Šiandien

Šeštadienio, balandžio 27-osios, skaitiniai

Monografiją „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ parašiusi D. Šabasevičienė teigia, kad J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas. Balandžio 27-ąją Lietuvoje minima Medicinos darbuotojų diena. Pokalbis su gydytoja apie mūsų sveikatą ir savijautą. Irena Petraitienė pasakoja apie jėzuitą kunigą Ladislovą Baliūną. Bausmes, jų priežastis, pobūdį, trukmę ir pasekmes dažniausiai atsimename kaip vienus skausmingiausių vaikystės patyrimų, deja, linkusius pasikartoti ir kitoje kartoje. Kaip auklėti vaikus ir išvengti smurto?

Penktadienio, balandžio 26-osios, skaitiniai

Kai dega bažnyčia, nyksta ne tik pastatas ar meno kūriniai, bet žmonių patirtis, istorijos, prašymai, padėkos. Alina Pavasarytė kun. A. Saulaičio parodos „Misijų stotelės“ kontekste pasakoja apie misionierystės ypatumus. Pokalbis su Harvardo universiteto sociologijos doktorante, Amerikos lietuve Andreja Siliunas. Kelionė po Vilniaus vietas, menančias Pasaulio tautų teisuolius - žmones, gelbėjusius žydus Antrojo pasaulinio karo metais.

Ketvirtadienio, balandžio 25-osios, skaitiniai

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, tarptautinių santykių eksperte prof. Dovile Jakniūnaite apie kandidatų į prezidentus užsienio politikos gaires. 30 dienų iššūkis žmonoms melstis už savo vyrus. Psichologė Zita Vasiliauskaitė aptaria strategijas, padėsiančias artimiesiems būti šalia sergančių depresija. „Muzika man yra viltis, o kūriniai, įkvepiantys groti, gali būti patys įvairiausi – svarbiausia bendrumo, artimumo ryšys su jais“, – sako konkurso „Lisztofonija“ nugalėtoja.

Trečiadienio, balandžio 24-osios, skaitiniai

Teologams ir Bažnyčios hierarchams ginčijantis apie dvasines seksualinės krizės priežastis, vis daugiau dėmesio sulaukia žmogiškasis veiksnys. Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių. Alfa kursų medžiagoje atsakoma, kodėl ir kaip skaityti Bibliją.

Trečiosios Velykų dienos, balandžio 23-iosios, skaitiniai

Popiežiaus emerito Benedikto XVI laiškas apie seksualinio išnaudojimo skandalą Bažnyčioje. Tyrimai rodo, kad mažamečiai vaikai Lietuvoje per daug laiko praleidžia prie įvairių ekranų, o tai susiję su prastesne jų emocine savijauta, miego sutrikimais, nutukimu ir kitomis problemomis. LNOBT orkestro arfininkė A. Baliunytė dalijasi patirtimis, kaip skamba opera, baletas rankų pirštams išgaunant garsus įstabaus instrumento stygomis. Žilvinas Švedkauskas aptaria naują monografiją „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus? Trijų kūnų problema Lietuvos politikoje“.

Antrosios Velykų dienos, balandžio 22-osios, skaitiniai

Brolis Vytautas Markūnas pristato salezietišką ugdymo metodą. Balandžio 22 d. sueina 149 metai nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino gimimo. Pranciškono kun. Ramūno Mizgirio velykinis sveikinimas. Vakare tėvui Stanislovui atminti naują knygą apie jį parašiusi V. Morkūnienė kalbėjo, kad nesibaigė nei tėvo Stanislovo gyvenimas, nei jo Paberžė. Prasideda antrasis tėvo Stanislovo kelio etapas.

Velykų sekmadienio, balandžio 21-osios, skaitiniai

Prisikėlimą liudija ne žodžiai, o buvimas šalia. Homilijos autorius – vysk. Darius Trijonis. Irena Petraitienė pasakoja apie jėzuitą kunigą K. Garucką. Akivaizdu, kad Kristaus prisikėlimas nėra menkas reikalas, o tai yra ir visa Velykų prasmė. Tad ar įmanoma pagrįsti tokį radikalų teiginį?, klausia Laurynas Jacevičius.

