Priartėjo Europos Parlamento rinkimai. Jei rinkėjų balsai pasiskirstytų po lygiai, kiekviena iš rinkimuose dalyvaujančių Lietuvos partijų gautų Europos Parlamente po vieną vietą. Vargu ar taip nutiks. Vienos partijos gaus daugiau mandatų, kitos neperžengs būtinos balsų procento ribos. Tas pat nutinka per kiekvienus Lietuvos Seimo ar savivaldybių rinkimus.

Tačiau Europos Parlamento (EP) rinkimų pasekmės iš esmės skirsis nuo rinkimų į Seimą ar savivaldybę. EP vieta Europos Sąjungos valdyme skiriasi nuo Seimo vaidmens valstybės valdyme. Net daugumą mandatų rinkimuose į Europos Parlamentą surinkusi partija neturės jokių galimybių valdyti Europos Sąjungą. Tokios galimybės neturės ir prie būsimo Parlamento didžiųjų frakcijų prisijungę Lietuvos deputatai. Europos Parlamento dauguma negali sudaryti Europos Komisijos, o tuo labiau negali kaip nors paveikti Ministrų Tarybos sudėties.

Tačiau visa tai nereiškia, kad EP yra paraštinė, marginali institucija. Parlamentas vaidina svarbų vaidmenį, kontroliuodamas Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijas. EP aktyviai dalyvauja įstatymų leidyboje, nors ir ne visais klausimais. Tačiau be EP patvirtinimo ar pataisų vargiai ar gali būti priimti sprendimai dėl laisvo asmenų judėjimo, bendros rinkos, mokslinių ir technologijos tyrimų, aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos, švietimo ir kultūros, sveikatos apsaugos.

Europos Konstitucijos projektas numato išplėsti Europos Parlamento kompetenciją. Be to, Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos institucija, tiesiogiai atstovaujanti Sąjungos piliečiams. Tiesa, kiekviena valstybė turi vietų skaičių, daugiau ar mažiau proporcingą jos gyventojų skaičiui. Tačiau Parlamento vidaus organizacija yra ne tautinė, o partinė – ideologinė. Balsuodami Europos Parlamento rinkimuose, Lietuvos rinkėjai, suvokia jie tai ar ne, pasisako už būsimą Europos politinę orientaciją, formuoja partines – ideologines EP grupes.

Kai kurios tų grupių – krikščioniškosios demokratijos, socialistų, liberalų - yra įsitvirtinusios Europoje ir turi svarią poziciją EP. Kitos – komunistai, nacionalistai, populistai - yra marginalios, jų įtaka ribota, nors atskirose valstybėse, vietos politikoje šios grupės gali vaidinti ir tikrai svarų vaidmenį. Didžiosios EP partinės – idėjinės grupės iki šiol su marginalais nebuvo linkusios kalbėtis, nes nelaikė jų vertais dialogo partneriais. Praėjusios legislatūros Parlamente tą patyrė Prancūzijos Jeano Le Peno populistai. Net jei kurios nors valstybės rinkėjai suteiks daugumą mandatų populistinei ar radikaliai partijai, jos atstovai Europos Parlamente jokios svarios įtakos neturės. Tačiau tai nereiškia, kad jie nebus matomi. Jei į Europos Parlamentą pateks kai kurie Lietuvos populistai, jie nebūtinai paskęs kitų deputatų jūroje. Mes apie juos galime išgirsti.

Europos Parlamente nėra draudžiamų temų. Būna, kad Parlamento deputatai iškelia visai vietines, net kvailas problemas. Sąjungos komisarams tenka aiškintis, kodėl pakenčiama nelegali prekyba kačių kailiais arba kodėl nėra tualetinio popieriaus miegamuose traukinio Paryžius – Marselis vagonuose. Kasmet Europos Parlamentas pateikia 5 tūkstančius interpeliacijų. Į kiekvieną Europos Komisija atsakinėja labai rimtai.

Tačiau tai, kad Parlamente nėra draudžiamų temų, leidžia ten kelti ir labai rimtas problemas, kurių valstybių parlamentai ar vyriausybės dėl politinės konjunktūros nedrįsta svarstyti. Antra vertus, jei Europos Parlamento deputatai užsispirs, jie gali sustabdyti bet kurios direktyvos priėmimą. Europos Parlamentas gali steigti tyrimo komisijas, - tokias, kaip dėl karvių kempinligės. Be to, nuo nieko nepriklausomas Centrinis Europos bankas už savo sprendimų visumą atsako Europos Parlamentui, ir Banko prezidentas kasmet plenarinėje Parlamento sesijoje pateikia veiklos ataskaitą. Dėl visų šių Parlamento galių prie jo veikia tūkstančiai lobistų, atstovaujančių bendrovėms, organizacijoms, vyriausybėms, savivaldybėms, tarptautinėms organizacijoms ir net bažnyčioms.

Ankstesnės legislatūros Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas tvirtina, kad iš patariamosios institucijos Europos Parlamentas vis labiau tampa įstatymų leidybos Parlamentu. Jame deputatai gali ne tik ginti savo rinkėjų interesus, bet norėdami ir sugebėdami rūpintis visais Europos piliečiais ir daryti įtaką jų visų kasdieniam gyvenimui. Būtent Europos parlamentarų iniciatyva buvo uždrausta rodyti sporto varžybas tik per koduojamus skaitmeninius televizijos kanalus, būtent dėl Europos Parlamento iniciatyvos ant cigarečių pakuočių atsirado dideli įspėjamieji užrašai, būtent Europos Parlamentas įpareigojo perdirbti senus automobilius ir nesandėliuoti jų mašinų kapinėse… Vienu žodžiu, Lietuvos išrinkti parlamentarai keliauja ne į padėvėtų politikų saugyklą ar gerai mokamas atostogas bei pasivažinėjimą iš Briuselio į Strasbūrą ir Liuksemburgą. Norėdami ir sugebėdami jie galės įgyti nemažą galią, galės būti matomi, galės savo kolegų ir žiniasklaidos dėmesį atkreipti į dalykus, dėl kurių bergždžiai pluša Lietuvos įvaizdžio kūrėjai ir diplomatai. Ar taip bus – priklausys nuo to, ką išrinksime.

Bernardinai.lt