Šiandien

Gegužės 3-iosios, ketvirtadienio, skaitiniai

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Antanas Petrikonis-Laivas. Kiekvienais metais apie 6000 žmonių Nyderlanduose pasirenka mirtį aktyvios eutanazijos būdu. Visgi dabar kyla protestas. Apie jautrius vaikus ir jų ugdymą – pagal Elaine N. Aron knygą „Itin jautrus vaikas: Kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia“. Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu apie naują Sutvirtinimo sakramento teikimo tvarką, kai ruošiamasi santuokai, sakramentų prasmę ir praktinius pakeitimų padarinius.

Gegužės 2-osios, trečiadienio, skaitiniai

Kaip Bažnyčiai neprarasti savo veido ir misijos šiuolaikinės komunikacijos džiunglėse? Pasirodo, statant Lygumų Švč. Trejybės bažnyčią 1906–1914 metais trūko cemento. Ir visi lygumiečiai turėjo pristatyti bažnyčios statybai naminių paukščių kiaušinių. Kam – žiūrėkite videoreportaže. Kodėl senatvė pasitinkama taip skirtingai – komentare svarsto psichologas Giedrius Markevičius. Jau dešimtus metus vykstanti programa „Renkuosi mokyti” vis daugiau jaunų žmonių sudomina mokytojo profesija.

Gegužės pirmosios dienos skaitiniai

Sociologai, filosofai, žurnalistai ir futurologai nuolat mums kartoja, jog darbo bus vis mažiau. Apie tai, kaip galėtų atrodyti rytojaus darbas – italų ekonomisto komentaras. Šiuo metu Vilniuje gyvenančiam muzikologui Edmundui Gedgaudui jo pirmieji atmintyje išlikę namai Kretingoje visam gyvenimui paliko neišdildomą įspūdį. Žymaus Žemaitijos pedagogo Juozo Gedgaudo šeimos istorija. Sesuo Benedikta Rollin iš Marijos Dangun Ėmimo (arba asumpcionisčių) vienuolijos. Ji dalijasi, kaip vienuolis(-ė) ir kiekvienas iš mūsų gali teikti pasauliui gyvybę. Dalinamės pokalbiu apie pogrindinę leidyklą, veikusią sovietmečiu.

Pirmadienio, balandžio 30-osios, skaitiniai

Mąstymas apie Jėzaus klausimą – „Ar myli mane?“ Būtent tam, kuris pirmas į mus šiuo klausimu kreipiasi, priklauso kiekvieno žmogaus ketinimus ir tikrąjį veidą atskleidžiantis žinojimas. Apie depresijos po gimdymo atsiradimo priežastis, gydymo būdus, kaip galima šios ligos išvengti, pasakoja psichologė Marija Bagdonienė. Dvasingumo raiška medicinoje – kas tai? Pilnų namų bendruomenės įkūrėją kun. Valerijų Rudzinską Panaros kaime, Varėnos rajone, kalbino pirmo kurso žurnalistikos studentas Šarūnas Dvareckas.

Sekmadienio, balandžio 29-osios, skaitiniai

„Tenka pripažinti, kad šiuolaikiniam žmogui kvietimas pasilikti vynmedyje skamba beveik kaip raginimas pasilikti kalėjime“, – sako sekmadienio homilijos autorius kun. Arūnas Peškaitis, komentuodamas šiandienos Evangelijos ištrauką. Minint Pasaulinę gyvybės dieną: turime nustoti kovoti ideologines kovas ir atsigręžti į asmenį, esantį įvairiose, dažnai jo kilnumą paneigiančiose situacijose. Psichologo Remigijaus Stripeikio komentare – apie dienoraščio naudą asmenybės formavimuisi ir žmogaus psichinei sveikatai. Ką reiškia kilnūs žodžiai apie prigimtinį kiekvieno žmogaus orumą, kai neįgalumą turintiems vaikams neleidžiama gimti, remiantis prielaida, kad jų gyvenimas bus nepakeliamas ir bevertis jiems patiems ir jų artimiesiems?

Paskutinio balandžio šeštadienio skaitiniai

Nuo XVII a. Šiaurės Lietuvos ir Latvijos krašto tikintieji garbina mergelę Barborą Žagarietę. Žilvinas Kempinas, vienas svarbiausių šiuolaikinio meno atstovų, Indianos universiteto „Herrono“ meno ir dizaino mokykloje surengė vienuolikos darbų parodą „V formation“. Elvinos Baužaitės recenzija. Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ glaustųjų, arba mažųjų, festivalių istorija ir šiųmečio „Juodaragio“ staigmenos. Pilnų namų bendruomenės įkūrėją kun. Valerijų Rudzinską Panaros kaime, Varėnos rajone, kalbino pirmo kurso žurnalistikos studentas Šarūnas Dvareckas.

Penktadienio, balandžio 27-osios, skaitiniai

Džiaugsmas yra ne tik praktikuojamų dorybių vaisius, bet ir kovos su nuodėme priemonė. Ar kelionės padeda atrasti save? Ar rašymas vaikams keičia žmones? Apie tai – interviu su rašytoja Vaiva Rykštaite. Minint lietuvių literatūros klasiko kan. J. Tumo-Vaižganto mirties 85-ąsias metines, istorinė apybraiža apie šio kunigo ir pal. Jurgio Matulaičio bendradarbiavimą. Donatas Puslys pristato skaitinių rekomendacijas savaitgaliui.

