Šiandien

Penktadienio, spalio 27 dienos, skaitiniai

Svarbiausiu propagandos taikiniu jau keletą metų iš eilės tampa Lietuvos istorija, žemiau savęs palikdama mūsų kariuomenę, NATO ir ES, dėstoma Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio atsakyme Rūtai Vanagaitei. Liberalų sąjūdžio istorija primena lėtinę ligą – gydymas pirmiausiai turi būti partijos atsinaujinimas. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Lietuvos vyskupai pakvietė lietuvius spalio 22 dieną atvykti į Fatimą švęsti Lietuvos dieną, kuri yra sudėtinė Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje 100 metų jubiliejaus iškilmių dalis. Bernardinai.lt videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ Lietuvos lėlių teatro siela, režisierius ir dailininkas R. Driežis pasakoja vingiuotą lėlių teatro istoriją ir kodėl populiarumo vis dar nepraranda „Trys paršiukai“.

Ketvirtadienio, spalio 26 dienos, skaitiniai

Politinis susidorojimas yra pagavi ir kartu apgaulinga idėja. Justino Dementavičiaus komentaras. Maltoje savo automobilyje susprogdintos žurnalistės Daphne Caruana Galizia istorija parodo, jog net Europos sąjungoje šios profesijos atstovai nėra saugūs. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus tekste. Dviejų akademikų – prof. Alvydo Jokubaičio ir doc. dr. Vytauto Ališausko – pavojingos idėjos apie valstybės būklę. 2017 metai dar tik įpusėjo, tačiau neabejotinai juos galima vadinti atradimų metais – apie tai Kęstučio Salicko tekste.

Trečiadienio, spalio 25 dienos, skaitiniai

Minint Konstitucijos 25-metį, su VDU Teisės fakulteto dekano Tomu Berkmanu kalbėjomės apie jos reikšmę ir vietą mūsų kasdieniame gyvenime. Ge­di­mi­nui vi­sa­da kil­da­vęs maiš­tas iš­gir­dus klau­si­mą, kaip žmo­nes pri­trauk­ti prie Baž­ny­čios. „Prie Die­vo rei­kia žmo­nes pri­trauk­ti. Jei jie ateis prie Die­vo, ateis vie­nas prie ki­to. Ta­da ir bus Baž­ny­čia“, – sa­ko jis. Šarūnas Rinkevičius – apie nykstančią serbų mažumą Vengrijoje. Šiais vadybininkų eros viduramžiais į menininkus žiūrima kaip į bet kurią kitą verslautojų bendrovę: gavote laisvę nekliudomai plėtoti savo kūrybingumą, telktis į kūrybines ir kultūrines industrijas – veikit.

Antradienio, spalio 24 dienos, skaitiniai

Dvidešimtmetį mininčios „Vaikų linijos“ kūrėjai ir savanoriai kalba apie emocinės paramos prasmę, organizacijos istoriją, misiją ir savo asmeninę patirtį. „Pran­ciš­ko­nuo­se man svar­biau­sia bro­lys­tės cha­riz­ma, bro­lys­tės do­va­na. Man bro­liai yra vi­si gy­vi su­tvė­ri­mai, ir aš no­riu bū­ti bro­lis kiek­vie­nam su­tik­tam žmo­gui. Ne tik pran­ciš­ko­nui“, – sa­ko br. Ge­di­mi­nas. FIlosofas Algis Davidavičius nūdienos Lietuvai perpasakoja Ezopo mitą. „Filmą „Geležinkelio stotis“ verta pamatyti visiems, kurie neabejingi kinui ir naujų formų paieškoms mene. Svajotojams. Keliautojams vietoje, laike ir mintyse“, – sako vienas šio filmo kūrėjų režisierius Petras Baronas.

Pirmadienio, spalio 23 dienos, skaitiniai

Skolų iš niekur neatsiranda. Jų prisidaro patys skolininkai, patekę į pačias įvairiausias situacijas. Tačiau ar sąžininga reikalauti grąžinti skolas ir kartu atimti galimybę užsidirbti, kad būtų iš ko jas grąžinti? Pragyventi iki kito atlyginimo? Matas Baltrukevičius rašo apie prekybos centro „Lidl“ skandalą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Lietuva paminėta XI a. skurdžioje tragiško įvykio informacijoje, pateiktoje Kvedlinburgo analuose. Tačiau ilgainiui šio nutikimo vieta ir laikas buvo apipinti įvairiomis interpretacijomis ir versijomis. XFM radijo laidoje „Lyderystės klubas“ lankėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris maloniai pasidalino mintimis apie asmeninę ir politinę lyderystę, papasakojo apie žmones, pakeitusius jo gyvenimą, ir ženklus, kuriuos išmoko skaityti.

Sekmadienio, spalio 22 dienos, skaitiniai

Ar tikrai žmogus turi tik du kelius: arba visiškai atsisakyti savo nuostatų ir tapti kolaborantu, arba tapti maištininku, ir iš esmės kovoti už dar vieną, eilinę žemišką valdžią? Su mokytoju ir rašytoju, „Bernardinai.lt“ skaitytojams žinomam dėl puikių tekstų S. Eitminavičiumi kalbamės apie pedagoginį kelią ir rašytojo duoną. Priė­jo ak­la­vie­tę ra­šy­da­mas moks­li­nį dar­bą apie so­cia­lis­ti­nę eko­no­mi­ką, smar­kiai su­si­ža­lo­jo dva­sią be­stu­di­juo­da­mas ezo­te­ri­nius moks­lus ir ga­liau­siai bu­vo nu­ste­bin­tas dva­si­nį gy­ve­ni­mą at­ra­dęs krikš­čio­ny­bė­je. Susipažinkime su benediktinu br. Jokūbu. Norint suprasti šv. Jono Pauliaus II pontifikatą, būtina atidžiau pažvelgti į jo krokuvietiškąjį gyvenimo laikotarpį.