Didžiojo šeštadienio, balandžio 20-osios, skaitiniai

Dr. Benas Ulevičius komentuoja Hans Urs von Balthasaro knygą „Pasaulio širdis“. Paryžiaus Dievo Motinos katedros dvasią turės prikelti Bažnyčia. Jokia valstybė to niekada nepadarys už tikinčiųjų bendruomenę, rašo kunigas, teologas dr. Andrzej Draguła. Margutis – dovanojama maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke. Kun. Gabrieliaus Satkausko Velykų vigilijos komentaras.

Didžiojo penktadienio, balandžio 19-osios, skaitiniai

Kun. Mozės Mitkevičiaus komentaras apie Didįjį penktadienį. Pokalbis su neregiu kunigu Ramučiu Janšausku. Pokalbis su T. M. Keane Greimas – moterimi, kuri ne tik lankė A. J. Greimo seminarus, skaitė jo knygas, bet ir praleido su juo paskutiniuosius metus: kartu dirbo, diskutavo, keliavo. Živilė Kropaitė rašo apie filmą "Tumo kodeksas" (rež. Eimantas Belickas, 2018).

Didžiojo ketvirtadienio, balandžio 18-osios, skaitiniai

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. Kelionė po Vilnių rašytojo pėdomis. Istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša pasakoja apie istoriko pašaukimą. Kun. Gabrieliaus Satkausko komentaras apie Didįjį ketvirtadienį. Naujas François Ozono filmas, pasak psichologo-psichoterapeuto Roberto Petronio – apie daugiaplanio atvirumo poreikį.

Didžiojo trečiadienio, balandžio 17-osios, skaitiniai

Kun. Roberto Urbonavičiaus Didžiojo trečiadienio komentaras. Pokalbis su Domininku ir Virginija Lizdeniais, jauna šeima auginančia keturis vaikus. Liepsnoms naikinant Švenčiausiosios Dievo Motinos katedrą buvo kėsinamasi į daugiau dalykų nei tik pasaulinę katalikų šventovę ar architektūrinį šedevrą. Katedroje taip pat atsispindi ir žydų tautos istorija. Libano režisierės N.Labaki filmas „Kafarnaumas” kelia klausimus apie pasaulį, kuriame popierius yra viskas, o žmogiška būtybė- niekas.

Didžiojo antradienio, balandžio 16-osios, skaitiniai

„Blaivybė viską man grąžino“, – šiuos žodžius sunkioje, bet viltingoje priklausomybės istorijoje ištaria Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko globos namų gyventoja. Tapatybių kova veda į nesibaigiantį visų karą prieš visus (linkteliu Hobbesui), rašo Paulius Gritėnas. Kun. Robertas Urbonavičius komentuoja Didžiojo antradienio prasmę. Apie paveldo sampratas, senųjų pastatų adaptacijas ir kintantį jų suvokimą – pokalbis su architekte R. Chmieliauskaite.

Didžiojo pirmadienio, balandžio 15-osios, skaitiniai

Artėjant prezidento ir Europos parlamento rinkimams, kiekvienas ieškome kriterijų ir argumentų, rinkdamiesi kandidatą. Šiandien švenčiame tremtinės, ateitininkės Adelės Dirsytės gimimo dieną. K. Navakas mūsų literatūros lauke unikali figūra ne tik savo kūryba, bet ir laikysena, amplua, pačios biografijos dinamika ir horizontais. Kun. E. Puzynios SJ komentaras apie Didžiąją savaitę.

Sekmadienio, balandžio 14-osios, skaitiniai

Nepastovumo patirtis nuolat lydi žmogaus gyvenimą. „Caritui“ švenčiant įkūrimo 30-metį pokalbis su arkivyskupu S. Tamkevičiumi apie „Carito“ atsikūrimą, sovietmečiu ribojamą Bažnyčios karitatyvinę veiklą ir organizacijos ateities perspektyvas. Bet iš tikrųjų dosnumas, kaip visos dorybės, labiau už bet kokį paramos gavėją reikalingas pačiam rėmėjui, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Pokalbis su A. Kavaliauskaite, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi debiuto / jaunojo menininko kategorijoje už atliktą dokumentinį tyrimą ir monospektaklio „Seen“ sukūrimą.

