Šiandien

Sekmadienio, gruodžio 30-osios, skaitiniai

Paskutinis metų sekmadienis yra skirtas Šventosios Šeimos šventei. Šiai dienai parinkta Evangelijos ištrauka pateikia svarbią pamoką mums visiems. Operos ir baleto teatro chormeisteris pasakoja, kokių pokyčių vyksta chorinėje muzikoje ir kuo gyvena LNOBT choras. S. Lyniko mintys apie ligą žinant, kad nepasveiksi. Merkinė – sužalota senoji Dainavos sostinė, senasis Lietuvos kunigaikščių miestas, dar XV a. gavęs Magdeburgo miesto teises... Bet tai – istorija. Dabar miestas virtęs tyliu provincijos miesteliūkščiu.

Šeštadienio, gruodžio 29-osios, skaitiniai

D. Puslys apmąsto „Solidarumo“ judėjmo fenomeną Lenkijoje. Pokalbis su jaunuoju talentu pianiste M. Daunoraite, daugybės konkursų „Grand Prix“ laureate. Daugeliui vis dar atrodo, kad psichologo kabinetas – nejauki vieta, kurioje žmogus neva tampa permatomas. Šiemet minėtos 50-osios vieno žymiausių XX a. religinių rašytojų Thomo Mertono metinės - apie tai rašo Augustė Žičkytė.

Penktadienio, gruodžio 28-osios, skaitiniai

Kviečiame pažinti Vilnių keliaujant troleibusu – šįkart antrojo numerio maršrutu. H. Gudavičiaus ir brolių Černiauskų knyga „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ užčiuopia tai, kas šiandien Lietuvoje beveik išnykę – buvimo kaime laisvę. Vieno žymiausių savo kartos vokiečių rašytojo Ernsto Jungerio portretas. Interviu su profesoriumi V. Landsbergiu apie valstybingumą, laisvę, tėvynę, svajones ir svarbiausius darbus, kuriuos dar siekia nuveikti.

Ketvirtadienio, gruodžio 27-osios, skaitiniai

Pokalbyje su antropologu, religijų tyrinėtoju S. Matulevičiumi svarstome apie religijos vietą visuomenės ir žmogaus gyvenime, taip pat keliame klausimą, ar įmanoma religijos atsisakyti. „Turime subrandintą kalbą, bet nesugebame ja naudotis, – svarsto D. Opolskaitė. – Daugybė naujų, jaunų autorių neišsikelia sau kalbos instrumento valdymo kaip pirmos būtinybės ženklo.“ I. Prudnikovaitė interviu prisipažino linkusi į saviplaką, bet labai norinti išmokti gyventi turiningai, laimingai ir su dideliu mėgavimusi. Viena didžiausių pykčio proveržio priežasčių politikoje – tai įsitikinimas, kad egzistuoja kažkokia mistinė pusiausvyra, kuri buvo pažeista arba sunaikinta. S. Merkinaitės komentaras.

Antrosios Kalėdų dienos, gruodžio 26-osios, skaitiniai

Kokių išraiškos formų šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpta Kalėdų prakartėlės tradicija įgavo nuo mūsų labiausiai nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje? Įsikūnijimo žinia skelbia, kad neregimasis Dievas įžengė į regimąjį pasaulį, kad mes, kurie esame susieti su šiuo pasauliu, galėtume Jį atpažinti, suprasti ir pamilti, rašo brolis pranciškonas R. Mizgiris. Ar gali Kalėdos būti gražios, kai kiekviename žingsnyje tyko mirtis, o švęsti tenka bunkeryje po žeme? Apie partizanų Kalėdas rašo Vytautas Raškauskas. Rytų Bažnyčios Kalėdų ikonoje gana savita funkcija priskiriama šventajam Juozapui. Popiežius emeritas Benediktas XVI parodo, kaip Juozapo gundyme matoma nuolatinė žmonijos drama.

Pirmosios Kalėdų dienos, gruodžio 25-osios, skaitiniai

Su šv. Kalėdomis sveikina Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Popiežius emeritas Benediktas XVI klausia, kokią dovaną galėtume atešti Kūdikėliui Jėzui. Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos ministras, kunigas Algirdas Malakauskis OFM sveikina „Bernardinai.lt“ skaitytojus sulaukus šv. Kalėdų.

