Pasaulinės naujienų agentūros sekmadienį suskubo pranešti, kad JAV Atstovų Rūmai šeštadienį pritarė didžiausiai per keturis dešimtmečius JAV sveikatos apsaugos sistemos reformai.

JAV Atstovų Rūmai po 12 valandų trukusių įnirtingų debatų nedidele balsų persvara (220 balsų už ir 215 balsų prieš) balsavo už 10-čiai metų skirtą 1,2 trilijonų dolerių planą aprūpinti sveikatos draudimu maždaug 46 mln. šiuo metu jo neturinčių amerikiečių.

Diskusijos dėl JAV sveikatos apsaugos sektoriaus reformos Amerikoje virė ir aistras kaitino jau gana seniai. Nuomonės dėl reformos pačioje visuomenėje ganėtinai išsiskyrė, todėl Atstovų Rūmų sprendimas taip pat buvo priimtas nevienareikšmiškai.

Kai kas jį jau spėjo pavadinti pirmąja svarbia, nors ir sunkiai pasiekta, prezidento Baracko Obamos pergale vidaus politikoje. Kiti tuo tarpu akcentavo ne paties prezidento pergalę, sugebėjus įtikinti politinius oponentus, bet kėlė klausimą, ar tai tiktai duos naudos šalies ekonomikai ir visuomenei.

Vyskupai: abortų finansavimas – ne sveikatos apsauga

Ypatingą susirūpinimą siūloma sveikatos apsaugos reforma ne kartą buvo išreiškusi ir Amerikos Bažnyčia bei įvairios už gyvybės išsaugojimą kovojančios nevyriausybinės organizacijos.

Jų įsitikinimu, toks reformos projektas, kuriame buvo siūloma į valstybės finansuojamų sveikatos paslaugų  paketą įtraukti ir abortus, prasilenkia ne tik su krikščioniškomis vertybėmis, bet ir su federaliniais įstatymais. Todėl JAV Vyskupų konferencija prieš pat lemiamą balsavimą penktadienį išplatino laišką, kuriame ragino politikus nepritarti tokiam projektui ir debatų metu palaikyti tas jo pataisas, kurios užtikrintų, kad abortai nebūtų traktuojami kaip medicininė paslauga, kurią lengvai galima atlikti vos „prireikus“.

Vyskupai savo laiške teigė, kad abortų finansavimas iš federalinio biudžeto tikrai nėra sveikatos apsauga, o politikai priimdami įstatymus privalo atsižvelgti, kad jais būtų apsaugoma ne tik žmogaus fizinė ir psichinė sveikata, bet ir gyvybė bei orumas.

Abortai iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojami nebus

Atrodo, kad Vyskupų konferencijos išsakytos pastabos neliko nepastebėtos, nes prieš lemiamą balsavimą vykusių įnirtingų debatų metu Atstovų Rūmai pritarė Bažnyčios atstovų ir nevyriausybinių organizacijų remtoms projekto pataisoms, dar vadinamomis Stupak-Pitts pataisomis.

Jomis iš sveikatos apsaugos reformos projekto buvo pašalinti du pagrindiniai su federaliniu abortų finansavimu susiję punktai: nuspręsta panaikinti galimybę mokesčių mokėtojų lėšomis finansuoti abortus, išskyrus tuos atvejus, kai motinos gyvybei gresia pavojus arba kai pastojama po išprievartavimo ar kraujomaišos. Taip pat visam laikui uždrausti naudotis naujomis federalinėmis subsidijomis privačiam sveikatos draudimui, kuriame numatoma, kad draudimas galios ir aborto atveju. Šioms pataisoms pritarė 240 Atstovų Rūmų narių.

Už gyvybę ir jos išsaugojimą kovojančios Amerikos nevyriausybinės organizacijos suskubo sveikinti tokį politikų sprendimą. Pasak jų, gerai, kad abortų industrijai nebeliko galimybės pelnytis mokesčių mokėtojų sąskaita, o politikai įrodė, kad žmogaus gyvybė šalyje ir toliau išlieka nekvestionuojama vertybė.

Tačiau tiek pataisoms, tiek ir visam reformos projektui pritarę politikai bei balsavimo rezultatais besidžiaugiantys nevyriausybininkai pripažįsta – laimėta kova, bet ne visas mūšis. Reformos projektui dar turės pritarti ir JAV Senatas, kuriame, kaip tikimasi, virs ne mažiau aršios diskusijos. Be to, projektas, kurį teks svarstyti senatoriams, kiek skirsis nuo to, kuriam jau pritarė Atstovų Rūmai.

Parengė Lina Valantiejūtė