Kūrėjų portretai | Skaitau

Ištikimas Tėvynės sargas
Tomas Petreikis - Žurnalas „Tarp knygų“

Šiame straipsnyje atskleidžiama nedidelė ir labai konkreti spalvingo veikėjo darbų sritis – Vaižganto leidybinė veikla Žemaitijoje.

Ar W. Shakespeare’as galėjo būti katalikas?

„Jis mirė kaip popiežininkas“, – taip apie Williamą Shakespeare’ą rašė jo amžininkas, XVII a. gyvenęs anglikonų dvasininkas R. Daviesas.

Baltai pražydusiam... Vaižganto mirtis
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Gegužės 1-ąją gražiai dekoruotu automobiliu Vaižganto palaikai buvo atlydėti į Vytauto bažnyčią. Visas liūdnos eisenos kelias buvo nubarstytas eglių šakomis. Grojo keli orkestrai.

Rašytoja ir režisierius

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

A. Kaušpėdas: kaip matematikas tapo astronautu

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip – esu astronautas, tyrinėjantis nežinomus pasaulius“, – sako A. Kaušpėdas.

I. Šeinius – (ir) aistringas fotografas
Mindaugas Kavaliauskas - Žurnalas „Tarp knygų“

Šiandien Šeinių šeimos nariai negali nurodyti tikslios datos, kada I. Šeinius įsigijo fotoaparatą, tačiau žinoma, kad jis tą padarė Stokholme tarp 1920 ir 1922-ųjų.

Baltai pražydusiam... Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

„Žilaplaukis, iškelta galva, giedriu veidu, ei­davo dideliais skubiais žingsniais. Be jo neapsieidavo joks susi­rinkimas, joks minėjimas ar spektaklis, jokios iškilmės.“

R. M. Rilke A. Šliogerio tekstuose

Kodėl A. Šliogerio filosofiniuose tekstuose, nutolusiuose per daugiau nei tris dešimtmečius, pasikartoja kelios R. M. Rilke's eilutės?

Sodininkas, grybautojas, plunksnos meistras. Nobelio literatūros premijos laureatas P. Handke

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

A. Ruseckaitės sugautos dienos

Pokalbis su prozininke, muziejininke A. Ruseckaite apie didžiąsias lietuvių literatūros ir kultūros asmenybes Maironį, Žemaitę, V. Mačernį, S. Nėrį.

J. Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros „spiritus movens“

J. Tumo-Vaižganto veikimo stilius, judrus gyvensenos būdas, gebėjimas dirbti daugybę darbų vienu metu gali būti svarbus Tumą prie dabarties priartinantis veiksnys.

Netapatūs tapatumai: kraštovaizdžio metaforos A. Nykos-Niliūno poezijoje

Pastebima grakšti A. Nykos-Niliūno poezijos linkmė kraštovaizdžiais perteikti būsenas, užšifruoti tam tikrus kompleksus.

Cz. Miłoszas kaip jungiamasis daugiasluoksnis audinys. Pokalbis su vertėju V. Dekšniu

Trečioji Cz. Miłoszo premija teikta V. Dekšniui už A. Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos. 

Rašytoją K. Dryžą į Lietuvą sugrįžti traukia jos gamta ir žaluma
Dalia Cidzikaitė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis apie rašytojo amatą, pirmąją knygą ir būsimus kūrybinius planus su Australijos lietuve K. Dryža.

Dramaturgas G. Grajauskas: „Mums nereikia naujo Nekrošiaus – reikia tiesiog talentingų režisierių“

Pokalbis su Klaipėdos dramos teatro meno vadovu G. Grajausku apie dramos rašymo ir statymo meną, jo pjesių knygą „Kas prieš mus“ ir tai, kaip užsiauginti publiką, kuri neieškotų teatre komercinių spektaklių.