Šeštadienio, spalio 21 dienos, skaitiniai

Apie daug diskusijų sukėlusį Kamilės Gudmonaitės spektaklį, stereotipus, normas ir žmogaus prigimtį bei mūsų komentarų kultūrą – pokalbis su broliu pranciškonu Arūnu Peškaičiu OFM. Pinigas iš tiesų yra geras tarnas, bet labai blogas šeimininkas, ir tik viena iš mūsų turto išraiškų – ištrauka iš naujos kun. Algirdo Toliato knygos „Gerumo liūnas“. Šiųmetė „Gaida“ – išties išskirtinė, intriguojanti ir įvairialypė. Festivalyje nuskambės ypač plati lietuviškų šaknų turinčio pasaulinio garso kompozitoriaus Davido Lango kūryba. Serialas „Jaunasis popiežius“, kurį šiuo metu rodo LRT, byloja apie skrupulingai apgalvotą ir parašytą Paolo Sorrentino scenarijų. Neapgalvotų vietų ten nėra.

Penktadienio, spalio 20 dienos, skaitiniai

Prancūzijos prezidentas kalba apia būtinybę atgaivinti didžiuosius naratyvus ir demokratinio heroizmo poreikį. Į Čekijos parlamentą turėtų patekti spalvinga kompanija, pradedant piratais, baigiant kraštutine dešine, o pergalė prognozuojama vietiniam uspaskichui. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Genė Remeikienė – apie dialogo su mokytojais trūkumą. Kaip per pastaruosius 10 metų pasikeitė vestuvių ir jų fotografavimo tradicijos, klausiame vestuvių fotografę Austėją Lapėnaitę.

Ketvirtadienio, spalio 19 dienos, skaitiniai

XX a. antroje pusėje prasidėjusi hospisų kūrimo iniciatyva skinasi kelią ir Lietuvoje. Apie tai – Rasos Baškienės reportažas. Vytautas Raškauskas rašo apie tai, kokias knygas ir kokius filmus partizaninio karo tema vertėtų susirasti ar prisiminti ilgais tamsiais rudens vakarais? Dešimt žymių konservatyvių pažiūrų europiečių akademikų pasirašė Paryžiaus pareiškimą, kuriuo skatinama atstatyti tai, kas geriausia europietiškoje tradicijoje. Artėjant Vėlinių žvakėmis nušvintančiam lapkričiui daugeliui Vėlinių įprasminimas muzikoje siejamas su Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Kodėl?

Trečiadienio, spalio 18-osios, skaitiniai

Pasak kardinolo Josepho Zeno, Honkongo vyskupo emerito, reikia, kad kas nors apmaldytų popiežiaus entuziazmą dėl Kinijos. Matas Baltrukevičius rašo apie netikėta LSDP skandalo atomazgą – maištininkų pasitraukimą. Jubiliejaus proga dalijamės V. Landsbergio mintimis apie didžiausią jo gyvenimo įvykį – Lietuvai iškovotą laisvę. Vaizdo klipas supažindina su viena iš prekybos žmonėmis formų – išnaudojimu fiktyvioms santuokoms.

Antradienio, spalio 17-osios, skaitiniai

Nobelio taikos premija paskirta už branduolinį nusiginklavimą kovojančiai organizacijai, nors jo panaudojimo grėsmė išaugusi. Ką reiškia šis žingsnis? Bažnyčios lankytojai jau gali grožėtis freskomis su šv. Pranciškaus gyvenimo epizodais ant šiaurinės bažnyčios sienos. Žvelgiant į jas matyti didelė autorių saviraiškos laisvė. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi Lietuvos švietimo būklę, patarė stiprinti mokytojo profesiją. Šiandien Vidurio Rytų Europa vėl klausosi tų pačių kilnaus regiono likimo mito pažadų. Kodėl šis mitas nemarus? Justino Mickaus straipsnis.

Pirmadienio, spalio 16-osios, skaitiniai

Apie akimirką trunkančias lygiąsias, moralinę pareigą puoselėti pasaulio tautų teisuolių atminimą, sprendimą išvykti iš Lietuvos ir niekada neišblėsusią meilę gimtajai Kelmei ir Lietuvai. Visa tai - pasakojime apie rašytoją Icchoką Merą. Apie seniausios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje istoriją ir dabartį kalbėjomės su jos atminimo puoselėtoju Rimvydu Ginkumi. Pasaulyje vystosi keista tendencija: augant ekonomikai auga ir nelygybė. Pokalbis su Baltarusijos Prezidento rinkimuose 2015 m. antrąją vietą laimėjusia politike.

Sekmadienio, spalio 15-osios, skaitiniai

Naujas vestuvių drabužis yra ženklas vidinio perkeitimo ir atsinaujinimo, vedančio į kitokio gyvenimo šventimą. Gyvenimo, kuris kuriamas ant Dievo tiesos pamatų ir pagal Dievo, o ne žmogaus planą. Trys poeto Kazio Bradūno, sugrįžusio į Lietuvą, laiškai JAV likusiems bičiuliams Bernardui Brazdžioniui ir Alfonsui Nykai-Niliūnui. „Blogų dalykų invazija yra tokia stipri, kad krikščioniškoji formacija reikalauja daugiau gilių ir preciziškų pastangų“, – sako lenkė teologė, skaičiusi paskaitas Lietuvoje vilties tema. Šiandienos mentalitetui, anot autorės, masinė evangelizacija jau pernelyg sekli – ji reikalauja dialogo „akis į akį“, „širdis į širdį“. „Mūza" – tai magiškas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus, apie meilę ir apsėdimą.

