Šiandien

Antradienio, rugsėjo 3-iosios, skaitiniai

Pasakojimas apie Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorį Kazimierą Abukavičių. Pokalbis su ekologiškų prekių parduotuvė „Zeroteka“ vadove Monika Dumčiūte apie tai, kaip paprastai prisidėti prie taršos mažinimo kasdieniais pasirinkimais. Per pastaruosius metus užsipildė spraga: atsirado kokybiškos literatūros, vaizduojančios nelengvą ir daugiareikšmį Lietuvos istorijos periodą nuo vėlyvojo sovietmečio iki maždaug dutūkstantųjų. Pokalbis su būsimuoju kardinolu Sigitu Tamkevičiumi apie netikėtą žinią, susitikimus su popiežiumi ir nedingstančią pergalingą šypseną.

Pirmadienio, rugsėjo 2-osios, skaitiniai

Kristina Tamelytė svarsto apie universiteto prasmę ir betikslio pažinimo poreikį kiekvienam iš studijuojančių. Stepas Eitminavičius rašo apie pirmuosius rugsėjus dirbant mokytoju Linkmenyse. „Naujojo cirko savaitgalį“ šiemet kuruojantis Audronis Imbrasas: „Dėliodami programą šių metų festivaliui kuo įdomiau, norėjome, kad žiūrovams užimtų kvapą ir po šešių dienų jie liktų sužavėti.“ Ištrauka iš benediktinų vienuolio Anselmo Grüno knygos „Gyvenimo vidurys kaip dvasinė užduotis“

Sekmadienio, rugsėjo 1-osios, skaitiniai

Kaip patirti daugiau džiaugsmo? Toks yra kiekvienos širdies troškimas. Neretai susipainiojame ir patikime mintimi, kad pasitenkinimo suteiks, pavyzdžiui, pranašumo jausmas. Interviu su prof. Pauliumi Subačiumi apie pranciškonų įtaką Katalikų Bažnyčios Lietuvoje dvasiniam atsinaujinimui. Pasakojimas apie Antaną ir Sofiją Smetonas ir jų įspūdingą gyvenimą kartu ir Lietuvos valstybei. Eduardas Mieželaitis, pasak Elenos Baliulytės, galėtų pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje, bet neišvengtume komplikacijų – ir jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, kiek jo modernistinės poetikos specifika.

Šeštadienio, rugpjūčio 31-osios, skaitiniai

Tomas Venclova pasakoja apie du savo mylimus miestus – Vilnių ir Sankt Peterburgą. Karolis Variakojis – jaunosios kartos dirigentas, 2013 m. su kompozitoriumi Dominyku Digimu įkūręs šiuolaikinės muzikos ansamblį „Synaesthesis“. Pokalbis su juo. Sociologijos doktorantė Milda Pivoriūtė kalbasi su… savimi ir bando suprasti pačias opiausias šiuolaikinio žmogaus problemas. Josepho Ratzingerio įžvalgos apie atostogų laiką.

Penktadienio, rugpjūčio 30-osios, skaitiniai

Didžiulio masto ekologinės ir humanitarinės katastrofos akivaizdoje makabriškai skamba retorinis klausimas: ką bendro ekologija, ekonomika ir politika turi su Bažnyčios misija? Pokalbis su rašytoju ir mokslininku iš JAV Davidu Fishmanu, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. Pokalbis su žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriumi, apžvalgininku Aurelijumi Katkevičiumi. Pokalbis su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju Broniumi Kašelioniu.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, ypač – Lietuvos lenkais. Teatro „Lėlė“ vadovas Vilmantas Juškėnas – apie naują šio teatro puslapį, ateities vizijas ir prasidėjusį sezoną. Interviu su Alminu ir Luka Sinevičiais. 10 mitų apie seksualinį išnaudojimą Katalikų Bažnyčioje.