Ketvirtadienio, balandžio 26-osios, skaitiniai

„Šitame kely, kuriame dabar esu, aš randu paguodą. Dar vienuolyne man yra sakę: mąstyk apie kelią, kuris tau teikia paguodą. Vien tai, kaip jautiesi būdamas tame kelyje, gali būti tavo atsakymas“, – sako vienas ryškiausių Lietuvos slemo poezijos atlikėjų. Mirusi ir pavojinga tampa tradicija, kai ją suvokiame tik kaip praeities kartotę. Dr. Povilo Aleksandravičiaus komentaras. Lietuviškoje interneto žiniasklaidoje kuriamas neigiamas pabėgėlių įvaizdis. Kokios to pasekmės? Pokalbis su Užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, rašytoju, istoriku Alfonsu Eidintu.

Trečiadienio, balandžio 25-osios, skaitiniai

Apie inovacijas politikoje Donatas Puslys kalbina Inovacinės politikos apdovanojimų iniciatyvą pradėjusį austrą Edwardą Strasserį. Ar humanitariniam ugdymui svarbi antika, Biblija, pasaulio literatūros klasika? Mokytojų diskusija. Balandžio 24 d. popietę iš JAV sugrįžo išeivijos lietuvių vyskupas emeritas J. E. Paulius Antanas Baltakis OFM – ištikimybės Bažnyčiai ir lietuvybei pavyzdys. Ligos ar negalios akivaizdoje tenka priimti sunkius sprendimus: tęsti gydymą ar nutraukti, palaikyti žmogaus gyvybę ar atsitraukti. Svarbiausias klausimas – kas šiuos sprendimus turi priimti? Alfie Evanso istorija.

Antradienio, balandžio 24-osios, skaitiniai

Małgorzata Żuławnik pasakoja Maksimilijano Kolbės gyvenimo istoriją. Kodėl Katalikų Bažnyčia krikštija kūdikius ir vaikus, kurie patys dar negali nei suprasti, ką šis tikėjimas reiškia, nei jo laisvai pasirinkti? Klinikinės psichologės Aušros Mockuvienės komentaras apie psichologinius sunkumus pavasarį. Globos namai yra atsakingi už jaunuolius, kuriuos išleidžia, tačiau kur apgyvendinti jauną žmogų ir kaip jam padėti, kai tam nėra sąlygų?

Pirmadienio, balandžio 23-iosios, skaitiniai

Čiurlionio namų pokalbių-susitikimų ciklo su aukščiausiai įvertintais Lietuvos kūrėjais pirmasis svečias – režisierius Audrius Stonys. „Kurti bendrą gerovę, prisidėti prie visuomenės pažangos – čia aš matau didžiausią vertę, ir tai mane nuoširdžiai „veža“, – sako programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis, Alytaus vicemeras Tautvydas Tamulevičius. Sutuoktinių grįžimo istorija – šeštojoje laidų ciklo „Grįžtantys“ laidoje. Nuo kovo Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, ribojantis prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis. Ar kaip krikščionys turėtume teigiamai jį vertinti? Kuo filosofės ir mistikės Simone Weil mintys praturtina diskusiją apie žmogaus teises?

Sekmadienio, balandžio 22-osios, skaitiniai

Minime Gerojo Ganytojo sekmadienį. „Šiandien, jei norime ką nors sužinoti apie aveles, apie kurias kalbama Šventojo Rašto ištraukoje, tereikia užeiti, pavyzdžiui, į Bernardinų sodą“, – sako homilijos autorius kun. A. Saulaitis SJ. Dalijamės ištrauka iš Raymondo Lloydo Richmondo knygos „Pyktis ir atleidimas“. Meditacija apie gyvenimą be Dievo – negyvenimą, kurį pasirenkame patys neieškodami savo Kūrėjo ir neatpažindami savęs kaip kūrinio. Vanda Ibianska apžvelgia Vasario 16-osios akto signataro kunigo Vlado Mirono gyvenimą.

Šeštadienio, balandžio 21-osios, skaitiniai

Maistui brangstant mūsų požiūris į jį darosi vis atsainesnis. Apie tai – Rasa Baškienė. Dailininkės Vilmos Staniulienės pavasariškoje parodoje – tulpės koncepcija. Tai atkaklių autorės paieškų vaisius – atrasti savo pašaukimą, net kai jis yra toks specifinis. Pokalbis su dailininke Egle Gelažiūte-Petrauskiene apie kūrybinius ir svetimoje šalyje gyvenant kylančius iššūkius. Elektroninio žurnalo anglų kalba apie lietuvių literatūrą videoklipe – Nerijaus Cibulsko poezija. Titrų anglų kalba autorius – Rimas Užgiris.