Šeštadienio, spalio 14-osios, skaitiniai

„Jaučiausi įkalinta stereotipų. Maniau, kad režisierius turi būti vyriškas, logiškas, griežtas stanislavskiška prasme, netgi maniau, kad esu į tokį režisierių panaši, tačiau ilgainiui supratau, kad tai savęs apgaudinėjimas“, – sako K. Gudmonaitė. Gabrielė Jokubauskaitė – apie moksliukus ir kietuolius mokykloje bei jau prabėgus daugiau negu dešimtmečiui po jos baigimo. Guodos Azguridienės komentaras apie autoritetus ir jų kompromitacijas. Greta pasakoja, kaip draugės netektis paskatino ją pačią labiau susirūpinti savo sveikata.

Penktadienio, spalio 13-osios, skaitiniai

Evangelija pagal Joną byloja apie tai, kad nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti. Šią tiesą savo žygdarbiais įkūnijo Holokausto metu žydus gelbėję pasaulio tautų teisuoliai. Apie Paulavičių šeimos žygdarbius liudija nauja Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“. Kalbėjomės su Vaikų linijos savanore Simona Burbulyte, kuri šia prasminga veikla užsiima jau daugiau nei ketverius metus. Sekmadienį prie balsadėžių rinksis austrai. Po rinkimų turbūt jų laukia 31 metų premjeras ir koalicija su radikalais. Naujas lietuvių kūrėjų dokumentinis filmas kviečia ne vien prisiminti dramatišką istorijos laikotarpį, bet ir kelti nepatogius klausimus, apie tai, kas yra žmogus ir teisinga visuomenė.

Ketvirtadienio, spalio 12-osios, skaitiniai

Pastarąjį dešimtmetį atgimsta caro laikais ir sovietmečiu sunykęs pamaldumas Trakų Dievo Motinos paveikslui. 85-ąjį gimtadienį švenčianti Pranciškonų gimnazija išaugino iškilių asmenybių, antisovietinės rezistencijos kovotojų, o Lietuvai išsivadavus iš sovietinės okupacijos ir toliau tęsia savo misiją Kretingoje. Naujasis „Bernardinai.lt“ videoreportažų ciklas „Kalbinant lėlę“ skirtas lėlių teatrų istorijai ir juose kuriantiems menininkams. Pirmasis pasakojimas – apie ilgametį Kauno lėlių teatro lėlių konstruktorių Algimantą Kumpiką. Lenkų muziejai apie valstybės politinę dabartį pasako ne mažiau nei apie jos praeitį.

Trečiadienio, spalio 11-osios, skaitiniai

Žydų kilmės kunigas Romualdas Jakubas Weksleris-Waszkinelis pasakoja apie savo, turinčio dvigubą tautinę ir religinę tapatybę, išgyvenimus. Viena svarbiausių scenografijos funkcijų – perteikti idėją. Veidrodžiai scenoje nėra vien veidrodžiai, o kėdės vien kėdės. Apie tai – pokalbyje su jaunosios kartos teatro dailininkėmis. Socialdemokratams palikus valdančiąją koaliciją, „Bernardinai.lt“ primena, kaip susiklostė kitų partijų, išėjusių iš koalicijų, likimai. Turkolgas Šarūnas Rinkevičius – apie tai, kokia yra Irako kurdų autonomijos ateitis po Nepriklausomybės referendumo.

Antradienio, spalio 10-osios, skaitiniai

Politologas Deividas Šlekys – apie politikų nenorą didinti finansavimo gynybai. „Ar kada susimąstėte, kaip gyvena Jūsų kaimynai – Jehovos liudytojai?“ – klausia sociologė Milda Ališauskienė. Turkolgas Šarūnas Rinkevičius – apie tai, kokia yra Irako kurdų autonomijos ateitis po Nepriklausomybės referendumo. Kas penktas dirbantysis dėl savo pareigų patiria stresą, nerimą, depresijos požymius.

Pirmadienio, spalio 9-osios, skaitiniai

Politologas M. Jastramskis analizuoja tai, kodėl lietuviai taip nepasitiki politinėmis partijomis. Netikėtas radinys bernardinų kunigo Jurgio Pabrėžos knygoje užminė tikrą detektyvą. Istorikas Bernardas Gailius rašo apie tai, kodėl partizanų pasipriešinimas yra toks svarbus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos konekste. Tikroji šventvagystė – kūrybinio rašymo kursus paversti susibūrimu žmonių, savo svajonėse vartojančių raides, žodžius ir sakinius. Kūrybinis rašymas – tai grožinės literatūros rašymas. Ne feisbuko įrašų, ne „penki būdai, kaip...“

Sekmadienio, spalio 8-osios, skaitiniai

Evangelijos epizodas pasakoja istoriją, vykstančią sode – vynuogyne. Vynuogynas – tai ne vien darbo ir rūpesčio simbolis, juk iš vynuogių spaudžiamas vynas – žmogaus bendrystės ir džiaugsmo simbolis. Dr. Julija Armalytė analizuoja, ar tikrai bakterijos taps atsparios bakterijų poveikiui. Brazilijoje mokytojaujanti Miglė Stasiulionytė pasakoja apie savo patirtis ugdant išeivijos lietuvių vaikus. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui vis labiau nerimstama, kaip gyvensime toliau, tačiau iš tiesų labiausiai trūksta ne tiek veržimosi į ateitį, kiek susitvarkymo dabartyje. Tomo Daugirdo komentaras.

