Šiandien

Šeštadienio, sausio 19-osios, skaitiniai

Žieminiai redakcijos skaitiniai. Problema ta, kad skaitmeniniai prietaisai yra sukurti suskaidyti dėmesį, o kitos technologijos – jį sustiprinti, teigia Samas Guzmanas. Rotušėje pristatomiems menininkų darbams idėją padiktavo L. Mažylio Berlyne surastas dokumentas. Ilgainiui tema išsiplėtė nuo konkretaus Lietuvos istorinio įvykio visų įmanomų sąvokos „dokumentas“ interpretacijų link. Kun. Žydrūnas Vabuolas komentuoja, kaip nuodėmė pakeičia vyro ir moters santykius.

Penktadienio, sausio 18-osios, skaitiniai

Šiandien pradedame ekumeninę savaitę. Saulena Žiugždaitė kviečia kartu pasvarstyti, kodėl mums turėtų rūpėti Kristų tikinčiųjų vienybė ir kas šiandien labiausiai jai trukdo. Istorikas Liudas Jovaiša kalba apie jėzuitiško dvasingumo aktualumą. Operos žvaigždė V. Daunoras – vienas ryškiausių artistų Lietuvos operos scenos istorijoje, garsiausiame pasaulyje operos teatre „Metropolitan Opera“ dirbęs net dešimt sezonų. Oksanos Šleževičiūtės, gebančios priimti fizinę kančią kaip perlų vėrinį, aukojamą už kitų žmonių laimę, istorija.

Ketvirtadienio, sausio 16-osios, skaitiniai

Giedrius Tamaševičius pasakoja apie šv. Antano gyvenimą. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi reti ir vertingi krikščioniškojo meno kūriniai – daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio dingę vieni seniausių vitražų Lietuvoje. Pokalbis su 28-erius metus „Amerikos balso” redakcijos lietuvių skyriuje dirbusia Virginija Vengriene. Pokalbis su amerikiečių politikos ir istorijos filosofu Jeffrey Andrew Barashu.

Trečiadienio, sausio 16-osios, skaitiniai

„Mama ir teisme kartojo, kad esu kalta tik pati.“ Tai ištarė žiaurią ir sveiku protu nesuvokiamą seksualinio išnaudojimo istoriją – net ne užsienyje, o čia pat Lietuvoje – patyrusi jauna moteris. Sociologė Milda Pivoriūtė: žmonės mano, kad padėtis pasaulyje yra blogesnė, nei rodo realybę atspindintys statistiniai duomenys. Kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti? Savo įžvalgomis apie literatūros kritiko, rašytojo, žurnalisto, mokslininko, piliečio patirtis pasidalijo Jonavoje gyvenantis, bibliotekoje dirbantis humanitarinių mokslų daktaras R. Čičelis. Paulius Subačius pasakoja apie Vilniaus kunigų seminarijos kūrimąsi.

Antradienio, sausio 15-osios, skaitiniai

Sausio 15 d. Seimui bus pateiktos R.Karbauskio parengtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Goda Kotryna Užpelkytė rašo apie Adelę Dirsytę ir feminizmą. Sima Kazarian rašo apie Jono Kadžionio-Bėdos, Laisvės premijos laureato, kalbą Seime. Nuo elektros skydinių, vamzdžių, sienų, žaliuzių, taksofono būdelių ir kitų viešų paviršių besišypsantys katinėliai spėjo tapti vienu šiuolaikinio Kauno simbolių.

Pirmadienio, sausio 14-osios, skaitiniai

Gintautas Vaitoška argumentuoja, kodėl homoseksualumo propagavimas žalingas patiems homoseksualams ir apskritai visai visuomenei. „Esu kur kas laisvesnis žmogus, nes žinau, kad galiu veikti daug dalykų, – teigė kultūros atašė pareigas Italijoje baigianti J. Reklaitė. – Esu saugi, juk nerdama į tokią man nežinomą diplomatijos sritį nežinojau, ko tikėtis.“ Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų N. ir G. Urbonų sukurto Lietuvos paviljono rekonstrukcija – projektas „Villa Lituania“, apmąstantis okupaciją ir kovą už laisvę. Simona Merkinaitė kalbina idėjų istorikę Marci Shore.

Sekmadienio, Laisvės gynėjų dienos, skaitiniai

Šiandien visame pasaulyje krikščionys mini Jėzaus krikšto šventę. Tai diena, kai kiekvienam dera prisiminti savo krikštatėvius ar krikšto vaikus. Sausio 13-osios pasakojimas mums nekelia konfliktų ir yra mūsų visų bendros tapatybės pagrindas, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Loreta tapo mūsų jaunos valstybės didvyre, savo trapiu kūnu sustabdžiusi tankus, rašo kun. Marius Talutis. 2018-aisiais netekome didžių Lietuvos ir pasaulio kinematografijos asmenybių. Trečioji G. Jankausko jiems parengtų „in memoriam“ dalis.

