme. Nėra vaikystės, kuri nebūtų susijusi su obuolių istorijomis. Ir dažniausiai tos istorijos sukdavosi apie obuolių pyragus. Keletas jų receptų iš močiutės sąsiuvinio. Švęsdami Mergelės Marijos gimimo dieną (Šilinę), kviečiame skaityti Kun. Novello Pederzini meditaciją apie Marijos vardą. Taip pat rašome apie dailininką Alfredą Lukštą.

Penktadienio, rugsėjo 7-osios, skaitiniai

Apie parodą „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ pasakoja kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis. „Mūsų naujas sezonas yra jautrus ir, atvirai pasakius, pavojingas. Šitas sezonas yra apie ją. Apie moterį“, – taip naująjį, 19-ąjį, OKT teatro sezoną pristatė režisierius Oskaras Koršunovas. Dalinamės ištrauka iš Michaelo Wolfo knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“. Ambasadorė, menotyrininkė prof. Irena Vaišvilaitė pristato Trakų Dievo Motinos atvaizdo karūnavimo 1718 metais istorinį ir kulto kontekstą.

Ketvirtadienio, rugsėjo 6-osios, skaitiniai

Milda Vitkutė klausia, ar galime sau leisti svarstyti buvusio JAV nuncijaus Vigano popiežiui Pranciškui pateiktus kaltinimus. Ar žinojote apie kanauninką Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą? Jis – tautosakininkas, rašytojas, kanauninkas, aktyvus visuomenės veikėjas, kultūros puoselėtojas, didelį dėmesį skyręs lietuvių liaudies dainų ir instrumentų tyrinėjimams ir į lietuvių kalbą išvertęs suomių tautos epą „Kalevala“. Pokalbis su „Chatham House“ ekspertu Jamesu Sherru apie Ukrainą, Turkiją, Rusiją ir Vakarų vienybės klausimus. Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Trečiadienio, rugsėjo 5-osios, skaitiniai

Apie istorinį Šv. Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje Donatas Puslys kalbasi su prof. Vytautu Landsbergiu. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas G. Rinkevičius po atviru dangumi vilniečiams įteikė dovaną – M. K. Čiurlionio kūrinį, su kuriuo orkestras debiutavo prieš 30 metų. Apie perdegimo sindromą diskutuoja psichoterapeutas Robertas Petronis, sveikatos psichologė Ieva Vasionytė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. Simona Merkinaitė rašo apie paskutinę senatoriaus Johno McCaino dovaną Amerikai ir pasauliui.

Antradienio, rugsėjo 4-iosios, skaitiniai

Rugsėjo 4 d. prieš 25-erius metus popiežiaus Jono Pauliaus II atvyko į Lietuvą. Arūnas Streikus išskiria tris nūdien aktualias sovietmečio memų grupes: paminklotvarką, kolaborantus ir naujų herojų paiešką. Donatas Puslys pristato litvakų dailininko Rafaelio Chvoleso kūrybą, kuri nukelia į pradingusį Vilnių. Festivalyje „Karklė live music beach 2018“ dėmesys skirtas ne tik muzikai – čia surengtas pleneras, žemės menas ir akcija tapo kūrybingu nuotykiu ir menininkams, ir festivalio dalyviams.

Pirmadienio, rugsėjo 3-iosios, skaitiniai

Apie šiuolaikinio cirko festivalyje debiutuojančią Mariją Baranauskaitę su spektakliu, kurį žiūri sofos, ir tai, kaip „Naujojo cirko savaitgaliui“ per ketverius metus pavyko tapti tokiam populiariam. Ar politikai ir valdininkai išgirs švelnų, mandagų, diplomatišką, subtilų humanitarų balsą? Tą kol kas tyruose šaukiančiojo balsą… Šį klausimą užduoda Rasa Čepaitienė. 1963 m. sūnui Michaelui rašytame laiške Tolkienas kalba, kad yra daug prisikentėjęs dėl netikusių kunigų, tačiau negalvoja palikti Katalikų Bažnyčios. Kartu su Jaunųjų konservatorių lyga tęsiame konservatyvių mąstytojų pristatymus. Šįkart Lukas Kačiušis rašo apie Michaelą Oakeshottą.