Šeštadienio, balandžio 13-osios, skaitiniai

„Aistra ir meilė – du skirtingi dalykai. Myli, jei suteiki kitam žmogui erdvę augti ir bręsti, tobulėti, tapti geresniam“, – įsitikinęs A. Toliatas. Žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ apžvalgininkas Tomas Daugirdas komentuoja Lietuvos politinių veikėjų antipatijas neoliberalizmui. Apie tai, ką reiškia versti pjeses ir kokią vietą kuriant spektaklį užima vertėjas, pokalbis su A. Melkūnaite, J. Pieslyte ir R. Jonynaite. Irena Petraitienė pasakoja apie Kauno šv. apaštalų Petro ir šv. Povilo arkikatedros didžiojo altoriaus skulptūras.

Penktadienio, balandžio 12-osios, skaitiniai

Žiūrint filmą „Rūgštus miškas“ įtampos tarp žmogaus ir gamtos temą papildo paralelinės, atsirandančios dėl konceptualaus filmo formato: kamera ne tik iš arti fiksuoja sparnuočių koloniją, bet ir jų akimis stebi žmones. Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“. Ateinančių Sekminių metu „Charis“ – naujai kuriama tarnyba, tarnausianti Katalikų charizminio atsinaujinimo malonės srovei, pradės savo veiklą. Popiežiaus pamokslininkas Raniero Cantalamessa. Vilniaus Reformatų sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuviškosios raštijos kūrėjams.

Ketvirtadienio, balandžio 11-osios, skaitiniai

Pokalbis su knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku. Kryžių griovimas Kuropatuose, kompromisų su valdžia ribos Baltarusijoje, Ukrainos prezidento rinkimai, „Brexit“, populizmas – apie visa tai interviu su rašytoja Svetlana Aleksijevič, Nobelio premijos laureate. Apie pašaukimą videoreportaže pasakoja Lietuvos krepšinio rinktinės vyr. treneris Dainius Adomaitis. Pokalbis su Gailestingumo šventovės ansamblio nariais apie jų atradimus giedant kantičkas.

Trečiadienio, balandžio 10-osios, skaitiniai

Kartu su gerąja žinia apie oficialų Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju subrendo S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Šventieji, palaimintieji ir herojai“. Apie psichologijos ir religijos santykį kalbamės su psichologe doc. dr. J. Lazauskaite-Zabielske. Stanislovą Tomą, tais 2000 metais dar kaip Stanislovą Čechovičių, sutikau pirmosiomis rugsėjo dienomis kai jis įžengė į Vilniaus universiteto Baltupių barako 614 a. kambarį, rašo Justinas Dementavičius. Per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc. Kas tai nulėmė? Psichologas Paulius Skruibys įvardija keletą priežasčių.

Antradienio, balandžio 9-osios, skaitiniai

Pokalbis su dr. Benu Ulevičiumi apie klestėjimo teologiją. Pokalbis su istorike Aelita Ambrulevičiūte apie Vilniaus miesto modernėjimo procesus XIX a. pab. ir XX a. pr. Irena Petraitienė pasakoja apie Maironio ir Naujalio draugystę bundančioje Lietuvoje. „Pirmą kartą pabandžiau alkoholio būdamas dar visai vaikas. Kiek pamenu, man tebuvo ketveri ar penkeri“, – savo priklausomybių istoriją pradeda pasakoti Algimantas.

Pirmadienio, balandžio 8-osios, skaitiniai

Tikinčiųjų bendruomenei reikia priminimų apie tai, kas padeda gyventi autentiškesnį gyvenimą. Masalskio teatras – ši frazė jau turi tam tikrų apibrėžimų, apibūdinimų ar bent jau intuityvių nuojautų teatrinėje erdvėje. Vitalijus Manskis - ukrainiečių kilmės dokumentinio kino režisierius, tiriantis, kaip visuomenės, individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir taip netenka savo laisvės. Apie pirmųjų Lietuvos dešimtmečių studentiją pasakoja Karolina Sadauskaitė.

Sekmadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Jėzus išgelbsti myriop pasmerktosios gyvybę, ištardamas žodžius, į kuriuos teisiantieji nepanoro įsigilinti. V. Adomonytė svarsto apie santykį su Dievu: mano ryšys su Dievu yra malda. Į Vladimiro kalėjimą pal. T. Matulionis pateko 75 metų amžiaus ir išbuvo iki 81-erių. Vyskupas sėdėjo septyniolikoje kalėjimo kamerų kartu su šimtu įvairiausių tautų kalinių. Kartais gyvenimas suteikia galimybes stebėti ir įsivaizduoti kitus rašančiuosius, tarsi ne taip labai tolimus, ne taip labai artimus, o tiesiog panašia veikla užsiimančius žmones.

Šeštadienio, balandžio 6-osios, skaitiniai

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas“, – paskaitoje kalbėjo D. Pūras. 1948 m. vyskupas Fultonas J. Sheenas pasakė beveik pranašišką kalbą „Komunizmas ir Vakarų sąžinė“, kurioje pasidalijo savo įžvalga apie artėjančią krizę Bažnyčioje. Krikščionybė neaiškina žmonėms, ką jie turi daryti, bet pradeda nuo to, ką Dievas padarė jiems per Jėzų Kristų, teigia kun. Ramūnas Mizgiris OFM.

Penktadienio, balandžio 5-osios, skaitiniai

Į psichologą vaikų darželyje vis dar žiūrima nepatikliai, sako edukacinė psichologė G. Kelpšaitė. Pokalbis su Pierre’u Giseliu, šveicarų protestantų teologu ir visame pasaulyje garsiu religijų tyrinėtoju, Lozanos universiteto profesoriumi. MO muziejus lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis. Teologo L. Feingoldo paskaitos apie pasaulio sukūrimą ištrauka.

Ketvirtadienio, balandžio 4-osios, skaitiniai

Kaip Vilniaus metraštininkas, Rafaelis Chwolesas suskubo įamžinti pranykstančius žydiškojo Vilniaus pėdsakus savo tapybos ir fotografijos darbuose. Pokalbis su Pierre’u Giseliu, šveicarų protestantų teologu ir visame pasaulyje garsiu religijų tyrinėtoju, Lozanos universiteto profesoriumi. Filmas „Pasaulio šerdis“ pataiko tiesiai į širdį savo meile žmogui, dvasines traumas ir šeimos skaudulius nagrinėjančia tema, jausmingai atskleidžiama taktiliniu santykiu su gyvūnais. Pokalbis su istoriku doc. dr. Liudu Jovaiša apie LDK vienuolių gyvenimą.

Trečiadienio, balandžio 3-iosios, skaitiniai

„Betanija“ neša viltį, kad net didžiausioje tragedijoje ir tamsybėje žmoguje nemiršta tai, kas jį daro žmogumi, kad žmogus gali keistis, ypač jei atsiras, kas jam ranką paduoda. Videoreportaže dainininkas, operos solistas Merūnas Vitulskis pasakoja apie savo pašaukimą. Interviu su Lietuvoje viešėjusius Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų Kongregacijos sekretorius arkivyskupu José Rodríguezas Carballo OFM. Neužtenka Mišiose tik sėdėti ir klausytis tartum paskaitoje. Turime tapti dalyviais, pasidomėti tuo, kas vyksta, išmanyti taisykles, teigia dr. B. Ulevičius.

Antradienio, balandžio 2-osios, skaitiniai

„Kažkada mano gyvenime viskas taip susiklostė, kad pradėjau vartoti alkoholį, o vėliau – ir narkotines medžiagas“, – savo skaudžią priklausomybių istoriją audioreportaže papasakojo vyras. Ar klausiame politikų apie jų santykį su tikėjimu ir ar tyrinėjame jų subrandintus vaisius? – padarytus darbus, nes tik geri darbai gali patvirtinti tikėjimo tikrumą ir gylį. Almanto Stankūno komentaras. Apie autizmo spektro sutrikimą mūsų visuomenė žino labai nedaug, tad gajūs mitai apie išgalvotą ligą. Vyskupas D. Trijonis dalinasi įžavlgomis apie balandžio 2 d. pasirodžiusį popiežiaus Pranciškaus posinodiniį apaštalinė paraginimą jaunimui „Christus vivit – Kristus gyvena“.

