Būtent taip Vilniaus apygardos teismas motyvavo nuosprendį A. M. Dailidės byloje. Teismas taip pat konstatavo, kad kaltinamasis „nuo 1941 metų naciams priklausiusioje Vilniaus policijoje dirbęs A. M. Dailidė žinojo ir suvokė, kad vykdo nusikaltimus prieš žydus, tačiau jis nežudė, nekankino žmonių, todėl jo įvykdyti nusikaltimai nėra pavojingi“.

Adolfas Eichmanas, ko gero, gyveno nepriekaištingą taikų gyvenimą po Argentinos saule, kone 40 metų po to, kai jis nieko nežudė, asmeniškai nekankino. Jam tik nepasisekė, kad teisiamas jis buvo ne Lietuvoje, kur teismas per labai trumpą laiką vertina ne padarytus žmogaus nusikaltimus, o iš esmės rašo jam tarybinę charakteristiką-rekomendaciją – nepriekaištingas 60 metų gyvenimas. Su tokia reputacija A. M. Dailidei galėtų būti pasiūlytas ir darbas kokioj nors valdiškoje įstaigoje – juk nepriekaištingas 60 metų gyvenimas.

O Lietuvos prokuratūra naiviai manė, kad tiriamas bus nusikaltimas, jo sudėtis, o ne tie vėlesni 60 metų….

Kaži, ar tie 15 žydų, kuriuos jis areštavo, galėtų pasigirti pragyvenę tokį ilgą ir gražų gyvenimą, o gal jie kur po velėna kokioj Lietuvos pamiškėje? Na kas čia visuomenėje pavojingo, jei padedi anapilin nukeliauti 15 žmonių – gaiduko juk nespaudi, tik palydi….

Ką bloga A. M. Dailidė gali jaustis padaręs, kai iš teismo sales išėjusį jį sveikina jo pasekėjų minia, spaudžia ranką, mosuoja ala svastika išniekinta trispalve. Šitai tragikomedijai tetrūko vieno žinomo batų valytojo – matyt, nespėjo atvažiuoti iš Kauno.

A. M. Dailidė gali didžiuotis – pasekėjų yra, kad ir negausių. Lietuvoje nėra ne tik tų 15 areštantų, bet dar poros šimtų tūkstančių tėvynainių, tad darbas nuveiktas prieš 60 metų nenuėjo perniek.

Teatleidžia ar tenuteisia jį Dievas ir jo aukos, nes Lietuvos teismai nebaudžia žmonių, kurie „suvokė, kad vykdo nusikaltimus“….

Jei A. M. Dailidė skaito žurnalistų etikos komisijos ignoruojamus Delfi Aušvico stiliaus komentarus, jis galėtų didžiuotis ne tik nūdienos liumpenproletarais, bet etikos sargais, kurie laiko save inteligentais. Tais tylinčiais, kurie kaip ir prieš 60 metų buvo linkę užsimerkti, užkimšti ausis. Didesnė jų dauguma. Tylinčioji inteligentija… 16 metų Nepriklausomybės, tiek trapios, kad kažkoks nacių pasekėjas gali viešai išniekinti trispalvę, tą pačią, dėl kurios po tankais gulėsi žmonės…

Tiek teismo „nuosprendis“, tiek Delfi virtuali skerdykla, tiek išniekintos trispalvės liudija pilietinės visuomenės nebrandumą. Sako, kad istorija nesikartoja. Bet iš jos privalu mokytis. Ar bus, kas moko?

Bernardinai.lt