Jis formavosi Lietuvoje nuo pat LKP – LDDP sugrįžimo prie svertų, bet ypač per pastaruosius kelerius metus, ir šį ydingą procesą laimino visuomenės, o tiksliau – viešosios erdvės bei politikų abejingumas.

Kaip kitaip pavadinti pastarojo laikotarpio praktiką, kai skandalingiausius faktus, valstybės pamatus ardančius poelgius paviešinančios publikacijos neturi pasekmių, nepradedami teisminiai tyrimai, neatsiliepia joks kitas laikraštis, joks kitas kanalas? Tokia erdvė – ne erdvė; sykį pagaliu bakstelėjus, liūnas vėl užsiraukia. Taip net R. Pakso apkaltos skandalas nepaskatino valstybės apsivalyti iš esmės. O kur būtų kasdienė normali, sveika gyvybės reakcija? Parlamentarai lyg į burnas šilto pieno pasėmę ir belaukiantys, kad surūgtų. Mirties (ar mirtinos gėdos?) tyla. Nepasirodo nė skandalo paneigimai, jokių protestų; taip žymesni sistemos prasižengėliai, prisidirbėliai ir uzurpatoriai linkę verčiau "išlaukti", kad tik nebūtų tolesnių svarstymų ir tyrimų, o paskui lengviau atsidūsta: "proneslo". Ir neteisės liūnas pūva toliau nė nepupsėdamas.

Priminsiu vieną pavyzdį – publikaciją "Lietuvos žiniose" (2008-11-03) apie galimas aukštų teisininkų intrigas ir pareiginius bandymus papirkti politikus.

Labai suinteresuotieji Aukščiausiuoju Teismu, ar kad V.Greičiaus kaip pirmininko kuo greičiau nebeliktų (juk bandė bjauriai apšmeižti, melavo pačiam Prezidentui), ar kad jis būtų pakeistas "saviškiu", kuris nė nemirktels priešintis teisėjų darbo savivalėms, nuėjo specifiškos "ranka ranką plauna" korupcijos keliu.

Artūras Zuokas patvirtino laikraščiui, kad jam siūlyta sandėris: tegul tavo frakcija Seime tvarkingai pabalsuoja už V. Greičiaus atleidimą, tai "mes" ir mūsų numatomas būsimas pirmininkas J. Prapiestis maloningai numarins tavo bylą. Laikraštis nurodė ir vieną tarpininkaujantį sandėriui iš šalies, ir vieną "fokusmacherį" pačioje prezidentūroje. Į ten ir iš ten eina nurodymai, kas ką turi daryti. Valdančiam kitą frakciją Viktorui Uspaskichui esą siūlyta tokia pati "sdielka" dėl jo kriminalinių problemų, bet jis to spaudai apdairiai nepatvirtino. Ką būtų sakęs teisėtvarkai – nežinia; o ar ši apklausė bent Zuoką, kuris patvirtino? Berods, neapklausė. Tyrimo jokio, nors kalba eitų apie nekonstitucinį ir nešvarų aukščiausios teisinės instancijos užvaldymą. Viešasis interesas? Baikit. Matyt susivokęs Prezidentas skubiai atšaukė savo dekretą dėl J. Prapiesčio skyrimo AT pirmininku. Fokusininkė paaiškino tautai, kad Prezidentas taip gudriai išdykauja: Seimui atleidus V. Greičių, jis vėl teiksiąs J. Prapiestį. Apdrėbė darbdavį, ir nieko. O Seime jau anksčiau buvo pasklidęs negeras šios istorijos kvapas, – bene dar nuo ano aukštųjų teisėjų apsimelavimo Prezidentui, – ir Seimo nariai nesielgė taip, kaip norėta, neatleido V. Greičiaus iš AT pirmininko pareigų. Trūko balsų. Todėl kilę minčių susitarti šešėlyje su kai kurių frakcijų pirmininkais, atsilyginant abipusėmis paslaugomis. Ar negalima?

Atrodo, Lietuvoje, o ypač izoliuotos ir niekam neatskaitingos teisminės valdžios lygmenyje jau viskas galima. Sandėris su politine valdžia, ir galėjom turėti putininės demokratijos vietinį variantą. Beteisė erdvė. Europos teisinės kultūros sostinė.

Apie tai, kaip Lietuvos teismai perrašinėja, tuo būdu įteisindami, neteisėtų NKVD tribunolų nuosprendžius rezistentams, rašyta jau ne kartą. Reikia įstatymo punkto, kad tie okupanto popieriai teisiškai nieko neverti, nes kitaip sveikas juridinis protas neveikia. Esą, jis "neįgaliotas" veikti. Pasiūlykim, galų gale, tokią pataisą – vieną sakinį. Gal atgausim nepriklausomybę.