Trečiadienio, rugpjūčio 28-osios, skaitiniai

„Manau, kad menas keisis, transformuosis. Glumina, kai meną sutapatina su triuku. Menas nėra tai, kas gražu – menas yra tiesa“, – kalba menininkas iš Saločių. Pokalbis su trejus metus Vilniaus pusiaukelės namuose, kurių tikslas – palengvinti nuteistų integraciją į visuomenę, dirbančia Gintare Gerybaite. Ištrauka iš ką tik išleistos knygos „Apie jėzuitus – ir nerimtai. Humoras ir dvasingumas“. Seimas pakeitė Darbo kodeksą bei Atmintinų dienų įstatymą, ir nuo šiol Vėlinės bus ne atmintina diena, bet šventė ir dar viena ne darbo diena.

Antradienio, rugpjūčio 27-osios, skaitiniai

Nepriklausomybės akto signataras Česlav Okinčic pasakoja apie įtampas ir sąlyčio taškus tarp Lietuvos lenkų ir Sąjūdžio siekiant nepriklausomybės 1988-1990 m. Sunkumas įvertinti, kas yra ir kas nėra kolaborantas, susiję su iki šiol neišgryninta sovietinio kolaboravimo sąvoka, rašo Tomas Daugirdas. Artėjant Astravo atominės elektrinės paleidimui Lietuvoje kol kas vyksta institucijų ambicijų kova. Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje įsikūrė nauja kultūrinė organizacija „Sakramentas“. Kaip pasaulietinės kultūros organizacija ir religinė bendruomenė sutelpa po vienu stogu?

Pirmadienio, rugpjūčio 26-osios, skaitiniai

Vytauto Toleikio prisiminimai apie tėvą Stanislovą. Pernai lietuvių literatūros žvaigždyne suspindo nauja pavardė – prozininkės Monikos Baltrušaitytės. Kultūros bendruomenei jaunoji kūrėja buvo žinoma ir anksčiau. Vaikai pasakoja, kodėl, jų nuomone, reikėtų eiti į bažnyčią. Istorikas Simonas Jazavita pasakoja apie dviejų karininkų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijas Antrojo pasaulinio karo metu.

Sekmadienio, rugpjūčio 25-osios, skaitiniai

Visi gyvename mus nuviliančiame pasaulyje. Apgaudinėjame vienas kitą, o susijungę draugėn, atrodo, mes tiesiog padidiname savo gebėjimą mulkinti. Būsima muzikos mokytoja pasakoja apie mokytojo profesijai būtiną pašaukimą. „Kai kurie tekstai, papuolę mums laiku, nuveikia mumyse didelius darbus“, – „Metuose“ rašo Laura Sintija Černiauskaitė. Klo Liusė – pilis, kurioje paskutinius trejus savo gyvenimo metus praleido Leonardo da Vinci.

Šeštadienio, rugpjūčio 24-iosios, skaitiniai

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. Kokių Lietuvos dvaruose būta bendrojo, meninio, profesinio mokymų įstaigų? Beje, kai kuriuose jos veikia ir šiandien. Nors didelę gyvenimo dalį praleido dirbdama JAV, Kinijoje, Laima Vincė nuolat domėjosi Lietuvos istorija, skausmingais išgyvenimais ir tai savitai interpretuoja savo kūryboje.MO muziejaus sodelyje želdynų apsuptyje įsikūrę mūsų laikų skulptūros grandų – Petro Mazūro ir Ksenijos Jaroševaitės – darbai.