Penktadienio, balandžio 20-osios, skaitiniai

Šią savaitę Katalikų Bažnyčia meldžiasi už pašaukimus. Popiežius kalba apie tris pašaukimo aspektus – išgirdimą, įžvelgimą ir gyvenimą. Nuo priklausomybės neapsaugotas nė vienas. Pokalbis su kun. Aušvydu Belicku apie alkoholizmo ligą ir ką daryti, kai nuo jos kenčia artimieji ar kunigai. Net 53 proc. Lietuvos medikų yra perdegę, o ES įmonės kasmet patiria daugiau nei 20 mlrd. nuostolių, nes jų darbuotojai dėl perdegimo neatvyksta į darbą. Stresas yra antra pagal dažnumą pravaikštų priežastis. Ką daryti, kad ši statistika pasikeistų? Minint modernios Izraelio valstybės sukūrimą, yra tinkama akimirka prisiminti slėpinį, glūdintį pačioje judaizmo šerdyje.

Ketvirtadienio, balandžio 19-osios, skaitiniai

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanų ryšininkė Naktibalda. Šiuolaikiniam cirkui, palyginti su kitais scenos menais, skintis kelią į pripažinimą sekasi gana sunkiai. Vis dar pasigirsta klausimų: o kam mums reikia to šiuolaikinio cirko? Ar išvis verta šiuolaikinį cirką laikyti meno rūšimi? Zita Vasiliauskaitė svarsto, ar tikrai tarp žmonių vyksta kova dėl asmeninio išlikimo ir pagelbėti kitiems yra neprotinga? Kodėl Katalikų Bažnyčia krikštija kūdikius ir vaikus, kurie patys dar negali nei suprasti, ką šis tikėjimas reiškia, nei jo laisvai pasirinkti?

Trečiadienio, balandžio 18-osios, skaitiniai

Architektas Rolandas Palekas dalinasi mintimis apie tai, kas yra kokybiška architektūra. Kuo mes skiriamės ar bent privalome skirtis nuo šiandienės Rusijos, kad netaptume tik veidrodiniu Putino atspindžiu, klausia Donatas Puslys. Kaune įvyko devintasis Jaunimo sielovados forumas, šiemet puoselėjęs temą „Sinodas 2018. Jaunimas. Tikėjimas. Pašaukimas“. Videoreportažas apie vieną gražiausių Šiaurės Lietuvos išlikusių architektūros paminklų iš 19 šimtmečio pabaigos – Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčią.

Antradienio, balandžio 17-osios, skaitiniai

Graikų ortodoksų, sirų ortodoksų ir graikų melkitų patriarchai pasmerkė „brutalią JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos agresiją“. „Pataikūniškumo metraščiai yra pilni pavyzdžių, kai Bažnyčios žmonės lankstosi politinei galiai. Čia, JAV, mes pastaruoju metu regėjome pernelyg daug to pavyzdžių tam tikrų evangelikų lyderių gretose. Tačiau šiandien kalbant apie pataikūniškumą yra sunku pralenkti Maskvos ir visos Rusios patriarchą Kirilą“, – savo tekste svetainėje „First Things“ rašo popiežiaus Jono Pauliaus II biografas George’as Weigelis. Pokalbis su meno istorike Laura Petrauskaite, tyrinėjančia Lietuvos dailininkus, tarpukariu emigravusius į Pietų Ameriką. Monika Jašinskaitė spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ recenzijoje klausia: apie kokią atrastą Lietuvą spektaklio autoriai kalbėjo, jei Šalčininkų rajone absoliuti dauguma gyventojų yra lenkai?

Pirmadienio, balandžio 16-osios, skaitiniai

Dideli pinigai yra linkę nutildyti sunerimusiuosius dėl senojo Vilniaus paveldo išsaugojimo. Apie jam kylančias grėsmes kalbamės su dailės istorike dr. B. R. Vitkauskiene. Jurgis Kraujalis teigia, kad Mariaus Povilo Elijaus Martynenko knyga „Be penkių pasaulio pradžia: Tekstai malonumui sužadinti“ verta dėmesio, bet ne dėl meninės vertės, o fenomeno, kuris gerai apibrėžia jaunąją skaitytojų kartą. Ar kitose planetose gali būti Jėzaus įsikūnijimų? Pokalbis su Vatikano observatorijos direktoriumi br. Guy Consolmagno SJ. Kalbamės su Linu Švirinu apie muziką, pomėgius ir darbą su jaunaisiais atlikėjais, kurių ne vienas pasirodys Klaipėdos dramos teatre gegužės 6 d. 17 val., „Vilties koncerte“, skirtame Mamos dienai.

Sekmadienio, balandžio 15-osios, skaitiniai

Kristus prisikėlė iš mirusiųjų. Patikėti šia stulbinama žinia iš tiesų sunku. Du Jėzaus mokiniai, kurie keliauja iš Jeruzalės, nesugebėjo patikėti. Neringa Rekašiūtė pasakoja apie savo naują parodą, nagrinėjančią Visagino tapatybės klausimą. Mintys po „Kino pavasario“. Apie ką būtų prasminga kalbėti: apie filmus ar apie tai, ką jie atvėrė, pajudino, kuo ir dėl ko sujaudino? Enrikos Striogaitės filmų apžvalga. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė rašo apie tai, kodėl reikia nesileisti gąsdinamiems.