Šeštadienio, spalio 7-osios, skaitiniai

Henrikas Gudavičius skaitytojams siunčia dar vieną laišką iš kaimo. Dokumentika yra kaip ledkalnis, kalba šio filmo režisierius. O šalia ledkalnio išryškėja šiandienio pasaulio aktualijos. Viena jų – dialogas dėl pabėgėlių krizės. Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pasakoja apie Icchoko Rudaševskio (1927-1943) dienoraštį, svarbų Holokausto istorijos šaltinį. „Laisvės radijo“ korespondentės Svetlanos Konegen pokalbis su garsia Rusijos aktore Lija ACEDŽAKOVA apie jos vaikystę, vaidmenis teatre ir kine, draugystę su režisieriumi Eldaru Riazanovu, jos principus ir tai, kaip ji tapo penktąja kolona.

Penktadienio, spalio 6-osios, skaitiniai

Filosofas Arūnas Sverdiolas pristato mįslingą Algirdo Juliaus Greimo asmenybę. Pasak istorikų, Lietuvoje nebuvo nelaimingesnės šeimos už Dalevskius, kurių likimai buvo paženklinti kova už laisvę, tremtimi ir sušaudymais. Po šventimų, kurių data dar bus patikslinta, vyskupas taps antruoju Vilniaus arkivyskupijos augziliaru drauge su vyskupu Arūnu Poniškaičiu. Legendinį režisieriaus Larso von Triero filmą „Dogvilis“ galima narplioti įvairiomis plotmėmis, tačiau be galo įdomu pažvelgti į jį per krikščioniškąją perspektyvą.

Ketvirtadienio, spalio 5-osios, skaitiniai

Sveikindami visus mokytojus su jų profesine švente, dalinamės tekstu jau ketverius metus mokykloje dirbančios mokytojos, kuri pasakoja apie tai, kokį mokytojo idealą puoselėjo ir kaip viskas pasisuko kasdienybėje. Naujas knygos ilgumo interviu su popiežiumi Pranciškumi liečia temas, gana plačiai aptartas ankstesniuose popiežiaus pokalbiuose, tačiau netrūksta ir tikrų perlų. Leonido Donskio bičiulis, Paribio fondo kūrėjas Krzysztofas Czyzewskis prisimena savo draugą kalbėdamas apie jo mums paliktą moralinį imperatyvą. Rositos Garškaitės komentaras apie tikinčiuosius žeminančią „Keulė rūkė“ reklamą.

Trečiadienio, spalio 4-osios, skaitiniai

Istoriką Eligijų Railą apie tai, kaip turėtume vertinti Basanavičių iš šimto metų perspektyvos, kalbina Jonas Naujokas. Atsakyti į klausimą, apie ką yra armėnų režisieriaus Artavazdo Pelešiano filmai, nėra paprasta. Nors jis pabrėžia begalines montažo galimybes, vis dėlto jam svarbiausia – nuoseklus pradinės filmo idėjos laikymasis. „Niekada nesu jautęs jokios „vidinės įtampos“ tarp tikėjimo ir mąstymo. Priešingai, mąstymas visada buvo būtinas mano tikėjimui, o tikėjimas duodavo mąstymui tiesiog iš pastarojo vidaus stiprių impulsų“, – teigia filosofas Povilas Aleksandravičius. Kun. Algirdo Toliato antrojoje knygoje „Gerumo liūnas“ interpretuojant Šventojo Rašto fragmentus nagrinėjamos psichologinės, dvasinės, moralinės ir vertybių problemos. Įspūdžiai iš knygos sutiktuvių Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.

Antradienio, spalio 3-iosios, skaitiniai

Katalonijoje smurtavusi Ispanijos policija priminė apie tai, kokį pavojų demokratijai ir žmogaus teisėms gali kelti neadekvačiai į situaciją reaguojanti teisėsauga. Kur baigiasi tolerancijos ribos ir ar galima toleruoti netoleranciją? Šiuos klausimus LRT radijo laidoje kartu su Rimu Bružu svarstė Vytautas Sinica ir Donatas Puslys. Kokie Lietuvos autorinio kino tikslai, jo svarba nacionalinei kultūrai ir visuomenei? Kokia skirtis tarp kino meno ir komercinio kino? Kraštotyrininkas V. Puronas pasakoja, kad po Šiauliais gali slypėti visas požemių miestas. Ir tai nėra vien iš piršto laužtos kalbos. Pačiam istorikui teko su požemiais susidurti, domėtis, rinkti archyvinę medžiagą.

Pirmadienio, spalio 2-osios, skaitiniai

Su Alytaus pusiaukelės namų darbuotoja Inga Jakimavičiene kalbėjomės apie jos darbo specifiką, baimę dirbti su nuteistaisiais, nuteistųjų integracijos galimybes ir pusiaukelės namų naudą. Rašytojos Holly Bourne knyga prasideda kaip paprasta jaunuoliška istorija apie populiarumą ir atstumtuosius. Tačiau tai ne įprastas romanas, kaip bjaurusis ančiukas virsta gulbe. Vilniaus Žolyno globos namai jau keleri metai pertvarkyti į šeimyninius. Apie reformos vykdymą ir pasekmes – pokalbis su jų direktore. Tapytojo paveiksluose – nykstantis tikras lietuviškas kaimas, neskubri atokios gyvenvietės laiko tėkmė, paprastas gyvenimo būdas, ryšys su gamta. Jo paveikslai – tobulesnės Rumšiškės.