Penktadienio, rugpjūčio 23-iosios, skaitiniai

Simona Merkinaitė aptaria Baltijos kelio sąsajas su Honkongo protestais ir ką šie du įvykiai sako apie politiką. Interviu apie Baltijos šalių bendradarbiavimo laimėjimus ir nesėkmes su tarptautinės politikos analitiku Valentinu Beržiūnu. Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dalyvio istorija. Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita pasakoja apie Baltijos kelio istorinį kontekstą.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 22-osios, skaitiniai

Istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie anuomet apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau už visa tai buvo skaudžiai nubausti okupanto iš Rytų. „Šlepikas – žmogus orkestras; to nežino nebent tie, kurie nėra su juo asmeniškai susidūrę. Proza, poezija, teatras, kinas, serialai“, – rašo Giedrė Kazlauskaitė Alvydo Šlepiko knygos „Mano tėvas žūsta“ recenzijoje. „Kai eini per grožį – ne kalbėdamas apie Kristų, o parodydamas Jį – žmogus „užsikabina“. Čia yra visas Tolkieno genialumas“, – sako knyga anglų kalba „Teologinis Viduržemės kraštovaizdis“ parašęs lietuvis kunigas ir vienuolis Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus CSJ. Sam Gusman svarsto, kodėl tyla yra gąsdinantis ir kartu žavus žodis.

Trečiadienio, rugpjūčio 21-osios, skaitiniai

Varpai – paslaptingi paveldo objektai. Į Lietuvą jie atkeliavo su krikščioniškąja tradicija. Nedaug turime specialistų, gerai išmanančių varpų savitumus, arba kampanologiją. Vytautas Markūnas SDB svarsto, ką reiškia šv. Jono Bosko ugdymo principas „kojos ant žemės, širdis – danguje“. Ilgalaikis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius ir iniciatorius Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pasakoja apie Bažnyčios pogindžio veiklą sovietmečiu.

Antradienio, rugpjūčio 20-osios, skaitiniai

Prie Vilniaus rotušės įsikūrę tapytojo ir kolekcininko Kazio Varnelio namai-muziejus – unikalūs ir neturintys analogų. Dalį čia esančių erdvių jau galima aplankyti savarankiškai. Kur kreiptis pagalbos netekus kūdikio? Ko galime tikėtis iš medikų Lietuvoje? Pokalbis su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadove L. Steponavičiene ir fotografe M. Požerskyte. Kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo įstaigoje reikalingas mokytojo padėjėjas. Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus 99-osios gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Pirmadienio, rugpjūčio 19-osios, skaitiniai

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė Birutė Pūkelevičiūtė. Interviu su mokslininkėmis Lina Būgiene ir Radvile Racėnaite apie pokario Vilniaus gyventojų individualaus modernėjimo siužetus. Pokalbis su Rugile Matusevičiūte, tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautore apie greitosios mados sukeliamas problemas ir apie tai, kaip gyventi ir rengtis tvariai. Pasakojimas apie Filipinuose vykdomą „karą su narkotikais“ – neteismines mirties bausmes, dažnai nukreiptas prieš neturtinguosius, ir Katalikų Bažnyčios pasipriešinimą tokiai politikai.

Sekmadienio, rugpjūčio 18-osios, skaitiniai

Produktyvumas yra būsena, kurios aš nuolat siekiu. Jei neatlieku kokios nors užduoties arba kaip nors aktyviai netobulinu savęs, jaučiu beveik fizinį negalavimą. Rašydamas novelę, pasak Dainos Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus. Kokie su teatru ir jo kūrėjais susiję įvykiai pastarąjį dešimtmetį pateko į viešumą? „Karai, okupacijos, persekiojimai vieną dieną virsta tiltu į laisvę, naujo gyvenimo prielaida. Mums žinant ar nežinant to“, – rašo kun. Julius Sasnauskas.

Šeštadienio, rugpjūčio 17-osios, skaitiniai

Šiandien Kristenas Castrenas Lietuvą vadina savo namais ir tikina į gimtąją Suomiją grįžti neketinantis. Vaizdo pasakojimas, kuriame vaikai atsako į klausimą, kas yra bažnyčia. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro savanoriai vykdo iniciatyvą „Klausimų stiklainis“ – atsako į jaunimo klausimus apie tikėjimą, gyvenimą ir Bažnyčią.