Kūčių, gruodžio 24-osios, skaitiniai

Kalėdų švenčių simboliu tapusiai giesmei „Tyli naktis“ šį Kūčių vakarą sukanka lygiai 200 metų. Ji – tikra legenda, apipinta ir autentiškomis, ir netikromis istorijomis. Apie piligrimystę Šventojoje Žemėje rašo I. Petraitienė. Kalėdų labiausiai reikia seneliams. Jie adoruoja naujagimį ir traukia į save jo šventus syvus. Atgyja, atjaunėja. Švyti nuo prisiminimų. Kun. M. Mitkevičius aptaria himną „Gloria“.

Sekmadienio, gruodžio 23-iosios, skaitiniai

Daugybę kartų esame tarę šios Evangelijos ištraukos žodžius. Kalbėdami rožinį, kartodami „Sveika, Marija“ maldą. „Mokiniai turi praaugti savo mokytojus – ši paplitusi tezė man dabar tokia banalybė pasirodo. Viskas daug sudėtingiau“, – rašo S. Eitminavičius. „Kalnai išmokė užsispyrimo. Jie griežtai auklėjo ir vertė nepasiduoti, eiti, kai atrodo jau nebegali, kopti, kai norisi tik poilsio, lipti, kai iš nuovargio nebepakeli rankų“, – prisipažįsta Alpinizmo asociacijos prezidentas. „Svarbiausias šiemet man – stabtelėjimas, atviras vidinis širdies žvilgsnis“, – savo Kalėdų laukimo išgyvenimais dalijasi N. Ulevičienė.

Šeštadienio, gruodžio 22-osios, skaitiniai

„Ne, niekuomet neseksiu tais, kurie užtrina pėdsakus, išsižada savo praeities ir yra mirę, nors pasitelkę proto ekvilibristiką, vaidina esą gyvi. Mano šaknys yra ten, Rytuose, ir tai yra aksioma“, – rašė Cz. Miloszas. Jam buvo labai svarbu tai, ką pats vadino namų patriotizmu. Pokalbis su operos soliste J. Šležaite, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įkūnijančia visų vaikų ir suaugusiųjų numylėtąją Merę Popins. Senieji, nepakitę, tokie patys per kiekvienas Kūčias silkių receptai ir keli kūrybiškai išaugę iš pirmtakų. Pabandykite, prisiminkite. Pokalbis su šv. Antano vaikų dienos centro Kretingoje vadove Margarita Lizdenyte.

Penktadienio, gruodžio 21-osios, skaitiniai

Apie po Lietuvą keliaujančią kunigo M. Mitkevičiaus sukauptą abrozdėlių kolekciją, kurios pagrindą sudaro daugiausia žmonių sudovanoti religiniai paveikslėliai. Pokalbis su kunigu V. Birotu ir evangelikų pastoriumi G. Ažuku apie šiandienos jaunimą, sekuliarizaciją, greito vartojimo kultūrą ir įkvepiančią lyderystę. Graikija matoma arba kaip Vakarų filosofijai pamatą suteikusi žemė, arba kaip nuostabia jūra apsuptos salos. Tačiau Graikija yra kur kas daugiau, rašo Š. Rinkevičius. 1920 m. J. R. R. Tolkienas Tėvelio Kalėdos vardu pirmąjį laišką parašė pirmagimiui Johnui, tuomet jam buvo treji. Du dešimtmečius jis džiugino vaikus laiškais, kuriuos jie ištraukdavo iš voko su Šiaurės ašigalio pašto ženklu.

Ketvirtadienio, gruodžio 20-osios, skaitiniai

Valstybė turėtų įvertinti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti šeimai deramą pagalbą, o ne vien kontroliuoti, sako psichologė R.Klišytė. „Konservatyvioji revoliucija“, kurią siekia įgyvendinti Orbanas, dabar prasideda vaikų darželiuose. Tikėtina, kad Kalėdos ir šiemet užklups netikėtai, tačiau reikia prisiminti paprastą tiesą: šventė vargu ar bus džiugi, jeigu nerasime laiko jai pasiruošti, rašo Vytautas Raškauskas. Muziejus turi keistis, tapti patrauklia ir atvira vieta renginiams. Vieni žmonės nori pramogauti, kiti – sužinoti – muziejus turi atliepti visų lūkesčius. Taip mano Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai.

