Mums nepavaldūs laikrodžiai skaičiuoja paskutines 2009-ųjų valandas. Įprasta baigiantis metams surasti ryškiausias gaires, kurios paženklina nueitą kelio atkarpą. Šįsyk savo žvilgsnį sutelksime ties Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Kokie jai buvo nueinantys metai? Kokie įvykiai ir temos telkė, vertė diskutuoti ir jaudino šalies katalikų bendruomenę?

Tūkstantmetis: neišnaudota galimybė?

Be abejo, 2009-ieji įeis į Lietuvos istoriją kaip Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejiniai metai. Per šalį ritosi ne tik oficialūs valstybiniai, bet ir šalies vyskupų paskelbto Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejaus renginiai. Jų tikrai nestigo, būta įvairių ir visokių. Tautiečiai gana aktyviai dalyvavo renginiuose, nepaisydami sunkmečio, žmonės buvo džiaugsmingai ir šventiškai nusiteikę. Tačiau juos organizuojant akivaizdžiai trūko glaudesnio valstybinių įstaigų ir Bažnyčios bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, tik birželio mėnesį valstybiniu lygiu buvo nutarta kreiptis į atitinkamas savivaldybes su prašymu bendradarbiauti su Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vyskupijomis organizuojant renginius, skirtus Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejui.

Bendradarbiavimo spragos itin išryškėjo per didžiuosius jubiliejinius renginius, kai su Lietuvos raidos istorija geriau susipažinęs pilietis turėjo nustebti, jog šventiniuose renginiuose apie krikščionišką paveldą buvo užsiminta lyg tarp kitko. Kartais susidarydavo įspūdis, kad švenčiame ne krikščioniškos eros užuomazgas Lietuvoje, o vienuolio Brunono nugalabijimo iškilmes. Negana to, tokiuose renginiuose kaip Dainų šventė krito į akis mūsų pagoniškos praeities akcentavimas. Tad nenuostabu, jog apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėms arkivyskupas Luigi Bonazzi savo pamoksle Šiluvoje paminėjo, jog yra „utopija sugrįžti atgal ir atgaivinti ikikrikščioniškąjį prigimtinį religingumą, atskiriant jį nuo Kristaus ir Visuotinės Bažnyčios, reikštų ne pažangą, o regresą. Iš tikrųjų tai reikštų sugrįžti atgal prie toli istorijoje likusio momento.“

Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metų šventimas turėjo būti gera proga ne tik dar sykį kiekvienam mūsų šalies krikščioniui pasitikrinti savo prioritetus, bet ir galimybė bažnytinei bendrijai labiau imtis naujosios evangelizacijos darbų. Viena vertus, būta daug jubiliejinių renginių, mokslinių konferencijų, susibūrimų. Antai ypatingu masiškumu išsiskyrė Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje, kur per aštuonias Šilinių dienas čia apsilankė apie 100 tūkst. maldininkų, o per 35 000 priėmė Komuniją. Kita vertus, neretai tie renginiai paprasčiausiai būdavo jau tapę tradiciniai, tik jiems priklijuodavo jubiliejinę etiketę. Sunku prisiminti ir kokį nors jubiliejinį renginį, kuris būtų alsavęs ekumenine dvasia. Labai trūko ir evangelizacinių iniciatyvų, tad alternatyvos pseudopagonybės skleidimui tarsi ir neatsirado. Tad klausimas apie Tūkstantmečio suteiktų galimybių išnaudojimą lieka atviras.

Pritrūko diskusijų

Kovo mėnesį pasklido informacija, kad švietimo sistemoje per Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programą, rengiamasi diegti „Gender Loops" programą, kuri skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms t. y. darželiams. Nors jos tikslas įgyvendinti lyčių lygybės integravimo strategijas mokymo institucijose, tačiau programos metodikoje buvo galima surasti, kad, pavyzdžiui, mažyliams siūloma nagrinėti pasaką, kurios tema: „Du princai įsimyli vienas kitą...Abu princai susituokia ir tampa Karaliumi ir Karaliumi“, užsiėmimai, kurių metu vyksta pasikeitimas lyčių vaidmenimis ir kostiumais, o vaikai turi padaryti išvadą: „Mano broliui patinka dėvėti sijonus!"

Visuomenės reakcija buvo žaibiška ir negatyvi, atitinkamai reagavo ir valstybinės institucijos, o programai diegti buvo uždegta raudona šviesa. Šiam procesui nemenką įtaką turėjo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, kuri neslepia savo katalikiškos krypties, veikla. Tačiau pasigirdo balsų, teigusių, kad buvo prarasta proga diskutuoti apie gender reiškinį, nors žiniasklaidoje ne sykį buvo išsakomos diametraliai priešingos psichologų ir edukologų pozicijos. Vis dėlto didžioji visuomenės dalis nepanoro platesnių diskusijų šiais klausimais, tuo parodydama, kad į Lietuvą nepavyks mechaniškai perkelti Vakarų Europoje įsitvirtinusių nuostatų.