Šeštadienio, balandžio 14-osios, skaitiniai

Jau ketvirtį amžiaus sostinės Antakalnio rajone įsikūrę šv. Jono broliai padeda žmonėms ieškoti Dievo dažnio, teikia dvasinę oazę. Paprastos kasdienės situacijos, tolimi prisiminimai yra Dievo artumo, jo vedimo ženklai, atsidavimo liudytojai. Videoreportaže – apie tai, kaip Vilniaus Grigiškių meno mokyklos smuiko mokytoja vaikus moko meilės muzikai ir vienas kitam. Iš H. Gudavičiaus dienoraščio: „Kodėl senieji lieka ištikimi savo kiemui ir savo kaimui? Juos kažkas laiko būtent tose vietose, kurias iš jaunumės pasirinko. Sulaiko juos tikriausiai meilė ir prisiminimai, bet yra ir toks keistas savarankiškumo užgaidas.“

Penktadienio, balandžio 13-osios, skaitiniai

„Man kūryba – skaitymas, klausymas, rašymas, abejonės, savęs sureikšminimas ir savęs sumenkinimas, akimirka išsipildymo – yra viskas, ką turiu, bet ko niekada neturėsiu“, – sako dramaturgas M. Nastaravičius. Istorinė apybraiža, minint Vargdienių seserų kongregacijos įkūrimo šimtmeį bei vienuolijos įkūrėjo pal. Jurgio Matulaičio gimtadienį. „Atrodo, tiek nedaug dar padariau, kad gaučiau apdovanojimą. Bet ne dėl kryžiaus dirbi – dirbi dėl to, kad patinka“, – sako pokalbyje aktorė K. Petruškevičiūtė, šių metų Auksinio scenos kryžiaus savininkė. Kuo ypatinga Prancūzijos prezidento E. Macrono kalba katalikams Bernardinų kolegijoje, dėl kurios užvirė visa Prancūzija?

Ketvirtadienio, balandžio 12-osios, skaitiniai

Atlikėjas Vidas Bareikis važinėja po Lietuvos miestus ir miestelius, ir mokyklose kalbasi su moksleiviais apie patyčias. Interviu klausiame, kokie tų susitikimų įspūdžiai. Teatro istoriko Aleksandro Guobio naujausioje knygoje „Ilgesio dainos“ aprašomi XX a. įvykiai sovietų okupuotoje Lietuvoje, kai po dešimties ir po dvidešimt penkerių metų tremties žmonės sugrįžta į gimtinę. Apie tai, kuo ir kaip dabar gyvena kultūrinė žiniasklaida, pasakoja „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Šiandien iš mokslininko reikalaujama ne ieškoti tiesos ir ginti ją visomis išgalėmis. Mokslo sistema yra tapusi didžiai biurokratine, paverčiančia biurokratu ir spontaniškai kūrybišką žmogų, rašo Guoda Azguridienė.

Trečiadienio, balandžio 11-osios, skaitiniai

Režisierius M. Survila prisipažįsta filmuodamas „Sengirę“ suvokęs, koks žmogus yra ribotas: „Atrodo, koks talentingas jis gali būti – „pafotošopinti“, parašyti scenarijų, bet kai pamatai, kokia yra gamtos įvairovė, stebiesi: oho, kaip čia stebuklingai viskas.“ Pokalbis su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoju dr. Vaidotu Vaičaičiu. Kyla daug klausimų ir nerimo, kad šalia pozityvių dalykų ilgalaikėje perspektyvoje neapgalvotas visos dienos mokyklos koncepcijos įgyvendinimas gali turėti ir liūdnų pasekmių, rašo Algis Lankelis. Istorinė apybraiža apie parodomąjį Mogiliavo arkiv. J. Ciepliako ir kunigų teismą, kuriame buvo teisiamas dabar jau palaimintasis Teofilius Matulionis.

Antradienio, balandžio 10-osios, skaitiniai

Pirmieji įspūdžiai apie vakar paskelbtą popiežiaus Pranciškaus Apaštališkąjį paraginimą – tai ilgas popiežiaus laiškas kiekvienam, ieškančiam Dievo kasdienybėje. Pokalbis su dr. Adomu Pūru apie Europos Sąjungos tėvą – kūrėją Jeaną Monnet. Knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (sud. Marija Drėmaitė) recenzija. Katalikišką tradiciją šalyje nėra lengva suprasti, su kokiais sunkumais susiduria mišrią santuoką sudarę dviejų skirtingų konfesijų krikščionys. Vokietijos vyskupai vėl grįžta prie šios subtilios temos.

Pirmadienio, balandžio 9-osios, skaitiniai

Pastaruosius Lietuvos politikos mėnesius būtina įsidėmėti, nes jie kaip reta atskleidžia galimybes naikinti demokratiją jos pačios vardu ir priemonėmis, rašo Justinas Dementavičius. Akvilė Naudžiūnienė apžvelgia naują Valstybės pažinimo centro parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Kunigas Antanas Saulaitis SJ pristato pastaruoju metu palaimintosiomis ar šventosiomis paskelbtas vienuolijų steigėjas ar misijų vadoves Europoje bei Naujajame Pasaulyje. Indrė Jonušytė atskleidžia neparadinį Graikijos veidą.