Penktadienio, rugpjūčio 16-osios, skaitiniai

Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Birutė Šinkūnienė linki kiekvieną dieną priimti kaip dovaną. 108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto Rimo Bružo ir verslininko Aurimo Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui Antanui Poškai. Giedrius Saulytis komentuoja, ką reiškia laukti Dangaus karalystės.

Žolinės, rugpjūčio 15-osios, skaitiniai

„Man patinka pagalvoti, ar jaustumėmės kitaip, jeigu gėlių turgavietę matytume lyg meno galeriją, kurioje prie kiekvieno kūrinio stovi ir jo autorius“, – svarsto floristė. Pokalbis su gydytoja, psichoterapeute Irma Kuliaviene apie jos gyvenimą, santuoką, susidomėjimą psichoterapija ir žmogaus asmenybės raidą. Kodėl verta rašyti dienoraštį? Susan Sontag, Joan Didion, Franzo Kafkos, Virginios Woolf ir kitų garsių rašytojų mintys. Kun. Robertas Urbonavičius aiškina, kokia yra Žolinės iškilmių prasmė.

Trečiadienio, rugpjūčio 14-osios, skaitiniai

Vyskupas Robertas Barronas kalba apie tai, ką reiškia Marijos Dangun ėmimas švenčiamas per Žolinę. Dr. Ramunė Jurkuvienė svarsto apie „vaiko teisių apsaugos“ reformos rezultatus. Ištrauka iš Monikos Žąsytienės knygos „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“

Antradienio, rugpjūčio 13-osios, skaitiniai

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. „Teatras man yra darbas, kuriame ieškau tam tikros prasmės, ji kitokia, negu siūlo kasdieninis gyvenimas“, – teigia Valstybinio jaunimo teatro vadovas. Profesorius Jonas Ruškus analizuoja Lietuvos švietimo sistemos prielaidas. Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

Pirmadienio, rugpjūčio 12-osios, skaitiniai

„Kalbi, kad esi žaliasis, o tavo veikla gamtos atžvilgiu – juodoji. Tai kas tai yra? Klastingas voldemortizmas!“ – interviu teigia režisierius Gintaras Varnas. Pokalbis su žurnalistu Aurimu Peredniu apie tai, kaip per darbo metus keitėsi žiniasklaida, kokių iššūkių jam paruošė profesinė misija ir kokias vertybes diktuoja aktualijų žurnalisto darbas. Lietuvoje ir visame pasaulyje vis daugėja autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų. Pal. Jurgis Matulaitis apie trumpas poilsio Dieve akimirkas.

Sekmadienio, rugpjūčio 11-osios, skaitiniai

Būkime atidūs, kokį Dievo veidą nešiojamės savo širdyse: jis tarsi veidrodis, o žvelgdami į jį suprantame, koks yra mūsų veidas. „Miestas man yra nuostaba ir atradimai. Stengiuosi eiti per miestą atvirai“, – interviu pasakodamas apie parodą „Tavo bažnyčios“ sako fotografas Gintautas Trimakas. Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo Pranciškaus Šivickio darbą ir kasdienybę „Draugo“ redakcijoje. Koks Jolitos Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?

Šeštadienio, rugpjūčio 10-osios, skaitiniai

Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį. Zita Vasiliauskaitė svarsto, kodėl žmogui būtinas bendravimas su kitais. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje buvo keliami klausimai apie tai, kas jungia ir kas skaldo pasaulio lietuvius. Kartais žmonėms kyla klausimas, ar nebūtų įmanoma būti krikščioniu ir nevaikščioti į bažnyčią, nes jiems žodis „bažnyčia“ nekelia labai teigiamų emocijų.