Pirmadienio, balandžio 1-osios, skaitiniai

Błaszczykowskio traumos, fizinis skausmas ar psichiniai kentėjimai primindavo sirgaliams, kad aikštelėje laksto ne vien Ronaldo ar Lewandowskio stiliaus supermenai, o žmonės – iš kūno ir kraujo. Šiais metais Peteris Tabichis apdovanotas „Pasauline mokytojo premija“ (Global Teacher Prize) ir vadinamas geriausiu mokytoju pasaulyje. J. Meko elgesio būdas buvo visada daryti kitaip, nei daro dauguma. Tačiau pabandykime patys taip gyventi laikais, kai žinomumas, vieša pagarba atveria tiek daug durų, bet pasiglemžia tikrumą. Jau ankstyvojoje savo poemoje Maironis pasirodo ryžtingas lietuvybės gynėjas, rašo Viktorija Šeina.

Sekmadienio, kovo 31-osios, skaitiniai

Tikrasis sūnus palaidūnas, tikrasis sūnus švaistūnas, paleidžiantis vėjais savo tėvo turtą, yra Jėzus Kristus. Patagonija yra beveik žmogaus nepaliestas atšiauraus grožio kraštas. „Matulionis pergyveno keturias sovietų slaptosios policijos kartas, o kad pergyventų penktąją, jam pritrūko savaitės. Jis atsilaikė prieš Lenino ČK ir OGPU, Stalino NKVD ir Chruščiovo KGB ir MGB“, – rašė JAV karo žurnalistas 1962 metais. Iš kur kyla smurtas? Kaip stabdyti smurtą?

Šeštadienio, kovo 30-osios, skaitiniai

Kino dokumentininko A. Matelio įsimintiniausios mintys iš susitikimo su juo M. K. Čiurlionio namuose pokalbių su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais cikle. Jau ankstyvojoje savo poemoje Maironis pasirodo ryžtingas lietuvybės gynėjas, rašo Viktorija Šeina. Prieš 135 m., 1884 m. kovo 30 d., gimė Benediktas Andruška, pirmasis XX a. pradžios lietuvis jėzuitas, Lietuvos jėzuitų provincijos atkūrimo iniciatorius, jos provincijolas, rašytojas, tikėjimo liudytojas. „Mes nenorime būti alkani, tai vargina, tai atima saugumo jausmą, todėl statome namus, užpildome šaldytuvus, perkame minkštas lovas ir nugrimztame jose“, – svarsto A. Toliatas. M. Kondrat filmo „Meilė ir gailestingumas“ apžvalga.

Penktadienio, kovo 29-osios, skaitiniai

Kaune juntama didesnė poliarizacija tarp naujesnio požiūrio ar eksperimentinio teatro ir konservatyvaus žvilgsnio, tam tikro „andergraundo“ ir komerciškumo. Pokalbis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu apie tiesą, mokytojo profesiją, estetinį pasigėrėjimą, Kūrėją ir kaip iš beždžioniukų tapome žmonėmis. Raniero Cantalamessa OFM Cap pamokslas apie pasninką.

Ketvirtadienio, kovo 28-osios, skaitiniai

Praėjusiais metais sostinėje, Užupyje, atidarytas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“. Kovo 28 d. Pucke mirė Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas (1905–1945). Operetė šiais laikais, pasak I. Briazkalovaitės – geras dalykas, nes tai pats linksmiausias žanras, čia viskas baigiasi gerai, kad ir kokių peripetijų vyktų.

Trečiadienio, kovo 27-osios, skaitiniai

Švenčiant Teatro dieną – pokalbis apie mūsų teatro džiaugsmus ir liūdesius su viena aktyviausiai apie teatrą rašančių kritikių D. Šabasevičiene. Mindaugo Nastaravčiaus knygos „bendratis: vieno eilėraščio istorija“ recenzija. Praėjusį penktadienį, po dvejus metus trukusio tyrimo dėl galimo sąmokslo tarp JAV prezidento rinkimų kampanijos ir Rusijos valstybės bei dėl Donaldo Trumpo bandymo trukdyti teisingumui, specialusis tyrėjas Robertas Muelleris pagaliau įteikė Teisingumo departamentui savo išvadas. Simonos Merkinaitės komentaras. Jean-Charles’o Naulto OSB knygos „Vidudienio demonas: Akedija, mūsų laikų blogis“ ištrauka.