Sekmadienio, balandžio 8-osios, skaitiniai

Pirmą sekmadienį po Velykų esame kviečiami įžengti į nuostabią mūsų tikėjimo realybę – Dievo gailestingumą. Dvasiniuose archyvuose – praskaidrėjimo šaltiniai. Užrašęs tokį sakinį suabejojau: ko gero, nešilta, gal banali mintis. Bet norėjau štai ką pasakyti: jais mes gydomės ir gydome, rašo mokytojas Stepas Eitminavičius. Greta Maceinė aiškinasi, kur iš lietuviškų pasakų dingo ugnimi alsuojantys slibinai ir piktos raganos. Rimantas Gučas savo tekste analizuoja Vilniaus architektūrinio planavimo kelius ir klystkelius.

Šeštadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Redakcijos nariai aptaria skaitomas knygas. Nedaug kas žino, jog Andrius Rudamina, gyvenęs XVII amžiuje, buvo išskirtinė asmenybė, kurios atminimas vis dar rusena Indijoje ir Kinijoje. Lenkų žodžio meistras Zbigniewas Herbertas aprašo žymųjį Caravaggio paveikslą, kuriame šv. Tomas atidžiai tiria prisikėlusio Kristaus žaizdas. 33 metų Milda pasakoja, kad šiandien gyva yra tik stebuklo dėka. Moteris ne kartą buvo perdozavusi, grėsmė kilo ir nuo ją supusių žmonių. 37 metų Tomas pasakoja, kad nuo jo nusisuko giminės ir vyrui naktis tekdavo leisti apleistuose namuose. Pagalbą jie rado bendruomenėje „Aš esu“ ir šiandien dalijasi savo liudijimais, kad paskatintų pagalbos ieškoti ir kitus, kuriuos priklausomybės tempia į prarają.

Penktadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Apie Lietuvai kylančias grėsmes, artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams, kalbamės su Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktoriumi Simu Čelutka. Donatas Puslys kalbina „Kino pavasaryje“ didelio populiarumo sulaukusio filmo „Tyli naktis“ režisierių Piotrą Domalewskį. Kosto Kajėno ir Jurgitos Jačėnaitės videointerviu su Lietuvoje gimusia ir čia gyvenančia musulmone studente Amira Dayekh. Fotografijų autorė – Evgenia Levin. Povilas Aleksandravičius atsako į Vytauto Radžvilo kritiką.

Ketvirtadienio, balandžio 5-osios, skaitiniai

Su Gintare Dragūnaite svarstome apie jaunimo priešsinodinį susitikimą, Bažnyčios vadovų dialogą su jaunais žmonėmis ir apie tai, kokios Bažnyčios jie ieško šiandien. Geriausia Lietuvos gynyba būtų, jei piliečiai neatiduotų savo valios taisyklių anonimiškumui, o laisvių – į kalėjimą panašiai sistemai, rašo Tomas Daugirdas. Trečiojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanas Vytautas Balsys-Uosis. Konfliktai mūsų gyvenime neišvengiami. Ar visuomet?

Trečiadienio, balandžio 4-osios, skaitiniai

Pokalbis su sese Vincenta apie pagalbą, kurią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija teikia Šv. Kryžiaus namuose. Aistė Noreikaitė svarsto moralės objektyvumo klausimą reliatyvistiniame pasaulyje. „Mane visada sudomina pareiškimai, kai kas sako, kad meldžiasi tada, kai jam reikia. Domina tas santykis su Dievu „iki pareikalavimo“, – rašo sesuo Živilė Juozapa. „Juokaudamas aš visada sakau, kad klasikus, klasikinės kultūros žinovus robotai pakeis paskutinius. Taip kad dar kelios kartos galės kontroliuoti robotus, o ne būti jų kontroliuojami. Tuo tarpu programuotojams bus blogai jau labai greitai“, – apie klasikinių studijų svarbą kalba filosofas Vytautas Ališauskas.

Antradienio, balandžio 3-iosios, skaitiniai

G. Giunterytės-Puzinienės atsiminimų knyga „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis“ atveria kunkuliuojantį XIX a. pirmosios pusės Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimą. Radvilė Šumilė kalbasi su bendrakeleive psichoterapeute Aiste Jasaityte-Čeburiak apie savo bendras patirtis prisiliečiant prie gyvenimo globos namuose. Nors šiuolaikinis pasaulis smarkiai skiriasi nuo ankstyvosios krikščionybės laikų, tam tikros šių dienų tendencijos primena ano laiko erezijas – tokia žinia kovo pradžioje atėjo iš Vatikano. Apie Tikėjimo doktrinos kongregacijos laišką „Placuit Deo.“ Deltuvos evangelikų-reformatų vienanavė sugriauta bažnyčia – retas perėjimo iš gotikos į renesansą stiliaus pavyzdys Lietuvoje. Dabar buvusio pastato vaizdą galima išvysti žvelgiant pro stiklą 3D formatu.