Sekmadienio, spalio 1-osios, skaitiniai

Žvelgiant į šį palyginimą šiandien Bažnyčioje galima išskirti dvi sau priešingas apaštalavimo tendencijas. Įdomiausia, kad sugrįžome į Lietuvos pranciškoniškąją šeimą per Kenebunką. Kad ir kaip būtų keista, tuo metu mūsų, lietuvių pranciškonų, tėviškė tikrai buvo ne Lietuvos žemėje, bet ten, kur gyveno mūsų šeima. Mokytojas Stepas Eitminavičius dalinasi trumpomis šviesiomis istorijomis. Kaip suprasti paauglius ir padėti jiems atsiskleisti XFM radijo laidai „Pasirinkimai“ atskleidžia Ieva Daniūnaitė, Paramos vaikams centro (PVC) psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė.

Šeštadienio, rugsėjo 30-osios, skaitiniai

Fiktyvios – išnaudojančios santuokos yra nauja prekybos žmonėmis forma, su kuria susiduria Europos Sąjunga. Rugsėjo mėnesio redakcijos skaitinių derlius. „Aš [eklektika] kaip ir jis [kičas], labai mėgstu bažnyčias. Kur daugiau rasi tiek erdvės ir galimybių? Tiek pakantumo, tolerancijos ir dvasinės šilumos?“. Elenos Eimaitytės satyra. Snorio Eda, yra vienas svarbiausių skandinavų viduramžių literatūros paminklų, kuris kartu su savo „sese“ – Poetine – išsaugojo Vakarų kultūrai senuosius germanų mitus, supratimą apie skandinavų dievų pasaulį.

Penktadienio, rugsėjo 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su spec. pedagoge apie jos patirtį ugdant autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Sekmadienį vyks Katalonijos nepriklausomybės referendumas, kurio centrinė Ispanijos valdžia nepripažįsta. Apie jį kalbėjomės su politologu Vyčiu Jurkoniu. Minint 630 metų Lietuvos krikšto jubiliejų, Valdovų rūmuose eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas, nutapytas šio įvykio 500 metų sukakčiai. Dabartinės diskusijos, deja, problemą labai susiaurina. Visame šiame triukšme dingsta tikroji popiežiaus paraginimo žinia: Bažnyčia atsigręžia į šeimą.

Ketvirtadienio, rugsėjo 28-osios, skaitiniai

Lietuvos partijų krizę padeda suprasti 1907 metų ištara „žmonėse sąžinės maža“, rašo Justinas Dementavičius. Partijos dažniausiai nesuvokia, kas jos pačios yra. Dokumentinio filmo „Žinau, kad tu ten“, kurį bus galima pasižiūrėti festivalyje „Nepatogus kinas“, tema – eutanazija. Tačiau atsakymo, koks pasirinkimas būtų etiškas – galimybė gyventi arba atlikti eutanaziją, šioje juostoje nerasite. Interneto portalų ir greitai reaguojančių socialinių tinklų kuriamas rezonansas neįtikėtinai išdidina įvykius, kaip tai liudija ir šių dienų pavyzdys: popiežiaus Pranciškaus „sūniškas pataisymas“ – tarsi nieko panašaus lig šiol nebūtų nutikę. Artėjant šimtajam Lietuvos gimtadieniui ir Europos paveldo metams, Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę klausiame apie netradicinius mūsų krašto istorijos ir kultūros pažinimo būdus.

Trečiadienio, rugsėjo 27-osios, skaitiniai

Per pastarąsias porą savaičių popiežiui Pranciškui buvo pareikšti trys neįtikėtini kaltinimai. „Nėra lengva atskirti pelus nuo grūdų, kai visa aplinka yra persmelkta isterijos, kuri labai apsunkina siekį atskirti teisėtą kritiką nuo seniai girdėtų ideologinių dalykų“, – rašo J. Allenas Jr. Matas Baltrukevičius – apie socialdemokratų ir liberalų skandalus. Profesionalus šiuolaikinis cirkas, kitaip nei įprasta manyti, nėra tik jaunų žmonių žanras – neretai įdomiausi artistų darbai sukuriami peržengus trisdešimtmetį. Lietuvoje šis žanras kelią skinasi jau daugiau nei dešimt metų. Apie pasirengimą santuokai ir pirmuosius metus susituokus „Artumai“ pasakoja dvi jaunavedžių poros.

Antradienio, rugsėjo 26-osios, skaitiniai

Vokietijos kanclere ketvirtą kartą iš eilės taps Angela Merkel. Tačiau pergalė šį kartą kukli, o nežinomybės dėl ateities – daug. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje. Pokalbis su istorike dr. Alina Zawadzka apie sovietų valdžios kovos su Katalikų Bažnyčia padarinius ir pasipriešinimą jai Vilniaus krašte. VU matematikos profesorius Alfredas Račkauskas – apie tai, ką iš tikrųjų reiškia kokybiškas aukštasis mokslas ir kaip tai pasiekti. Po „Brexit“ padidėjo Europos dezintegracijos tikimybė. Apie galimus scenarijus rašo politikos filosofas Ivanas Krastevas, kurio knygą apžvelgia Donatas Puslys.