Šeštadienio, sausio 12-osios, skaitiniai

Vasario 18 d. bus paskelbtas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Pokalbis su Robertu Povilaičiu. Danny Silko knygos „Ugdanti meilė vaikams“ (leidykla „Upė“, 2018) ištrauka. Antroji G. Jankausko parengtų in memoriam 2018 m. kinematografijos pasaulyje dalis. Garbingasis arkivyskupas Fultonas Sheenas pristato velnio veikimą iš psichiatrinės ir biblinės perspektyvų.

Penktadienio, sausio 11-osios, skaitiniai

Mes dažnai gailimės senų žmonių, nors juk toli gražu ne kiekvienam pasiseka sulaukti garbaus amžiaus, rašo Karolina Šiaulytė. Kaip ir visa krikščionija, įvairialypis ortodoksų pasaulis išgyvena lūžio tašką. Ne vienas balsas ragina iš esmės permąstyti ortodoksijos sampratą. Prisimename 2018-aisiais anapilin iškeliavusias iškilias Lietuvos ir pasaulio kinematografijos asmenybes. Pirmoji G. Jankausko parengtų in memoriam dalis. Irena Petraitienė pasakoja, kaip vysk. Protasevičius ir kard. Hozijus prisidėjo prie jėzuitų misijos Lietuvoje.

Ketvirtadienio, sausio 10-osios, skaitiniai

Šį mėnesį katalikiškas jaunimas susitiks Panamoje. Kviečiame susipažinti su šalimi, kurioje vyks šešioliktosios Pasaulio jaunimo dienos. Dabartinis Kauno įgulos karininkų ramovės vedėjas G. Macijauskas, tarnavęs kariuomenėje, norėtų matyti ramovę pilną žmonių – ir ne tik uniformuotų, bet ir šiaip leidžiančių laisvalaikį su šeima. Pokalbis su profesoriumi, tarptautinės teisės pradininku Lietuvoje Pranu Kūriu apie ilgą ir iššūkių kupiną profesinį kelią bei šiandienos teismus. Išskirtinio braižo režisieriaus P. Sorrentino filmas „Silvio“ siejasi su jau matytu „Didžiu grožiu“ – čia pamėgtas (arba ne) režisierius atpažįstamas nuo pat pirmųjų scenų.

Тrеčiadienio, sausio 9-osios, skaitiniai

Ilgametė bėgimo mėgėja B. Galinienė jau 27-ą kartą dalyvaus Sausio 13-osios bėgime. JAV gimusio vadybos mokslo teoretiko ir praktiko V. A. Graičiūno pirmieji įspūdžiai iš Lietuvos. Prof. V. Landsbergis pristatė naują knygą „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“, kurioje – dar neskelbti faktai ir dokumentai, susiję su Sausio 13-ąja. Artėjant vasarį Romoje vyksiančiam vyskupų susitikimų dėl nepilnamečių apsaugos, G. Weigelis pataria teisingai apibrėžti klausimus ir problemas, kurias šis susirinkimas spręs.

Antradienio, sausio 8-osios, skaitiniai

Bažnyčia ne vienus metus darbuojasi, kad pasaulio šalys atsisakytų mirties bausmės. Siekiant sustiprinti šias pastangas ir atspindėti Bažnyčios pozicijos plėtrą, buvo pakeistas ir Katalikų Bažnyčios katekizmas. Vaidas Šadzdevičius svarsto, kodėl „kieta“ būti krikščioniu. Labiausiai Vilniaus oro uostui tiktų Czesławo Miłoszo vardas, rašo Tomas Daugirdas. „Giedanti Vydūno upė“ – jau antras vertikaliojo šokio spektaklis Lietuvoje. Jis sujungia scenos, šokio, akrobatikos menus ir yra atliekamas ant teatro fasado.

Pirmadienio, sausio 7-osios, skaitiniai

Apie ortodoksų advento ir Kalėdų tradicijas rašo G. Sungaila. Edmundas Berkas – vienas žymiausių XVIII a. Vigų partijos politikų, Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų narys, publicistas, politikos filosofas ir teoretikas. Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje – vienas svarbiausių 2018-ųjų architektūros įvykių – nuo pat pirmų žingsnių brėžia naują mąstymo kryptį. Ar M. Valančiaus siūlytas darbštumo idealas reikalingas ir aktualus šiandien, svarsto M. Darškus.