Trečiadienio, gruodžio 19-osios, skaitiniai

Gruodžio ir metų pabaiga kviečia mus išgyventi Dievo tapimo žmogumi slėpinį, rašo kun. Artūras Kazlauskas. Politinis piktas iš tiesų veikia kaip užkratas. Jis dažniausiai atsiranda iš kito pikto. Nesvarbu, ar jis realus, ar išgalvotas, tačiau piktas visada remiasi prielaida, kad viską pradėjo kažkas kitas. Justino Dementavičiaus komentaras. Interviu vienas ryškiausių improvizacinės ir džiazo muzikos scenos atstovų Lietuvoje pasakoja apie naujojo albumų užkulisius ir japonus, besidominčius lietuviška muzika. Apie prof. V. Landsbergio ir prof. G. Landsbergienės meniškus šventinius atvirukus, vaikystės ir dabarties Kalėdų tradicijas.

Antradienio, gruodžio 18-osios, skaitiniai

M. Lunde dar visai neseniai buvo tik savo šalyje žinoma vaikų rašytoja ir scenarijų autorė. Dabar ji – pasaulinio bestselerio autorė. Sąjūdžio nostalgija nėra vertinga, nes ji labiau klaidina ir painioja nei grindžia kelius ateičiai. Tomo Daugirdo komentaras. Bažnytinio paveldo muziejuje iki 2019 m. gegužės 3 d. veikia paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias”. Laurynas Jancevičius pristato, kodėl jo manymu apologetika yra neatsiejama nuo sąmoningo tikėjimo.

Pirmadienio, gruodžio 17-osios, skaitiniai

Pokalbis su prof. dr. I. Smetoniene apie tai, kuo ypatingas mūsų tautos santykis su savo kalba, apie valstybinės lietuvių kalbos kelią, susipriešinimo tarp kalbininkų ir visuomenės priežastis. Kodėl brolių Černiauskų knygose tiek daug kasdienės kančios, nebepaguodžiamo sopulio ir vargo? Kodėl toks nepermaldaujamas knygos herojų likimas? Vienuolės meldžiasi už politikus – ne naujiena. Tačiau gruodžio pradžioje amerikiečių laikraštis „The New York Times“ paskelbė interviu su seserimi, kuri tai daro viešai socialiniame tinkle „Twitter“. Konrado Adenauerio darbai ir asmenybė suformavo šiandienę Vokietiją. Apie šį didį politiką rašo Edvardas Lukošius.

Sekmadienio, gruodžio 16-osios, skaitiniai

Advento kelionėje šis sekmadienis vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Kokie keliai slovakus tėvus redeptoristus atvedė į Kauną? Pasakoja Irena Petraitienė. Marijampolėje atidaryta šiame mieste gyvenusio ir paskutinę parodą 1932 m. surengusio garsaus litvako M. Bando tapybos darbų paroda. Jei Kalėdos pasitaikydavo paprastą dieną, apie jokią šventę tremtiniams nebuvo galima net pagalvoti.

Šeštadienio, gruodžio 15-osios, skaitiniai

Dievas tikrai ne vagis, tačiau jo atėjimas – netikėtas, kaip vagies naktį, rašo teologas Giedrius Saulytis. Savo pavyzdžiu Jonas Krikštytojas mums liudija Ateinantįjį, kuris savo gimimu apreikš mums tikrąją Kalėdų prasmę, rašo kun. Vytenis Vaškelis. Videoįraše kino režisierė Giedrė Beinoriūtė kalba apie religinį kiną. Kandidatų į Vilniaus miesto merus diskusijos „Vizijos Vilniaus ateičiai“ apžvalga.

Penktadienio, gruodžio 14-osios, skaitiniai

Mokytojas Mindaugas Nefas dalinasi savo mintimis apie mokytojų darbo užmokesčio reformą, vyriausybės klaidas ir mokytojų reakciją. Sutuoktiniai Asta ir Mindaugas pasakoja apie patirtį psichologo kabinete. Norėtųsi pagaliau advento, – nesvarbu, tylaus ar panašaus į turgų, – kuris nors laikinai sustabdytų Kristaus paieškas. Gruodžio 14-ąją minimas vienas didžiųjų karmelitų ordino Ispanijoje reformatorių – šv. Kryžiaus Jonas. Ta proga praveriame Vilniaus basųjų karmelitų bažnyčios duris.

Ketvirtadienio, gruodžio 13-osios, skaitiniai

Kodėl kalėdojame, kaip šiam įvykiui ruoštis ir ko tikėtis iš kalėdojančio kunigo? Piliečių teisė gauti visapusišką informaciją yra demokratijos pamatas. Videoreportažas apie kibernetinį saugumą – tiek valstybės, tiek kiekvieno iš mūsų. 2018 metus popiežiaus Pranciškaus pontifikato istorijoje, ko gero, labiausiai paženklino nepilnamečių išnaudojimo Bažnyčioje skandalai. Šia tema rašo Giedrius Tamaševičius.

