Šis tekstas rašytas dar vasario 18 dieną, bet ne mažiau aktualus ir šiandien. Skelbiame tik dabar, nes dėl apmaudaus nesusipratimo jis buvo pasimetęs elektroninių laiškų gausoje.

Perskaičiau vieno verslininko, buvusio žymaus žurnalisto, bet savo vardu seniai nerašiusio, tekstą "Lietuviais esame mes gimę". Nepainiokime su kito autoriaus sena, kilnia giesme bemaž tuo pačiu pavadinimu. Iš straipsnio, taigi naujojo autoriaus, sužinojau, kad jis jau nieko negalįs nei versle, nei žurnalistikoje, nes viską draudžiančios Briuselio direktyvos. Ir priešingai, visos aferos Lietuvoje dangstomos Briuselio direktyvomis. Čia kiek suabejojau, nes būnu ir Lietuvoje, ir Briuselyje. Jei anaip skelbiantysis galvojo apie Leoną Lt, tai tąsyk direktyva buvo tyčia ignoruota, ir net ligi šiol

Iš to straipsnio sužinojau dar daugiau, tai ir kitomis abejonėmis pasidalinsiu.

Negerai (sutinku su autoriumi), kad Lietuva užpuolė Afganistaną ir ten okupavo ištisą Goro provinciją. Tuo veiksmu afganistaniečius, kurie sprogdina mergaičių mokyklas su visomis mokinėmis (nes joms rašto mokytis draudžia talibų mulos), padarėme savo priešais. Panašiai Irake, kur dar yra mažas būrelis J. Oleko nespėtų atšaukti karių. Irakiečius, būtent tuos pamišėlius, kurie bombomis išguldo būrius brolių ir seserų turguje arba mečetėse, taipgi darome Lietuvos priešais. O galėjo būti draugais.

Čia abejonė kiltų vien ta, kad kažin ar visi Afganistano irakiečiai, kuriuos be reikalo ginklu užpuolėme, iš tiesų yra vienodi. Ne visi jie verkė dėl Saddamo Huseino nušalinimo ir nuteisimo myriop. Ne visi mėgautųsi mūsų verslininko svajonėmis, kaip 50 sykių pakarti tiek pat kartų blogesnį žmogų – buvusį JAV prezidentą. Kitur pasaulyje, kartais ir Lietuvoje, dar pasitaiko minčių įvairovės.

Pasitaiko jos ir tame straipsnyje apie gimusius lietuviais. Sistema sukurta baisi, ji pripažįsta tik susitepusius ir be nuomonės. Todėl autoriui "svarbiausia, prisitaikius prie sistemos, išlaikyti Lietuvą savo rankose". Kuo greičiau turėti sisteminę nacionalinę žiniasklaidą ir visa kita. Suabejojau, ar čia skirtingos idėjos prieštaringoj mišrainėj, o gal vientisa strategija?

Autorius demokratas pagiria, kad Lietuvoj ginamos ir čigonų, ir žydų, ir lenkų teisės. O štai lietuvių - ne. Ir spauda uždrausta, ir tikėjimas, ir balsuoti rinkimuose neleidžia. Čigonams leidžia, todėl tokia ir valdžia, ir baugūs intelektualai, nedrįstantys net pasisakyti esą iš Lietuvos. Beje, kultūrinę spaudą gal ir tikrai uždraus. Valstybės paramą jai kažkas jau apskundė toli ir aukštai, bene Komisijai.

Be reikalo, sako, rūpinamės Ukrainos dujomis, nes reiktų rūpintis Rusijos – Lietuvos. Čia su kainom ir pelnais išties keistybės. Tačiau Ukraina tegu sau žinosi pati be mūsų arba rusų. Pastarieji patarimai svarbūs, jų pasako ir kiti mąstytojai. Be reikalo taipgi skriaudžiame savo patriotinį jaunimą, net persekiojame, kai išreiškia teisėtą susirūpinimą tėvynės ateitimi šaukdami į televizijos kameras: "Juden raus!" Tai patvirtina, beje, kad autoriaus užtariamas jaunimas moka užsienio kalbų. Jam nebaisi nė tokia Lietuvą niokojanti didžioji blogybė, kaip svetimžodžiai užeigų iškabose. Jis tik norėtų išvaryti žydus ir apskritai visus kitataučius, kad Lietuvoje liktų ir klestėtų vien rasiniai, lygiai glotniai skusti Mindaugo M. lietuviai. Straipsnio autorius tam pritaria, bet labiausiai akcentuoja vis dėlto žydų problemas.

Pavyzdys, jau iš kitos publikacijos, tai klastingojo Leonido Donskio keliamas pavojus. Atrodo, vaikystėje autorius buvo Donskio gaudomas, kad suvartotų berniuką macams, tai tokie dvasią žalojantys sukrėtimai išlieka ilgam. Jais rūpinasi Dainius Pūras, bet ir visuomenė turėtų skirti kur kas daugiau atjautos bei dėmesio. Nesužalotais, o sveikais lietuviais turime būti, faktas.

Bernardinai.lt