Pirmadienio, rugsėjo 25-osios, skaitiniai

Kodėl Simone Weil norėjo politinių partijų panaikinimo? Giedriaus Saulyčio komentaras. Lietuvos aklųjų biblioteka yra išskirtinė ne tik todėl, kad dauguma jos klientų turi regos negalią. Ji turbūt vienintelė šalies biblioteka, kuri pati leidžia knygas. Apie šios įstaigos veiklą – pokalbis su direktore. Rugsėjo 25 d. minime 252-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio – politiko, diplomato, aktyvaus 1794 m. sukilimo dalyvio, kompozitoriaus – gimimo metines. Hanas Benninkas – itin teatrališkas atlikėjas. Kai jis groja, neįmanoma atplėšti nei ausų, nei akių. Europietiškojo laisvojo džiazo ikona netrukus viešės Lietuvoje ant festivalio „Vilnius Jazz“ scenos.

Sekmadienio, rugsėjo 24-osios, skaitiniai

Žmoguje glūdi troškimas sutikti Viešpatį, ir ne tik sutikti, bet ir būti kartu, dalintis jo gyvenimu. Ir Dievas šito nori, tad kviečia žmones daryt Jo darbus, veikti drauge. Sekmadienio homilijos autorius kunigas Vytautas Brilius. Išmokime mėgautis gyvenimu ir jo teikiamais mažais džiaugsmais. Komercinio kino kūrėjui filmas yra saviraiškos forma, nes joje vienaip ar kitaip atsispindi jų patirtis ir požiūris, tačiau žiūrint iš prodiuserio ar platintojo pusės filmas yra komercinis produktas, potencialiai atnešiantis pelną. Mintis apie 11-ąją Kauno bienalę „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas“ apibendrina dailės kritikė Birutė Pankūnaitė.

Šeštadienio, rugsėjo 23-iosios, skaitiniai

Prie bendro stalo, dalyvaujant vertėjai, kalbėjosi Holokaustą išgyvenusios moters sūnus, muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Kauno geto budelio Helmuto Rauco anūkė, vokiečių rašytoja Reglindis Rauca. Š. Barto naujausiame kūrinyje „Šerkšnas“ kartojasi daugeliui lietuviškų filmų būdingos problemos – sustingęs scenarijus, neįtikinantis aktorių darbas ir nesugebėjimas perteikti meilės santykio. Los Andželo vyskupo augziliario Roberto Barrono paskaitos „Facebook“ būstinėje 2017 m. rugsėjo 18 dieną akcentai. J. Česonytė nesivaiko meno madų ir tendencijų, nesiekia viešumos, karjeros aukštumų. Tapytoja kuria sau, laisvalaikiu, iš vidinio poreikio saviraiškai. Todėl jos kūryba autentiška, originali ir tikrai verta dėmesio.

Penktadienio, rugsėjo 22-osios, skaitiniai

Kaip atpažinti ir nemedikamentinėmis priemonėmis gydyti depresiją, klausiame Depresijos gydymo centro įkūrėją, klinikinę psichologę Aušrą Mockuvienę. Rugsėjo 11-ąją – poeto, publicisto, vertėjo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus emerito, naujojo Vilniaus universiteto garbės daktaro Tomo Venclovos gimimo dieną – vyko tikra kūrybinė, intelektualinė puota. Jau sekmadienį prie balsadėžių rinksis Vokietijos rinkėjai. „Bernardinai.lt“ jau pristatė dviejų didžiųjų partijų – Krikščionių demokratų (CDU/CSU) ir Socialdemokratų (SPD) platformą ir galimybes. Tačiau į parlamentą turėtų patekti dar keturių partijų kandidatai. Apie jų galimybes ir galimą valdžią – apžvalgoje. Savo trumpoje ir spontaniškoje kalboje Pranciškus paskelbė pokyčius ir naujas gaires, teigdamas, jog asmuo, kuris yra pripažįstamas kaltas „dėl lytinių nusikaltimų prieš vaikus, gali kreiptis į popiežių malonės“, tačiau, – pabrėžia popiežius, – „aš niekada tokio prašymo nepasirašiau ir nepasirašysiu. Tikiuosi, jog tai yra aišku“.

Ketvirtadienio, rugsėjo 21-osios, skaitiniai

Apie partizanų pergales ir pralaimėjimus svarsto Balandiškio akademinio jaunimo stovyklos-seminaro „Laisvės kovų atmintis“ dalyvis Vykintas Vaitkevičius. Politikai ir žiniasklaida neretai neatsakingai kalba apie Rusijos grėsmę. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Masinės komunikacijos priemonės tapo žmonių socialinio statuso arbitru. Modifikavo šeimos struktūrą, sumenkindamos tradicinių autoritetų vaidmenį. Taip savo naujoje knygoje teigia italų vyskupas Mario Toso. Autorius įspėja, kad šiuolakinės medijos gali manipuliuoti ir indoktrinuoti visuomenę, apribodamos asmens sprendimo ir pasirinkimo laisvę. Minint 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos šimtąsias metines, iškyla būrio lietuvių kunigų panoraminis paveikslas: laikysena, ryžtas ir aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

Trečiadienio, rugsėjo 20-osios, skaitiniai

Rugsėjo 18 d. paviešinta finansinė ataskaita apie beveik pusę milijardo lirų, kurias Šventasis Sostas neva išleido, padengdamas 1983-iaisiais paslaptingai dingusios paauglės Emanuelos Orlandi buvimo užsienyje išlaidas, kelia daugybę klausimų, atveria senas žaizdas. Ar solidarumu pagrįsta ekonomika gali būti išplėtota ne tik ekonominės krizės sąlygomis, klausia MRU doktorantė Audronė Urmanavičienė. Algimantė Ambrulaitytė yra Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakulteto II kurso studentė, jau šiandien kurianti ateities žurnalistiką Lietuvoje. Medžio meistras Jonas Bugailiškis sako, kad jam labiausiai patinka drožti kryžius ir skulptūras: „Nes čia daugiausia kūrybos. Drožiu laikydamasis senolių tradicijos, savaip interpretuodamas, be jokių išankstinių eskizų.“