Sekmadienio, rugsėjo 2-osios, skaitiniai

Didysis visų laikų tikinčiųjų pavojus – gyventi savo religija su nutolusia širdimi arba visai be jos. Negalime pritarti šventumo idealui, ignoruojančiam neteisingumą šiame pasaulyje. Pokalbis su psichologu-psichoterapeutu Zenonu Streikumi apie perfekcionizmą. Pokalbis su Lietuvos virtualiojo choro – unikalaus projekto, skirto chorinės muzikos mėgėjams – pradininke Ingrida Alondere.

Rudenį pasitinkant – rugsėjo 1-osios skaitiniai

Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijoje, kuri laikosi nuostatos, kad negabių vaikų nėra, kartu su sveikais vaikais mokosi ir neįgalūs. Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia reta tuo, kad nusileidus į jos požemius, apipintus legendomis – ten, kur ilsisi grafų giminės palaikai, veriasi reikšmingi praeities ženklai. Ištrauka iš Simone Weil knygos „Dievo laukimas“ apie dėmesio sukaupimą. Vasaros pabaiga šiek tiek panaši į pavasarį – kasdien kas nors netikėta atsiranda, reikia sustoti ir pabandyti prisiminti, ar kada nors šitaip yra buvę, dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Paskutinės vasaros dienos skaitiniai

Rugsėjo pirmosios išvakarėse istorikas Algis Bitautas klausia, kas blogai yra su istorijos dėstymu mokyklose. Visais laikais žmonės ieškojo būdų įveikti psichologines kančias. Graužatis apnuodija vidinį gyvenimą, pakerta pasitikėjimą savimi ir kitais. Ar įmanoma atleisti ir išsilaisvinti? Amerikietė Kristin Boutross pasakoja apie gyvenimą benediktinų vienuolyno pašonėje.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 30-osios, skaitiniai

Ką šiandienos kontekste gali pasakyti, ką duoti, o tiksliau, kaip gali gyvuoti Bažnyčia? Kaip ji tampa Dievo įrankiu būtent mūsų, o ne kitiems laikams? Diskusija dėl „LRT Kultūros“ kanalo pavadinimo keitimo atskleidė, kad nelabai turime bendrą supratimą apie tai, kas yra kultūra. Esame pasimetę įtampose tarp masinės ir elitinės kultūros, tarp kultūros kaip ideologijos ir kultūros kaip asmens tobulėjimo. „Mano vienos maldų neužtenka“, – taip savo pasakojimą pradeda 4-erių mažylės Bazilės, kuriai netikėtai smogė vėžys, močiutė Nina. Videoreportažas apie stebuklą, dovanojamą maldos. Šarūnas Rinkevičius klausia, ko mus moko miškų gaisrai Graikijoje.

Trečiadienio, rugpjūčio 29-osios, skaitiniai

1953 m. Sibiro gulaguose slaptai išleistos maldaknygės autorė Adelė Dirsytė į Tėvynę nebesugrįžo. Pokalbis su dviejų vaikų mama ir IT mokslų daktare Egle Radvile. Apie Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“ – svarbiausią modernizmo kūrinį pasaulio literatūroje. Kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Vytautas Ališauskas.

Antradienio, rugpjūčio 28-osios, skaitiniai

Psichologas G. Vaitoška svarsto apie homoseksualių žmonių integraciją į Bažnyčią.„Jeigu vien užsidarai, krenta kūrybingumas ir produktyvumas; o jeigu per daug išeini į viešumą – irgi negerai, išsisklaido energija“, – įsitikinusi rašytoja, dramaturgė V. Grainytė. Jėzuitas Jamesas Martinas SJ klausia, kaip parapijos galėtų priimti LGBT kaalikus. Istorikas Jaroslavas Hrycakas byloja apie šiandieninius Ukrainos iššūkius.