Sekmadienio, sausio 6-osios, skaitiniai

Saulius Lynikas prisimena iš poetės O. Baliukonės gautas gyvenimo ir kūrybos pamokas. Liudviko XIV dvaro patarėjo meditacija apie Kristaus Apsireiškimą – Tris Karalius. Kas nuostabiausia, kas labiausiai sujaudina šioje Jėzaus apsireiškimo istorijoje? Jėzuitų misijai Lietuvoje – 450, arba trumpas Lietuvos jėzuitų istorijos (1569–2019) kursas.

Šeštadienio, sausio 5-osios, skaitiniai

H. Gudavičius savo dienoraštyje: „Kodėl paskutinį šių metų mėnesį vis dėlto parūpo sušnekti apie nagines, apie lietuviškus ir rusiškus keiksmažodžius, netgi apie visokius saldžių šokių nešvankumus?“ Apie tėvus, iš savo vaikų reikalaujančius per daug, rašo V. Grigienė. Tokio kalibro žmonių, koks buvo tėvas Stanislovas, turėjome ir turime ne tiek daug. N. Černiauskas rašo apie socialinės apsaugos sistemą Lietuvoje tarpukariu.

Penktadienio, sausio 4-osios, skaitiniai

MO muziejaus atidarymas visuomenėje sukėlė didelį ažiotažą, ir lankytojų banga vis dar neslūgsta. „Tai sprogdinantis jausmas“, – videoreportaže apie šiuolaikinės muziejininkystės pokyčius teigė MO muziejaus vadovė. Šv. Jokūbo ligoninės privatizavimo peripetijos atskleidė, kad mums mažai rūpi istorija. Interviu su Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacinio centro vadove M. Bliumenzoniene. Ar bažnyčios turėtų prisitaikyti prie visuomenės, po truputį atsisakančios grynųjų kasdienybėje?

Ketvirtadienio, sausio 3-iosios, skaitiniai

Interviu su E. Stankūne, 2018-ųjų balandį Lyduvėnų miestelyje įkūrusia bendruomenę moterims, norinčioms sveikti nuo žalingų priklausomybių. Pokalbis su ateitininku, teisininku dr. V. Malinausku. Lenkiškumas tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo jautri, nuolat (re)aktualizuojama tema, rašo V. Šeina. Pasak operos solistės E. Šidlauskaitės, jos talentas – gebėjimas dainuoti – yra Dievo kelias: jame yra ir tamsos, ir šviesos, yra labai gražių momentų ir daug iššūkių.

Trečiadienio, sausio 2-osios, skaitiniai

Popiežius Pranciškus metus pradeda itin intensyvia darbotvarke, kuri atspindi jo prioritetus. Partizanai yra legendos. Jie herakliai. Apie juos skaitai ir nori būti toks, kaip jie. Nežinai, ar pajėgtum, bet visa širdimi trokšti pajėgti. In memoriam partizanui Laivui rašo Vytautas Raškauskas. Būsimo Amazonijos Sinodo dalyviai žino, kad 80 proc. visų neatrastų ar neišeikvotų žemės turtų yra tų 600 milijonų čiabuvių žemėse, rezervatuose, gamtos draustiniuose, rašo tėvas Antanas Saulaitis. „Dėl to, kad labai svarbūs dalykai pasakyti tik epizodiškai ir ne iki galo, aš šį P. Pawlikowskio filmą laikyčiau nepavykusiu. O tiksliau – nepribrendusiu, kaip ir filmo amžinosios poros meilė.“

Antradienio, pirmosios metų dienos, skaitiniai

Giesmė „Adeste fideles“ – „Ateikite, žmonės“ – kitaip nei „Tyli naktis“ primena ne svajingą lopšinę, bet iškilmingą himną, o jos melodija ir tekstas užmena daug mįslių. Apie pal. Jurgio Matulaičio parapijų vizitacijų patirtį pasakoja I. Petraitienė. Videopasakojimas apie Lietuvos narystę NATO ir ES kaip dezinformacijos taikinį. Interviu su S. Maslauskaite apie Trakų Dievo Motinos atvaizdą.

Pirmadienio, paskutinės metų dienos, skaitiniai

Dešimt skaitomiausių šių metų tekstų. Interviu su knygos „Lietuvio kodas“ autoriumi Gediminu Kulikausku apie tai kokie buvo, yra ir bus lietuviai. Kunigo Gabrieliaus Satkausko tekstas apie esminius dalykus. Kokia proto ir jausmų vieta tikėjime? Tikėjimas - malonė, pasirinkimas ar abu? Kas svarbiau: pažinimas ar meilė? Povilo Aleksandravičiaus svarstymai apie tai, ar įmanoma laisvų žmonių visuomenė.