Antradienio, kovo 26-osios, skaitiniai

Kaip stabdysime kilusį tymų protrūkį Lietuvoje? Pokalbis apie popiežiaus Pranciškaus kalbą susitkime su jaunimu Vilniuje rugsėjį. Ar filosofijos įsileidimas į Saudo Arabijos universitetus jai netaps džino išleidimu iš butelio? Povilo Aleksandravičiaus komentaras. Jeigu žmonės, kurie niekada nesidomėjo Vilniumi, jį pamatys ir atras, po kurio laiko taps atsakingesni ir galbūt juo labiau rūpinsis, įsitikinęs gidas.

Pirmadienio, kovo 25-osios, skaitiniai

Interviu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banyte – apie didžiausias problemas, su kuriomis susiduria literatūros mokymas mokykloje dabar. Šiandien liturginiame kalendoriuje – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmė. Išganymo įvykis, prisimenamas ir pagerbiamas kasdienėje „Viešpaties Angelo“ maldoje. Pokalbis su septynių vaikų mama Jurgita Saliniene. Besirūpinantiems švaria pasaulio ateitimi – 10 būdų kaip sumažinti šiukšlių kiekį savo gyvenime.

Sekmadienio, kovo 24-osios, skaitiniai

Kartais ir mes mąstome kaip žydai, apie kuriuos kalba šiandienos Evangelija. Išpildydami visas svarbiausias kataliko pareigas, jaučiamės atlikę viską, ką esame Dievui skolingi ir laukiame, kad už tai Jis mums atsilygintų. Negalima agresyviai elgtis ir smurtauti prieš bet kokio amžiaus, lyties, socialinės padėties, sveikatos būklės žmogų. Festivalyje „Kino pavasaris“ rodomas Wojciecho Smarzowskio filmas „Kleras“, kurį Lenkijoje per pirmus kelis mėnesius pamatė penki milijonai žmonių. Rositos Garškaitės apžvalga. Į „Teatro žurnalo“ anketos klausimus atsako jauni režisieriai K. Gudmonaitė, P. Ignatavičius, E. Kazickaitė, G. Kriaučionytė, G. Tuminaitė.

Šeštadienio, kovo 23-iosios, skaitiniai

„Kino pavasarį“ atidaręs K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ sukėlė dvejopus jausmus: viena vertus, žiūroviška, kita vertus – glumina režisieriaus sprendimas atsiriboti nuo istorinės tiesos. Arkivyskupas Fultonas Sheenas apie kovą su blogais įpročiais. Į „Teatro žurnalo“ anketos klausimus atsako jauni režisieriai G. Aleksa, A. Areima, K. Glušajevas, G. Gudelytė. „Vyskupas grįžo iš mirties“ – tai originalus 1957 metų čekų kilmės BBC žurnalisto Valterio Kolaro teksto pavadinimas.

Penktadienio, kovo 22-osios, skaitiniai

Videointerviu su grafiku M. P. Vilučiu – apie tobulėjimą, Dievo buvimą, laimės ir genialumo apibrėžimus, ašarų pakalnes ir atsiveriančius horizontus užlipus į kalną. Jėzaus kančios apmąstymai, rasti tarp popiežiaus Pauliaus VI nepublikuotų asmeninių užrašų. Apie Nemenčinės plentą dabar ir vaikystėje rašo Ramūnas Terleckas. Šį mėnesį popiežius pakvietė melstis už persekiojamus krikščionis. Pasaulyje net 300 milijonų Kristų išpažįstančių dėl savo tikėjimo gali netekti darbo, namų, savo sveikatos ar net gyvybės.

Ketvirtadienio, kovo 21-osios, skaitiniai

Išskirtinis interviu su jėzuitu Lionginu Virbalu, atsistatydinusiu iš arkivyskupo pareigų. Apie Sašą Sokolovą, vieną mįslingiausių šiuolaikinės rusų literatūros rašytojų, ir jo romaną „Durnių mokykla“ – pokalbis su vertėja G. Grigolyte-Lučiūniene. Kuo žmonės laisvesni, kuo oriau gyvena, tuo laisviau visa širdimi drauge Viešpatį šlovina, rašo tėvas Antanas Saulaitis SJ. Kovo 21-ąją minime Pasaulinę Dauno sindromą turinčių asmenų dieną.