Antrosios Velykų dienos skaitiniai

Giedrius Saulytis klausia, ko netikintieji laukia iš krikščionių. Apie filmus, žyminčius reikšmingą Lietuvos mentalitetui datą – valstybės atkūrimo šimtmetį. Tekste svarstoma apie tai, kad svarbiausi dalykai gyvenime yra patys paprasčiausi. Istorinėje apybraižoje ištraukos iš Marijonų generolo ir 1911 m. Fribūre įkurto marijonų noviciato magistro t. Jurgio Matulaičio bei jo mokinių dienoraščių.

Velykų skaitiniai

Atėjusios prie kapo moterys suvokia, kad situacija yra visiškai kitokia, negu tikėjosi. Kvapnūs aliejai nebereikalingi, o jų užduotis – kita. Pamoksle apie Velykas šventasis Augustinas rodo, jog mūsų tikėjimas yra Kristaus kryžiaus vaisus ir būtinas, kad galėtume kartu su Kristumi prisikelti. „Net sunkiausiais laikais šita šventė būdavo šviesi, lyg Kažkas visiems už viską atleisdavo. Tarsi dingdavo visokios to meto bjaurastys, nuoskaudos, lyg ir nelikdavo sovietinės valdžios“, – rašė poetas Marcelijus Martinaitis. Penki muzikos kūriniai, praturtinsiantys Velykų laiką. Rekomenduoja grigališkojo choralo specialistė Viktorija Silenkovaitė.

Didžiojo šeštadienio skaitiniai

Kunigas Algirdas Toliatas apžvelgia Didžiąją savaitę klausdamas, ar iš tiesų gyvename. Jauna moteris daugelį metų gyvenanti klauzūros tyloje dalijasi mintimis apie Didįjį šeštadienį. Pristatome trijų knygų vaikams apžvalgą. Politologas Algirdas Kazlauskas klausia, kas gi tai yra hibridinis karas.

Didžiojo penktadienio skaitiniai

Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią ir adoruodama kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išganymo. Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ psichologai Dmitrijus ir Justina kalba apie tai, kaip atrodo jų darbas šioje bendruomenėje. Specialistai griauna įsisenėjusius stereotipus, kad priklausomybės paliečia vien žemesnio sluoksnio, asocialaus elgesio asmenis. Krizinio nėštumo centro vadovę klausiame, kokios pagalbos reikia krizę išgyvenančioms moterims ir ar abortų draudimas galėtų padėti. Giesmė taip pat padeda melstis ir apmąstyti Kristaus kančią. Kur mus veda visiems gerai žinoma Gavėnios giesmė „Alyvų daržely“.

Didžiojo ketvirtadienio, kovo 29-osios, skaitiniai

Didžiojo ketvirtadienio centre - Eucharistijos įsteigimas. Apie tai rašo kun. Enzo Bianchi, primindamas, jog turime priimti visą skandalingą šio įvykio konteksto tiesą. Visa tai įvyko tą naktį ne todėl, kad tai buvo paskutinė naktis prieš suėmimą. Pokalbis su Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktoriais Indre Patkauskaite ir Mantu Vaitiekūnu – apie spektaklį „Dviese sūpuoklėse“ ir patirtis kuriant sėkmingą duetą ant scenos. Kaip pasirinktas vardas atskleidžia popiežiau veiklos prioritetus, tekste svarsto žurnalistas Tomas Viluckas. Šventasis Augustinas kalba apie dėl mūsų nusižeminusi Dievą, Amžinąjį Žodį, pasirinkusį už mus numirti.

Didžiojo trečiadienio, kovo 28-osios, skaitiniai

Bažnyčioje ir vėl diskutuojama dėl šeštojo „Tėve mūsų“ maldos kreipinio „ir neleisk mūsų gundyti“. Kun. Algirdas Akelaitis siūlo atidesnę šio sakinio analizę ir apžvelgia skirtingas šio kreipinio interpretacijas. Petras Venslovas – vienas ryškiausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, žinomas skaitovas, surengęs nesuskaičiuojamą galybę poezijos, prozos skaitymo vakarų. Didžiojo trečiadienio apmąstymas iš šventojo vyskupo Atanazo knygos „Apie įsikūnijimą“. Šventasis rašo: Jo kančia yra mūsų išgelbėjimas, nes mes buvome išgydyti jo žaizdomis. Pokalbis su drąsia moterimi, kuri susirgusi depresija ne tik nebijojo kreiptis pagalbos, bet ir pamažu pakeitė artimųjų bei daugelio aplinkinių požiūrį į šią ligą.

Didžiojo antradienio, kovo 27-osios, skaitiniai

Šimtai tūkstančių krikščionių kiekvieną dieną patiria persekiojimus, aukoja savo gyvybes, turi bėgti iš savo namų, netenka savo artimųjų. Šiandien jie šaukiasi mūsų pagalbos, jiems reikia, kad juos išgirstume. Teatro dienai – vaikų kelionė po vieną teatrą: koks jis, kaip sukuriami spektakliai, kaip atrodo teatro namas, kokie žmonės čia dirba ir ką jie veikia? Velykos yra mūsų pačių perėjimas per mūsų gyvenimo Didžiąją savaitę“, – sako kunigas A. Toliatas ir kviečia į Didžiajam ketvirtadieniui skirtą koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje. Apmąstyti Kristaus kančią šį Didįjį antradienį padeda šventasis vyskupas ir kankinys Kiprijonas. Traktate apie kantrybės naudą šis šventasis kalba apie viską apie Kristų, kuris atidėjęs savo nemirtingumą, dėl mūsų kantriai ištvėrė viską.