Penktadienio, rugpjūčio 9-osios, skaitiniai

Vyskupas Jonas Kauneckas pasakoja apie pogrindinę Lietuvos Katalikų Bažnyčios veiklą sovietmečiu. Pokalbyje su Genovaite Kačiuškiene – apie kalbą ir tarmę, kuria nuo amžių kalbėjo proseneliai, seneliai bei tėvai. Kęstutis Girnius svarsto apie tai, kur turėtų būti brėžiamos ribos vertinant, pagerbiant ir įpaminklinant įvairias kontroversiškas asmenybės Lietuvoje ir pasaulio istorijoje. „Būtent solidarumas, man regis, yra tvirčiausia bendruomenes rišanti medžiaga, leidžianti išlikti joms net sunkiausiais laikais“, – rašo Donatas Puslys.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 8-osios, skaitiniai

Kalbamės su NKDT vadovu Egidijumi Stanciku – kaip teatras pasitinka 100-metį, kokios idėjos, tikslai, kokia perspektyva, jaučiant atsakomybę istorijai, tradicijai, dabarčiai ir ateičiai? XIX a. pradžioje Vilniuje atsirado pirmasis minjanas, buvo imtasi galvoti apie maldos vietas miesto žydų bendruomenei. Pokalbis apie kino teatro „Romuva“ istoriją, jo nekomercinius filmus ir naujoves netrukus po rekonstrukcijos. Kun. Nerijus Pipiras pasakoja apie piligrimystę pal. Teofiliaus Matulionio ir kitų kankinių keliais.

Trečiadienio, rugpjūčio 7-osios, skaitiniai

Pokalbis su dokumentikos meistru Audriumi Stoniu, kurio drauge su latve režisiere Kristīne Briede kurtas filmas – tai žvilgsnis į jį žavėjusių mokytojų, menininkų asmenybes ir kūrybą. „Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto Sigitos Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje. Vilma Vaskelaitė aptaria atminties vietų ir paminklų „perkalbėjimo“, o ne pašalinimo pavyzdį Vokietijoje. Donatas Puslys apie Vilniaus choralinės sinagogos uždarymą ir visuomenės reakciją į tai.

Antradienio, rugpjūčio 6-osios, skaitiniai

Ką tik bakalauro diplomą gavęs absolventas dalinasi patirtimi su tais, kurie rugsėjį pradės studijas universitete. Pokalbis su aspergerio sindromą turinčiu Tomu Eicher-Lorka. Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas Cemachui Šabadui – skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei ir tų laikų Vilniui, pasakos personažui. Kun. Vytautas Grigaravičius aiškina, kas yra sąžinė ir kodėl reikia ją ugdyti.

Pirmadienio, rugpjūčio 5-osios, skaitiniai

Turbūt nėra nė vieno A. Jankevičiaus režisuoto spektaklio, kuriame nebūtų paliestas sociopolitinis kontekstas. Kiek iš tiesų jo kūryboje yra vadinamojo politinio teatro pėdsakų? Videopasakojimas apie Nepriklausomybės kovų savanorį Kazį Vaišvilą. Vyskupas Linas Vodopjanovas prisimena popiežiaus Pranciškaus susitikimą su kunigais, seminaristais ir pašvęstaisiais Kauno arkikatedroje. Arūno Sverdiolo šiuolaikinės žiniasklaidos būklės analizė.

Sekmadienio, rugpjūčio 4-osios, skaitiniai

Garsus pranciškonas duoda tris patarimus, kaip atgauti pasitikėjimą, kad esi kaip tik ten, kur turėtum būti. Parodas „Mūro istorijos“ ir „Orų dienoraščiai“ apžvelgia ir istorinės bei kultūrinės atminties aspektu lygina dailėtyrininkas Viktoras Liutkus. Kaune gimusi, tačiau jau kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja Jutta Noak (Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta. Auksines vestuves atšventusi pora dalijasi savo patirtimi.

Šeštadienio, rugpjūčio 3-iosios, skaitiniai

Vytauto Toleikio komentaras apie įpaminklinimo tradicijas Lietuvoje. Birželio pradžioje Henrikas Gudavičius užsirašė dienoraštyje, kad kai kurie žiedai šiemet atsiranda trimis savaitėmis anksčiau, o dabar atrodo, kad viskas dar labiau skuba. Pokalbis su vyskupu Arūnu Poniškaičiu apie Santuokos sakramentą. T. Bružaitės komentaras apie mūsų visuomenės požiūrį į kai kurias šiandienos socialines problemas.

