Didžiųjų ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių lyderiai regis nebepuoselėja vilčių, kad gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame viršūnių susitikime pavyks susitarti dėl teisiškai įpareigojančio vieningo veiksmų plano kovai su klimato kaita ir jos padariniais. Atrodo iš grandiozinių planų ir šviesių vilčių pasirašyti protokolą, kuris būtų pakeitęs iki šiol galiojusį Kioto protokolą, lieka vis mažiau, o Kopenhaga ima rentis tiesiog dar vienam pasaulio lyderių susitikimui.

Visuotinis susitarimas veikiausiai bus atidėtas mažiausiai pusmečiui, o gal net ir ilgesniam laikotarpiui. Šaltinių teigimu, gali būti, kad teisiškai įpareigojantis susitarimas bus pasirašytas po metų Meksike vyksiančiame viršūnių susitikime.

Tokią žinią penktadienį pasauliui paskelbė Barselonoje susirinkę vyriausieji derybininkai bei atsakingi politikai.

Šiomis dienomis apie tai viešai ir atvirai prabilo už klimato kaitos klausimus Didžiojoje Britanijoje atsakingas politikas Edas Milibandas. Pasak jo, JT inicijuotos derybos vyksta pernelyg lėtai ir tikrai nelabai sklandžiai. Apie tai šiek tiek anksčiau, nors ir ne taip atvirai bei kiek retoriškai, įspėjo ir kiti aukšto rango politikai - Danijos premjeras Larsas Loekke Rasmussenas ir net JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas

Sakydamas kalbą Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmuose E.Milibandas teigė, kad derybos ėmė strigti dėl abipusio nepasitikėjimo tarp ekonomiškai išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Abiejų pusių atstovai užėmė tokias „kietas“ derybines pozicijas, kad pačios derybos atsidūrė aklavietėje, o Afrikos valstybės šią savaitę apskritai paskelbė pasitraukiančios iš tolimesnių derybų.

Ne mažiau problemų kelia ir tai, kad JAV, viena bene didžiausią CO2 kiekį į atmosferą išmetančių valstybių, nesugeba šalies viduje priimti įstatymų, kurie leistų jai prisiimti labai konkrečius tarptautinius įsipatreigojimus, kovoje su globaliniu atšilimu.

Barselonoje šią savaitę vykstančiame paskutiniame derybų etape tapo beveik visiškai aišku, kad daugiausia, ko galima tikėtis iš Kopenhagos viršūnių susitikimo, – tai politinio, tačiau teisiškai neįpareigojančio, susitarimo pasauliniu mastu kovoti su klimato kaita.

Kita vertus, turtingosios šalys išreiškė viltį, kad šis deklaratyvus susitarimas bent jau turės visus galutiniam teisiniam susitarimui reikalingus esminius elementus t.y. bus aiškiai numatyta, kokiu mastu ir iki kurio laikotarpio turtingosios šalys turės sumažinti CO2 emisijas, nuspręsta, kokios pinigų sumos bus skiriamos vargingiausioms šalims siekiant joms padėti kovoti su klimato kaita ir pragaištingomis jos pasekmėmis. Kaip sakė E. Milibandas, „jei nepavyks susitarti dėl konkrečių skaičių bei aiškiai nuspręsti, kada bus pasirašytas teisiškai įpareigojantis protokolas, tai reikš, kad susitarimas iš esmės yra bevertis.“

Žinios apie tai, kad derybos stringa, o jų baigtis nukeliama dar kuriam laikui sukėlė gana audringą tarptautinių aplinkosaugos organizacijų bei besivystančių šalių atstovų ir derybininkų reakciją. Lumumba Di-Aping, besivystančių šalių grupės G77 atstovo, teigimu, „tokie politiniai susitarimai labai mažai ko verti“. „Parodykite man politiką, kuris tikrai rimtai žiūrėtų į tokius teisiškai neįpareigojančius ir deklaratyvius susitarimus“, – neslėpė nusivylimo derybininkas.

49 Afrikos valstybių pozicijai derybose atstovaujantis Makase Nyaphisi iš Lesoto taip pat neslėpė apmaudo: „Negalime sau leisti atidėlioti derybų baigties. Tokia taktika nebus veiksminga, nes kova su klimato kaita – gyvybės ir mirties klausimas“.

Selwin Hart iš Barbadoso, derybose atstovaujantis besivystančių salose įsikūrusių šalių interesams, savo ruožtu teigė, kad „kai prieš dvejus metus išsiskirstėme po JT susitikimo Balyje, visiems buvo aišku, jog trauktis nebėra kur ir skubiai turime imtis ryžtingų veiksmų. Dabar girdime, kad, nepaisant to, jog situacija išties kritiška, teisiškai įpareigojančio susitarimo pasiekti nepavyks. Tai labai apmaudu, ypač žinant faktą, kad kai kurių iš tų šalių, kurioms čia atstovauju, po kelių dešimtmečių fiziškai gali nebelikti ant žemės paviršiaus“.

Europos Komisijos deleguotas vyriausiasis derybininkas Arturas Runge-Metzgeris komentuodamas susidariusią situaciją teigė, kad „sunku ką nors kaltinti dėl tokios situacijos, tačiau akivaizdu, kad dabartinė JAV pozicija šiuo klausimu yra labai svarbi. Ji tikrai lėtina tolimesnę derybų eigą“.

Apie tai, kad dalyvaus Kopenhagos viršūnių susitikime, jau pranešė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas, Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy, kai kurie kiti didžiųjų pasaulio valstybių lyderiai. Manoma, kad jame dalyvaus ir JAV prezidentas B.Obama. Tai ypač tikėtina, jei derybas iš tiesų bus nuspręsta atidėti, prezidentui nereikės pasirašyti teisiškai įpareigojančių ir Amerikai labai skausmingų dokumentų.

Parengė Lina Valantiejūtė