Trečiadienio, gruodžio 12-osios, skaitiniai

Pokalbis su vertėju iš lietuvių į lenkų kalbą Kamiliu Pecela. Apie tai, kaip išnaudoti futbolą ugdyti asmeninius ir socialinius įgūdžius, Donatas Puslys kalbasi su „Vilnius Social Club“ atstovais. A. Baliunytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro arfininkė, V. Gurstis – orkestro fleitininkas. Pokalbis su talentingais muzikais apie artėjantį jųdviejų ansamblio koncertą. Beveik niekas pasitraukimo iš Bažnyčios nemotyvavo finansiniais ar pedofilijos skandalais, dėl kurių Bažnyčia buvo neigiamai nušviesta žiniasklaidoje; atrodo, kad nėra labai veiksminga ir ateistinė apologetika.

Antradienio, gruodžio 11-osios, skaitiniai

Pokalbis su prelatu E. Putrimu apie Pietų Amerikoje kalinčių lietuvių istorijas ir iššūkius drauge su M. Starkumi kuriant apie tai dokumentinį filmą. Ką daryti, kad iš pastangų populiarinti Dievą netaptume Bažnyčios sekuliarizacijos šalininkais, religijos nepaverstume žaisliuku, o liturgijos – žaidimu? Klausia G. K. Užpelkytė. Kodėl mūsų mokytojai jaučiasi žeminami ir neišklausomi? Apie tai – pokalbis su Kaišiadorių V. Giržado progimnazijos mokytoja D. Nasevičiene. Istorikas N. Černiauskas svarsto apie tai, ką reiškia sustiprėjęs partizanų karo atminimas Lietuvoje.

Pirmadienio, gruodžio 10-osios, skaitiniai

Gruodžio 10-ąją pagerbiama Loreto Dievo Motina. Ta proga – pasakojimas apie išskirtinį vieno iš senosios Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio puoselėtą pamaldumą Loreto Dievo Motinai. „Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada“, – taip apie Adomo Mickevičiaus kūrinį atsiliepė jo mokinys. Trumpai apie JTO migracijos paktą: ko siekia? Kodėl kritikuojamas? Kokia Bažnyčios pozicija? Vertėjas, eseistas L. Jonušys mano, kad per šimtą metų patirtas lietuvių literatūros kokybinis šuolis yra akivaizdus, ir netiki, kad jis virs nuosmukiu.

Sekmadienio, gruodžio 9-osios, skaitiniai

Evangelija ragina ištiesinti kelius, nukasti kalnelius, nes Dievas išties nori ateiti pas kiekvieną ir su juo pasilikti. „Kaip dažnai gyvenu taip, lyg sielos neturėčiau. Užmiršdama šią Dievo dovaną, užmiršdama kelią į amžinybę”, – svarsto V. Adomonytė. Pamilkime savo sąžinę, būkime jai dėkingi už tai, kad ji kaip vidinis kompasas nuolat mus lydi Dievo vaikų gyvenimo kelionėje, rašo Zita Vasiliauskaitė. Katalikai gali – ir netgi turi – nesutarti dėl to, ką žemiškais klausimais laikyti siektinu gėriu ir kokiomis priemonėmis jo pasiekti, rašo Gabrielė Gailiūrė-Bernotienė.

Šeštadienio, gruodžio 8-osios, skaitiniai

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927) lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? Kun. Mozė Mitkevičius komentuoja himno „Magnificat“ prasmę. H. Gudavičiaus tradiciškai šeštadienio dienoraštyje – apie vaistingųjų šaknų kasimą, Lietuvos ir pasaulio vaistažolių ūkius ir mokėjimą išbūti laukinėje gamtoje. Siūlome penkias netikėtų Kalėdų dovanų idėjas.

Penktadienio, gruodžio 7-osios, skaitiniai

Jei neįvyks stebuklas, broliai ortodoksai šiais metais Kalėdas sutiks pasidalinę. Sužinokite, kaip toliau plėtojasi Ukrainos ortodoksų nepriklausomybės paieškos. Bijome būti nuvertinti, nepriimti, pažeminti, atstumti, palaikyti nevykusiais, silpnais ar tingiais. Kartais ši baimė gali būti tokia stipri, netgi paralyžiuojanti, rašo psichologė Milda Kukulskienė. Švedų režisieriaus I. Bergmano 100-ųjų gimimo metinių proga šių metų „Scanoramoje“ buvo parodyti dviejų režisierių dokumentiniai filmai apie didįjį kino magą. „Teatras yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Teatras – mano šeima“, – interviu prisipažįsta G. Varno auklėtinė, jaunoji aktorė J. Jankelaitytė.