Penktadienio, rugpjūčio 2-osios, skaitiniai

Su Vilniumi glaudų ryšį jaučiantys kūrėjai prabilo reklamų stenduose. Kokią sostinę mato Paulina Pukytė, Marius Povilas Elijas Martynenko ir dar 20 tekstų autorių? Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Tai simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams. Nuo pat pradžių visas šis reikalas buvo „ardomoji veikla“, nes prasidėjo nuo laikmečiui negirdėtos žinios: „Noriu visus nusiųsti į Dangų.“ Pokalbis su disidentu Petru Plumpa apie antisovietinę pogrindinę veiklą ir įsitraukimą į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimą.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 1-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbina kino prodiuserę Teresą Rožanovską, kuri po filmų apie Czeslawą Miloszą ir Josifą Brodskį rengiasi kurti ir filmą apie Tomą Venclovą. Katalikų Bažnyčioje vis dažniau girdime kvietimus skatinti moterų lyderystę. Ką tai reiškia? Dailininkas Vilius Ksaveras Slavinskas gyvena ir kuria Kaune. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys meno pasaulyje aktyvus nuo 1978 metų. Vyskupo Kęstučio Kėvalo paskaita apie katalikybės ir laisvosios rinkos santykį.

Trečiadienio, liepos 31-osios, skaitiniai

Pokalbis su vysk. Algirdu Jurevičiumi apie seminaristų ir kunigų formaciją. Multimedijos pasakojimas apie rašytoją Romainą Gary. Istoriko Dariaus Indrišionio komentaras apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimą. Pokalbis apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros istoriją su tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo tyrinėtoju Simonu Jazavita.

Antradienio, liepos 30-osios, skaitiniai

Pokalbis su edukologe Danguole Gervyte apie asumcionistinį ugdymą. Kalbamės su ruandiete Maria Chiara Humura. Kartu su Alfonso Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – Aleksandra Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra. Apie monografiją „Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra“ Karolina Bagdonė kalbina Augustę Žičkytę.

Pirmadienio, liepos 29-osios, skaitiniai

Šiandien jau beveik 12 metų Uwe su šeima gyvena Preiloje ir sako visuomet svajojęs taip leisti savo dienas – nuostabios gamtos, glaudžios bendruomenės apsuptyje. Pokalbis su Kristina Mišiniene, 2001 metais įkūrusia „Lietuvos Carito“ programą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. „Kuo žmogui apskritai naudingas meninis išsilavinimas? Jis atveria mąstymą. O jei kalbame apie aukštąjį mokslą užsienio mokyklose, pasakyčiau, kad šokis yra sveika ir ekologiškai teisinga profesija“, – įsitikinęs Audronis Imbrasas. Diskusija apie popiežiaus Pranciškaus kalbą Baltijos šalių kunigams, seminaristams ir vienuoliams 2018 m. rugsėjį Kauno arkikatedroje.

Sekmadienio, liepos 28-osios, skaitiniai

Bažnyčios kaip brolijos sąvoka po IV amžiaus išnyko. Tačiau šiandien labiau nei bet kada jaučiama būtinybė vėl sugrįžti prie brolystės ekleziologijos. „Paryžiaus gatvės, pasak François Mauriaco, įdomesnės už visus muziejus“, – įspūdžiais atrandant iš naujo Paryžių dalijasi Audrius Musteikis. Jei Dievas būtų sovietmečio laikų mama, papriekaištautų: „Aš tiek dėl tavęs vargau, o tu...“, rašo Edita Grudzinskaitė.