Sekmadienio, gruodžio 30-osios, skaitiniai

Paskutinis metų sekmadienis yra skirtas Šventosios Šeimos šventei. Šiai dienai parinkta Evangelijos ištrauka pateikia svarbią pamoką mums visiems. Operos ir baleto teatro chormeisteris pasakoja, kokių pokyčių vyksta chorinėje muzikoje ir kuo gyvena LNOBT choras. S. Lyniko mintys apie ligą žinant, kad nepasveiksi. Merkinė – sužalota senoji Dainavos sostinė, senasis Lietuvos kunigaikščių miestas, dar XV a. gavęs Magdeburgo miesto teises... Bet tai – istorija. Dabar miestas virtęs tyliu provincijos miesteliūkščiu.

Šeštadienio, gruodžio 29-osios, skaitiniai

D. Puslys apmąsto „Solidarumo“ judėjmo fenomeną Lenkijoje. Pokalbis su jaunuoju talentu pianiste M. Daunoraite, daugybės konkursų „Grand Prix“ laureate. Daugeliui vis dar atrodo, kad psichologo kabinetas – nejauki vieta, kurioje žmogus neva tampa permatomas. Šiemet minėtos 50-osios vieno žymiausių XX a. religinių rašytojų Thomo Mertono metinės - apie tai rašo Augustė Žičkytė.

Penktadienio, gruodžio 28-osios, skaitiniai

Kviečiame pažinti Vilnių keliaujant troleibusu – šįkart antrojo numerio maršrutu. H. Gudavičiaus ir brolių Černiauskų knyga „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ užčiuopia tai, kas šiandien Lietuvoje beveik išnykę – buvimo kaime laisvę. Vieno žymiausių savo kartos vokiečių rašytojo Ernsto Jungerio portretas. Interviu su profesoriumi V. Landsbergiu apie valstybingumą, laisvę, tėvynę, svajones ir svarbiausius darbus, kuriuos dar siekia nuveikti.

Ketvirtadienio, gruodžio 27-osios, skaitiniai

Pokalbyje su antropologu, religijų tyrinėtoju S. Matulevičiumi svarstome apie religijos vietą visuomenės ir žmogaus gyvenime, taip pat keliame klausimą, ar įmanoma religijos atsisakyti. „Turime subrandintą kalbą, bet nesugebame ja naudotis, – svarsto D. Opolskaitė. – Daugybė naujų, jaunų autorių neišsikelia sau kalbos instrumento valdymo kaip pirmos būtinybės ženklo.“ I. Prudnikovaitė interviu prisipažino linkusi į saviplaką, bet labai norinti išmokti gyventi turiningai, laimingai ir su dideliu mėgavimusi. Viena didžiausių pykčio proveržio priežasčių politikoje – tai įsitikinimas, kad egzistuoja kažkokia mistinė pusiausvyra, kuri buvo pažeista arba sunaikinta. S. Merkinaitės komentaras.

Antrosios Kalėdų dienos, gruodžio 26-osios, skaitiniai

Kokių išraiškos formų šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpta Kalėdų prakartėlės tradicija įgavo nuo mūsų labiausiai nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje? Įsikūnijimo žinia skelbia, kad neregimasis Dievas įžengė į regimąjį pasaulį, kad mes, kurie esame susieti su šiuo pasauliu, galėtume Jį atpažinti, suprasti ir pamilti, rašo brolis pranciškonas R. Mizgiris. Ar gali Kalėdos būti gražios, kai kiekviename žingsnyje tyko mirtis, o švęsti tenka bunkeryje po žeme? Apie partizanų Kalėdas rašo Vytautas Raškauskas. Rytų Bažnyčios Kalėdų ikonoje gana savita funkcija priskiriama šventajam Juozapui. Popiežius emeritas Benediktas XVI parodo, kaip Juozapo gundyme matoma nuolatinė žmonijos drama.

Pirmosios Kalėdų dienos, gruodžio 25-osios, skaitiniai

Su šv. Kalėdomis sveikina Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Popiežius emeritas Benediktas XVI klausia, kokią dovaną galėtume atešti Kūdikėliui Jėzui. Krokuvos prakartėlė atspindi išskirtinį Krokuvos architektūros grožį ir išreiškia nagingų prakartėlių meistrų meilę gimtajam miestui. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos ministras, kunigas Algirdas Malakauskis OFM sveikina „Bernardinai.lt“ skaitytojus sulaukus šv. Kalėdų.