Ketvirtadienio, gruodžio 6-osios, skaitiniai

„Gyvenimo receptą kiekvienas turi atrasti pats“, – sako psichoterapeutas Robertas Petronis. Kun. V. Solovej klausia, kas yra šventumas ir kaip jį pasiekti. „Norisi kurti ir teatrui, ir kinui, nes vienas kitam labai padeda“, – interviu teigia B. Kapustinskaitė, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia dramaturgė – už pjesę „Terapijos“. Pokalbis su doc. dr. Justinu Dementavičiumi apie intelektualinę istoriją.

Trečiadienio, gruodžio 5-osios, skaitiniai

Šio komentaro tikslas – tęsti diskusiją apie tai, kokie veikimo modeliai krikščionims būtų tinkamiausi šiandienos mūsų kultūriniame kontekste. „Vyskupo Teofiliaus gyvenimo įprasminimas bus tik tada, kai Lietuvos Bažnyčia išeis iš savo ponystės geto“, – pristatydamas T. Matulionio fondo nuveiktus darbus įamžinant palaimintojo atminimą teigė vienas fondo steigėjų V. Žukas. Pažvelkime į žydų ar lenkų istoriją ne tik mūsų, bet ir jų akimis, jiems darant tą patį su mūsų tautos istorija – pajusime, kaip blėsta neapykanta, rašo Povilas Aleksandravičius. Videoreportažas apie kibernetines grėsmes valstybei ir piliečiams.

Antradienio, gruodžio 4-osios, skaitiniai

Pokalbis su istoriku ir Seimo nariu Arvydu Anušausku, išleidusiu knygą „Aš esu Vanagas“. Pokalbis su „Naujasis židinys-Aidai“ vyriausiuoju redaktoriumi, istoriku ir rašytoju dr. Tomu Vaiseta. L. Jacevičius klausia, kodėl pastarųjų dienų šventųjų (mormonų) bažnyčia nėra krikščioniškas judėjimas. Pokalbis su Gidono Kremerio orkestro „Kremerata Baltica“ altų grupės koncertmeistere K. Anusevičiūte apie buvimo soliste ir orkestro nare ypatumus.

Pirmadienio, gruodžio 3-iosios, skaitiniai

Kas yra šių dienų herojus – sukilėlis ar Konradas Valenrodas? Kodėl mano laisvė yra neįsivaizduojama be įsipareigojimo siekti kitų laisvės? Koks yra istorijos vaidmuo? XIX amžiaus romantikų ir pozityvistų ginčas siūlo gausių apmąstymų mūsų laikmečiui. Ar religingumas yra susipriešinimą skatinantis veiksnys? O gal atvirkščiai – jis skatina žmones pagarbiai žiūrėti į politinius priešininkus? JAV patirtis rodo, kad tikėjimas gali padėti įveikti susiskalidymą. Kodėl katalikų veikla kultūroje tarpukariu buvo tokia matoma ir aktyvi, klausia Karolina Sadauskaitė. Vaikų pokalbis su sese Gerarda Šuliauskaite, „Lietuvos Bažnyčios kronikos“ redaktore.

Sekmadienio, gruodžio 2-osios, skaitiniai

Kas pirmiausia iškyla atminty, kai galvojame apie Eimunto Nekrošiaus teatrą? Lietuvos teatrologų atsakymai. Interviu su B. Simanavičiene, sumaniusia surengti žmonių, gimusių Vasario 16-ąją, portretų parodą. Ji tapo neįkainojama dovana ir pačiai fotografei. Močiutė iš šaltojo tamsiojo kambario į virtuvę neša didelį oranžinį moliūgą. Maža vasaros saulė paniurusį lapkritį. Keletas moliūgų patiekalų receptų iš vaikystės kaimo. Pirmojo Advento sekmadienio Evangelijos ištrauka piešia dramatišką laikų pabaigos vaizdą, kurį įkvėpė faktinis Jeruzalės sunaikinimas 70 m. po Kr. Homilijos autorius - kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis SJ.

Šeštadienio, gruodžio 1-osios, skaitiniai

Ką reiškia pasiaukojimas Jėzui per Mergelę Mariją ir kaip tam pasiruošti. Irena Petraitienė pasakoja apie J. Matulaičio pastangas išvengti vyskupo sosto ir konsekracijos iškilmių dieną. Redakcija rekomenduoja rudenį skaitytas knygas. O kas gi yra geras muziejus? Donatas Puslys atsako į šį klausimą pasitelkdamas penkių Lenkijos muziejų pavyzdžius.

