Jungtinių Tautų parengtoje išsamioje studijoje apie pasaulio populiaciją teigiama, kad nors moterys visame pasaulyje savo veikla prie klimato atšilimo prisideda mažiau nei vyrai, neigiami klimato kaitos padariniai jas pažeidžia labiau.

Studijoje nurodoma, kad moterys kur kas rečiau nei vyrai važinėja mašinomis ir skraido lėktuvais, o įsigydamos prekes kur kas dažniau žiūri, kad jos būtų ekologiškos, jų pakuotės perdirbamos ir pan. Jos taip pat kur kas daugiau dėmesio skiria efektyviam energijos naudojimui ir taupymui.

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyvenančios moterys palankiau nei vyrai vertina tų prekių ir paslaugų reklamas, kuriose pristatomi aplinkos neteršaintys ir mažiau žalos gamtai darantys produktai. Tyrimas atskleidė, kad moterys nėra linkusios pasitikėti vyriausybių ir įvairių kompanijų pareiškimais apie aplinkosaugos problemų sprendimą ir kur kas noriau pačios imasi asmeninės atsakomybės bei konkrečių veiksmų.

Pavyzdžiui Sidnėjuje atliktame viename iš studijai reikalingų tyrimų buvo nustatyta, kad moteris kur kas lengviau įtraukti į įvairias socialines ir bendruomenines iniciatyvas, kurių tikslas mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pan. Tuo tarpu vyrus angažuoti tokio tipo veiklai sekėsi kur kas sunkiau ir jie pirmenybę teikė tokių problemų techninių ir verslo sprendimų paieškoms, o ne siekė jas spręsti prisiimdami asmeninę atsakomybę.

Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad net moterų mitybos įpročiai aplinkosaugos požiūriu yra pažangesni nei vyrų. Jos ne tik kad suvartoja mažiau maisto proporcingai savo kūno svoriui, bet ir renkasi daugiau augalinės, o ne gyvulinės kilmės produktų. Vyrai tuo tarpu mėsos ir jos produktų suvartoja kur kas daugiau. Pavyzdžiui Danijoje moteris per dieną vidutiniškai suvalgo 81 g mėsos, o vyras tuo tarpu – 139 g.

Kita vertus, studija atskleidė ir tai, kad neigiami klimato kaitos padariniai moterims žalos padaro kur kas daugiau nei vyrams. Moterys, ypač gyvenančios vargingose pasaulio šalyse, dažnai yra itin priklausomos nuo žemės ūkio sektoriaus bei neturi galimybės užsiimti kita, ekonomiškai pelningesne veikla. Ant jų pečių taip pat gula namų ruošos ir ūkio darbai, todėl dažnai jos yra mažiau mobilios ir dėl to labiau pažeidžiamos įvairių gamtos katastrofų.

Klimato pokyčių sukeliamos sausros ar liūtys taip pat apsunkina moterų situaciją, nes joms esant tokioms sąlygoms sunkiau namus ir šeimą aprūpinti maistu, vandeniu ir kuru. Taip pat pastebima tendencija, kad mergaitės kur kas dažniau nei berniukai meta mokyklą tam, kad galėtų pagelbėti namuose atlikti įvairius ruošos darbus.

Pagal „The Times“ informaciją parengė Lina Valantiejūtė