Kūčių, gruodžio 24-osios, skaitiniai

Kalėdų švenčių simboliu tapusiai giesmei „Tyli naktis“ šį Kūčių vakarą sukanka lygiai 200 metų. Ji – tikra legenda, apipinta ir autentiškomis, ir netikromis istorijomis. Apie piligrimystę Šventojoje Žemėje rašo I. Petraitienė. Kalėdų labiausiai reikia seneliams. Jie adoruoja naujagimį ir traukia į save jo šventus syvus. Atgyja, atjaunėja. Švyti nuo prisiminimų. Kun. M. Mitkevičius aptaria himną „Gloria“.

Sekmadienio, gruodžio 23-iosios, skaitiniai

Daugybę kartų esame tarę šios Evangelijos ištraukos žodžius. Kalbėdami rožinį, kartodami „Sveika, Marija“ maldą. „Mokiniai turi praaugti savo mokytojus – ši paplitusi tezė man dabar tokia banalybė pasirodo. Viskas daug sudėtingiau“, – rašo S. Eitminavičius. „Kalnai išmokė užsispyrimo. Jie griežtai auklėjo ir vertė nepasiduoti, eiti, kai atrodo jau nebegali, kopti, kai norisi tik poilsio, lipti, kai iš nuovargio nebepakeli rankų“, – prisipažįsta Alpinizmo asociacijos prezidentas. „Svarbiausias šiemet man – stabtelėjimas, atviras vidinis širdies žvilgsnis“, – savo Kalėdų laukimo išgyvenimais dalijasi N. Ulevičienė.

Šeštadienio, gruodžio 22-osios, skaitiniai

„Ne, niekuomet neseksiu tais, kurie užtrina pėdsakus, išsižada savo praeities ir yra mirę, nors pasitelkę proto ekvilibristiką, vaidina esą gyvi. Mano šaknys yra ten, Rytuose, ir tai yra aksioma“, – rašė Cz. Miloszas. Jam buvo labai svarbu tai, ką pats vadino namų patriotizmu. Pokalbis su operos soliste J. Šležaite, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įkūnijančia visų vaikų ir suaugusiųjų numylėtąją Merę Popins. Senieji, nepakitę, tokie patys per kiekvienas Kūčias silkių receptai ir keli kūrybiškai išaugę iš pirmtakų. Pabandykite, prisiminkite. Pokalbis su šv. Antano vaikų dienos centro Kretingoje vadove Margarita Lizdenyte.

Penktadienio, gruodžio 21-osios, skaitiniai

Apie po Lietuvą keliaujančią kunigo M. Mitkevičiaus sukauptą abrozdėlių kolekciją, kurios pagrindą sudaro daugiausia žmonių sudovanoti religiniai paveikslėliai. Pokalbis su kunigu V. Birotu ir evangelikų pastoriumi G. Ažuku apie šiandienos jaunimą, sekuliarizaciją, greito vartojimo kultūrą ir įkvepiančią lyderystę. Graikija matoma arba kaip Vakarų filosofijai pamatą suteikusi žemė, arba kaip nuostabia jūra apsuptos salos. Tačiau Graikija yra kur kas daugiau, rašo Š. Rinkevičius. 1920 m. J. R. R. Tolkienas Tėvelio Kalėdos vardu pirmąjį laišką parašė pirmagimiui Johnui, tuomet jam buvo treji. Du dešimtmečius jis džiugino vaikus laiškais, kuriuos jie ištraukdavo iš voko su Šiaurės ašigalio pašto ženklu.

Ketvirtadienio, gruodžio 20-osios, skaitiniai

Valstybė turėtų įvertinti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir suteikti šeimai deramą pagalbą, o ne vien kontroliuoti, sako psichologė R.Klišytė. „Konservatyvioji revoliucija“, kurią siekia įgyvendinti Orbanas, dabar prasideda vaikų darželiuose. Tikėtina, kad Kalėdos ir šiemet užklups netikėtai, tačiau reikia prisiminti paprastą tiesą: šventė vargu ar bus džiugi, jeigu nerasime laiko jai pasiruošti, rašo Vytautas Raškauskas. Muziejus turi keistis, tapti patrauklia ir atvira vieta renginiams. Vieni žmonės nori pramogauti, kiti – sužinoti – muziejus turi atliepti visų lūkesčius. Taip mano Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai.