Penktadienio, lapkričio 30-osios, skaitiniai

Videoreportažas apie litvako S. Bahato, gyvenančio Izraelyje, gyvenimo istoriją. Saadia išgyveno holokausto žiaurumus ir nė akimirkos neleido sau palūžti: „Žinojau, jog esu vienas pasaulyje, tačiau turiu stengtis, kad išlikčiau gyvas.“ Pokalbis su Lietuvoje prieglobstį gavusia Rusijos opozicioniere Irina Kalmykova. Pokalbis su diakonu Eugenijum Pyzynia SJ apie asmeninę pašaukimo kelionę. „Tavo kambary niekada neapsilankys tuštuma, kol jame bus nors viena knyga“, – esė rašo Č. Skaržinskas.

Ketvirtadienio, lapkričio 29-osios, skaitiniai

Šiemet minime Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Iš istorijos nuotrupų – apie jo viešnagę Biržuose ir Pasvalyje 1934 m. balandį. Mįslingas Jeruzalės, Sicilijos arba Likatos Angelo detektyvas. Irena Petraitienė pasakoja apie pal. vyskupo J. Matulaičio pirmtakus Vilniuje.

Trečiadienio, lapkričio 28-osios, skaitiniai

Videoreportažas apie M. K. Čiurlionio Vilnių, kai kompozitorius ir dailininkas 1907–1908-aisiais čia nuomojo nediduką kambarį, ir apie šių dienų čiurlioniškąją šių namų dvasią. Vaikas bus laimingas, kai jį suprasite ir padėsite skleistis jo talentams bei gabumams. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos informaciniais kanalais sklinda pats tikriausias melas, iškreiptai atspindintis padėtį švietimo sistemoje, rašo Arvydas Girdzijauskas.

Antradienio, lapkričio 27-osios, skaitiniai

Ištrauka iš prancūzų filosofo Pascalio Brucknerio knygos „Pinigų išmintis“. G. Radvilavičiūtės esė knyga „Tekstų persekiojimas“ Metų knygos rinkimuose atsidūrė „Publicistikos ir dokumentikos“ penketuke. Knygą apžvelgia literatūros kritikė V. Cibarauskė. Kokia filosofija lėmė viduramžių muzikos skambesį ir koks išankstinis nusistatymas neleidžia šio laikmečio pažinti? Pokalbis su Lietuvoje viešėjusia nešiojamųjų vargonėlių atlikėja, viduramžių muzikos specialiste Cristina Raurich. Irena Petraitienė pasakoja apie Vargdienių seserų paskutinius pogrindinio veikimo metus ir atsinaujinusią veiklą laisvėje.

Pirmadienio, lapkričio 26-osios, skaitiniai

Ulrich L. Lehner pasakoja apie XVIII a. katalikių moterų indėlį į Apšvietos kultūrą ir Bažnyčios aplinkoje keliamą moterų klausimą. Augminas Petronis rašo apie melagingų naujienų fenomeną. Baltarusių poetė Aloiza Paškievič-Ciotka, Vasario 16-osios akto signataro S. Kairio žmona, buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos ir Baltarusijos valstybių kūrėjais. Gintautas Vaitoška klausia, ar „Baltijos pasididžiavimo“ eitynės yra tik pagarbos ir meilės reikalaujanti akcija, ar čia susiduriame ir su „lobizmu“ bei „lygių teisių“ reikalaujančia „politine manifestacija“?

Sekmadienio, lapričio 25-osios, skaitiniai

Pokalbis su vienos Izraelio mokyklos direktoriumi ir mokytoju Marku Babotu, kilusiu iš Kauno. Kun. Vytauto Sadausko svarstymai apie tai, kodėl mums reikalinga Kristaus Karaliaus šventė. Trumpa Sauliaus Lyniko variacija puikiųjų C. S. Lewiso „Kipšo laiškų“ tema. „Teisingumo dėlei tenka liūdnai konstatuoti, kad daugybės mūsų piliečių sąžinė yra komos būklės“, – rašo Vanda Ibianska.