Didžiojo pirmadienio, kovo 26-osios, skaitiniai

Nors šiandien velnio nesiejame su stereotipiniais įvaizdžiais ar personifikacijomis, jis ir toliau daro poveikį kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime. Naujausios nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Alfonso Andriuškevičiaus eseistikos rinktinės recenzija. Menininkas J. Jurcikas geriausiai žinomas dėl didelio mastelio drobių, kuriose vaizduoja utopinę sovietinę ideologiją. Ją Jonas kiek pašiepia, tačiau subtiliai ir net, galima sakyti, su aristokratišku šaltumu. Su juo kalbasi Neringa Mikol. Kaip suderinti discipliną ir kūrybingumą? Kaip vaikui neapriboti mąstymo atvirumo? Pokalbis su filosofu Kristupu Saboliumi.

Sekmadienio, kovo 25-osios, skaitiniai

Tirpsta Jėzaus žemiškojo gyvenimo akimirkos ir mes su kartu su Juo artėjame prie Kalvarijos. Mūsų kelias prasideda džiaugsmingu Jėzaus įžengimu į Jeruzalę Verbų sekmadienį ir veda iki Golgotos, kur atrodo viskas prarasta. Interviu su vaikų ir jaunimo literatūros vertėja iš suomių ir estų kalbų Viltare Mickevičiene, vertimus pasirašančia Urbaitės pavarde. „Kino pavasaris“ į šių metų savo programą įtraukė senuosius lietuvių filmus, kurie žaidžia vaikystės tematika. Stepas Eitminavičius dalijasi savo kasdieniais pastebėjimais ir įžvalgomis.

Šeštadienio, kovo 24-osios, skaitiniai

„Kino pavasaris“ įpusėjo. Festivalio programos sudarytojo Edvino Pukštos rekomendacijos, tendencijos ir svarbiausios temos. Matas Baltrukevičius rašo apie meilę Lietuvai. Legendinio Stasio Šilingo anūkas pasakoja apie tai, ką jam reiškia Lietuva. Elektroninio žurnalo anglų kalba apie lietuvių literatūrą videoklipe – Manto Balakausko poezija. Titrų anglų kalba autorius – Rimas Užgiris.

Penktadienio, kovo 23-iosios, skaitiniai

Pogimdymine depresija Lietuvoje gali sirgti nuo 1500 iki 5500 moterų. Ką apie tai reikėtų žinoti? Simonas Jazavita apie politikų dėmesį istorijai ir skaudžias Antrojo pasaulinio karo pamokas. Apie su gyvybės mokslais bei vis ryškesne žmogaus intervencija į gamtą susijusias problemas rašo Lietuvos medicinos studentų asociacijos narė Aurelija Martinonytė. Šią savaitę atsistatydinti buvo priverstas Šventojo Sosto Komunikacijos sekretoriato prefektas mons. Dario Edoardo Vigano. Tokio sprendimo priežastis – nuslėpta popiežiaus emerito Benedikto XVI laiško dalis. Kokią pamoką galime išmokti iš šios komunikacijos klaidos?

Ketvirtadienio, kovo 22-osios, skaitiniai

Antrojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė, pasirinkusi slapyvardį Šaka. Seimo valdyba nusprendė, kad šimtmečio proga prie parlamento turėtų atsirasti stilizuotas plieninis 17 metrų aukščio koplytstulpis, sukurtas pagal išeivijos architekto Jono Muloko projektą. Kritikai teigia, kad tai meninis ir idėjinis anachronizmas. Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos mokslininkai parengė analizę apie 16–19 metų europiečių religingumą. Šiuo dokumentu siekiama padėti rudenį į Sinodą susirinkusiems vyskupams susipažinti su jaunimo situacija Europoje. Apie režisieriaus Jono Tertelio naujo dokumentinio spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ premjerą Šalčininkuose. Pasižiūrėję spektaklį šalčininkiečiai kalbėjo save ir savo kraštą čia pamatę atspindėtus negatyviai.

Trečiadienio, kovo 21-osios, skaitiniai

„Norint suprasti šiandien Europoje, o ir visame pasaulyje vykstančius socialinius procesus, susijusius su tapatybės sąvoka, jau nebegalima apsiriboti dviem įprastinėmis kategorijomis – uždarumo ir atvirumo“, – rašo Povilas Aleksandravičius ir teigia, kad šiandien dauguma mūsų gyvena kiaurose visuomenėse. „Iš karo žaizdų, rūsčios akistatos su epocha E. Matuzevičiaus lyrikoje pajuntame XX amžiaus svorį ir skonį, sunkią kasdienę jo duoną“, – rašo prof. K. Nastopka. Penktojoje ciklo „Grįžtantys“ laidoje savo emigracijos bei grįžimo į Lietuvą istoriją pasakoja sutuoktinių pora – edukologai, neformalaus ugdymo centro „Skautų slėnis“ bei lauko darželio įkūrėjai Jonas ir Živilė Dragūnai. Nors vaikystėje patyrė daug sunkumų, Merūnas Vitulskis nepasidavė, atrado save muzikoje ir dabar ragina visus vaikus, patiriančius nesėkmes ar patyčias, nepasiduoti.