Trečiadienio, gruodžio 19-osios, skaitiniai

Gruodžio ir metų pabaiga kviečia mus išgyventi Dievo tapimo žmogumi slėpinį, rašo kun. Artūras Kazlauskas. Politinis piktas iš tiesų veikia kaip užkratas. Jis dažniausiai atsiranda iš kito pikto. Nesvarbu, ar jis realus, ar išgalvotas, tačiau piktas visada remiasi prielaida, kad viską pradėjo kažkas kitas. Justino Dementavičiaus komentaras. Interviu vienas ryškiausių improvizacinės ir džiazo muzikos scenos atstovų Lietuvoje pasakoja apie naujojo albumų užkulisius ir japonus, besidominčius lietuviška muzika. Apie prof. V. Landsbergio ir prof. G. Landsbergienės meniškus šventinius atvirukus, vaikystės ir dabarties Kalėdų tradicijas.

Antradienio, gruodžio 18-osios, skaitiniai

M. Lunde dar visai neseniai buvo tik savo šalyje žinoma vaikų rašytoja ir scenarijų autorė. Dabar ji – pasaulinio bestselerio autorė. Sąjūdžio nostalgija nėra vertinga, nes ji labiau klaidina ir painioja nei grindžia kelius ateičiai. Tomo Daugirdo komentaras. Bažnytinio paveldo muziejuje iki 2019 m. gegužės 3 d. veikia paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias”. Laurynas Jancevičius pristato, kodėl jo manymu apologetika yra neatsiejama nuo sąmoningo tikėjimo.

Pirmadienio, gruodžio 17-osios, skaitiniai

Pokalbis su prof. dr. I. Smetoniene apie tai, kuo ypatingas mūsų tautos santykis su savo kalba, apie valstybinės lietuvių kalbos kelią, susipriešinimo tarp kalbininkų ir visuomenės priežastis. Kodėl brolių Černiauskų knygose tiek daug kasdienės kančios, nebepaguodžiamo sopulio ir vargo? Kodėl toks nepermaldaujamas knygos herojų likimas? Vienuolės meldžiasi už politikus – ne naujiena. Tačiau gruodžio pradžioje amerikiečių laikraštis „The New York Times“ paskelbė interviu su seserimi, kuri tai daro viešai socialiniame tinkle „Twitter“. Konrado Adenauerio darbai ir asmenybė suformavo šiandienę Vokietiją. Apie šį didį politiką rašo Edvardas Lukošius.

Sekmadienio, gruodžio 16-osios, skaitiniai

Advento kelionėje šis sekmadienis vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Kokie keliai slovakus tėvus redeptoristus atvedė į Kauną? Pasakoja Irena Petraitienė. Marijampolėje atidaryta šiame mieste gyvenusio ir paskutinę parodą 1932 m. surengusio garsaus litvako M. Bando tapybos darbų paroda. Jei Kalėdos pasitaikydavo paprastą dieną, apie jokią šventę tremtiniams nebuvo galima net pagalvoti.

Šeštadienio, gruodžio 15-osios, skaitiniai

Dievas tikrai ne vagis, tačiau jo atėjimas – netikėtas, kaip vagies naktį, rašo teologas Giedrius Saulytis. Savo pavyzdžiu Jonas Krikštytojas mums liudija Ateinantįjį, kuris savo gimimu apreikš mums tikrąją Kalėdų prasmę, rašo kun. Vytenis Vaškelis. Videoįraše kino režisierė Giedrė Beinoriūtė kalba apie religinį kiną. Kandidatų į Vilniaus miesto merus diskusijos „Vizijos Vilniaus ateičiai“ apžvalga.

Penktadienio, gruodžio 14-osios, skaitiniai

Mokytojas Mindaugas Nefas dalinasi savo mintimis apie mokytojų darbo užmokesčio reformą, vyriausybės klaidas ir mokytojų reakciją. Sutuoktiniai Asta ir Mindaugas pasakoja apie patirtį psichologo kabinete. Norėtųsi pagaliau advento, – nesvarbu, tylaus ar panašaus į turgų, – kuris nors laikinai sustabdytų Kristaus paieškas. Gruodžio 14-ąją minimas vienas didžiųjų karmelitų ordino Ispanijoje reformatorių – šv. Kryžiaus Jonas. Ta proga praveriame Vilniaus basųjų karmelitų bažnyčios duris.

Ketvirtadienio, gruodžio 13-osios, skaitiniai

Kodėl kalėdojame, kaip šiam įvykiui ruoštis ir ko tikėtis iš kalėdojančio kunigo? Piliečių teisė gauti visapusišką informaciją yra demokratijos pamatas. Videoreportažas apie kibernetinį saugumą – tiek valstybės, tiek kiekvieno iš mūsų. 2018 metus popiežiaus Pranciškaus pontifikato istorijoje, ko gero, labiausiai paženklino nepilnamečių išnaudojimo Bažnyčioje skandalai. Šia tema rašo Giedrius Tamaševičius.