Šeštadienio, liepos 27-osios, skaitiniai

Pokalbis su vysk. A. Poniškaičiu apie Krikšto sakramentą. Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika, gimęs ir užaugęs ne Lietuvoje, savo kūryboje savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką. Interviu su juo. Ramūno Terlecko laiškas „istorijai“ apie garsus, laiškus, už kurių buvo žmonės, tikėję ir už savo tikėjimą kovoję, net kai atrodė, jog tai – „beviltiškas reikalas“. Kiek jų – partizanų, nedokumentuotų, nearchyvuotų, neaprašytų – netapusių rašytojais, mokytojais ir gydytojais, žemdirbiais, pasak Just. Marcinkevičiaus, „šešiolikmečiais žemėje miega“?

Penktadienio, liepos 26-osios, skaitiniai

Darželio mokytoja K. Drukteinienė dalinasi patarimais, kaip bendrauti su vaikais, padėti jiems suprasti savo emocijas ir augti. Pokalbis su Lina Fisheye – apie išskirtines, autentiškas fotosesijų patirtis, dovanojančias iškalbingus kadrus ir atsiminimus išgyventų akimirkų. Liepos 26 d. Bažnyčioje minimi Jėzaus seneliai šventieji Joakimas ir Ona. Pokalbis su beveik aštuonerius metus tradicinėse Mišiose patarnaujančiu filosofijos doktorantu Dovydu Caturianu.

Ketvirtadienio, liepos 25-osios, skaitiniai

Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių, sesuo Juozapa Mieliauskaitė SF dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės ligos bruožus ir sveikimo sąlygas. Pokalbis su režisieriumi Gintaru Varnu ne tiek apie teatrą, kiek apie tamsiuosius lietuvių istorijos koridorius, lietuvių tapatybės ribas, patriotizmo ir nacionalizmo stiprybes bei grėsmes. Ramūno Aušroto komentaras apie krikščioniškas vertybes. Pokalbis su muzikologu dr. Giedriumi Gapšiu apie Šv. Jokūbo kelyje gimusią viduramžių liturginę muziką rankraštyje Codex Calixtinus.

Trečiadienio, liepos 24-osios, skaitiniai

Kviečiame susipažinti su Jürgeno Habermaso, neseniai šventusio 90-ies metų jubiliejų, asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis. Vyskupų emeritų Jono Kaunecko ir Sigito Tamkevičiaus pasakojimai apie sovietinę tikrovę ir joje gyvenančių laisvų žmonių pasiaukojimą Dievui ir tėvynei. Apie šešis pilietiškumo „inkubatorius“ rašo Dalius Rakutis. Poeto Alfonso Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja Giedrė Šmitienė: „Ilgai nesupratau, kiek mažai žinom apie Nykos-Niliūno gyvenimo pradžią.“

Antradienio, liepos 23-iosios, skaitiniai

Rašytojų sąjungos surengtoje diskusijoje apie Vilniaus viešąsias erdves, medžius ir Petro Cvirkos paminklą dominavo tik viena tema. Su Vyčiu Jurkoniu kalbėjomės apie žiniasklaidos laisvės problematiką ir situaciją Rusijoje. Ištrauka iš knygos „Kunigo Vlado Jezukevičiaus gyvenimo kryžkelės: Dievo valios kelias“.

Pirmadienio, liepos 22-osios, skaitiniai

Abdulrazzakas – vienas iš pabėgėlių, prieglobstį nuo karo suradusių Lietuvoje. Prieš trejus metus siras kartu su žmona ir dviem vaikais paliko karo niokojamą gimtąjį Damaską. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vasarą pasipuošė solidžiomis žymių lietuvių fotomenininkų – Antano Sutkaus ir Algimanto Kezio – fotografijų parodomis. „Man artima idėja, kad šokis – tai ne vien judėjimo įgūdžiai, bet ir erdvė mąstyti“, – tikina šokėja, choreografė, performatyviųjų menų atlikėja Liza Baliasnaja. Pokalbis su dr. Ingrida Gudauskiene apie Bibliją.