O dabar, keičiantis valdžiai ir užgriūvant finansiniam sunkmečiui, atsiskleidė elementari teisminės valdžios nepagarba ir savo valstybės, ir moralės įstatymams. Piniginiai asmeniniai interesai tarsi turėjo abipusiškai – juridiškai ir moraliai – signalizuoti: čia teisinis interesų konfliktas, tau privalu nusišalinti nuo sprendimo. Jeigu jau teisėjai to nesupranta, tai ko jie gali paskui norėti iš kitų piliečių? Deja, blogą pavyzdį kadaise davė pats Konstitucinis Teismas, kai apgynė savo algas nuo nedidelio reguliuojančio sumažinimo.

2008 m. gruodžio 15 d. Vyriausybė posėdy apsvarstė ir protokole įrašė: "Pritarti nuostatai, kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos 2008 metais sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos".

Krašto apsaugos ministerija iš ankstesnės vadovybės rankų jau buvo spėjusi apsipremijuoti dvidešimčia milijonų. O kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus (dviem milijonais) premijavosi ir premijuojasi ligi dabar. Tai valstybės valstybėje.

Vyriausybės kancleris, skirstęs premijas kai kuriems kanceliarijos darbuotojams ir tuo būdu nusėmęs jos kasą ligi pat gruodžio 12- osios, nežinojo, kad poryt Vyriausybė nurodys visiems baigti šią praktiką. Manau, esant jau naujai Vyriausybei, jis tebevykdė buvusios vadovo direktyvą.

Kaip elgėsi teismai? Ne vienas apsipremijavo sumomis ir per šimtą tūkstančių litų, išdalintų teisėjams. Kiek iš viso, nežino nei Teisėjų Taryba, nei Nacionalinė teismų administracija. Ką ji administruoja?

Tačiau kaip tik Teisėjų taryba savo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu leido plačiau traktuoti vos lapkritį priimtą Teisėjų atlyginimų įstatymą (praplėtė iki premijavimo už tai, kad kuriame nors teisme buvo neužpildytų etatų!), ir teismų pirmininkai išmokėjo tokias priemokas, taip pat sau, galbūt jau po draudžiančio Vyriausybės nutarimo protokoluoto gruodžio 15 d. O gal suspėjo!?

Vienintelis metų pabaigoje neišmokėjęs premijų nei teisėjams, nei teismo tarnautojams, liko Aukščiausiasis Teismas. Gal todėl, kad jam tebepirmininkauja nelemtasis V. Greičius. Čia Seimo kaltė.

Tvarką, kad premijas, taip pat sau, skiria teismų pirmininkai, vėlgi nustatė Teisėjų taryba. Joje iš 19 dabartinių narių septyni patys yra teismų pirmininkai, kurie tikriausiai nenusišalino balsuojant dėl teisės skirstyti premijas taip pat sau. "Vsio zakonno"? Atsiprašau. Tikiuosi, Prezidentas  turi tų pasibalsavusių ir išsimokėjusių pavardžių sąrašą.

Kadaise, kai vienas ministras dalyvavęs įstatymo rengimo grupėje neatsargiai pasirašė honorarą ir sau, turėjo pasitraukti. Tada buvo Tėvynės Sąjungos ir Krikščionių demokratų koalicija, šio to žiūrėjo.

Beje, o kas apskritai pirmininkauja teismams, kai pasibaigia pirmininko kadencija? Pagal įstatymą, jei Prezidentas dar nepaskiria naujo, tai laikinai eidamas apygardos teismo, Apeliacinio teismo arba Aukščiausiojo teismo pirmininko pareigas jį pavaduoja buvusio pirmininko paskirtasis arba tiesiog didesnį teisėjo stažą tame teisme turintis skyriaus pirmininkas.

Toks įstatymas, jei Lietuvoje būtų įstatymo valdžia; bet aukšti teismų pareigūnai jį laužo. Štai bent keturiais atvejais per pastaruosius dvejus metus atleidus apygardų teismų pirmininkus, jų pareigas toliau laikinai ėjo kito, Apeliacinio teismo, pirmininko skirti tie patys teisėjai. Apylinkės teismams panašiai numatyta, bet ne apygardų. Kas tas įstatymas, vyrai. Svarbu gerai išaiškinti.

Kai kada ir įstatyminei kadencijai pasibaigus, kai reikia atleisti, Aukščiausiojo teismo skyriaus pirmininkas dar dvejus metus dirba neatleistas (Civilinių bylų skyriuje). Matyt, kam nors brangus asmuo, ir joks buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas nefilosofuoja, ar tai konstituciška.

Taip ir užsiauginom valstybę valstybėje. Teisminę neteisinėje. Uždarą ir apsitvėrusią silpnoje ir pairusioje. Fundamentas pairęs, valstybės piliečiai, reiktų naujai pamūryti.

Bernardinai.lt