Trečiadienio, gruodžio 12-osios, skaitiniai

Pokalbis su vertėju iš lietuvių į lenkų kalbą Kamiliu Pecela. Apie tai, kaip išnaudoti futbolą ugdyti asmeninius ir socialinius įgūdžius, Donatas Puslys kalbasi su „Vilnius Social Club“ atstovais. A. Baliunytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro arfininkė, V. Gurstis – orkestro fleitininkas. Pokalbis su talentingais muzikais apie artėjantį jųdviejų ansamblio koncertą. Beveik niekas pasitraukimo iš Bažnyčios nemotyvavo finansiniais ar pedofilijos skandalais, dėl kurių Bažnyčia buvo neigiamai nušviesta žiniasklaidoje; atrodo, kad nėra labai veiksminga ir ateistinė apologetika.

Antradienio, gruodžio 11-osios, skaitiniai

Pokalbis su prelatu E. Putrimu apie Pietų Amerikoje kalinčių lietuvių istorijas ir iššūkius drauge su M. Starkumi kuriant apie tai dokumentinį filmą. Ką daryti, kad iš pastangų populiarinti Dievą netaptume Bažnyčios sekuliarizacijos šalininkais, religijos nepaverstume žaisliuku, o liturgijos – žaidimu? Klausia G. K. Užpelkytė. Kodėl mūsų mokytojai jaučiasi žeminami ir neišklausomi? Apie tai – pokalbis su Kaišiadorių V. Giržado progimnazijos mokytoja D. Nasevičiene. Istorikas N. Černiauskas svarsto apie tai, ką reiškia sustiprėjęs partizanų karo atminimas Lietuvoje.

Pirmadienio, gruodžio 10-osios, skaitiniai

Gruodžio 10-ąją pagerbiama Loreto Dievo Motina. Ta proga – pasakojimas apie išskirtinį vieno iš senosios Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio puoselėtą pamaldumą Loreto Dievo Motinai. „Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada“, – taip apie Adomo Mickevičiaus kūrinį atsiliepė jo mokinys. Trumpai apie JTO migracijos paktą: ko siekia? Kodėl kritikuojamas? Kokia Bažnyčios pozicija? Vertėjas, eseistas L. Jonušys mano, kad per šimtą metų patirtas lietuvių literatūros kokybinis šuolis yra akivaizdus, ir netiki, kad jis virs nuosmukiu.

Sekmadienio, gruodžio 9-osios, skaitiniai

Evangelija ragina ištiesinti kelius, nukasti kalnelius, nes Dievas išties nori ateiti pas kiekvieną ir su juo pasilikti. „Kaip dažnai gyvenu taip, lyg sielos neturėčiau. Užmiršdama šią Dievo dovaną, užmiršdama kelią į amžinybę”, – svarsto V. Adomonytė. Pamilkime savo sąžinę, būkime jai dėkingi už tai, kad ji kaip vidinis kompasas nuolat mus lydi Dievo vaikų gyvenimo kelionėje, rašo Zita Vasiliauskaitė. Katalikai gali – ir netgi turi – nesutarti dėl to, ką žemiškais klausimais laikyti siektinu gėriu ir kokiomis priemonėmis jo pasiekti, rašo Gabrielė Gailiūrė-Bernotienė.

Šeštadienio, gruodžio 8-osios, skaitiniai

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927) lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? Kun. Mozė Mitkevičius komentuoja himno „Magnificat“ prasmę. H. Gudavičiaus tradiciškai šeštadienio dienoraštyje – apie vaistingųjų šaknų kasimą, Lietuvos ir pasaulio vaistažolių ūkius ir mokėjimą išbūti laukinėje gamtoje. Siūlome penkias netikėtų Kalėdų dovanų idėjas.

Penktadienio, gruodžio 7-osios, skaitiniai

Jei neįvyks stebuklas, broliai ortodoksai šiais metais Kalėdas sutiks pasidalinę. Sužinokite, kaip toliau plėtojasi Ukrainos ortodoksų nepriklausomybės paieškos. Bijome būti nuvertinti, nepriimti, pažeminti, atstumti, palaikyti nevykusiais, silpnais ar tingiais. Kartais ši baimė gali būti tokia stipri, netgi paralyžiuojanti, rašo psichologė Milda Kukulskienė. Švedų režisieriaus I. Bergmano 100-ųjų gimimo metinių proga šių metų „Scanoramoje“ buvo parodyti dviejų režisierių dokumentiniai filmai apie didįjį kino magą. „Teatras yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Teatras – mano šeima“, – interviu prisipažįsta G. Varno auklėtinė, jaunoji aktorė J. Jankelaitytė.