Šeštadienio, lapkričio 24-iosios, skaitiniai

Donatas Puslys rašo apie Jono Basanavičiaus metus Prahoje. Minint Valdo Mackelos mirties metines kviečiame prisiminti teologo palikimą ir išgirsti jo bičiulių ir pažįstamų prisiminimus. Teatro režisieriaus, sukūrusio spektaklius apie Visaginą ir Šalčininkus, bei šiuos miestus tyrinėjusios mokslininkės pokalbis. Lietuvos teatro istorijoje – daug įspūdingų asmenybių, iškilių menininkų, talentingų kūrėjų, bet tokių kaip Elegijus Bukaitis nebuvo nė vieno.

Penktadienio, lapkričio 23-iosios, skaitiniai

Apie žiūrovų antplūdžio sulaukusį susitikimą Mažajame teatre su ryškiausiomis skirtingų kartų mūsų teatro režisūros asmenybėmis: J. Vaitkumi, G. Varnu ir šviesaus atminimo E. Nekrošiumi. Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra tamsos ir šviesos kova ne vien metų laikų prasme. Man kartais atrodo, kad esame atsidūrę didesnėje krizėje nei per Rolando Pakso apkaltą, rašo Antanas Gailius. Kaip įveikti nekontroliuojamą nerimą ir panikos atakas? Pokalbis su psichologe R. Kazlauskiene. Pažintis su vienuolija, kuri padeda krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims.

Ketvirtadienio, lapkričio 22-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbina rašytoją Alaną Lightmaną. Interviu, rengtas prieš 6 metus, su pavasarį mus palikusiu poetu, prozininku, vertėju M. Karčiausku. Jeigu ne jis, Pasvalio P. Vileišio gimnazijos unikumo – Dailės galerijos ir maždaug pusės jos darbų – turbūt nebūtų. Saulena Žiugždaitė rašo apie moteris ir jų įsitraukimą Bažnyčioje. Bandymų nusižudyti atvejų nemažėja, o neatpažintos kaip savižudybė situacijos byloja apie dar liūdnesnę padėtį, teigia specialistės.

Trečiadienio, lapkričio 21-osios, skaitiniai

Tomos Bružaitės komentaras apie ideologinius kraštutinumus bei krikščioniško veikimo politikoje principus. Br. Ramūnas Mizgiris OFM kalba apie sąžinę: kaip žmoguje pasireiškia Dievo balsas. „Scenoje stengiuosi būti tokia, kokia esu gyvenime. Man patinka būti moterimi, tokį įvaizdį ir kuriu“, – interviu teigia grupės „Saulės kliošas“ vokalistė. Dr. Gražina Pranauskienė rašo apie Australijos lietuvius ir kintančią jų lietuvybę.

Antradienio, lapkričio 20-osios, skaitiniai

Marius Jonaitis pasakoja Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopijos istoriją. Šiuolaikinių scenos menų centro Menų spaustuvė moksleivius moko gyvenimiškų įgūdžių. Klaipėdos dramos teatro meno vadovo G. Grajausko pranešimas, skaitytas Šanchajaus Didžiajame Kinijos teatre, gastrolių metu rodant E. Nekrošiaus režisuotus „Kalės vaikus“. Pokalbis su parodos „Nugalėk blogį gerumu: palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ kuratore Kamile Jagėliene.

Pirmadienio, lapkričio 19-osios, skaitiniai

Pokalbis su vienu ryškiausių chorinės muzikos kūrėjų V. Augustinu apie sakralinės ir chorinės muzikos situaciją Lietuvoje, kūrybos ir tikėjimo santykį, iškilmingų mišių premjerą. Liepos 1 d. startavusi naujoji Vaiko teisių apsaugos tvarka apnuogino tarnybų nepasirengimą ir poįstatyminių teisės aktų spragas. Retas lietuvis žino apie Rusnės architekto Hermanno Kallenbacho ir Indijos tautos tėvo Mahatmos Gandhi bičiulystę. Kosto Kajėno reportažas iš šių iškilių asmenybių santykių tyrinėtojo Shimono Levo namų Izraelyje. Pokalbis su Aušra Toločkaite, kuri atvežė savo sunkiai sergantį tėvą į Vilniuje esantį pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisą, o vėliau pradėjo ten dirbti savanorių koordinatore.

Sekmadienio, lapkričio 18-osios, skaitiniai

Kodėl Dievas delsia? Kodėl nesunaikina blogio iš karto? Popiežiaus žinia antrosios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga. Nematomieji patys palieka įprastas vietas – gyvenimas per brangus, arba tiesiog jam nebeliko laiko, rašo Daiva Povilaitė.