Pogrindis egzistuoja visur ir visada. Rašytoją, vertėją A. Fominaitę kalbina A. Jakučiūnas

Pogrindis yra žmogiškesnis ir, man atrodo, nuoširdesnis nei oficialioji mainstryminė kultūra, teigia A. Fominaitė.

Pokalbis su Milanu Kundera
Šiaurės Atėnai

Interviu su pasaulinio garso čekų rašytoju M. Kundera, rengtas 1985-aisiais. Stebėtina, bet daugiau kaip trijų dešimčių metų senumo įžvalgos tebeaktualios.

Gyvenimo kūrimo gramatika pagal J. Tumą-Vaižgantą

Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą?

Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

Kai Vaižgantas aplanko savo draugą Jakštą, kaimynystėje gyvenantis kun. poetas Mykolas Vaitkus išgirsta didelį triukšmą. Vadinasi – prelatas kažką garsiai bara...

A. Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė

Kai kurių literatūrologų vardai tiesiog suaugę su pasirinktų tyrinėti rašytojų vardais: šalia Maironio – V. Zaborskaitė, šalia B. Sruogos – A. Samulionis, šalia Vaižganto – A. Vaitiekūnienė.

Rašytoja D. Staponkutė: „Niekur kitur nenoriu ir negaliu būti įvertinta taip kaip gimtajame krašte“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kelis dešimtmečius Kipre gyvenanti rašytoja: „Tapatybė, kaip ir namai – virsmų kupina sąvoka, o tautybę nešiojiesi savyje kaip širdies tatuiruotę.“

Mylimiausia vaikų rašytoja: 10 faktų, kuriuos turėtumėte žinoti apie A. Lindgren
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrida Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu.

Rašytoja A. Cicėnaitė-Charles: „Kai rašau, esu savimi labiau nei tuomet, kai atlieku kitus savo vaidmenis“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Sidnėjuje gyvenanti rašytoja teigia, kad Vilniaus negalima vertinti, jį galima tik mylėti: „Sidnėjuje tyrinėju pasaulį, o Vilniuje sugrįžtu į save.“

Ar galėtų E. Mieželaitis pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje?

E. Mieželaitis galėtų pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje, bet neišvengtume komplikacijų – jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, o jo modernistinės poetikos specifika.

Debiutuojanti prozininkė M. Baltrušaitytė: „Kiekviena novele tarsi bandžiau pastatyti paminklą kažkam, kas buvo reikšminga“

Pernai lietuvių literatūros žvaigždyne suspindo nauja pavardė – prozininkės Monikos Baltrušaitytės. Kultūros bendruomenei jaunoji kūrėja buvo žinoma ir anksčiau.

Rašytoja L. Vincė: „Man rašymas yra menas, išraiška, o ne verslas“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Nors didelę gyvenimo dalį praleido dirbdama JAV, Kinijoje, L. Vincė nuolat domėjosi Lietuvos istorija, skausmingais išgyvenimais ir tai savitai interpretuoja savo kūryboje.

Namai visuomet lieka namais: A. Nykos-Niliūno laiškai namiškiams
Metai

Pluoštas A. Nykos-Niliūno (tuomet dar A. Čipkaus) laiškų, rašytų namiškiams iš Vilniaus 1942–1943 m.

„Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio...“ Rašytoją B. Pūkelevičiūtę prisimenant

Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Ištikima kūrybos procesui. Prozininkę D. Opolskaitę kalbina N. Butnoriūtė

Rašydamas novelę, pasak D. Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus.

Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys

„Niekada niekur nekeliauju be savo dienoraščių. Traukinyje visuomet reikia turėti skaityti ką nors tikrai pritrenkiančio.“

Rašytoja J. Herlyn: „Knygų rašymas išgelbėjo mane nuo besiartinančios depresijos“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Koks J. Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?

Ankstyvieji S. Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Rašytoja J. Noak: „Prieš baltą, tuščią popieriaus lapą visi esame lygūs“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kaune gimusi, tačiau jau kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja J. Noak (Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta.