Trečiadienio, kovo 20-osios, skaitiniai

Tikėjimas nėra aklas šuolis. Tai protingas, apgalvotas žingsnis, paremtas tvirtais įrodymais. „Nežinau, kas yra Rafailas Karpis. Visuomet labai sunku apie save kalbėti. Galbūt labiau nusakyčiau profesiją, jos trapumą, laikinumą“, – interviu kalbėjo žinomas operos solistas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtas naujausias darbo našumo reitingas atskleidžia, kad Lietuva lenkia bent 11 šalių, kuriose uždirbama daugiau. Kodėl?

Antradienio, kovo 19-osios, skaitiniai

Pokalbyje su žinomais keramikos menininkais – apie kontroliuojamus ir nepažabojamus atsitiktinumus, amato subtilybes ir idėjas, profesines ligas ir molio gydomąsias savybes. Kaišiadoriškiai architektai Asta ir Vidas Stalaučinskai augina šešis vaikus ir nė vieno nėra leidę į darželį. Kun. Robertas Urbonavičius pasakoja apie šv. Juozapo gyvenimą. Irena Petraitienė pasakoja apie pogrindinį kunigų gyvenimą.

Pirmadienio, kovo 18-osios, skaitiniai

Kodėl skaitymas savo vaikams garsiai toks svarbus? Kaip tėvai gali prisidėti prie savo vaikų gerovės skaitydami jiems knygas? Poeto E. Matuzevičiaus biografijos „Mes esam Šiaurės krašto...“ pavadinimas taikliai atskleidžia glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme, jo gyvenimo ir kūrybos esmę. Palikęs Kauną Adomas Mickevičius dažnai šį miestą prisimindavo kūriniuose ar laiškuose. Pradžioje nemėgęs ir net kritikavęs, vėliau kūriniuose apie Kauną atsiliepė su stipriu panegirikos prieskoniu. Originali idėja paminėti 15 Lietuvos narystės NATO metų ir aljanso septyniasdešimtečiui – NATO egzaminas.

Sekmadienio, kovo 17-osios, skaitiniai

Kalnas dėl savo didingumo ir nepajudinamumo visada buvo laikomas Dievo įvaizdžiu. Jis – ir susitikimo su Dievu vieta. Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai R. Ribačiauskas, D. Statkevičienė, I. Bručkutė, A. Jevsejevas, S. Čižaitė-Rudokienė. Dideli ponai turi tiek galios todėl, kad visi aplink jiems tą galią suteikia, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. 2012 m. a.a. filosofo Leonido Donskio tekstas aktualus ir šiandien.

Šeštadienio, kovo 16-osios, skaitiniai

Kas yra kaimas, kur slypi kaimo kūrybinės galios, kokia galėtų būti tradicijų ir inovacijų darna, kokia mūsų kaimo ateitis? Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai G. Grajauskas, G. Labanauskaitė-Diena, M. Nastaravičius, T. Kavtaradzė, B. Kapustinskaitė. Pokalbis su klaipėdiete mokytoja Lilija Bručkiene, mėnesį streikavusia Švietimo ir mokslo ministerijoje. Penki muzikos kūrinius gavėniai, kurie galėtų praturtinti pasiruošimo šv. Velykoms laiką.

Penktadienio, kovo 15-osios, skaitiniai

K. Nechmedaitė-Sternberg, gimusi 1956 m. Kaune žydų šeimoje, o dabar gyvenanti Izraelyje, interviu prisimena 1972-ųjų Kauno pavasario įvykius. Interesai, didele dalimi ūkiniai, vienija ES šalis ir laiduoja tolesnį jos egzistavimą, interesai, ne vertybės, yra pagrindiniai šiandienės Europos ir ES klijai, rašo Kęstutis Girnius. Pokalbis su psichoterapeute, padedančia netektį patyrusiems žmonėms, taip pat ir vaiko netektį. Gabrielius Zaveckas klausia, kokia yra pasninko prasmė.