Ketvirtadienio, gruodžio 6-osios, skaitiniai

„Gyvenimo receptą kiekvienas turi atrasti pats“, – sako psichoterapeutas Robertas Petronis. Kun. V. Solovej klausia, kas yra šventumas ir kaip jį pasiekti. „Norisi kurti ir teatrui, ir kinui, nes vienas kitam labai padeda“, – interviu teigia B. Kapustinskaitė, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia dramaturgė – už pjesę „Terapijos“. Pokalbis su doc. dr. Justinu Dementavičiumi apie intelektualinę istoriją.

Trečiadienio, gruodžio 5-osios, skaitiniai

Šio komentaro tikslas – tęsti diskusiją apie tai, kokie veikimo modeliai krikščionims būtų tinkamiausi šiandienos mūsų kultūriniame kontekste. „Vyskupo Teofiliaus gyvenimo įprasminimas bus tik tada, kai Lietuvos Bažnyčia išeis iš savo ponystės geto“, – pristatydamas T. Matulionio fondo nuveiktus darbus įamžinant palaimintojo atminimą teigė vienas fondo steigėjų V. Žukas. Pažvelkime į žydų ar lenkų istoriją ne tik mūsų, bet ir jų akimis, jiems darant tą patį su mūsų tautos istorija – pajusime, kaip blėsta neapykanta, rašo Povilas Aleksandravičius. Videoreportažas apie kibernetines grėsmes valstybei ir piliečiams.

Antradienio, gruodžio 4-osios, skaitiniai

Pokalbis su istoriku ir Seimo nariu Arvydu Anušausku, išleidusiu knygą „Aš esu Vanagas“. Pokalbis su „Naujasis židinys-Aidai“ vyriausiuoju redaktoriumi, istoriku ir rašytoju dr. Tomu Vaiseta. L. Jacevičius klausia, kodėl pastarųjų dienų šventųjų (mormonų) bažnyčia nėra krikščioniškas judėjimas. Pokalbis su Gidono Kremerio orkestro „Kremerata Baltica“ altų grupės koncertmeistere K. Anusevičiūte apie buvimo soliste ir orkestro nare ypatumus.

Pirmadienio, gruodžio 3-iosios, skaitiniai

Kas yra šių dienų herojus – sukilėlis ar Konradas Valenrodas? Kodėl mano laisvė yra neįsivaizduojama be įsipareigojimo siekti kitų laisvės? Koks yra istorijos vaidmuo? XIX amžiaus romantikų ir pozityvistų ginčas siūlo gausių apmąstymų mūsų laikmečiui. Ar religingumas yra susipriešinimą skatinantis veiksnys? O gal atvirkščiai – jis skatina žmones pagarbiai žiūrėti į politinius priešininkus? JAV patirtis rodo, kad tikėjimas gali padėti įveikti susiskalidymą. Kodėl katalikų veikla kultūroje tarpukariu buvo tokia matoma ir aktyvi, klausia Karolina Sadauskaitė. Vaikų pokalbis su sese Gerarda Šuliauskaite, „Lietuvos Bažnyčios kronikos“ redaktore.

Sekmadienio, gruodžio 2-osios, skaitiniai

Kas pirmiausia iškyla atminty, kai galvojame apie Eimunto Nekrošiaus teatrą? Lietuvos teatrologų atsakymai. Interviu su B. Simanavičiene, sumaniusia surengti žmonių, gimusių Vasario 16-ąją, portretų parodą. Ji tapo neįkainojama dovana ir pačiai fotografei. Močiutė iš šaltojo tamsiojo kambario į virtuvę neša didelį oranžinį moliūgą. Maža vasaros saulė paniurusį lapkritį. Keletas moliūgų patiekalų receptų iš vaikystės kaimo. Pirmojo Advento sekmadienio Evangelijos ištrauka piešia dramatišką laikų pabaigos vaizdą, kurį įkvėpė faktinis Jeruzalės sunaikinimas 70 m. po Kr. Homilijos autorius - kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis SJ.

Šeštadienio, gruodžio 1-osios, skaitiniai

Ką reiškia pasiaukojimas Jėzui per Mergelę Mariją ir kaip tam pasiruošti. Irena Petraitienė pasakoja apie J. Matulaičio pastangas išvengti vyskupo sosto ir konsekracijos iškilmių dieną. Redakcija rekomenduoja rudenį skaitytas knygas. O kas gi yra geras muziejus? Donatas Puslys atsako į šį klausimą pasitelkdamas penkių Lenkijos muziejų pavyzdžius.