Didžiausio pasaulyje Rytų Antarktidos ledo masyvo pakraščiai tirpsta kur kas sparčiau nei tikėtasi, rodo septynerius metus NASA darytos palydovinės nuotraukos. Mokslininkai baiminasi, kad dėl to jūros lygis pasaulyje taip pat ims kilti greičiau, nei manyta.

Ledo masyvas, sudarantis tris ketvirtadalius viso Antarktidos žemyno, per metus į jį supančius vandenis atiduoda daugiau nei 57 mlrd. tonų ledo, kuris vandenyje vėliau ištirpsta. Tuo tarpu visas žemynas per metus netenka vidutiniškai 190 mlrd. tonų ledo.

Jau kurį laiką mokslininkai kur kas labiau rūpinosi Šiaurės, o ne Pietų pusrutulio ledynų būkle, tačiau naujausiausi duomenis rodo, kad nuo 2006 m. ledo masyvas gerokai aptirpo ir, regis, toliau intensyviai tirpsta.

Pasak Teksaso universiteto mokslininkės Jianli Chen, kuri vadovavo komandai, analizavusiai NASA kas mėnesį nuo 2002 m. balandžio iki 2009 m. sausio siųstas palydovines nuotraukas, jei tokia ledynų tirpimo tendencija išliks, gali būti, jog netrukus būtent Pietų pusrutulio ledynų tirpsmas prie jūros lygio kilimo prisidės labiau nei Grenlandijos ledynai, kurie tirpdami jūros lygį jau dabar kasmet pakelia 0,7 mm.

Nuotraukos taip pat parodė, kad tirpsta net tik Rytų Antarktidos ledo masyvas, bet ir kiti žemyno pakraščiai. Mokslininkės teigimu, prie to taip pat labai prisideda ir šylantis klimatas bei kylanti vandenynų vandens temperatūra. Esant tokioms sąlygoms, ledo masyvams tirpti kur kas paprasčiau.

Tyrėjai taip pat tvirtina, kad tirpimo procesas spartėja.

Pagal The Guardian informaciją parengė Lina Valantiejūtė

Naujosios Zelandijos link plaukia daugiau nei 100 ledkalnių