Antradienio, rugsėjo 19-osios, skaitiniai

Apie iššūkius, su kuriais vos sukūrę šeimą susiduria sutuoktiniai, svarsto Zita Vasiliauskaitė. Pasaulis stebi krizę Mianmare – kariuomenė su vyriausybe, vadovaujama Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi, vykdo etninį valymą musulmoniškoje Rachinų valstijoje. Apie šią tragediją – Gintarės Kubiliūtės apžvalgoje. Medicina mus atitolino nuo skausmo. Nuolatinė anestezija mus įtikina, kad išsivadavimas iš fizinio skausmo zonos turįs tiesiogiai persikelti ir į socialinę sferą. Kaip skatinti lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas? Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė V. Smaleckaitė sako, kad dažnai leidėjai prioritetą skiria charizmatiškiems, komunikabiliems rašytojams, mokantiems kelias kalbas.

Pirmadienio, rugsėjo 18-osios, skaitiniai

Nuo vasario mėnesio pabaigos „Bernardinai.lt“ skaitytojai gali geriau pažinti islamo kultūrą todėl, kad į mūsų autorių gretas įsijungė jaunas turkologas Šarūnas Rinkevičius. Apie susidomėjimą Turkija, stereotipus apie islamą ir Turkiją – šiame pokalbyje. Japonijos kultūros festivalis „NowJapan‘17“ – koks jis buvo? Japonija – moderni technologine pažanga garsėjanti šalis. Tačiau japonai puoselėja savo tradicijas ir labai savitai jas stilizuoja, integruoja į XXI amžių. „Net nugyvenus didžiausią dalį gyvenimo dviese, visada reikia kitų pagalbos – galimybės dalytis, pasiguosti, o kartais paklausti“, apie sutuoktiniams kylančius sunkumus rašo Dalia Lukėnienė. Vilniaus universiteto doktorantė Augustė Dementavičienė pristato serbų rašytojo Danilo Kišo knygą „Boriso Davidovičiaus kapas“.

Sekmadienio, rugsėjo 17-osios, skaitiniai

Niekam neturime būti skolingi meilės, o ji – neatsiejama nuo atleidimo, sako šio sekmadienio homilijos autorius kunigas pranciškonas Evaldas Darulis. Jauna dizainerė Rugilė Gumuliauskaitė neseniai pristatė mados kolekciją, skirtą neregiams. Su ja apie kolekcijos specifiką kalbėjosi Aistė Marčiulaitytė. Aktorės Marijos Žemaitytės pomėgis – iš tiesų ypatingas. Ji medžioja ugnį lankydamasi skirtinguose pasaulio kraštuose. Šį kartą Marija savo medžioklei pasirinko nedidukę salą Phi Phi, esančią Tailande. Vilniuje ir Lentvaryje praūžė Galerijų savaitgalis. Tokie savaitgaliai įvairiose pasaulio šalyse vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Džiugu, kad Lietuva – ne išimtis.

Šeštadienio, rugsėjo 16-osios, skaitiniai

XVI a. pradėję evangelizuoti Aziją jėzuitai suvokė tarpreliginio dialogo svarbą. Tomo Venclovos palinkėjimas Lietuvai: „Priešintis savųjų paklydimams, nepasiduoti įsisenėjusiems neprotingiems įpročiams ir dvigubiems standartams, net jei juos remia dauguma – manyčiau, ypač tada, kai juos remia dauguma.“ Mokytojas Stepas Eitminavičius – apie tai, jog dėl savo pavardės nežino geresnio keliavimo būdo už ėjimą. Galerijų savaitgaliai įvairiose pasaulio šalyse vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Toks renginys skirtas pristatyti pirmąsias parodas, atidaromas mieste po vasaros sezono. Ši tradicija pagaliau pasiekė ir Lietuvą.

Penktadienio, rugsėjo 15-osios, skaitiniai

Apie autizmo situaciją, galimus pokyčius ir pagalbą tėvams – pokalbis su medicinos srities atstovu doc. Dainiumi Pūru. Šis filmas pasirodė likus kelioms dienoms iki „Zapad“ pratybų. Jis svariai prisideda prie pilietinės visuomenės formavimo, patriotiškumo šalyje sklaidos, o tokių talentingų ir jaunų kūrėjų Lietuvai reikia kuo daugiau. Senjoro nuotykiai knygyne, arba Kodėl Lietuvos laukia šviesi ateitis. Vokietijos socialdemokratų partija susiduria su rimtomis problemomis: nyksta darbininkų klasė, be to, jie nusisuka nuo anksčiau karta iš kartos palaikytos partijos. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje.

Ketvirtadienio, rugsėjo 14-osios, skaitiniai

Su politologu Tomu Janeliūnu kalbėjomės apie šiandien prasidedančias „Zapad“ pratybas ir Lietuvos saugumą. Ordino vadovas dalijasi mintimis apie tai, kuo šiandien gyvena pranciškonų – konventualų bendruomenė ir kaip bus toliau einama pirmųjų Lietuvos evangelizuotojų pramintais takais. Pokalbis apie vaikų problemas su „Vaikų linijos“ atstove J. S. Jasiulione. Rašytoja, Vilniaus gidė G. Viliūnė prisipažįsta įkvėpimo ieškanti stovinčio laiko karalijoje, ten, kur galima pajusti istorijos dvelksmą: vietose, kur gyveno jos rašomų knygų herojai, muziejuose, senose bažnyčiose.