Antradienio, kovo 20-osios, skaitiniai

Vytautas Toleikis aptaria naują literatūros vadovėlį dešimtokams. Ar galima lytis be jos subjekto nešėjo? Ar ji atskirai nuo jo, nuo konkretaus asmens, realiai egzistuoja? – svarsto dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Istorikas Simonas Jazavita primena istorinį įvykį, kuris dabar beveik užmirštas - 1938 metų Lenkijos ultimatumą Lietuvai. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos vaikščiotojai aplankė skulptorių Romą Kvintą.

Pirmadienio, kovo 19-osios, skaitiniai

Pokalbis su prancūzų sociologu Dominique Wolton apie popiežiaus idėjas ir komunikaciją. Pranciškaus paprastumas – genialus, teigia jis. Išpažintis bei įvairūs apsimarinimai nėra tam, kad Dievas suvestų su mumis sąskaitas, bet tam, kad galėtume atkurti santykį su Dievu ir su kitais. Apie kūrybą, laisvę, Lietuvos praeitį ir ateitį – interviu su aktoriumi ir muzikantu Gediminu Storpirščiu. Šv. Juozapo iškilmę švenčiame kartu su Šv. Josemaria, Opus Dei įsteigėju – ištrauka iš jo himilijos apie šios dienos šventąjį.

Sekmadienio, kovo 18-osios, skaitiniai

Jėzus atidavė save iki mirties. Kreipėsi į Tėvą pagalbos, laukdamas kančios, tačiau nebuvo iš jos išvaduotas. Jei būtų jos išvengęs, argi būtų mums toks reikšmingas šiandien? Gavėnios laikotarpiu dainuotų liaudies dainų siužetai daugiausia susiję su mirtimi bei vyro ir moters (tėvo ir dukters, bernelio ir mergelės, motinos ir sūnaus) santykiais. Knygos „Antakalnio Jėzus ir kiti stebuklingojo Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“ puslapiais mums sugrįžo ryškus ir efektingas barokinės kultūros epizodas, be kurio Vilniaus ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija būtų netekusi tikrai sodraus atspalvio, rašo Dalia Vasiliūnienė. Muzikos apžvalgininkas Vitalijus Gailius – apie siauresniam ratui žinomas, tačiau itin įdomią ir konceptualią muziką siūlančias Lenkijos leidybos kompanijas.

Šeštadienio, kovo 17-osios, skaitiniai

Istorinėje apybraižoje pasakojimas apie Marijonų generolo tėvo Jurgio Matulaičio įkurtą Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją. Vaikų klausimai sesei Nijolei Sadūnaitei aplankius ją Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių vienuolyne Pavilnyje. Dr. R. Ragauskienės knygoje „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.– XVII a.)“ gilinamasi į Radvilų giminės Biržų ir Dubingių šaką. „Švento Pranciškaus istorija yra paprasta ir taiki. Pranciškaus pamokymas yra trumpas ir aiškus: keliaudamas kalbėk tik apie Jėzų, neturtą ir gerumą – ir niekada nesuklysi“, – savo dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Penktadienio, kovo 16-osios, skaitiniai

Videointerviu su Lietuvoje gyvenančiu ir Greitosios pagalbos stotyje dirbančiu siru Fouzi Alhariri. Gintaro Beresnevičiaus vizija būtų trečioji – tai ne emigracija ir ne kultūrų sintezė, o Lietuva kaip Romos forpostas, rašo Vytautas Ališauskas. Portalo ir kultūrinės spaudos turinio paskirtis skiriasi: kultūrinės spaudos turinio tikslas – kad žmogus skaitytų ir mąstytų, o portalų pagrindinis principas – gauti kuo daugiau paspaudimų („klikų“). Meno apžvalgininkės A. Mikuckytės-Mateikienės recenzija ir nuotraukos apsilankius keramikės ir tapytojos R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės švaria estetika ir tyla tyvuliuojančioje parodoje.

Ketvirtadienio, kovo 15-osios, skaitiniai

Artėjant Velykoms, kartu su broliu Sauliumi OP ieškome atsakymų į klausimus apie pasninką. Kas tai yra? Kaip ir kada pasninkauti? O kodėl to reikia ir ar visiems pasninkas yra būtinas? Pirmojoje ciklo „Gyvieji liudininkai“ laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Augustė Žičkytė aptaria šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomą filmą „Lady bird“ – maištingos, katalikišką mokyklą baigiančios septyniolikmetės paauglės iš Sakramento miesto Kalifornijoje istoriją. Balsuojant dėl Seimo nario M. Basčio mandato panaikinimo, Seimas ne tik pagal Konstituciją, bet ir pagal Statutą galėjo balsuoti įprastai, o ne taikyti slapto balsavimo formą, teigia doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.