Šeštadienio, lapkričio 17-osios, skaitiniai

Donatas Puslys rašo apie tai, kaip norvego Jo Strømgreno režisuotas spekaklis „Durys“ padeda mums geriau suvokti migracijos fenomeną. Lina Buividavičiūtė rašo apie pirmąją Gretos Ambrazaitės knygą „Trapūs daiktai“. Net ir mokslininkai vis dar neprieina vieningos nuomonės, kas sveikiau – ar į savo valgiaraštį įtraukti vieną kitą mėsišką patiekalą, ar visiškai jų atsisakyti. Irena Petraitienė pasakoja apie vargdienių seserų misiją Rytų Sibire.

Penktadienio, lapkričio 16-osios, skaitiniai

Apie Dievo gailestingumo žinią kalbamės su Lietuvoje viešėjusiu teologu Ralphu Martinu. Kas bendra tarp Kazio Griniaus idealų ir dabartinės valdančiosios partijos veiksmų Konstitucijos atžvilgiu? Justino Dementavičiaus komentaras. Sostinės „Arkos“ galerijoje (Aušros Vartų g. 7) iki gruodžio 7 dienos veikia paroda „Dailė lėlių teatre“. Kosto Kajėno videoreportažas. Laimės reikėtų ieškoti ne tolimose svajonėse, o savo kasdienybėje, sako psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas Paulius Rakštikas.

Ketvirtadienio, lapkričio 15-osios, skaitiniai

Apie perkaitimą, greitėjančią žmoniją ir nacionalizmą – pokalbis su antropologu iš Norvegijos Thomu Hyllandu Eriksenu. M. K. Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų cikle su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais savo kūrybą pristatė vienas ryškiausių šiandienos lietuvių architektų A. Ambrasas. Ištrauka iš netrukus pasirodysiančios filosofo prof. Alvydo Jokubaičio knygos „Politinis idiotas. Apie neišvengiamą politikos kvailybę“. Linas Braukyla pasakoja apie šv. Liudviką de Monforą ir pamaldumą Mergelei Marijai.

Trečiadienio, lapkričio 14-osios, skaitiniai

Pokalbis su žymia rašytoja Vytaute Žilinskaite. Pokalbis apie prekybą žmonėmis su JK Lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Asanavičiūte. Kas yra švytėjimas tapyboje? Viena grupinės tapybos parodos „Švytėjimas“ autorių tvirtino, kad peizažas, gamta turi švytėjimą ir tapyba gali jį pagauti ir perteikti. Pokalbis su fiziku Egidijumi Norvaiša apie Didžiojo sprogimo teoriją ir jos autorių kunigą George'ą Lemaitre'ą.

Antradienio, lapkričio 13-osios, skaitiniai

Pokalbis su brazilų teologu Francisco Catao. Keletas rašytojo Sigito Parulskio minčių apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių tarptautiniame literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Iš globos namų iškeliaujantys jaunuoliai neturi tos pačios palaikymo sistemos, kuria gali džiaugtis tėvų namuose slenkstį tarp paauglystės ir pilnametystės peržengusieji. Irena Petraitienė pasakoja apie Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrimą ir jo 40-mečio minėjimą.

Pirmadienio, lapkričio 12-osios, skaitiniai

Rasos Baškienės mintys po konferencijos apie Vilniaus tapatybę. Psichologas Giedrius Markevičius rašo, kaip būti savimi. Austėja Mikuckytė-Mateikienė rašo apie jaunosios kartos tapytojos Ramintos Blaževičiūtės kūrybą. Irena Petraitienė tęsia ciklą apie seseris vargdienes.

Sekmadienio, lapkričio 11-osios, skaitiniai

Neretai taip ir nesiryžtame tokiam žingsniui. Išdrįstame tada, kai patikime, kad Dievas tikrai mus myli ir tikrai mokės mumis pasirūpinti. - sekmadienio homilija. Pastaruoju metu man krenta į akis tai, kiek daug viešojoje erdvėje pasišlykštėjimo. Net ėmė rodytis, kad tai dažniausia ir mažiausiai apmąstoma emocija iš visų, kuriomis vadovaujamės, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. „Mano mintis laukia eilės būti išreikšta, tačiau priekin aš kviečiu mintis, kurios pakviečia Dievą į mano gyvenimą“, – apie žmogaus ir Dievo minčių susitikimą rašo Virginija Adomonytė. „Nematomieji“ patys palieka įprastas vietas – gyvenimas per brangus, arba tiesiog jam nebeliko laiko, rašo Daiva Povilaitė. Donatas Puslys siunčia sveikinimą šimtmetį švenčiančiai Lenkijai.