Bronislovas Genzelis: Jubiliejus. Kas toliau?

 Kiek prisimenu, pradėjau nuo pranešėjo žinios atitaisymo: nesu nei Persitvarkymo Sąjūdžio (tokio nardo seniai nėra) Iniciatyvinės grupės (kuri baigė savo veiklą 1988-10-22) narys, nei Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, nes pirmininkas - kitas asmuo. Buvę nariai turi klubą.

Po to sakiau, kad kviesčiau visus į Vingį, ten kai ką pasakytume, bet per mažai atėjusių. Aikštėj žmonės tik rinkosi, gal šimtas ar daugiau. Jei būtų pašaukęs Lietuvos Sąjūdis, sakiau, ateitų daugiau. Bet valdžia geriau išmano, kaip ir ką kviesti. Sąjūdžio Tarybos pirmininko, kiek žinau, į tą 20-mečio mitingą nekvietė.

Dar kalbėjau, jei neklystu, kad Sąjūdžio tikslai buvę du: nepriklausoma ir garbinga, sąžininga Lietuva. Antrasis tikslas liko nepasiektas. Pilna sukčių.

Gal kas nors įrašė, tai mane patikslins. Primins, jei ko neatsimenu, juk ne iš rašto kalbėjau.

Ir apie šių dienų klaidas bei klaidinimus. Papaišiau, tartum prieina prie manęs gatvėj žmogus ir sako: "tu jau miręs". O aš nemiręs! Ir pakviečiau visus gyventi.

Kur čia profesorius Bronius Genzelis išgirdo mintį "kas ne su manim, tas prieš Lietuvą"? Tokių minčių apskritai nepuoselėju. Manęs jau kada nebus, o tų prieš Lietuvą vis bus. Vadindavau juos klystančiais broliais. Iš kur dabar Katedros aikštėj toks nebūtas aidas - negalėčiau atsakyti.

Buvo apie penktą po pietų, saulė dar kaitino.

Bernardinai.lt