Sekmadienio, liepos 21-osios, skaitiniai

Žaltys tradiciškai siejamas su blogiu, demonišku gudrumu. Žinoma, kad ne šitai turėjo omenyje Jėzus, kai kviesdamas mokinius skelbti Gerąją naujieną palygino juos su žalčiais. Teologijos ir filosofijos profesoriaus L. Feingoldo paskaitos „Izraelio ir Bažnyčios malda“ ištrauka. Tilto gatvės Vilniuje istorija turi tris energijos pikus, rašo Ernestas Parulskis. Voveraičių sezonas jau prasidėjo. Klasikiniai patiekalai su bulvėmis ir kiek įdomesni.

Šeštadienio, liepos 20-osios, skaitiniai

Pasak miesto antropologės Jekaterinos Lavrinec, atkuriant viešąsias erdves galvojama ne apie būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, saugant želdinius, o apie erdvių atvėrimą, iškertant neva menkaverčius medžius. Pokalbis su Kauno arkivyskupu emeritu Sigitu Tamkevičiumi SJ apie piligrimystę pal. Teofiliaus Matulionio takais. Profesorius Vytautas Bikulčius žinomas ne tik kaip užsienio literatūros dėstytojas, vertėjas iš prancūzų, italų, ispanų kalbų, bet ir kaip prancūzų kultūros žinovas. Pastorius Darius Širvys komentuoja, kokia yra žmogaus viltis gyvenant ir mirštant.

Penktadienio, liepos 19-osios, skaitiniai

Alfa kursų video apie krikščionybės skelbimą sau artimoje aplinkoje. Pokalbis su psichologu M. Trunce apie dažniausias skyrybų priežastis, santuokos išsaugojimo receptus ir pagarbą savo sutuoktiniui. Povilas Andrius Stepavičius aptaria penkias įdomias Lietuvos vietas, kurias galite aplankyti. Mūsų visuomenė savo bejėgystę ir nusivylimą, susidūrus su negalia ir mirtimi, slepia kalbomis apie gailestingą mirtį, rašo Toma Bružaitė.

Ketvirtadienio, liepos 18-osios, skaitiniai

Pokalbis su istoriku Mindaugu Nefu apie Lietuvos Šaulių sąjungos veiklą 1919 - 1940 metais. Populizmas klesti ten, kur didelė socialinė poliarizacija ir menkas socialinis pasitikėjimas, rašo Donatas Puslys. Interviu su meno istorike prof. Giedre Mickūnaite apie Trakų Dievo Motinos paveikslą. Apie tai, kaip įveikti tamsos baimę pasakoja katalikiško darželio „Mažutėliai“ auklėtoja Eugenija.

Trečiadienio, liepos 17-osios, skaitiniai

„Jei pasaulis, kurį matote, nėra toks, kokio norite, atėjo metas peržiūrėti savo vertybes”, teigia Jordanas Petersonas. Į klausimus apie kultūrinę žiniasklaidą atsako Bernardinai.lt ir Šiaurės Atėnų redaktorės. Interviu su neseniai 80-metį atšventusiu jėzuitu Antanu Saulaičiu SJ. „Kažkoks medienos, medžių gariūnmetis. Kai viską gali į kairę, į dešinę. Veikiausiai nuskambės kiek poe­tiškai ir patetiškai, bet tas medis ir yra atmintis.“

Antradienio, liepos 16-osios, skaitiniai

Filosofas Algis Mickūnas pasakoja apie tėvą Juozą, tapusį partizanu. Kun. Robertas Urbonavičius pasakoja apie devocionalijas. Antroji pokalbio su Camille Riquieru dalis: apie atviros ir uždaro visuomenės sampratas Henri Bergsono mąstyme ir šių sampratų santykį su krikščionybe. Kokios pagalbos Lietuvoje gali tikėtis tėvai, auginantys sunkią negalią turintį vaiką?