Trečiadienio, rugsėjo 13-osios, skaitiniai

Vilniaus „Versmės“ gimnazija nuo šių mokslo metų tampa Teofiliaus Matulionio gimnazija. Apie pokyčius, ugdymo modelį, neįgaliųjų ir pabėgėlių vaikų įtraukimą – pokalbis su direktore ir pavaduotoja ugdymui. Režisierius Eli Rolandas Sachsas dokumentiniame filme pasakoja apie savo brolio atsivertimą į islamą. Apie „Minesotos“ programą – psichoterapinį gydymą, skirtą padėti priklausomiems žmonėms, pasakoja Albinas ir Rasa, programoje dirbantys nuo pirmųjų „Minesotos“ įkūrimo dienų. Menininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė tapo biblines temas, taip parodydama, kad egzilio, išvarymo, pabėgimo tema yra amžina, siekianti Adomo ir Ievos laikus. Taip pat parodoje naudojama ir kita raiška – grafinė, laikraštinė, realistinė.

Antradienio, rugsėjo 12-osios, skaitiniai

Kas yra, o kas nėra „Bernardinai“? Rimvydas Valatka rašo apie istorijos politiką, kuri dažnai svyruoja tarp šalto konsensuso ir urapatriotų aistros. Artėjant naujiems Vokietijos parlamento – Bundestago rinkimams, psichologas P. Grunewaldas atliko naują tyrimą, kuriame žvelgė į dabartines visuomenės politines nuostatas. „Jaunas teatras yra fragmentiškesnis. Kiekvienas fragmentas turi savo spalvą, charakterį. Jaunam teatrui būdingas savitas kandumo, įžūlumo ir nuoširdumo mišinys. Jaunieji lengviau ir atviriau žiūri į teatrą“, – kalba A. Liuga.

Pirmadienio, rugsėjo 11-osios, skaitiniai

Lenkijos valdžia iš naujo kelia okupacinės Vokietijos žalos klausimą. Kiek tai yra pagrįsta, klausia Gintarė Kubiliūtė. Iki Antrojo pasaulinio karo daugelyje Lietuvos miestų stovėjusios medinės sinagogos sunaikintos karo arba pokario metais. Tačiau yra miestų, kurie gali didžiuotis išsaugoję svarbių medinių žydų sakralinės architektūros pavyzdžių. Vienas jų – Pakruojis. Videoįraše Leonidas Donskis pristato tris knygas: Czesławo Miłoszo „Pavergtą protą“, Aleksandro Solženicyno „Viena Ivano Denisovičiaus dieną“ ir Ray Bradbury „451° Farenheito“. Rinkimai Norvegijoje žada du istorinius lūžius. Tikėtina, kad po 93 metų pertraukos rinkimus laimės nebe Darbo partija. Be to, visoms mažosioms partijoms sukilus prieš naftos pramonę, realu, kad jos bus atsisakyta apskritai. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus analizėje.

Sekmadienio, rugsėjo 10-osios, skaitiniai

Bažnyčios tradicijoje „nusidėjėlio pabarimas“ laikomas vienu iš dvasinių gailestingumo darbų, sako Evangelijos komentaro autorius kun. Mykolas Sotničenka. Šie kunigai rinkosi kankinystę, o ne išdavystę. Visi jie buvo pasmerkti myriop už tai, kad saugojo išpažinties paslaptį. Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Matas Baltrukevičius kviečia prisimintį „Linkin Park“ grupės lyderį Chesterį Benningtoną. Birželio pabaigoje mirusio religijos sociologo Peterio Bergerio idėjų raida rodo ant kokio netvirto pagrindo stovi mokslas apie religiją ir kaip sunkiai nuspėjama krikščioniškumo istorija.

Šeštadienio, rugsėjo 9-osios, skaitiniai

Poetui Tomui Venclovai šiemet – 80. Jo keliami klausimai yra universalaus pobūdžio, laiko tėkmėje nepraradę savo aktualumo. Todėl, kultūros istoriko A. Švedo įsitikinimu, T. Venclovos idėjoms reikia vis iš naujo suteikti reikšmę. „Jeigu tai nėra svarbiausia šių metų lietuvių autoriaus knyga, nežinau, kokia ji yra. Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius parašė knygą ne tik Lietuvai, ne tik Europai, o visai Vakarų kultūrai“, – štai taip Justinas Dižavičius pristato knygą apie agentą 007. Kai žvelgiu atgal, matau, kad patys įsimintiniausi kelionių momentai yra tie, kai likdavau vienas... Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, nepamirštama kone penkis šimtus metų, atranda atgarsių vis naujose kartose.

Penktadienio, rugsėjo 8-osios, skaitiniai

Vyras arba dirbdavo, arba gerdavo, o Daiva viena namuose su dviem mažais vaikais, nuolat pervargusi, nelaiminga ir pikta, nes beveik visi buities rūpesčiai krito ant jos vienos pečių. Rugsėjo 8 dieną br. Adomas Vyšniauskas OFM duoda amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine. Ta proga jis dalijasi apie savo pašaukimą ir tai, kas padėjo išlikti šiame kelyje, nepaisant įsimylėjimų ir kitų krizinių laikotarpių. Vitalijaus Gailiaus pasižvalgymas po Rusijos muzikos užkaborius. Muzikos apžvalgininkas pristato kolektyvus, kurie susikūrė po 2000-ųjų ir kurie galėtų sudominti muzikai neabejingą sielą. Artėjančių Vokietijos parlamento rinkimų favoritais laikomi krikščionys demokratai. Jų sėkmės paslaptis – sugebėjimas sukurti kairiųjų ir dešiniųjų idėjų lydinį. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus tekste.