Poeto mūza – Savoldo angelas

Kartu su A. Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – A. Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra.

Rašytojas A. Šileika: „Į Lietuvą aš ateinu per užpakalines duris“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas R. Šileika, gimęs ir užaugęs ne Lietuvoje, savo kūryboje savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką. Interviu su juo.

„Mažoji studija“: gyvas ir gražus Jono Juškaičio (1933–2019) portretas
Mažoji studija

Pagerbiamas poetas J. Juškaitis. Vos atsiradus katalikų radijui, pasakoja laidos vedėjas kun. J. Sasnauskas, J. Juškaitis entuziastingai puolė klausytis ir pats kalbėtis.

Nubudo upėje akmuo. Su S. Čipkumi, poeto A. Nykos-Niliūno broliu, kalbasi G. Šmitienė
Giedrė Šmitienė - Šiaurės Atėnai

Poeto A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja G. Šmitienė: „Ilgai nesupratau, kiek mažai žinom apie Nykos-Niliūno gyvenimo pradžią.“

Kuo J. Erlicko filosofija nustebino dailininkę M. Smirnovaitę?

Juozas Erlickas – absoliutus filosofas. Jo tekstuose viskas ne tik per dantį pertraukta, bet ir per širdį, sako dailininkė.

Rašytojui Liudui Gustainiui – 75
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

L. Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus.

Rašytojas O. Pamukas: „Bandau į gyvenimą žiūrėti kitų žmonių akimis“

„Rašytojo užduotis – nekaltinti žmonių neetiškumu. Galų gale – tai mano principas“, – teigia Nobelio premijos laureatas.

K. Sabaliauskaitė: literatūra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gryčios tvora
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Rašytoja prisipažįsta visuomet matanti ne bendruomenes, o individualius žmones, jų savybes, požiūrius, intelektą. „Ir man nesvarbu jų profesija“, – teigia K. Sabaliauskaitė.

Poetė A. Halberstadt: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis“
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Poezija ir proza, kuri sutelkta tik į tavo gyvenimą ir tavo vieno jausmus, gali būti neįdomi kitiems“, – sako Lietuvoje gimusi, užaugusi ir Niujorke gyvenanti poetė.

12 faktų, kurių nežinojote apie Juozą Erlicką

J. Erlickas šventadieniais laikosi celibato, o kitomis dienomis – celiulito. Centro kairės – niekados!

Poetė V. Palčinskaitė: „Rašytojui joks potyris nepraeina pro šalį“

Rašytoja V. Palčinskaitė dalydamasi įspūdžiais iš kūrybinės kelionės po Ameriką sakė, dar niekada gyvenime jai neteko duoti tiek autografų.

Romanai apie S. Nėrį ir V. Mačernį – autentiško balso ir kūrybos sintezė

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės. Tai atsiskleidžia A. Ruseckaitės knygose „Padai pilni vinių“ apie S. Nėrį ir „Dūžtančios formos“ apie V. Mačernį.

„Vilnius Review“: Gintaras Grajauskas
Vilnius Review

Poetas Gintaras Grajauskas skaito eilėraštį „Maža kas ką šneka, svarbu, kaip yra“. 

„Vilnius Review“: Donaldas Kajokas
Vilnius Review

Poetas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas skaito eilėraštį „Apie gyvenimą“.

Teatro fokusuotojas Juozas Budraitis

J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas.

„Vilnius Review“: Kornelijus Platelis
Vilnius Review

Poetas Kornelijus Platelis skaito eilėraštį „Pasija pagal Pilotą“.

K. Navakas: „Nei aš svajojau tuo poetu būti, nei planavau“

K. Navakas mūsų literatūros lauke unikali figūra ne tik savo kūryba, bet ir laikysena, amplua, pačios biografijos dinamika ir horizontais.