Vertybinio klimato klausimai visuomenėje buvo aštriai gvildenami svarstant, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo naują redakciją, kuri sulaukė net Europos Parlamento neigiamos reakcijos. Tiesa, diskusijos dažnai nukrypdavo į antraeilius dalykus, net į tyčiojimąsi. Štai daug karikatūrinių spekuliacijų sulaukė ir įstatymo nuostata dėl paranormalių reiškinių, sudarant jų tikrumo įspūdį, esą įstatymas uždraus Eucharistijos šventimą arba Kristaus nukryžiavimo scenas. Vėl buvo nukrypta į seksualinių mažumų teises, paliekant nuošalyje jaunosios kartos santykio su informacija klausimų kompleksiškumą.

Spręsti problemas būtina

Bažnyčios gyvenimas neįmanomas be dvasininkų, tad natūralu, jog įvykiai susiję su jais yra aktyviai diskutuojami tarp tikinčiųjų.

Kovą mus pasiekė žinia, kad popiežius Benediktas XVI naujuoju apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje paskyrė titulinį Atella arkivyskupą Luigi Bonazzi, pirmą italą po 69 metų pertraukos. Žinant, kad nunciatūros pozicija yra svarbi sprendžiant įvairius vietinės bažnytinės provincijos klausimus, šis paskyrimas yra itin reikšmingas. Vatikano pasiuntinys išsyk aplankė šalies vienuolynus, seminarijas, kai kurias vyskupijas. Tikėkimės, kad jo kadencija Lietuvoje bus broliško bendradarbiavimo su mūsų Bažnyčia, jos episkopatu ir šalies valdžia laikas.

Nors tradiciškai apie kai kuriuos kunigus žiniasklaidoje ir šiemet nuvilnijo skandalingų istorijų, tačiau didžiausio atgarsio visuomenėje sulaukė padėtis Lietuvos kariuomenės ordinariate. Pradžioje „Lietuvos ryto“ dienraščiui atskleidus, kad vyriausiasis kapelionas pulkininkas Juozas Gražulis daug metų girtauja, šis neteko savo posto. Tačiau naujo vyriausiojo kapeliono kun. Sauliaus Kasmausko paskyrimas sulaukė didelio kariuomenės kapelionų pasipriešinimo.

Deja, šioje istorijoje matome „klasikinę“ bažnytinę situaciją: net tokioje mažoje kunigų bendruomenėje (ordinariate yra viso labo 14 kunigų!) nebuvo atlikta jokia apklausa, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis nematė reikalo kolegiškai pasitarti su jam pavaldžiais kunigais, ką jie galvoja apie galimas kandidatūras. Pagaliau priimtas vienašališkas sprendimas, kuris sulaukė griežtos kitų kapelionų reakcijos, konfliktas pateko ir į žiniasklaidos akiratį. Susidariusi padėtis ordinariate yra sudėtinga: vienas jo vadovų neturi autoriteto tarp savo kolegų, ordinariate tvyro įtampa, akivaizdžiai stinga dialogo ir įsiklausymo dvasios. Vėl belieka viltis, kad šios problemos bus sprendžiamos bažnytiškai, ne vadovaujantis galios pozicijomis, priešingai susidaręs skaudulys sprogs.

Naujo tūkstantmečio naujas pamatas

Šiemet paskutinio pavasario mėnesio pradžia įgavo papildomą akcentą, nes gegužės 1–3 dienomis Vilniuje šurmuliavo tarptautinis jaunimo Taizé susitikimas „Pasitikėjimo piligrimystė Vilniuje“. Šis renginys į šalies sostinę sutraukė per 8 tūkstančius jaunuolių iš Lietuvos, aplinkinių Baltijos ir tolimesnių Europos šalių. Susitikime dalyvavo Taizé bendruomenės prioras brolis Alois, į teminius renginius buvo kviečiami aukšti įvairių konfesijų dvasininkai, menininkai, rezistentai, visuomenės veikėjai, politikai.

Vertėtų pabrėžti, kad nors buvo skelbiama, jog tai vienas didžiausių renginių Lietuvos tūkstantmečio ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės metais, tačiau į oficialias programas šis renginys nebuvo įtrauktas. Pagrindinis tokio masto renginio organizavimo krūvis krito ant jaunų žmonių pečių. Tą krūvį jaunimas puikiai atlaikė, tuo parodydamas, kad naujas Lietuvos tūkstantmetis turi tvirtus pamatus jaunų žmonių širdyse. Simboliška, jog ateinančiais metais vyks dar vienas Bažnyčios organizuojamas renginys jaunimui: birželio 26–27 dienomis Panevėžys sukvies jaunuolius į Lietuvos jaunimo dienas „Kelkis ir eik“. Jose dalyvių branduolį turėtų sudaryti jaunimas, gimęs ir augęs nepriklausomoje Lietuvoje. Norisi tikėtis, kad ši šventė taps vilties pastiprinimu, jog naujas Lietuvos gyvavimo etapas turi gražių perspektyvų: kūrybingą ir energingą jaunąją kartą, kuriai priklauso ateitis. Juk 2010 metais minėsime atkurtos Lietuvos valstybės dvidešimtmetį. Šis skaičius reiškia, kad jau paaugo viena karta, kuri nepažino sovietmečio košmaro. Šia proga Lietuvos vyskupai 2009-uosius paskelbė Padėkos už laisvę metais, kurių tema „Esate pašaukti laisvei“. Tai bus dar viena galimybė tikintiesiems ne tik apmąstyti laisvės dovaną, bet ir pažvelgti į perspektyvą, kaip visiems kartu toliau kurti laisvos tautos istoriją.