Ketvirtadienio, kovo 14-osios, skaitiniai

Mes turime tylos paklausą, pasiūlą ir tylos rinką, kuri pradeda mums siūlyti tylą kaip madingą prekę, kaip poilsio galimybę, rašo Paulius Gritėnas. „Tai, prie ko bandėme prisiliesti, vadinama grožiu. Tai – ne tik eilutė iš spektaklio. Tai – eilutė apie spektaklį“, – A. Juškos „Fikcijas“ apžvelgia D. Zavedskaitė. Kaip atrodo sėkminga jaunimo evangelizacija?Interviu su JAV įsikūrusios katalikų studentų draugijos Focus Missionaries misionieriumi. Pasakojimas apie aktualiu ir pavojingu vadinamą XIX a. ispanų mąstytoją, kurio knyga „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą“ neseniai pasirodė ir lietuvių kalba.

Trečiadienio, kovo 13-osios, skaitiniai

Praėjo dar vieneri metai su popiežiumi Pranciškumi. Sveikindami jį apžvelgiame, kokius uždavinius Šventasis Tėvas kelia katalikų bendruomenei. Ištrauka iš Salvadoro Roso García knygos „Dievo patirtis gyvenimo viduryje“. Apie pirmąją 1860–1861 metais A. Korzono darytą Šv. Onos bažnyčios nuotrauką ir pirmąjį lietuvišką fotomontažą su pradanginta Bernardinų bažnyčia. Kristinos Zamarytės-Sakavičienės komentaras apie vaiko teisių apsaugos įstatymą, valstybės ribas ir teises kištis į vaikų auklėjimą.

Antradienio, kovo 12-osios, skaitiniai

Gal ir numanėte, kad Lietuva glaudžiai susijusi su Ukrainos valstybingumo įtvirtinimu, tačiau tikriausiai nustebsite sužinoję apie vieną iš netikėtų būdų. Kuris filosofas geresnis: Platonas ar Aristotelis? Andrius Bielskis bando įrodyti, kad mokinys pralenkė mokytoją. Vaizdo pasakojimas apie „Ahmadijos“ asociaciją, kuri Lietuvoje vienija ypatingos islamo atšakos musulmonus. Pokalbis su Nomeda ir Gediminu Urbonais apie ekspoziciją „Pelkių mokykla 2.0“.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, Kovo 11-osios, skaitiniai

Kokie istorikų veikalai leidžia mums priartėti prie Sąjūdžio, kaip fenomeno, suvokimo? Kokie filmai papildo mūsų žinojimą? Kaip prasmingai prisiminti Sąjūdį? Kokia teatro vaikams ir jaunimui vizija? Koks tas idealus spektaklis vaikams? „Teatro žurnalui“ apie tai kalba teatro vaikams kūrėjai. Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas? Prisiminimais dalinasi vienas akto kūrėjų – prof. Vytautas Sinkevičius. Apie krikščionišką ugdymą rašo Dalia Janušaitienė.

Sekmadienio, kovo 10-osios, skaitiniai

Krikščionio dvasinėje kelionėje netrūksta ir išbandymų. Kaip šiandien plėtojasi scenos menas vaikams ir jaunajai auditorijai? „Teatro žurnalui“ apie tai kalba skirtingų sričių scenos menininkai. Pokalbis su sveikatos psichologu Aleksandru Anikinu, Švenčionėlių krikščionių evangelikų bažnyčios vyresniuoju. Kinas mums dažnai atsuka veidrodį, jeigu nebijome pasižiūrėti atvirai, teigė kino kuratorė ir rekomendavo, kokius vertingus filmus pasižiūrėti „Kino pavasaryje“.

Šeštadienio, kovo 9-osios, skaitiniai

Pasakojimas apie tai, ką daro nuncijus, kokios jo pareigos ir ką pavyko nuveikti Lietuvoje misiją atlikusiems nuncijams. Kun. Kazimieras Milaševičius OSB dalijasi mintimis apie nežinomo anglų mistiko knygą „Nežinojimo debesis“. Žurnalistė ir istorikė dr. Gražina Sviderskytė Vilniaus knygų mugėje pristatė knygą „Lituanica. Nematomoji pusė”. Žymaus lenkų poeto Adamo Zagajewskio paskaita, skaityta Tiubingeno universitete 2016 metais.